Londono Hitrou oro uostas. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, gruodžio 26 d. (AFP-ELTA). Per Kalėdų savaitgalį visame pasaulyje buvo atšaukta daugiau nei 7 000 lėktuvų skrydžių, o dar tūkstančiai – atidėta, sekmadienį pranešė skrydžių stebėjimo svetainė, labai užkrečiamam omikron atmainos COVID-19 žlugdant atostogas milijonams keliautojų.
Atšiaurūs orai dar padidino kelionių chaosą Jungtinėse Valstijose, o dėl audrų, kaip manoma, šalies vakaruose bus nepravažiuojami keliai, nors jos atnešė baltą Kalėdų savaitgalį į Sietlą ir kai kurias Kalifornijos dalis.
Svetainės „Flightaware.com“ duomenimis, sekmadienį buvo atšaukta daugiau nei 2 000 skrydžių, įskaitant daugiau nei 570 skrydžių iš JAV oro uostų arba į juos. Pranešta apie daugiau nei 4 000 vėlavimų.
Orlaivių įgulos ir antžeminis personalas susirgo arba pateko į karantiną užsikrėtę COVID-19, todėl „Lufthansa“, „Delta“, „United Airlines“, „JetBlue“, „Alaska Airlines“ ir kiti vežėjai buvo priversti atšaukti skrydžius intensyviausiu kelionių laikotarpiu.
Šeštadienį visame pasaulyje buvo atšaukta daugiau nei 2 800 skrydžių, įskaitant daugiau nei 990 skrydžių iš JAV oro uostų arba į juos, taip pat – daugiau nei 8 500 vėlavimų. Penktadienį buvo apie 2 400 atšaukimų ir 11 tūkst. vėlavimų.
Irakas neterminuotam laikotarpiui stabdo visus keleivinius skrydžius į Baltarusijos sostinę Minską. Tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Irako Civilinės aviacijos administracija.
„Vyriausybės nutartimi Irako Civilinės aviacijos administracija skelbia apie visų „Iraqi Airways“ ir kitų nacionalinių vežėjų skrydžių iš Irako į Minską stabdymą“, – sakoma institucijos pranešime.
Anksčiau „Iraqi Airways“ skelbė apie skrydžių į Minską stabdymą iki rugpjūčio 15 d.
ELTA primena, kad iš viso šiemet Lietuvoje sulaikyta 4112 į šalį bandžiusių patekti neteisėtų migrantų.
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad pradėjus galioti Vyriausybės priimtam draudimui atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis bus vykdomas per Baltarusiją, daugiausiai bus paveikti Pietų kryptimi vykdomi reisai. Šiai dienai, ministro teigimu, yra suplanuota apie 180 skrydžių per parą 26 kryptimis.
„Mūsų skaičiai rodo, kad šiuo metu tai paveiks maždaug 26 skrydžių kryptis, skrydžius per parą. Kurie atvyksta ir išvyksta iš oro uostų, tai yra skrydžiai, kurie susiję su Pietų kryptimi“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Skuodis.
„Maždaug tiek skrydžių, kiek yra susiję ir su Baltarusijos, ir su Lietuvos oro erdve, per parą yra kažkur 180. Kitaip sakant, tai yra tikrai didelis skrydžių skaičius, atsižvelgiant į tai, kad aviacija išgyvena ne pačius lengviausius laikus“, – sakė M. Skuodis.
Ministras pažymi, kad tai nereiškia visiško reisų nutraukimo. Pasak jo, bendrovėms teks pasirinkti kitą maršrutą. Maršrutai, pasak M. Skuodžio, yra derinami prieš pakylant lėktuvui, ir leidimas pakilti nebus suteikiamas tuo atveju, jeigu skrydis bus planuojamas pro Baltarusijos oro erdvę.
„Prieš pakylant lėktuvui, yra suderinamas maršrutas. Tai jeigu maršrutas yra per Baltarusiją, tai tiesiog nebus leidžiama pakilti, nes mes negalėsime to orlaivio priimti Lietuvoje“, – teigė susisiekimo ministras.
ELTA primena, kad reaguodama į sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio nutupdymą Minske, Vyriausybė neeilinio posėdžio metu priėmė draudimą į Lietuvos oro uostus atvykti ir išvykti, jeigu skrydis bus vykdomas per Baltarusiją.
