Talibų kariškiai. EPA – ELTA nuotr.Po talibų šūvių į orą Afganistane žuvo 17 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Mažiausiai 17 žmonių žuvo, o 41 buvo sužeistas po to, kai penktadienio naktį Afganistano sostinėje Kabule buvo beatodairiškai šaudoma į orą, praneša TASS.
Anot pranešimų, į ligonines toliau plūsta sužeistieji, daugiausiai civiliai, patyrę įvairaus sunkumo sužalojimus.
Afganistano žiniasklaida anksčiau pranešė, kad Talibano kovotojai ėmė šaudyti į orą švęsdami pergalę pasklidus gandams apie neva užimtą Pandžširo provinciją, kurioje buvusios vyriausybės rėmėjai priešinasi talibams. Nacionalinio pasipriešinimo atstovai paneigė informaciją, kad jų kontroliuojamą teritoriją užėmė talibai.
Tuo metu Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas socialiniame tinkle „Twitter“ ragino kovotojus Kabule nešaudyti į orą, nes tai gali kelti grėsmę gyventojams.
Kabulo oro uoste žuvo 60 civilių, 13 amerikiečių karių ir 28 talibai. EPA-ELTA nuotr.
Per sprogimus šalia Kabulo oro uosto žuvo mažiausiai 28 Talibano nariai. Talibų atstovas agentūrai „Reuters“ sakė, kad jie prarado daugiau žmonių nei amerikiečiai.
JAV pranešė apie 13 žuvusių kareivių. 18 amerikiečių buvo sužeisti. Per išpuolius žuvo iš viso 60 civilių.
Po mirtinų atakų JAV prezidentas Joe Bidenas pagrasino kerštu jas surengusiems teroristams. „Mes jus medžiosime, ir jūs už tai sumokėsite“, – pareiškė jis ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose. JAV vykdys operacijas prieš sprogimus organizavusią „Islamo valstybę“, paskelbė prezidentas.
J. Bidenas taip pat pareiškė, kad evakuacija iš Afganistano bus tęsiama. „Mes tęsime evakuaciją“, – sakė jis. Teroristai esą neprivers JAV stabdyti savo misijos.
Atsakomybę už išpuolius prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Per savo propagandinį ruporą „Amaq“ grupuotė pareiškė, kad vienas jos kovotojų susisprogdino prie oro uosto. IS padalinio regione – Chorosano provincijos islamo valstybės (ISKP) kovotojas esą įveikė visus saugumo barjerus ir priartėjo prie JAV karių „ne daugiau kaip per penkis metrus“. Tada jis detonavo savo sprogmenų liemenę.
Talibanui perėmus valdžią Afganistane, Didžioji Britanija iš šalies evakavo daugiau kaip 5 700 žmonių. Nuo evakuacijos pradžios rugpjūčio 13 dieną iš Kabulo išskraidinti 5 725 asmenys, tarp jų – daugiau kaip 3 100 užsienio pajėgoms talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių, sekmadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija.
Taip pat iš Afganistano išgabenta diplomatinio personalo atstovų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių piliečių. Britų brigados generolas Danas Blanchfordas evakuacijos misiją pavadino „labai sudėtinga ir sunkia“. Šeimos ir atskiri asmenys esą susiduria su „siaubingais sunkumais“, norėdami patekti į oro uostą. Jo kariams esą tenka patirti „širdį draskančias scenas“.
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis. EPA – ELTA nuotr.
Talibanui perėmus valdžią iš Afganistano pabėgęs prezidentas Ashrafas Ghanis yra Abu Dabyje. Jungtiniai Arabų Emyratai A. Ghanį ir jo šeimą priėmė „dėl humanitarinių priežasčių“, pranešė Užsienio reikalų ministerija Abu Dabyje, kuria remiasi valstybinė naujienų agentūra WAM.
A. Ghanis pabėgo iš šalies, kai Talibanas sekmadienį priešpiet pasiekė Kabulo apylinkes. Jis savo žingsnį argumentavo nerimu dėl gyventojų sostinėje saugumo. Jis esą norėjęs užkirsti kelią „kraujo praliejimui“. Jei jis būtų likęs, esą būtų žuvę „daugybė patriotų“, o Kabulas būtų buvęs sugriautas.
