Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai mokytojų siekis streikuoti abejonių nekelia. Kaip tvirtina šalies vadovas, Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė didinti atlyginimus pedagogams yra įsipareigojusi.
„Prezidentui nekelia abejonių mokytojų teisė streikuoti ir reikalauti geresnių darbo sąlygų. Vyriausybė yra įsipareigojusi didinti pedagogų atlyginimus, kaip tai numatyta parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo“, – teigiama prezidento patarėjo Antano Manstavičiaus Eltai perduotame komentare.
Visgi, šalies vadovas pripažįsta, kad atsižvelgti į valstybės biudžeto galimybes – būtina. „Tačiau tai darant būtina tiksliai įvertinti šių metų valstybės biudžeto galimybes ir į jas atsižvelgti“, – priduriama komentare.
Galiausiai, G. Nausėda ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei streikuoti planuojančius pedagogus surasti kompromisą.
„Visuomenės labui prezidentas kviečia abi puses ieškoti kompromiso, kad įtampos švietimo sistemoje būtų sumažintos, o ne tik mokytojams, bet ir moksleiviams svarbūs klausimai būtų sprendžiami derybų keliu“, – pabrėžiama prezidento patarėjo A. Manstavičiaus perduotame komentare.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) nuotr.
Profesinė sąjunga antradienį, po susitikimo su ministru G. Jakštu ir viceministru Ramūnu Skaudžiumi nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. Streiką rugsėjį organizuojanti švietimo darbuotojų profesinė sąjunga penktadienį kreipėsi į Lietuvos parlamentines politines partijas, kviesdama susitikti ir ieškoti būdų, kaip siekti kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje ir imtis veiksmų.
LŠDPS yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
LŠDPS reikalauja ir numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Kiti į derybas įtraukti reikalavimai apima kanceliarinių, transporto ir sveikatos draudimo išlaidų kompensavimą, darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.
Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo 1,089 mln. žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių Prancūzijoje vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą – penktadienį dėl jos teisėtumo spręs Konstitucinė taryba. Protestai ketvirtadienį vyko daugelyje miestų, į juos žmones sukvietė profsąjungos. Prognozuota, kad protestuose dalyvaus nuo 400 000 iki 600 000 žmonių.
Buvo blokuojami keliai, geležinkelio bėgiai ir naftos perdirbimo gamyklos. Šiukšliavežiai Paryžiuje vėl pradėjo streiką. Sostinėje demonstrantai įsiveržė į prancūzų prabangių prekių koncerno LVMH būstinę ir leido fejerverkus. Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo maždaug milijonas žmonių. EPA-ELTA nuotr.
E. Macronas išvakarėse gynė nuo besitęsiančios kritikos savo ginčytiną reformą ir žadėjo dialogą su profsąjungomis. Šalis esą turi toliau daryti pažangą, todėl jis norįs su socialiniais partneriais pakalbėti apie tolesnę įvykių eigą. Reforma esą buvo būtina. Penktadienį Konstitucinė taryba skelbs reformos projekto peržiūros rezultatus. Taryba gali atšaukti dalį arba visą reformą arba paskelbti ją atitinkančia konstituciją.
Prancūzai nepatenkinti pensinio amžiaus didinimu nuo 62 iki 64 metų. Vyriausybė reformą jau yra priėmusi. Ginčą paaštrino tai, kad reforma priimta be balsavimo parlamente. E. Macronas nori, kad reforma įsigaliotų iki metų pabaigos.
Vilniaus vairuotojų streikas. Slaptai.lt fotografija
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybei ir profesinei sąjungai nerandant sutarimo, pirmadienį tęsiasi VVT vairuotojų gruodžio 5 d. paskelbtas neterminuotas streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 500 asmenų – 35 proc. VVT vairuotojų.
Streikas paskelbtas VVT vadovybei ir profesinei sąjungai nesutariant dėl kolektyvinės sutarties ir darbo apmokėjimo sistemos.
Streiko pradžioje, į gatves išvažiavus mažiau nei pusei reikalingų autobusų, VVT vadovybė į teismą padavė ieškinį dėl streiko nutraukimo. Bet, VVT profsąjungai užtikrinus tinkamą darbuotojų skaičių, ieškinys trečiadienį buvo atsiimtas.
Po šio įvykio, ketvirtadienį buvo tikėtasi judėjimo link susitarimo, tačiau penktadienį vykusių derybų metu vėl kilo nesutarimai tarp VVT vadovybės ir profsąjungos bei konsensuso rasti nepavyko.
Derybos vyko ir savaitgalio metu, bet sutarimas nebuvo rastas.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
Vairuotojų streikas Vilniuje. Gintaro Visocko nuotr.
Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė palaiko streikuojančius „Vilniaus viešojo transporto” (VVT) darbuotojus, o bendrovės direktorių ragina kuo greičiau išspręsti tebesitęsiantį konfliktą.
Tuo metu Vilniaus miesto vadovus – merą „laisvietį“ Remigijų Šimašių ir konservatorių deleguotą vicemerą Valdą Benkunską – ji ragina prisiimti atsakomybę ir savo ruožtu svarstyti VVT vadovo atsakomybės klausimą.
„Už tai, kad streikas jau savaitę vyksta savivaldybės įmonėje, reikia „dėkoti“ merui ir vicemerui. Savivaldybės įmonei vadovauja žmogus, kuris nesugeba sutarti su savo darbuotojais, vengia prisiimti atsakomybę. Regis, kolektyvinės sutarties jis bijo lyg velnias kryžius. Tai – tikras nesusipratimas Europos Sąjungos valstybėje. Reikia elgtis priešingai ir dėti visas pastangas, kad kolektyvinių sutarčių būtų daugiau. Taip, kaip yra, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse”, – šeštadienį LSDP tarybos posėdyje kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Pasak politikės, Vilniaus miesto valdančioji koalicija, gana pasyviai stebėdama procesą, vykstantį VVT, elgiasi nesuprantamai – vengia priimti sprendimus jau porą metų.
„Dar kartą prašau sveiko proto – įsiklausyti ir pagaliau pasirašyti kolektyvinę sutartį su VVT darbuotojais. O socialdemokratai remia ir palaiko darbuotojus, kurie streikuoja ir kovoja dėl savo atlyginimų”, – pridūrė V. Blinkevičiūtė. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Primename, kad VVT vadovybei ir profesinei sąjungai nerandant sutarimo, savaitgalį tęsis VVT vairuotojų paskelbtas neterminuotas streikas.
Ketvirtadienį vykusių derybų metų buvo tikėtasi „proveržio“, tačiau pasak VVT direktoriaus D. Aleknavičiaus, penktadienio rytą vykusios derybos tarp VVT profsąjungos ir VVT vadovybės derybos buvo „žingsnis atgal“.
Pirmadienį prasidėjo neterminuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
„The New York Times” laikraštis
Niujorkas, gruodžio 8 d. (ELTA). Daugiau kaip tūkstantis „The New York Times“ darbuotojų, profsąjungos duomenimis, ketvirtadienį pradėjo streiką. Tai pirmasis toks streikas leidinio redakcijoje per 40 metų, pranešė profsąjunga „NewsGuild“, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Įtakingo laikraščio žurnalistai ir kiti darbuotojai streikuoja 24 valandas nuo vidurnakčio. Jie nusprendė nutraukti darbą žlugus deryboms dėl algų tarp darbuotojų ir įmonės.
