Antrankiai
Stokholmas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Švedijos teismas nuteisė kalėti turką už „mėginimą finansuoti terorizmą“ paremiant prokurdišką organizaciją. Tai pirmas toks nuosprendis šioje Skandinavijos šalyje, siekiančioje Ankaros pritarimo narystei NATO.
Vyras, Stokholmo apygardos teismo apibūdintas kaip vyresnis nei 40 metų iš Turkijos kilęs kurdas, pripažintas kaltas ir dėl turto prievartavimo sunkinančiomis aplinkybėmis bei nusikaltimo, susijusio su šaunamuoju ginklu. Teismas jam skyrė ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausmę ir deportaciją ją atlikus.
Vyras buvo sulaikytas sausį, kai prie vieno Stokholmo restorano grasino ir šaudė. Teisėjas Mansas Wigenas sakė, kad jis „ginklu mėgino gauti pinigų iš Stokholmo kurdų verslininko Kurdistano darbininkų partijai (KDP)“. Pasak teisėjo, KDP vykdė Europoje plačią lėšų rinkimo programą, įskaitant turto prievartavimą. Nuteistojo advokatas sakė su nuosprendžiu nesutinkantis ir jį apskųsiantis.
Turkija blokuoja Švedijos pastangas įstoti į NATO ir kaltina Skandinavijos šalį teikiant prieglobstį „teroristams“, ypač KDP nariams. Ankara prašo Stokholmo išduoti dešimtis žmonių. Pernai liepą Švedija sugriežtino kovos su terorizmu įstatymus, palengvindama baudžiamąjį persekiojimą už teroristinių organizacijų finansavimo veiklą. Tai pirmas kartas, kai naujasis įstatymas jau pritaikytas prieš KDP rėmėją.
Nuosprendis paskelbtas tuo metu, kai NATO būstinėje Briuselyje susitinka aukšti Turkijos ir Švedijos diplomatai. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose taip pat susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu aptarti įstrigusios narystės. NATO narės spaudžia Turkiją uždegti žalią šviesą Švedijai iki viršūnių susitikimo Lietuvoje, jis Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis. Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios Švedijos paraiškos, tam reikia visų narių pritarimo.
Turkijos vėliava
Ankara, liepos 4 d. (AFP-ELTA). Antradienį Turkija perspėjo nepasiduosianti spaudimui priimti Švediją į NATO ir sakė vis dar vertinanti, ar Šiaurės šalies narystė būtų naudinga, ar pakenktų blokui.
Užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas išsakė šiuos teiginius likus dviem dienoms iki susitikimo su Švedijos kolega Briuselyje aptarti Stokholmo pastangas, kad Švedija taptų 32-ąja JAV vadovaujamo gynybos Aljanso nare.
NATO tikisi pasveikinti Švediją dar prieš Lietuvoje liepos 11-12 dienomis vyksiantį Aljanso lyderių viršūnių susitikimą. Tačiau Turkija ir kita NATO narė Vengrija atidėlioja ratifikavimą dėl įvairių nesutarimų tiek su Stokholmu, tiek su Briuseliu. Šalims siekiant tapti NATO narėmis būtinas visų galingiausios pasaulyje gynybos organizacijos narių pritarimas.
Per televizijos transliuotą spaudos konferenciją H. Fidanas sakė, kad Turkija niekada nesutiks „su laiko spaudimu kaip metodu“.
Ankarą nuvylė Stokholmo policijos sprendimais išduoti leidimus protestams, per kuriuos prieš islamą nusistatę veikėjai prie Turkijos ambasados ir mečečių degino koraną. Pastarasis toks protestas surengtas pirmąją musulmonų religinės šventės „Eid al-Adha“ dieną praėjusią savaitę ir sulaukė musulmonų pasmerkimo. H. Fidanas pasitelkė šį incidentą kaip pavyzdį, kad Švedija nevykdo įsipareigojimų, prisiimtų prieš metus Madride gavus pirminį Turkijos palaikymą. Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto
„Švedijos saugumo sistema nepajėgi sustabdyti provokacijų. Tai atneša į NATO ne daugiau jėgos, o daugiau problemų“, – sakė jis ir pridūrė, jog kalbant apie strategiją ir saugumą, kai aptariama Švedijos narystė NATO, svarbu tai, ar ji „duos naudos, ar bus našta“.
Švedijos vyriausybė sekmadienį kaip „islamofobišką“ pasmerkė korano deginimą praėjusią savaitę. Tačiau užsienio reikalų ministerijos pareiškime pabrėžiama Švedijos Konstitucijos saugoma teisė į susirinkimų, žodžio ir demonstracijų laisvę. Stokholmo policija prieš protestą nusprendė, kad su korano deginimu susijusi rizika „nebuvo tokio pobūdžio, kad pagal galiojančius įstatymus būtų galima pateisinti sprendimą atmesti prašymą“.
Man vis tik atrodė, jog Švedija užtektinai rimta valstybė. Šiandien – iš nuostabos svyra rankos. Civilizuotos, brandžios valstybės rašo knygas, jas platina, reklamuoja, rengia jų parodas, aptarimus, verčia į užsienio kalbas, tobulina knygų leidybos procesus, knygas pagarbiai saugo bibliotekų archyvuose, knygynuose. Civilizuotos, brandžios valstybės niekad niekam neleidžia niekinti jokių knygų.
