VRK. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) kyla nenumatytų keblumų tikrinant kandidatus į savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) komisijai neišduoda būtinos informacijos apie kandidatus, kadaise bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Tai, kad komisijai LGGRTC neišduoda informacijos apie buvusius KGB struktūrų veikėjus, Eltai patvirtino komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė. Pasak jos, anksčiau tokių problemų LGGRTC centrui nekildavo. Be to, pažymėjo ji, „VRK nėra paslapčių subjektas“, visus sprendimus – taip pat ir dėl kandidatų registravimo ar šalinimo iš rinkimų – priima viešai.
VRK informacija apie kandidatus, bendradarbiavusius su slaptosiomis tarnybomis, yra reikalinga, mat rinkimų dalyviai patys privalo nurodyti tokias savo biografijos detales. Tačiau kandidatai, sąmoningai nuslėpę tokią informaciją, yra šalinami iš rinkimų sąrašų.
Tuo metu tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys tvirtina, kad išslaptinti LGGRTC informacijos negali – to, pasak jo, neleidžia teisės aktai. Todėl LGGRTC kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir, gavus atitinkamą išaiškinimą, bus sprendžiama, ar VRK reikalingą medžiagą reikėtų perduoti, ar ne.
Atsisako atskleisti, ar kandidatai veikė KGB struktūrose
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB – šiuo atveju, LGGRTC. LGGRTC. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.
Siekiant išsiaiškinti, ar visi kandidatai teisingai pateikė informaciją, VRK dar sausio 4 d. kreipėsi į LGGRTC. Pirmajame kreipimesi, su kuriuo susipažino ir ELTA, prašyta pateikti reikalingą informaciją iki šių metų sausio 23 d. Ir nors tyrimo centro vadovo atsakyme teigiama, kad tarp pretendentų į kandidatus rasta asmenų, „kurie slapta ir sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, šiuos duomenis atsisakyta pateikti VRK.
„Vadovaujantis teisės aktais, aktualią Jums informaciją galėsime pateikti tuomet, kai Jūs būsite pasirengę ją priimti“, – teigiama A. Bubnio pasirašytame atsakyme VRK, kurį gavo ir ELTA.
Buvę KGB rūmai. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
VRK pakartotinai kreipėsi į LGGRTC, detaliai nurodydama, kad komisija yra pasirengusi priimti informaciją, susijusią su buvusiais KGB bendradarbiais. Todėl, pažymima rašte, pirminis A. Bubnio atsakymas yra „visiškai nesuprantamas“.
„LGGRTC visuomet teikė VRK informaciją apie kandidatuojančius asmenis, bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Primintina, kad 2020 metų Centro pateiktos informacijos pagrindu VRK viešame posėdyje svarstė atitinkamą klausimą ir priėmė sprendimą“, – rašoma antrame prašyme LGGRTC vadovui. NKVG – MGB – KGB agentai – smogikai, prieš mūsų partizanus rengę šlykščias baudžiamąsias akcijas ir diversijas. Slaptai.lt perfotografota iš LGGRTC nuotr.
Tačiau iš LGGRTC vėl gautas neigiamas atsakymas. Rašte nurodoma, kad informacija, susijusi su buvusiais komunistinių specialiųjų tarnybų bendradarbiais „yra įslaptinta 75 metams ir saugoma įstatymų nustatyta tvarka kaip informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
„Jei Jūs turite teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Slaptai“, prašome informuoti“, – rašė A. Bubnys.
VKR pirmininkė: anksčiau to niekad nėra buvę
Susiklosčiusi situacija VRK pirmininkę J. Petkevičienę glumina. Pasak jos, prieš tris metus, artėjant Seimo rinkimams, LGGRTC suteikė reikalingą informaciją apie kandidatus, bendradarbiavusius su KGB struktūromis.
„Kandidatai turi nurodyti anketoje tą faktą, bet jeigu kandidatas to fakto nenurodo, o VRK gauna išslaptintą informaciją iš centro, kad asmuo yra bendradarbiavęs – asmuo yra šalinamas iš kandidatų sąrašo“, – Eltai aiškino J. Petkevičienė.
„Anksčiau to niekad nėra buvę – tas labai, be abejo, nustebino“, – pastarųjų kreipimųsį į LGGRTC aplinkybes komentavo ji.
Be to, atkreipė dėmesį J. Petkevičienė, išslaptinti LGGRTC turimą informaciją VRK yra būtina, mat visi sprendimai dėl kandidatų registravimo ar neregistravimo yra priimami viešo posėdžio metu.
„Sprendimai VRK priimami viešame posėdyje – tai jokiu būdu negali būti įslaptinta informacija. Uždarų posėdžių VRK nerengia, VRK nėra paslapčių subjektas, įslaptintos raštvedybos mes neturime. Esame visapusiškai vieša institucija. Ir rinkimai yra ne slapti, o vieši“, – aiškino VRK vadovė.
Ji patvirtino, kad pirmadienį VRK jau trečią kartą kreipėsi į LGGRTC, konkrečiai prašydami išslaptinti centro turimą ir su kandidatais į savivaldybių rinkimus susijusią informaciją.
LGGRTC dėl medžiagos išslaptinimo kreipėsi į VSD
LGGRTC generalinis direktorius A. Bubnys Eltai tikino, kad procesai dėl medžiagos pateikimo VRK užtruko, mat centras susidūrė su „teisine kolizija“. Pasak jo, VRK neturi teisės dirbti su įslaptintais dokumentais, todėl taip paprastai suteikti informaciją apie buvusius KGB bendradarbius, A. Bubnio teigimu, LGGRTC neturi teisės.
Arūnas Bubnys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Iš VRK niekas neturi teisės dirbti su slaptais dokumentais – tais dokumentais, kurie pas mus yra įslaptinti. Mes juos galime perduoti tik žmonėms, kurie turi teisę dirbti su slaptais dokumentais. Tai yra tokia teisinė kolizija. Dabar neaišku, kaip čia spręsti“, – Eltai situaciją komentavo LGGRTC vadovas.
„Čia yra problema ne dėl to, kad kažkas nenori, o dėl to, kad yra įstatymai, mes nenorime nusižengti dėl to slaptumo“, – pažymėjo jis.
Jis informavo, kad LGGRTC kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydami išaiškinti, ar VRK gali būti suteikta atitinkama slapta informacija.
„Mes išsiuntėme raštą į VSD, kad jie mums paaiškintų situaciją – kaip čia padaryti, kad nenusižengtume įstatymams. Tokia problema“, – konstatavo jis.
„Čia yra nesubjektyvios kažkokios problemos, bet yra tam tikra įstatymų kolizija. Mes nenorime kažką tai pažeisti, mes rašome raštą VSD, kad mums išaiškintų tą situaciją“, – kartojo A. Bubnys.
Jis patvirtino, kad LGGRTC perduos VRK išslaptintą informaciją, jeigu VSD išaiškinimas leis centrui atlikti tokius veiksmus.
„Tada, jeigu viskas tvarkoje, pagal įstatymus, mes tą medžiagą pateiksime“, – akcentavo istorikas.