„NewsGuild“ duomenimis, vadovybė nesutinka koreguoti darbuotojų atlyginimų atsižvelgiant į infliaciją. Laikraščio atstovė sakė, kad derybos su darbuotojais nenutrauktos. Todėl esą „nuvilia, kad jie ėmėsi tokių kraštutinių priemonių“.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybei ir profesinei sąjungai nerandant sutarimo, antradienį tęsis VVT vairuotojų paskelbtas neterminuotas streikas.
Pirmadienį VVT profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius teigė, kad pirmadienį streikas bus tęsiamas, nes vis dar nepavyksta susitarti su VVT vadovybe dėl pageidaujamų autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo sąlygų.
Tuo tarpu VVT vadovas Darius Aleknavičius aiškina, kad po kol kas negalima pasiekti sutarimo su profsąjunga dėl naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo, kadangi profsąjunga kelia per didelius reikalavimus ir atsisako siekti kompromiso.
Galiausiai, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius komentavo, kad šis streikas yra paremtas pasenusiomis nuoskaudomis, nes daugelis profsąjungos iškeltų reikalavimų buvo jau patenkinti.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
Šiuo metu streikuojančių darbuotojų sąraše – 489 darbuotojai.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savaitės viduryje tvirtino, kad didžioji dalis Vilniaus viešojo transporto (VVT) profesinės sąjungos reikalavimų jau yra patenkinti, o dalies – įgyvendinti nepavyks ir streikui nėra pagrindo.
Reaguodama į tokius žodžius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė piktinasi ir tvirtina, kad Vilniaus mero pasisakymai yra ciniški.
„Šimašiaus ciniškumui nėra ribų. Tą jis demonstravo dar iki nepaprastosios padėties, kai darbuotojai rėkte rėkė ir sakė, kad darbo sąlygos yra nežmoniškos, jog yra daug problemų jo valdomose įmonėse. Jo atsakymas buvo toks, kad „aš meras ir čia ne mano reikalas“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Pasak jos, toks R. Šimašiaus požiūris į VVT darbuotojus bei jų problemas parodo mero požiūrį į eilinį darbuotoją ir kitokios jo reakcijos, šioje situacijoje, tikėtis būtų sunku.
„Jeigu savivaldybės vadovas sako, kad jo valdomose įmonės ne jo reikalas, tai viską apie žmogų ir apibūdina, ir dabar tikėtis kitos reakcijos iš jo, būtų sunku. Koks požiūris į žmogų, toks ir meras“, – sakė LPSK pirmininkė.
ELTA primena, kad Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojams spalio 3 d. ketinant pradėti streiką, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad didžioji dalis profesinės sąjungos reikalavimų jau patenkinti, o dalies – įgyvendinti nepavyks.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jis teigė su VVT vadovu Dariumi Aleknavičiumi aptaręs 37 dar pernai spalį pateiktus profesinės sąjungos reikalavimus, kurių dauguma, kaip teigia meras, „arba įgyvendinti, arba įgyvendinti su kaupu“.
Pavyzdžiui, pasak jo, atlyginimai vairuotojams jau pakelti šį pavasarį.
„Turbūt pagrindinis dalykas iš to sąrašo – 10 proc. kelti atlygį. 10 proc. jis jau pakeltas šį pavasarį. O spalio 5 d., dokumentai paruošti, keliavome į tarybą (dar prieš streiko paskelbimą), kur būtų indeksuojamas įkainis ir dar 20 proc. būtų keliamas atlyginimas. Trigubai daugiau, nei yra reikalaujama“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šimašius.
Kiti reikalavimai, kaip, pavyzdžiui, lauko tualetai galutinėse maršrutų stotelėse, kaip pažymi meras, taip pat sprendžiami. Pasak jo, jau patenkinti du trečdaliai VVT darbuotojų reikalavimų.
Vilniaus miesto vadovas taip pat akcentavo, kad dalies reikalavimų įgyvendinti nepavyks, pavyzdžiui, nebus atsisakoma priedų už gerą darbą.
Jis pažymėjo, kad profesinė sąjunga, nors viešai skelbia siekį darbo užmokestį visiems, nori kolektyvinės sutarties galiojimo tik profesinei sąjungai, o ne visiems darbuotojams.
Meras dar kvietė darbuotojų atstovus „sėsti prie stalo“ ir sudaryti sutarti su VVT.
Anot jo, streikas būtų „didelis iššūkis“ Vilniui, kadangi streiko organizatorių žadama, jog dėl streiko viešojo transporto paslaugos sumažės perpus. Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
VVT profsąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius savo ruožtu paneigė R. Šimašiaus žodžius, esą atlyginimai darbuotojams jau padidėję kiek reikalaujama. Anot jo, jie kilo vidutiniškai, tačiau vairuotojams pastaruoju metu praktiškai neaugo. Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Šnekama apie 10 proc. vidutiniškai. O praktiškai pusei vairuotojų darbo užmokestis per paskutinius du metus kilo tik 3 proc.“, – žurnalistams replikavo jis.
Anot A. Markevičiaus, darbuotojai nėra patenkinti, kad be jų žinios ir sutikimo jiems iš anksto pavedama dirbti šeštą darbo dieną, neužtikrinamos tinkamos pietų pertraukos.
Streikas – dalykas rimtas
Tebesitęsiančio „Achemos“ darbuotojų streiko kontekste planuojamas dar vienas streikas, kurį rengs „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų profesinė sąjunga.
VVT profesinė sąjunga protestuoja nuo rugsėjo mėnesio dėl jos reikalavimų nevykdymo. VVT vykusios derybos tarp darbdavio ir darbuotojų profesinės sąjungos, panašiai kaip ir „Achemos“ atveju, nebuvo vaisingos. Galiausiai VVT profesinė sąjunga nusprendė rengti streiką ir dabar turi dalyvauti teisminiuose procesuose, kad streiką būtų galimą įgyvendinti.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad dėl šio planuojamo streiko profesinių sąjungų konfederacija laukia sprendimo užėmusi kvapą ir tai bus antrasis etapas, po streiko vykstančio „Achemoje“.
„Viskas Vilniaus viešojo transporto derybose nusikėlė į teismus. Šiai dienai VVT net negali išeiti į legalų streiką. Užtat, kad darbdavys apskundė, sistemingai pralaimi teismo bylas, bet matyt nesustos, kol neprieis paskutinės teismo instancijos“, – Eltai aiškino I. Ruginienė.
VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius komentavo, kad vasario 1 d. Vilniaus miesto apygardos teismas jau priėmė sprendimą, jog VVT darbuotojų profsąjungos paskelbtas streikas yra teisėtas. Tačiau, pasak jo, Darbo kodeksas numato, kad minimalios paslaugos streiko metu turi būti nustatytos ir sprendimą dėl minimalių paslaugų priimti turi Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris nutartį šioje byloje skelbs vasario 28 d. „Achemos“ darbuotojų streikas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Darbo kodeksas numato, jog minimalios paslaugos streiko metu turi būti nustatytos ir jeigu jos yra nenustatytos, Darbo kodeksas numato draudimą skelbti streiką. Apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo remiantis mes jau galėtume streikuoti, tačiau Vilniaus apylinkės teismas dar nepriėmė sprendimo dėl minimalių paslaugų, nes vienu momentu ir teisėja sirgo, todėl procesas yra užsitęsęs“, – Eltai teigė A. Markevičius.