Deja, Švedija pastaruoju metu elgiasi priešingai! Ji neprieštarauja, kad jos miestuose būtų deginamos knygos tarsi pačiais tamsiausiais inkvizicijos ar cenzūros laikais. Beje, Švedija leido tyčiotis iš ypatingai svarbios musulmonams knygos – šventojo Korano. Niekinimo vieta – prie pat Stokholmo mečetės. Data taip pat parinkta vadovaujantis pačiu niekšiškiausiu cinizmu – musulmonų šventės Eid al-Adha išvakarėse.
Dar pridėkime aplinkybę, jog Švedija šiandien trokšta tapti NATO nare, o Turkija šiam švediškam siekiui priešinasi, mat oficialusis Stokholmas bent jau iki šiol globojo turkams priešiškas kurdų grupuotes bei lengva ranka leisdavo Švedijos teritorijoje pleškinti Koraną, – ir turėsime užtektinai ryškų paveikslą. Saviraiškos laisvė – čia niekuo dėta. Visa tai, ką padarė 37 metų Salwanas Momika, prieš kelerius metus pabėgęs iš Irako į Švediją, labiau panašu į provokaciją nei į žodžio ir nuomonės laisvę.
Be kita ko, kaip praneša ELTA, S. Momika trypė Koraną, po to įvyniojo į jį lašinių gabalėlių ir padegė knygos lapus. Vyras taip pat mojavo Švedijos vėliavomis. Šitaip jis neva išreiškė savo nuomonę apie Koraną, šitaip jis neva pabrėžė žodžio laisvės svarbą.
Prie Švedijos ambasados Vilniuje. Rezervuota. Slaptai.lt foto
Nesąmonė, demagogija. Kam šis drastiškas išpuolis naudingas? Mano žvilgsnis krypsta į Kremlių. Tai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui naudinga, jog Švedija nebūtų priimta į NATO, jog Turkija, svarbi Aljanso narė, prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos 11 – 12 dienomis mirtinai susipyktų su kandidate į NATO nares Švedija. Gal tas pabėgėlis iš Irako ir nesupranta, ką iš tiesų padarė, gal jį panaudojo jam pačiam nesuvokiant visų pasekmių. Bet Švedijos parlamentaras, Švedijos premjeras, Švedijos teisėjai ir Švedijos slaptosios bei specialiosios tarnybos, man regis, turėjo susigaudyti, kas, kodėl ir kaip juos mausto tarsi aklus kačiukus. O jei nesuvokia, nesupranta, nesusigaudo, tai kokia nauda iš aklos ir kučios Švedijos mūsų Aljansui?
Sprendžiant iš Turkijos užsienio reikalų ministro Hakano Fidano pasipiktinimų, Ankara rimtai supyko. „Aš prakeikiu niekšišką veiksmą, įvykdytą prieš mūsų Šventąją Knygą, Šventąjį Koraną, pirmąją Eid al Adha dieną“, – pareiškė tviteryje Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas. „Nepriimtina leisti imtis šių antiislamiškų veiksmų saviraiškos laisvės dingstimi. Užmerkti akis į tokius siaubingus poelgius reiškia būti bendrininku“, – pridūrė jis.
Mano supratimu, Švediją už idiotiškus laužus prie mečečių turėtų pasmerkti ne tik Turkija. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vos prieš keletą dienų skambino Turkijos kolegai ponui H. Fidanui ir įrodinėjo, kaip svarbu palaiminti Švedijos narystę NATO struktūrose. Teisinga, kad skambino Turkijos užsienio reikalų ministrui, pagirtina, jog užtarė Švediją. Bet jei Lietuva – rimta valstybė, Lietuvos URM vadovas G. Landsbergis privalėjo skambinti ir į Stokholmą. Jis privalėjo spausti švedus atsikvošėti. Bet, sprendžiant iš susirūpinimų bei pranešimų viešojoje erdvėje, niekas iš Lietuvos vadovų viešai ir atvirai nepasmerkė Švedijos kvailiojimų.
O juk Švedija šiandien nusipelnė pačių pikčiausių pasmerkimų. Jei Švediją į itin kvailą padėtį įstumti pajėgus vienui vienas pabėgėlis iš Irako, jei Švedija jau nebe pirmą sykį leidžia, kad ją maustytų nežinia iš kur atsidanginę žmonės, demagogiškai prisidengdami žodžio ar saviraiškos laisve, tokia valstybė tiek ir teverta pagarbos. Švedijos žvalgybos veltui valgo duoną.
Šių metų birželio 22 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su naujuoju Turkijos užsienio reikalų ministru Hakan Fidan. Pasak mūsų Užsienio reikalų ministerijos (URM), G. Landsbergis kalbėdamas su Turkijos URM ministru teigė, kad Švedijos narystė NATO sustiprintų visą Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir ypatingai Baltijos jūros regiono saugumą.
Štai citata iš minėto pranešimo visuomenei, kurį paskelbė ELTA. „Šios Šiaurės Europos valstybės narystė Aljanse būtų viena iš svarbių Vilniuje liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo sėkmių. Kalbame ne tik apie Švedijos saugumą, ne tik apie Skandinavijos saugumą, bet ir apie Baltijos regioną, kuris nori būti saugesnis ir labiau apsaugotas. Mes esame vienas iš Europos regionų, kurio saugumui kyla vieni didžiausių iššūkių. Todėl tikimės supratimo“. Taip sakė G. Landsbergis.