Sekmadienį skridęs laineris po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29.
Lėktuvu skrido Baltarusijos režimo kritikas Romanas Protasevičius, kuris buvo sulaikytas Minske.
Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.
Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose 2020 metais keliavo 1,8 mln. žmonių – 72 proc. mažiau, palyginti su 2019 metais, o skrydžių aptarnauta 30 tūkst. – 52 proc. mažiau nei prieš metus, rodo Lietuvos oro uostų apžvalga.
Įmonės prognozės rodo, kad 2021 metais pavyks atkurti apie pusę 2019 metais buvusio keleivių srauto.
„Be jokios abejonės, praėjusieji metai buvo didžiausių iššūkių laikotarpis aviacijos istorijoje, pandemija tikrai turės įtakos ir šių metų aviacijos rezultatams. Vis dėlto tyrimai rodo, kad paklausa kelionėms yra labai didelė, žmonių noras ir būtinybė keliauti niekur nedingo, tai leidžia prognozuoti pakankamai spartų atsigavimą, kuris, labai tikimės, viršys mūsų prognozes“, – sako Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Anot aviacijos eksperto, šiuo metu šalyse prasidedantis masinis vakcinavimas ir keliavimo ribojimų panaikinimas tarpvalstybiniu lygiu bus vieni iš esminių faktorių keleivinės aviacijos atsigavimui.
Vilniaus oro uoste per visus 2020 metus aptarnauta 1,3 mln. keleivių (74 proc. mažiau nei 2019 metais), Kauno oro uoste – 369 tūkst. (68 proc. mažiau), o Palangos oro uoste – 124 tūkst. keleivių (63 proc. mažiau).
Nors pandemija labai sumažino keleivių srautą, pasak įmonės, bendras per praėjusius metus siūlytų skirtingų krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose mažėjo palyginus nežymiai – 2020 metais keleiviai galėjo rinktis iš 72 krypčių (2019 metais jų buvo 92).
Dėl visame pasaulyje išaugusio poreikio gabenti tarptautinius krovinius oro transportu augusių e. prekybos apimčių bei medicininių krovinių – didėjo ir bendras krovinių srautas Lietuvos oro uostuose: krovinių skaičius praėjusiais metais išaugo 16 proc. ir sudarė beveik 20 tūkst. tonų. Didžiausias, 70 proc., augimas fiksuotas Kauno oro uoste.
Anot A. Stikliūno, kol kas tiksliai pasakyti, kokie reikalavimai taps universalūs tarpvalstybiniu lygmeniu, – sudėtinga, tačiau neabejojama, kad kelionės procesas pasipildys tam tikrais reikalavimais.
„Tikėtina, kad dalis dabar galiojančių saugumo reikalavimų oro uostuose ir orlaiviuose liks ilgesniam laikui. Tai greičiausiai bus privalomas kaukių dėvėjimas oro uoste ir lėktuve, neigiamo testo, vakcinos gavimo fakto arba persirgimo pažymos turėjimas. Tai, kad dalis reikalavimų liks ilgiau, rodo ir esami oro uostų infrastruktūros pasikeitimai, ne išimtis ir Lietuvos oro uostai, kur jau įvyko ir dar vyksta daug prisitaikymo prie naujų keliavimo poreikių projektų“, – teigia A. Stikliūnas.
„Boeing”: „737 Max”. EPA-ELTA nuotr.
Liūdnai pagarsėję „Boeing 737 Max“ laineriai, kurių skrydžiai visame pasaulyje draudžiami jau 18 mėnesių, gali sulaukti ES skrydžių sertifikato „iki šių metų pabaigos“, pareiškė Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) vadovas Patrickas Ky.
„Boeing 737 Max“ skrydžiai uždrausti po sudužimų Indonezijoje ir Etiopijoje, per kuriuos žuvo 346 žmonės.
„Pirmą kartą per pusantrų metų matau, kad mes esame arti darbo su „737 Max“ pabaigos“, – spaudos konferencijoje sakė P. Ky.
„Pradedame vertinti, kaip galėtume iki metų pabaigos sugrąžinti „737 Max“, – teigė EASA vadovas.
Rugsėjo pradžioje EASA atliko bandomuosius „Boeing 737 Max“ skrydžius, kuriuos birželį jau buvo atlikusi JAV Federalinė aviacijos administracija.