Klausiama, ar VRK galės priimti atitinkamus sprendimus, jeigu gaus LGGRTC informaciją ir paaiškės, jog kai kurie kandidatai pateikė melagingą informaciją, J. Petkevičienė tvirtino, kad komisija svarstys dėl tokių rinkimų dalyvių išbraukimo iš sąrašų.
„Jeigu tokią informaciją VRK gaus, tai bus svarstoma ir priimami atitinkami sprendimai viešame VRK posėdyje. Be abejo, tokie asmenys, matyt bus braukiami (iš sąrašų – ELTA), jeigu jie nuslėpė tą informaciją“, – kalbėjo J. Petkevičienė. VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad rinkimų kodeksas numato, jog kandidatas savo anketoje privalo nurodyti, ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Jeigu kandidatas tokią informaciją nurodo, rinkimų komisijos leidžiamame plakate bei plakatuose su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad politikas sąmoningai bendradarbiavo su KGB struktūromis.
VRK politinių organizacijų ir kandidatų pareiškinius dokumentus turi patikrinti iki vasario 2 d.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks šių metų kovo 5 d.
Lenkijos ir Lietuvos istorijų susitikimas. Mariano Paluszkiewicziaus nuotr.
2023 m. sausio 19 d. į Lietuvą su darbo vizitu buvo atvykusi Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) pirmininko dr. Karolio Nawrockio vadovaujama darbuotojų delegacija.
Ji susitiko su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybe. Tokio pobūdžio susitikimas su Lenkijos tautos atminties instituto vadovais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre Vilniuje vyko pirmą kartą.
Darbinio susitikimo metu dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, jo pavaduotojas Vytas Lukšys, generalinio direktoriaus vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis bei skyrių vedėjai: Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas, Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas, Teisės ir personalo skyriaus vedėja dr. Asta Aranauskienė, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.
Susitikime su LGGRTC atstovais dalyvavo Tautos atminties institituto pirmininkas dr. K. Nawrockis, kanceliarijos direktoriaus pavaduotojas Jarosławas Dębowskis, Tarptautinių ryšių biuro direktorė Agnieszka Jędrzak, Žmogiškųjų išteklių biuro direktorius Mateuszas Koteckis, „Istorijos taškų“ biuro direktorius Łukaszas Witekas, Adamas Hlebowiczius, Nacionalinio švietimo biuro direktorius, fotografas Mikołajus Bujakas ir Nacionalinės atminties instituto Balstogės filialo direktorius Marekas Jedynakas.
„Svarbus Centro veiklos baras – tarptautinio bendradarbiavimo su giminingomis užsienio šalių institucijomis stiprinimas. Mums labai svarbu argumentuotai ir nuosekliai kalbėti, kaip šiandien keičiasi pasaulio geopolitika, mes turime išgryninti savo darbo tikslus ir vizijas. Akivaizdu, kad šiuo metu, kai Rusija stengiasi atkurti imperiją, mūsų misija tampa dar svarbesnė – atskleisti rašizmo (rusiškojo imperializmo ir fašizmo) šaknis ir mes jaučiame, kad ši misija reikalinga. Ir šiandieninis susitikimas, manau, labai svarbus abiem pusėms“, – kalbėjo LGGRTC generalinis direktorius dr. A. Bubnys.
Darbinio susitikimo metu svečiai iš Lenkijos pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai yra parengę daug unikalių parodų istorinės atminties temomis. Svarbu, kad bendradarbiaujant abiem institucijoms kilnojamosios parodos būtų verčiamos į lenkų kalbą ir eksponuojamos Lenkijoje.
LGGRTC atstovai ir svečiai iš Lenkijos taip pat aptarė dokumentų rinkinio tomo, skirto sovietų okupuotos Lietuvos valstybės saugumo ministerijos (MGB) operatyvinei grupei Lenkijoje, leidybos darbus. Tai būtų antras serijos „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje. Specialiųjų tarnybų archyvų dokumentai“, kurią rengia bendra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lenkijos tautos atminties instituto darbo grupė, tomas lietuvių ir lenkų kalbomis. Planuojama, kad knygynus jis pasieks 2023 m. Pirmasis tomas „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944–1945 m.“ išleistas 2016 m.
Pernai Lenkijos tautos atminties institutas pasirašė sutartį su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru dėl bendradarbiavimo ieškant totalitarizmo aukų poilsio vietų. Tai atvėrė platesnes galimybes abiem institucijoms bendrai veikti tokiose srityse kaip archeologiniai ir ekshumacijos darbai, artimųjų, gyvenančių abiejų šalių teritorijose, paieška, genetinis aukų identifikavimas, archyvinės užklausos ir istoriniai tyrimai paieškos ir identifikavimo srityse.
Po susitikimo su svečiais iš Lenkijos tautos atminties instituto šeimininkai pakvietė aplankyti Tuskulėnų memorialinį parką, kur anksčiau buvo masinės sovietų represijų aukų kapavietės. Tarp ten palaidotų NKVD aukų lietuvių yra ir lenkų bei kitų tautybių karių, NKVD sušaudytų 1944–1947 m. Šiandien jų palaikai ilsisi Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse esančioje koplyčioje-kolumbariume. Tai vieta, kuri simbolizuoja įvairių tautų aukų atminimo ir pagerbimo įamžinimą. Tai rimties ir susikaupimo erdvė.
Žuvusiųjų atminimą svečiai iš Lenkijos pagerbė tylos minute ir uždegė žvakę.
Ekskursijos metu delegacija taip pat aplankė istoriniuose Tuskulėnų rimties parko rūmuose esantį muziejų – EKSPOZICIJĄ „TUSKULĖNŲ DVARO PASLAPTYS“, kuriame eksponuojami sovietų nusikaltimai Lietuvoje.
Lenkijos Tautos atminties instituto pirmininkas (IPN) dr. K. Nawrockis pasirašė svečių knygoje.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, sausio 19 d. (PAP-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad incidentas, susijęs su trimis ispanų narais, kurie savaitgalį buvo išgelbėti Baltijos jūroje, nekėlė jokios grėsmės Lenkijos ypatingos svarbos infrastruktūrai.
„Gavęs išsamią ataskaitą, remdamasis tuo, ką dabar žino tarnybos, galiu pasakyti, kad šis incidentas negali būti vertinamas kaip bandymas atakuoti šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakė M. Morawieckis ketvirtadienio vakarą tviteryje.
„Šiuo metu negaliu jums pasakyti nieko daugiau, bet galiu jus nuraminti“, – sakė M. Morawieckis ir pakartojo, kad šiuo incidentu nebuvo bandyta atakuoti nei povandeninius kabelius, nei kritinę infrastruktūrą.
Anksčiau tą pačią dieną M. Morawieckis paprašė šalies saugumo tarnybų parengti išsamią incidento ataskaitą. Lenkijos saugumo tarnybos ABW emblema
Pasak Lenkijos policijos, ispanus šeštadienio vakarą Baltijos jūroje išgelbėjo Lenkijos jūrų paieškos ir gelbėjimo tarnybos.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad narai buvo netoli strateginės naftos perkrovimo infrastruktūros „Naftoport“, todėl buvo spėliojama, ar šie trys asmenys nekelia grėsmės Lenkijos energetikos infrastruktūrai. Tačiau ispanai teigė, kad šioje vietovėje ieškojo gintaro.
