Taivanas. Sostinė – Taipėjus
Pekinas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Su Taivanu diplomatinius santykius nutraukęs Taivanas atidarė savo ambasadą Pekine. Kinų valstybinė žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad ambasados atidarymo ceremonijoje dalyvavo Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas ir jo Hondūro kolega Eduardas Enrique Reina.
Šiuo metu Kinijoje su penkių dienų vizitu lankosi ir Hondūro prezidentė Xiomara Castro. Po pirmosios stotelės Šanchajuje kairioji politikė sostinėje Pekine susitiks ir su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Kinijos žemėlapis
Hondūro vadovybė kovą nutraukė santykius su Taivanu ir pasirinko Kiniją. Pakeitusi poziciją, X. Castro nori išplėsti savo 10 mln. gyventojų turinčios šalies bendradarbiavimą su antra didžiausia pasaulio ekonomika.
Pasaulyje yra tik 13 daugiausiai nedidelių šalių, kurios palaiko diplomatinius santykius su Taivanu. Kinija laiko Taivaną savo dalimi ir, vadovaudamasi savo „Vienos Kinijos“ doktrina, siekia izoliuoti salą tarptautiniu mastu. Remiantis šia doktrina, valstybės, norinčios palaikyti diplomatinius santykius su Kinija, negali palaikyti oficialių kontaktų su Taipėjumi.
Jau esu paskelbęs keletą išsamesnių savo publikacijų apie daug kur šlubuojančią Lietuvos užsienio politiką. Omenyje turiu straipsnius „Kodėl nemėgstu Joe Bideno?“ ir „Ar bebus norinčiųjų ginti visų stumdomą Lietuvą?“ Juose, be kita ko, raginau oficialųjį Vilnių atviriau kalbėti su kartais klystančiais sąjungininkais bei drąsiau ginčytis su mums ant galvų belipančiais partneriais.
Avantiūra Kinijos tema
Mūsų valstybė – maža, teturinti vos trejetą milijonų lietuvių, todėl vienintelė mūsų jėga – tiesos sakymas. Jei JAV bjauriai sulaužė 1994-aisiais duotus Budapešto įsipareigojimus Ukrainai, – kodėl bijome bent jau garsiai nusistebėti Vašingtono ištižimu? Jei Vokietija vinguriuoja, nenorėdama į Lietuvą atsiųsti savo karių brigados, – kodėl nedrįstame net burbtelėti? Jei JAV ambasadorius drįsta, atsibeldęs į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą, nurodinėti, kaip mes privalome vertinti savo istoriją, – kodėl nepareiškiame protesto?
Taivanas. Sostinė – Taipėjus
Tačiau atviras kalbėjimas su sąjungininkais ir partneriais įpareigoja. Jei iš kitų reikalaujame padorumo ir principingumo, jei priekaištaujame dėl dvigubų, trigubų standartų, tuomet ir patys privalome visur ir visada elgtis teisingai bei sąžiningai. Bet juk taip nėra.
Imkime kiniškąjį pavyzdį. ELTA skelbia, jog šį trečiadienį Vilniuje prie Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Tibeto rėmėjai rengia pilietinę akciją. Jie sieks atkreipti visuomenės bei Lietuvos politikų dėmesį į šioje šalyje kalinamų politinių kalinių situaciją bei nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Tibete, Honkonge bei Sindziango regione.
Piketo data – neatsitiktinė. Prieš 28 metus gegužės 17 d. Kinijos pareigūnai areštavo ir nežinoma kryptimi išgabeno šešerių metų XI Pančen Lamą, antrą pagal rangą tautos lyderį, bei jo šeimos narius. Pančen Lama yra laikomas jauniausiu politiniu kaliniu pasaulyje.
Kaip nurodoma ambasados pranešime, ilgus dešimtmečius Kinijos valdžia niekaip nereagavo į daugkartinius tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų raginimus pateikti informaciją apie Pančen Lamos, kuriam dabar turėtų būti 31 metai, likimą.
Tibeto skvere – lentelė lietuvių ir tibetiečių kalbomis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tiesa, 2020 m. gegužės 19 d. Kinijos vyriausybė pareiškė, kad Pančen Lama „dabar yra universiteto absolventas, turintis stabilų darbą“, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Štai toks Lietuvos susirūpinimas kinietiškais reikalais man suprantamas. Jei tik bus galimybė, šioje pilietinėje akcijoje norėčiau dalyvauti. Tačiau man nesuprantama, kuomet Lietuva dar visai neseniai, apeidama oficialųjį Pekiną, puolė labai karštai bičiuliautis su Taivanu. Juk mūsų 1991-aisiais metais laisva valia pasirašytos sutartys su kinais byloja, jog su Taipėjumi (Taivano sostinė) bendrausime tik Pekinui leidus. Tais mums lemtingais metais Kinija pripažino mūsų nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą (su Vilniaus ir Klaipėdos regionais), o mes prisiekėme, kad Taivanas yra neatskiriama Kinijos dalis (beje, nemelavome: ir vienur, ir kitur – tie patys kintiečiai).
Dabar šią savo paties pasirašytą 1991-ųjų sutartį mes vienapusiškai sulaužėme. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis puolė megzti draugiškus santykius su Taipėjumi. Aš niekur niekad nesu tvirtinęs, jog sutartys – amžinos. Esą negalima jų keisti, koreguoti. Galima. Nėra nieko amžino. Tačiau tai pravartu daryti civilizuotai: informuojant tuos, kuriems tai svarbu. Bet, sprendžiant iš pasipiktinusios Kinijos, mes Pekino nei perspėjome, nei paaiškinome savųjų argumentų.
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Be to, jei ryžtamės keisti sutartį, privalome turėti labai svarbių argumentų. Deja, svarių priežasčių šiuo konkrečiu atveju neturime. Taivanas buvo ir tebėra kinietiškas. Niekas nepasikeitė. Tiesiog saloje ir žemyne – skirtingos santvarkos. Todėl Lietuva, kad ir kaip versimės per galvą, nusispjovė į šalių teritorinį vientisumą apibrėžiančias tarptautines taisykles.
Šios lietuviškos avantiūros nepateisina net hipotezė, esą tokiam žygiui mus išprievartavo mūsų partnerė JAV.
Kartais net svarbiausiems partneriams būtina atkirsti – „NE“. „Ne“, nes priešingai elgtis – neteisinga. Tarptautinėse taisyklėse niekur neparašyta, esą teritorinį vientisumą branginti leidžiama tik demokratinėms valstybėms, o štai komunistinės ar autokratinės šalys privalo susitaikyti su galimais teritoriniais praradimais.
Kokią dar bjaurią potekstę turi antikinietiškas mūsų žingsnis? Jei mes negerbiame Kinijos teritorinio vientisumo, tai ir Pekinas turi bent jau moralinę teisę laužyti galvą, ar teisėtai valdome Vilniaus ir Klaipėdos regionus. Veidrodinis principas: jei aš tau skeliu antausį, tu – man trenki per sprandą.
Avantiūra Armėnijos tema
Karabachas – tai Azerbaidžanas. Slaptai.lt fotografija
Kita bjauri lietuviška avantiūra – amžinas pataikavimas Armėnijai. Drįstu manyti, jog 44 dienas trukusio 2020-ųjų rudens karo dėl Karabacho buvo galima išvengti. Tereikėjo, jog Vakarai, įskaitant ir Lietuvą, elgtųsi principingai. Tiksliau tariant, privalėjome kiekviena proga reikalauti, jog oficialusis Jerevanas grąžintų Azerbaidžanui tai, kas azerbaidžaniečiams priklauso pagal tarptautinę teisę – Karabachą.
Sutramdyti bjauriai su Azerbaidžanu besielgiančią Armėniją galėjome senų seniausiai. Juolab kad oficialusis Jerevanas po 1992 – 1994 metais trukusio pirmojo karo su Azerbaidžanu visąlaik demonstratyviai, iššaukiančiai flirtavo su Rusijos bei Irano diktatoriais. Privalėjome kalbėti su Armėnija atvirai visus pastaruosius tris dešimtmečius – kol neatiduosite azerbaidžaniečiams Karabacho ir septynių gretimų rajonų, kol iš Karabacho neišvesite savo karinių formuočių, kol nesiliausite pasienio zonose rengę kruvinų provokacijų, tol nebus jokių draugysčių. Pirma – Azerbaidžanui grąžinate Karabachą, tada – kviečiame į svečius deryboms dėl finansinių, ekonominių, kultūrinių bendradarbiavimų.
Bet vadinamieji kolektyviniai Vakarai elgėsi dviprasmiškai: viena ranka pripažino, jog tarptautinė teisė dėl šalių teritorinio vientisumo yra palanki Azeraidžanui, kita ranka prievartavo oficialųjį Baku, kad šis vardan taikos ir ramybės paaukotų Juoduoju Sodu vadinamą Karabachą armėnų separatistams. O Jerevaną slapta kurstė rengti įvairiausio pobūdžio išpuolius prieš Azerbaidžaną garantuodami, jog Europa armėnų nelaikys kaltais – visą bėdą visuomet vers azerbaidžaniečiams.
Šiandien – tos pačios armėniškos klastos. Vos tik buvo numatyta Briuselyje pasirašyti taikos sutartį, kuri įpareigoja Armėniją grąžinti azerbaidžaniečiams visas 1992 – 1994-aisiais karinėmis priemonėmis neteisėtai užgrobtas žemes, gegužės 10-ąją kyla susišaudymai pasienio zonose. Armėnijos pusė kaltina Azerbaidžaną specialiai eskaluojant įtampą.
Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai Briuselyje susitiko pokalbių dėl Karabacho. EPA-ELTA nuotr.
Štai AFP-ELTA gegužės 14-ąją perdavė iš Briuselio, kad sekmadienį Briuselyje konsultacinių pokalbių buvo susitikę Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai. Tai patvirtino ES Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio atstovas. Tai jau, pasirodo, penktas kartas, kai, tarpininkaujant ES, prie derybų stalo mėgina šnekėtis Armėnijos prezidentas Nikolas Pašinianas ir jo kolega iš Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Ch. Michellis prieš tai su abiejų Kaukazo respublikų vadovais buvo susitikęs atskirų pokalbių – akis į akį.
Kokių niuansų AFP – ELTA dar pastebėjo? Pokalbiai surengti tęsiantis mirtiniems susirėmimams pasienyje tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Jerevanas pranešė, kad Azerbaidžano pajėgos nužudė armėnų karį ir dar du sužeidė. Dieną prieš tai žuvo Azerbaidžano karys, o keturi armėnų kareiviai buvo sužeisti. Tad N. Pašinianas suskubo apkaltinti savo Azerbaidžano kolegą siekiu sužlugdyti Briuselyje vyksiančias diskusijas.