Tiesa, leidimas orlaiviui skraidyti dar nėra suteikiamas, nes liko kelios kliūtys, įskaitant pilotų apmokymus.
Vis dėlto, perspėjo P. Ky, net jei EASA ir FAA kartu suteiktų leidimus vykdyti „Boeing 737 Max“ skrydžius, atskiros valstybės ir oro linijos turės nuspręsti, ar atnaujinti skrydžius šiais lėktuvais.
JAV Kongreso rugsėjį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad „Boeing 737 Max“ katastrofos įvyko „dėl virtinės klaidingų „Boeing“ inžinierių techninių prielaidų, „Boeing“ vadovybės skaidrumo trūkumo ir visiškai nepakankamos FAA priežiūros“.
Norite susipažinti su pačiu didžiausiu miestu Olandijos pietuose? Tokiu atveju siūlome aplankyti Eindhoveną, kuris nustebins ne tik gamtos gausa, tačiau taip pat ir audringumu, kuris sukasi spiečiumi ne tik dieną, tačiau ir naktimis.
Skrydžiai į Eindhoveną vis labiau pinga, kelionės – trumpos, tad tai miestas, kuris puikiai tinka trumpam savaitgalio poilsiui ir pabėgimui nuo įprastos kasdienybės.
Lankytinų vietų… tik spėk suktis!
Tikrai neaprašysime visų lankytinų vietų, kadangi jų yra labai daug. Apskritai sakoma, kad vaikštant gatvėmis – reikia tiesiog grožėtis, kadangi kiekvienas metras – vertas Jūsų dėmesio. Pavyzdžiui, būtinai eikite į Turgaus aikštę, kurioje galėsite ne tik įsigyti mielų niekučių, tačiau taip pat ir labai skaniai pavalgyti, išgerti vietinių gaminamos kavos.
Būtinai praeikite pro Rechtestraat gatvę, kuri dažnai vadinama svarbiausiu miesto centru. Ją eidami pasieksite ir nuostabus grožio neogotikinį šedevrą šv. Katerinos bažnyčią.
Lėktuvo maketas. Slaptai.lt nuotr.
Mėgstate gamtą? Tokiu atveju būtinai pasigrožėkite Dommel upe, tiksliau – pakrante, kuri pritaikyta malonaus pasisėdėjimo poilsiui, žinoma, aplankykite Meno muziejų, kur galite rasti tokių žymių menininkų darbus kaip kad Theo van Doesburg, Chagall, Picasso ir t.t.
Vakaro sūkurys laukia Jūsų
Siūlome dienos metu riboti pasivaikščiojamus, būtinai naudokitės viešuoju transportu, kuris puikiai išvystytas šiame mieste. O kodėl reikia riboti jėgas? Kadangi nakties metu Jūsų laukia tikras šėlsmas, kuris patiks tiek labai skirtingo amžiaus, tiek skirtingo muzikinio skonio gerbėjams.
Grįžkite į tą pačią Turgaus aikštę ir pažiūrėkite – kaip nuostabiai ji atrodo vakaro metu. Dažniausiai aplinką puošia medžiuose įdiegtos lemputės, kurios traukia akis, suteikia jaukumo ir saugumo. Kadangi maitinimo vietų gausa labai plati – visų poreikiai bus patenkinami.
Būtinai turite apsilankyti ir Stratumseind, kur Jūsų laukia pub‘ai, barai ir kitos smagios vietos, kuriose galima šėlti iki pat ryto. Svarbiausia, kad pasilinksminimo vietos puikiai tinka ne tik jaunimui, tačiau ir vyresnio amžiaus asmenims.
Wilhelminaplein gatvė labiausiai akis traukia barų gausa. Būtinai išragaukite vietinių gaminamų kokteilių, siūlome paprasčiausiai pasitikėti barmenu. Esame tikri, kad liksite nenusivylę.
Skrydžiai į Eindhoveną kainuoja pigiai, galimybės – atviros, tad būtinai sau leiskite pažinti miestą, kuriame judesys – visą parą.
JAV paskelbus, kad traukiasi iš Atviros oro erdvės sutarties dėl karinių žvalgomųjų skrydžių, Rusija ragina surengti neeilinę sutarties šalių konferenciją. Ji turėtų įvykti praėjus vėliausiai dviem mėnesiams nuo JAV pareiškimo, antradienį Maskvoje sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Dabar esą ieškoma tinkamos datos.