Stanislawas Zarynas, laikinai einantis specialiųjų tarnybų ministro koordinatoriaus pavaduotojo pareigas, anksčiau ketvirtadienį sakė, kad ispanų vykdyta veikla „neturi jokio ryšio su grėsmėmis valstybės saugumui“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) siūloma suteikti daugiau įgaliojimų, praplėsti jo veiklos kryptis.
Tai numatančias Seimo Statuto pataisas įregistravęs Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo numatyti, kad NSGK svarsto pasiūlymus ir teikia išvadas dėl Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvos Respublikos gynybos atašė ir atstovų karinėse misijose skyrimo užsienio valstybėse, Valstybės saugumo departamento direktoriaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus skyrimo.
Taip pat siūloma numatyti, kad NSGK teikia Seimo pirmininkui išvadas dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo.
Projektu siūloma nustatyti, kad NSGK svarsto ir rengia įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ne tik krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos, bet ir kovos su korupcija bei kitais Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytais klausimais.
Seimo NSGK, pagal siūlomą projektą, svarstytų ir teiktų pasiūlymus dėl nacionalinio saugumo politikos formavimo, visuomenės ir valstybės saugumą užtikrinančių struktūrų kūrimo ir tobulinimo.
Jeigu Seimas pritartų, NSGK atliktų krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinių įstaigų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos parlamentinę kontrolę, teiktų pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo.
Seimo statuto pataisų projektą kartu su NSGK pirmininku L. Kasčiūnu teikia jo pavaduotojas Dainius Gaižauskas ir šio komiteto nariai Jonas Jarutis, Dovilė Šakalienė, Saulius Skvernelis, Andrius Mazuronis, Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Valdas Rakutis, Arvydas Pocius.
Čekijos žvalgybos BIS emblema
Čekija ketina pareikalauti iš Rusijos mažiausiai 1 mlrd. kronų (apie 39 mln. eurų) materialinės žalos atlyginimo už sprogimus 2014 metais amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime šalies rytuose, dėl kurių ji įtaria Rusijos specialiąsias tarnyba.
Tai sekmadienio vakarą pranešė Čekijos televizija, remdamasi šalies vicepremjere ir finansų ministre Alena Šillerova.
„Paprasčiausias kelias – gauti kompensaciją taikant tarptautinės teisės normas. Jeigu mes pasirinktume, pavyzdžiui, baudžiamojo proceso kelią, tai gali labai ilgai užtrukti“, – sakė politikė.
Apie tai, kad Finansų ministerija rengia ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo prieš asmenis, įtariamus prisidėjus prie sprogimų Vrbeticėje, balandžio 20 d. pranešė Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas, kalbėdamas šalies parlamento žemuosiuose rūmuose.
Balandžio 19 d. Čekijos valdžia pranešė, kad sprogimai padarė daugiau kaip 1 mlrd. kronų žalos. Į šią sumą įeina sandėliuose sunaikinto turto vertė, taip pat nesprogusių šaudmenų neutralizavimo darbų, kurie buvo atliekami nuo 2014 metų pabaigos iki 2020 metų rudens, kaina. Be to, kaltininkai turi sumokėti kompensaciją dviejų per sprogimus žuvusių Čekijos piliečių šeimoms.
Balandžio 17 d. Čekijos pareigūnai pareiškė, kad Maskva susijusi su sprogimais amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime 2014 metais, kur žuvo du žmonės, ir išsiuntė 18 Rusijos diplomatų, kurie buvo įvardyti kaip Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Rumunijos sostinė Bukareštas. EPA-ELTA nuotr.
Rumunijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė išsiunčianti vieną rusų diplomatą, taip reikšdama solidarumą su Čekija.
Pasak ministerijos, Rusijos ambasados Bukarešte gynybos atašė pavaduotojas Aleksejus Gričajevas bus „paskelbtas persona non grata dėl jo veiksmų, prieštaraujančių Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių“.
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Incidentas prie Kapitolijaus. EPA-ELTA nuotr.
Incidento prie JAV Kongreso pastatų komplekso kaltininkas socialiniuose tinkluose reguliariai rašė, kad prieš jį vykdoma Amerikos specialiųjų tarnybų operacija, ir galėjo būti sutrikusios psichikos. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas CNN.
Pasak kanalo šaltinių, 25 metų Indianos valstijos gyventojas Noah Greenas skelbė atitinkamus įrašus instagrame, taip pat ir kelias pastarąsias dienas. Jis teigė, kad „jį persekioja JAV valdžia“. N. Greenas taip pat tvirtino, kad „Jungtinių Valstijų vyriausybė yra tamsiaodžių priešas Nr.1“.
Pagal amerikiečio versiją, specialiųjų tarnybų pareigūnai mėgino jį nunuodyti, taip pat paveikti jo psichiką. Kaip pažymi CNN, N. Greeno įrašai rodo, kad jo psichika galėjo būti sutrikusi.
Pasak televizijos kanalo MSNBC šaltinių teisėsaugos institucijose, jis taip pat feisbuke reiškė paramą judėjimui „Islamo nacija“ (Nation of Islam), kuris bazuojasi Čikagoje (Ilinojaus valstija). Šis judėjimas buvo įkurtas 1930 metais Mičigano valstijoje. Jo nariai teigia siekią skleisti islamą, gerinti afroamerikiečių padėtį. Kai kurios autoritetingos JAV žmogaus teisių gynimo organizacijos kaltina judėjimą priešiškumu baltiesiems, rasizmu, antisemitizmu, islamo principų iškraipymu.
Anksčiau penktadienį N. Greenas prie Kapitolijaus automobiliu partrenkė du policininkus, o paskui įsirėžė į atitvarą. Po to jis išlipo iš automobilio su peiliu rankoje, ėmė artintis prie pareigūnų, ignoruodamas jų komandas mesti ginklą, ir buvo nušautas. Per incidentą du policininkai buvo sužeisti, vienas iš jų vėliau mirė.
Kai gyvenimas Lietuvoje dėl pandemijos ir įvesto koronaviruso sulėtėjo visose sferose, STT baruose net plika akimi nesunku yra užmatyti šios tarnybos veiklos paūmėjimus arba net kažkokį karštligiškumą, diena iš dienos girdint pranešimus apie kovos prieš korupciją naujas pergales, suimtus nenaudėlius, pradėtas ikiteismines bylas. STT įsisiautėjo ne juokais!