Ką viešai pliurpia Armėnijos premjeras – ne taip svarbu. Svarbiausia, jog visiems akivaizdu: gegužės 10-ąją pirmieji šaudyti pradėjo Armėnijos kariai (kaip ir kitais sykiais, kurių jau užfiksuota dešimtys). Paaiškinti lengva: N. Pašinianas nenori pasirašyti nė menkiausių dokumentų baimindamasis Karabacho separatistų keršto.
Visiems taip pat suprantama, jog karinė priešprieša tokiomis dienomis Azerbaidžanui – tikrai nenaudinga. Skirtingai nei Armėnija, Azerbaidžanas trokšta kuo greičiau pradėt Karabacho regiono atgaivinimo darbus visuose be išimties miestuose ir gyvenvietėse. Bet negali – tai šen, tai ten sproginėja specialiai armėnų kariškių paslėptos minos, armėnų kariai kada panorėję šaudo iš sunkiųjų pabūklų, kalnų keliais į Karabachą armėnų separatistai mėgina įvežti karinės ginkluotės, kad galėtų rengti teroro aktus. Vos tik Azerbaidžanas imasi griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, įrengia savo karių pasienio punktą Lačino kelyje (beje, savo teritorijoje), tuoj Jerevanas ima šaukti, jog Karabache likę armėnai nebeturi geriamo vandens ir duonos, jog po dienos kitos – humanitarinė katastrofa.
Nikolas Pašinianas – Irano sostinėje Teherane
Akivaizdus melas. Armėnų civiliams, neturintiems nei ginklų, nei narkotikų, nei padirbtų pinigų, azerbaidžaniečių kariai netrukdo keliauti nei pirmyn, nei atgal. Tačiau Vakaruose, taip pat ir Lietuvoje, kyla daug triukšmo, esą Azerbaidžanas vis tik Karabache kelia humanitarinę katastrofą.
Lietuviškoje spaudoje gausu štai tokio pobūdžio komentarų: „N. Pašinianas apkaltino savo Azerbaidžano kolegą siekiu sužlugdyti Briuselyje vyksiančias diskusijas ir perspėjo, kad esama tik nedidelės tikimybės, jog tokioms aplikybėmis bus pasirašytas bendras su Azerbaidžanu taikos susitarimas.“ Ką į šiuos prasimanymus atsakė Azerbaidžano lyderis – nė žodelio. Azerbaidžanui pasiteisinti neleidžiama.
Azerbaidžano pozicija akivaizdžiai nutylima. Karabacho temą nagrinėjančioje lietuviškoje spaudoje taip pat nerasite pareiškimų, jog Karabachas pagal tarptautinę teisę – neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Dauguma lietuviškų tekstų surašyti taip, tarsi būtų atvirkščiai. Arba sukalti taip, tarsi kaltos abi pusės, tarsi vienos tiesos nėra ir negali būti.
Kompanija – bjauri. Pirmas iš kairės – Armėnijos prmjeras Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA foto
Imkime paskutinįjį Armėnijos akibrokštą. Šių metu gegužės 9-ąją Maskvoje karinį rusų paradą drauge su nusikalstamą karą prieš Ukrainą pradėjusiu Vladimiru Putinu stebėjo ir Armėnijos Ministras Pirmininkas Nikolas Pašinianas. Lietuviškoje spaudoje priekaištų Armėnijai už šį vizitą – nė trupinėlio. O juk bent retoriškai paklausti Armėnijos vadovų, kodėl jie taip dažnai skrenda į Maskvą, – galėtume. Jei šių metų gegužės 9-ąją į Maskvą būtų atvykęs Azerbaidžano prezidentas, lietuviškoje spaudoje aptiktume daug pasipiktinimų neva „vargšus armėnus skriaudžiančiu Azerbaidžanu“. Suprask, ko iš jų norėti – Kremliaus pusėn dairosi. O N. Pašinianui – jokių priekaištų nei tuomet, kai dažnai lekia į Rusiją, pradėjusia Trečiąjį pasaulinį karą, nei tuomet, kai keliauja į Irano sostinę Teheraną, kuris žiauriai persekioja kiekvieną savo kitamintį ir teikia ginklų Rusijos armijai.
Beje, Armėnijos vadovus, įskaitant ir prezidentą, ir premjerą, ir jo žmoną, dažnai sutiksi ne tik Maskvoje ir Teherane, bet dar ir Vilniuje. Keistas sutapimas? Suskaičiuokite, kiek sykių per pastaruosius keliolika metų svetimas žemes užgrobusios Armėnijos vadovai svečiavosi Lietuvoje, o Lietuvos politikai, pradedant užsienio reikalų ministru, prezidentu, Seimo pirmininku, – Jerevane, palyginkime šiuos skaičius su analogiškais skrydžiais „Vilnius – Baku“ ir „Baku – Vilnius“, ir turėsime akivaizdžią proarmėnišką tendenciją. Elgiamės taip, tarsi 1992 – 1994-aisiais Karabachą užgrobusi ir iki šiol teisėtam šeimininkui visko iki paskutinio centimetro grąžinti nenorinti Armėnija mums mielesnė už teritorinį vientisumą per didžiausius vargus ir ilgiausiai trunkančias derybas susigražinantį Azerbaidžaną.
Taigi šiandien turime dvi lietuviškas avantiūras – kinietiškąją ir armėniškąją.
Taivane lankosi JAV Kongreso delegacija. Tsai Ing-wen ir Michaelas McCaulas. EPA-ELTA nuotr.
Taipėjus, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Taivano prezidentė Tsai Ing-wen šeštadienį pareiškė, kad Taipėjus ir toliau bendradarbiaus su JAV bei kitomis demokratinėmis valstybėmis, nes sala susiduria su „nuolatiniu autoritariniu Kinijos ekspansionizmu“.
Pekinas šeštadienį paskelbė apie karines pratybas, kurios tris dienas vyks aplink Taivaną, ir pavadino jas „griežtu perspėjimu“ salos vyriausybei po to, kai Tsai šios savaitės pradžioje Los Andžele susitiko su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy.
Praėjus kelioms valandoms po paskelbimo apie pratybas Tsai Taipėjuje susitiko su JAV Kongreso delegacija, vadovaujama Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininko Michaelo McCaulo.
M. McCaulas, atsakingas už visus JAV karinius pardavimus užsienio valstybėms, sakė, kad Vašingtonas stengiasi greitai aprūpinti ginklais Taivaną.
„Mes Kongrese darome viską, ką galime, kad pagreitintume šiuos pardavimus ir gautume ginklų, kurių jums reikia apsiginti, ir apmokysime jūsų kariuomenę ne karui, o taikai, – sakė jis. – Svarbu, kad visos demokratinės šalys vieningai priešintųsi tironijai ir priespaudai, ar tai būtų (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino neišprovokuota invazija į Ukrainą, ar komunistinės Kinijos agresija prieš jūsų šalį ir Ramiojo vandenyno regioną“.
Kinija repetuoja Taivano „apsupimą“
Kinijos šeštadienį vykdomose karinėse pratybose repetuojamas Taivano „apsupimas“, pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Operatyvinė grupė vienu metu organizuos patruliavimą ir judėjimą aplink Taivano salą, formuodama visapusišką apsupimo ir atgrasymo poziciją“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.
Internete paskelbtame pranešime išsamiai aprašoma, kokią ginkluotę Kinija naudoja per pratybas.
CCTV teigė, kad pratybose buvo dislokuota „tolimojo nuotolio raketinė artilerija, eskadriniai minininkai, raketiniai laivai, oro pajėgų naikintuvai, bombonešiai, signalų slopintuvai ir degalų papildymo įrenginiai“.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen
Taipėjus, kovo 30 d. (dpa-ELTA). Taivano prezidentė Tsai Ing-wen trečiadienį atvyko į Niujorką, vizitą kritikuoja Kinija.
Tsai Ing-wen sustojo Niujorke pakeliui į Gvatemalą ir Belizą, Taivano diplomatines sąjungininkes, o grįždama užsuks į Los Andželą.
Niujorke Tsai Ing-wen sakė, kad tvirtą Taivano ir JAV partnerystę lėmė bendros vertybės ir interesai, taip pat užsienyje gyvenančių taivaniečių ilgalaikės pastangos.
Per vakarienę su daugiau nei 700 Taivano emigrantų ji sakė, kad Taivanas parodė esąs ryžtingai nusiteikę gintis ir padėti garantuoti stabilumą regione. Prezidentė pažadėjo, kad Taivanas bendradarbiaus su demokratinėmis partnerėmis ir „tvirtai eis demokratijos ir laisvės keliu“.
Pekinas trečiadienį pasmerkė Tsai Ing-wen vizitą ir pagrasino, kad imsis „atsakomųjų priemonių“. Kinija laiko savarankiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi.
JAV perspėjo, kad Kinija neturėtų pasinaudoti šiais vizitais kaip „dingstimi sustiprinti agresyvią veiklą Taivano sąsiauryje“.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby pabrėžė, kad tai nėra vizitai, o privatūs Taivano prezidentės sustojimai JAV. Jis sakė, kad JAV ir Kinijos požiūris į Taivaną skiriasi, bet „mes išsiverčiame su šiais skirtumais daugiau nei 40 metų“.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, grįždama balandžio 5 d. Tsai Ing-wen Kalifornijoje susitiks su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy bei pasakys kalbą Prezidento Ronaldo Reagano bibliotekoje.
Taivanas. Sostinė – Taipėjus
Trijų 2022 m. ketvirčių duomenimis, Lietuvos ir Taivano prekyba toliau sparčiai auga – tiek importas, tiek eksportas – tad teigiamas artimų politinių santykių rezultatas yra akivaizdus, teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Vis tik, jis pabrėžia ir pastebimą tarpusavio prekybos deficitą – eksperto teigimu, Taivanas iš šiltos diplomatinės draugystės prekybinės naudos turi daugiau.
„Skaičiai rodo, kad kol kas iš Lietuvos-Taivano politinių santykių pagerėjimo kur kas labiau išlošia Taivanas“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
Prekybos apimtys šiemet – 52,8 mln. eurų didesnės
Statistikos departamento duomenimis, pirmuosius devynis 2022 m. mėnesius Lietuvos ir Taivano prekybos apimtys siekė beveik 133 mln. eurų, kai praėjusių metų sausį-rugsėjį – 80 mln. eurų. Kitaip tariant, dvišalė prekyba per metus išaugo 52,8 mln. eurų arba 65 proc.
