Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį parlamente žlugus balsavimui dėl pirmalaikių rinkimų, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva sušauktas koalicijos partnerių posėdis, apie kurį viešose politikų darbotvarkėse neskelbta.
Pasibaigus vakariniam parlamento posėdžiui, tartis dėl valdančiosios daugumos ateities Seimo pirmininkės kabinete susirinko premjerė Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, liberalai Eugenijus Gentvilas ir Edita Rudelienė ir Laisvės partijos nariai Vytautas Mitalas bei Tomas Vytautas Raskevičius.
Visgi, po susitikimo ir TS-LKD pirmininkas, ir premjerė Eltai atsisakė komentuoti tai, kas konkrečiai buvo aptarta posėdyje.
Tuo metu mažųjų koalicijos partijų atstovai Eltą informavo, kad susitikimo metu konservatoriai buvo raginami kaip galima greičiau šaukti partijos prezidiumą ir išspręsti klausimą dėl I. Šimonytės ateities Vyriausybėje.
Anksčiau antradienį TS-LKD pirmininkas ir premjerė nurodė, kad sprendimus dėl Ministrų kabineto priims konservatorių prezidiumas, kurio posėdį ketinama šaukti kitą savaitę.
„Padiskutavome, kaip ir kas mato tą situaciją. Sutarėme, kad dabar Tėvynės sąjungos prezidiumas ir spręs, ar jis pasitiki premjerės darbu, ar premjerė tuos darbus nuo šios partijos galės tęsti ir po to žiūrėsime, koalicijoje, kaip dėliojame (planus – ELTA) toliau“, – Eltai sakė V. Mitalas, nurodęs, kad „lyg ir buvo sutikimas“, jog konservatoriai šauks posėdį artimiausiu metu. Rinkimų stendas Pilaitės mikrorajone. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu Šimonytė buvo pasakiusi, kad po NATO viršūnių susitikimo Vyriausybė atsistatydina – jau nuo vakar, po konservatorių prezidiumo to klausimo nebekuteno. Šiandien Šimonytė pasakė, kad tą turėtų spręsti partijos prezidiumas. Mes ir sutarėme, kad ne mes, koalicijos partneriai, esame atsakingi už atsiradusią situaciją, o didieji partneriai. Ir jie turi išspręsti šį klausimą. Ir išspręsti jį kaip galima greičiau“, – komentavo E. Gentvilas.
E. Gentvilas ragino TS-LKD prezidiumui rinktis jau trečiadienį: tai valstybės interesas
Liberalų frakcijos seniūnas nurodė, kad TS-LKD prezidiumas turėtų šaukti posėdį jau rytoj – trečiadienį. Pasak ilgamečio Seimo nario, atsidūrus tokioje situacijoje, kai sprendžiami valstybės stabilumui svarbūs klausimai, negalima delsti.
„Aš sakiau – rytoj renkatės. Bet aš negaliu tai partijai nurodinėti“, – Eltai sakė liberalas.
„Jeigu neišsprendžiate greitai, o, pavyzdžiui, spręsite kitą savaitę, tai jūs supraskite, kad visa žiniasklaida bus pilna antraščių: kas vyksta, kas dedasi, kas bus, Gentvilai, ką tu manai, Čmilyte, ką tu manai, Mitalai, ką tu manai… Jų interesas ir visų mūsų interesas – greitas jų prezidiumo sprendimas, ar jie deleguoja Šimonytę toliau vadovauti Vyriausybei, ar jie keičia poziciją“, – dėstė jis.
Reklamos stendas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
E. Gentvilo nuomone, kliūčių posėdžiauti konservatoriams neturėtų sukelti ir TS-LKD pirmininko G. Landsbergio suplanuotas darbo vizitas.
„Kad Landsbergis išvyksta į Prancūziją… Klausykite, jie pirmalaikių Seimo rinkimų sprendimą priėmė gegužės 19 d. prezidiumo posėdyje nuotoliniu būdu. Tai Šimonytei išsakyti paramą arba atšaukti tą paramą – tikrai nebūtina laukti kitos savaitės“, – samprotavo jis.
„Bet aš negaliu patarinėti tai partijai. Jai kažkas kitas patarinėja. Ir kol kas – nelabai sėkmingai. Aš gal būčiau geresnis patarėjas, bet neleidžiu sau to“, – pakartojo politikas, akcentuodamas, kad TS-LKD partijai gali tik pasakyti savo nuomonę.
ELTA primena, kad antradienį Seimas nepritarė konservatorių prezidiumo iniciatyvai rugsėjo 10 d. surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Apie visos politinės sistemos pertvarką konservatorių pirmininkas prakalbo kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis. Premjerė I. Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų. Tai reiškia, kad tokiu atveju atsistatydintų ir visas Ministrų kabinetas.
Visgi, po žlugusio balsavimo politikų retorika sušvelnėjo. G. Landsbergis nurodė, kad galimybes Vyriausybei toliau tęsti darbą pirmiausiai vertins koalicijos partneriai, o vėliau reikės sulaukti ir TS-LKD prezidiumo pozicijos. Tuo metu I. Šimonytė pripažino, kad pareikšdama apie planus atsistatydinti, pasak pačios premjerės, „leido sau šiek tiek per daug“, todėl sprendimas dėl jos ateities taip pat priklauso nuo TS-LKD prezidiumo.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Buvę Lietuvos premjerai mano, kad dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė reikalaus konservatorių prezidiumo ir koalicijos partnerių jos atsistatydinimo priėmimo.
„Esu įsitikinęs, kad premjerė labai spaus prezidiumą ir partnerius, kad jie priimtų jos atsistatydinimą. Gana gerai suprantu jos būklę. Kai žmogus ne toks ambicingas gerąja prasme ir ne toks principingas, sakytų, kad „gerai, pabūsiu, ką padarysim, tą padarysim, bet atbūsiu visą kadenciją kaip premjerė“. Esu įsitikinęs, kadangi teko šiek tiek dirbti su ponia I. Šimonyte, kad ji reikalaus atsistatydinimo ir toliau“, – antradienį LRT televizijai tikino buvęs premjeras Aleksandras Abišala.
Panašiai mano ir kitas Vyriausybei vadovavęs politikas – Gediminas Kirkilas. Pasak jo, I. Šimonytė atsistatydinimo priėmimo reikalaus, tačiau viskas priklausys nuo konservatorių prezidiumo sprendimo.
„Esu tikras, kad ji reikalaus. Klausimas, kaip pasielgs prezidiumas. Net sprendžiant iš šios dienos balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų, didesnė dalis konservatorių vis tiek balsavo „už“, mažesnė balsavo „prieš“. Matyt, panaši padėtis yra ir prezidiume, aš taip įsivaizduoju“, – LRT televizijai teigė G. Kirkilas.
Anot G. Kirkilo, posėdis bus „labai karštas“, tačiau ar I. Šimonytė konservatorių prezidiumo bus įtikinta neatsistatydinti yra „rimtas klausimas“.
„Kaip pasielgs I. Šimonytė, (sunku pasakyti – ELTA), nes jai sutikus, pavyzdžiui, su prezidiumo sprendimu, kad nereikia atsistatydinti, vis tiek visa atsakomybė tenka jai, vėl visi sakys, kad žadėjo, sakė taip, dabar ne taip padarė ir panašiai. Čia rimtas krūvis“, – sakė jis, pridurdamas, kad svarbu pažvelgti ir į politinę darbotvarkę, turėdamas omenyje, kad artėja ir prezidento, ir parlamento rinkimai.
ELTA primena, kad Seime žlugus iniciatyvai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasisakydama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“.
Kaip pranešta anksčiau, Vyriausybės vadovė ne kartą akcentavo, kad Seime pritrūkus politinės valios ir nešaukiant naujų Seimo rinkimų, ji paliks pareigas ir atsistatydins.
„Aš turbūt kad pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, todėl, kad aš nesu Vyriausybėje pati sau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Pasak politikės, tolimesni sprendimai dėl jos ateities Vyriausybėje bus svarstomi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiume.
„Prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šį klausimą. Tai prezidiumas bet kuriuo atveju šį klausimą svarstys“, – teigė ji, akcentuodama, kad klausimas nepriklauso nuo jos asmeninės pozicijos.
Rinkimai. Kokia jų vertė. Slaptai.lt foto
Pirmalaikių Seimo rinkimų poreikiu abejojantys ir dėl šio klausimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdį inicijuojantys Naujamiesčio skyriaus konservatoriai surinko maždaug trečdalį reikiamų parašų.
„Turime kelias dešimtis surinktų parašų“, – Eltai teigė Naujamiesčio skyriaus pirmininkas Edmundas Jakubauskas, pažymėdamas, kad partijos Tarybą sudaro daugiau nei 190 narių.
Visgi konservatorius pripažino, kad procesas vyksta šiek tiek lėčiau negu buvo tikėtasi.
„Procesas nėra lengvas, nes nesu aš toks labai žinomas asmuo, susiduriame ir su pasyvumu ir, tiesą pasakius, taip nuoširdžiai pasiginčijame“, – sakė politikas.
Kreipimąsi išsiuntęs Naujamiesčio skyriaus pirmininkas taip pat pripažįsta, kad kol kas jokio atsako iš partijos vadovybės negavo.
„Su manim asmeniškai niekas iš partijos vadovybės nekalbėjo. Bet pirmadienį bus partijos prezidiumo posėdis“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje vis garsiau šnekant apie nepasitenkinimą prezidiumo sprendimu siūlyti pirmalaikius Seimo rinkimus, konservatorių Naujamiesčio skyrius paprašė sušaukti partijos Tarybos posėdį.
Oficialiame partijos vadovybei išsiųstame kreipimesi teigiama, kad „siūlymas partijai atsisakyti rinkimuose gauto mandato ir forsuoti kuo greitesnius Seimo rinkimus yra itin svarbus politinis žingsnis, dėl kurio turėtų spręsti platesnis TS-LKD narių ratas“.
„TS-LKD Vilniaus Naujamiesčio skyrius visuotiniame susirinkime aptarę G. Landsbergio ir I. Šimonytės laišką partijos nariams, išklausę skyriaus nario ir TS-LKD Garbės pirmininko prof. Vytauto Landsbergio minčių, vienbalsiai priėmė sprendimą, remiantis partijos įstatų 123 straipsniu, kartu su skyriais, kurie palaikytų, inicijuoti partijos Tarybos posėdį. Tai būtų proga Tarybos nariams imtis atsakomybės už partijos likimą“, – rašoma dokumente.