O ar tai – blogai, – paklaus koks nors pilietis. Žinoma, viskas tik į gerą šiame geriausiame iš geriausių pasaulyje, nors čia išlieka maža abejonė dėl to – ar su koronaviruso pasklidimu mūsų padangėje vagys, kyšininkai ir kitoks brudas visiškai prarado budrumą ir atsargumą, tapdami lengvu pareigūnų grobiu demaskavimų paūmėjimo fiestoje, prasidėjusioje su nauja prezidento kadencija? Vis tik neduoda ramybės bloga analogija iš tų laikų, kai praeitą kartą, siekdami įsiteikti, STT vyrukai Gedvydo Vainausko skalpą tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė anosios gimimo dienos proga https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-septyni-ziniasklaidos-gundymai-lietuvoje/, taigi niekas negali būti užtikrintas, jog ir šįkart viena iš specialiųjų tarnybų nesieks įsiteikti naujai išrinkto prezidento nevykėliams patarėjams, kurie siūlo prezidentui išplėsti slaptųjų tarnybų teises, įtvirtinti jų nekontroliuojamumą. Net nekalbu apie tą menkai tikėtiną atvejį, kad pats prezidentas, pagrįstai ar nepagrįstai pelnęs silpno prezidento reputaciją, siekdamas užčiaupti burnas ir pasirodyti kietu biču, savo vienasmeniu apsisprendimu užsiundytų kovinius šunis prieš pilietinę visuomenę…
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.Antrankiai
Jau girdžiu sakant, kad niekuo nenusikaltusiam žmogui nėra ko baimintis, esą nereikia baidytis savo šešėlio. Tai tiesa, nėra ko baidytis savo šešėlio, tačiau didėjantis STT šešėlis dėl gausėjančių nuorodų apie tarnybos pomėgį falsifikuoti faktus, klastoti įrodymus ir rengti demokratinės šalies institucijai netinkamas provokacijas, neįkvepia optimizmo.
Kaip dabar atrodo man pačiam, visi ką tik išsakyti mano žodžiai ir pretenzijos iškart prarastų prasmę, jeigu nepasakočiau apie liūdną savo patirtį, kai maždaug prieš keletą dešimtmečių, dėstytojaujant viename Kauno universitete, STT ar panaši institucija bandė jūsų nuolankiam tarnui įbrukti kyšį, o, to nepavykus padaryti, operacijoje dalyvavę vyrukai kone pagrasino fiziniu susidorojimu. Įsivaizduokite situaciją: prieš korupciją kovojanti institucija siūlo pasirinkti – arba imi kyšį, arba gausi į snukį?.. Tai tikrai ne retorikos pratybos!
Labai aiškiai ir viešai pareiškiu, kad niekados niekam nesu teikęs nė mažiausio preteksto pagalvoti apie tai, kad galėčiau parsiduoti. Mano dėstomas dalykas profiliniuose universitetuose buvo šalutinė disciplina, todėl net ir nesimokantiems studentams greitai surašydavau teigiamus pažymius, blogiausiu atveju reikėdavo ateiti antrą kartą į egzamino perlaikymą, tačiau nebuvo tokio nutikimo, kad atsiskaitymai už įgytas ar neįgytas žinias užtruktų ilgiau. Todėl nemėgau tų studentų, kurie tokioje paprastoje situacijoje dar ieškodavo užtarimo (pasitaikė tik keletą kartų), dabar nesu visiškai tikras, kad tokiu atveju jų pažymys bent iš dalies nenukentėdavo.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dėl teisybės reikia paminėti ir tą išimtį, kai pradėjus dirbti su studentais sovietiniais laikais vadinamame institute, prieš pirmą mano biografijoje egzaminą egzaminuotojo statuse į kabinetą užsuko prodekanas, kuris dekano vardu paprašė parašyti gerą pažymį vienam neakivaizdinių studijų studentui, tarpininko žodžiais tariant, kaskart gelbstinčiam dekaną, kai sugenda jo mašina (sovietiniais laikais reikėdavo išlaukti dideles eiles mašinų remonto dirbtuvėse). Ieškodama tokios išeities padėties, kad vilkas liktų sotus, o avis (mano sąžinė) nenukentėtų, studentų auditorijai tąkart pareiškiau, kad jų dekanas paprašė už vieną studentą, tačiau aš proteguojamojo pavardę pamiršau, todėl gerus įvertinimus parašysiu visiems atvykusiems į egzaminą. Tas dekanas vėliau ne kartą sutikęs mano vyresniuosius kolegas klausdavo apie mane: iš kur jūs ir atkasate tokius prietrankas?
Tačiau štai nepriklausomybės laikais išaušo X diena, kai per kelias savaites forsuotu pavidalu buvau gundomas didelėmis pinigų sumomis parašyti teigiamą egzamino pažymį, nors mano dėstomo dalyko pažymiai paprastai būdavo teigiami be jokių papildomų insinuacijų.
Studentė prieš egzaminą pateikė vadinamąją studijų knygutę su stambiomis kupiūromis, o kai atkreipiau į tai visos auditorijos dėmesį – iš pradžių to net bandė išsiginti. Po kelių dienų egzamino metu buvau iškviestas išeiti už durų, kur keli dėdės bandė įgrūsti į kišenę taip pat kažkokius velnio pinigus. Dar juokingiau buvo kitą kartą tos pačios sesijos metu, kai leidausi į kojas, kad atsikratyčiau įkyriai siūlančiųjų kyšį pertraukos tarp egzaminų metu, o grįžęs į fakultetą buvau apstotas trijų raumeningų vyrukų, neslepiančių savo ketinimų griebtis fizinės prievartos, o vienas iš jų pro sukąstus dantis iškošė – kodėl nepaėmei?..
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jeigu leisite, šią situaciją, kurią norėčiau pamiršti, bet to nesugebu padaryti, nusakysiu tokiais žodžiais – kaip aš tąsyk užuodžiau kanopų dvoką? Jaučiu iki šiol, kad tokį pažeminimą, kai tave pabandė išprievartauti gyvulys, galima nuplauti tik krauju. Jeigu žinočiau tikslias tokios provokacijos užmanytojų koordinates, rimtai pamokyčiau, nežiūrit to, kokiais specialiųjų įgaliojimų pažymėjimais toks mėšlavabalis pridengia savo menkystę.
Ar ši provokacija, bandant įkišti kyšį, buvo kažkas panašaus į neapykantos nusikaltimą, kai nusususio mentaliteto pareigūnas, tarkime, pajunta baisų pasidygėjimą žmogumi, kalbančiu apie Immanuelio Kanto moralės sampratą, kraupią panieką dėstytojui, nedalyvaujančiam galios žaidimuose, bet pakylėtu tonu bylojančiam apie nepriklausomybės stebuklą? O gal viskas yra dar banaliau, tarkime, koks nors specialiųjų tarnybų debiliukas taip bandė atkeršyti universiteto dėstytojui už jo atžalai parašytą pažymį, netenkinantį liguisto įsivaizdavimo apie atžalos sugebėjimus.
Bijau, kad neseniai užstojusių keistų pervartų laikais tokių debiliukų poreikis vėl sustiprės.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis neatsakingu laiko buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako elgesį.
Šis trečiadienį mįslingai prakalbo apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų ir raštu kreipėsi Seimo valdybą, prašydamas svarstyti klausimą dėl laikinosios tyrimų komisijos sudarymo.
G. Landsbergio teigimu, tai, apie ką kalba V. Bakas, yra labai sunku įvertinti, nes, akcentuoja jis, pateiktos konkrečios informacijos ir faktų yra labai mažai. Politikas abejoja, ar V. Bako pareikšti būgštavimai dėl esą vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus ir neteisėto informacijos rinkimo bei jos naudojimo, nepateikiant konkrečių, tą įrodančių faktų, yra atsakingas elgesys.