Žvelgiant iš šalies, tiktų pagirti Lietuvos diplomatijos šefą, kad, pergyvendamas dėl Švedijos reikalų, tuo pačiu rūpinasi Lietuvos saugumu. Tačiau šių eilučių autorius tokio pobūdžio politikų pareiškimus laiko primityviais. Tokių skelbimų autoriai, beje, tai būdinga visiems politikams, ne tik ministrui G. Landsbergiui, tenori parodyti, kaip jie šauniai pluša „vardan tos Lietuvos“. Daug teatrališkumo, daug gražių žodžių, daug susirūpinimo. Bet visa tai – dirbtina, nenatūralu, be kruopelytės nuoširdumo.
Be kita ko, – dar ir egoistiška. Vaizdžiai tariant, Lietuvos URM bosas tiesiog reikalauja palaiminti Švedijos narystę NATO, nes mums, lietuviams, tai gyvybiškai svarbu.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip, gyvybiškai svarbu. Beveik gyvybės arba mirties klausimas. Todėl, svarstant logiškai, oficialioji Ankara neturėtų prieštarauti Lietuvos pageidavimams. Bet būtent toks Lietuvos prašymas, kurį birželio 22-ąją pademonstravo ponas G. Landsbergis, – niekam tikęs. Bent keletą ėjimų į priekį matantis politikas turėjo šį Gordijaus mazgą numatyti dar tuomet, kai Švedijos sostinėje Stokholme demonstratyviai deginta musulmonams šventa knyga, kai švedų politikai lengva ranka kurdams dovanojo politinį prieglobstį suteikiančius dokumentus. Jau tuomet G. Landsbergis privalėjo viešai susirūpinti, ar Švedija elgiasi civilizuotai, demokratiškai, miesto centre laužuose pleškindama Koraną bei atmesdama turkų prašymus atidžiau pažvelgti į „kurdų problemą“. Nekiltų jokio žemės drebėjimo, jei ponas G. Landsbergis anuomet net būtų kritikavęs Švediją bent jau dėl knygų deginimo centrinėse miesto gatvėse. G. Landsbergio susirūpinimą, ar visuomet teisingai elgiasi oficialusis Stokholmas, laikyčiau pagrįstu. Klausimas, ar elgiamasi teisingai, – vienas iš svarbiausių, aktualiausių (nors labai dažnai užmirštamas). Broliai, kaimynai, partneriai turi teisę šnekučiuotis atvirai. Turi teisę net pasiginčyti, susibarti. Juk, kaip teigiama Švedijos ir Lietuvos konstitucijose, mes esame demokratiškos, atviros, žodžio laisvę ginančios valstybės.
Švedija: sudeginus Koraną, Malmėje kilo riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Tad jau tuomet G. Landsbergis prarado puikią progą pabarti kvailiojančią Švediją. Turkija būtų pastebėjusi Lietuvos pastangas ieškoti tikrosios tiesos, tikrųjų vertybių. Tačiau jaunasis Gabrielius švedams nė kiek nepriekaištavo. Todėl jis mažumėlę panašus į egoistą, kuris tik prašo, reikalauja, mainais nieko neduodamas.
Beje, jaunasis Gabrielius susikompromitavo Turkijos akyse ne vien dėl nenoro atviriau įvertinti anuometinius Švedijos kvailiojimus. Lietuva pati tebežingsniuoja bjauriu nuodėmės keliu. Omenyje turiu 2005-uosius metus, kuomet Lietuvos parlamentas specialia rezoliucija pasmerkė Turkiją dėl 1915-ųjų metų tragedijos.
Lietuva turi teisę analizuoti, kas dėjosi tuometinėje Osmanų imperijoje. Jai negali niekas uždrausti smerkti tą ar kitą pusę dėl į genocidą panašių žiaurumų. Tačiau tai reikia daryti civilizuotai. Lietuva pirmiausia turėjo nusiųsti istorikų, istorijos tyrinėtojų, žurnalistų grupę į Ankarą ir Stambulą studijuoti turkiškų archyvų. Po pusmečio intensyvių tyrinėjimų privalėjo savus istorijos analizuotojus nuskraidinti į Baku, kad šie skersai išilgai išnarpliotų senuosius azerbaidžaniečių rankraščius. Tuomet lietuviškoji delegacija privalėjo keliauti į Jerevaną peržiūrėti, kas rašoma armėniškuose dokumentuose. Bet šiandieninė Armėnijos valdžia svetimųjų neįsileidžia į savo archyvus, todėl tokia kelionė bent šiomis dienomis neįmanoma. Ir tik po rimtų tyrinėjimų Lietuvos parlamentas, susipažinęs su parvežtų dokumentų kopijomis, turėjo teisę vertinti, ar egizstavo „armėnų tautos genocidas“. Žodžiu, 2005-aisiais metais antiturkišką rezoliuciją lietuviai politikai priėmė netyrinėję nei turkiškų, nei azerbaidžanietiškų, nei armėniškų archyvų. Kažkas šūktelėjo Vakaruose, esą musulmonai turkai ir musulmonai azerbaidžaniečiai skriaudė krikščionis armėnus, ir Lietuva linkusi aklai patikėti. Ar begalima pasielgti kvailiau? Tikriausiai šis žingsnis – vienas iš absurdiškiausių Lietuvos istorijoje.
