Afganistanas. Kabulas. EPA – ELTA nuotr.

Kabulas, rugpjūčio 15 d. (AFP-ELTA). Radikalus islamo Talibanas antradienį švenčia valdžios perėmimo Afganistane antrąsias metines. Ta proga saugumo kontrolės postuose visame Kabule plevėsavo „Afganistano Islamo Emyrato“ – taip šalį vadina Talibanas – vėliavos. Sostinės gatvėmis riedėjo automobilių vilkstinės su Talibano nariais, o vyriausybės šalininkai rinkosi Massoudo aikštėje netoli apleisto JAV ambasados pastato.
 
Kai kurie vyrai buvo su ginklais, kiti šypsodamiesi darėsi asmenukes. Vaikai pardavinėjo baltas vėliavas su islamo tikėjimo išpažinimo užrašu, pasakojo AFP žurnalistai. Talibanas metinių dieną paskelbė šventine nedarbo diena. Herate Vakarų Afganistane Talibano šalininkai skandavo: „Mirtis europiečiams, mirtis vakariečiams, tegyvuoja Afganistano Islamo Emyratas, mirtis amerikiečiams“.
 
2021 m vasarą tarptautiniai daliniai po beveik 20 metų pasitraukė iš Afganistano. Po greito veržimosi visoje šalyje Talibanas rugpjūčio 15 d. vėl perėmė valdžią ir paskelbė „Islamo Emyratą“. Po Afganistano vyriausybės nuvertimo talibai drakoniškais įstatymais įtvirtino savo griežtą islamo interpretaciją ir smarkiai apribojo pirmiausiai moterų teises.
 
Afganistanas. Kabulo gatvėse. EPA – ELTA foto

„Kabulo užkariavimas dar kartą įrodė, kad niekas negali kontroliuoti išdidžios Afganistano tautos“, – antradienį pareiškė Talibano institucijos. Valdžios perėmimas esą leido „atverti kelią islamo sistemos Afganistane sukūrimui“.
 
Kai kuriems afganistaniečiams švenčiant pagerėjusią saugumo situaciją Afganistane ir Talibano valdymą, kitiems rugpjūčio 15 d. yra liūdna diena – daugelis  kenčia dėl prastos ekonominės padėties ir užsienio humanitarinės pagalbos trūkumo.
 
Ūkininkas Rahatullahas Azizis sakė, kad anksčiau užsidirbdavo pragyvenimui augindamas derlių, o dabar „turi tik tiek, kad galėtų pavalgyti“. Tačiau jis esą dabar gali be rūpesčių keliauti, nebijodama būti užpultas.
 
To valdant Talibanui negali daryti Afganistano moterys, bent jau nelydimos vyrų. Joms žingsnis po žingsnio buvo užkirstas kelias ir į mokslą. Prieš metines kelios moterys surengė nedidelę demonstraciją, daugelio jų veidai buvo uždengti. „Visos Afganistano mergaitės ir moterys nori susigrąžinti savo laisvę“, – prieš metines sakė buvusi studentė Hamasah Bawa.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.16; 00:30

Per savižudžio išpuolį Pakistane, naujais duomenimis, žuvo 59 žmonės. EPA – ELTA foto

Islamabadas, sausio 30 d. (dpa-ELTA). Per savižudžio išpuolį mečetėje Pakistano šiaurės vakaruose, naujais duomenimis, žuvo mažiausiai 59 žmonės. Apie 150 tikinčiųjų per ataką Pešavaro mieste buvo sužeisti, agentūrai dpa sakė ligoninės atstovas.
 
Išpuolis surengtas griežto saugumo zonoje, kurioje yra ir daug policijos pastatų.
 
Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už ataką. Praėjusių metų pabaigoje Pakistano Talibanas, kuris nėra priklausomas nuo Talibano vyriausybės kaimyniniame Afganistane, paskelbė nutraukiantis paliaubas su vyriausybe Islamabade. Nuo tada grupuotė prisiėmė atsakomybę už kelis išpuolius.
 
Vienas išpuolį per vidudienio maldą išgyvenęs policininkas Pakistano TV stočiai „Geo News“ sakė: „Tai buvo didelis sprogimas. Visur buvo matyti dūmai“. Gelbėtojai mėgino išlaisvinti griuvėsiuose įkalintus žmones. Išpuolio metu mečetėje buvo apie 300 žmonių.
 
Ligoninės po atakos paragino gyventojus aukoti kraujo. Didžioji aukų dalis buvo policininkai. Tai buvo vienas kruviniausių išpuolių prieš Pakistano saugumo pajėgas pastaraisiais metais.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.31; 05:00

Kabulas, sausio 15 d. (dpa-ELTA). Kabulo policija sekmadienį pranešė, kad savo namuose rasta nužudyta buvusi Afganistano parlamento narė, nušautas ir jos asmens sargybinis.
 
32-ejų Mursal Nabizada atstovavo Kabului ankstesnės kadencijos parlamente, prieš Talibanui perimant valdžią. Užpuolimo metu liko gyvas jos brolis.
 