Pirmalaikių rinkimų iniciatyva suabejojo ir Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus. Jis ketvirtadienį paskelbė įrašą, kuriame ne tik sukritikavo TS-LKD vadovybę, bet ir taip pat paragino partijos tarybą kuo skubiau susirinkti ir atšaukti prezidiumo sprendimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
Savo ruožtu Seimo narys, konservatorius Mindaugas Skritulskas, reaguodamas į siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paragino partijų vadovybes „persikrauti“ ir pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių prezidiumas nutarė siūlyti Seimui ne tik tobulinti ydingą vietos savivaldos finansų sistemą, bet ir surengti naujus parlamento rinkimus. Registruotame nutarimo projekte numatoma, kad toks balsavimas būtų rengiamas rugsėjo 10 d. Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu Seimui pritrūktų politinės valios ir būtų apsispręsta priešingai, būtų svarstomas Vyriausybės atsistatydinimas, skelbta TS-LKD vadovybės pranešime.
Pastaroji iniciatyva sutikta nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo šaukti pirmalaikius rinkimus tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Vieningos nuomonės nėra ir pačių konservatorių gretose. Keletas parlamentarų patikino nepalaikysią Gabrieliaus Landsbergio siūlymo paleisti Seimą ir rengti naujus rinkimus, o konservatorių Naujamiesčio skyrius reikalauja šaukti partijos tarybos posėdį ir, pasak jų, visai valstybei svarbius klausimus spręsti įsiklausius į visos politinės bendruomenės pozicijas.
Rinkimai. Kokia jų vertė. Slaptai.lt foto
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo Seimui surengti pirmalaikius rinkimus rugsėjo 10 d.
Tokį nutarimo projektą penktadienį registravo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bei grupė TS-LKD narių – parašus po raštu padėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tik ką registravome Seimo nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų. Dokumento paskelbimo priežastys yra aiškios – dėl besiklostančios situacijos tiek savivaldoje, tiek Seime ir bendrai valstybėje, dėl visai politinei sistemai kylančių klausimų“, – penktadienį žurnalistams komentavo G. Landsbergis.
„Siūloma rinkimų data būtų rugsėjo 10-oji diena. Dėl paties balsavimo (dėl pirmalaikių rinkimų – ELTA) kol kas nėra apsispręsta, mes turėsime diskusiją frakcijoje, bet svarstome birželio mėnesį arba pirmąją, arba antrąją birželio savaitę“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Kaip teigiama dokumente, parlamentas nutaria baigti darbą ir organizuoti naujus rinkimus, „konstatuodamas, kad visuomenei kyla abejonių dėl savivaldybių tarybų narių veiklos vykdymui skiriamų lėšų panaudojimo bei galiojančios tvarkos teisinio reglamentavimo skaidrumo ir pagrįstumo“. Kritimas žemyn. Slaptai.lt nuotr.
„(…) tai neigiamai veikia pasitikėjimą visomis parlamentinėmis partijomis ir visomis politinėmis valdžios institucijomis“, – nurodo nutarimo iniciatoriai ir akcentuoja, kad ydinga savivaldos sistema sudaro prielaidas kvestionuoti visos politinės sistemos legitimumą.
Todėl, teigiama projekto tekste, siekiant „aukščiausio skaidrumo ir politinės atskaitomybės standarto bei piliečių pasitikėjimo mandato atnaujinimo“, Seimas turėtų skelbti pirmalaikius rinkimus.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis. Laiptai į viršų ar žemyn. Slaptai.lt foto
Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo.
Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.
Užbėgdamas įvykiams už akių, Seimo narys Petras Gražulis registravo panašią inciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Politikas siūlė paleisti parlamentą ir rengti rinkimus rugsėjo 3 d. Visgi, ketvirtadienį Seime ši iniciatyva nesulaukė palaikymo.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) partijos prezidiumui paskelbus apie pirmalaikių rinkimų siūlymą profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad pirmiausia reikėtų spręsti skaidrumo problemas savivaldybėje, o ne paleisti, pasak jo, veiksnų ir norintį dirbti Seimą.
„Seimas nėra pašauktas tam, kad pasileistų, jis pašauktas dirbti. Jeigu jis neveiksnus, gal tada ir reikia išsivaikščioti ir šaukti naujus rinkimus, bet aš nemanau, kad šitas Seimas būtų neveiksnus. Aš manau, kad nėra norinčių nedirbti. Manau, kad Seimas gali dirbti ir dauguma, turbūt, nori dirbti“, – LRT televizijai trečiadienio vakarą teigė V. Landsbergis.
Pasak profesoriaus, pirmalaikiai rinkimai nėra geriausias pasiūlymas, jo teigimu, kilusią politinę krizę reikėtų spręsti skaidrinant savivaldos sistemą.
„Reikia baigti su kolūkine galvosena, kad štai yra aruodas, iš kurio galima prie progos pasisemti kombikormo maišelį, parsinešti į namus ir panašiai, ir tai ne nuodėmė, visi taip daro, paprotinė teisė ir kodėl čia dabar mes turime pradėti elgtis kitaip. O reikia pradėti elgtis kitaip, galbūt šitas sukrėtimas, kurį aš matau net kaip pasiūlymą, kad Seimas nutartų nebedirbti ir skelbtų naujus rinkimus, nėra geriausias pasiūlymas, bet tai yra tam tikra šoko terapija susivokti, ar tikrai mes nebenorime dirbti. Ar Seimas negali dirbti? Seimas gali dirbti, jis dirba ir labai svarbius dalykus“, – paaiškino jis.
Prezidiumo posėdyje išsakė savo nuomonę
Piniginė ir penkių eurų kupiūros. Slaptai.lt foto
V. Landsbergis užsiminė, kad praėjusią savaitę vykusiame konservatorių prezidiumo posėdyje pateikė savo pasiūlymą surengti partijos suvažiavimą ir ten apsitarti dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
„Prezidiumo posėdyje kalbėjau apie kitokius dalykus. Net sakiau, kad jeigu partija nori eiti su tokia iniciatyva, tai dar reiktų pasiklausti partijos. Galima būtų sušaukti neeilinį partijos suvažiavimą“, – paaiškino jis.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo. Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį Seimo frakcijų vadovams išsiuntė kvietimą susitikti dėl siūlymo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus dar šį rugsėjį. Visgi, opozicijai nesutikus dalyvauti, posėdis neįvyko.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė I. Šimonytė perdavė prezidentui.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.
Padidinimo stiklas. Slaptai.lt foto
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas nusprendė kurti darbo grupę, kuri nagrinėtų galimus konservatorių atstovų savivaldybių tarybose piktnaudžiavimo jiems priklausančiomis išmokomis atvejus.
Tą po antradienį vakare vykusio posėdžio sakė komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
„Priėmėme sprendimą iš trijų Priežiūros komiteto narių įkurti darbo grupę, kuriai vadovaus Aistė Gedvilienė, o nariais bus Arvydas Pocius ir Alfonsas Andriuškevičius. Jie nagrinės tuos konkrečius atvejus konkrečiose savivaldybėse, susijusius su mūsų partijos nariais“, – Eltą informavo V. Benkunskas.
Pasak jo, partija turi žinių apie keletą tokių TS-LKD politikų, apie kurių piktnaudžiavimą savivaldos lėšomis buvo pranešta žiniasklaidoje – Kauno miesto, Mažeikių, Druskininkų savivaldybėse.
„Bet kiekvieną dieną gali pasipilti naujų. Tad šita darbo grupė operatyviai tuos visus atvejus išnagrinės ir pateiks savo išvadas“, – kalbėjo V. Benkuskas.
„Sąrašas gali pildytis, priklausomai nuo to, kas bus publikuojama tyrimuose“, – pažymėjo jis.
Kartu V. Benkunskas pabrėžė, kad TS-LKD nagrinėdama galimus piktnaudžiavimo atvejus „kels ir išlaikys aukštus atsakomybės standartus“, o esant pagrindui, „tikrai bus taikomos griežčiausios partinės atsakomybės priemonės“.
Anot jo, partija taip pat ragina stabdyti narystę partijoje tuos savivaldos politikus, kurie negalės pagrįsti savo išlaidų.
„Siunčiame žinią, kad visi partijos nariai, kurie buvo ar yra tarybų nariai, jie gali sulaukti klausimų, į kuriuos atsakymų neturės, ar jie gali būti nelogiški, nieko nelaukiant siūlome susispenduoti savo narystę partijoje“, – dėstė konservatorius.
Konservatoriaus teigimu, trijų asmenų darbo grupė kuriama tam, kad galėtų susirinkti greitai bei konkretiems neskaidraus lėšų atvejams nagrinėti nereiktų sušaukti viso 9 narių Priežiūros komiteto.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų narių lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę – konservatorių partijos prezidiumas penktadienį nusprendė siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Tokį žingsnį TS-LKD žengė viešojoje erdvėje kilus abejonėms, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis.
Partija taip pat nutarė, kad jeigu parlamentas apsispręstų kitaip, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
TS-LKD priklausanti J. Šiugždinienė iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų jau pasitraukė – antradienį dekretą dėl jos atsistatydinimo pasirašė prezidentas. Tuo tarpu taip pat konservatorių deleguota finansų ministrė G. Skaistė pirmadienį paskelbė, jog Kauno miesto savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų – būnant miesto tarybos nare patirtų sumą, kurių politikė negali pagrįsti.
Savo ruožtu kitas TS-LKD atstovas Kauno miesto taryboje, Paulius Lukševičius, antradienį pranešė į savivaldybės biudžetą grąžinęs 21 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse, tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį įvykusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo metu buvo suderinta bendra partijos pozicija dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame figūruoja Seimo nario mandato atsisakęs Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos vardu solidarizavosi su visomis, bet kokios formos smurto, aukomis ir atsiprašė dėl susiklosčiusios situacijos.
Be to, konservatorių vadovybė atmetė viešojoje erdvėje pasklidusius kaltinimus, neva K. Bartoševičius buvo informuotas apie prokuratūros vykdomą tyrimą.
„Esame sukrėsti dėl 2023 m. sausio 23 d. Generalinės Prokuratūros paviešintų pradėto ikiteisminio tyrimo aplinkybių. Užjaučiame ir solidarizuojamės su visomis bet kokios formos smurto aukomis, kurių pusėje besąlygiškai turi stovėti valstybė ir jos institucijos“, – teigiama TS-LKD prezidiumo pozicijoje.
„Gerbiame visus teisinės valstybės principus ir pasitikime teisėsaugos institucijomis, kurios dėl situacijos jautrumo bei didelio visuomenės rezonanso, tikimės, kaip įmanoma greičiau objektyviai, principingai ir sąžiningai pateiks atsakymus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo rezultatų“, – akcentuoja konservatoriai.
Prezidiumo nutarime pabrėžiama, kad TS-LKD visada skyrė didelį dėmesį aukštos moralės, etikos ir skaidrumo reikalavimams savo bendruomenės nariams.