Turkijos vėliava
Šiandien – 2023-ieji. G. Landsbergis valdžioje jau – trejetą metų. Bet negirdėjau, kad Lietuvos valdančioji dauguma būtų bent jau įpareigojusi Turkijoje, Azerbaidžane ir Armėnijoje reziduojančius diplomatus susipažinti su archyviniais dokumentais, leisiančiais bent kiek giliau suvokti, kas dėjosi 1915-aisiais tuometinėse Osmanų imperijos žemėse. Štai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šių metų birželio 12-ąją įteikė skiriamuosius raštus naujajam Lietuvos ambasadoriui Armėnijoje ponui Andriui Pulokui. Ar šis Lietuvos ambasadorius išdrįs domėtis, kodėl Armėnija savo archyvus, skirtingai nei Turkija ir Azerbaidžanas, laiko aklinai uždarytus?
Azerbaidžano vėliava
O juk atsakymas – akivaizdus. Armėnija bijo atvirauti, mat tuomet paaiškės ne tik išdavystės tuometinėje Osmanų imperijoje, bet ir nusikaltimai engiant, žudant, iš gimtųjų namų vejant azerbaidžaniečius. Oficiali Armėnija nenori, kad pasaulis kuo plačiau sužinotų, jog dar visai neseniai net Jerevanas buvo išskirtinai azerbaidžanietiškas, ką jau bekalbėti apie Karabachą. Atidžiau pavarčius senuosius rankraščius paaiškėtų ypač ciniška didžioji afera dėl neva armėniškojo Karabacho. Išlįstų į paviršių visos demagogijos, visos klastos, kaip armėnų separatistai kvailino Europą, primesdami mums savo tendencingąjį požiūrį į Kaukazo istoriją. Galų gale Armėnija visais įmanomais būdais slepia žinias apie savo organizacijas ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun, kurios vos prieš kelis dešimtmečius rengė teroro aktus prieš turkų diplomatus ne vien Pietų Kaukaze, bet ir Europoje, JAV, Australijoje. Bet Lietuva kažkodėl nepriėmusi nė vienos rezoliucijos, jog turkų diplomatų ir konsulų žudymas Europos sostinėse Paryžiuje, Berlyne, Madride ar Romone, – nusikaltimas.
Taigi pono G. Landsbergio pokalbis su naujuoju Turkijos diplomatijos bosu, drįstu manyti, – egoistiškas. Mes reikalaujame, kad turkai duotų ir tą, ir aną, dar prašysime, kad patvirtų visus Baltijos šalių gynybos planus, dar reikalausime, kad turkų naikintuvai saugotų mūsų oro erdvę, turkų kariai dalyvautų bendrose pratybose, turkų karo laivai patruliuotų Baltijos jūroje, bet patys – nė piršto nepajudiname, kad pasidomėtume, kokių nuoskaudų turi Turkija ir jos sąjungininkas Azerbaidžanas. Deja, Lietuva per pastaruosius trejetą metų nežengė nė vieno rimto žingsnio, kad giliau pažintų Turkiją ir Azerbaidžaną. Tik apsimetė, jog domisi. Mes nesugebėjome organizuoti net ekspedicijos į Ankaros ir Baku archyvus.
Švedijos žemėlapis
Stokholmas, birželio 12 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Švedija sutiko išduoti Turkijai už prekybą narkotikais nuteistą vyrą, Kurdistano Darbo Partijos (PKK) rėmėją. Tai pirmas toks Stokholmo sprendimas nuo tada, kai Ankara blokuoja Švedijos priėmimą į NATO.
Turkija kaltina Švediją teikiant prieglobstį „teroristams“, ypač PKK nariams, ir prašo Stokholmo išduoti dešimtis žmonių.
Švedijos vyriausybė nusprendė išduoti 35 metų Turkijos pilietį, naujienų agentūrai AFP sakė Teisingumo ministerijos pareigūnas Ashrafas Ahmedas ir pridūrė, kad Turkija nori, jog jis atliktų bausmę dėl prekybos narkotikais.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, gegužės 14 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidento rinkimuose šiuo metu pirmauja dabartinis valstybės vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Nepaisant to, tai tik pirminiai rezultatai, dar neleidžiantys spręsti apie balsavimo baigtį ir galintys visiškai pasikeisti.
Suskaičiavus 34,4 proc. balsų, R. T. Erdoganas yra priekyje. Jo kandidatūrą kol kas palaikė 53,2 proc. rinkėjų. Tuo metu opozicijos lyderis Kemalas Kilicdaroglu yra surinkęs 40,9 proc. balsų. Kaip teigiama, didžioji dalis iki šiol suskaičiuotų balsų buvo atiduoti R. T. Erdoganą gausiai palaikančiose Turkijos vietovėse šalies šiaurėje ir rytuose.
K. Kilicdaroglu vadovaujamos Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovas Faikas Oztrakas nurodė, kad opozicijos atlikti vidiniai skaičiavimai esą parodė „teigiamus“ rezultatus. „Mūsų pačių duomenimis, regime teigiamą vaizdą, – tvirtino atstovas. – Pateiksime skaičiavimus, kai atidarytų balsadėžių skaičius pasieks reikšmingą lygį.“
Opozicijai atstovaujantis Stambulo meras Ekremas Imamoglu, kuris yra laikomas potencialiu kandidatu į viceprezidento postą, jei rinkimus laimėtų K. Kilicdaroglu, paragino Turkijos žmones netikėti šalies oficialios valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“ skelbiamais duomenimis. „Mes visiškai netikime „Anadolu“, – pareiškė E. Imamoglu.