JAV vyriausybė prieš kelias dienas pareiškė, kad traukiasi iš Atviros oro erdvės sutarties tarp NATO valstybių ir buvusių Varšuvos pakto narių. Vašingtonas kaltina Maskvą pažeidžiant sutartį. Todėl esą ir JAV nebesijaučia įsipareigojusi sutarčiai. JAV pareiškimas sukėlė tarptautinį susirūpinimą. Rusija kaltinimus neigia.
Atviros oro erdvės sutartis leidžia 34 ją pasirašiusioms šalims keliskart per metus atlikti žvalgomuosius skrydžius sutarties partnerės oro erdvėje. Sutartis buvo sudaryta 1992 metais ir 2002-aisiais įsigaliojo. Žvalgomieji skrydžiai pirmiausiai vertinami kaip pasitikėjimo priemonė. Iki šiol jų surengta per 1 500. Juose dalyvauja ir stebinčių, ir stebimų valstybių atstovai.
S. Lavrovas nepasakė, kaip Rusija reaguos į JAV pareiškimą. „Mes nebūsime isteriški“, – teigė jis. Esą planuojama derinti veiksmus ir su sąjungininkėmis. Maskva pastaruoju metu teigė, kad nori toliau laikytis sutarties.
Viena didžiųjų JAV oro linijų tikriausiai neatlaikys koronaviruso pandemijos sukeltų nuostolių ir bus priversta bankrutuoti, pareiškė aviacijos milžinės „Boeing“ generalinis direktorius Davidas Calhounas.
„Labai tikėtina“, – interviu televizijai NBC sakė D. Calhounas, paklaustas apie tai, ar viena didžiųjų JAV oro linijų žlugs.
„Akivaizdu, kad kažkas nutiks rugsėjį. Skrydžių srautai nesugrįš į 100 proc. lygį, jie net nesieks 25 proc. (buvusio skrydžių skaičiaus)“, – tvirtino D. Calhounas.
Pats „Boeing“ taip pat kenčia nuo koronaviruso sukeltos krizės, dėl kurios buvo įvesti kelionių apribojimai ir karantinas. Bendrovės klientai stabdo lėktuvų užsakymus, nes neaišku, kada atsigaus skrydžių paklausa.
„Galbūt iki metų pabaigos pasieksime 50 proc. buvusio skrydžių skaičiaus, todėl oro linijos tikrai turės imtis pokyčių“, – pridūrė D. Calhounas.
„Boeing“ vadovu D. Calhounas tapo šių metų pradžioje, kai bendrovę jau buvo apėmusi „Boeing 737 Max“ krizė. Šio „Boeing“ modelio lėktuvų skrydžiai draudžiami nuo 2019 m. kovo, po to, kai sudužo du orlaiviai ir žuvo daugiau nei 300 jais skridusių žmonių.
Krizės kamuojama JAV aviacijos milžinė „Boeing“ pažadėjo sugriežtinti gamybos priežiūrą po to, kai oro linijoms dar nepristatytų liūdnai pagarsėjusių „737 Max“ lėktuvų degalų bakuose buvo aptikta galimai pavojingų nuolaužų, pranešė pati bendrovė.
Šio modelio lėktuvų skrydžiai draudžiami nuo praėjusių metų kovo, po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje, per kurias žuvo iš viso 346 žmonės. Dėl skrydžių draudimo „Boeing“ nebepristato „737 Max“ orlaivių, bendrovės sandėliuose susikaupė šimtai tokių lėktuvų. Nuo sausio laikinai sustabdyta „737 Max“ gamyba.
Ne kartą atidėjusi planuojamą „737 Max“ skrydžių atnaujinimo datą, šiuo metu „Boeing“ tikisi atnaujinti skrydžius krizę sukėlusiu lėktuvu šių metų viduryje.
„Atlikdami nepristatytų „737 Max“ orlaivių patikrą, aptikome neatpažintų objektų nuolaužų. Pradėjome kruopštų vidinį patikrinimą ir nedelsiant ėmėmės veiksmų gamybos sistemoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Boeing“ atstovas.
„Boeing“ viceprezidentas Markas Jenksas patvirtino, kad nuolaužos aptiktos keliuose lėktuvuose.