„Nors K. Bartoševičius nebuvo TS-LKD partijos narys, tačiau jaučiame atsakomybę už kiekvieną su TS–LKD sąrašu išrinktą žmogų, todėl apgailestaujame ir atsiprašome dėl situacijos, kurioje buvęs Seimo ir mūsų frakcijos narys yra minimas sunkių įtarimų kontekste“, – pabrėžia TS-LKD ir ragina netrukdyti ikiteisminio tyrimo eigai bei nesudaryti sąlygų ikiteisminio tyrimo politizavimui.
Atmeta įtarimus dėl K. Bartoševičiaus informavimo
Konservatorių prezidiumo pozicijoje atmetami bet kokie įtarimai, neva partija ar frakcija iš anksto turėjo kokią nors informaciją apie įtarimus K. Bartoševičiui. Tokius klausimus ketvirtadienį kėlė opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis. Ekspremjeras svarstė, jog tikėtina, kad teisėsaugos institucijų atstovai netiesiogiai informavo K. Bartoševičiaus buvusius bendražygius, o pastarieji perdavė signalą ir mandato atsisakyti nusprendusiam parlamentarui. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kategoriškai nepriimame spekuliacijų, kad partijos ar frakcijos vadovybė turėjo kokią nors informaciją iš teisėsaugos apie galimus įtarimus ir ją kam nors galėjo perduoti“, – pabrėžiama TS-LKD dokumente.
Klausiamas, ar dėl tokių oponentų skleidžiamų spekuliacijų bus kreipiamasi į Seimo etikos sargus, G. Landsbergis teigė, kad partija nežada to daryti.
Po beveik dvi valandas trukusio prezidiumo posėdžio jis kelissyk pakartojo, jog nė jis, nei premjerė Ingrida Šimonytė ar kiti konservatoriai jokios informacijos apie ikiteisminį tyrimą dėl K. Bartoševičiaus neturėjo.
Ragina pradėti diskusiją dėl Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimo
TS-LKD vadovybė nutarime kalba ir apie iniciatyvą diskutuoti dėl Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimo.
„Primename, kad Seimo nario galimybės atsisakyti Seimo nario mandato nėra ribojamos Konstitucijos, o toks sprendimas leis tyrėjams bendrauti su buvusiu Seimo nariu be procedūrinių trukdžių. Tuo pačiu, siūlome TS-LKD frakcijai Seime inicijuoti diskusiją dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės instituto panaikinimo“, – akcentuoja konservatoriai.
Partijos pirmininkas pastebėjo, kad šį klausimą yra kėlęs ir anksčiau, tačiau, pasak jo, tada pokalbiai apie teisinės neliečiamybės panaikinimą nesulaukė didelio dėmesio.
„Esame tą klausimą kėlę ir anksčiau, ir būdamas opozicijoje esu tą klausimą kėlęs. Manau, kad bet kokie veiksmai, kurie, ypatingai dėl vidutinio sunkumo arba sunkių nusikaltimų, persikelia į Seimą – bet kokia forma jie diskusiją politizuoja. Manau, kad tai nėra būtina, juo labiau, nėra tikslinga. Reiktų sumažinti prokuratūrai bet kokius barjerus atlikti tyrimą tokiu būdu, kokie jie yra reikalingi“, – teigė TS-LKD lyderis.
„Manau, kad aplinkybės yra pasikeitusios, juoba, kad mes dabar turime ir didesnę frakciją. Tikiu, kad ir koalicijos partneriai galbūt palankiai žiūrėtų“, – apie galimą diskusiją svarstė G. Landsbergis bei pridūrė, kad valdančiųjų gretose kol kas pozicijos šiuo klausimu nėra derintos.
ELTA primena, kad pirmadienį konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių. Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD, ELTA nuotr.
Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja ir Seimo nario mandato atsisakantis K. Bartoševičius.
Antradienį VRK panaikino jo mandatą – K. Bartoševičius neteko teisinės neliečiamybės. Parlamentaro įgaliojimai perleisti buvusiam krašto apsaugos viceministrui Viliui Semeškai.
K. Bartoševičius 2020 m. į Seimą išrinktas pagal TS-LKD sąrašą. Parlamente politikas dalyvavo Kultūros ir Ateities komitetų veikloje, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai.
Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD nuotr.
Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) apsispręs, ar pripažinti Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus įgaliojimus nutrūkusiais.
Parlamentaras apie pasitraukimą iš politikos ir mandato atsisakymą pranešė pirmadienį. K. Bartoševičius tikino tokį sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
Visgi, netrukus Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (BK) 150 str. 4 d., 153 str. 1 d. ir 150 str. 3 d.
BK skelbia, jog 150 str. 4 d. apibrėžia įtarimus asmeniui, kuris, įtariamas prievartavimu prieš mažametį asmenį. Toks nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų.
BK 153 str. 1 d. nurodoma, kad tai įtarimai, susiję su nepilnamečio, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimu. Už tokį nusikaltimą baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
BK 150 str. 3 d. nurodoma, jog tai seksualinio prievartavimo nusikaltimas prieš nepilnametį asmenį, už tai BK numatyta bausmė nuo dvejų iki dešimties metų.
Valdančiųjų frakcijoje dirbęs K. Bartoševičius Eltai pirmadienį sakė, kad jo sprendimas pasitraukti iš Seimo yra susijęs su paties sveikatos būkle, o ne su teisėsaugos paskelbta informacija apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių seksualinio prievartavimo.
„Ne, šitas sprendimas nėra susijęs. Šitas sprendimas susijęs su mano asmeniniais iššūkiais, kurie daugiausiai susiję su mano sveikata“, – sakė Seimo narys.
Vadovaujantis Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis, Seimo nario asmuo yra neliečiamas, o be Seimo sutikimo parlamentaras negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo statuto 22 ir 23 straipsniai nustato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
K. Bartoševičių Seime pakeis buvęs KAM viceministras V. Semeška
K. Bartoševičius į Seimą išrinktas pagal TS-LKD sąrašą. Parlamente politikas dalyvavo Kultūros ir Ateities komitetų veikloje, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai. Panaikinus konservatoriaus mandatą, į jo vietą Seime pretenduos buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. Eltai jis patvirtino, kad svarstytų galimybę pradėti darbą parlamente.
„Taip, jei VRK panaikins mandatą TS-LKD sąrašo nariui, būtų garbė ir didelė atsakomybė duoti priesaiką ir dirbti Seime“, – patvirtino V. Semeška.
Visgi, Seimo nario pareigas politikas pradėtų eiti tik po priesaikos davimo.
„Panaikinus Kristijono Bartoševičiaus mandatą, įgaliojimai bus perduoti Viliui Semeškai, tačiau pareigas jis pradės eiti nuo Seimo nario priesaikos dienos, tai gali būti ir neeilinio Seimo posėdžio metu, jei toks vyktų iki Seimo pavasario sesijos“, – Eltai nurodė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė tapo oficialia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nare. Šį jau anksčiau Vyriausybės vadovės žadėtą žingsnį Eltai patvirtino TS-LKD vykdantysis sekretorius Martynas Prievelis.
„Šiandien Ingrida Šimonytė įstojo į partiją. Ji tapo Naujosios Vilnios skyriaus nare. Tikrai džiaugiamės dėl tokio premjerės sprendimo. Manome, kad tai yra akivaizdus kvietimas jungtis nepartiniams žmonėms į partiją“, – Eltai teigė TS-LKD Vykdantysis sekretorius.
Pasak jo, prašymą I. Šimonytė užpildė anksčiau, o šiandien susirinkusi skyriaus tarybą jį patvirtino.
„I. Šimonytė pateikė prašymą Naujosios Vilnios skyriuje kaip ir kiekvienas narys norintis stoti į partiją. Šiandien susirinkusi skyriaus taryba tą prašymą patvirtino“, – sakė M. Prievelis.
Apie tai, kad ketina stoti į TS-LKD premjerė Eltai užsiminė lapkričio viduryje.
„Aš manau, kad tai yra laiko klausimas ir tas klausimas yra išsispręstas“, – interviu Eltai sakė premjerė kalbėdama apie savo politinės ateities planus.
I. Šimonytė 2009–2012 m. konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje ėjo finansų ministrės pareigas. Vėliau, 2016 m. su TS-LKD sąrašu politikė buvo išrinkta į Seimą. Partija 2019 m. I. Šimonytės kandidatūrą iškėlė prezidento rinkimuose. Pastaruosiuose konservatoriams sėkminguose parlamento rinkimuose I. Šimonytė vedė TS-LKD sąrašą ir tapo Vyriausybės vadove. Tuo metu ne kartą klausiama, kodėl nestoja į konservatorių partiją, premjerė teigė, kad „tai nėra degančio svarbumo klausimas“ ir tokį sprendimą priims tada, kai to reikės.
Kai koks nors nemalonumas ištinka žmones jų privačiame gyvenime, jie dažnai guodžiami fraze: „Laikas viską išgydys“.
Valstybės gyvenime, politikoje šita frazė neretai suveikia „ontrep“, kaip sako žemaičiai: laikui bėgant, iš įvairių nešvarių vandenų, purvynų, liūnų, ima lįsti ar yra ištraukiami visi „galai“, kuriuos susikompromitavę politikai mėgino nuskandinti.
Taip ir dabar Lietuvoje: kiek besuka uodegą vyriausybė, ypač didžiausių skandalų autoryste besidalinantys TS-LKD partiečiai, kiek bemeluotų jos ištikimieji propagandistai, į paviršių lenda vis daugiau faktų, liudijančių valdžios nenaudai.
Gruodžio 20 d. „Lietuvos ryte“ paskelbta informacija pasakoja apie tai, kad tas prasto skonio serialas „Sankcijos Baltarusijai“, kurį suka vyriausybė, viso labo tėra tik priedanga grupei draugų, po kuria jie mėgina užbaigti dar likusio valstybės turto privatizaciją.