Talibanas netrukus praktiškai be kovos įžengė į sostinę ir praėjus beveik 20 metų nuo Vakarų dalinių invazijos į Afganistaną grįžo į valdžią.
Jungtiniai Arabų Emyratai netolimoje praeityje ne kartą suteikė prieglobstį aukštiems užsienio šalių atstovams, turintiems problemų savo šalyje. Pernai į Emyratus pasitraukė korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas. Už akių penkerių metų laisvės atėmimo bausme nuteista buvusi Tailando premjerė Yingluck Shinawatra Dubajuje rado prieglobstį 2017-aisiais.
Afganistane – neramu. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus, informuoja TASS.
Afganistano vyriausybė nepatvirtino, kad talibai iš tiesų šeimininkauja prezidentūroje, tačiau Talibano kovotojai paskelbė per kelias valandas visiškai užimsiantys Afganistano sostinę Kabulą.
Iš šalies pasitraukus prezidentui ir kitiems aukšto rango pareigūnams Kabule įsikūrė Aukštoji nacionalinio susitaikymo taryba, kuriai iškeltas tikslas „užkirsti kelią chaosui ir taikiai perduoti valdžią“. Organizacijos sudėtyje yra jos pirmininkas Abdullah Abdullah, buvęs šalies prezidentas Hamidas Karzaius ir Afganistano islamo partijos vadovas Gulbuddinas Hekmatyaras.
JAV ambasadorius iš ambasados pastato buvo evakuotas į Kabulo oro uostą, o prieš palikdami diplomatijos misiją amerikiečiai pasiėmė ir savo šalies vėliavą.
JAV ambasados Afganistane puslapyje teigiama, kad saugumo situacija Kabule greitai kinta ir pranešama, kad buvo apšaudytas oro uostas. Amerikiečiai svarsto siųsti papildomas pajėgas, kad apsaugotų diplomatus.
Respublikonų partija pareiškė, kad tai, kas vyksta dabar, yra „prezidento Joe Bideno Saigonas“, turėdami omenyje skubų JAV pajėgų pasitraukimą iš Vietnamo 1975 m. Afganistane – neramūs laikai. EPA – ELTA nuotr.
Liudininkai pasakoja, kad Kabule tvyro chaosas, o daugelis jo gyventojų skuba palikti miestą, dėl to keliuose susidarė dideli kamščiai. Ten, kur eismas visai sustojo, žmonės metė savo automobilius ir bėgo pėsčiomis.
Kas spėjo, iš bankų išsiėmė visas santaupas. Feisbuke žmonės dalinosi nuotraukos, kuriuose matoma, kaip uždažomi moterų atvaizdai ant kai kurių Kabulo parduotuvių ir grožio salonų.
Gyventojai baiminasi, kad į valdžią grįžus talibams, moterys negalės išeiti iš namų, dirbti, mokytis ir lankytis viešose vietose nelydimos vyrų giminaičių.
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani galvoja apie atsistatydinimą, didelė tikimybė, kad jis netrukus išvyks iš šalies. Tai šeštadienį pranešė Indijos televizijos kanalas „News 18“, remdamasis savo šaltiniais.
“Prezidentas vis dar galvoja apie tai (apie atsistatydinimą), ir labai tikėtina, kad jis pasitrauks“, – cituoja šaltinį kanalas.
Pasak jo, prezidentas A. Ghani svarsto galimybę atsistatydinti, kad būtų įgyvendinamas ugnies nutraukimo planas, kurį Afganistano Vyriausybė mėgina pasiūlyti radikaliam Talibano judėjimui.
Anksčiau penktadienį kai kurios pasaulio žiniasklaidos priemonės pranešė, jog A. Ghani artimiausiu metu kreipsis į naciją ir paliks Afganistaną. Bet prezidentas, kuris šeštadienį kreipėsi į tėvynainius, kol kas nieko nekalbėjo apie savo atsistatydinimą. Vis dėlto „News 18“ šaltiniai mano, kad A. Ghani gali išvykti į „trečiąją šalį“ kartu su savo šeimos nariais.