Kol kas neatskleidžiama daugiau detalių apie rastus objektus, tačiau „Bloomberg News“ teigimu, „nuolaužos“ iš tiesų galėjo būti darbuotojų palikti įrankiai ar skudurai.
„Boeing“ dabar turės patikrinti apie 400 sandėliuose laikomų orlaivių.
Europoje siaučianti stipri audra sutrikdė keliones. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės vakarų Europoje siautėjanti stipri audra „Ciara“, atnešusi uraganinio stiprumo vėjus, sutrikdė keliones. Dėl audros pirmadienį buvo atšaukta šimtai skrydžių, traukinių ir keltų reisų.
Audra atkeliavo iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kur tūkstančius namų paliko be elektros energijos. Didžiojoje Britanijoje vis dar išlieka pavojus, įspėjama dėl stiprių vėjų, smarkių liūčių, sniego ir potvynių. Didžiausias šalyje vėjo greitis – 150 km/h buvo užfiksuotas Aberdarono kaime Velse.
Tuo metu atskirose šiaurės Prancūzijos dalyse paskelbtas oranžinis pavojaus lygis. 130 000 namų liko be elektros energijos. Audra vertė medžius ir elektros stulpus 31-ame Prancūzijos departamente.
Belgijoje taip pat galioja oranžinis pavojaus lygis, atšaukta apie 60 skrydžių į ir iš Briuselio. Sostinėje audra vertė medžius ir pastolius, bet apie sužeistus žmones nepranešama.
Apie atšauktus skrydžius pranešama ir Vokietijoje bei Nyderlanduose.
Vilniaus oro uostas 2019 m. aptarnavo rekordiškai daug – 5 mln. – keleivių. Martyno Jaugelavičiaus nuotr.
Paskutinę šių metų dieną keleivių skaičius Vilniaus oro uoste perkopė 5 milijonus. Tai didžiausias keleivių srautas oro uosto istorijoje, kurį pavyko aptarnauti per vienerius metus, sakoma pranešime.
„Keleivių srautas Vilniaus oro uoste viršijo visų praėjusių metų skaičius ir buvo didžiausias istorijoje. Labai džiaugiamės, kad metus baigėme pasiekę tikslą, kuris mums labai svarbus ir leidžia toliau planuoti naujas veiklos apimtis“, – sako Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.
Teigiama, kad nors šių metų vasarą keleivių srautai Vilniaus oro uoste neaugo taip sparčiai, kaip buvo planuojama, rudenį stebėtas spartus augimas – spalio ir lapkričio mėnesiais buvo aptarnauta žymiai daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu, atitinkamai 4,6 proc., 7,1 proc.
„Paskutinį metų ketvirtį keleivių srautus augino lapkritį pradėti skrydžiai į Eilatą ir, žinoma, prieššventinės kelionės“, – komentuoja D. Čiuplys.
2020 metais tikimasi dar didesnio keleivių srauto: jau nuo šio pavasario iš Vilniaus oro uosto bus galima keliauti net 7 naujomis kryptimis: „Wizz Air“ skraidins į Zaporožę ir Jerevaną, „Airbaltic“ – į Hamburgą, Ciūrichą, Geteborgą, Dubrovniką ir Rijeką.
Kad tinkamai aptarnautų augančius keleivių srautus, oro uoste jau šiuo metu yra atliekama plėtra: planuojama kitais metais pradėti naujo išvykimo terminalo rangą, 2020 metų pirmoje pusėje bus atidarytas naujas VIP terminalas su konferencijų centru. Lygiagrečiai planuojamos ir orlaiviams reikalingos infrastruktūros perone rekonstrukcijos.
Vilniaus oro uostas 2018 metais aptarnavo 4,9 mln., o visi trys Lietuvos oro uostai bendrai – net 6,3 mln. keleivių.
Londono Hitrou oro uostas atšaukė daugiau nei šimtą skrydžių dėl kitą savaitę planuojamo dviejų dienų streiko, praneša naujienų agentūra dpa.
Didžiausia Jungtinės Karalystės profesinė sąjunga „Unite“ paskelbė, kad 4 000 jos narių vieningai atmetė pakoreguotą susitarimą dėl atlyginimų prieš artėjančias derybas tarp profsąjungos ir Hitrou oro uosto vadovybės. Todėl pirmadienį ir antradienį greičiausiai bus skelbiamas streikas.