„Naujausi Lietuvos–Taivano užsienio prekybos duomenys rodo, kad Lietuvos ir Taivano prekyba toliau sparčiai progresuoja“, – statistikos dinamiką komentavo A. Izgorodinas.
„Akivaizdu, kad investicijos į Lietuvos–Taivano politinių santykių vystymą davė teigiamą poveikį Lietuvos-Taivano prekybai į abi puses“, – pažymėjo ekonomistas.
Jis teigė, kad eksportas į Tolimųjų Rytų salą per metus išaugo 34 proc. – apimčių didėjimas stebimas 40-yje iš 97-ių eksportuojamų prekių kategorijų. Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisant to, ekonomisto vertinimu, sumos, kiek eksportas iš tikrųjų padidėjo, išlieka nedidelės. Pavyzdžiui, per metus labiausiai didėjo įvairių chemijos produktų eksporto apimtys, išaugusios 864 tūkst. eurų.
„Tačiau tas faktas, kad net 40 Lietuvos eksporto į Taivaną segmentų šiemet fiksuoja augimą, akivaizdžiai rodo, kad vis daugiau Lietuvos įmonių domisi galimybėmis dirbti su Taivanu ir vis daugiau Lietuvos verslų pradeda po truputį eksportuoti į Taivaną“, – sakė A. Izgorodinas.
Kylantis prekybos deficitas
Jei eksportas į Taivaną šiemet intensyvesnis trečdaliu, tai taivanietiškų prekių per pirmuosius tris metų ketvirčius įsivežta 74 proc. daugiau, nei tuo pačiu metu 2021 m., akcentuoja ekonomistas. Remdamasis šia statistikos eilute jis konstatuoja, kad „kol kas iš šiltėjančių Lietuvos-Taivano politinių santykių labiau išlošia ne Lietuva“.
„Pirma – Lietuva ir toliau turi užsienio prekybos su Taivanu deficitą, t.y. importas iš Taivano viršija Lietuvos eksportą į Taivaną. Antra – Lietuvos ir Taivano prekybos deficitas tik auga“, – dėsto A. Izgorodinas.
Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius tris metų ketvirčius bendra Taivanui eksportuotų prekių suma sudarė 21,5 mln. eurų, importuotų – 111,3 mln. eurų, t. y., taivanietiškos produkcijos įsigyta 5,1 karto daugiau, nei parduota lietuviškos.
Ekspertas palygino, kad 2021 m. sausį-rugsėjį tarpusavio prekybos deficitas siekė 47,9 mln. eurų, o analogišku laikotarpiu šiemet Taivanas Lietuvai pardavė prekių už 89,8 mln. eurų daugiau, nei iš jos įsigijo.
„Tai rodo ir tas aspektas, kad per metus Lietuvos eksportas į Taivaną išaugo 5,5 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Taivano – 47,4 mln. eurų“, – pabrėžė A. Izgorodinas.
Palyginimui, per visus 2021 m. šie rodikliai siekė atitinkamai 16 mln. ir 64 mln. eurų.
Daugiausia eksportuojama chemijos, elektronikos, maisto produktų
Ekonomikos ekspertas Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Izgorodino pateiktais Statistikos departamento skaičiavimais, per tris 2022 m. ketvirčius daugiausiai į Taivaną išvežta įvairių lietuviškų chemijos produktų (864 tūkst. eurų), elektros įrangos ir jų dalių (700 tūkst. eurų), įvairių maisto produktų (606 tūkst. eurų).
Taip pat apie 600 tūkst. eurų siekia salos pirkėjams parduotų mineralinio kuro ir alyvos produktų vertė. Tuo metu optikos ir fotografijos įrenginių bei vario ir jo dirbinių eksportuota už atitinkamai 544 tūkst. ir 446 tūkst. eurų.
Už daugiau nei 200 tūkst. eurų taip pat eksportuota aliuminio ir jo dirbinių, kakavos gaminių, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, laivų ir valčių, medienos ir jos gaminių.
Prekybiniai santykiai plečiasi
ELTA primena, kad lapkričio pradžioje Taivane atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė, skirta Lietuvos ir salos prekybiniams ryšiams spartinti. Įstaiga pavadinta Lietuvos atstovybe Taipėjuje, jai vadovauja Paulius Lukauskas. Taivaniečių atstovybė Lietuvoje veikia jau daugiau nei metus.
Be to, šį mėnesį pranešta apie pirmąsias salos investicijas iš 200 mln. JAV dolerių vertės Taivano rizikos kapitalo fondo – 3,5 mln. eurų skirti Lietuvos lazerių bendrovei „Litilit“. Taivaniečių atstovybės vadovas Ericas Huangas tuomet informavo, kad iki metų pabaigos ketina investuoti dar apie 10 mln. eurų į Lietuvos lazerių ir biotechnologijų pramonę. Tarp salos partnerių įvardijama Lietuvos aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“.
Lapkritį dar pranešta, kad Taivanas suteikė leidimus į salą eksportuoti lietuviškos kilmės pieno, kiaušinių ir žuvies produktus. Deramasi ir dėl leidimo vežti jautienos gaminius.
Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
Po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo Taivane apie aukšto rango pareigūno siuntimą į Taipėjų svarsto ir Lietuvos valdantieji. Tačiau opozicijos atstovai ragina šiuo klausimu nedaryti vienašališkų sprendimų. Politinių oponentų teigimu, svarstyti apie Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen arba Ministrų Kabineto nario vizitą į Taivaną reikėtų nebent tuo atveju, jeigu tai būtų bendras sprendimas, suderintas Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.
Apie tai, kad vizitas į Taivaną galėtų įvykti suderinus sprendimus tarp ES valstybių, užsiminė ir pati Seimo pirmininkė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis mano, kad Lietuva savo aukšto rango pareigūnus į Taivaną turėtų svarstyti siųsti tik tuo atveju, jeigu tai būtų bendras Europos Sąjungos valstybių narių sprendimas.
„Reikia laikytis tos bendros ES pozicijos. Jeigu būtų suformuota bendra ES parlamentų kažkokių vadovų delegacija, tai galima svarstyti, ar vykti kartu, ar ne. Bet vienašališkai daryti tokius sprendimus – tai neprisideda nei prie Lietuvos įvaizdžio, nei prie santykių tarp Lietuvos ir Kinijos“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
„Santykis tarp Kinijos ir Europos Sąjungos yra bendras visų ES valstybių reikalas. Yra apibrėžti principai, kaip bendrauti, kokios politikos laikytis, reikėtų tai ir vykdyti“, – pridūrė jis. JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atvyko į Taivaną. EPA – ELTA foto
Visgi net ir ES valstybėms planuojant bendrą vizitą į Taivaną, Lietuva, pasak S. Skvernelio, turėtų visų pirma įvertinti, kokias pasekmes toks sprendimas sukeltų.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Aš sutinku šiuo atveju su pozicija, kad ES kontekste – visiškai kita kalba. Ir jeigu būtų nuo pat pradžių viskas daroma ES politikos kontekste, nieko to, kas įvyko tarp Lietuvos ir Kinijos, nebūtų buvę. Kinija nėra tiek išprotėjusi prarasti ES rinką. Bet jeigu tai yra Lietuvos atskira politika, tokiu atveju tai neturėtų būti daroma“, – sakė R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis akcentuoja, kad Lietuvai, skirtingai nei didžiajai jos partnerei JAV, įtampų didinimas su Kinija gali turėti labai rimtas pasekmes. Todėl, pasak jo, Lietuva negali priimti nepamatuotų, vienašališkų sprendimų.
„Aš galvoju, kad iš tikrųjų Lietuva šioje vietoje yra užsižaidusi, skirtingai nei ES. Ir man atrodo, kad mes šiandieną jau ne tik sau pradedame kenkti, bet ir ES pradedame kenkti savo žaidimu. Tai yra, kada JAV daro vienus ar kitus žingsnius, tai suprantama, kad jų ekonomikai tai niekaip nekenkia, santykių tai ekonominių neblogina ir t.t. Lietuvos atžvilgiu mes puikiai žinome, kuo tai baigiasi, jau turime rezultatus“, – sakė LVŽS pirmininkas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas taip pat mano, kad valdančiųjų sprendimas savo iniciatyva siųsti aukšto rango politiką prieštarautų šalies nacionaliniams interesams.
„Šis žaidimas, kuriame dabar mūsų Vyriausybė dalyvauja, tiesiog primena šiek tiek lojantį, automobilį besivejantį šunį, kuris bėga, loja, bet jeigu automobilis sustotų, tai nežinotų, ką daryti. Tai šiuo atveju akivaizdu, kad įtampa yra pasiekusi kulminaciją tarp dviejų pasaulio galybių – JAV ir Kinijos. Ir dabar maišytis po kojomis, kai to nedaro net visa ES nei kartu, nei atskirai, tikrai prieštarauja mūsų šalies nacionaliniams interesams. Aš tikrai nesuprantu šito žaidimo prasmės“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Todėl parlamentaras reiškia viltį, kad šįkart valdantieji į politines užsienio politikos avantiūras nesileis.
Taivano atstovybė Lietuvoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai tikiuosi, kad užteks mūsų šalyje dar sveiko proto valstybės vadovams ir jie nesivels į šias avantiūras dėl dar keleto populiarių išpūstų antraščių, kad štai nuvažiavo dar vienas drakonų žudikas, kai patys taivaniečiai yra susirūpinę realia karinių veiksmų, blokados, izoliacijos grėsme. Lietuva čia niekuo negali padėti“, – savo nuomonę išsakė Seimo narys.
Po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo Taivane Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia artimiausių susitikimų su Europos Sąjungos (ES) lyderiais metu ketinanti kalbėtis apie bendrą vizitą į Taivaną.
Lietuvos aukšto rango pareigūnų vizituose į Taivaną prasmę mato ir Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė. Politikė akcentuoja, kad Lietuvai svarbus yra ne tik ekonominių, prekybinių ryšių vystymas, tačiau ir bendradarbiavimas politikų lygmeniu. Todėl, URK komiteto pirmininkės žiniomis, rudenį planuojamame Lietuvos atstovybės Taipėjuje atidaryme ketina dalyvauti ir vienas iš Vyriausybės narių.
Kinijos karys. Youtube.com
Pekinas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kinija pareiškė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV daugeliu svarbių klausimų, įskaitant klimato kaitą, kovą su narkotikais ir karines derybas.
Taip Pekinas įnirtingai reagavo į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą į Taivaną, kurį laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs prireikus jį užimti jėga.