Po to, kai konservatoriai savo laiku nuostabiai „pelningai“ pardavė – už 1 Litą – „Mažeikių naftą“, Lietuvoje dar buvo likusios dvi stambesnės valstybės valdomos įmonės, kurios be daugybės sukurtų darbo vietų, nešė valstybei dar ir visai apčiuopiamą pelną. Tai, sprendžiant iš to, kas vyko pastaraisiais mėnesiais, valdančioji koalicija bus „sutarusi“: tradiciniai liberalai pelningai „tesaugo“ gamtą ir jos turtus, laisvieji liberalai teprastūminėja „žmonių” teises, tokias, kaip teisė laisviau šniaukti narkotikus, teisė jaunimui anksčiau pradėti lakti alkoholį, teisė vienalyčiams kurti šeimas ir pan., o konservatoriai tuo tarpu teprivatizuoja viską, kas dar nesuprivatizuota, pradedant „Lietuvos geležinkeliais“ (toliau LG) ir Klaipėdos uostu, ir baigiant viena kita žinybine sanatorija, poilsio kompleksais. Pastarųjų, pasirodo, buvo prisikaupę Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, tad tai pastebėjusi akyloji ministrė Bilotaitė, sutaupiusi laiko nuo migrantų problemų, energinga ranka „sutvarkė“ Palangos „Pušyno“ sanatorijos ateitį. Tiesa, girdėjau žmones stebintis, kodėl ji neatidavė į draugių/draugų rankas ir kitų VRM priklausančių tokio pat tipo policijai „nepriderančių“ įstaigų Trakuose ir kitur, bet gal dar tebevyksta pokiliminės derybos, kuris iš draugų labiausiai nusipelno tokių dovanų?
O „Lietuvos ryto“ informacija labai paprasta, nereikalaujanti kelių tomų interpretacijų ir konstitucinių „patikslinimų“: „Gruodžio 17-osios vakarą LTG gavo oficialų OFAC raštą, kuriuo atsakoma į lapkričio 12 d. pateiktą prašymą raštu išaiškinti ir patvirtinti iki tol per žodines konsultacijas suteiktą informaciją dėl gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų taikymo. Iš OFAC gautu išaiškinimu LTG pasidalino su Vyriausybe, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijomis. Ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ LTG pasirašė 2018 m., ji galioja iki 2023 m. pabaigos. Kadangi JAV sankcijos nėra taikomos LTG, jų paskelbimas nesuteikia bendrovei teisėto pagrindo stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. LTG ir „Belaruskalij“ sutartyje numatyta, kad ji gali būti nutraukiama įspėjus apie tai prieš 12 mėnesių. To nepadarius ir LTG nutraukus sutartį anksčiau vienašališkai, kita pusė gali reikalauti atlyginti patirtas sąnaudas ir prarastas pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio, tai galimai grėstų LTG bankrotu“.
Ir nejaugi dabar kas nors patikės, kad LG vadovybė tikrai nusikalto, sudariusi Lietuvai pelningą sutartį su Baltarusijos kalio trąšų gamykla, o paskui, kol TS-LKD deleguoti ministrai drebino orą, reikalaudami sankcijų Baltarusijai, ramiai darė savo darbą, laikydamiesi prisiimtų tarptautinio lygio įsipareigojimų. O ne laiku nutraukę sutartį, jei atidžiai paskaitėte cituojamą tekstą, jie nugramzdintų valstybinę įmonę į bankrotą.
Visa tai iš pat pradžių buvo gerai žinoma LG vadovams, ir jie tvarkingai apie tai informavo atitinkamų ministerijų vadovus, bet pastariesiems nereikėjo nei tiesos, nei šviesos savo grobuoniškiems planams įgyvendinti. Lukašenka tuo tarpu linksmai sau transportuoja kalio trąšas ir kitą savo šalies produkciją per Latvijos ir Estijos uostus, per Lenkiją – visų šalių naudai. Tik vienintelės mūsų visų (bet ne TS-LKD?) Tėvynės Lietuvos nenaudai.
Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.
O kad LG bankrotas būtų realesnis ir greitesnis, buvo padaryta taip, kad Lietuvos transporto įmonių paslaugomis nebesinaudotų kitas stambus tarptautinis partneris –Kinija.
Ne tokie jau kvaili tie mūsų užsienio politikos strategai, Ž. Pavilionis (Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas), G. Landsbergis (UR ministras) ir M. Adomėnas(UR viceministras), kad nežinotų, kokia jautri yra Kinija Taivano atžvilgiu. Bet svajonių pelnas, kurį grupė draugų planavo gauti iš LG ir uosto privatizacijos, greičiausiai, jų akyse nusvėrė tuos „nežymius“ nuostolius, kuriuos neišvengiamai patirtų (jau patiria) Lietuva, nutraukus prekybos ir kitus ryšius su Kinija.
Beje, būtina priminti, kaip konservatorių pasamdyti šnekėtojai per visus TV kanalus garsiai skaičiavo tuos neva kelis ar porą dešimtį milijonų, kuriuos uždirba Lietuva iš prekybos su Kinija, ir ramino tautą, kad prekyba su Taivanu atsvers ir su kaupu padengs tokius menkus nuostolius.
Vilniaus geležinkelių stotyje. Slaptai.lt nuotr.
Tik, deja, jų išminties nebeužteko numatyti, kad Kinija ne tik nutrauks tiesioginį prekių judėjimą tarp mūsų šalių, bet ir ims šantažuoti kitas ES valstybes, kurios, kaip, pavyzdžiui, Vokietija, yra jau investavusios ar ruošėsi investuoti savo lėšas į Lietuvos ūkį ir kurios dabar patiria spaudimą iš Kinijos, gal būt priversiantį uždaryti įmones Lietuvoje.
Žinoma, laisvoje, demokratinėje valstybėje žiniasklaida ir visuomenė, kalėdiniams skambaliukams tilindžiuojant, turi laisvę iki uždusimo svarstyti, kas yra tie mūsų užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai: visiški neišmanėliai ar ciniški melagiai (jei pastebėjote, į šią kompaniją neįtraukiau Ž. Pavilionio, nes jis, pamėginęs bent kartą būti sąžiningas, savųjų yra pasmerktas ostrakizmui)? Tik jau prašom nepriminti neva jų puoselėjamų vertybių ir vertybinės politikos, nes jų veiksmų rezultatai ir pasekmės nė iš tolo nepanašios į tai, kuo turėtų džiuginti valstybės piliečius tikrai vertybinė valdžios politika.
Tikrąją dabartinės valdžios vertybių „vertę“ pademonstravo biudžeto svarstymas Seime ir balsavimas.
Rytiniame posėdyje, kuriame buvo svarstomi opozicijos teikiami papildymai, iš valdančiosios koalicijos dalyvavo tik Seimo pirmininkė ir konservatorius Edmundas Pupinis. Toks balsuojančių „sąstatas“ iš anksto nulėmė galimus rezultatus. Būtent, kad nė vienas pasiūlymas nebus priimtas.
Tokios padėties nebeapsikentęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas pareikalavo, kad Seimo pirmininkė stabdytų posėdį ir pakviestų į posėdžių salę valdančiosios koalicijos narius. Kai Seimo pirmininkė mėgino ignoruoti teisėtą reikalavimą, opozicijos atstovai pakilo iš vietų ir ėmė eiti lauk iš salės. Tik po to pirmininkė paskelbė dešimties minučių pertrauką.
Lietuvos parlamento narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Bet ir po pertraukos posėdžių salėje posėdžiaujančių ne itin pagausėjo, nes, atėjus į salę kai kuriems konservatoriams ir liberalams, daug opozicijos atstovų į salę nebesugrįžo. Ir juos galima suprasti, ypač po ciniškų konservatoriaus Kęstučio Masiulio replikų. Masiulis aiškino, kad valdantieji vyriausybės biudžetui pritarė be jokių dvejonių komitetuose ir frakcijose, todėl parlamento posėdyje jiems dalyvauti nebėra reikalo (o kur pagarba kolegoms ir rinkėjams?), juolab, kad opozicija neturinti rimtų pasiūlymų. Neįkvėpė opozicijos sugrįžti po pertraukos į Seimo salę ir Masiulio tėkštas neva pasipiktinimas, kodėl, esą, dėl tokių niekų jis buvo atitrauktas nuo kavos puodelio, o juk galėjęs ramiai stebėti posėdį nuotoliniu būdu.
Na, matyt, opozicijos dauguma ir „sudalyvavo“ posėdyje nuotoliniu būdu. Bet būtent opozicijai atstovaujančio Antano Vinkaus balsas lėmė tai, kad Naujus Metus šalis sutiks su patvirtintu biudžetu. Bet ar toks žygdarbis pradžiugino valdančiuosius, kurie iš anksto buvo pasirengę tam, jog biudžetas nebus priimtas.
Kodėl aš taip sakau? O todėl, gerbiamieji, kad balsuojant už biudžetą salėje nebuvo net keturių konservatorių!!! Du iš jų, G. Landsbergis ir Ž. Pavilionis sukinėjosi po Vilnių, bet į tokį visai valstybei svarbų balsavimą nei nosies, nei balso neįkišo.
Prisiminkime, kaip stengėsi konservatoriai sutelkti visą valdančiąją koaliciją, kai norėjo atmesti Prezidento veto. Net iš užsienio komandiruočių buvo žmonės atšaukti, nekalbant apie tai, kad kuris nors klajotų po Vilnių ir neateitų balsuoti! O gal jūs tikite, kad atmesti Prezidento veto šaliai, visuomenei (o ne valdančiajai grupuotei) yra svarbiau, nei priimti biudžetą?
Beje, kai jau biudžetas buvo priimtas ir šalis toliau grimzdo į „vertybinės politikos“ pasekmių liūną, valdantieji vėl “susitelkė“ (rašau kabutes, nes tą žodį pirmoji pavartojo žiniasklaida, springdama iš susižavėjimo) ir atmetė opozicijos siūlymą kurti komisiją „trąšų skandalui“ tirti. Vadinasi, kai nori, ir susitelkia, ir balsuoja už tai, kas jiems GYVYBIŠKAI svarbu: ir už tai, kad būtų atmesti Prezidento veto, ir už tai, kad nebūtų sukurta komisija jų šunybėms tirti. Gal vėl pasiseks „susitelkti“ ir prastumti tautos daugumai ir specialistams-kalbininkams nepriimtiną asmenvardžių rašybos taisyklių pataisą?
O štai biudžetas – visai nesvarbu. Nes, žinia, seimūnams ir vyriausybės klerkams atlyginimų vis tiek užteks, o kiti vargetos – tesižino. Tegu gyvena taip, kaip balsavo…
Motociklininkai su trispalvėmis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Nešama Lietuvos trispalvė. Slaptai.lt nuotr.
Bet štai, kaip pasakoje, ėmė ir atsirado „vaikelis“, kuris neleido sukčiams triumfuoti… Su kuo ir sveikinu bendrapiliečius, Šv. Kalėdų belaukiančius.
O kad šventinės dienos prabėgtų ne vien valgant ir geriant, siūlau prisiminti, su kokiomis idėjomis į naujos Lietuvos kūrimo darbą kvietė Sąjūdis, ir kurių tęsėja, įgyvendintoja skelbėsi TS-LKD partija.
„Pirma, mes turime išspręsti visus atominės energetikos ugdymo klausimus. Išspręsti juos reikia taip, kad galėtume nebijoti, kad vieną gražią dieną visa tauta turėsime kažkur evakuotis. Padėtis Ignalinos elektrinėje, paslaptys dėl naujų kažkur apie Lietuvą numatomų atominių jėgainių visuomenei kelia didelį nerimą.