Dėl galimo streiko didžiausias Jungtinės Karalystės oro uostas iš anksto atšaukė 172 skrydžius.
Oro uostas pranešė sieksiantis susitarimo su profsąjunga, bet mano, kad streikas nepagrįstai nutaikytas į atostogaujančius keleivius.
Tuo metu profsąjunga paragino Hitrou oro uosto vadovybę pakelti atlyginimus darbuotojams, užuot išmokėjus milijonus svarų kompensacijų oro linijoms už atšauktus skrydžius ir sukeltus nepatogumus keleiviams.
„Unite“ sako, kad, pirmadienį ir antradienį atšaukus 20 proc. skrydžių, gali sugriūti 88 000 keleivių planai, o oro uostui už tai tektų sumokėti aviakompanijoms 2,3 mln. svarų (2,5 mln. eurų) kompensacijų.
Ši suma gali dvigubai išaugti, jei profsąjunga surengtų dar vieną dviejų dienų streiką rugpjūčio 23-24 dienomis.
Ukrainos vyriausybė uždraudė bet kokį nereguliarų aviacinį susisiekimą su Rusija, o šalies premjeras Volodymyras Groismanas pareiškė, kad skrydžiai į Rusiją bus atnaujinti, kai ši taps civilizuota šalimi ir nutrauks agresiją.
Kaip rašo Ukrainos žiniasklaida, reguliarūs skrydžiai į Rusiją buvo uždrausti jau anksčiau, tačiau nuo trečiadienio uždraudžiami visi skrydžiai. Draudimas įvestas po to, kai prorusiškų pažiūrų Ukrainos politikai Viktoras Medvedčiukas ir Jurijus Boiko pasinaudojo įstatymo spraga ir užsakomuoju skrydžiu nuvyko į Maskvą susitikti su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu bei dujų koncerno „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu. V. Medvedčiukas yra Ukrainos opozicinės, prorusiškų pažiūrų partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ lyderis, o Jurijus Boiko kandidatavo į Ukrainos prezidentus, tačiau, surinkęs 11,67 proc. balsų, nepateko į antrąjį rinkimų turą, praneša Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Siūloma įvesti visų nereguliarių skrydžių tarp Ukrainos ir šalies-agresorės draudimą, išskyrus tuos skrydžius, kurių reikia JT (Jungtinių Tautų ), ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) ir Raudonojo Kryžiaus misijoms vykdyti“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo siūlymą pateikęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.
Pasak A. Avakovo, V. Medvedčiukas ir J. Boiko pasinaudojo „skyle įstatyme“, nes ankstesniu draudimu buvo sustabdyti tik reguliarūs skrydžiai, o užsakomieji liko. Pats V. Medvedčiukas Vyriausybės sprendimą vadino „provokacija prieš politikus“.
Tuo tarpu premjeras V. Groismanas pareiškė, kad Ukraina atnaujins skrydžius į Rusiją tik tada, kai ši nebebus agresore ir taps civilizuota valstybe.
„Manau, visi suprantame – niekas neturi teisės žeminti valstybės, net tada, kai kalbame apie politikus, kurių ideologija yra kitokia. Pritariu A. Avakovo siūlymui ir tol, kol Rusija negrįš prie civilizuoto būvio ir iš šalies-agresorės nevirs civilizuota šalimi, tokie apribojimai galios“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjeras.
„Ukrinform“ duomenimis, J. Boiko ir V. Medvedčiukas su D. Medvedevu ir A. Mileriu susitiko kovo 22 d. Dėl šio incidento Ukrainos teisėsauga pradėjo tirti Valstybinę aviacijos tarnybą ir Valstybinę sienos apsaugos tarnybą, išdavusias leidimus kirsti Ukrainos ir Rusijos sieną.
Reguliarūs skrydžiai tarp Ukrainos ir Rusijos buvo atšaukti po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradėjimo.
Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Įsigaliojus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimams, liepos 3-iąją Krašto apsaugos ministerija patvirtino naują leidimų vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų, taip pat karinių teritorijų filmavimo, fotografavimo ar kitokio vizualizavimo tvarkos aprašą. Naująja bepiločių orlaivių naudojimo virš karinių teritorijų bei karinių teritorijų fotografavimo, filmavimo ar kitokio vizualizavimo tvarka siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės veiklos apsaugą.