Pastebėta, kad 2021 m. rugpjūtį į valdžią grįžus Talibanui, Afganistane padaugėjo jaunų moterų nužudymų neišaiškintomis aplinkybėmis. Tačiau tai pirmas kartas, kai taikiniu tapo buvusi politikė.
 
Pasak policijos atstovo spaudai Khalido Zadrano, naktį į sekmadienį įvykdytų žmogžudysčių motyvai neaiškūs.
 
Talibano judėjimui perėmus valdžią, daugelis Afganistano politikų, įskaitant įstatymų leidėjas moteris, ieškojo prieglobsčio už Afganistano ribų, bet M. Nabizada pasiliko šalyje.
 
Maždaug prieš keturis mėnesius ji dalyvavo vietinės televizijos laidoje, bet veidą buvo uždengusi kauke. Tuomet ji atskleidė, kad dirba nevyriausybinėje organizacijoje, ir kalbėjo apie Talibano politiką, ribojančią moterų teisę į mokslą ir darbą.
 
Justina Vaišvilaitė (ELTA)
 
2023.01.16; 00:30

Princas Harry‘is su žmona Meghan. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Princas Harry prisipažino, kad būdamas sraigtasparnio „Apache“ pilotas Afganistane nukovė 25 žmones, ketvirtadienį pranešė britų žiniasklaida, cituodama netrukus pasirodysiančią jo autobiografiją.
 
38 metų Sasekso kunigaikštis du kartus vyko į tarnybą kovai su Talibanu: 2007-2008 metais jis dirbo priešakiniu oro dispečeriu, skelbiančiu oro antskrydžius, o 2012-2013 metais pilotavo kovinį sraigtasparnį.
 
Kitą savaitę pasirodysiančioje knygoje „Spare“ (liet. „Atsarginis“) jis sakė, kad būdamas pilotu įvykdė šešias misijas, kurių metu „atėmė žmonių gyvybes“, pranešė „Daily Telegraph“.
 
Jis sakė, kad nei didžiuojasi, nei gėdijasi, kad taip pasielgė, o taikinių pašalinimą apibūdino kaip „šachmatų figūrų“ pašalinimą nuo lentos.
 
Haris 10 metų tarnavo britų kariuomenėje, kur jam buvo suteiktas kapitono laipsnis, ir kariuomenėje praleistą laiką apibūdino kaip savo formavimosi metus.
 
Pirmoji jo kelionė vyko griežtai uždraudus naujienų sklaidą saugumo sumetimais, britų žiniasklaida su tuo sutiko. Jis buvo priverstas grįžti namo, kai vienas užsienio leidinys pažeidė embargą.
 
Jis niekada viešai neskelbė, kiek sunaikino talibų. Ant sraigtasparnio „Apache“ nosies pritvirtintos vaizdo kameros leido jam įvertinti savo misijas ir tiksliai nustatyti, kiek jų nukovė.
 
„Mano skaičius yra 25. Tai nėra tas skaičius, kuris mane pripildo pasitenkinimu, bet ir nedaro man gėdos“, – rašė jis.
 
Savo veiksmus jis pateisino prisiminimais apie Rugsėjo 11-osios išpuolius JAV ir įspūdžiais po susitikimų su aukų šeimomis. Atsakingi asmenys ir jų šalininkai buvo „žmonijos priešai“, o kova su jais – keršto už nusikaltimą žmonijai aktas, pridūrė jis.
 
Nuo to laiko Harry kalbėjo apie susirūpinimą savo saugumu ne tik dėl savo karališkojo statuso, bet ir dėl to, kad kovojo su islamo ekstremistais.
 
Laikraštis „The Telegraph“ citavo ištraukas iš autobiografijos ispaniškojo varianto, kurį gavo ketvirtadienį per klaidą pradėjus knygą pardavinėti knygynuose – paskui ji buvo išimta.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)

Kabulas. Afganistanas. EPA – ELTA nuotr.

Kabulas, rugsėjo 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį per didžiulį bombos sprogimą vienoje didžiausių mečečių vakarų Afganistane žuvo mažiausiai 18 žmonių, įskaitant įtakingą imamą, kuris anksčiau šiais metais ragino nukirsti galvą tiems, kurie įvykdys „bent menkiausią veiksmą“ prieš vyriausybę.
 
Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtose nuotraukose matyti, kaip krauju aptaškyti kūnai išsibarstę po Gazargah mečetės kompleksą Herato mieste.
 
Praėjusiais metais į valdžią sugrįžus Talibanui, smurto iš esmės sumažėjo, tačiau pastaraisiais mėnesiais šalį sukrėtė keli sprogimai – kai kurie iš jų buvo nukreipti prieš mažumų bendruomenes, už daugelį jų atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).
 
Per penktadienio sprogimą žuvo mažiausiai 18 žmonių ir 23 buvo sužeisti, tekstiniu pranešimu žiniasklaidai pranešė Herato provincijos gubernatoriaus atstovas Hameedullah Motawakelis.
 