Antra, žemės ūkio chemizavimas iš ekstensyvaus privalo tapti intensyviu, t. y. chemikalų reikia naudoti tik tiek ir tokių, kiek jų reikia šiuolaikinei žemdirbystei.
Trečia, mes turime išgelbėti savo vandenis, mūsų gyvybės šaltinį. [….]
Ketvirta, reikia padėti ekonominius, socialinius, kultūrinius ir psichologinius daugiavaikės šeimos pamatus.
Penkta, reikia iš tiesų reformuoti mūsų mokyklą. Lietuvių mokyklos pagaliau turi tapti lietuviškomis.
Šešta, mes turime sukurti ir įdiegti savo ekonominio savarankiškumo pagrindus. Turime tiksliai žinoti, kiek ir ko duodam ir ko gaunam.
Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Septinta, reikia […] surinkti ir po pasaulį išblaškytą, ir čia nugyventą palikimą, TOBULINTI KALBĄ, užsimoti ilgalaikėms kultūros kūrimo programoms.
Aštunta, privalome sutvarkyti savo politinę sistemą, […] išmokti balsuoti prieš pasitikėjimo neturinčius kandidatus į deputatus, išgyvendinti administracinį partinio darbo stilių ir t.t.
Ir – devinta – mes turime susigrąžinti savo istoriją. Susigrąžinti ne tik kaip tyrimus ir publikacijas apie buvusius mūsų gyvenimo įvykius, bet ir kaip jausmą ir supratimą, kad čia buvome visada – ne tokie, kaip šiandien, bet tie patys: to paties gyvenimo ir dvasios. […]“ (Iš knygos „Romualdas Ozolas. Išsaugoti sielą“, Vilnius, 2019, psl. 134).
Jei nematote prarajos tarp to, kas buvo nutarta ir priimta pirmajame Sąjūdžio mitinge Vingio parke ir to, ką turime, į ką žiūrime šiandien, tai mes, tauta, tikrai nusipelnėme viso to jovalo, kuriame murdomės šiandien patys ir į kurį grimzta mūsų Tėvynė.
Lietuvos trispalvės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atėjus Kalėdoms, joms įkandin į krikščioniškąjį pasaulį atskuba ir Trys Karaliai. Bet dar Adventas, ir jį šiemet išlydėti atvyko Trys baikeriai. Sutikau juos vienoje jaukioje arbatinėje Kretingoje. Baikeriai buvo jau solidaus amžiaus, bet energingi ir linksmi, kaip ir dera tiems, kurie su savimi atneša Šviesą… Jų gražiausi metai prabėgo su kitais baikeriais, keliant Lietuvą į Sąjūdį. Ir anų dienų dvasią jie išsaugojo iki šiol. Prislėgta iš po „vertybinės politikos“ lendančio ciniško valdančiųjų melo, Lietuvos kaip vienintelės lietuvių Tėvynės niekinimo, aš pasiteiravau Trijų baikerių, ar dar yra vilties, kad išliksime kaip tauta, kaip lietuviai, su savo tradicinėmis vertybėmis, jie, apvažinėję beveik visą Europą ir savo akimis pamatę, kuo mes geresni, o kuo silpnesni už savo kaimynus, tvirtai atsakė: „Išliksim. Visada po nakties išaušta diena. Daukantui ir Valančiui buvo blogiau. Basanavičiui ir Kudirkai buvo blogiau. Bet juk išsikapstėm, išlikom”.
Ačiū jums, baikeriai, už pasidalintą Viltį ir Tikėjimą!
O kur Tėvynės Sąjunga pasivadinusios partijos Tėvynė, taip ir nesupratau. Bet gal jai tokios, mūsų visų Tėvynės Lietuvos ir nereikia?
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad dešiniųjų valdančioji dauguma vėl susidūrė su iki tol šaliai nematytais iššūkiais.
Maža to, jo teigimu, šiuo metu valstybėje gausu politikų, kurie, naudodamiesi krizių sukelta įtampa, visuomenėje skiepiją baimę ir kelia sumaištį. Politiko teigimu, visuomenė turėtų atskirti tuos politikus, kurie siūlo sprendimus, nuo tų, kurie tik „gilina žaizdas“.
„Mūsų Vyriausybė poste neišbuvo dar nė metų – ir per tą trumpą laiką patyrė tiek iššūkių, kiek kitoms netenka per visą kadenciją ar dvi. Pandemijos bangos, hibridinė Minsko režimo ataka, kasnakt siunčianti dešimtis, kartais net ir šimtus suklaidintų žmonių, pro mus ieškančių kelio į Europą. Na, ir paskutinė – dar vieno autoritarinio režimo spaudimas atsitraukti nuo principinės laikysenos, grasinant ekonominėmis sankcijomis“, – sakė partijos suvažiavime TS-LKD pirmininku dar vienai kadencijai paskelbtas politikas.
„Šie iššūkiai – nesinori vartoti žodžio „krizė“ – mus privertė prisiminti, kaip kovoti. Ir didžiuojuosi, galėdamas konstatuoti, kad mūsų žmonių nenuilstamo darbo, mūsų sąjungininkų ir partnerių iš ES ir NATO dėka vienus iššūkius jau įveikiame, kitus neabejotinai įveiksime“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
Visgi G. Landsbergis pažymėjo, kad Lietuvoje esama tokių jėgų ir asmenų, kurie valdžios pastangų neįvertina ir šalies ateitį piešia itin tamsiomis spalvomis.
„Deja, yra tokių, kurie vietoj laiminčios ir atsilaikančios Lietuvos valstybės regi – ir nori kitiems įteigti – kitą vaizdą: pralaiminčią, pasmerktą Lietuvą, valstybę be prošvaisčių ir be vilties. Man sunku įvertinti, kiek tokia paniką ir tamsą skleidžianti laikysena yra autentiška. Lengviau suprasti tada, kai taip kalbantys politikai yra Seime, kas šiais laikais, keista, bet pasitaiko vis rečiau. Ypač jei ieškotume partijų pirmininkų – dažniau šiandien juos rasime privačiame versle ar Europos Parlamente, bet ne komitetų posėdžiuose, teikiančius pasiūlymus ar sprendimus“, – teigė G. Landsbergis.
Prakalbo apie baimės politiką
TS-LKD pirmininkas sakė, kad „baimės politika“ vis labiau įsigali krizių krečiamoje Lietuvoje.
Stipruoliai. Slaptai.lt foto
„Kartais atrodo, kad tas pirmykštis žmogus mumyse laimi – kuo toliau, tuo trumpalaikės baimės pardavimas labiau įsigali politikoje. Suprantama, atrodo, kad tai labiausiai pasiekiama valiuta, kuria nusiperkamas rinkėjų balsas. O jei šalia baimės dar pridedi kelias neapykantos monetas – balsas garantuotas. Tik kokia jo tikroji kaina? Baimė – politikos greitasis maistas: greitos, tačiau kenkiančios kalorijos“, – sakė jis.
„Baimėje nesusikurs pasitikėjimas, nebus orumo ir pagarbos vienas kitam. Kaip greitasis maistas sveikatą, taip baimės ir neapykantos politika ilgam sugadina viešąjį gyvenimą. Neapykantos kampanijos suskaldo visuomenę tiek, kad ar skiepytis renkamės pagal tai, už kurią partiją balsuojame. Todėl taip svarbu atsirinkti, kurie politikai šiandien gydo visuomenės žaizdas, kurie jas toliau gilina“, – pridūrė jis ir paragino baimę ir sumaištį skiepijančius politikus atsirinkti pagal jų vartojamą retoriką.
„Atskirsime juos pagal žodyną – skaldantį ar vienijantį. Politikai, kurie yra problemos dalimi, ar jos sprendimo dalimi. Iš vienų girdime sprendimus, iš kitų – gąsdinimus: pavojus šeimai, grėsmė lietuvių kalbai. Garsiai šaukiama apie pamintą, sunaikintą teisę bei Konstituciją. Dar daugiau – skiepai ir Galimybių pasas prilyginti koncentracijos stovykloms. Nors tikrasis pavojus šalia – ligoninės perpildytos ir mirštančiųjų neskiepytų žmonių skaičius auga“, – sakė G. Landsbergis.
TS-LKD. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį Vilniuje vyksta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavimas, kuriame oficialiai naujai kadencijai patvirtintas partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Suvažiavime vyks partijos valdymo organų rinkimai, konservatoriai taip pat svarstys rezoliucijas, apibrėžiančias strateginę TS-LKD laikyseną tiek valstybiniuose, tiek bendruose Europos Sąjungos iššūkiuose.
Suvažiavimas turėjo įvykti rugsėjo 18 dieną, tačiau buvo nukeltas dėl užsienio reikalų ministro pareigas einančio partijos pirmininko G. Landsbergio vizito į Jungtines Amerikos Valstijas.
Šių metų vasario mėnesį TS-LKD taryba priėmė sprendimą G. Landsbergį laikyti išrinktu konservatorių pirmininku, nes kiti kandidatūras kėlę nariai iš rinkimų pasitraukė. G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų. G. Landsbergis partijai vadovaus iki kitų rinkimų, ketverius metus.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Sekmadienį Vilniuje vykusiame konservatorių suvažiavime užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtintas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) pirmininku. Tai, kaip susirinkusiems bendrapartiečiams pažymėjo politikas, bus antroji ir paskutinė jo kadencija.
Suvažiavimas turėjo įvykti rugsėjo 18 dieną, tačiau buvo nukeltas dėl užsienio reikalų ministro pareigas einančio partijos pirmininko G. Landsbergio vizito į Jungtines Amerikos Valstijas.
Šių metų vasario mėnesį TS-LKD taryba priėmė sprendimą G. Landsbergį laikyti išrinktu konservatorių pirmininku, nes kiti kandidatūras kėlę nariai iš rinkimų pasitraukė. G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų. G. Landsbergis partijai vadovaus iki kitų rinkimų, ketverius metus.
Iliuzijų namas. Slaptai.lt nuotr.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį vykusiame partijos prezidiume nutarė teikti siūlymą, kad Seimo rinkimuose būtų išsaugotos tiek daugiamandatė, tiek vienmandatės rinkimų apygardos, taip iš esmės paliekant šiuo metu veikiantį modelį.
Seime suburtai rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei vadovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas tvirtina, kad pakeitus balsavimo tvarką ir parlamentarus renkant vien pagal partijų sąrašus, būtų pakenkta politinės sistemos stabilumui, kadangi tuomet daugiau mandatų į Seimą iškovotų tokios radikalios politinės jėgos kaip „Drąsos kelias“ ar Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija-tautininkai.