Apraše numatoma, kad sprendimas dėl leidimo skrydžiams virš karinės teritorijos bus pateikiamas greičiau – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (vietoj buvusių 20), tačiau įprastai leidimas turėtų būti suteikiamas per vieną darbo dieną.
Taip pat atnaujintas karinių teritorijų ir atstumų iki jų, virš kurių skrydžiai ribojami, sąrašas. Siekiant supaprastinti leidimų išdavimą yra pateikiami atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys kiekvienai teritorijai, kuriais asmuo, ketinantis vykdyti bepiločio orlaivio skrydžius, galės kreiptis išduoti leidimą.
Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat pagal Seimo patvirtintas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, asmenys, norėdami filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas, taip pat privalės gauti atitinkamą leidimą. Sprendimas dėl šio leidimo suteikimo turėtų būti suteikiamas dar greičiau – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
2017 m. rugsėjį pasirašytu krašto apsaugos ministro įsakymu visi bepiločiai orlaiviai, kurie, neturėdami leidimo atlieka skrydžius virš karinių teritorijų arba virš už karinės teritorijos ribų vežamo svarbaus karinio turto, yra traktuotini kaip galimai naudojami ginklai, kuriais siekiama padaryti žalą kariniam turtui ar asmenims, ir prieš juos gali būti panaudojama karinė jėga. Kitaip tariant, orlaivis galės būti priverstinai nutupdomas arba neutralizuojamas, šiuo tikslu planuojama ir kovos prieš bepiločius orlaivius pajėgumų plėtra.
Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat atnaujintos skrydžių bepiločiais orlaiviais virš karinių teritorijų taisyklės. Asmenys, norintys naudoti bepiločius orlaivius virš karinių teritorijų, turės sudaryti sąlygas dalinio saugumo specialistui apžiūrėti orlaivį prieš skrydį, pateikti skrydžio metu gautą medžiagą bei vykdyti kitus dalinio saugumo specialisto nurodymus skrydžio metu.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, taip pat gali būti konfiskuotas bepilotis orlaivis. Jei tas pats pažeidimas padarytas pakartotinai – bauda nuo 400 iki 600 eurų ir visais atvejais konfiskuojamas bepilotis orlaivis. Jei asmuo neturėdamas leidimo arba pažeisdamas jame nustatytus reikalavimus filmuoja, fotografuoja ar kitaip vizualizuoja karines teritorijas, jam gali būti skiriama nuo 20 iki 50 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 50 iki 100 eurų bauda. Taip pat, gali būti konfiskuojama ne tik surinkta vaizdinė informacija, tačiau ir informacijai rinkti naudota įranga. Šiuos pažeidimus tirti yra įgaliota Karo policija.
Europos skrydžių saugumo organizacija („Eurocontrol“) dėl galimų oro antskrydžių Sirijoje perspėja oro bendroves būti atsargias rytiniame Viduržemio jūros regione. Per ateinančias 72 valandas gali būti panaudotos raketos „oras-žemė“ ir sparnuotosios raketos, gali sutrikti navigacinė įranga, antradienį internete pranešė organizacija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Prieš tai jau įvairių šalių skrydžių saugumo agentūros įspėjo dėl skrydžių Sirijos oro erdvėje. Tačiau „Eurocontrol“ perspėjimas apima didesnę teritoriją, įskaitant regioną aplink Kiprą. „Eurocontrol“, paskelbdama perspėjimą, remiasi Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA).
JAV kartu su kitomis šalimis svarsto karinio smūgio Sirijai galimybę, kaip reakciją į cheminio ginklo panaudojimą sukilėlių teritorijoje.
„WizzAir“, didžiausia mažų sąnaudų skrydžių bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje, toliau plečia savo maršrutų tinklą Lietuvoje ir pradeda vykdyti naujus skrydžius į Belfastą, Frankfurtą ir Malmę.
Balandžio 22 dieną aviakompanijos orlaivis pakilo į Belfastą, į kurį reguliariai skris du kartus per savaitę, o nuo šiandien prasidėjo tris kartus per savaitę vyksiantys skrydžiai į Frankfurto Hano oro uostą. Nuo balandžio 24 dienos aviakompanijos orlaiviai du kartus per savaitę skris ir į Malmę.