Sekmadienį Turkijoje surengti rinkimai laikomi labai svarbiais. Šalies piliečiai juose turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę apie ilgiausiai valdžioje esantį Turkijos lyderį.
Daugelis priešrinkiminių apklausų rodė nežymų K. Kilicdaroglu pranašumą ir nedidelį nutolimą nuo 50 proc. balsų ribos, kurią peržengus būtų išvengta antro prezidento rinkimų rato gegužės 28 d.
Turkijos žmonės sekmadienį be valstybės vadovo taip pat rinko parlamentą.
Suomijos prezidentas Saulis Niinistö. EPA – ELTA nuotr.
Helsinkis, kovo 15 d. (AFP-ELTA). Turkija, pasak Suomijos prezidento Saulio Niinistö, priėmė sprendimą dėl Suomijos siekio tapti NATO nare. Jis priėmė kvietimą penktadienį atvykti į Turkiją, kad dalyvautų paskelbiant šį sprendimą, trečiadienį Helsinkyje pareiškė S. Niinistö.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas iki šiol priešinosi Švedijos ir Suomijos siekiamai narystei Aljanse, tačiau pastaruoju metu daugėjo požymių, kad Ankara pirmiausiai pritars Suomijos stojimui.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
„Turkai tikisi, kad aš dalyvausiu, kai jie skelbs sprendimą, – kalbėjo S. Niinistö. – Žinoma, kad priėmiau kvietimą ir būsiu ten, kad išgirsčiau jų ketinimus“.
Suomija ir Švedija po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusią gegužę atsisakė dešimtmečius trukusios savo karinio neutralumo politikos ir kartu pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tam turi pritarti visos 30 Aljanso narių. Kol kas „taip“ dar nėra tarusi Turkija ir Vengrija.
Pastaruoju metu būta signalų, kad Šiaurės šalių siekis kartu įstoti į NATO gali nepavykti. Turkija ypač turi prieštaravimų dėl Švedijos narystės ir reikalauja iš vyriausybės Stokholme griežtesnių veiksmų prieš kurdų aktyvistus šalyje, kuriuos Ankara vadina „teroristais“.
Gegužės 14 dieną Turkijoje vyks prezidento ir parlamento rikimais. Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas trečiadienį lankydamasis Berlyne sakė, kad tikisi greito savo šalies stojimo paraiškos ratifikavimo po rinkimų Turkijoje.
Ankara, kovo 12 d. (ELTA). Turkijos gynybos ministras Hulusis Akaras teigia manantis, kad susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra bus pratęstas. Priešingu atveju jo galiojimas baigsis kovo 18 dieną, praneša agentūra „Reuters“.
Tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms (JT), susitarimas buvo pasiektas praėjusią liepą. Jis turi garantuoti, kad, nepaisant Rusijos invazijos į Ukrainą, ukrainietiški grūdai ir toliau galėtų pasiekti pasaulio rinką.
Taip norima užkirsti kelią globaliai maisto produktų krizei. Rusija ir Ukraina yra vienas svarbiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Susitarimas kartą lapkritį jau buvo pratęstas. Tačiau dabar Rusija signalizavo, kad pakartotiniam susitarimui pritars tik tuomet, kai bus panaikinti ribojimai ir jos pačios eksportui.
Maskvos duomenimis, pirmadienį Ženevoj vyks naujas derybų ratas tarp Rusijos delegacijos ir JT atstovų.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Turkijos prezidentas Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas DačkusLietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Turkijos prezidentas Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka/ Robertas Dačkus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Ankaroje susitiko su Turkijos Prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Dvišaliame Lietuvos ir Turkijos valstybių vadovų susitikime aptarti Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimai, pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, taip pat dvišalių politinių ir ekonominių Lietuvos ir Turkijos santykių raidos perspektyvos.
„Lietuva labai vertina Turkijos solidarumą ir indėlį stiprinant mūsų saugumą Baltijos regione. Turkija taip pat yra kertinis veiksnys užtikrinant saugumą Juodosios jūros regione. Nepaprastai svarbi ir Turkijos parama Rusijos užpultai Ukrainai, ypač sprendžiant Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus klausimus. Tai svarbu ne tik Ukrainos ekonomikai, bet ir pasaulinei maisto rinkai“, – susitikime su Turkijos valstybės lyderiu pabrėžė Prezidentas.
Lietuvos ir Turkijos Prezidentai aptarė tolesnę NATO valstybių pagalbą Ukrainai, Aljanso plėtrą, taip pat pasirengimą liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Šalies vadovas akcentavo, kad vienas svarbiausių Aljanso lyderių susitikimo Vilniuje tikslų yra užtikrinti 2022 m. Madrido viršūnių susitikime priimtų sprendimų stiprinti rytinį NATO flangą įgyvendinimą.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Turkijos prezidentas Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos foto/ Robertas Dačkus
„Turime pasiekti, kad nauji regioniniai gynybos planai būtų patvirtinti dar iki viršūnių susitikimo Vilniuje, taip pat didinti priešakines NATO pajėgas iki brigados dydžio, sustiprinti oro gynybą regione. Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Turkija pasiryžusios dirbti kartu stiprinant visų NATO narių saugumą“, – susitikime su Turkijos lyderiu sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Aljansas privalo rimtai įvertinti ir būti pasirengęs duoti atsaką į visas grėsmes, tarp jų ir terorizmo, su kuriuo susiduriama prie pietinių NATO sienų. „Sąjungininkių saugumas yra nedalomas, jis turi būti užtikrinamas 360 laipsnių principu“, – sakė Prezidentas.