Nuo ketvirtadienio Kinija aplink demokratinę salą vykdo didžiules karines pratybas, kurias griežtai pasmerkė JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės.
Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija dar labiau užsipuolė JAV, sustabdydama derybas ir bendradarbiavimą dėl kelių abiejų šalių susitarimų, įskaitant kovą su klimato kaita.
Praėjusiais metais dvi didžiausios pasaulio teršėjos įsipareigojo bendradarbiauti, kad šį dešimtmetį paspartintų veiksmus klimato kaitai mažinti, ir pažadėjo reguliariai rengti susitikimus siekiant „spręsti klimato krizę“.
Tačiau šis susitarimas atrodo netvirtas, nes santykiai nusmuko iki žemiausio lygio per daugelį metų, kaip ir susitarimai dėl visko – nuo derybų kariniais klausimais iki bendradarbiavimo kovos su narkotikais srityje.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
N. Pelosi, kuriai Pekinas taip pat įvedė sankcijas dėl šio vizito, gynė savo kelionę į Taivaną ir penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas „neleis“ Kinijai izoliuoti salos.
Taivanas taip pat pasmerkė įnirtingą Pekino atsaką į vizitą, o premjeras Su Tseng-chang paragino sąjungininkus siekti deeskalacijos.
„Nesitikėjome, kad piktoji kaimynė demonstruos jėgą prie mūsų durų ir savo karinėmis pratybomis savavališkai kels pavojų judriausiems pasaulio vandens keliams“, – sakė jis žurnalistams.
Pekinas pareiškė, kad jo karinės pratybos tęsis iki sekmadienio vidurdienio, o Taipėjus pranešė, kad penktadienį 68 Kinijos lėktuvai ir 13 karinių laivų kirto Taivano sąsiaurio „vidurio liniją“.
JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atvyko į Taivaną. EPA – ELTA foto
Taipėjus, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi antradienį atvykusi į Taivaną pareiškė, kad jos prieštaringai vertinamas vizitas rodo tvirtą Vašingtono įsipareigojimą savarankiškai salai, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi.
„Mūsų Kongreso delegacijos vizitas į Taivaną yra Amerikos nepalaužiamo įsipareigojimo remti gyvybingą Taivano demokratiją ženklas“, – taip sakė aukščiausio rango JAV įstatymų leidėja savo pareiškime, praėjus kelioms akimirkoms po jos lėktuvo nusileidimo.
N. Pelosi, aukščiausio rango išrinkta JAV pareigūnė, apsilankiusi Taivane per pastaruosius 25 metus, sakė, kad jos kelionė „jokiu būdu“ neprieštarauja oficialiai JAV politikai, kuri pripažįsta „vieną Kiniją“ ir nėra oficialiai pripažinusi Taivano kaip nepriklausomos valstybės.
Tačiau, sakė ji, „Amerikos solidarumas su 23 milijonais Taivano gyventojų šiandien, kai pasaulis turi rinktis tarp autokratijos ir demokratijos, yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“.
„Jungtinės Valstijos ir toliau priešinasi vienašališkoms pastangoms pakeisti esamą padėtį“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Pekino daromą spaudimą Taipėjui prisijungti prie žemyninės dalies.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reaguodamas į JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taivane, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė optimistinę viltį, kad jos pavyzdžiu netrukus paseks kiti laisvės ir demokratijos gynėjai.
„Dabar spikerė N. Pelosi gerokai plačiau pravėrė duris į Taivaną. Esu tikras, kad netrukus pro jas įžengs ir kiti laisvės ir demokratijos gynėjai“, – tviteryje parašė jis.
N. Pelosi, antradienio vakarą nusileidusi Taipėjuje, pareiškė, kad „Amerikos solidarumas su 23 milijonais Taivano gyventojų šiandien, kai pasaulis turi rinktis tarp autokratijos ir demokratijos, yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“.
„Negalime stovėti nuošalyje, kai KKP (Kinijos komunistų partija) toliau grasina Taivanui ir pačiai demokratijai“, – N. Pelosi cituojama laikraščio „Washington Post“ redakcinėje skiltyje, pasirodžiusioje kelios minutės po jos atvykimo į Taipėjų.
„Iš tiesų į šią kelionę vykstame tokiu metu, kai pasauliui tenka rinktis tarp autokratijos ir demokratijos. Rusijai vykdant iš anksto apgalvotą, neteisėtą karą prieš Ukrainą, kuriame žūsta tūkstančiai nekaltų žmonių, net vaikų, labai svarbu, kad Amerika ir mūsų sąjungininkai aiškiai parodytų, jog niekada nenusileisime autokratams“.
„Keliaudami į Taivaną mes gerbiame savo įsipareigojimą demokratijai ir dar kartą patvirtiname, kad Taivano – ir visų demokratinių šalių – laisvės turi būti gerbiamos“, – sakė N. Pelosi.
Kinija jau kelias dienas prieš N. Pelosi vizitą svaidėsi grasinimais, pavadino jį kišimusi į šalies vidaus reikalus, grėsme teritoriniam vientisumui ir net pagrasino imtis „tikslinių karinių veiksmų“.
Taiwan
Taipėjus, birželio 24 d. (ELTA). Taivane apsilankiusi Lietuvos žemės ūkio ministerijos delegacija gavo pažadą, kad šiuo metu vis dar stringantys leidimai mėsos, pieno produktų ir žuvies eksportui turėtų būti suteikti šį rudenį. Nors šiuo metu lietuviškų prekių eksportas į Taivano rinką siekia maždaug 2 mln. eurų, tikimasi, kad pradėjus eksportuoti šiuos maisto produktus šis skaičius stipriai išaugs.
Verslo bendruomenę ragina Taivane steigti biurą
Taivano ekonomikos viceministras Chern-Chyi Chen Taivane viešintiems Lietuvos žurnalistams teigė, kad Taivanas per metus importuoja maždaug 1,3 mln. tonų grūdų.
„Taivanas importuoja maždaug 1,3 mln. tonų grūdų per metus – 80 proc. iš JAV, 20 proc. – iš Australijos. Iš JAV į Taivaną eksportas užtrunka maždaug mėnesį, iš Australijos – dvi savaites. Mes turime 30 metų bendradarbiavimo su JAV ir Australija patirtį“, – Lietuvos žurnalistams Taipėjuje teigė ekonomikos viceministras Chern-Chyi Chen.
Taivano viceministras atkreipė dėmesį, kad naujiems eksporto keliams atsiverti sektoriuje užtrunka laiko. Visgi, pasak jo, Taivano vyriausybės siekis yra stiprinti savo ekonominius santykius su Lietuva ir yra daroma viskas, kad šis procesas būtų greitesnis.
„Bet, kaip ir pasakiau Lietuvos žemės ūkio viceministrui Egidijui Giedraičiui, maistas yra labai kultūrinis dalykas, maistas iš tiesų reprezentuoja kultūrą, žmones. Kad grūdai taptų maisto produktu yra ilgas kelias, kurį reikia praeiti. Reikia skverbtis į rinką“ , – sakė jis,
Chern-Chyi Chen taip pat pažymėjo, kad Taivano vyriausybiniam tyrimų institutui buvo paskirta užduotis sukurti lietuviškų miltų receptą, tinkantį Taivano rinkai.
„Taigi aš labai optimistiškai nusiteikęs, kad jau labai artimoje ateityje, jau per ateinančius du mėnesius, taivaniečiai mėgausis lietuviškais miltais, lietuviška duona, lietuvišku maistu“, – sakė Taivano žemės ūkio viceministras. Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Žurnalistams paklausus, ką Lietuva galėtų padaryti, kad šiuo metu stringantis mėsos, pieno ir žuvies produktų prekybos licencijų išdavimo procesas verslininkams taptų paprastesnis, Chern-Chyi Chen pabrėžė, kad labiausiai šioje situacijoje galėtų padėti biuro Taivane įsteigimas.
„Verslas maisto srityje yra labai komplikuotas. Jis reikalauja labai daug pastangų, ypač svarbus yra žmogiškasis kontaktas. Todėl aš skatinčiau Lietuvos verslo bendruomenę įkurti biurą čia. (…) Kad jie galėtų palaikyti labai artimus verslo kontaktus, bendrauti. Ir tai yra vienintelis kelias mega sėkmingam verslui“, – sakė Taivano viceministras.
Ministerijos atstovas: gavome pažadą, kad eksporto leidimai turėtų būti suteikti rudenį
Savo ruožtu Žemės ūkio Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vadovas Antanas Venckus besibaigiant vizitui Taipėjuje Lietuvos žurnalistams teigė, kad vienas iš vizito tikslų buvo išsiaiškinti situaciją dėl leidimų eksportuoti mėsą, žuvį bei pieno produktus. Pasak jo, pagrindinis vizito pasiekimas, kad buvo gautas pažadas, jog šiuo metu vis dar stringantys leidimai eksportuoti šias prekes turėtų būti išduoti rudenį.
„Didžiausias pasiekimas, kad gavome pažadą, jog vėlyvą rudenį, gal jau spalį, turėtų tie leidimai būti suteikti. Tai jeigu viskas bus gerai, po audito, kuris vyks liepos mėnesį, vėlyvą rudenį pieno, mėsos, tiek ir žuvies, kiaušinių produktus, paukštieną bus galima vežti į Taivaną, ir tai labai išplės mūsų tą asortimentą eksporto į Taivaną. Nes šiuo mes galime vežti tik tuos produktus, kurie nereikalauja eksporto leidimo, tai gėrimai arba konditerijos prekės“, – sakė A. Venckus.
„Mūsų įmonės labai laukia, lūkesčiai yra sukelti, tai labai svarbu buvo parsivežti į Vilnių tą atsakymą, kada galima tikėtis, kad jie jau galėtų planuoti, ruošti savo kontaktus realiai prekybai su Taivano partneriais“, – pridūrė jis.
A. Venckus taip pat pažymi, kad vizito Taivane metu taip pat buvo keliami klausimai dėl kviečių pirkimo.
„Buvo labai svarbu išsiaiškinti, kur mes esame ir kokių kviečių, kokių miltų jiems reikia. Nes čia, kaip ir spaudoje jau buvo nuskambėję, kad tie kokybiniai parametrai yra skirtingi ir jie lemia skirtingą skonį, miltinių gaminių tekstūrą. Taivano vienas institutas išanalizavo mūsų kvietinius miltus ir mums susakė, kokių parametrų reikia. Grįžę į Lietuvą pasižiūrėsime, kiek ir kokių miltų mes turime“, – sakė jis.