„Dabartinė sistema būtent dėl vienmandačių apygardų apsaugo partinę ir politinę sistemą nuo labai radikalių politinių jėgų. Jeigu žiūrime į buvusių rinkimų rezultatus, kaip sekdavosi tokioms radikalioms politinėms jėgoms 2016 metais, tai jiems vienmandatėse sekėsi ganai sunkiai, o jeigu būtų vien proporcinė sistema, tai jie būtų turėję dvigubai, o kartais net daugiau mandatų, kas atitinkamai jų politinį svorį padidinę“,– Eltai sakė A. Vyšniauskas.
Konservatorius tvirtina, kad TS-LKD sprendimą išsaugoti vienmandates apygardas priėmė pasirėmusi skaičiavimais ir įvertinusi, kad būtent mažoritarinė rinkimų sistema apsaugo parlamentą nuo galimybės radikalioms politinėms jėgoms iškovoti daugiau mandatų.
Rinkimų sistemų peržiūros darbo grupės vadovas tikina, kad šiuo metu veikianti mišri rinkimų sistema kartu užtikrina ir politinės sistemos stabilumą, kadangi būtent vienmandatėse apygardose leidžiama iškovoti daugiau mandatų didžiausią pozityvų vertinimą turinčioms politinėms jėgoms.
„Mūsų sistema panaudoja tiek proporcinės sistemos elementus, tiek mažoritarinės, fiksuoja mūsų politinę sistemą ties 6-7 politinėmis jėgomis ir atitinkamai tos politinės jėgos, pozityvesnės politinės partijos susilaukia didesnio palaikymo nei tos, kurios turi per daug neigiamo vertinimo. Dėl to radikalioms politinėms jėgoms, kaip pavyzdžiui „Drąsos kelias“, kurie peržengia 5 proc., vienmandatės apygardos yra sudėtinga erdvė konkurencijai“,– teigia A. Vyšniauskas.
ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas. Iliuzijos. Slaptai.lt nuotr.
Darbo grupę sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).
Apie pasitraukimą iš šios grupės, dar prieš pradedant jos darbą, pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuomet „valstiečiai“ tvirtino, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai (TS-LKD) dar ketverius metus vadovaus Gabrielius Landsbergis.
Tai sekmadienį patvirtino partijos Taryba. Savaitgalį vykusiame balsavime 122 TS-LKD Tarybos nariai balsavo už, 5 prieš, 2 susilaikė.
TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis sakė, kad Tarybos balsavimas įvyko partijos Priežiūros komitetui pateikus siūlymą TS-LKD Tarybai, kaip aukščiausiam partijos valdymo organui tarp suvažiavimų, apsispręsti – ar patvirtinti G. Landsbergį partijos pirmininku ketverių metų kadencijai.
„Penktadienį 15 partijos skyrių iškeltų kandidatų atsisakė dalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose ir parėmė G. Landsbergio kandidatūrą. Vadovaujantis TS-LKD pirmininko rinkimų tvarka ir partijos Priežiūros komitetui pateikus siūlymus dėl tolesnės rinkimų eigos, partijos Taryba sekmadienį patvirtino G. Landsbergį partijos pirmininku dar ketverių metų kadencijai“, – teigia M. Prievelis.
„Vertinu bendražygių apsisprendimą tvirtai remti centro dešinės kryptį, kuriai per rinkimus taip pat pritarė ir Lietuvos žmonės. Pandemijos sąlygotų iššūkių akivaizdoje šis sutarimas svarbus ir reikšmingas. Privalome koncentruotis į tai, kas šiandien svarbiausia – vieningai užtikrinti sklandų ir efektyvų Vyriausybės darbą, kad kuo greičiau valstybė ir visuomenė grįžtų į normalų gyvenimo ritmą, bei tęsti darbus, kuriuos įsipareigojome atlikti savo rinkimų programoje“, – komentuodamas partijos pirmininko rinkimus kalbėjo G. Landsbergis.
Kaip nurodoma TS-LKD pranešime, vadovaujantis TS-LKD įstatais, G. Landsbergio nauja pirmininkavimo kadencija prasidės partijos suvažiavime, paskelbus priimtą nutarimą dėl pirmininko rinkimų.
Prisitaikant prie pandemijos aplinkybių, TS-LKD suvažiavimą planuojama surengti dar šį pavasarį.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Penktadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) iškelti pretendentai į partijos pirmininkus, išskyrus dabartinį konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, pasirašė pareiškimą rinkimuose nekandidatuoti pastarojo naudai.
Apie artėjančius TS-LKD pirmininko rinkimus partija anonsavo jau kurį laiką, todėl Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigia, kad sprendimas galiausiai rinkimų neorganizuoti yra keistas ir nenaudingas partijai.
Politologė akcentuoja, kad konservatoriai praleido progą viešoje erdvėje pakalbėti apie save ne tik kaip apie valdančiuosius, tačiau ir kaip apie partiją. Visgi R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad šioje situacijoje TS-LKD turi du pasirinkimus: arba iš karto paskirti G. Landsbergį partijos pirmininku dar vienai kadencijai, arba partijos pirmininko rinkimus nukelti iki tol, kol pasibaigs pandemija.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis į šį TS-LKD sprendimą žiūri kiek kitaip. Politologas mano, kad sprendimas nekonkuruoti su dabartiniu partijos lyderiu G. Landsbergiu parodo, jog TS-LKD yra nusistovėjusi aiški hierarchinė tvarka, o tai, pasak jo, partijai yra naudinga.
R. Urbonaitė: konservatoriai praleido progą pakalbėti apie save kaip apie partiją
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė mano, kad sprendimas neorganizuoti partijos pirmininko rinkimų yra „keistas manevras“, nenaudingas patiems konservatoriams.
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Man atrodo, kad yra padaryta šiokia tokia klaida dėl to, kad buvo gana aiškiai anonsuota, kad tokie rinkimai bus, netgi patys konservatoriai platino būsimų rinkimų detales, kaip stengsis įtraukti ne tik konservatorių partijos žmones“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
R. Urbonaitės įsitikinimu, argumentas, kad rinkimai nerengiami dėl pandemijos taip pat yra silpnas.
„Man atrodo, kad vis dėlto pandemija neturėtų atšaukti nei diskusijų partijoje, nei tų procedūrų, kurios yra numatytos“, – savo nuomonę išsakė politologė.
„Aš suprantu, kad galbūt G. Landsbergio pergalės tikimybė tikrai buvo labai didelė, jam konkurenciją sudaryti – sudėtinga, bet negalime sakyti, kad vien šis kandidatų iškėlimas nerodo, kad konkurencija yra“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.
R. Urbonaitė akcentavo, kad šioje situacijoje partija gali pasirinkti kelis sprendimus, iš kurių vienas gali būti partijos pirmininko rinkimų nukėlimas iki pandemijos pabaigos.
„Man įdomu, kokie toliau sprendimai bus priimti. Nes vienas galimas sprendimas iš tikrųjų yra paskirti Gabrielių Landsbergį iš karto praktiškai naujai kadencijai, kitas sprendimas – nukelti šiuos rinkimus ir pavesti G. Landsbergiui pirmininkauti partijai dar tam tikrą laikotarpį, pusmetį ar metus, bet planuoti, kad tokie rinkimai įvyks“, – sakė R. Urbonaitė.
„Aš nežinau, kurį variantą jie pasirinks. Nes, man atrodo, jeigu pasirinkai pandemiją kaip argumentą, o pandemija – mes visi tikimės, kad yra laikinas dalykas – tai tuomet ir idėja apie rinkimų nukėlimą galėtų atsirasti“, – teigė ji.
Taigi, politologė pabrėžia, kad nuspręsdami nerengti partijos pirmininko rinkimų konservatoriai „praleido gerą progą ne tik pakalbėti apie save kaip dabartinius valdančiuosius, bet ir apie save, kaip apie partiją“.
L. Bielinis: tai rodo partijos viduje nusistovėjusią aiškią hierarchinę tvarką
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis mano, kad sprendimas neorganizuoti partijos pirmininko rinkimų rodo TS-LKD aiškią hierarchinę tvarką, o tai, anot jo, partijai yra naudinga.
„Partijos viduje tai rodo tam tikrą nusistovėjusią hierarchinę tvarką. Ko gero, partijos vidaus gyvenimui tai yra naudinga. Nes iš tikrųjų vidinis blaškymasis partijų viduje kartais sukelia tokias audras, kurios patiems partiečiams būna netikėtos“, – Eltai teigė L. Bielinis.
Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Aš manau, kad pačiai partijai tai yra sveika, nes vidinė hierarchija turi būti aiški ir suprantama visiems ir dauguma turi būti lojali tai hierarchijai. Šiuo atveju mes pamatėme, kad iš tikrųjų hierarchiniai santykiai yra aiškūs ir suprantami partijos viduje“, – taip pat akcentavo jis.
Visgi politologas pripažino, kad viešumoje TS-LKD partiečių sprendimas nekonkuruoti su G. Landsbergiu gali sukelti įvairias interpretacijas.
„Viešumoje šitoks veiksmas gali sukelti įvairias interpretacijas ir tai gali būti traktuojama ir neigiamai, kaip valdžios uzurpavimą arba alternatyvių lyderių nebuvimą politinėje partijoje. Bet viešumoje visada bus visokiausių komentarų“, – sakė politologas.
Tačiau L. Bielinis akcentuoja, kad aiški TS-LKD nusistovėjusi hierarchinė struktūra ir krikdemų pasitraukimas iš partijos rinkimų nereiškia, kad partijoje nėra nuomonių įvairovės. Jis akcentuoja, kad partijoje galima neretai pastebėti aiškiai išsiskiriančias vertybines pozicijas, galinčias sukelti ne tik nesusikalbėjimą, bet ir audras.
„Iš tikrųjų partijos viduje yra nuomonių įvairovė, pozicijų įvairovė, ji egzistuoja ir diskusija taip pat yra. Partinė hierarchija signalizuoja apie struktūros aiškumą, apie kiekvieno suvokimą, kokį vaidmenį jis užima partijoje. Tuo tarpu pozicijos arba vertybinės orientacijos yra labai įvairios ir hierarchijos buvimas nesuvaržo tos diskusijos“, – atkreipė dėmesį L. Bielinis.
Penktadienį paaiškės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatai partijos pirmininko rinkimuose. Kol kas apsisprendimo dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose nėra oficialiai patvirtinęs nei vienas pretendentas.
Didžioji dauguma partijos skyrių ir struktūrų siūlo dabartinio pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą (72 siūlymai).