Vyriausybės atstovas Zabihullah Mudžahidas patvirtino, kad tarp žuvusiųjų yra mečetės imamas Mudžibas ur Rahmanas Ansaris. Tai jau antrasis Talibanui palankus dvasininkas, žuvęs per sprogimą mažiau nei per mėnesį po to, kai buvo surengtas savižudžio išpuolis Rahimullah Hakanio medresėje Kabule.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.03; 00:50

Talibanas švenčia pirmąsias JAV vadovaujamų pajėgų pasitraukimo iš Afganistano metines. EPA-ELTA nuotr.

Kabulas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Talibanas trečiadienį džiaugsmingai mini pirmąsias JAV vadovaujamų pajėgų pasitraukimo iš Afganistano metines.
 
Kaip pranešama, šalyje ši „proga“, be kita ko, paminėta kariniu paradu Bagramo oro pajėgų bazėje į šiaurę nuo Kabulo, kuri buvo laikoma didžiausiu JAV karinių operacijų štabu Afganistane. Čia talibai demonstravo amerikiečių paliktą karinę techniką, kurios vertė siekia 7 mlrd. dolerių (ir eurų). „Ceremoniją“ transliavo vietos televizijos stotys.
 
Šalyje rugpjūčio 31-oji paskelbta nacionaline švente. Naktį į trečiadienį Kabule jau griaudėjo fejerverkai ir aidėjo ginklų šūviai.
Talibanas džiūgauja. EPA-ELTA nuotr.
 
Kalbėdamas parade, Talibano paskirtas Afganistano premjeras mula Hassanas Akhundas pareiškė, esą talibai šios dienos laukė 20 metų.
 
Nepaisant to, jis pripažino, kad Afganistano ekonomika dėl sankcijų šiuo metu paralyžiuota ir paragino pasaulį bendradarbiauti su Talibanu.
 
2021 m. rugpjūčio 30 d., likus minutei iki vidurnakčio, iš Afganistano išvyko paskutinis JAV karys.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.09.01; 07:31

Talibano atstovai atvyko į derybas Norvegijoje. EPA-ELTA nuotr.

Oslas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Talibano, Afganistano griežtosios linijos islamistų, atstovai atvyko į Norvegijos sostinę Oslą, kur jie derėsis dėl situacijos Afganistane, praneša dpa.
 
Derybos tęsis iki antradienio, o talibai turėtų susitikti su afganų moterimis, žurnalistais ir žmogaus teisių aktyvistais.
 
Tai pirmasis kartas kai Talibano delegacija vyksta į Vakarų valstybę po to, kai islamistai užėmė valdžią Afganistane 2021 m.
 
Norvegijos transliuotojas NRK pranešė, kad pirmojo susitikimo rezultatai lems tai, ar talibai vėliau susitiks su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt.
 
Ministrė anksčiau pasisakė už kvietimą talibams atvykti, aiškindama, kad Talibanas gali būti laikomas atsakingu už savo veiksmus tik dialogo pagalba. Ji tikisi, kad diplomatinės pastangos leis pagerinti moterų situaciją Afganistane.
 
Užsienio reikalų ministro pareigas einantis talibų atstovas Amiras Khanas Muttaqis prieš išvykdamas į Norvegiją sakė, kad jis buvo pakviestas atvykti su 15 žmonių delegacija, o vizito metu vyks susitikimai su Norvegijos, ES, JAV ir kitų valstybių atstovais bei afganais.
 
Jis tikisi, kad vizitas padės užmegzti „pozityvius santykius“ tarp Talibano ir Europos.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2022.01.24; 00:30

Islamabadas, sausio 11 d. (dpa-ELTA). Talibano gynybos ministras antradienį pareikalavo, kad Tadžikistanas ir Uzbekistanas grąžintų kovotojams karo lėktuvus, kurie buvo perkelti į šias šalis per chaotišką Afganistano žlugimą rugpjūtį.
 
Mohammadas Yaqoobas Mujahidas sakė, kad Talibano režimas neleis tiems lėktuvams ir sraigtasparniams, kuriuos naudojo ankstesnė tarptautiniu mastu remiama vyriausybė, pasilikti kaimyninėse šalyse.
 
„Nebandykite mūsų kantrybės ir neverskite mūsų keršyti (…)“, – perspėjo aukščiausio rango Talibano kariuomenės vadovas Kabule pasakytoje kalboje. „Daug toleravome, ilgai laukėme“, – sakė jis ir taip pat paragino pilotus, anksčiau tarnavusius Afganistano armijoje, sugrįžti ir tarnauti naujiems Talibano valdytojams.
 
Tame pačiame renginyje Talibano oro pajėgų vadas Amanuddinas Mansouras sakė, kad režimas šiuo metu turi 50 veikiančių karinių orlaivių ir mėgina suremontuoti kitus. Žlugus ankstesnei Afganistano vyriausybei, JAV parengti afganų pilotai nuskraidino į Tadžikistaną ir Uzbekistaną dešimtis Afganistano oro pajėgų (AAF) orlaivių. Neseniai Talibano atstovas Inamullah Samangani vietiniam transliuotojui „Tolonews“ sakė, kad derasi su šių šalių valdžia dėl sraigtasparnių grąžinimo.
 