Ministerijos atstovas teigia, kad svarstoma galimybė, jog viena grūdų eksporto į Taivaną dalis galėtų būti kviečiai, kita – miltai. Visgi, pasak A. Venckaus, kol kas sunku pasakyti, kokios galėtų būti kviečių ir miltų eksporto į Taivaną apimtys.
„Labai sunku numatyti, kokios lubos gali būti kiekių, bet žinant dydį tos rinkos – 24 mln. gyventojų – jeigu aktyviai veiktų mūsų eksportuotojai ir jeigu labai užsiimtų savęs pristatymu savo rinkoje, žinant labai teigiamą kontekstą Lietuvai, manau, kad tie kiekiai būtų pakankamai reikšmingi mūsų eksportuotojams“, – atkreipė dėmesį jis. ES delegacija žada Taivanui paramą. EPA-ELTA nuotr.
A. Venckus neslepia, kad yra lūkestis, jog Taivano rinka kompensuotų praradimus Kinijoje.
„Mūsų noras ar siekis yra, kad Taivano rinka atsvertų arba kompensuotų tą prarastą rinką Kinijoje. Tai yra apie 20 mln. vertė maisto produktų eksporto į Taivaną per ateinančius metus gali būti pasiekta, jeigu tikrai rimtai mūsų verslo įmonės irgi tuo užsiimtų“, – sakė jis.
Ministerijos atstovas atkreipia dėmesį, kad eksportuojamų produktų paletė turėtų ženkliai išsiplėsti, kai bus gautos licencijos ir kitiems maisto produktams.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos de facto ambasados, Kinija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Apie tai sekmadienį pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija.
„Kinijos vyriausybė buvo priversta pažeminti dvišalių diplomatinių santykių lygį, siekdama apsaugoti savo suverenitetą ir pagrindines tarptautinių santykių normas. Lietuvos vyriausybė turės prisiimti atsakomybę už visas pasekmes“, – sakoma Kinijos URM išplatintame pareiškime.
Kinija teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija. Čia turima omenyje „vienos Kinijos“ politika, pagal kurią užsienio šalys oficialiai pripažįsta Pekiną, o ne Taipėjų.
Taivaniečių, o ne Taipėjaus vardu pavadintos atstovybės atidarymas Vilniuje yra naujausias ženklas, kad nepaisydamos Kinijos pykčio dalis Baltijos ir Vidurio Europos šalių siekia užmegzti glaudesnius santykius su Taivanu. Čekijos politikai taip pat nori glaudesnių ryšių su Taivanu.
Šiuo metu tik 15 šalių oficialiai pripažįsta Taipėjų. Nepaisant to, Taivanas turi praktiškai ambasadoms prilygstančias atstovybes daugelyje šalių, o kelios valstybės yra atidariusios panašias atstovybes Taipėjuje.
ES delegacija žada Taivanui paramą. EPA-ELTA nuotr.
Taipėjus, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). Taivane viešinti Europos Parlamento delegacija pažadėjo šaliai solidarumą konflikte su Kinija. „Mes čia atvykome su labai paprasta, labai aiškia žinia: esate ne vieni“, – ketvirtadienį po susitikimo su Taivano prezidente Tsai Ing-wen pareiškė delegacijos vadovas, prancūzų europarlamentaras Raphaëlas Glucksmannas.
Europa, anot jo, remia Taivaną, šiam ginant laisvę, teisinės valstybės principus ir žmogaus orumą. ES turi tęsti bendradarbiavimą su Taivanu. „Pats laikas mums Europos Sąjungoje parodyti, kad sėdime vienoje valtyje“, – kalbėjo R. Glucksmannas. Dabar esą reikalingas konkretus susitikimų aukštu lygiu planas bei konkretūs žingsniai dėl partnerystės tarp ES ir Taivano. Demokratija Taivane turi būti saugoma, pažymėjo europarlamentaras.
Kinijos atstovybė Briuselyje prieš tai įspėjo, kad ES delegacijos vizitas Taivane „pakenks pagrindiniams Kinijos interesams ir sveikai Kinijos ir ES santykių plėtrai“.
Įtampa tarp Kinijos ir Taivano pastaraisiais metais vėl išaugo. Vyriausybė Pekine laiko Taivaną separatistine provincija, kuri, esant reikalui, karine jėga gali būti vėl suvienyta su žemynine dalimi. Pastaruoju metu daugėjo incidentų, kai kinų naikintuvai pažeidžia Taivano oro gynybos erdvę.
Mažiausiai 46 žmonės žuvo per gaisrą daugiaaukštyje pietų Taivane. EPA-ELTA nuotr.
Taipėjus, spalio 14 d. (dpa-ELTA). Mažiausiai 46 žmonės žuvo ketvirtadienį per gaisrą, nusiaubusį daugiafunkcinį pastatą Taivano pietuose, dešimtys buvo sužeisti, pranešė vietos žiniasklaida.
Gaisras įsiplieskė 13-os aukštų 40 metų senumo pastate Gaosiongo mieste. Viršutiniuose pastato aukštuose gyvena maždaug 120 šeimų, o apatiniai likę neužimti, sakoma priešgaisrinės tarnybos pranešime. Gelbėtojai vis dar tikrino visus aukštus, ar viduje nėra įstrigusių žmonių.
Miesto ugniagesių departamentas pranešė žurnalistams, kad patvirtintos 46-ių pastate rastų žmonių mirtys, o iš viso sužeisti 52 žmonės nuo 8 iki 83 metų amžiaus, pranešė valstybinė Centrinė naujienų agentūra.
Priešgaisrinė tarnyba pranešė, kad gaisras buvo užgesintas po daugiau nei keturių valandų. Jo gesinti buvo pasiųsti 145 ugniagesiai ir 72 mašinos.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen nurodė valdžios institucijoms tęsti gelbėjimą, padėti perkelti nukentėjusias šeimas ir visapusiškai ištirti nelaimės priežastį.
Gyventojai pranešė girdėję triukšmus, gaisrui kilus apatiniuose aukštuose. „Išgirdau daug garsių trenksmų (…) pirmame aukšte ir nusileidau pažiūrėtii“, – „Formosa TV“ pasakojo pastate gyvenęs vyras. „Tada ir supratau, kad kilo gaisras, ir iškviečiau policiją“, – pridūrė jis.
Viena išgyvenusi moteris, apibūdindama vaizdą savo aukšte, sakė: „Kai atidariau duris, kad galėčiau išeiti, koridorius buvo pilnas juodų dūmų“.
Kaip sakė Gaosiongo policijos departamento konsteblis, 40 metų senumo pastate daugiausia gyveno mažas pajamas gaunantys gyventojai. Išgyvenusieji mano, kad daugiabutyje gyveno apie 100 žmonių, pridūrė jis, prisistatęs tik pavarde Liu.
Pareigūnai dar neatmetė padegimo galimybės, pridūrė jis. Įvykio vietoje dirbo teismo medicinos ekspertų komandos, planuota toliau pastate vykdyti paieškas iki saulėlydžio.
Panašu, jog tai daugiausia aukų pareikalavęs gaisras Taivane per pastaruosius metus. Paskutinis panašaus masto gaisras kilo 1995 m., kai sausakimšame karaokės klube žuvo 64 žmonės.
Taivane, dažnai nuo žemės drebėjimų ir taifūnų nukenčiančioje saloje, statybos taisyklės griežtos, saugumo paprastai paisoma. Tačiau neretai taisyklės yra viena, o tai, kaip taikomi saugumo standartai – kita, ypač senesniuose pastatuose. Kai kurie didžiausi aukų skaičiai per pastaruosius žemės drebėjimus pasitaikė sugriuvus seniems pastatams, o vėlesni tyrimai kai kuriais atvejai parodė, kad jų dizainas neatitinka kodekso.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen. EPA – ELTA nuotr.
Taipėjus, spalio 10 d. (AFP-ELTA). Taivanas nepasiduos Pekino spaudimui ir gins savo demokratinį gyvenimo būdą, sekmadienį sakė prezidentė Tsai Ing-wen po virtinės Kinijos karo lėktuvų įsiveržimų į salos oro gynybos zoną. 23 milijonai Taivano, save laikančio nepriklausomu, gyventojų patiria nuolatinį Kinijos invazijos pavojų, nes Kinija laiko salą savo teritorija ir žada ją susigrąžinti.
„Kuo daugiau pasieksime, tuo didesnį spaudimą patirsime iš Kinijos“, – teigė Tsai Ing-wen. Jos kalba buvo pasakyta minint Taivano nacionalinę dieną. „Niekas negali priversti Taivano eiti Kinijos mums nurodytu keliu“, – kalbėjo prezidentė. Ji apibūdino Taivaną kaip „pirmąją demokratijos gynybos liniją“. „Tikimės (…) santykių (su Pekinu) pagerėjimo ir nesielgsime neapgalvotai, tačiau neturėtų būti jokių iliuzijų, kad Taivano žmonės pasiduos spaudimui“, – pridūrė ji.
Abi šalys valdomos atskirai nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 metais.
Dvejus rinkimus laimėjusi Tsai Ing-wen nekenčiama Pekino, nes laiko Taivaną „jau nepriklausoma“ šalimi, o ne „vienos Kinijos“ dalimi. Tačiau ji taip pat nesiėmė veiksmų oficialiai paskelbti nepriklausomybę – Pekinas seniai įspėjo, jog tai būtų „raudonoji linija“, kuri paskatintų invaziją.
Sekmadienio kalboje Tsai Ing-wen pakartojo savo raginimą Pekinui „pradėti dialogą pariteto pagrindu“ ir sakė palaikanti dabartinį dviejų kaimynių status quo. Tačiau ji perspėjo, kad tai, kas atsitiks Taivanui, turės didelį poveikį regionui ir pasauliui.
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Taipėjus. (AFP-ELTA). Kinijos karinės oro pajėgos, Taivano duomenimis, pasiuntė 25 kovinius lėktuvus į Taivano oro gynybos zoną. Pasak Gynybos ministerijos Taipėjuje, 22 naikintuvai, du branduolinį ginklą galintys nešti bombonešiai ir vienas priešlaivinis lėktuvas įsiveržė į zoną, kurią kertantys orlaiviai prieš tai turi užsiregistruoti.
Šis manevras surengtas Kinijai švenčiant nacionalinę šventę. Tarp Kinijos ir Taivano jau kurį laiką didėja įtampa.
Kinija reiškia pretenzijas į Taivaną kaip į savo teritoriją. Taivanas 1949 metais pilietinio karo pabaigoje atsiskyrė nuo Kinijos. Tačiau Pekinas demokratiškai valdomą salą iki šiol laiko separatistine provincija, kuri vėl turi būti suvienyta su žemynine dalimi.