Greta šio pretendento siūlomi ir šie TS-LKD nariai: Paulius Saudargas (31 siūlymas), Laurynas Kasčiūnas (28 siūlymai), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (12 siūlymų), Gintarė Skaistė (5 siūlymai), tris kartus buvo pasiūlytos Žygimanto Pavilionio ir Jurgitos Šiugždinienės kandidatūros, du kartus – Arvydo Anušausko, Audroniaus Ažubalio ir Monikos Navickienės, po vieną kartą – Valdo Benkunsko, Irenos Degutienės, Rasos Juknevičienės, Mykolo Majausko, Kazio Starkevičiaus ir Šarūno Vaitkaus kandidatūros.
Pirmasis TS-LKD pirmininko rinkimų turas vyks kovo 27–28 dienomis, jei prireiks, antrasis bus surengtas balandžio 24–25 dienomis.
Laikantis TS-LKD įstatų, organizuojami atvirojo tipo pirmininko rinkimai – juose balso teisę turės partijos nariai ir rinkimams užsiregistravę asmenys. Registruotis rinkimams galės rinkimų dieną vyresni nei 16 metų kitoms partijoms ar rinkimų komitetams nepriklausantys Lietuvos piliečiai, pritariantys TS-LKD vertybėms.
Atsižvelgiant į pandemijos aplinkybes ir taikomus ribojimus, rinkimai organizuojami balsuojant tik paštu ir internetu, nepriklausantys partijai užsiregistravę rinkimams asmenys galės balsuoti tik internetu.
Istorikas Valdas Rakutis. Slaptai.lt nuotr.Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžia, kad viešumoje pasirodęs parlamentaro Valdo Rakučio autorinis tekstas „Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?“ nėra frakcijos pozicija.
Konservatorių frakcijai priklausančio istoriko V. Rakučio straipsnis, viešumoje išplatintas trečiadienį minint tarptautinę Holokausto atminimo dieną, susilaukė nemažai kritikos dėl kai kurių išsakytų teiginių.
Savo tekste parlamentaro mandatą turintis istorikas svarstė, ar nereikėtų daugiau dėmesio skirti klausimams, apie tai, kokios idėjos paskatino dalį žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. V. Rakutis taip pat teigė, kad buvo žydų, kurie kolaboravo su nacių režimu.
„V. Rakučio tekste išreikštos mintys nėra frakcijos pozicija. Tai yra Seimo nario asmeninė nuomonė“, – išplatintame pranešime teigia TS-LKD frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Šiandien minime tarptautinę Holokausto dieną. Ši diena skirta pagerbti Holokausto aukas. Turime suprasti, kad mūsų šalį ši tragedija palietė itin skaudžiai. Šiandien turime kalbėti apie atjautą bei atminti žmonių išgyventą siaubą. Nėra jokio pateisinimo Holokaustui – žmonijos tragedijai, pražudžiusiai milijonus šeimų“, – teigia frakcijos seniūnė.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Džojos Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.
Pirmosios gyventojų apklausos po Seimo rinkimų rodo, kad konservatorių pergalė gyventojams didesnės euforijos nesukėlė. Lyginant su „valstiečių“ populiarumo proveržiu iškart po Seimo rinkimų 2016 metais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išlaikė panašų populiarumo lygį kaip ir iki parlamento rinkimų rudenį.
Šį kartą, skirtingai nei prieš ketverius metus, valdžios pasikeitimas vyko per valstybę užklupusią pandemijos sukeltą krizę. O tai konservatoriams nėra naujiena. 2008 metais prasidėjus finansų krizei po Seimo rinkimų Vyriausybės kontrolę į savo rankas perėmė Andrius Kubilius ir per ketverius metus, priimdamas nepopuliarius sprendimus, „sudegino“ tiek savo, tiek ir partijos populiarumą. Ar gresia panašus likimas ir Ingridai Šimonytei bei jos Ministrų Kabinetui, ekspertų nuomone, yra dar per anksti sakyti, nors prielaidų, kad šį kartą viskas gali susiklostyti ir kitaip, jiems pavyko surasti.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 6-30 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, partiniuose reitinguose lyderystę užtikrintai išlaiko Seimo rinkimus laimėjusi TS-LKD. Palaikymą Gabrieliaus Landsbergio vedamiems konservatoriams deklaravo 15,5 proc. šalies gyventojų.
Už jų nugarų lieka gausiausia opozicinė partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Pasibaigus Seimo rinkimams Ramūno Karbauskio vedamus „valstiečius“ remia lygiai 13 proc. piliečių.
Konservatorius Andrius Kubilius. LRS nuotr.
Toliau rikiuojasi valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios liberalios partijos: Viktorijos Čmilytės-Nielsen pirmininkaujamas Liberalų sąjūdis (8,8 proc.) ir Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija (7,7 proc.).
Daugiau nei 5 proc. palaikymą reitingų lentelėje turi dar dvi politinės jėgos, kurioms pavyko patekti į Seimą ir suformuoti frakcijas.
Penktoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė smulkiausią frakciją tarp opozicinių jėgų turinti Darbo partija. Tai, kad simpatizuoja Viktoro Uspaskicho vadovaujamiems „darbiečiams“ prisipažįsta 7,2 proc. respondentų. Kiek mažesnį palaikymą turi opozicijoje likę Gintauto Palucko vedami Lietuvos socialdemokratai. Juos, lapkričio mėnesio duomenimis, rėmė 6,4 proc. gyventojų.
Toliau reitingų lentelėje paminėtos politinės partijos į Seimą per spalį vykusius rinkimus nepateko. Tačiau kai kurioms iš šių partijų Seime atstovauja vienmandatėse išrinkti parlamentarai.
Pareiškimus apie esą nesąžiningus Seimo rinkimus deklaravusio Valdemaro Tomaševskio vadovaujamą Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) vis dar remia 3,2 proc. respondentų. Už šios partijos – didelių ambicijų turėjusi, tačiau į Seimą nepatekusi, vadinamoji „trijų muškietininkų“ Laisvės ir teisingumo partija. Šį Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujamą darinį palaiko 2,9 proc. piliečių.
Reitingų lentelės gale – Seime nė vieno atstovo nebeturinti Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija – tautininkai (1,7 proc.). Galiausiai sąrašą užbaigia buvusi valdančioji Gedimino Kirkilo „socialdarbiečių“ partija. Pastarąją lapkričio mėnesį palaikė 1,3 proc. gyventojų. Tiesa, nors „socialdarbiečiai“, kaip ir LLRA-KŠS, Seimo rinkimuose 5 proc. barjero ir neperkopė, po 3 mandatus iškovojo vienmandatėse apygardose šioms partijoms atstovavę politikai.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, už kitas rinkimuose dalyvausiančias partijas ketino balsuoti mažiau nei vienas procentas respondentų.
Tuo tarpu trečdalis (31,7 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Lyginant su apklausa prieš 3 mėnesius, neapsisprendusių ar neketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose gyventojų padaugėjo 5 procentiniais punktais.
Ekspertai komentuodami pirmuosius partijų reitingus po Seimo rinkimų atkreipia dėmesį į tai, kad konservatoriai į valdžią vėl grįžta, kai valstybė yra patekusi į gilią krizę. Viena vertus, pažymi „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, bent jau vienu aspektu porinkiminė visuomenės reakcija į konservatorių pergalę yra identiška tai, kuri kilo 2008 m., kai Seimo rinkimus laimėjo Andriaus Kubiliaus vedama Tėvynė sąjunga. Kita vertus, tai nebūtinai reiškia, kad COVID-19 krizė sudegins I. Šimonytės populiarumą ir įšaldys partijos elektorato augimo perspektyvas.
Tiek I. Šimonytė, o ir pati partija, sako R. Ališauskienei antrinanti Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, turi įgijusi svarbios patirties suvaldant krizes. Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi „Baltijos tyrimų“ vadovė pažymi, kad visuomenės pirmosios reakcijos po Seimo rinkimų skiriasi nuo tų, kokios buvo 2016 m. laimėjus „valstiečiams“.
„Anksčiau laimėjusių partijų reitingas po rinkimų pašokdavo. Pavyzdžiui „valstiečių“ reitingas po Seimo rinkimų 2016 m. buvo ganėtinai išaugęs. Bet ir tuomet, kai rinkimus laimėjo Andriaus Kubiliaus vedami konservatoriai, kažkokio atsiplėšimo nuo konkurentų nebuvo. Konservatorių yra kitokia specifika. Jų elektoratas lojalus ir sutelktas, tačiau jų yra tiek, kiek yra“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Kitaip tariant, sutiko sociologė, didesnio porinkiminio entuziazmo konservatorių atžvilgiu nematyti pirmiausiai dėl to, kad rinkimus laimėjo partija, turinti beveik „nepramušamas“ stiklines lubas.
„Tiesiog pas juos neateina rinkėjų iš kairės“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Ir ji nesiryžo spėliot,i ar COVID-19 sukeltos problemos, kurias partija turės parodyti jau artimiausiu metu, gebanti spręsti, sudarys galimybes tas stiklines lubas „sudaužyti“.
„Kol kas labai sunku pasakyti, kol jie nepradėjo dirbti. Todėl būtų sunku spėlioti“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak jos, dinamika, kurią turi koronaviruso sukelta krizė, apsunkina galimybes prognozuoti ilgesnio laikotarpio populiarumo perspektyvas partijai. R. Ališauskienės teigimu, geras pavyzdys yra tai, kaip pandemijos sukeltos krizės kontekste keitėsi „valstiečių“ palaikymas. „Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Jei žiūrėtume į pavasarinę situaciją, tai „valstiečių“ vertinimai pakilo per pavasarinį karantiną. Priminsiu, kad 2020 metų pradžioje jų situacija atrodė labai blogai. Buvo net keliamas klausimas, ar jie apskritai pateks į Seimą. Bet pavasarį jų palaikymas išaugo, tačiau po kurio laiko vėl ėmė prastėti. Todėl šiuo atžvilgiu svarbiausias klausimas yra, kokių priemonių bus imtasi ir kaip jos veiks, kokia pagaliau situacija bus su ekonomika. Juk yra visas paketas sričių, ne tik sveikata“, – aiškino R. Ališauskienė.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė neatmetanti galimybės, jog koronaviruso sukelta krizė už valstybės vairo stojusiems konservatoriams paliks kiek kitokius įspaudus nei paliko finansų krizė A. Kubiliaus Vyriausybės veiklos laikotarpiu.