JAV išleido milijardus dolerių Afganistano oro pajėgoms apmokyti ir aprūpinti. Remiantis JAV specialiuoju generaliniu inspektoriumi Afganistano atkūrimo reikalams, prieš Afganistano žlugimą AAF turėjo 131 tinkamą orlaivį iš visų turėtų 162 orlaivių. JAV priežiūros tarnyba spalį pranešė, kad maždaug 25 proc. orlaivių buvo nuskraidinti į Uzbekistaną ir Tadžikistaną. Dar 80 lėktuvų Kabulo tarptautiniame oro uoste buvo netinkami naudoti dar prieš galutinį JAV pasitraukimą.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.01.12; 04:00
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Londonas, spalio 5 d. (AFP-ELTA). Buvęs britų karys, kurį Talibanas sulaikė Afganistane, kartu su Jungtinės Karalystės pareigūnais išskrido iš Kabulo, antradienį agentūrai AFP sakė diplomatinis šaltinis.
 
37 metų Benas Slateris išskrido į Dohą su aukščiausiais Didžiosios Britanijos pasiuntiniais, atvykusiais derybų su aukštais Talibano pareigūnais.
 
Bulvarinis laikraštis „The Sun“ pranešė, kad B. Slaterio evakuaciją tiesiogiai prižiūrėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as.
 
Pasak „The Daily Telegraph“, buvęs Karališkosios karo policijos karys B. Slateris vadovauja nevyriausybinių organizacijų tinklui Afganistane. Praėjusį mėnesį talibai trumpam jį sulaikė, kai jis mėgino evakuoti 400 savo darbuotojų afganistaniečių sausuma į Pakistaną, nes nesugebėjo užtikrinti jiems vietų britų oro transportu.
 
Jis buvo apklaustas, kodėl vienišos moterys apsistojo viešbučiuose be vyrų. Po to islamistai paleido B. Slaterį, bet sakė, kad jis gali pervežti tik vieną darbuotoją per sausumos sieną, o kitiems liepė grįžti į Kabulą.
 
B. Slateris ragino Užsienio reikalų ministeriją Londone padėti evakuoti jo darbuotojus iš šalies po „visiškos katastrofos“ pasienyje.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.10.06; 07:17

Markas Milley. EPA – ELTA nuotr.

JAV vyriausiasis generolas trečiadienį pripažino, kad Jungtinės Valstijos „pralaimėjo“ 20 metų karą Afganistane.
 
„Tai yra akivaizdu ir aišku mums visiems, kad karas Afganistane nesibaigė taip, kaip norėjome, Talibanui perėmus valdžią Kabule“, – Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė JAV Jungtinio štabo viršininkas generolas Markas Milley’is.
 
„Šis karas buvo strateginė nesėkmė“, – per komiteto klausymus apie šalies karių išvedimą iš Afganistano ir chaotišką žmonių evakuacijos operaciją iš Kabulo sakė M. Milley’is.
 
„Jis nebuvo pralaimėtas per paskutines 20 dienų ar netgi 20 mėnesių“, – kalbėjo M. Milley’is.
 
„Esama bendro ankstesnių strateginių sprendimų serijos poveikio“, – teigė generolas, einantis prezidento Joe Bideno vyriausiojo patarėjo kariniais klausimais pareigas ir nurodęs užbaigti 20 metų JAV pajėgų karinį buvimą Afganistane.
 
„Mes atlikome savo strateginę užduotį apsaugoti Ameriką nuo „Al-Qaeda“, tačiau įvykių baigtis, be abejo, buvo visiškai kitokia, nei norėjome“, – teigė M. Milley’is.
 
Generolas išvardijo kelias JAV pralaimėjimo priežastis, įskaitant praleistą galimybę sučiupti ar nužudyti „Al-Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną Tora Boroje netrukus po 2001 m. JAV invazijos į Afganistaną.
 
M. Milley’is taip pat kalbėjo apie 2003 m. sprendimą įsiveržti į Iraką, dėl kurio dalis JAV karių buvo patraukti iš Afganistano, „ir dėl to nebuvo tvarkomasi su Pakistanu kaip (Talibano) prieglobsčiu“.
 
J. Bidenas balandį nurodė iki rugpjūčio 31 d. visiškai išvesti JAV karius iš Afganistano ir taip paisė susitarimo, kurį su Talibanu sudarė jo pirmtakas Donaldas Trumpas.
 
M. Milley’is ir JAV pajėgų vadas regione Kennethas McKenzie’is per Senato klausymus antradienį nurodė asmeniškai rekomendavę palikti Afganistane 2,5 tūkst. karių.
 
Baltųjų rūmų sekretorė spaudai Jen Psaki teigė, kad J. Bidenas gavo „nevienodus“ patarimus dėl tolesnių veiksmų Afganistane, į kurį JAV įsiveržė po 2001 m. rugsėjo 11-osios „Al-Qaeda“ išpuolių Niujorke ir Vašingtone.
 