Pastaraisiais metais Kinija smarkiai padidino ekonominį, karinį ir diplomatinį spaudimą Taivanui. Praėjusiais mėnesiais Kinijos kariniai lėktuvai ne kartą įsiveržė į Taivano oro erdvę.
Kinijos karinė galia. Youtube.com Vyriausybei nusprendus Vilniuje steigti Taivano atstovybę ir dėl to sulaukus griežtos Kinijos reakcijos, šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirinko atsargesnę retoriką Pekino atžvilgiu. Šiuo metu išryškėjusius Ministrų Kabineto bei Prezidentūros retorikos skirtumus pastebi ir Eltos kalbinti politologai.
Tačiau vertindami tokios takoskyros įtaką Lietuvos, kaip vieningą užsienio politiką vykdančios valstybės, įvaizdžiui ekspertai pateikia skirtingus situacijos vertinimus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas laikosi pozicijos, kad šiuo metu pastebimas tik šioks toks nuomonių išsiskyrimas G. Nausėdai norint sušvelninti santykius su Kinija, dar labiau negilinti konfrontacijos. Tačiau politologas įsitikinęs, kad nuosekliai Lietuvos užsienio politikai tai didelės įtakos neturėtų padaryti.
Nors Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir sutinka, kad toks institucijų pozicijų išsiskyrimas dar neturėjo didelių padarinių, tačiau pabrėžė, kad mūsų veiksmus dabar seka visos pasaulio valstybės, kadangi Kinijos klausimas yra itin svarbus globaliu mastu.
T. Janeliūnas: prezidentas daugiau dėmesio skiria galimų rizikų vertinimui
VU TSPMI profesorius pažymi, kad Kinijos atžvilgiu Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) yra pasirinkusi drąsesnę politiką, o šalies vadovas G. Nausėda daugiau stengiasi įvertinti galimas tokios konfrontacijos su Pekinu pasekmes.
„Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybė, matyt, elgiasi šiek tiek drąsiau ir nebijo augančios konfrontacijos su Kinija. Iš dalies ir Seime, aš manau, kad tą poziciją palaiko Užsienio reikalų komitetas, o Prezidentūros atstovai žiūri labiau į rizikas, kurios kyla dėl galimo Kinijos atsako, galimų nuostolių Lietuvos ekonomikai. Taigi šioks toks išsiskyrimas egzistuoja“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.
Tačiau politologas pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu pirmiausiai formuoja būtent drąsesnę politiką pasirinkęs užsienio reikalų ministras, o ne prezidentas.
„Skiriasi retorika tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos. Normalu, jeigu išsiskiria požiūriai, kokiais metodais galima vykdyti tą užsienio politiką ir akivaizdu, kad šiuo metu šioje srityje vedantį vaidmenį atlieka Užsienio reikalų ministerija, o ne Prezidentūra“, – sako jis.
Takoskyrų tarp Prezidentūros ir Ministrų Kabineto narių retorikos įžvelgia ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Visgi ji kur kas svarbesniu klausimu laiko ne tai, kodėl egzistuoja šie skirtumai, tačiau kodėl iki šiol svarbiausias pareigas šalyje einantys politikai nepaaiškino, dėl kokių konkrečių priežasčių buvo pasirinktas būtent toks kalbėjimo būdas su Pekinu.
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.
„Skirtumų pastebiu, bet, matyt, čia yra svarbesnis klausimas, ko pasigendu, kad mes neturime atsakymų į klausimus, kodėl mūsų užsienio politikos kryptis Kinijos atžvilgiu yra tokia, o ne kitokia. Viena didžiausių problemų, kuri dabar vėl kursto įvairias sąmokslo teorijas, aišku, gal ne tokiu plačiu mastu, kaip COVID atveju, bet vis tiek visuomenėje mes turime šalies gyventojų keliamus klausimus, ar mums to reikėjo, kodėl mes pykstamės su Kinija“, – Eltai sakė KU politologė.
Pasak jos, būtent neapibrėžta šalies vadovo pozicija šiuo klausimu ir lemia tai, kad nebelieka aišku, kokia iš tiesų yra šiuo metu vykdoma užsienio politika.
„Iš Prezidentūros mes tokio aiškaus atsakymo nesulaukiame, ar čia tikrai yra Lietuvos bendra kryptis, kaip mes matome Baltarusijos atžvilgiu, kur retorika vieninga. Kinijos atžvilgiu mes tų skirtumų matome, jie į visuomenę nukeliauja ir tada keliamas šioks toks sąmyšis“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologės teigimu, neapibrėžta G. Nausėdos pozicija lėmė tai, kad sprendimas steigti Taivano atstovybę, bei kiti Lietuvos veiksmai dėl Kinijos, visuomenėje imami suprasti ne kaip visos valstybės, bet kaip asmeninė G. Landsbergio iniciatyva.
„Retorikos skirtumas net visuomenės klausimuose atsiskleidžia. Viskas suvedama į tai, kad tai yra užsienio reikalų ministro iniciatyva. Visuomenė pradeda tai suprasti kaip pavienę, atskirą iniciatyvą“, – tvirtino KU politologė.
Takoskyras dėl Kinijos galėjo nulemti ir ankstesnės politikų tarpusavio konfrontacijos
Vertindami galimas tokios neapibrėžtos politikos Kinijos atžvilgiu susiformavimo priežastis, abudu ekspertai kaip vieną iš jų įvardijo ir asmenybines takoskyras, kurios buvo pastebimos ir konfrontacijoje dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), ir bendresniame valdančiosios daugumos ir G. Nausėdos nuomonių išsiskyrimo fone.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau T. Janeliūnas neatmeta, kad šiuo metu pasirinktas prezidento kalbėjimas yra nulemtas būtent reakcijos iš Pekino. Politologas svarsto, kad šalies vadovas galbūt galėjo pasirinkti tiesiog dar labiau negilinti konfrontacijos su Kinija.
„Gali būti įvairių motyvų. Nuo bandymo iš dalies kritikuoti Vyriausybės elgesį, nes ta įtampa tarp Vyriausybės ir Prezidentūros prasiskverbia visais frontais, įskaitant ir užsienio politiką. Aišku, ir galimybė pabandyti demonstruoti jautrumą Lietuvos įmonėms, kurios dabar skundžiasi trūkinėjančiais ryšiais ir užsakymais iš Kinijos“, – samprotavo VU TSPMI politologas.
Tačiau jis neatmetė ir to, kad dabartinius skirtumus kai kuriais užsienio politikos klausimais galėjo nulemti ir konfrontacijos tarp konkrečių asmenybių.
„Aišku, gal vienas iš tokių bendriausių motyvų, kad Prezidentūra apskritai šiek tiek kritiškai žiūri į Vyriausybės veiklą daugelyje sričių, užsienio politika irgi yra ne išimtis. Egzistuoja ir takoskyros su asmenybėmis, kaip užsienio reikalų ministru ar Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku dėl Kinijos politikos, kaip Prezidentūra mato tą galimą diplomatiją“, – mano politologas.
Visgi T. Janeliūnas atkreipė dėmesį ir į tai, kad G. Nausėdos retorika šių metų pradžioje taip pat buvo ganėtinai griežta, kai jis palaikė Lietuvos sprendimą nedalyvauti 17+1 vadinamame bendradarbiavimo su Kinija formate.
„Kita vertus, reikia prisiminti, kad, pavyzdžiui, ir metų pradžioje, kai prezidentas gana aiškiai deklaravo nenorą tęsti susitikimus tame Kinijos remiamame Vidurio ir Rytų Europos formate, Prezidentūros požiūris irgi buvo gana panašus, kad reikia tą oficialų bendradarbiavimą su Kinija iš esmės mažinti, stabdyti, nes jis iš esmės neturi kažkokios pridėtinės vertės ir nėra naudingas Lietuvai“, – akcentavo VU TSPMI politologas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat pažymėjo, kad G. Nausėdos požiūris į diplomatiją su Pekinu ilgainiui pasikeitė. Kaip vieną realiausių tokio retorikos pokyčio priežasčių politologė įvardijo tai, kad Prezidentūra tikriausiai įvertino, kokią poziciją šiuo klausimu užima užsienio reikalų ministras ir tuomet šalies vadovas nusprendė akcentuoti tam tikrus savo požiūrio skirtumus.
„Jeigu taip svarstytume tarp visų potencialių bandymų atsakyti, o kodėl visgi tokia dvejonė atsiranda, tai tas svarstykles galbūt nusvertų tai, kad dėl to (kad egzistuoja takoskyra tarp konkrečių asmenybių – ELTA). Man norėtųsi tikėti, kad tai pagrįsta daugiau asmeniniais nesutarimais tarp mūsų institucijų, negu kad tai tikrai būtų skylės užsienio politikoje“, – vylėsi KU lektorė.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: dėl politikos su Kinija mes esame stebimi tarptautinėje arenoje
Vertindamas galimas šio nuomonių išsiskyrimo dėl diplomatijos su Pekinu pasekmes, įtaką vieningai Lietuvos užsienio politikai, T. Janeliūnas pabrėžė, kad turėti nevienodus požiūrius yra visiškai normalu, o skirtingi Prezidentūros ir Vyriausybės veiksmai Kinijos atžvilgiu dar nereiškia konfrontacijos tarp Lietuvos politikų, atstovaujančių svarbiausioms valstybės institucijoms.
Kinijos žemėlapis
„Kol kas aš nematau konflikto, kuris radikliai supriešintų mūsų dvi institucijas šiuo klausimu. Yra pasirinkti skirtingi metodai kalbėti apie tai. Šiuo atveju Prezidentūra, matyt, laikosi pozicijos, kad gilinti įtampos su Kinija nereikėtų. Tai, aišku, gali būti ir naudinga bendrai Lietuvos užsienio politikai, nes Kinijai, kuri galbūt ieško kažkokio ženklo apie švelnėjančią Lietuvos politiką arba kažkokio ženklo, kad Lietuva galėtų eiti į kompromisus, tai tokie Prezidentūros pareiškimai tą ženklą kaip ir suteikia“, – tikino VU TSPMI politologas.
Nors G. Burbulytė-Tsiskarishvili ir sutiko, kad šiuo metu Lietuvos, kaip vieningą užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdžiui šalies politikų retorika dar nepakenkė, tačiau ji taip pat pabrėžė, kad „užsienio politika pas mus pradeda trūkčioti, aižėti, darytis skylėta“. Politologė sako Pekino atžvilgiu pasigendanti tokios vienybės, kokią Prezidentūra ir Vyriausybė demonstravo Baltarusijos klausimu. Visgi ji pabrėžė, kad nors santykių su Minsku pasekmės šalies gyventojams pasijaučia labiau, tarptautiniu mastu Kinijas klausimas yra kur kas svarbesnis.