Susitikime su Turkijos Prezidentu taip pat buvo aptarti dvišaliai Lietuvos bei Turkijos santykiai. Augant dvišalei prekybai, Lietuvos valstybės vadovas pakvietė Turkiją stiprinti bendradarbiavimą aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Lietuvos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės susitikimas su Turkijos pirmąja ponia Emine Erdogan. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį Ankaroje susitiko su Turkijos pirmąja ponia Emine Erdogan.
D. Nausėdienė pareiškė užuojautą dėl Turkiją sukrėtusio niokojančio žemės drebėjimo. „Lietuva reiškia visišką solidarumą su Jūsų šalimi ir žmonėmis. Darome viską, kas įmanoma, teikdami pagalbą nukentėjusiems gyventojams“, – sakė pirmoji ponia.
Lietuva skyrė daugiau kaip pusės milijono eurų vertės pagalbos paketą, kad padėtų Turkijai atsigauti po žemės drebėjimo. Pirmą kartą istorijoje į nelaimės zoną buvo nusiųsta gelbėtojų ir medikų komanda, kuri prisijungė prie tarptautinių pagalbos pajėgų. Buvo pristatyta įranga ir reikalingi reikmenys: palapinės, elektriniai šildytuvai, patalynės komplektai, medicinos priemonės.
„Esu labai sujaudinta Jūsų žmonių drąsos ir dvasios stiprybės šios nelaimės akivaizdoje. Mintimis ir maldomis esame kartu su šios baisios nelaimės aukomis ir visais, nukentėjusiais nuo jos pasekmių“, – pabrėžė D. Nausėdienė.
Lietuvos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės susitikimas su Turkijos pirmąja ponia Emine Erdogan. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotrauka
Turkijos pirmajai poniai D. Nausėdienė pristatė savo pagrindines veiklas bei globojamas iniciatyvas. D. Nausėdienė papasakojo apie praėjusiais metais Vilniuje duris atvėrusį Ukrainos centrą, jo veiklą ir perspektyvas. Taip pat aptartas galimas glaudesnis abiejų šalių bendradarbiavimas aplinkosaugos ir švietimo srityse.
Lietuvos pirmoji ponia įteikė E. Erdogan savo globojamos neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ perduotą simbolinę dovanas Turkijos šeimoms – 100 vienetų kūdikių drabužių, supažindino su iniciatyva „Auginu Lietuvą“, teikiama pagalba neišnešiotų naujagimių tėvams ir patiems naujagimiams.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Švedija permetė papildomų pajėgų Gotlando salai ginti. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, vasario 19 d. (dpa-ELTA). Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sekmadienį dienraščio „Financial Times“ (FT) internete paskelbtame interviu įspėjo dėl Suomijos prisijungimo prie NATO be Švedijos.
„Labai glaudus Švedijos ir Suomijos karinis bendradarbiavimas prieš mums tampant NATO narėmis būtų labai apsunkintas, jei būtume padalytos kaip narės“, – teigė U. Kristerssonas.
„Suomija ir Švedija užtikrina saugumą. […] Savo pasaulio dalyje turime pajėgumų, kuriais naudosis visos NATO šalys, įskaitant Turkiją“, – pridūrė jis.
Penktadienį Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin Miuncheno saugumo konferencijoje išsakė panašias mintis.
„Mes pasiuntėme aiškią žinią, kad norime prisijungti prie NATO tuo pačiu metu“, – kalbėjo S. Marin. – Švedija ir Suomija […] yra suinteresuotos, kad į NATO įstotų vienu metu.“
Suomija ir Švedija paraiškas stoti į NATO pateikė 2022 metų gegužę, reaguodamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tačiau NATO narė Turkija iškart pareiškė tam prieštaraujanti. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pritaria Suomijos paraiškai, tačiau blokuoja Švedijos prašymą, motyvuodamas tuo, kad ši glaudžia asmenis, kuriuos Turkija įvardija kaip teroristus. Dėl tokio pritarimo paraiškoms atidėjimo Suomijoje kilo diskusijos, ar ji turėtų laukti, ar ne.
Ankaros pozicija dėl Švedijos stojimo į NATO smarkiai sugriežtėjo po to, kai dešinieji ekstremistai sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme.
Turkijoje po žemės drebėjimo – dideli sugriovimai. EPA – ELTA nuotr.
Stambulas, vasario 19 d. (DPA-ELTA). Bendras Turkijoje per niokojamą žemės drebėjimą žuvusių žmonių skaičius pasiekė 40 689. Tai sekmadienį pranešė Nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo tarnyba (AFAD).
„Paieškos ir gelbėjimo darbai devyniuose nuo stichijos nukentėjusiuose regionuose, išskyrus Kahramanmarašo ir Hatajaus provincijas, baigėsi“, – sakė žurnalistams Ankaroje AFAD vadovas Yunusas Sezeras.
Manoma, kad iš nelaimės zonos pietryčių Turkijoje buvo evakuota daugiau kaip 1,2 mln. gyventojų.
Y. Sezeras taip pat informavo, kad daugiau kaip 1 mln. žmonių šiuo metu gyvena laikinose prieglaudose žemės drebėjimo nusiaubtose provincijose.