JAV paskelbus ginkluotos operacijos Afganistane pabaigą ir kariuomenės išvedimo pradžią, Talibano judėjimas pradėjo Vyriausybės pajėgų puolimą. Įvairiais duomenimis, radikalai jau kontroliuoja iki 85 proc. Afganistano teritorijos, taip pat rajonus pasienyje su Iranu, Kinija, Pakistanu, Tadžikistanu ir Turkmėnija. Talibai užėmė daugiau kaip pusę šalies provincijų centrų.
Talibanas skelbia kontroliuojantis 85 proc. Afganistano teritorijos. EPA-ELTA nuotr.
Afganistano Vyriausybės žiniasklaidos informavimo centro vadovas Dawa Khanas Menapalas buvo nužudytas sostinėje Kabule, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Vadovas nužudytas praėjus kelioms dienoms po to, kai Talibanas perspėjo reaguosiantis į padažnėjusius antskrydžius ir pradėsiantis taikytis į aukšto rango valdžios pareigūnus.
„Deja, šie laukiniai teroristai dar kartą pasielgė bailiai ir patriotišką afganą pavertė kankiniu”, – apie pareigūno nužudymą kalbėjo VRM atstovas Mirwaisas Stanikzai.
Talibanas prisiėmė atsakomybę už nužudymą, o grupuotės atstovas Zabihullahas Mujahidas tvirtino, kad pareigūnas „buvo nužudytas per specialią ataką, įvykdytą mudžahedų“.
Afganistane kovos padažnėjo šių metų gegužę, kai užsienio šalių pajėgos pradėjo pasitraukimą iš šalies, kuris bus užbaigtas vėliau rugpjūtį.
Talibanas jau dabar kontroliuoja didelę dalį kaimiškų šalies vietovių. Pastaruoju metu talibai pradėjo pulti ir didžiuosius Afganistano miestus.
Trečiadienį talibai perspėjo surengsiantys daugiau išpuolių prieš Afganistano Vyriausybės vadovus, praėjus dienai po to, kai gynybos ministrui pavyko išvengti pasikėsinimo nužudyti.
Antradienį įvykęs pasikėsinimas į gynybos ministro Bismillaho Mohammadi gyvybę buvo pirmas toks išpuolis Kabule per pastaruosius kelis mėnesius.
Afganistano ir JAV kariuomenės, kovojančios su Talibanu, pradėjo rengti daugiau antskrydžių, o talibai teigė išpuoliais reaguojantys į jų veiksmus.
Dešimtys tūkstančių afganistaniečių bėga nuo Talibano puolimo Helmando provincijoje. EPA-ELTA nuotr.
Daugiau kaip tūkstantis Afganistano kariškių pasitraukė į Tadžikistano teritoriją po mūšių su radikalaus Talibano judėjimo nariais. Tai sakoma Tadžikistano valstybinio nacionalinio saugumo komiteto pasienio kariuomenės spaudos centro pranešime, kurį pirmadienį savo tinklalapyje paskelbė naujienų agentūra „Khovar“.
„Gelbėdamiesi nuo talibų per pasienio perėjas į Tadžikistano teritoriją pasitraukė 1 037 Afganistano vyriausybės kariuomenės kariškiai“, – pažymima pranešime.
Pasak jo autorių, vadovaujantis geros kaimynystės ir nesikišimo į Afganistano vidaus reikalus principais Afganistano kariškiams buvo leista pereiti į Tadžikistano teritoriją.
Per dvi pastarąsias savaites užfiksuoti jau keli priverstinio Afganistano kariškių perėjimo į Tadžikistano teritoriją atvejai. Padėčiai dviejų šalių pasienyje buvo skirta daugiausia dėmesio sekmadienį įvykusiame Tadžikistano prezidento Emomali Rachmono ir Afganistano prezidento Ashrafo Ghani telefoniniame pokalbyje.
„Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Valdantiesiems Seime antradienį jau pateikimo stadijoje dviejų balsų skirtumu pralaimėjus balsavimą dėl daugybę emocijų visuomenėje keliančio lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projekto, išryškėjo ir parlamentinių frakcijų vienybės trūkumas. Šį projektą vieningai palaikė tik balsavime dalyvavę Laisvės frakcijos nariai, o iš valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos projekto nepalaikė 3 parlamentarai, kurių balsų būtų užtekę iniciatyvos pateikimui ir tolesniam svarstymui Seime.
Dar daugiau oponentų Partnerystės projektas susilaukė tarp valdančiųjų konservatorių.
Visgi Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virginijus Valentinavičius sutinka, kad šis balsavimas buvo svarbus koalicijai, tačiau didesnių pasekmių koalicijos santykiams, politologo teigimu, tai neturėtų turėti, kadangi valdančiuosius vienija būtent dešiniosios pažiūros ekonominiais, verslo klausimais, o ne žmogaus teisių klausimai.
„Koalicijos kovinę dvasią šitas balsavimas pakerta. Tai, ko gero, yra pirmas tikrai rimtas ir svarbus balsavimas, kuris buvo pralaimėtas, bet nemanau, kad koalicijai artimiausiu metu bus kažkoks rimtesnis poveikis, nes tai pačiai Laisvės partijai valdančioji koalicija yra vienintelė vieta, kur jie gali daryti tai, ką žada“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
Valdančiosios koalicijos santykių neskuba laidoti ir Vytauto didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Andžejus Pukšto, pabrėžiantis, kad ideologine vienybe nepasižymi beveik visos parlamentinės frakcijos.
„Neskubėčiau laidoti šitos koalicijos, nes partijų vadovai tarpusavyje ir su premjere tikrai puikiai sutaria. O tai, kad mūsų politinių partijų narių ir netgi parlamentarų nesujungia ideologiniai principai, tai ne pirmą kartą šitą matome. Galiausiai šis balsavimas parodė, kad tie skirtumai eina per visas partijas, net partijose nėra vienybės“, – sakė A. Pukšto, pažymėdamas, kad Partnerystės projekto nepalaikė ne tik valdančiosios koalicijos politikai, bet ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, deklaravę palaikymą šiam klausimui partijos programoje.
„Jeigu šis projektas būtų gavęs palaikymo iš socialdemokratų, kurių vadovybė labai aiškiai pasisakė ir jų programoje buvo apie tai parašyta, kad palaikys visus įstatymus, kurie palengvina gyvenimą homoseksualiems žmonėms“, – pažymi VDU politologas. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu visišką pasipriešinimą šiam projektui demonstravusioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) buvo trys politikai (Tomas Tomilinas, Rūta Miliūtė bei Lukas Savickas), kurie balsavo už valdančiųjų iniciatyvą, o tai, A. Pukšto nuomone, tik dar kartą įrodo, kad visose politinėse partijose lyderių skelbiama oficiali pozicija ne visada sutampa su eilinių partijos narių veiksmais.
„Kita vertus, „valstiečių“ partijoje, kuri tvirtai pasisakinėjo prieš, irgi matome, kad 3 parlamentarai pritarė valdančiosios koalicijos iniciatyvai (…) mūsų politinės partijos susikūrusios neaiškiu principu, faktiškai visose tose partijose yra 2-3 lyderiai ir po to yra tokia masė, kuri, neaišku, kaip balsuos“, – teigia VDU politologas.
Balsavimas dėl Partnerystės parodė, kiek „talibų“ yra tarp konservatorių
Visgi antradienį vykęs balsavimas, V. Valentinavičiaus nuomone, turės daugiau įtakos ne Laisvės partijai, o didžiausiai parlamentinei frakcijai – Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, kadangi išryškėjo progresyvesnę kryptį palaikančios vadovybės pažiūroms oponuojančių parlamentarų masė.
„Rimtesnių pasekmių šitas balsavimas gali sukelti Tėvynės sąjungos viduje, nes paaiškėjo, kad vadinamųjų „talibų“ yra daugiau, negu buvo galima tikėtis. Jie labai stipriai padrąsinti prezidento Nausėdos paramos Garliavos-Vingio parko mitinge, pakėlė galvas ir parodė, kiek jų iš tiesų yra“, – mano MRU politologas.