„Praktiškai neįmanoma vertinti, kai tu nežinai, apie ką kalbama. Nežinau, ar taip daryti yra iki galo atsakinga – arba reikia atskleisti, jei yra kažkas, supažindinti visuomenę, ir tada mes žinotume, ką daryti. O dūmų uždangoje palikti viską… Tai atrodo nerimtai“, – „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad mišriai Seimo narių grupei priklausančiam buvusiam NSGK pirmininkui V. Bakui trečiadienį paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų, dabartinis komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas šaukia neeilinį posėdį. Jame bus išklausyti Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai.
V. Bakas trečiadienį kreipėsi į Seimo valdybą dėl galimai vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo.
Buvęs NSGK pirmininkas valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.
Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tačiau šių metų sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
Michailas Mišustinas (Mishustinas) yra vienas efektyviausių specialiųjų tarnybų stovyklos atstovų. Kodėl? Jis sukūrė valstybę, kurioje sekamas kiekvienas finansinis žingsnis.
Federalinė mokesčių tarnyba, vadovaujama Michailo Mišustino, įdiegė visos Rusijoje atliekamų operacijų apskaitos sistemą. M. Mišustinas gavo ministro pirmininko postą siekdamas užbaigti visų Rusijos gyventojų sekimo Rusijos teritorijoje įgyvendinimo procesus. Taip tvirtina Rusijos ekonomistas, buvęs Rusijos Federacijos prezidento patarėjas ir Vašingtone esančio Katono instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrejus Illarionovas. Jis išskirtinį interviu davė leidinio „GORDON“ įkūrėjui Dmitrijui Gordonui.
A.Illarionovas mano, kad M.Mišustino paskyrimas reiškia galutinę dabartinio Rusijos režimo transformaciją nuo specialiųjų tarnybų ir jėgos struktūrų bendradarbiavimo prie vien specialiųjų tarnybų vadovavimo.
„Ponas Mišustinas yra vienas efektyviausių specialiųjų tarnybų stovyklos atstovų ne vien pagal savo kilmę – jo tėvas buvo aukštas sovietų ir Rusijos specialiųjų tarnybų generolas – bet ir pagal savo ideologiją, kuri idealiai atitinka tą Rusijos ir pasaulio viziją, kuria šiandien vadovaujasi Rusijos pilečiai. Nenuginčijama tai, kad ponas M.Mišustinas tiesiogine to žodžio prasme sukūrė modernią totalitarinę sekimo valstybę mokesčių ministerijoje “, – teigė A.Illarionovas.
Michailas Mišustinas. EPA – ELTA nuotr.
Daugelis žurnalistų ir užsienio ekspertų, kurie prieš keletą mėnesių svečiavosi pas poną Mišustiną, beje, dar nežinodami, kad jis netrukus bus paskirtas Rusijos ministru pirmininku, papasakojo štai tokią istoriją. Kai jie baigė kalbėtis Mišustino biure ir nepatikliai pasiteiravo apie jo sėkmę kuriant sistemą, leidžiančią stebėti visas be išimties finansines operacijas Rusijos Fedeacijos teritorijoje, p. Mišustinas pradėjo klausinėti. Pirmiausia jis pasiteiravo: „Kuriame viešbutyje jūs apsistojote?“ Jam atsakė: „Tokiame ir tokiame viešbutyje Maskvoje“. „Prašau pasakyti, ar šiandien jūs valgėte tame viešbutyje?“ „ Taip, viešbutyje“ arba „Ne, ne viešbutyje, o kavinėje“. Tada: „O kokioje kavinėje?“ „Na, čia yra apytikslis kavinių rajonas.“ Tada: „Ką jūs valgėte pusryčių metu?“
Ir M.Mišustinas po kelių minučių ekrane paroro, kaip tas žmogus, apsistojęs konkrečiame Maskvos viešbutyje, užsisako viešbučio kavinėje pusryčius… Fantastika? Negali būti?
A.Illarionovas pabrėžė, kad federalinė mokesčių tarnyba, vadovaujama M.Mišustino, įvedė visų finansinių operacijų, kurios atliekamos Rusijoje, apskaitos sistemą.
„Ši registracija atliekama realiu laiku, ji perduodama į valdymo pultą pačiai Mokesčių ministerijai ir, aišku, ne tik šiai ministerijai. Sandorių registracija sinchronizuojama su vaizdo kameromis. Maskvoje tai akivaizdžiai taikoma beveik visoms įstaigoms: parduotuvėms, kavinėms, restoranams, viešbučiams, bankams… Be to, yra veido atpažinimo technologijos, kurios dabar aktyviai naudojamos demonstracijų dalyviams sekti. Taigi per dvi – tris munutes įmanoma nustatyti, kas, kada ir kur tiksliai sandorį sudarė, kiek pinigų buvo sumokėta, kas tie žmonės, kurie pirko – pardavė.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
A.Illarionovas įsitikinęs, kad M.Mišustinas gavo ministro pirmininko postą, kad sėkmingai užbaigtų kurti visos Rusijos stebėjimo mechanizmus. Džordžo Orvelo romano „1984“ nuostatos tapo neginčijama realybe Rusijos Federacijoje.
Paklaustas, kodėl Vladimiras Putinas taip skuba įteisinti naująsias konstitucijos pataisas, A.Illarionovas atsakė: „Pagrindinis veiksnys – kovo mėnesį Vakaruose tarptautinis teismas skelbs verdiktą, kas kaltas dėl Nyderlandų lėktuvo „Boeing MH17“ žūties. Tarptautiniai teismai gali priimti nuosprendį, kad V.Putinas – kalčiausias, kad jis – tarptautinis nusikaltėlis, kurį būtina areštuoti ir patupdyti į kalėjimą iki gyvos galvos. Taigi V.Putinas skuba sukurpti tokią teisinę sistemą Rusijoje, kad tarptautiniams tribunolams jo išduoti negalėtų jokia Rusijos valdžia.
Gordonua.com
„Gordonua“ leidiniui duotame interviu A.Illarionovas, be kita ko, pabrėžė, jog V.Putinas nesiruošia trauktis iš politikos. Nėra jokių nuovargio, apatijos požymių, kad V.Putinas svarstytų galimybę trauktis iš didžiosios politikos.
Londono ir Maskvos santykiai gali pasikeisti tik tuo atveju, jei Rusija pakeis savo elgesį, kuris kol kas nepatvirtina jos pareiškimų, jog esą ji yra pasirengusi būti atsakinga tarptautinė Vakarų partnerė.
Tai ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May atstovė, kurios žodžius cituoja „Reuters“.
„Mes aiškiai pasakėme, kad Rusijos demonstruojamas agresyvus ir padėtį destabilizuojantis elgesys padaro beverčiais jos pareiškimus apie pasirengimą būti atsakinga tarptautine partnere. Mūsų santykiai su Rusija gali pasikeisti tik tuo atveju, jeigu Rusija pakeis savo elgesį“, – teigė premjerės atstovė, paprašyta pakomentuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, kad Maskva ir Londonas turi užversti „su šnipais ir pasikėsinimais susijusį“ savo santykių puslapį, nes tai svarbiau už specialiųjų tarnybų žaidimus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, reikalaudamas paneigti „sąmoningai paskleistą neteisingą informaciją“.