Jis tikina, kad VVT nesiima iniciatyvos spręsti profesinės sąjungos iškeltų reikalavimų, dėl to streikas liko vienintelė išeitis. Anot jo, streikas yra kelių mėnesių klausimas.
„Situacija yra tokia, kad profesinė sąjunga laukia kol bus paskelbtas teismo sprendimas nustatantis minimalias paslaugas streiko metu. Tada mes viską suderinsime ir profesinė sąjunga esant tokiai situacijai, kad bendrovė nesiekia sutarimo ir kolektyvinės sutarties pasirašymo, streikuos“, – pabrėžė VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
VVT įkvėpimo sėmėsi iš „Achemos“ streiko
VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius tvirtina, kad jo vadovaujama profsąjunga streiką „Achemoje“ vertina teigiamai, nes mato, kad didelė dalis Lietuvos verslo daugiau dėmesio skiria finansinei naudai, o ne darbuotojų teisėms, socialiniam dialogui bei kolektyvinėms sutartims. Anot jo, toks verslo požiūris yra priežastis, kodėl Lietuvoje darosi sunku įmonėms rasti darbuotojų.
„Darbuotojai nenori sutikti su verslo pozicija, kad darbuotojas yra tiesiog verslo dedamoji, skaičius ar instrumentas. Jie dabar ieško tokių darbdavių, kurie pagarbiai elgiasi, kalbasi, įtraukia darbuotojus į savo sprendimų priėmimą, ieško darbo, kuriame santykių kultūra yra aukštame lygyje. Tie visi pasisakymai, kuriuos „Achemos“ direktorius viešai yra pasakęs, vadindamas kolektyvinius susitarimus popierėliais, ar bandymas vienaip ar kitaip kaltinti profesinę sąjungą dėl streiko manau yra nesąžiningi ir neteisingi. Tai tik blogins ir aštrins situaciją tiek pačios įmonės viduje, tiek turbūt ir visoje Lietuvoje“, – teigė A. Markevičius.
VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas tikina žinantis iš patirties, kokius sunkumus reikia patirti norint organizuoti streiką bei mato poreikį liberalizuoti streikų skelbimo tvarką ir padaryti ją tokią, kokia yra Vakarų Europos šalyse – be įstatyme numatytų darbdavio saugiklių.
AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Achemos“ atveju mes matome, kad „Achemos“ profesinė sąjunga tris metus stengėsi pasirašyti kolektyvinę sutartį socialinio dialogo keliu, tačiau matome, kad per tris metus nepasiekus rezultato profesinei sąjungai nelieka kito kelio, kaip skelbti streiką. Šiuo atveju, aš manau, kad jie pasielgė teisingai gindami darbuotojų teisę į orų darbo užmokestį ir saugias darbo sąlygas. Reikalavimai nėra tokie, kurių nebūtų galima įgyvendinti, čia yra tiesiog principinė kova dabar verslo, kuris yra labai neoliberalus savo politikoje ir kuris orientuotas tik į pelną ir dividendų išmokėjimą“, – aiškino A. Markevičius.
„Achemos“ darbuotojų streikas yra istorinis įvykis, išryškinęs bėdas, su kuriomis susiduria darbuotojai
Tuo metu pati „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) pirmininkė Birutė Daškevičienė tikina, kad šios įmonės darbuotojų streike išryškėjo bėdos, su kuriomis susiduria įprastai dirbdami darbuotojai. Pasak jos, streikas yra neterminuotas ir jis bus tęsiamas.
„Dabar viskas labai paaštrėjo, darbuotojai gavo daug spaudimo, darbdavys naudoja labai įvairias priemones ir dalis jų (darbuotojų – ELTA) ne visada atlaikydavo ir kartais sugrįždavo vykdyti savo funkcijų, o mūsų padėtis yra tokia, kad kolektyvinė sutartis yra toks dokumentas, o ne popierėlis, kuris apsaugo darbdavį nuo streiko“, – Eltai sakė B. Daškevičienė.
ADPS pirmininkė penktadienį vykusį mitingą Jonavoje prie „Achemos“ gamyklų įvardino, kaip streikuojančių darbuotojų palaikymo akciją, kad žmonės nesustotų. Tačiau, anot jos, yra tikimybė, kad darbuotojai didelio darbdavio spaudimo ilgai neatlaikys ir streikas slops, bet jis bus tęsiamas ir esant mažesnei apimčiai streikuojančių asmenų.
„Natūralu, kad metus tokias dideles pastangas ir finansus, jų (darbuotojų – ELTA) ryžtas šiek tiek susviruoja. Be to, iš streiko į darbą grįžus kai kuriems kolegoms dingsta motyvacija. Yra tokia tikimybė, kad streikuojančių darbuotojų mažės, bet šiai dienai yra atvežtų darbuotojų iš KLASCO, į cechus yra pakviestų darbuotojų iš kitų cechų. Jeigu dalis streikuojančių darbuotojų ir sugrįžo į darbą, tai nekeičia to, kad streikas bus tęsiamas ir streikuos mažesnė apimtis žmonių“, – tikino B. Daškevičienė. „Achemos“ darbuotojų streikas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
LPSK pirmininkė I. Ruginienė aiškino, kad streikas „Achemoje“ yra istorinis įvykis, kurį prisiminsime ir po daugelio metų bei analizuosime ir labai džiugu, kad yra drąsių žmonių grupė, kurie aktyviai gina savo teises. Pasak jos, „Achema“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko žodžiai, kad, penktadienio duomenimis, streikuojančių darbuotojų mažėja ir gamykla nuo ketvirtadienio dirba taip, kaip dirbo iki streiko, nestebina ir šis dalykas yra įvykęs ne be jos pagalbos.
„Ką jis daugiau gali pasakyti… Galėtų vadovas pasipasakoti, kaip vadovas spaudė tiek psichologiškai, tiek kitomis priemonėmis darbuotojus, kaip darbuotojai gyveno šias dienas nuolatinėje įtampoje, kaip buvo bandymai papirkti ir visai kitaip atkalbėti, gąsdinti nuo streiko. Atmosfera pačioje įmonėje yra siaubinga ir ne kiekvienas galėtų ją išgyventi, dėl to tie žmonės yra labai drąsūs. Mes visi Lietuvos dirbantieji turėtume prieš juos nulenkti galvą“, – sakė I. Ruginienė.
Galimas streikas „Lietuvos geležinkeliuose“ – paleista antis, tačiau situacija yra sudėtinga
Viešojoje erdvėje buvo pradėjusi plisti informacija, kad šiais metais gali įvykti ir trečiasis streikas – šį kartą „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) darbuotojų. Kaip streiko priežastis įvardijama buvo LTG grupės bendrovės praeitą penktadienį išplatintas pranešimas, jog kartu sudėjus iki šių metų pabaigos planuojama atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų. LPSK pirmininkės I. Ruginienės teigimu, paskleista žinia yra antis, tačiau situacija yra stebima ir ji yra sudėtinga.
„Taip, kad jau būtų procedūros streikui, kol kas nėra. Streikas nėra „užsimaniau, išėjau, rytoj galiu streikuoti“. Jis yra sudėtingas teisinis procesas, kurį pradėti, bent jau Lietuvoje, yra pakankamai sudėtinga. Dėl to šiandien tik ir turime dvi įmones, kurios jau praėjo tas procedūras, kaip bus su geležinkeliais, šiandien dar tikrai anksti kalbėti“, – tikino I. Ruginienė.