„Jeigu žiūrėsime į tai, su kuo mes šiandien tiesiogiai susiduriame, tai Baltarusijos įvykiai mus veikia žymiai skaudžiau, giliau, negu konfliktas su Kinija. Viena vertus, aš pateisinu ir atsakymą, kad tai galbūt mums nėra taip aktualu kaip Baltarusija. Kinijos pasekmės tik potencialios. Ką mūsų visuomenei reiškia ambasadoriaus atšaukimas? Paprastas gyventojas tikrai to nejaučia. Neteksime potencialių investicijų ar verslo įmonės negalės dalyvauti, kelios įmonės šiandien tai pradeda jausti,o visi kiti nejaučia. Tai paaiškės ateityje. Mes tiesiog nukeliame tas pasekmes į ateitį“, – tvirtino KU lektorė, kartu pabrėždama, kad Lietuvos veiksmai Kinijos atžvilgiu jau dabar susilaukė globalaus dėmesio.
„Mes tarptautinėje arenoje esame stebimi, į šį mūsų nesutarimą yra žiūrima, sekama, nes Kinijos klausimas tarptautinėje politikoje, tarptautiniuose santykiuose yra numeris vienas“, – įsitikinusi G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Lietuvai pradėjus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija
ELTA primena, kad Kinija šią vasarą konsultacijų atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijų grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Kinijos karys
Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“. Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, taip siekiant nesuteikti salai tarptautinio teisėtumo jausmo.
Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ketvirtadienį tvirtino, kad Lietuva ir toliau remia „Vienos Kinijos politiką“, o pasirinkimas Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę, pasak jos, yra ekonominių santykių plėtros, o ne diplomatinio Taivano pripažinimo ženklas.
„Lietuva gerbė ir toliau gerbs „Vienos Kinijos“ politiką. Taivano atstovybė jokiu būdu nereiškia diplomatinio pripažinimo. Kalbama apie prekybinę, ekonominę atstovybę ir tikimės, kad Kinija tai supras“, – LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
Tuo metu premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį tikino, kad jos vadovaujamas Ministrų Kabinetas neturėjo tikslo bloginti santykių su Kinija.
„Vyriausybė tikrai negadino santykių su Kinija. Niekada neturėjome ir nekėlėme sau tokio tikslo“, – Vyriausybės valandoje Seime tvirtino I. Šimonytė.
Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad Ministrų Kabinetas turi teisę apsispręsti, kokiais diplomatiniais formatais Lietuvai dalyvauti bei kokias atstovybes steigti Lietuvoje.
Kinijos ambasada Lietuvoje. Slaptai.lt foto
„Tai, kad kai kurie formatai, kurie anksčiau buvo plėtojami, mums pasirodė ne tokie verti dėmesio, tai turbūt Vyriausybė turi teisę apsispręsti. Taip pat, kaip ir sprendimas dėl taivaniečių atstovybės Lietuvoje yra numatytas Vyriausybės programoje, tai Vyriausybė daro tai, kas buvo numatyta jos programoje“, – sakė I. Šimonytė.
O šią savaitę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 76-ojoje sesijoje dalyvavęs Lietuvos prezidentas G. Nausėda savo kalboje pasaulio lyderiams nemažai dėmesio skyrė globaliems ir regioniniams iššūkiams, pandemijos suvaldymui, tarptautiniam ir regioniniam saugumui, klimato kaitai, tačiau Kinijos tema nebuvo paliesta. Pats G. Nausėda aiškino, kad į ribotos trukmės kalbą Generalinėje Asamblėjoje sutalpinti visus klausimus yra sudėtinga.
„Žinote, per tas 15 minučių, kurias mes turime kreiptis į pasaulį, tikrai reikia pasakyti tuos dalykus, kurie yra svarbūs ir mums, ir visam pasauliui. Šitą aš padariau. Be jokios abejonės, mūsų santykiai su Kinija šiuo metu yra aktualija, kurios reikšmės negalima nuvertinti, bet vis dėlto mes dedame pastangas bendraudami su atskiromis valstybėmis“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Niujorke sakė G. Nausėda.
G. Landsbergis su JAV sekretoriumi A. Blinkenu aptarė galimą pagalbą Lietuvai. Lietuvos ambasados JAV nuotr.
Vašingtone viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu aptarė galimą ekonominę ir finansinę pagalbą Lietuvai, kuri dėl savo pozicijos Taivano atžvilgiu susiduria su Kinijos ekonominiu ir politiniu spaudimu.
„Galiu pasakyti, kad aptarėme tiek ekonominę, tiek finansinę galimą pagalbą, kuri galbūt būtų ir reikalinga šiandien Lietuvai. Tačiau kol kas daugiau apie tai kalbėti būtų šiek tiek anksti“, – Eltai telefonu sakė ministras po trečiadienį Vašingtone vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu.
G. Landsbergis teigė besidžiaugiąs vykusiu susitikimu, nes su JAV valstybės sekretoriumi pavyko aptarti šiuo metu ganėtinai įtemptą Lietuvos situaciją.
„Susitikimas tikrai buvo geras, dalykiškas, atviras ir nuoširdus. Turėjau galimybę aptarti ir Lietuvos situaciją. Lietuva patiria beprecedentį spaudimą iš arti esančių autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Rusijos. Taip pat susiduria su nauju reiškiniu – ekonominiu Kinijos spaudimu dėl Vyriausybės siekių plėtoti artimesnius ryšius su Taivano žmonėmis“, – sakė G. Landsbergis po pirmojo savo dvišalio susitikimo su A. Blinkenu.
Aptartos Vakarų atsakas dėl Rusijos ir Baltarusijos susijungimo
Vykusio susitikimo metu aptartas ir Baltarusijos bei Rusijos projektuojamos sąjunginės valstybės klausimas. G. Landsbergio teigimu, šis aspektas paliestas regioninio saugumo kontekste. Ministras pažymėjo, kad su JAV sekretoriumi svarstytos bendro Vakarų atsako šiai iniciatyvai, kuri keičia regioninio saugumo architektūrą, galimybės.
„Stiprėjanti Baltarusijos ir Rusijos karinė sąjunga dabar vykstančių pratybų kontekste didina mūsų regiono nesaugumą. Kitaip tariant, didina saugumo deficitą. Mes jį jaučiame Lietuvoje, lygiai taip pat jaučia mūsų kolegos ir partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kalbėjome apie tai, ką daryti su šiuo saugumo deficitu, kaip užtikrinti ir kokių garantijų reikėtų Baltijos valstybėms ir Lenkijai, kad išsilygintų svarstyklės, kurios dabar yra pradėjusios svirti į kitą pusę“, – sakė G. Landsbergis.
„Aptarėme gal ir bendrą atsaką į gresiantį valstybių sujungimą ir koks turėtų būti Vakarų atsakas, gal net ir išankstinis, pasakant, kad mes nepripažinsime, jei tai įvyktų. Jei Baltarusijos prezidentas nelegitimus, jei jis neturi įgaliojimų iš savo žmonių ar net (veikia – ELTA) prieš savo žmonių įgaliojimus… Jis negali sudaryti sąjungos su Rusija“, – sakė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras šią savaitę Vašingtone lankosi su darbo vizitu. Vizito metu taip pat numatyti susitikimai su Baltųjų rūmų pareigūnais, analitinių centrų, verslo bendruomenėmis.
Kinija ėmė spausti Lietuvą dėl politikos Taivano atžvilgiu
Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija. Kinija šią vasarą konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“.
Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.
Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.
Santykius su Kinija aptemdė Vilniaus sprendimas trauktis iš 17+1 formato
Lietuva taip pat yra pasitraukusi iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo G. Landsbergio, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES. Jo teigimu, santykių su Kinija formate Lietuva galėtų dalyvauti, jei į jį būtų įtrauktos visos Europos Sąjungos šalys.
JAV atstovų parama Lietuvai dėl Kinijos išsakyta ne vieną kartą
Kiniją piktinančią poziciją dėl Taivano užėmusią Lietuvą užstoja JAV. JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas dar rugpjūčio pabaigoje pareiškė paramą Lietuvai dėl Kinijos daromo spaudimo.
Vašingtono parama Lietuvai išsakyta ir šią savaitę. JAV prezidento Joe Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas po pokalbio telefonu su premjere Ingrida Šimonyte pažymėjo, kad JAV palaiko Lietuvą diplomatiniame ginče su „prievartą taikančia“ Kinija.
Taivano prezidentė: Kinija privalo rasti būdą taikiai sugyventi su demokratiniu Taivanu. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas privalo rasti būdą taikiai sugyventi su demokratiniu Taivanu, kuris niekada nesutiks būti valdomas Kinijos, trečiadienį inauguracinėje kalboje sakė Taivano prezidentė Tsai Ing-wen ir tuo pačiu pasidžiaugė sėkminga Taivano kova su koronavirusu.
Tsai Ing-wen trečiadienį buvo inauguruota antrajai kadencijai, kuriai ji buvo perrinkta per sausį vyskusius rinkimus.
„Nuo sausio iki dabar Taivanas nustebino tarptautinę bendruomenę dukart. Pirmasis kartas buvo mūsų demokratiniai rinkimai, o antrasis – mūsų sėkmė kovojant su Covid-19“, – kalbėjo prezidentė.
Prezidentė žadėjo per ateinančius ketverius metus aktyviai plėtoti Taivano pramonę, užtikrinti nacionalinį saugumą ir stiprinti demokratiją Taivane bei pakartojo, kad Taivanas negali sutikti tapti Kinijos dalimi pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“. Tačiau Tsai Ing-wen paragino Kiniją pradėti diskusijas, kad abi šalys galėtų taikiai gyventi greta.
Pekinas pasinaudojo „viena šalis, dvi sistemos” modeliu, kad susigrąžintų Honkongo ir Makao kontrolę, tačiau Tsai Ing-wen reiškia tvirtą poziciją prieš šį principą, kuris, anot Kinijos, galėtų būti pritaikytas suvienijant Taivaną su Kinija.
Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, laukiančia suvienijimo, nors Kinija ir Taivanas valdomi atskirai nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 m.