G. Landsbergis (k) reikalauja S. Skvernelio atsiprašymo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kreipimesi pabrėžiama, kad ministras pirmininkas piktnaudžiavo savo tarnybiniu statusu, sąmoningai kūrė netikras interpretacijas bei naujienas, siekdamas supriešinti skirtingas visuomenės grupes ir Lietuvos politinę bendruomenę.
Pasak konservatorių, negana to, premjeras šmeižė tariamu bendradarbiavimu su Rusija ir Kremliaus politikos vykdymu opozicinę TS-LKD bei siekė diskredituoti taikų ir demokratišką daugelio profesinių sąjungų ir žurnalisto Andriaus Tapino organizuotą streikuojančių mokytojų palaikymo akciją ir protesto prieš šios Vyriausybės vykdomą politiką mitingą.
„Kaip aiškėja iš žiniasklaidos, Jūs esate gavęs informacijos apie Jūsų atstovaujamos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narių abejotinus veiksmus, tačiau tai įslaptinote ir šia informacija manipuliavote, apkaltindamas politinius oponentus bei profesines sąjungas pramanytais veiksmais, – rašoma kreipimesi. – Tokiais savo veiksmais Jūs ne tik akivaizdžiai piktnaudžiavote savo tarnybine padėtimi, bet ir, panašu, bandėte nukreipti visuomenės dėmesį ar net paslėpti Jūsų paties frakcijos narių abejotiną veiklą“.
TS-LKD lyderis kreipiasi į ministrą pirmininką, reikalaudamas atsiprašyti Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bendruomenės dėl paskleisto melo bei užtikrinti, kad tai nepasikartos ateityje.
Kreipimesi reikalaujama pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams informaciją, kurią premjeras įslaptinęs perdavė frakcijos vadovui, UAB „Agrokoncernas“ akcininkui Ramūnui Karbauskiui ir kuri, kaip skelbiama žiniasklaidoje, susijusi su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narių veikla. Raginama minėtą informaciją išslaptinti ir paskelbti visuomenei.
„Toks Jūsų veikimas yra nedemokratinis, diskriminuoja kitas parlamentines frakcijas, turi akivaizdaus piktnaudžiavimo tarnyba bei teisėsaugos institucijų politizavimo požymių. Jūsų veiksmuose įžvelgiame piktnaudžiavimą galia, piktnaudžiavimą dokumentų įslaptinimo ir supažindinimo teise ir specialiųjų tarnybų įtraukimu į politinį procesą, – sako G. Landsbergis. – Jūs gerai žinote, kad už tokį piktnaudžiavimą ir įgaliojimų viršijimą teisės aktuose yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė“.
Visuose rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose siūloma numatyti kandidatų prievolę viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavę su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
Tokias Prezidento, Seimo, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.
Jis taip pat siūlo užtikrinti, kad rinkimų įstatymai neprieštarautų Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo nuostatomis.
„Priėmus įstatymų pataisas būtų užtikrinta, kad kandidatų, nuslėpusių nuo rinkėjų slapto bendradarbiavimo su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis faktus, mandatai būtų panaikinami atitinkamo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka“, – sako Seimo narys Z. Jedinskis.
Pasak jo, šiuo metu rinkimų įstatymuose nėra suderinti reikalavimai kandidatams pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Seimo rinkimų įstatyme yra nuostata, kuri numato, jog kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Prezidento rinkimų įstatymas numato, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose).
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas kalba apie prievolę kandidatui viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nenumato prievolės kandidatui paskelbti rinkėjams, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
„Tačiau Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme numatyta, jog keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius asmuo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia informaciją apie savo slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kas šiuo metu faktiškai nevyksta, kadangi šie abu įstatymai nėra suderinti tarpusavyje. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją siūlome tarpusavyje suderinti rinkimų įstatymus ir taikyti vienodus reikalavimus kandidatams“, – sako projektą parengęs LLRA-KŠS frakcijos narys Z. Jedinskis.
Rusijos Centrinio mašinų gamybos mokslinio tyrimo instituto („CNIImaš“) moksliniam darbuotojui 74 metų amžiaus Viktorui Kudriavcevui pateikti kaltinimai perdavus slaptą informaciją apie hipergarsines technologijas vienai iš NATO šalių.
Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Kommersant“, remdamasis savo šaltiniais.
„Pasak šaltinių teisėsaugos institucijose, V. Kudriavcevui pateikti kaltinimai perdavus slaptą informaciją apie technologijas, taikomas kuriant hipergarsinius skraidymo aparatus, vienai iš NATO šalių“, – sakoma publikacijoje.
Šaltiniai pridūrė, kad „vėliau šie duomenys buvo pateikti Šiaurės Atlanto aljanso specialiosioms tarnyboms“.
Pats mokslininkas kaltinimus atmeta, rašo „Kommersant“.
Penktadienį Rusijos pareigūnai, tiriantys baudžiamąją bylą dėl valstybės išdavimo, atliko kratas „CNIImaš“ kabinetuose.
Deborah Haynes, Frensis Elliott, Fiona Hamilton / The Times
Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos rengiasi tam, kad Rusija įvykdys naują ataką pasibaigus futbolo pasaulio čempionatui, praneša The Times.
Žvalgybos darbuotojai saugosi dar vieno pasikėsinimo ar kibernetinės atakos prieš kraštutinai būtiną infrastruktūros elementą, tokį kaip elektros jėgainė ar vandens tiekimo sistema, rašo leidinio žurnalistai. „Tai rimta“, – sakė leidinio šaltinis.
Šaltinis Vaithole pakomentavo: „Be abejo, esame budrūs dėl galimo priešiškų valstybių, įskaitant ir Rusiją, puolimo. Tai mes visada labai aštriai suvokiame“.
Aukšto rango kariškis sakė, kad Kremlius linkęs pulti, kai pasaulio dėmesys atitrauktas tarptautinio sportinio įvykio. „Rusijos elgesyje esama dėsningumo – ir į Gruziją, ir į Krymą ji įsibrovė tarptautinio sportinio renginio metu“, – priminė jis.
„Jeigu pažvelgsime į istoriją, visada kažkas įvyksta didelio sportinio įvykio metu, – sakė leidiniui Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis. – Aš užaugau Sovietų Sąjungoje ir suprantu rusus. Aš nerimauju dėl ateities. Dabar malonu ir šventiška, o kas bus paskui? Aš nežinau“.
Straipsnio autoriai pabrėžia: „Putinas stengiasi pristatyti savo šalį palankiai per futbolo turnyrą. Bet toms ambicijoms sudavė smūgį, matyt, atsitiktinis dviejų britų apsinuodijimas rusiška nervus paralyžiuojančia medžiaga šeštadienį Eimsberyje, Viltšyro grafystėje“.