ADPS pirmininkė B. Daškevičienė sakė, kad LTG yra kiek kitokia situacija, nes problemų esančių toje įmonėje šaknys yra visai kitos.
„Geležinkeliuose yra galiojanti kolektyvinė sutartis, tai tas vadinamas popierėlis, kuris saugo nuo streiko, bet ten labiau orientuojamasi į derybas, kurios palengvintų ir sumažintų pasekmes atleidimų“, – sakė „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) pirmininkė B.Daškevičienė.
Tuo tarpu Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacija atsiriboja nuo viešojoje erdvėje pasirodžiusių anoniminių pranešimų apie pasiruošimą streikui.
„Matydami socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasirodžiusius anoniminius reikalavimus „Lietuvos geležinkelių“ grupei ir grasinimus streikais, nuo šių reikalavimų ir ketinimų atsiribojame. Nežinome, kas už šių reikalavimų slypi ir kokie yra tikrieji jų tikslai. Palaikome šiuo metu vykstančius konstruktyvius pokalbius, kuriuose dalyvauja darbuotojai, profesinės sąjungos ir įmonių grupės vadovai. Susiklosčiusi situacija yra sudėtinga, todėl visi kartu turime susitelkti sprendimų, geriausiai apsaugančių darbuotojų interesus, paieškai. Būtent tam ir raginame visas puses skirti savo laiką“, – sako Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika.
ELTA primena, kad neterminuotą streiką „Achemos“ darbuotojai pradėjo antradienį. Streikas
Pasak streiką organizuojančios „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės B. Daškevičienės, profsąjunga padarė viską, kad su bendrovės atstovais būtų susitarta taikiai, tačiau nei argumentai, nei situacijos analizė, nei piketai ar priminimai apie duotų pažadų nesilaikymą niekur neatveda jau kelerius metus.
Jos teigimu, tarp darbuotojų ir įmonės valdybos vis dar nepasirašyta kolektyvinė sutartis, nuo jų slepiama informacija.
Tuo metu, reaguodama į darbuotojų streiką, „Achemos“ vadovybė skelbia, kad „Achemos“ profesinės sąjungos vadovės B. Daškevičienės su darbuotojų streiku susiję pareiškimai – radikalūs, ir reiškia susirūpinimą dėl galimo pavojaus saugumui.
Streikas
Antradienio rytą neterminuotą streiką pradeda „Achemos“ darbuotojai.
Pasak streiką organizuojančios „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) pirmininkės Birutės Daškevičienės, profsąjunga padarė viską, kad su bendrovės atstovais būtų susitarta taikiai, tačiau nei argumentai, nei situacijos analizė, nei piketai ar priminimai apie duotų pažadų nesilaikymą niekur neatveda jau kelerius metus.
Jos teigimu, tarp darbuotojų ir įmonės valdybos vis dar nepasirašyta kolektyvinė sutartis, nuo jų slepiama informacija.
„Netrūksta nesiskaitymo su darbuotojais, įvairių pažeidimų. Papildomą įtampą kelia ir nežinia dėl darbdavio vienašališkai priimtos darbo užmokesčio sistemos: su ja darbuotojai supažindinti sausio paskutinėmis dienomis, tačiau taikymas numatytas atbuline data – nuo sausio 1 d. Darbuotojai paskaičiavo, kad dėl šios naujos tvarkos dalis jų nukentės – atlyginimai per mėnesį sumažės daugiau kaip 100 eurų. Dėl to nebematome kitos galimybės – telieka streikuoti“, – padėtį apibendrina B. Daškevičienė.
Streiko organizatoriai reikalauja įmonės kartą per metus indeksuoti darbuotojų tarifinį darbo užmokestį, dėl konkretaus indeksacijos dydžio ateinantiems metams susitarti iki metų pradžios. Taip pat prašoma visiems darbuotojams skirti vienkartinį paskatinimą už metinius rezultatus, priklausomai nuo pasiektų rezultatų. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
ADPS nori su bendrove pasirašyti 2 metų trukmės kolektyvinę sutartį, susitarti dėl ilgesnės nei numatyta Darbo kodekse viršvalandžių trukmės, o darbo apmokėjimo sistemą nustatyti kolektyvine sutartimi bei su ja supažindinti visus darbuotojus.
Gruodį organizuotas slaptas ADPS narių balsavimas dėl streiko skelbimo parodė, kad jam pritaria per 80 proc. ADPS narių – tai sudaro 30 proc. „Achemos“ darbuotojų.
„Pagal įstatus reikia 25 proc. narių pritarimo dėl streiko skelbimo – surinkome daugiau kaip 80 proc. Tai aiškiai rodo įsisenėjusias problemas bendrovėje. Svarbu tai, kad palaikymą profesinės sąjungos iškeltiems reikalavimams reiškia ir AB „Achema“ darbuotojai, kurie nepriklauso profsąjungai – tiesiog balso teisę turėjo tik nariai“, – paaiškino ADPS pirmininkė.
„Jei viskas vyks sklandžiai, šis streikas bus pirmasis Lietuvoje, kai streikuos privatus sektorius. Deja, dėl sudėtingų streiko skelbimo procedūrų darbuotojams nėra lengva realiai pasinaudoti šia fundamentalia Tarptautinės darbo organizacijos įtvirtinta teise. Mums teisinės procedūros užtruko beveik dvejus metus“, – pridūrė ji. AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak ADPS, jos veiksmus ir keliamus reikalavimus palaiko ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių profesinės sąjungos bei tarptautinės organizacijos. Jau anksčiau paramą išreiškė ne tik atskiros šalies profesinės sąjungos, šakinės organizacijos ar Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, bet ir tokios įtakingos tarptautinės profesinių sąjungų federacijos kaip Europos pramonės profesinė sąjunga (IndustriAllEurope) ar Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija (EPSU).
Reaguodama į artėjantį darbuotojų streiką, „Achemos“ vadovybė skelbia, kad „Achemos“ profesinės sąjungos vadovės B. Daškevičienės su darbuotojų streiku susiję pareiškimai – radikalūs ir reiškia susirūpinimą dėl galimo pavojaus saugumui.
„Matydama radikalius darbuotojų profesinės sąjungos vadovės pareiškimus, bendrovės valdyba ir vadovybė yra susirūpinusi, kad streiko dieną gali kilti grėsmė visų darbuotojų saugumui, padaryta žala aplinkai ir aplinkiniams gyventojams. Į strateginės reikšmės objektų sąrašą įtraukta chemijos gamykla „Achema“ dirba nepertraukiamu režimu ir negali būti taip paprastai sustabdyta, kad nekiltų pavojaus aplinkai ir žmonėms“, – žiniasklaidai teigė įmonės atstovai.
Pasak įmonės atstovų, profesinės sąjungos lyderiai užsiima „destruktyvia“ veikla, kuri „dar labiau destabilizuoja bendrovės veiklą ir yra žalinga tiek bendrovei, tiek visiems jos darbuotojams“, esą ir taip veikiamų sudėtingos ekonominės padėties dėl rekordinių energijos kainų bei stabdomo trąšų tranzito per Baltarusiją.
AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reaguodama į artėjantį darbuotojų streiką, „Achemos“ vadovybė skelbia, kad Achemos“ profesinės sąjungos vadovės Birutės Daškevičienės su darbuotojų streiku susiję pareiškimai – radikalūs ir reiškia susirūpinimą dėl galimo pavojaus saugumui.