„Galų gale sprendimą priima vyriausiasis vadas, – teigė J. Psaki. – Jis nusprendė, kad atėjo laikas užbaigti 20 metų karą.“
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)

Pentagonas

Vašingtonas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). JAV kariuomenės atstovai pareiškė, kad išvedant karius iš Afganistano buvo padaryta daug klaidų ir įspėjo dėl terorizmo pavojaus.
 
Yra aišku, akivaizdu, kad karas Afganistane baigėsi ne tokiomis sąlygomis, kokiomis norėjome“, antradienį per klausymus Senate sakė generalinio štabo vadas Markas Milley‘is. Anot jo, „labai reali galimybė“, kad teroristinės grupuotės, pavyzdžiui, „Islamo valstybė“ (IS) ar „Al Qaeda“ gali mėginti iš Afganistano pulti Jungtines Valstijas. M. Milley‘is, jo teigimu, įspėjo tuometinį prezidentą Donaldą Trumpą ir jo įpėdinį Joe Bideną dėl pavojų, kuriuos kelia greitas karių išvedimas.
 
Paskutinieji JAV daliniai paliko šalį rugpjūčio pabaigoje. Kartu baigėsi beveik 20 metų trukusi karinė misija šalyje. Radikalus islamo Talibanas rugpjūčio viduryje perėmė valdžią Afganistane.
 
M. Milley‘is pabrėžė, jog jau 2020 metų rudenį įspėjo, kad dėl pernelyg greito karių išvedimo gali kilti pavojus, kad Talibanas visiškai perims valdžią arba kils „bendras pilietinis karas“. „Tai buvo prieš metus, ir mano vertinimas iki šiol nepasikeitė“, – kalbėjo jis. Tačiau tokio greito afganų kariuomenės ir vyriausybės žlugimo esą „visiškai“ nesimatė. Žvalgybos spėjo, kad talibai perims valdžią vėlyvą rudenį, žiemą, o gal net kitą pavasarį.
 
M. Milley‘is ir generolas Kennethas McKenzie‘is, pajėgų vadas regione, be to, tikino, jog abu asmeniškai buvo nuomonės, jog geriau būtų buvę palikti šalyje apie 2 500 kareivių. „Esu tikras, kad prezidentas girdėjo visas rekomendacijas ir jų labai įdėmiai klausėsi“, – sakė K. McKenzie‘is.
 
J. Bidenas balandį paskelbė, kad vėliausiai iki rugsėjo 11 dienos besąlygiškai išves iš Afganistano visus karius. Liepą jis visiško karių išvedimo datą paankstino iki rugpjūčio 31-osios.
Talibų kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
 
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pripažino, jog liko nepastebėtas korupcijos ir prasto vadovavimo Afganistane mastas. Taip pat nepamatyta, kad Dohos susitarimas su Talibanu demoralizavo afganų ginkluotąsias pajėgas. Dar prezidentaujant D. Trumpui, JAV sutarė su talibais dėl karių išvedimo iki gegužės 1-osios.
 
Susitarimas buvo pasirašytas Kataro sostinėje Dohoje. Susitarimo tikslas buvo politinis sprendimas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.09.29; 07:48

Nyderlandų kariai

Nyderlandų gynybos ministrė Ank Bijleveld penktadienį atsistatydino dėl nesėkmių sprendžiant evakuacijos iš Afganistano krizę ir dėl vis didėjančio skandalo, dėl kurio jau atsistatydino užsienio reikalų ministrė.
 
A. Bijleveld iš pradžių atsisakė atsistatydinti, bet galiausiai pasidavė spaudimui po to, kai parlamentas jai oficialiai pareiškė nepasitikėjimą dėl klaidų, dėl kurių Afganistane liko įstrigę dešimtys vertėjų.
 
„Informavau savo partiją ir ministrą pirmininką, kad prašysiu karaliaus priimti mano atsistatydinimo pareiškimą“, – žurnalistams Gynybos ministerijoje sakė A. Bijleveld, turėdama omenyje ministrą pirmininką Marką Rutte.
 
„Nenoriu trukdyti svarbiam darbui“, kurį atlieka kolegos, vis dar mėginantys išgabenti žmones iš Afganistano, pridūrė ji.
 
Ketvirtadienį atsistatydino Nyderlandų užsienio reikalų ministrė Sigrid Kaag, kurią parlamentas taip pat pasmerkė dėl to, kad vyriausybė nesugebėjo evakuoti kai kurių afganistaniečių ir nepastebėjo ženklų, kad Talibanas netrukus užims valdžią.
 
S. Kaag gynė savo veiksmus krizės metu, tačiau pripažino, kad vyriausybės veikloje buvo tam tikrų „spragų“ dėl padėties, iš kurios Nyderlandai turėjo suktis kartu su kitomis šalimis.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.09.18; 07:38

Moterys Afganistane galės lankyti universitetus. EPA-ELTA nuotr.