„Jei užsikrėtimų ir mirčių skaičiai pradės mažėti ir valdantieji parodys, jog vis dėlto geba valdyti situaciją, visuomenės reakcija, tikėtina, bus pozityvi. Nepaisant to, kad galbūt tos reguliuojančios ar draudžiančios priemonės bus ir griežtesnės“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologės manymu, apskritai visuomenė gali sulaužyti kai kuriuos viešojoje erdvėje prigijusius stereotipus apie konservatorius. Kaip viena iš tokios galimybės prielaidų, svarsto R. Urbonaitė, yra tai, kad premjerė I. Šimonytė, ko gero, suprato ir pasimokė iš A. Kubiliaus padarytų klaidų ankstesnės krizės metu.
Todėl MRU dėstytoja neatmetė tikimybės, kad sėkmingas COVID-19 krizės valdymas ir sustyguota bei empatiška dešiniųjų komunikacija su visuomene, gali konservatorių palaikytojų gretas net išplėsti.
„Aš manau, kad jie gali pasiųsti neblogą žinią apie save, sukurti pozityvesnį paveikslą, jei tik sugebės parodyti kompetenciją ir tinkamai komunikuos. Deja, bet kadenciją baigę valdantieji, akivaizdu, kad kai kuriuos apdovanojimus išsidalino gerokai anksčiau laiko ir paskutinės savaitės ne vieną galėjo nuvilti. Todėl bent kiek palenkti į savo pusę daugiau žmonių konservatoriai turi visus šansus. Nesakau, kad greitai galima papildyti savo rinkėjų gretas, bet, manau tai yra galimybė pradėti kurti kitokį savo įvaizdį. Ir tai priklausys nuo jų pačių veikimo. Valdžia suteikia daug galimybių tiek pagerinti savo įvaizdį, tiek jį ir sugadinti.“, – sakė ji.
S. Skvernelis turi gerų šansų tapti ryškiausia centro kairės politine figūra
Visgi COVID-19 krizė, neabejojo R. Ališauskienė, bus tikras išbandymas I. Šimonytės Ministrų Kabinetui. Didžiausios apkrovos ir visuomenės dėmesys bent jau artimiausiu metu teks ne tik premjerei, bet ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Todėl, tęsė „Baltijos tyrimų“ vadovė, tik naujosios Vyriausybės priimti sprendimai parodys, kiek ir ar apskritai išsilaikys visuomenės pasitikėjimas naujosios valdžios lyderiais.
Kita vertus, akcentavo R. Ališauskienė, klausimą galima kelti ir dėl premjero pareigas baigusio Sauliaus Skvernelio politinės ateities bei svorio.
Sociologės manymu, ekspremjeras turi puikių galimybių įsitvirtinti kaip ryškiausia centro kairės politinė figūra. Tačiau viskas priklausys nuo to, kiek į opoziciją nublokštas S. Skvernelis pats norės būti aktyvus.
„Aš manau, kad Skvernelis išliks matomas politikas. Jis veikia labiau centro kairės pusėje. Todėl jei žiūrėtume į tai, su kuo jis konkuruoja, pamatysime, kad jis didelių konkurentų centro kairėje neturi. Paluckas po truputėlį dingsta, o daugiau nėra su kuo konkuruoti. Skvernelis centro kairėje yra labiausiai matomas ir atsimenamas. Tačiau viskas priklausys nuo to, kiek jis bus aktyvus ir kiek norės būti matomas“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2020 m. lapkričio 6–30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Valdančiąją daugumą formuojanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pirmadienį ketina pasirašyti koalicinę sutartį.
Šeštadienį susitarimą dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų vienbalsiai patvirtino TS-LKD prezidiumas.
„TS-LKD bendruomenė vieningai patvirtino koalicinio susitarimo dokumentą. Tikime, kad šis susitarimas padės pamatus rimtiems darbams, kuriais sustiprinsime Lietuvos valstybę ir atkursime žmonių pasitikėjimą“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Penktadienį šiam susitarimui pritarė Laisvės partijos Politinė taryba.
Pasak dešiniųjų partijų buriamos koalicijos lyderės Ingridos Šimonytės, pirmadienį dar nebus paskelbtos pavardės asmenų, pretenduojančių užimti postus Vyriausybėje ir Seime.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors derybos dėl valdančiosios koalicijos jau įgauna pagreitį, naujai išrinkti valdantieji norimų politinių postų kol kas neįvardina. Didžiausia intriga kyla dėl to, ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui atiteks koks nors svarbus politinis postas Seime arba Vyriausybėje. Kol kas pats politikas atvirauti apie savo asmenines ambicijas vengia ir akcentuoja, kad dirbs ten, kur jo labiausiai reikės.
Ekspertai teigia, kad tokia santūri politiko pozicija kol kas yra racionaliausia tiek partijai, tiek ir pačiam TS-LKD pirmininkui. Politologų teigimu, G. Landsbergiui šiuo metu naudingiausia būtų susikoncentruoti į savo, kaip partijos pirmininko, pozicijos stiprinimą.
V. Valentinavičius: konservatorių pirmininkui parankiausia nereikšti asmeninių savo ambicijų
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius teigia neatmetantis scenarijaus, kad G. Landsbergis po koalicinių derybų liks be politinio posto Seime ar Vyriausybėje.
„Tikėtina, nes matome visiškai kitokį Gabrielių Landsbergį nei po 2016 metų Seimo rinkimų. Tada tarp dviejų rinkimų turų TS-LKD rinkimų kampanijos pagrindinis teiginys buvo: balsuokite už TS-LKD, nes G. Landsbergis bus premjeras. Ir mes prisimename, ir partija prisimena, ir pats G. Landsbergis prisimena, kad tai baigėsi sutriuškinimu antrame ture“, – Eltai teigė V. Valentinavičius. Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Visgi politologas atkreipia dėmesį, kad dabartinė konservatorių pirmininko laikysena yra kardinaliai pasikeitusi.
„Matome visiškai priešingą laikyseną, kad aktyviai yra gesinamos visos kalbos apie postus, kurių norėtų. Tai yra išmoktos 2016 metų pamokos, kai labai skaudžiai nudegė per anksti, be jokio pagrindo pretenduodamas į svarbius postus. Todėl dabar žymiai saugesnė laikysena yra pabrėžti, kad ne postai yra aktualūs“, – aiškino MRU politologas.
V. Valentinavičius mano, kad G. Landsbergio sprendimas likti rinkimų kampanijos nuošalyje ir iniciatyvą perleisti Ingridai Šimonytei ir atvedė konservatorius į rinkimus. Politologas įsitikinęs, kad sprendimas G. Landsbergiui ir toliau laikytis santūrios pozicijos bei nesigviešti postų ilgalaikėje perspektyvoje yra naudingas ne tik TS-LKD, bet ir pačiam G. Landsbergiui.
„Pats Gabrielius suprato, kad ir jam, ir partijai žymiai geriau, jeigu laikosi santūriai. Ir nors ir pats G. Landsbergis asmeniškai kažkokių postų galbūt negaus, bet partijos, kaip politinės jėgos, pozicijos stiprėja. Aš manau, kad paradoksaliai tokia valdysena kaip tik yra vienintelis būdas Gabrieliui padidinti savo populiarumą. O tada jau atitinkamai bus galima pretenduoti į kažkokius postus, turint tvirtesnį pagrindą po kojomis“, – svarstė jis.
„Ar tai yra tikrai nuoširdi laikysena, ar ne – mes to nežinome. Bet kad ji yra teisinga dabartinėmis aplinkybėmis, tai aš tam galėčiau pritarti. Iš tokios pozicijos vėliau yra didelė manevro laisvė. Nežinau, kiek tai daroma sąmoningai, o kiek ne, bet, mano galva, tai dabartinėmis aplinkybėmis yra natūralus ir teisingas pasirinkimas“, – pridūrė politologas.
Visgi V. Valentnavičius mano, kad dabartinėje situacijoje konservatorių pirmininkas vis dar turi atviras galimybes tiek užimti Seimo pirmininko postą, tiek pretenduoti į kokios nors srities ministro pareigybę.
„Viskas yra atvira, bet svarbu nepadaryti klaidos ir nenorėti per daug, per daug atvirai“, – apibendrino MRU politologas.
L. Bielinis: G. Landsbergiui naudingiausia stiprinti savo, kaip partijos pirmininko, poziciją
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis yra įsitikinęs, kad G. Landsbergiui šiuo metu svarbiausia yra suformuoti valdančiąją koaliciją, o ne siekti įgyvendinti savo asmenines ambicijas.
„Valdančiąją koaliciją formuojančių konservatorių vadovas, ko gero, visų pirma, suinteresuotas, kad koalicija įvyktų ir galima būtų realiai pasirašyti sutartį be kažkokių didesnių įtampų su partneriais. Todėl savo asmeninę poziciją arba galimybę užimti postą G. Landsbergis greičiausiai atideda į antrą planą“, – savo nuomone dalinosi profesorius.
Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Politologas taip pat tikina neatmetantis galimybės, kad konservatorių pirmininkas apsispręs apskritai nepretenduoti į jokį politinį postą. L. Bielinis teigia, kad toks G. Landsbergio sprendimas būtų racionalus dėl strateginių priežasčių, orientuotų į ilgalaikę perspektyvą.
„Laikas parodė, jog jis iš tikrųjų gana neblogai mąsto strategiškai ir puikiai supranta, kad postas šiandieną yra tik vienas iš tarpinių tikslų, kurių galima, esant reikalui, ir atsisakyti. Iš tikrųjų strateginis tikslas yra ilgalaikė ir stipri dominavimo pozicija valdančiuosiuose ir buvimas valdančiuosiuose“, – Eltai teigė L. Bielinis.
„Antra, manau, kad G. Landsbergis labai blaiviai mato save asmeniškai politiniame lauke ir puikiai supranta, kad jis yra jaunas, jam dar viskas ateityje, jam dar visos pozicijos ir visi postai galimi. Galimi ne tik šiandieną, bet ir galimi po daugelio metų“, – antrąją priežastį įvardino jis.
L. Bielinis taip pat priduria manąs, kad susilaikymas nuo pretenzijų į politinius postus TS-LKD pirmininkui būtų naudingas ir stiprinant savo reputaciją visuomenėje.
„Reputacine prasme tai naudinga. Ir manau, kad jis puikiai suvokia, jog strateginis interesas yra daug svarbiau negu šiandieną užimti vieną postą ir juo didžiuotis. Aš manyčiau, kad G. Landsbergis pabandys išnaudoti šį strateginį interesą ir užleis vietas tiems, kurie galbūt reiškia pretenzijas“, – teigė jis.
Politologas akcentuoja, kad G. Landsbergiui šioje situacijoje naudingiausia susikoncentruoti į savo, kaip partijos pirmininko, pozicijų stiprinimą.
„Manyčiau, kad jam svarbiausia suformuoti savo istoriją Seimo veikloje diskutuojant ir bendrai politiškai demonstruojant save kaip efektingą partijos pirmininką“, – pabrėžė L. Bielinis.