„Matydama radikalius darbuotojų profesinės sąjungos vadovės pareiškimus, bendrovės valdyba ir vadovybė yra susirūpinusi, kad streiko dieną gali kilti grėsmė visų darbuotojų saugumui, padaryta žala aplinkai ir aplinkiniams gyventojams. Į strateginės reikšmės objektų sąrašą įtraukta chemijos gamykla „Achema“ dirba nepertraukiamu režimu ir negali būti taip paprastai sustabdyta, kad nekiltų pavojaus aplinkai ir žmonėms“, – komentare žiniasklaidai teigia įmonės atstovai.
Pasak įmonės atstovų, profesinės sąjungos lyderiai užsiima „destruktyvia“ veikla, kuri „dar labiau destabilizuoja bendrovės veiklą ir yra žalinga tiek bendrovei, tiek visiems jos darbuotojams“, esą ir taip veikiamų sudėtingos ekonominės padėties dėl rekordinių energijos kainų bei stabdomo trąšų tranzito per Baltarusiją.
Pranešime taip pat minima, kad po pernai gruodį priimto sprendimo padidinti darbo užmokestį (prijungiant kintamąją dalį prie darbuotojų tarifinio atlygio), šie pakeitimai sukėlė daug klausimų, todėl nuspręsta ją tikslinti.
„Nuspręsta patikslinti užmokesčio sistemos pokyčius ir į visų gamybinių bei aptarnaujančių padalinių darbuotojų pagrindinį atlyginimą perkelti visą, 20 proc. siekiančią, kintamąją dalį“, – rašoma komentare.
Jame taip pat teigiama, kad įmonės valdyba steigs papildomą 5 proc. dydžio skatinamąjį vadovo fondą, iš kurio vadovas skirtų premijas darbuotojams, atsižvelgdamas į darbuotojo veiklą bei kompetenciją. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Dėl to atlyginimai 2022 metais nesumažės nė vienam darbuotojui“, – tikina „Achema“ ir skelbia, kad šiemet bendrovės metinis darbo užmokesčio fondas padidės 2 mln. eurų.
ELTA primena, kad vasario 8 d., 8 val., dalis „Achemos“ personalo pradės streiką. Pasak B. Daškevičienės, profesinė sąjunga padarė viską, kad su bendrovės atstovais būtų susitarta taikiai, tačiau nei argumentai, nei situacijos analizė, nei piketai ar priminimai apie duotų pažadų nesilaikymą niekur neatveda jau kelerius metus.
Jos teigimu, tarp darbuotojų ir įmonės valdybos vis dar nepasirašyta kolektyvinė sutartis, nuo jų slepiama informacija.
AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Achemos“ vadovybė, atsakydama į įmonės darbuotojų profesinės sąjungos ketinimus rengti streiką, pareiškė pagarbą nepatenkintų darbuotojų teisei protestuoti, tačiau į jų reikalavimus atsižvelgti neketina – pačią profesinę sąjungą kaltina nesikalbėjimu ir nepagrįstais reikalavimais.
„Profesinės sąjungos vadovybė atsisako išgirsti ir atsižvelgti į mūsų argumentus ir kelia nepagrįstus reikalavimus“, – pranešime spaudai teigia „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. Pasak jo, „Achemos“ valdyba streikui neprieštarauja.
„Derybos su profesine sąjunga dėl kolektyvinės sutarties vyksta jau metus. Nepavykus rasti abipusio sutarimo, profesinė sąjunga nusprendė ginčą spręsti streiko keliu. Mes gerbiame tokį profesinės sąjungos narių pasirinkimą ir teisę pareikšti savo valią. Tikimės, jog profesinė sąjunga streiką organizuos, laikydamasi įstatyme numatytų reikalavimų“, – rašoma R. Miliausko komentare.
Koncerno direktorius pranešime atkreipė dėmesį, kad „Achemos“ darbuotojams suteikiamos netgi geresnės sąlygos, nei siekia naujos kolektyvinės sutarties reikalaujanti profsąjunga. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Kaip jau ne kartą esame akcentavę, AB „Achema“ darbuotojai pagal Lojalumo ir papildomų naudų programą turi netgi geresnes sąlygas ir garantijas, nei yra prašoma įgyvendinti kolektyvinėje sutartyje“, – teigė jis.
R. Miliauskas taip pat atmentė kaltinimus, esą įmonės vadovybė su darbuotojų atstovais nesikalba.
„Nuolat susitinkame su profesinės sąjungos lyderiais ir kalbamės apie jų reikalavimus. Esu įsitikinęs, kad tik abipusio dialogo su profsąjunga keliu galime konstruktyviai dirbti ir užtikrinti geriausias sąlygas mūsų darbuotojams“, – teigia R. Miliauskas.
Penktadienį „Achemos“ darbuotojų profesinė sąjunga paskelbė, kad, pasibaigus nuo gruodžio 2 d. trukusiam slaptam balsavimui, už streiką dėl geresnių darbo sąlygų ir naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo balsavo 81 proc. visų profsąjungos narių 30 proc. viso „Achemos“ kolektyvo. Streikui paskelbti reikia 25 proc. darbuotojų pritarimo. AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Profsąjunga tikina, kad įmonės administracija ignoruoja profesinės sąjungos reikalavimus ir vilkina derybas dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo.
Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Daškevičienės, jau kurį laiką anksčiau aukštais socialiniais standartais garsėjusi įmonė yra pasukusi ydingu keliu – ignoruojami darbuotojų lūkesčiai, piktybiškai vilkinamos derybos, bandoma apjuodinti jų atstovus kaltinant destabilizacija įmonėje, nevykdomi duoti pažadai.
Ar streikas vyks, kitą mėnesį nuspręs profesinės sąjungos taryba.
AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) visapusiškai palaiko ir remia didžiausios chemijos pramonės įmonės Baltijos valstybėse AB „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimus ir inicijuojamą streiką, skelbiama LPSK pranešime.
„Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos taryba nusprendė skelbti balsavimą dėl streiko, kadangi, pasak jų, įmonės administracija ignoruoja profesinės sąjungos reikalavimus ir vilkina derybas dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo. Balsavimas bendrovėje prasidėjo gruodžio 2 d. ir truks iki gruodžio 9 d.
Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Daškevičienės, jau kurį laiką anksčiau aukštais socialiniais standartais garsėjusi įmonė yra pasukusi ydingu keliu – ignoruojami darbuotojų lūkesčiai, piktybiškai vilkinamos derybos, bandoma apjuodinti jų atstovus kaltinant destabilizacija įmonėje, nevykdomi duoti pažadai.
„Bendrovė jau keleri metai atsisako pasirašyti kolektyvinę sutartį. Šiemet žadėta, kad mūsų reikalavimai bus įgyvendinti atlygio sistemoje, tačiau gavę jos projektą pamatėme, kad pažadai neįvykdyti, dėl to profesinės sąjungos taryboje vienbalsiai priėmėme sprendimą skelbti balsavimą dėl streiko“, – teigia B. Daškevičienė.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė labai kritikuoja strateginės Lietuvos įmonės pasirinktą taktiką ir vadina ją skandalinga.