Naujasis Talibano aukštojo mokslo ministras pareiškė, kad moterys Afganistane galės lankyti universitetus, tačiau tik tuo atveju, jeigu studijuos atskirai nuo vyrų – tiek vyrų studentų, tiek ir vyrų dėstytojų.
 
Kai Talibanas šalį valdė nuo 1996 iki 2001 metų, afganistaniečių moterų teisės buvo smarkiai suvaržytos. Tiesa, praėjusį mėnesį valdžią susigrąžinę kraštutiniai islamistai pažadėjo, kad jų valdymas šįkart nebus toks griežtas.
 
Tačiau žurnalistams pristatydamas naujojo režimo planus švietimo srityje, ministras Abdulas Baqis Haqqanis nesuteikė jokių vilčių, kad nebus panaikinta dabartinė sistema, leidžianti kartu studijuoti ir vyrams, ir moterims. „Mūsų žmonės yra musulmonai, ir jie tokią tvarką priims“, – tvirtino Talibano atstovas.
 
Anksčiau šį mėnesį Talibanas paskelbė, kad moterys galės toliau studijuoti universitetuose, jeigu dėvės visą kūną ir beveik visą veidą dengiančius tradicinius drabužius, o paskaitos turės būti atskirtos pagal studentų ir dėstytojų lytį arba studentės moterys bent jau atskirtos užuolaida.
 
Nerimaujama, kad naujoji tvarka visgi paliks moteris be universitetinio išsilavinimo, nes aukštojo mokslo įstaigoms nepakanka išteklių atskiroms paskaitoms organizuoti. Švietimo ministras savo ruožtu tvirtina, kad universitetuose dirba pakankamai moterų dėstytojų, o tose įstaigose, kuriose jų nėra, bus galima rasti alternatyvas nepažeidžiant taisyklių.
 
Irma Jančiauskaitė (AFP)
 
2021.09.13; 05:00

Talibanas draudžia demonstracijas. EPA – ELTA nuotr.

Radikalus islamo Talibanas kol kas uždraudė bet kokius protestus šalyje. Pirmajame oficialiame Vidaus reikalų ministerijos pareiškime po vyriausybės suformavimo teigiama, kad niekas dabar neturėtų mėginti bet kokiomis aplinkybėmis organizuoti protestų. Už draudimo nepaisymą esą grės rimtas baudžiamasis persekiojimas.
 
Savo sprendimą Talibanas argumentavo tuo, kad praėjusiomis dienomis kai kurie žmonės trikdė viešąją tvarką. Kartu islamistai įvardijo sąlygas protestams ateityje. Organizatoriams reikės iš anksto gauti Teisingumo ministerijos leidimą. Likus mažiausiai 24 valandoms reikės teisėsaugai ir saugumo tarnyboms nurodyti demonstracijos priežastį, vietą, laiką ir skanduotes.
 
Praėjusiomis dienomis Talibanas ne tik jėga numalšino demonstracijas, bet ir uždraudė žiniasklaidai pranešinėti apie protestus. Moterys ir vyrai praėjusiomis dienomis sostinėje Kabule ir keliose provincijose išėjo į gatves, be kita ko, reikalaudami moterų teisių ir laisvės. Jų protestai taip pat buvo nukreipti prie vien iš vyrų sudarytą pereinamojo laikotarpio vyriausybę bei Pakistano kišimąsi į Afganistano reikalus. Kai kurie žurnalistai, norėję apie tai pranešti, patyrė fizinį smurtą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.09; 09:00

Angela Merkel. EPA – ELTA fotografija

Radikalus islamo Talibanas, anot atstovo, džiaugtųsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel apsilankymu Afganistane. „Angela Merkel būtų ypač nuoširdžiai sutikta, – kanalui „Bild Live“ sakė talibų atstovas Zabihullahas Mujahidas. – Mes tikrai labai džiaugtumėmės, jei ji atvyktų“.
 
Z. Mujahidas kartu patvirtino prašymą Vokietijos vyriausybei toliau finansiškai remti Afganistaną. „Norime, kad Vokietija remtų mus humanitarinėje srityje ir padėtų, kiek Vokietijos vyriausybė gali“, – kalbėjo jis. Afganistanui esą reikia pagalbos ir sveikatos sistemos, švietimo bei infrastruktūros srityse. Be to, anot Z. Mujahido, vokiečių vyriausybė galėtų „padrąsinti verslininkes ir verslininkus atvykti pas mus ir investuoti į mūsų šalį“.
Talibų kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
 
Z. Mujahidas ragino Vokietijoje esančius Afganistano pabėgėlius sugrįžti. „Mes norime, kad visi afganistaniečiai, kurie kaip pabėgėliai gyvena užsienyje, pirmiausiai – Vokietijoje, grįžtų atgal į savo šalį“, – sakė jis.
 
Vokietija yra pareiškusi, jog tęs pagalbą Afganistanui, jei šalyje bus laikomais žmogaus teisių. Vyriausybė šiuo metu palaiko neoficialius kontaktus su Talibanu, kad, pavyzdžiui, būtų užtikrintas  Vokietijos piliečių ir vokiečių pajėgoms talkinusių afganistaniečių išvykimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.06; 10:12

Slaptieji sąrašai. Top secret

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį nurodė per pusmetį išslaptinti informaciją apie tyrimą dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių, praneša AFP.
 