Ankara, vasario 16 d. (AFP-ELTA). Praėjus 248 valandoms po smarkaus žemės drebėjimo Turkijos ir Sirijos pasienio regione, turkų gelbėtojai iš griuvėsių išgelbėjo 17-metę. Aleyna Ölmez, kurios pavardė turkų kalba reiškia „Ta, kuri nemirs“, ketvirtadienį rasta gyva smarkiai sugriautame Kahramanmarašo mieste, agentūrai AFP sakė gelbėtojai.
„Atrodo, kad jai viskas gerai. Ji atsimerkė ir užsimerkė“, – sakė gelbėjimo akcijoje dalyvavęs kalnakasys Ali Akdoganas.
„Šiame pastate dirbame jau savaitę, – pasakojo jis. – Visad džiaugiamės, jei randame kažką gyvą – net katę“. Merginos dėdė vieną po kito apkalbino gelbėtojus ir dėkojo jiems. Netrukus po to turkų kariai paragino žurnalistus ir gyventojus pasitraukti, nes iš griuvėsių buvo traukiami ir aukų kūnai.
7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas Turkijos ir Sirijos pasienio regioną sudrebino praėjusios savaitės pirmadienį. Patvirtintų aukų skaičius jau perkopė 40 000.
Žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje aukų skaičius viršijo 37 500. EPA-ELTA nuotr.
Stambulas, vasario 13 d. (dpa-ELTA). Praėjus savaitei po pražūtingo žemės drebėjimo Turkijos ir Sirijos pasienyje žuvusiųjų skaičius išaugo iki daugiau kaip 37 500.
Vien tik Turkijoje priskaičiuoti 31 643 žuvusieji, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, remdamasi nepaprastųjų situacijų tarnyba „Afad“. 80 000 žmonių, šiais duomenimis, buvo sužeisti.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, Sirijoje žuvusiųjų yra mažiausiai 5 900. Tūkstančiai vis dar laikomi dingusiais.
7,7 ir 7,8 balo stiprumo požeminiai smūgiai Turkijos ir Sirijos pasienio teritoriją sudrebino ankstyvą praėjusios savaitės pirmadienio rytą.
Informacinės agentūros AFP ir ELTA pranešė, kad vasario 8-ąją Švedijos policija nesuteikė leidimo rengti protestus, kurių metu ketinta viešai deginti Koraną – musulmonams šventą knygą.
Tai – džiugi žinia. Civilizuota, demokratinė Švedija jau seniai turėjo suvokti, jog demonstratyvus, viešas knygų metimas į laužą nėra priimtinas. Ypač nepriimtinas viešas naikinimas knygų, kurios brangios religinėms bendruomenėms. Nejaugi civilizuotoms, išsilavinusioms, demokratinėms valstybėms sunku suprasti, jog viešas Korano pleškinimas liepsnose – tai bjaurus, barbariškas, niekšiškas žingsnis?
Tačiau Korano deginimas miestų aikštėse ir gatvėse turi daugiau nei vieną – padorumo – aspektą. Tai – dar ir gyvybiškai svarbi saugumo tema. Degindami musulmonams šventas knygas mes juos tarsi specialiai erziname, kiršiname, audriname? Kam visa tai? Norime musulmonams parodyti, kad jų nebijome, kad mes – pranašesni, kad giliau suprantame šį pasaulį? Šių eilučių autoriui atrodo priešingai – aikštėse prie ambasadų degindami musulmoniškus šventraščius mes demonstruojame, kad nesame tokie išsilavinę ir civilizuoti, kaip dedamės. Pleškindami Koraną mes tarsi rodome, kokie esame primityvūs, kvaili, barbariški. Išlepinti gero gyvenimo, vaikydamiesi dirbtino originalumo, ieškodami stiprių dirgiklių, jau nebežinome, kaip dar begalėtume kvailioti.
Taigi šiandien džiaugiuosi: švedai prisipažino, jog Korano deginimas galįs išprovokuoti teroro išpuolius Švedijoje arba išpuolius prieš Švedijos interesus. Galų gale švedai viešai praregėjo: „Korano deginimas prie Turkijos ambasados 2023 m. sausio mėnesį padidino grėsmes ne tik Švedijos visuomenei, bet ir pačiai Švedijai, jos interesams užsienyje ir švedams užsienyje. Švedija tapo prioritetiniu išpuolių taikiniu.“
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Teisinga švediška išvada. Seniai derėjo Stokholmui susigaudyti, kuo teisė protestuoti skiriasi nuo sąmoningo bendruomenių kiršinimo. Kažkoks absurdas: ankstesniais kartais Rasmusas Paludanas degindamas Koraną puikavosi prieš kameras, o jį saugojo policijos pareigūnai, kad, gink Dieve, jam niekas nesutrukdytų pleškinti musulmonams šventos knygos, kad niekas jo neužpultų, nesuturėtų jo už degtuką laikančios rankos.
Taigi nutiko tai, kas privalėjo nutikti. Įsižeidė musulmoniškoji Turkija. Prisiminkime: Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prašė, kad Švedija nustotų remti „kurdų teroristus“. Oficialusis Stokhomas iš pradžių atkirto – čia ne jūsų reikalas. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prašė, kad švedai niekam neleistų savo šalyje viešai deginti Korano. Oficialusis Stokholmas vėl atkirto: „tokie štai švediški įstatymai, todėl nesikiškite į mūsų vidaus reikalus“.