„Toks destruktyvus bendrovės akcininkų ir vadovo elgesys bet kurioje civilizuotoje šalyje būtų viešas skandalas. Pernai bendrovės akcininkams darbuotojai uždirbo daugiau kaip 69 mln. eurų pelno, tačiau jie patys palikti „už borto“. Pasiryžimas streikuoti nėra lengvas sprendimas ir niekada nebūna priimamas vien profesinės sąjungos vadovybės. Žinant, kad darbuotojai Lietuvoje paprastai gana kantrūs, griebimasis tokios kraštutinės priemonės reiškia, kad peržengtos visos ribos“, – tvirtina I. Ruginienė. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Anot I. Ruginienės, „Achema“ dažnai giriasi, kad darbuotojai ir taip uždirba nemažai, tačiau pamirštama paminėti, jog norint gauti minimus atlyginimus, reikia dirbti naktimis, per šventes ir daugybę viršvalandžių, kurie gerokai viršija Darbo kodekse numatytas normas.
„Dažnu atveju žmonės tas „kylančias“ algas uždirba rizikuodami savo sveikata, o kartais ir gyvybe“, – komentuoja LPSK pirmininkė.
Dar rugsėjį balsavimu sprendimą streikuoti yra priėmusi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga. Darbdaviui streiko teisėtumą apskundus teismui, šis lapkričio 11 d. pripažino streiką teisėtu. Iki gruodžio 12 d. laukiama, ar šis sprendimas nebus toliau skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Balsavimo dėl streiko rezultatus „Achemos” darbuotojų profesinė sąjunga skelbs gruodžio 10 d. Streikui paskelbti reikalingas 25 proc. profesinės sąjungos narių sutikimas.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Opozicinė Seimo socialdemokratų frakcija Vilniaus valdžią ragina kuo greičiau pradėti derybas su protestuojančiais savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) darbuotojais, atsižvelgti į jų teisėtus reikalavimus.
Pasak socialdemokratų, jei tokios derybos nevyks, Vilniaus troleibusų ir autobusų vairuotojai gali surengti ir įspėjamąjį streiką.
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas pabrėžia, kad VVT darbuotojų jau ne pirmą kartą rengiami protestai prie miesto savivaldybės liudija, kad savivaldybės įmonėje yra daug neišspręstų skaudulių bei nesutarimų tarp vadovybės ir darbuotojų.
„Jei norima išvengti streiko, vienintelis kelias – abiem pusėms sėstis, šnekėtis bei priimti sprendimus. Galiausiai susitarti dėl naujos kolektyvinės sutarties, kuri būtų pagrindas tvariam ir socialiai atsakingam savivaldybės įmonės darbui. Vilniaus valdžios pozicija – užsimerkti ir nieko nedaryti – stebina“, – frakcijos poziciją komentuoja A. Sysas.
Pasak parlamentaro, siaučiant pandemijai, didėjant nedarbui bei nerimui dėl ateities, savivaldybės įmonei mažinti darbuotojų etatus arba bloginti dirbančiųjų padėtį „yra mažų mažiausiai netoliaregiška“.
„Be orų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų kokybiškų transporto paslaugų įmonė nesuteiks. Keistai skamba ir VVT vadovų išplatintas komentaras, esą piketas laikytinas „spaudimu“. Tokia pozicija – tiesiog nesuprantama, nes kiekvienas turi teisę piketuoti“, – priduria A. Sysas.
Jis primena, kad Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyrius jau anksčiau yra kreipęsis į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių su reikalavimu atsižvelgti į darbuotojų teisėtus reikalavimus, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.
Protestuojantys VVT darbuotojai reikalauja sustabdyti esamų darbo ir socialinių standartų bendrovėje bloginimą, kolektyvinėje sutartyje numatyti darbo apmokėjimo sistemą, kaip nurodo Darbo kodeksas, kelti atlyginimus 10 proc., užtikrinti, kad būtų paisoma darbuotojų teisių.
Protestą organizuoja penkios bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos.
Vilniaus Universitete. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį Vinco Kudirkos aikštėje rengiama protesto akcija, kurioje Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteiks „Už Ačių”. Anot rektoriaus, akcija skirta atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu.
„Vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų ir atrodo labiau susirūpinusi ateinančiais rinkimais, bet ne valstybės ateitimi. Akademinė bendruomenė, profesinės sąjungos tikisi mokslininkų, dėstytojų, neakademinio personalo atlyginimų augimo, stipendijų dydžių studentams peržiūrėjimo, kas buvo jai pažadėta. Taip pat norima tvarios finansavimo strategijos, proporcingo ir adekvataus įvertinimo pagal kvalifikaciją, kompetencijas ir atsakomybę. Turime suprasti, kad kalbame apie investavimą, kuris generuotų ateityje didesnę grąžą ir uždirbtų pinigus. Pinigai švietimui nėra išlaidos, ir Vakarų valstybės tai jau yra supratusios“, – Eltai sakė A. Žukauskas.
Rektorius teigia, kad jeigu valstybė neinvestuos į mokslą, neatlygins dėstytojams, mokslininkams už darbą, negerins studentų sąlygų, aukštojo mokslo diplomams iškils reali grėsmė būti beverčiais.
„Į akciją kviečiama prisijungti visa akademinė bendruomenė, studentai, neabejingi piliečiai, kuriems rūpi, kokį išsilavinimą gaus jų artimieji bei mūsų vaikai“, – teigė jis. Paminklas Vincui Kudirkai. Vilnius. Skulptorius – Arūnas Sakalauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga bei Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) taip pat skelbia terminuotą dviejų valandų streiką. Antradienį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) taip pat pranešė, kad jungsis prie mokytojų, dėstytojų rengiamo įspėjamojo streiko bei piketo akcijų.
Išgirdusi Vyriausybės planus dėl ateinančių metų finansavimo švietimui, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) nusprendė rengti streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, streikas turėtų vykti antroje lapkričio pusėje.
„Mūsų taryba vakar susirinko ir pagal savo profsąjungos įstatus priėmė sprendimą skelbti streiką todėl, kad vykusiose derybose dėl sutarties atnaujinimo, jos pasibaigė liepos mėnesį, buvo sutarti tam tikri dalykai, kurių bendra suma apie 117 milijonų eurų. Kai pamatėme biudžeto projektą, pamatėme, kad tiem susitarimams, kur sutarta 117 mln. eurų, mes gauname 55 mln. eurų. Tai akivaizdu, kad mūsų tai netenkina“, – naujienų agentūrai ELTA sakė E. Milešinas.
Pasak E. Milešino dėl streiko skelbimo šiuo metu yra konsultuojamasi su teisininkais.
„Kada bus streikas, tikslios datos dabar negaliu pasakyti vien dėl to, kad visos teisinės procedūros kas liečia įstatymus, mūsų teisininkai dabar dirba su teisine dalimi. Nes yra įvairių reikalavimų, dėl įspėjimų ir kita, kad visos procedūros atitiktų numatytą tvarką, kad paskui nebūtų klausimų teisėta–neteisėta ir panašiai. Tikėtina, kad streikas vyks lapkričio antroje pusėje“, – sakė E. Milešinas.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga vienija apie 10 tūkst. narių. E. Milešino teigimu, apie 560–tyje mokyklų dirba pedagogų, priklausančių šiai profesinei sąjungai. Kiek konkrečiai mokytojų streikuos, esą paaiškės kai bus įvykdytos visos teisinės procedūros.
Šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius lankosi Kretingoje. Jo atstovas spaudai Kęstutis Butvydas ELTAI atsiuntė tokį komentarą:
„Ši suma (53 mln. eurų) yra papildomai skiriama didesnė suma valstybės biudžete negu buvo praėjusiais metais, kuri numatyta vien tik mokytojų darbo užmokesčiui. Žinoma, biudžetas dar nėra patvirtintas. Kalbėsimės, žiūrėsime, ką galima padaryti“.
Pirmadienį prasidėjo pirmasis pasaulinis „British Airways“ pilotų streikas.
Dėl dvi dienas truksiančio streiko gali būti atšaukti beveik visi skrydžiai.
Pirmadienį „British Airways“ atšaukė beveik visus skrydžius Jungtinėje Karalystėje (JK).
„Po daugelį mėnesių trukusių bandymų išspręsti ginčą dėl atlyginimų, labai apgailestaujame dėl to, kas įvyko“, – sakoma „British Airways“ pranešime.
Visgi oro linijų atstovai pabrėžė, kad yra pasirengę derėtis su Britų oro linijų pilotų asociacija (BALPA).
„Deja, negavę informacijos iš BALPA dėl to, kurie pilotai streikuos, negalėjome nuspėti, kiek iš jų ateis į darbą ir kokius orlaivius jie gali pilotuoti, taigi neturėjome kitos išeities, kaip tik atšaukti beveik 100 proc. skrydžių“, – teigia „British Airways“.
Didžiausios JK oro linijos ir 4 300 bendrovės pilotų jau devynis mėnesius nesutaria dėl atlyginimų. Šio nesutarimo pasekmė – streikas, galintis sutrikdyti beveik 300 tūkst. keliautojų planus.
Penktadienį britų premjero Boriso Johnsono Vyriausybė ragino abi puses „sėsti prie derybų stalo ir visa tai išspręsti“.
Visgi „British Airways“ tik papylė žibalo į ugnį ir pagrasino atimti iš pilotų ir jų šeimų narių galimybę nemokamai keliauti, jei streikas vis tik bus surengtas.
„Neatsiprašome dėl to, kad darome viską, jog apsaugotume savo klientus nuo trukdžių“, – „Financial Times“ sakė „British Airways“ atstovas.
BALPA atmetė liepą oro linijų pateiktą pasiūlymą padidinti pilotų atlyginimus 11,5 proc. per trejus metus.
„British Airways“ teigimu, pasiūlymą priėmę kapitonai sulauktų „pasaulinio lygio“ atlyginimo, siekiančio 200 tūkst. svarų sterlingų (220 tūkst. eurų) per metus. Pasak bendrovės, kitos profesinės sąjungos jau sutiko su 11,5 proc. atlyginimo padidinimu.
Savo ruožtu BALPA tvirtina, kad antrieji pilotai gauna kur kas mažesnius – apie 70 tūkst. svarų per metus – atlyginimus, o pradedantieji sulaukia vos 26 tūkst. svarų per metus atlygio. Tai reiškia, kad vos pradėję darbą pilotai dažnai būna įklimpę į skolas, nes pilotų mokymai, BBC duomenimis, kainuoja apie 100 tūkst. svarų.
BALPA taip pat pabrėžia, kad „British Airways“ patronuojančios bendrovės IAG pelnas iki mokesčių pernai augo beveik 10 proc.
„Viena streiko diena „British Airways“ kainuos, jų pačių skaičiavimais, 40 mln. svarų. Skirtumas tarp mūsų yra vos 5 mln. svarų. Kodėl jie nenori bendradarbiauti ir užbaigti šį ginčą?“ – tviteryje rašė BALPA.
BALPA teigimu, „British Airways“ taip ir neatsakė į profsąjungos pateiktą pasiūlymą.
„British Airways“ pilotai grasina streikuoti ir rugsėjo 27 d., taip pat rengti streikus žadama žiemos atostogų metu, jei ginčas vis dar nebus išspręstas.
Londono Hitrou oro uostas atšaukė daugiau nei šimtą skrydžių dėl kitą savaitę planuojamo dviejų dienų streiko, praneša naujienų agentūra dpa.
Didžiausia Jungtinės Karalystės profesinė sąjunga „Unite“ paskelbė, kad 4 000 jos narių vieningai atmetė pakoreguotą susitarimą dėl atlyginimų prieš artėjančias derybas tarp profsąjungos ir Hitrou oro uosto vadovybės. Todėl pirmadienį ir antradienį greičiausiai bus skelbiamas streikas.
Dėl galimo streiko didžiausias Jungtinės Karalystės oro uostas iš anksto atšaukė 172 skrydžius.
Oro uostas pranešė sieksiantis susitarimo su profsąjunga, bet mano, kad streikas nepagrįstai nutaikytas į atostogaujančius keleivius.
Tuo metu profsąjunga paragino Hitrou oro uosto vadovybę pakelti atlyginimus darbuotojams, užuot išmokėjus milijonus svarų kompensacijų oro linijoms už atšauktus skrydžius ir sukeltus nepatogumus keleiviams.
„Unite“ sako, kad, pirmadienį ir antradienį atšaukus 20 proc. skrydžių, gali sugriūti 88 000 keleivių planai, o oro uostui už tai tektų sumokėti aviakompanijoms 2,3 mln. svarų (2,5 mln. eurų) kompensacijų.
Ši suma gali dvigubai išaugti, jei profsąjunga surengtų dar vieną dviejų dienų streiką rugpjūčio 23-24 dienomis.
Graikijos profsąjungos, reikalaudamos didesnių algų ir protestuodamos prieš nedarbą, gegužės 1-ąją sukėlė transporto trikdžius.
Visi keltai, kursuojantys iš Egėjo salų ir į jas, liko uostuose, nes jūreiviai nutraukė darbą. Keltai vėl išplauks tik ketvirtadienio rytą.
Tarptautinę darbo dieną nekursavo ir traukiniai. Metro mašinistai darbą nutraukė kelioms valandoms. Autobusų vairuotojai Atėnuose streikuos 24 valandas, pranešė Graikijos radijas.
Popiet Graikijos profsąjungos daugelyje šalies miestų rengia demonstracijas už didesnes algas ir prieš nedarbą. Graikijoje nedarbas siekia 18,5 proc. ir yra didžiausias ES.
Graikijos mokytojai, reikalaujantys pagerinti darbo sąlygas ir išmokėti vėluojančius atlyginimus, šeštadienio vakare nutraukė svarbiausio valstybinio televizijos kanalo ERT1 naujienų laidą.
Apie 30 protestuotųjų įsigavo į valstybinės televizijos ir radijo kompanijos pastatą ir ėmė garsiai belsti į studijos duris tiesioginės laidos metu. Naujienų laida iškart buvo nutraukta, ir vedėjai paskelbė reklamą. Po 30 minučių transliacija buvo atnaujinta, studijoje kartu su vedėjais buvo mokytojai, kurie išskleidė plakatą, perskaitė savo reikalavimus ir tik po to pasišalino. Apie sulaikymus nepranešama.
Penktadienį vidurinių mokyklų mokytojai ir aukštųjų mokyklų dėstytojai Atėnų centre surengė masinę protesto akciją, reikalaudami priimti į nuolatinį darbą tuos, kurie pagal laikinas darbo sutartis buvo įdarbinti tik keliems mėnesiams. Vėliau apie 2 tūkstančius žmonių nužygiavo prie parlamento, kur kilo susirėmimų su policija.