Pasak šaltinio iš Vaitholo, suvokimas, kad įmanoma dar viena rusų ataka, prilygsta nuogąstavimams dėl Islamo valstybės teroristinės veiklos, kuri sustiprėjo po pernykščių atakų. „Solsberis priminė, kad Rusija pasirengusi puldinėti Didžiąją Britaniją, ir nuo to laiko mes esame sustiprinę budrumą“, – sakė leidinio pašnekovas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Europos reikalų komitetą, prašydamas įvertinti, ar naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos nuostatas, atitinka ES subsidiarumo principą.
Parlamentaras teiraujasi, ar siūlymas riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą nesumažins šalies visuomenės gynybinio potencialo?
Seime įregistruotas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą. Tai reiškia, kad pusiau automatiniai ginklai su didesnėmis nei 20 šovinių dėtuvėmis, taip pat ilgieji šaunamieji ginklai (t. y. kurių vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm) su didesnėmis nei 10 šovinių dėtuvėmis bus priskirti A kategorijai ir nebebus prieinami civiliams gyventojams. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą visi pusiau automatiniai ginklai yra priskirti prie B ar C kategorijos ir prieinami civiliams, gavusiems policijos leidimą. Minėti apribojimai nebūtų taikomi sportinio šaudymo sporto klubų bei Šaulių sąjungos nariams.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Būtent dėl siūlomos minėtos nuostatos kyla daugiausiai klausimų, susijusių su atitikimu subsidiarumo principui. Europos Sąjungoje subsidiarumo principas yra taikomas kaip Sąjungos neišimtinių įgaliojimų vykdymo reguliavimo kriterijus. Pagal šį principą, ES neturi teisės imtis veiksmų tam tikroje srityje, jei valstybės narės gali ją veiksmingai reglamentuoti centriniu, regioniniu arba vietos lygmenimis. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuva yra kitokioje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuvos saugumą veikia ekspansine politika kaimynų atžvilgiu besivadovaujanti Rusijos valstybė. Tai kelia saugumo grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Todėl šaliai svarbu stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Prie to prisideda ir galimybė civiliams gyventojams įsigyti B ar C kategorijų pusiau automatinius ginklus su įvairios talpos šovinių dėtuvėmis“, – sako L. Kasčiūnas.
Seimo nario teigimu, kalbant apie terorizmo grėsmes, pažymėtina, kad teroristiniai išpuoliai vykdomi naudojant nelegaliai turimus ginklus. Be to, nepaisant didelės terorizmo grėsmės Europoje, terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. Pasak šalies specialiųjų tarnybų, nėra duomenų, rodančių didėjančią terorizmo grėsmę Lietuvai: 2017 m. nebuvo nustatyta pavienių ekstremistų ir organizuotų grupių, turinčių ketinimų ir pajėgumų rengti teroro aktus, negauta tiesioginių grasinimų surengti teroristinius išpuolius prieš institucijas ar asmenis.
„Todėl manytina, kad, prisidengiant kova su terorizmu, apribojamas pusiau automatinių ginklų įsigijimas lojaliems piliečiams, kurie turi pareigą ir prievolę ginti savo valstybę, savo piliečius, save pačius, šeimos narius nuo bet kokio ginkluoto kėsinimosi“, – sako L. Kasčiūnas.
Armėnijos nacionalinio saugumo tarnyba šeštadienį pareiškė užkirtusi kelią serijai teroro aktų šalyje, praneša „RIA Novosti“.
„Du Armėnijos piliečiai ketino susprogdinti visuomeninę svarbą turinčiose vietose 100-150 savadarbių nuotolinio valdymo sprogstamųjų įtaisų“, – sakoma tarnybos tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Pasak Armėnijos pareigūnų, sulaikytieji susiję su nuteistu opozicijos aktyvistu Žirairu Sefilianu ir grupe „Casna Crer“, kurios nariai 2016 metais užėmė policijos bazę Jerevane.
Specialiųjų tarnybų duomenimis, teroro aktai buvo planuojami Laisvės aikštėje Jerevane, sostinės prekybos centruose, transporto priemonėse, netoli gyvenamųjų namų, kitose vietose.
Iškelta baudžiamoji byla, sulaikytiesiems gresia iki 15 metų kalėjimo.
Jerevane ir kituose Armėnijos miestuose jau kelios dienos vyksta opozicijos protesto akcijos prieš buvusio šalies prezidento Seržo Sargsiano išrinkimą ministru pirmininku.
Šeštadienį Armėnijos policija taip pat sulaikė 11 opozicijos aktyvistų. Tai žurnalistams pranešė šalies Vidaus reikalų ministerijos atstovai.
„Iki 11 valandos į policijos nuovadas buvo pristatyta 11 asmenų, įtariamų įvairiais teisės pažeidimais“, – informavo pareigūnai.
Gautomis žiniomis, padėtis Jerevane tebėra įtempta, tęsiasi opozicijos manifestacijos.
Masiniai mitingai Jerevane ir kituose Armėnijos miestuose prasidėjo pirmadienį. Jiems dingstį davė buvusio šalies prezidento Seržo Sargsiano kandidatūros iškėlimas į ministro pirmininko postą, kuriam priešinosi opozicija. Antradienį Armėnijos parlamentas išrinko S. Sargsianą premjeru. Ketvirtadienį opozicija mėgino sužlugdyti naujojo ministrų kabineto posėdį, blokuodama vyriausybinių pastatų prieigas.
Įgyvendinus Armėnijoje konstitucinę reformą, visa vykdomoji valdžia bus sutelkta premjero rankose, jam bus suteikti labai platūs įgaliojimai.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Tomas de Mazjeras (Thomas de Maiziere) patvirtino, kad, suėmus terorizmu įtariamą sirą, buvo užkirstas kelias „dideliam teroristiniam išpuoliui Vokietijoje“. Jis pabrėžė, kad dėl besitęsiančios islamistinio terorizmo grėsmės saugumo tarnybos, „jei reikės, veiks ryžtingai ir nuosekliai“.
Anot ministro, visi atliko „puikų darbą“. „Aš dėkoju žvalgybos agentūros darbuotojoms ir darbuotojams, kriminalinei policijai, specialiesiems šalies ir federalinių žemių daliniams, taip pat teisėsaugai, kurie kiekvieną dieną rūpinasi mūsų saugumu“, – kalbėjo T. de Mezjeras.
Jau antradienio rytą Vokietijos prokuratūra paskelbė, kad suimtas 19-metis Jamenas A. (Yamen A.), kuris įtariamas „Vokietijoje planavęs islamistinį išpuolį panaudojant labai galingus sprogmenis ir jam jau buvęs konkrečiai pasirengęs“.
Jaunas vyras jau seniai buvo stebimas tarnybų. Jis esą jau liepą apsisprendė Vokietijoje detonuoti sprogmenis, „kad nužudytų ir sužeistų kuo daugiau žmonių“. Nuo liepos jis pradėjo ieškoti komponentų ir cheminių medžiagų sprogmeniui pasigaminti.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas teikia pasiūlymus svarstomam Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektui, kuriais siekiama labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus.
Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad investuotojui investuojant į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, strategiškai svarbius ūkio sektorius ar planuojant vykdyti veiklą šalia strateginės reikšmės objektų būtų vertinami to investuotojo turimi ar turėti ryšiai ne tik su užsienio valstybių institucijomis, bet ir su tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.
Pasak L. Kasčiūno, svarstomame įstatymo projekte nustatytas vienas iš atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų, pagal kurį investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis „turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis“. O šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje nustatytas savo esme panašus kriterijus, pagal kurį investuotojas pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis „neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis“.
Vadinasi, yra vertinami ne tik investuotojo ryšiai su trečiųjų šalių institucijomis, bet ir tų šalių asmenimis – tiek fiziniais, tiek juridiniais. O naujajame įstatymo projekte numatyta, kad būtų vertinami turimi ar turėti ryšiai tik su užsienio šalių institucijomis.
„Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai investuotojas neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis, bet gali turėti tokių ryšių su tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie, beje, gali būti susiję su tų pačių valstybių institucijomis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, tiekėjai, investuotojai, tiekiantys kokią nors užsienio valstybėje pagamintą produkciją, pavyzdžiui, programinę įrangą, kurios naudojimas šalies strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose gali didinti riziką nacionaliniam saugumui dėl galimo kibernetinio šnipinėjimo ar pan.“, – sakė L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūno teigimu, tai yra tam tikra teisinė spraga, kurią siekiama pašalinti. Į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius gali investuoti tik visiškai skaidrūs, atsakingi ir nacionalinio saugumo interesus atitinkantys investuotojai.
Ar saugios šios spynos? Youtube.com nuotr.
Parlamentaras taip pat siūlo nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių sąjungų pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Pirmai kategorijai priskiriamos įmonės, kuriose valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei priklauso 100 proc. įmonės akcijų, antrai – ne mažiau kaip du trečdaliai.
Tiek šiuo metu galiojančiame įstatyme, tiek svarstomoje naujojoje jo redakcijoje numatyta, kad asmenys, pretenduojantys į svarbias pareigas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse, šalies specialiųjų tarnybų yra tikrinami, ar atitinka įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Naujajame įstatymo projekte numatytas patikrinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 dienų. Jei tikrinamas užsienietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvoje, patikrinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms.
Tačiau, L. Kasčiūno teigimu, į tokiose įmonėse veikiančias profesines sąjungas gali jungtis ir darbuotojai, kurie tikrinami šalies specialiųjų tarnybų, ir tie, kurie pagal einamas pareigas netikrinami. Iš jų profesinės sąjungos išsirenka pirmininką. Šiuo metu yra žinoma, kad kai kurių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų pirmininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jie nebūtinai gali būti patikrinti.
„Atsižvelgiant į tai, kad trečiosios šalies pilietybė gali būti susijusi su didesniu lojalumu tai šaliai ir kad tokie darbuotojai gali būti netikrinami, dinamiškos geopolitinės situacijos kontekste tai gali būti riziką nacionaliniam saugumui didinantys veiksnys. Pavyzdžiui, tokie profesinių sąjungų pirmininkai gali daryti neigiamą įtaką strateginių įmonių darbuotojams“, – sakė L. Kasčiūnas.
Todėl, anot jo, tikslinga nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti nustatytus kriterijus, t. y. tuos pačius, kurie taikomi asmenims, pretenduojantiems į svarbias pareigas tose įmonėse. Jie būtų tikrinami šalies specialiųjų tarnybų ta pačia tvarka.
„Daugelis manė, kad Donaldas Trumpas – tikras rusų agentas, gal jau nuo seno“, – rašo leidinyje Newsweek buvęs dvigubas FTB agentas, knygos „Kaip sugauti rusų šnipą“ autorius Navidas Džamalis.
Jis išdėsto argumentus, keliamus tokios nuomonės naudai.
„Ir vis dėlto sprendžiant iš to, ką aš per tuos metus, kai buvau agentas, sužinojau, taip pat aiškiai matyti, kad įsismarkavęs Niujorko nekilnojamojo turto magnatas galėtų tapti baisiu šnipu. Virtimas užsienio agentu – tai vienašališki santykiai, visi svertai tavo kuratorių rankose. Būti pasirengusiam dalyvauti nepakanka. Priešingai, specialiosios tarnybos kruopščiai ištyrinėja savo naujokus, įvertindamos jų tinkamumą šnipinėjimui“, – sakoma straipsnyje.
„Pasitikėjimo klausimas yra net svarbesnis, kai kalbama apie „pastebimus“ agentus, tokius kaip deputatai. Pasak buvusio aukšto rango amerikiečio žvalgo, tarnavusio po priedanga ir paprašiusio jį vadinti paprasčiausiai Loganu, kad apsaugotų Amerikos žvalgybos šaltinius ir operacijas, „politikai perkalbami“, – sakoma straipsnyje. „Mes teikėme žymiai daugiau svorio tam, ką (politikai) kalba akis į akį, negu tam, ką jie kalba viešai“, – sakė Loganas.
„Pavyzdžiui, Trumpas – politikas, kurio vieša ir privati asmenybės, atrodo, sutampa, – rašo Džamalis. Pradedant jo piktinančiais komentarais apie kraujo praliejimą Šarlotsvilyje ir baigiant tvirtais plepalais, kuriuose jis taršo generalinį prokurorą Džefą Sešnsą, prezidentas, matyt, kalba ir veikia impulsyviai, visiškai nesitvardydamas“.
„Be to, jis turi ilgą melo istoriją. (…) Pasak Džono Saiferio, 27 metus ištarnavusio specialiosiose tarnybose, taip pat ir užsienyje rezidentūros viršininku ir rezidentūros viršininko pavaduotoju, jo verbavimas virstų košmaru“, – sakoma straipsnyje. „Agentų kuratoriai ieško šnipų, kurie gali (…) išsaugoti santykių su jais slaptumą“, – pažymėjo Saiferis.
„Tai tiesa. Bet kaip respublikonų kandidatas į prezidentus jis vis dėlto galėjo būti viliojančiu taikiniu. Plius, realybės šou žvaigždė „tiesiog trykšta dviem dalykais, kurių ieško verbuotojai, – nesveiku ego ir per dideliu godumi“, kaip nurodo Saiferis. Ar galėjo tie atributai, derinami su jo pozicija, persverti akivaizdžią riziką, susijusią su jo verbavimu? Tai neaišku, – samprotauja Džamalis. – Tik akivaizdu, kad ryšių su Rusija tyrimas atskleidė įtartiną Trumpo artimųjų, tokių kaip Polas Manafortas, Maiklas Flinas ir Džaredas Kušneris, elgseną“.
Priminęs, kad Manafortas dirbo liūdnai pagarsėjusiam Janukovičiui, Flinas už užmokestį dalyvavo televizijos kanalo RT šventiniame vakare, o Kušneris bendravo su Abramovičiumi, Džamalis pažymi: „Dėl šitų ir kitų ryšių – ir dėl Trumpo impulsyvumo bei melagingumo – galima spėti, kad Maskva gal apsiėjo be tiesioginio kontakto su Respublikonų partijos kandidatu, pasirinkdama darbą per jo artimuosius“.