Per teroristinės organizacijos „Al-Qaeda“ įvykdytus išpuolius prieš 20 metų JAV žuvo beveik 3 000 žmonių. Aukų giminės reikalauja paviešinti daugiau duomenų apie teroristines atakas. Jų manymu įslaptintuose dokumentuose gali būti įrodymų apie ryšius tarp Saudo Arabijos valdžios ir keleivinių lėktuvų užgrobėjų, kurie nukreipė juos į Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną.
 
„Pasirašiau vykdomąjį potvarkį nurodydamas Teisingumo departamentui ir kitoms atsakingoms tarnyboms prižiūrėti dokumentų, susijusių su Federalinio tyrimų biuro tyrimu dėl rugsėjo 11 d., išslaptinimą“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
 
Prezidentas priminė, kad tai buvo daugiausiai aukų nusinešę teroro išpuoliai JAV istorijoje, o amerikiečiai niekada nepamirš skausmo, kurį teko ištverti 2 997 aukų artimiesiems.
 
Sprendimas paviešinti duomenis priimtas artėjant 20-osioms teroro išpuolių metinėms. Netrukus po jų tuometis prezidentas Georgeas W. Bushas nurodė įsiveržti į Afganistaną, kur Talibanas leido slapstytis „Al-Qaeda“ teroristų vadams.
 
Kai kurių aukų artimieji į teismą padavė Saudo Arabiją už šios šalies tariamą prisidėjimą prie išpuolių. Artimieji seniai reiškė nusivylimą tuo, kad didelė dalis informacijos apie rugsėjo 11 d. išpuolius yra neprieinama.
 
Kongreso įkurta oficiali tyrimo komisija nerado įrodymų, kad Saudo Arabijos valdžia kaip institucija ar aukšto rango pareigūnai asmeniškai finansavo „Al-Qaeda“.
 
Dėl tokios išvadų formuluotės kai kuriems amerikiečiams atrodo, kad Saudo Arabija arba jos žemesnio rango pareigūnai galėjo būti prisidėję prie terorizmo.
 
J. Bidenas teigia, kad JAV privalo užtikrinti skaidrumą dėl prieš 20 metų nutikusių tragiškų įvykių. Nepaisant to, dalis dokumentų vis tiek gali likti įslaptinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.04; 16:00

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį teigė, kad Kabulo oro uostas turi likti atidarytas, ir pažadėjo nepamiršti Afganistane likusių šios šalies piliečių, kai iš ten pasitraukė JAV ir sąjungininkų pajėgos.
 
„Labai svarbu, kad oro uostas būtų atidarytas tam, kad Afganistano žmones pasiektų humanitarinė pagalba ir kad būtų galima užtikrinti, jog toliau galėtume iš šalies gabenti karinėje evakuacijos operacijoje dalyvauti norėjusius, tačiau negalėjusius to padaryti žmones“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė jis.
 
„Mes jų nepamiršime“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Vėlų pirmadienį iš Kabulo oro uosto pakilo paskutinis JAV karinis lėktuvas, šaliai prieš tai vykdžius skubią evakuacijos operaciją, kurios metu siekta apsaugoti tūkstančius žmonių.
 
Tačiau Talibanui švenčiant pergalę, NATO aljansui beliko išanalizuoti, kas įvyko ne taip svarbiausioje karinėje misijoje nuo Šaltojo karo laikų.
 
J. Stoltenbergas taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės išlaikys diplomatinį spaudimą Talibanui, siekiant sudaryti išvykimo sąlygas šalyje likusiems, su Vakarų šalimis bendradarbiavusiems ir dabar su rizika susiduriantiems afganistaniečiams ir jų šeimoms.
 
Jis pagyrė NATO narę Turkiją, šiai pasisiūlius dalyvauti valdant Kabulo oro uostą, ir padėkojo maždaug 800 NATO civilių darbuotojų už jų pagalbą organizuojant evakuacijos operaciją.
 
„Toliau dirbsime su NATO sąjungininkėmis ir kitomis šalimis, siekdami padėti žmonėms išvykti. Talibanas aiškiai pareiškė, kad žmonėms bus leista išvykti, mes vertinsime Talibaną ne pagal tai, ką jie sako, o pagal tai, ką jie daro“, – teigė NATO vadovas.
 
„Ir pasinaudosime mūsų politiniu, diplomatiniu, ekonominiu svertu, kad galėtume užtikrinti, jog žmonės galėtų išvykti. Tai yra svarbu, nes NATO sąjungininkės ten buvo daugybę metų“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
 
Žvelgdamas į ateitį, J. Stoltenbergas teigė, kad 30 narių turintis karinis aljansas turės atsargiai įvertinti, kas įvyko ne taip, kad nepavyko suformuoti tokios Afganistano vyriausybės ir kariuomenės, kuri būtų pajėgi atsilaikyti prieš Talibaną.
 