Santykiai tarp Pekino ir Taipėjaus blogėja nuo to laiko, kai į valdžią Taivane atėjo prezidentė Tsai Ing-wen. Politikė ir jos partija atsisako pripažinti idėją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos dalis“.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Taivanas – tik nedidelė kalnuota sala Azijos monstro Kinijos Liaudies Respublikos pašonėje. Jos plotas – vos du trečdaliai Lietuvos ploto, bet užtat gyventojų daugiau kaip 8 kartus daugiau. Bet Taipėjaus skleidžiamas garsas girdimas visame pasaulyje. Lietuva, deja, tam garsui kurčia.
„Tikroji“ ir „netikroji“ Kinija
Kažkada, XX a. pradžioje, Gomindanas – Kinijos nacionalistinės pakraipos partija – kontroliavo visą žemyninę Kinijos dalį ir Mongoliją. Kai jos lyderis Čang Kaišekas 1928 m. užėmė Pekiną, Kinijos Respublika sulaukė tarptautinio pripažinimo. Bet Antrojo pasaulinio karo metu su japonais kariavęs Gomindanas prarado JAV paramą ir 1949 m. komunistų buvo išstumtas į Taivano salą, kurią jam atidavė iš kapituliavusių japonų atėmę amerikiečiai.
Vyresnieji yra girdėję apie „čankaišistus“, kuriuos taip smerkiančiai vadino Kinijos komunistų bičiulė Sovietų Sąjunga. Taivanas pasiskelbė Kinijos Respublika – kad skirtųsi nuo KLR pavadinimo. Gomindanas valdžią išlaikė apie 45 metus su aštuonerių metų pertrauka, tačiau nuo 2016 m. yra opozicijoje. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Mao Dzeduno paskelbta „kultūrinė revoliucija“ pagadino santykius su SSRS, bet, kai kinų marksistas 1976 m. mirė, Maskva juos vėl atnaujino, o Taivanas dėl siaučiančio Šaltojo karo liko svarbiu Amerikos farvateriu Azijoje.
Taivanas. Sostinė – Taipėjus
KLR ir KR varžybos dėl tarptautinio pripažinimo tęsiasi štai jau apie 70 metų. Pokariu Taivanas buvo viena iš JTO steigiančiųjų valstybių ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai Kinijos Liaudies Respublika buvo paskelbta vienintele Kinijos atstove JTO. Tuomet Taipėjus apskritai neteko narystės Jungtinėse Tautose. Dar daugiau: vis mažėja valstybių, palaikančių su Taivanu diplomatinius santykius, vis daugiau šalių užmezga ryšius su ekonomiškai ir politiškai stiprėjančia Kinijos Liaudies Respublika. Kita vertus, tiek Taivano, tiek Kinijos vyriausybės laikosi „Vienos Kinijos politikos“, tad kitoms pasaulio valstybėms nelengva pasirinkti, kurią pusę pripažinti kaip „tikrąją“ Kiniją.
Taivanas dalyvauja daugelyje tarptautinių forumų ir organizacijų su KLR siūlomu „Kinų Taipėjaus“ pavadinimu. Pavyzdžiui, taip nuo 1984 m. jis varžosi olimpinėse žaidynėse ir yra Pasaulio sveikatos organizacijos stebėtojas, bet ne narys. Taivanas įvairiais pavadinimais yra Pasaulio prekybos organizacijos, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo ir Azijos plėtros banko narys.
Taipėjus nepaisė PSO…
Ypač įdomi Taivano pretenzijos į narystę PSO istorija. Kinija pagal „Vienos Kinijos politiką“ tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijoje, tad Pekinas draudžia šiai šaliai dalyvauti daugelyje tarptautinių pasaulio organizacijų. PSO teigimu, Taivanas vis tiek gauna visą informaciją, pavyzdžiui, apie koronaviruso pandemijos plėtrą Kinijoje. Todėl Taipėjus ėmėsi savarankiško krizės valdymo, neatsižvelgdamas į PSO rekomendacijas. Ir ką?
Prisimindamas 2003 metus, kuomet Aziją siaubė SARS viruso protrūkis (tada daugiau nei 150 tūkst. infekuotų salos gyventojų privalėjo laikytis karantino sąlygų, bet virusas vis vien pareikalavo 181 žmogaus gyvybės), Taivanas, nepaisydamas PSO pamokymų, vienas pirmųjų ėmėsi ryžtingai kovoti su COVID-19.
Gruodžio 31-ąją Kinija Pasaulinei sveikatos organizacijai oficialiai buvo priversta pripažinti, kad KLR Uhano regione siaučia paslaptinga infekcija. Į tai žaibiškai reagavo Taivanas, kuris iškart pareikalavo tirti visus į šalį iš Uhano atvykstančius keleivius. Sauso 21-ąją jis paskelbė apie pirmąjį koronaviruso atvejį, tačiau šalyje jau buvo identifikuoti tūkstančiai potencialių viruso nešiotojų, kuriems atlikti testai. Vyriausybė priėmė 124 veiksmų planą visuomenės sveikatos apsaugai. Kaukės, dezinfekavimo skysčiai ir kitos prevencinės priemonės greitai tapo Taivano gyventojų kasdienybe. Jis ėmėsi ir ypač griežtų baudų tiems, kas pažeidinėjo namų karantino sąlygas. Valdžia suprato, kad netrukus paklausiausia pasaulio preke taps medicininės kaukės, tad uždraudė jų eksportą, o šalyje jas pardavinėjo vos už 10 euro centų.
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.
Sausio pabaigoje Taivanas jau turėjo sukaupęs daugiau nei 40 milijonų medicininių kaukių rezervą, 2 milijonus specialių respiratorių ir per daugiau nei tūkstantį paruoštų palatų. Priminsime, kad tai buvo dar prieš pandemijos piką.
Kai ji persimetė į Europą, balandžio antroje pusėje Taivanas pajėgė teikti humanitarinę pagalbą žemyno valstybėms. 100 tūkst. kaukių siuntą gavo ir Lietuva. Pirmosios nukeliavo į Ispaniją ir Italiją. Reikia pripažinti, kad ir „didžioji“ Kinija nebuvo šykšti: ji taip pat siuntinėjo apsaugos priemonių siuntas, net į JAV, su kuria Pekinas tęsia sunkų dialogą.
Be PSO pagalbos Taipėjus griežtais ir labai ankstyvais veiksmais sukūrė precedento neturinčią pasipriešinimo virusui situaciją: balandžio 22 d. duomenimis 23 mln. gyventojų šalyje buvo užfiksuoti 426 atvejai, 6 mirtys, o štai po trijų savaičių, gegužės 12-ąją, kai rašau šias eilutes, infekcijos atvejų padaugėjo tik iki 440, mirčių buvo 7. Tarp beveik 200 pasaulio valstybių Taivanas pagal šiuos rodiklius yra šio sąrašo pabaigoje (jį lenkia tik tokios mažai girdėtos egzotinės šalys kaip Surinamas, Mauritanija, Papua Naujoji Gvinėja, Vakarų Sachara, Angilija…).
Lietuva bijo Kinijos?
Lietuva – viena iš tų Vakarų pasaulio valstybių, kuri vykdo pragmatišką, subalansuotą, kompromisinę užsienio politiką. Šis apibūdinimas skamba kaip iš kokios užsienio reikalų ministerijos deklaracijos ar Prezidento šventinės kalbos. O iš tiesų koordinacijos ir balanso joje nedaug. Kad ir Kinijos bei jos protektorijų atžvilgiu. Lietuvos užsienio politikai labiau tinka principas „neerzinti tigro, užjausti kiškelį“…
Turėdama galvoje naująjį Taivano stebuklą, sukurtą kovoje su koronavirusu, nemažas būrys politikų ir visuomenininkų paskelbė peticiją ir atsišaukimą į valdžios institucijas, ragindamas pripažinti Taivano nepriklausomybę, plėsti ryšius su šia šalimi ir galų gale – paremti jo narystę PSO. Iš 204 peticiją balandžio 22 d. pasirašiusių asmenų 50 yra Seimo nariai, šeši Europos Parlamento nariai, septyni Nacionalinės premijos laureatai, 27 profesoriai, 47 mokslo daktarai.
Kreipimesi pažymima, kad „Taivanas de facto yra nepriklausoma valstybė, su kuria Lietuva ir kitos Europos Sąjungos narės palaiko produktyvius ryšius daugelyje sričių. Vengimas suteikti diplomatinį pripažinimą Taivanui tik todėl, kad tokią sąlygą kelia komunistinis Kinijos režimas, reiškia, kad santykiuose su Kinija visa Europos Sąjunga pasiduoda politinei bei ekonominei prievartai, iš esmės susitaikydama su nelygiaverčio partnerio pozicija ir kenkdama savo narių bei viso laisvojo pasaulio interesams.“
Filosofas Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Politinė partija Nacionalinis susivienijimas šį kreipimąsi dar papildo. „Maža plėtoti ryšius su Taivanu nekeliant principinio jo Nepriklausomybės klausimo. Jo neišsprendus jokio esminio Taivano padėties pagerėjimo negalima laukti, ypač turint omenyje nepalankų tarptautinį kontekstą. Taivano palaikymas neišvengiamai eskaluos Lietuvos ir Kinijos konfliktą, tad šiuo keliu negalima eiti demonstruojant tik parodomąjį solidarumą, kuris Taivanui niekuo nepadės. Lietuva gali iš tiesų padėti Taivanui vieninteliu būdu – parodydama moralinės ir politinės drąsos pavyzdį, kokį Lietuvos atžvilgiu kadaise parodė Islandija, ir vienašališkai pripažinti Taivano nepriklausomybę, paragindama kitas šalis sekti šiuo pavyzdžiu“, – gegužės 4 d. teigė NS pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.
Belieka pridurti, kad Taivaną iš Vakarų valstybių yra pripažinęs tik Vatikanas.
Lietuvos Prezidentas į kreipimąsi atsiliepė gana abuojai. Per savo patarėją jis išplatino pareiškimą, kuriame be komplimentų Taivanui, ypač sėkmingai susidorojusiam su koronavirusu, ir pasiryžimo bendradarbiauti šioje kovoje įtvirtinama: „Formaliai PSO narėmis gali būti tik JT narės, o Taivanas tokia nėra“. Belieka priminti, kad G. Nausėda prezidento rinkimų debatų metu pabrėžė būtinybę plėsti ne tik ekonominius, bet ir politinius ryšius su Taivanu. Kur dingo tie pažadai?
Ar tai ir yra pragmatinė Lietuvos užsienio politika – neerzinti tigro ir paglostyti silpnesnį? Paradoksalu, betgi oficialiai Azijos tigrais laikomos šios sparčiai besivystančios Pietryčių Azijos valstybės – Pietų Korėja, Singapūras, Honkongas ir Taivanas…