Kartu jis netiki, kad TS-LKD įvyktų skilimas, tačiau krikdemiškasis frakcijos flangas, anot jo, yra reikšminga atsvara konservatorių partijos modernėjimui.
„Skilimo greičiausiai nebus, bet jauna ir ambicinga partijos vadovybė susiduria su realybe, kad pakankamai skaitlinga frakcijos dalis atstovauja vakarykštei Lietuvai ir iš principo seka prezidento Nausėdos populistiniu keliu“, – teigia V. Valentinavičius.
Tačiau tarp konservatorių jau ilgą laiką susiformavęs krikdemiškasis flangas, o tai VDU politologui A. Pukšto ir leido tikėtis, kad dalis TS-LKD parlamentarų nepalaikys Partnerystės įstatymo.
„Konservatoriai, ko gero, mažiausiai nustebino, nes tie žmonės yra iš vadinamojo krikdeminio ir tautininkiškojo flango ir, ko gero, šis flangas mažiausiai nustebino. Šitie žmonės, ar Vilija Aleknaitė- Abramikienė, ar Audronius Ažubalis, šitie žmonės labai daug laiko apie tai kalba ir demonstruoja savo poziciją, jie niekada homoseksualių žmonių liberaliųjų teisių nepalaikys“, – tikina A. Pukšto.
Partijoms kyla iššūkių suderinti ideologines nuostatas su regionuose išrinktais frakcijų nariais
Valdančiųjų iniciatyvos nepalaikė ir trys Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai: LVŽS iniciatyvų palaikymu praėjusioje kadencijoje pasižymėję Jonas Varkalys, Juozas Baublys bei su „valstiečiais“ į parlamentą praėjusioje kadencijoje pirmą kartą patekęs Viktoras Pranckietis. Būtent buvusio Seimo pirmininko susilaikymo Partnerystės klausimu nesureikšmina A. Pukšto, teigiantis, kad ideologinio nuoseklumo išlaikymas į politiką neva atsitiktinai patekusiems asmenims apskritai nėra svarbus.
Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žmonės, kurie atsitiktinai papuola į politiką, jiems politika yra kažkas labai nesvarbaus, svetimo“, – tikina VDU politologas, kartu pabrėždamas, kad konkrečiai V. Pranckiečio ideologinis nenuoseklumas gali išryškėti ir ateityje.
„Pranckiečio minkštumui, ko gero, ribų nėra, čia jis dar nustebins ne vieną kartą per šią kadenciją, kaip ir nustebino per praėjusią“, – teigia A. Pukšto.
Tačiau V. Valentinavičius mano, kad šis balsavimas tik dar kartą patvirtino kitą frakcijų problemą – regionuose išrinkti politikai ne visada remia ideologinę partijų liniją. Tačiau šis balsavimas, MRU politologo nuomone, takoskyrų tarp valdančiųjų neturėtų sustiprinti.
„Išskyrus pačią progresyviausią ir smarkiausią Laisvės partiją, kiekviena partija turi problemų su savo konservatyviuoju, kaimiškuoju sparnu. Liberalų sąjūdis tą irgi turi, bet tie nesutarimai, kurie matėsi jau anksčiau, nemanau, kad dabar jie kažkaip ypač sustiprėtų. Svarbesnieji klausimai, pirmiausiai pandemijos valdymas, turėtų bent jau kol kas išlaikyti visus vienoje valtyje“, – sako V. Valentinavičius.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pirmadienį paneigė JAV žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad Rusija siūliusi atlygį talibams už JAV karių nužudymą Afganistane.
„Šie pareiškimai yra ne kas kitas kaip melas“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, o jo komentarus paskelbė naujienų agentūra TASS.
D. Peskovas taip pat apkaltino Vakarų žiniasklaidą skelbiant melagingas naujienas.
JAV žiniasklaida pranešė apie įtarimus, kad Rusija slapta siūlo atlygį islamistų kovotojams, įskaitant Talibano grupuotę, kad šios rengtų išpuolius prieš JAV kariškius Afganistane. Apie tai pirmiausia pranešė „The New York Times“, remdamiesi šaltiniais JAV žvalgyboje.
Prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad JAV žvalgyba šios informacijos nelaikė patikima. Tai neva buvo dar viena melaginga naujiena apie Rusiją.
Rusija, anot britų dienraščio „Times“, kiekvieną mėnesį radikaliam islamo Talibanui Afganistane siunčia dyzelino už 2,5 mln. dolerių.
Britų laikraštis cituoja anonimą Talibano iždininką, anot kurio, rusų žvalgybininkai jau maždaug 18 mėnesių per sieną su Uzbekistanu siunčia autocisternas. „Rusai duoda mums tai veltui“, – sakė jis. Talibai esą sumoka tik importo mokestį.
„Pirmosios rusų siuntos mus pasiekė prieš 18 mėnesių“, – sakė talibų iždininkas, kuris, jo pačio teigimu, yra atsakingas tik už mažą finansų dalį vienoje šalies provincijų. Pradžioje esą buvo tik keletas autocisternų „sistemai išbandyti“. Tačiau vėliau atvykstančių automobilių skaičius smarkiai išaugo.
Degalai tiekiami Talibano įmonėms, kurios parduoda juos „verslininkams Kabule“. Pelnas už pardavimus atitenka talibams. Degalų tiekimas yra tik vienas „iš daugelio metodų“, kuriais Rusija stiprina Talibano stovyklą, laikraščiui patvirtino kitas informatorius.
„Rusai bijo, kad Afganistane sustiprės „Islamo valstybė“, jei mes tapsime silpnesni, – laikraščiui sakė talibų atstovas. – Tai jiems – ir mums – keltų didelį galvos skausmą“. Rusija esą jau nemano, kad Afganistano vyriausybė gali laimėti kovą prieš Talibaną. Todėl Maskva, ieškodama sąjungininkų regione, pasirinko talibus. Esą „kalbama apie pinigus, draugiškus santykius ir ginklus“.
Panašius kaltinimus afganų ir JAV generolai Rusijai meta jau senokai. JAV generolai kaltina Maskvą siekiant sužlugdyti amerikiečių misiją Afganistane.
Talibai, kurie vėl kontroliuoja didelę dalį Afganistano, tuo tarpu oficialiai tikina negaunantys jokios pagalbos iš Rusijos. Kaltinimus atmeta ir Rusijos politikai.
„Rusai, teikdami paramą mums, siekia trijų tikslų, – „Times“ citavo neįvardytą Talibano funkcionierių iš Pakistano. – Jie nori įveikti „Islamo valstybę“, sužlugdyti JAV pastangas Afganistane ir kartu pakenkti NATO“.
Už penkių talibų vadovų išlaisvinimą Baltuosius rūmus puolė aršiai kritikuoti abi Kongreso frakcijos, rašo Mauricijus Molinaris laikraštyje La Stampa.
„Amerikiečių seržanto Bouno Bergdalo išlaisvinimas mainais į penkis talibų vadovus buvo strateginis prezidento Barako Obamos pasirinkimas, susikertantis su jo pirmtakų kursu. Tas sprendimas, tikriausiai, sukels domino efektą su nenuspėjamais padariniais, – sakoma straipsnyje. – Kongresas sunerimęs, Vašingtone pastebimi nesutarimai administracijoje, žiniasklaida smerkia Baltuosius rūmus: Amerika parodė, kad pasiduoda savo priešų šantažui“.
“Jis laukė kovotojo poza, labai ryžtingas“. Taip laikraščiui “Le Monde” apie „Tulūzos šaulio“ suėmimo operaciją pasakojo Amaury de Hauteclocque (Amori de Otklok). Amaury de Hauteclocque – elitinio Prancūzijos policijos padalinio (RAID), 32 valandas laikiusio apgultą Mohamedo Merah namą, vadas.
Pasak Amaury de Hauteclocque, momentą šturmui parinko greičiau Mohamedas Merah, nei policija. „Mes iki paskutiniųjų bandėme susitarti dėl pasidavimo. Trečiadienį 22.45 val. Mohamedas Merah pareiškė, kad mirs su ginklu rankose, tai jis ir padarė“.