„Tai yra vieni klausimų, kuriuos turėsime užduoti, kai netrukus turėsime procesą, kurio metu vertinsime, analizuosime ir mokysimės pamokas“, – AFP sakė jis.
 
„Nes mes turime ne tik geriau suprasti, kas įvyko ne taip, tačiau ir išanalizuoti pasiekimus Afganistane, ypač kovoje su terorizmu“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.01; 06:24

Amerikiečių karys Afganistane. EPA – ELTA nuotr.

Radikalus islamo Talibanas istoriniu pavadino JAV dalinių pasitraukimą iš Afganistano. Aukštas talibų narys Anas Haqqanis pirmadienio vakarą tviteryje rašė: „Mes vėl kuriame istoriją. 20 metų trukusi Afganistano okupacija, kurią vykdė JAV ir NATO, šiandien vakare baigėsi. Dievas yra didis“.
 
Jis teigė esąs labai laimingas, po 20 džihado, kurio aukomis ir sunkumais jis didžiuojasi, metų galėdamas matyti šį momentą.
 
Talibano atstovas Zabihullahas Mujahidas taip pat tviteryje teigė, kad paskutinysis JAV karys maždaug vidurnaktį Afganistano laiku paliko Kabulo oro uostą – šalis atgavo visišką nepriklausomybę.
 
Kitoje tviterio žinutėje jis rašė, kad dabar aidintys šūviai yra džiaugsmo šūviai, žmonėms esą nereikėtų nerimauti.
 
Socialinėje žiniasklaidoje Talibano šalininkai sveikino vieni kitus. „Sveikinimai visiems. Afganistanas laivas“, – rašė vieni. Kiti pabrėžė, kad amerikiečių nenugalimumo mitas Afganistane sugriautas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.31; 08:00

Anot Talibano, per ketvirtadienio ataką Kabulo oro uoste sužeisti mažiausiai 52 žmonės.
 
Taip pat būta ir žuvusiųjų, tačiau tikslus jų skaičius kol kas nežinomas, vietos televizijos stočiai „TOLONews“ sakė Talibano atstovas Zabihullahas Mujahidas.
 
Nevyriausybinė organizacija „Emergency“ anksčiau skelbė, kad į jos ligoninę Kabule buvo atgabenti mažiausiai šeši žuvusieji.
 
Anot pirminių pranešimų, prie Kabulo oro uosto būta dviejų sprogimų: vienas įvyko prie vienų oro uosto vartų, o kitas – prie netoliese esančio viešbučio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.27; 00:30

Į Lietuvą parskraidinta dar viena grupė afganistaniečių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad trečiadienį į Lietuvą buvo atgabenta dar pusšimčio afganistaniečių grupė.
 
„Dar vienas lėktuvas ką tik atgabeno 50 afganų (iš viso šiandien atvyko šimtas mūsų kariams talkinusių afganų su savo šeimų nariais) ir šiandien laukiamas trečias lėktuvas. Ryt paskutinė grupelė evakuojamųjų bus Lietuvoje ir „Kabulo vienuoliktuko” operacija oficialiai baigiama bei komanda grįžta į Lietuvą“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienį rašė A. Anušauskas.
 
ELTA primena, kad trečiadienį į Raseinių rajoną atvyko 14 iš evakuotų su Lietuvos kariuomene bendradarbiavusių vertėjų šeimų, teigia savivaldybės meras Andrius Bautronis.
 
„Dalinuosi naujausiomis žiniomis. Šiandienos rytą į Raseinių rajono savivaldybę atvyko pirmieji evakuoti Lietuvos kariuomenei Afganistane talkinę vietos vertėjai ir jų šeimos nariai. Iš viso 14 šeimų, tarp jų 14 mažamečių vaikų ir vienas kūdikis“, – savo feisbuko paskyroje rašo A. Bautronis.
 
Meras akcentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, Raseinių rajono savivaldybė, Raudonasis Kryžius ir kt. operatyviai pasiruošė afganistaniečių priėmimui – pažeidžiamos visuomenės grupės iš anksto buvo aprūpintos būtiniausiomis priemonėmis.
 
Rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.
 
Afganistano prezidentas A. Ghanis tvirtino išvykęs iš šalies tam, kad būtų išvengta kraujo praliejimo, kai į sostinę Kabulą įžengė Talibano kovotojai. A. Ghanis neatskleidė, į kurią valstybę išvyko, bet teigė, kad jam likus Afganistane „daug patriotų būtų tapę kankiniais, o Kabulas būtų sunaikintas“.
 
Kabule pastarosiomis savaitėmis tvyro chaosas, o daugelis jo gyventojų skuba palikti miestą, dėl to keliuose susidarė didelės spūstys. Ten, kur eismas visai sustojo, žmonės metė savo automobilius ir bėgo.
 
Gyventojai baiminasi, kad, į valdžią grįžus talibams, moterys negalės išeiti iš namų, dirbti, mokytis ir lankytis viešose vietose nelydimos vyrų giminaičių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.25; 18:35