Pedagogai planuoja pirmadienį paskelbti streiką ir surengti dar vieną protesto mitingą prie parlamento.
Į mokytojų palaikymo akciją „Paskutinis skambutis“ ir mitingą prie Vyriausybės, preliminariais policijos duomenimis, sekmadienį atvyko apie 6 tūkst. žmonių.
Mokytojų mitingas prie Vyriausybės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip Eltai sakė vidaus reikalų ministrą pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, tikslingai į akciją susirinko apie 5 tūkst. žmonių, bet nemažai vilniečių trumpam prisijungdavo pamatę besibūriuojančius mokytojus ir juos palaikančius kitų profesijų žmones, mokinius, studentus. Į sekmadienį Vilniuje surengtą „Paskutinio skambučio“ akciją žmonės suvažiavo iš visos Lietuvos.
„Kaip ir tikėjomis, viskas vyko taikiai. Reikia padėkoti mokytojams už supratimą, kad didelei visuomenės daliai, ypač jaunesnei kartai, jie yra pavyzdys. Ši akcija mums visiems įrodymas, kad, net ir esant labai įkaitusiai situacijai, mokytojai išlieka inteligentiški, santūrūs”, – po mitingo sakė E. Jankevičius.
Ministras priminė premjero Sauliaus Skvernelio pažadą, kad derybos su mokytojais bus tęsiamos toliau.
„Aš asmeniškai tikiu, kad abi pusės ras sutarimą“, – Eltai sakė E. Jankevičius.
Policijos departamentas taip pat pranešė, kad protesto akcijos metu didelių incidentų neužfiksuota.
ELTA primena, kad „Paskutinio skambučio“ mitinge prie Vyriausybės, kurį sekmadienio popietę pradėjo aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė, reikalauta ne tik detalizuoti, kaip vyks derybos su mokytojų profesinėmis sąjungomis, bet ir stabdyti mokesčių reformą bei biudžeto priėmimą, kurį Seimas numato priimti antradienį.
Mokytojų mitingas prie Vyriausybės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kas, jei ne mes, galime apginti mokytojus, kurie yra viso mūsų gyvenimo dalis, – mokė mus, moko mūsų vaikus. Per 50 profesinių sąjungų prisijungė prie mokytojų palaikymo”, – sakė mitingą vedusi K. Savickytė-Damanskienė.
Kaip priminė ji, protestas – taikus, ir kvietė pastebėjus provokacijas apie tai pranešti pareigūnams.
Į susirinkusią minią įraše kreipėsi iš Švietimo ir mokslo ministerijos nesitraukiantys mokytojai, kuriuos mitingo organizatoriai vadino šios dienos herojais.
Mokytojai priminė, kaip vystėsi derybos, ir pabrėžė, kad yra pasiryžę bet kam, nes, jei nieko nedarysime, po 5 ar 10 metų švietimo nebeturėsime.
Kaip pabrėžė mokytojai, jie antrą savaitę tapę situacijos įkaitais, tačiau džiaugiasi, kad pagaliau buvo išgirsti ne tik profesinės bendruomenės, bet ir kitų profesinių organizacijų bei paprastų piliečių.
„Trauktis negalim, nes už mūsų stovi tėvai, vaikai, visa švietimo bendruomenė. Kaip pabrėžė mokytojai, nereikia iliuzinių reformų, kurias mokytojai jau lengvai atpažįsta. Manau, kitą savaitę mes suprasime, ar mūsų politikai gerbia šalies žmones, ar turi nors kiek širdies, kuri būtina, norint valdyti valstybę. Ačiū visiems palaikantiems, pamoka tęsiasi”, – sakė ŠMM esančių mokytojų atstovė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas dėkojo visiems atėjusiems. „Labai prašau visų susirinkusių ir politinių jėgų – susitelkime ir iškelkime mokytojo vardą aukščiau politinių intrigų“, – kvietė A. Navickas.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pabrėžė, kad metų metus Lietuvos švietimo sistema reformuojama be aiškaus tikslo ir supratimo.
Pasak S. Jurkevičiaus, nenusisekusios reformos privedė prie rimtos būklės mūsų švietimą. Rugsėjį pradėta dar viena, tačiau etatinis darbo apmokėjimas, licėjaus direktoriaus žodžiais, virtęs parodija, propagandinis lozungas „Už viską bus apmokėta” skamba kaip anekdotas. Mokyklos priverstos murkdytis smulkmeniškuose skaičiavimuose, supriešinti mokytojai, o mokyklų vadovai tapę reformos aukomis.
„Sisteminė švietimo negalia – negebėjimas vykdyti reformų“, – pabrėžė S. Jurkevičius. Pasak jo, šiandien visi matome, kad valstybės nesugeba sukurti ne tik skaidrios ir aiškios darbo apmokėjimo tvarkos, bet ir nesuvokia, kokia ji turėtų būti.
Tolimesni bandymai taisyti reformą, licėjaus vadovo įsitikinimu, norimo rezultato neduotų. „Būtina nevykusią reformą atšaukti ir grįžti prie buvusios apmokėjimo tvarkos, padidinant koeficientus už mokytojų atliekamą tiesioginį darbą“, – pabrėžė S. Jurkevičius.
Į „Paskutinio skambučio“ mitingą susirinkę tūkstančiai žmonių sekmadienį gyva grandine susikabino rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos, pravingiuodami pro didžiąją dalį kitų ministerijų. Po to visi susirinko prie Vyriausybės išdėstyti esminių, su profesinėmis sąjungomis suderintų, reikalavimų.
Pirmasis – stabdyti gruodžio 11 dieną numatytą valstybės biudžeto priėmimą, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas perskirstyti ir atrasti lėšų mokytojų atlyginimams pakelti.
Antras reikalavimas – sudėlioti aiškias datas, kaip bus vykdomos derybos su mokytojų profesinėmis sąjungomis.
Profesinių sąjungų nuomone, mokesčių reforma yra žalinga Lietuvos viešajam sektoriui ir turėtų būti stabdoma. Profesinės sąjungos mano, kad premjero pasiūlytas derybų grupės modelis dėl viešojo sektoriaus yra skubotas ir neefektyvus. Profesinės sąjungos reikalauja, kad deryboms šiais klausimais vadovautų iki Naujųjų metų sudarytas komitetas iš kompetentingų ekonomikos ekspertų, profesinių sąjungų atstovų, visuomenės veikėjų ir kitų suinteresuotų asmenų.
Kaip mitinge patikslino K. Savickytė-Damanskienė, palaikymą mokytojams pareiškė per 50 Lietuvos profesinių sąjungų. Akcijos dalyviai dainavo, kalbėjosi apie būtinybę palaikyti vieni kitus, tikslą susitarti taikiai, vylėsi, kad valstybės vadovai nebegalės ignoruoti profsąjungų keliamų reikalavimų, matydami tokį palaikymą, atkreips dėmesį į viso viešojo sektoriaus problemas, kurios buvo išdėstytos mitinge prie Vyriausybės.
„Su mokytojais ir už mokytojus. Atėjo metas parodyti, kad pedagogai yra ne vieni. Parodyti, kad visuomenė solidarizuojasi ir kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu. Jeigu yra viena protesto akcija, kurioje privalu sudalyvauti – tai „Paskutinis skambutis“, – socialiniuose tinkluose kviesdamas palaikyti mokytojus teigė A. Tapinas.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) penktadienį išplatintame pranešime pakvietė žmones protestuoti taikiai.