Koranas. Slaptai.lt foto
O paskui švedai, koks paradoksas, oficialiai kreipiasi į Turkijos valdžią prašydami, kad turkai nedelsdami ratifikuotų Švedijos stojimo į NATO aljansą dokumentus. Turkija teisingai atšovė: jums nerūpi mūsų bėdos, mums nerūpi jūsų vargai. Mano supratimu, turkiškas atkirtis buvo kur kas teisingesnis, suprantamesnis nei švedų mikčiojimai, esą kurdai ir Koranas … neturi nieko bendro su kolektyvine gynybos sistema. Oficialiai – nesusiję. Bet ir Korano deginimas, pripažinkime, nė kiek nepanašus į žodžio laisvę, į saviraiškos laisvę.
Švedijos slaptoji tarnyba SAPO jau perspėjusi savo visuomenę apie padidėjusią terorizmo grėsmę tiek Švedijai, tiek Švedijos interesams. Bet ar SAPO žino, kas toji menkai žinoma maža Švedijos asociacija „Apallarkerna“ ir su ja susidraugavęs ponas R. Paludanas, aikštėse deginantis Koraną?
Tikiuosi, kad Turkija ir Švedija ilgainiui ras „bendrąjį vardiklį“. Tačiau paskutinieji įvykiai tegul bus rimta turkiška pamoka ne tik švedams, norvegams ir suomiams, bet visam NATO aljansui: „draugystė privalo būti abipusė“. Atsikvošėkime. Liaukimės kvailioję. Juk dar nežinia, kada ir kaip baigsis Rusijos pradėta agresija prieš Ukrainą. Jei mums svarbiau laužo liepsnose supleškinti keletą musulmoniškų šventraščių nei draugystė su įtakinga musulmoniška Turkijos valstybe, mes – didžiuliame pavojuje.
SOS – prašoma pagalbos
Ketvirtadienį Lietuvos paieškos ir gelbėjimo komanda išvyko padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Turkijai. Šią komandą sudaro 42 nariai, tarp jų 34 ugniagesiai gelbėtojai, 5 Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikai ir 3 kinologai iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Į Turkiją taip pat išsiunčiama humanitarinės pagalbos siunta su būtiniausiomis priemonėmis nukentėjusiesiems.
„Nelaimės Turkijoje mastas reikalauja solidaraus tarptautinės bendruomenės įsitraukimo ir Lietuva atsiliepė į Turkijos pagalbos prašymą – siunčiame mišrią specialistų komandą, prisidėsiančią prie skubių paieškos ir gelbėjimo darbų bei pagalbos nukentėjusiems. Kartu su šia komanda vyksta ir gyvybiškai svarbūs daiktai, medikamentai ir įranga, šiuo metu ypač reikalingi namų netekusiems ir būtiniausių priemonių stokojantiems asmenims. Krizėje, kurioje kiekviena valanda svarbi, mūsų institucijos reagavo greitai ir sklandžiai sutelkė humanitarinę pagalbą, todėl dėkoju visiems įsitraukusiems į šį procesą“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Turkija. Žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Tarptautinės pagalbos teikimo komandos vykimui į Turkiją ir humanitarinės paramos skyrimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.
Komandai nusileidus Turkijoje, šios šalies gelbėjimo tarnybos juos nukreips į gelbėjimo operacijų vietą.
Turkijoje – stiprus žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Artimiausiu metu Turkiją iš mūsų šalies valstybės rezervo pasieks 90 pastatomų palapinių, 50 elektrinių šildytuvų, 1000 patalynės komplektų, 1000 pagalvių, 7700 pledų ir medicinos atsargos, pažymima pranešime.
Bendra Vyriausybės posėdyje patvirtintos ir Turkijai skiriamos humanitarinės paramos materialinė vertė siekia 528 tūkst. eurų. Tarpinstitucinio koordinavimo vaidmenį telkiant paramos skyrimą atliko Nacionalinis krizių valdymo centras.
Į Turkiją išvykusiai Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komandai beveik prieš 12 metų suteiktas INSARAG sertifikatas.
Turkija. Žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Sveikatos apsaugos ministras trečiadienį paskelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra formuojama gelbėjimo komanda, kuri išvyks į Turkiją padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems gyventojams. Šia žinia ministras pasidalino savo „Facebook“ paskyroje. Siriją sudrebino galingas žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
„Tragediją išgyvenanti Turkija – ne viena. Šiuo metu Lietuvoje formuojama gelbėjimo komanda, kurioje bus ir penki Kauno greitosios medicinos pagalbos darbuotojai – vienas medikas ir keturi paramedikai. Peržiūrime, ką galima pasiūlyti turkams iš medicinos priemonių – visa tai vyks kartu su gelbėtojais“, – feisbuko įraše teigė A. Dulkys.
ELTA primena, kad 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas Turkijos ir Sirijos pasienio teritoriją sudrebino ankstyvą pirmadienio rytą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, abiejose šalyse žemės drebėjimas vienaip ar kitaip galėjo paveikti 23 mln. žmonių.
Žuvusiųjų skaičius abiejose šalyse išaugo iki daugiau kaip 10 tūkstančių.
Turkija. Žemės drebėjimas šį sykį – labai stiprus.EPA – ELTA foto
Ankara, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Turkijoje ir Sirijoje per stipriausią beveik per šimtmetį žemės drebėjimą regione bendras aukų skaičius pirmadienį išaugo iki daugiau nei 2 300 žmonių. Turkijoje ir Siriboje – stiprus žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Turkijos pagalbos tarnybos pranešė, kad per 7,8 balo žemės drebėjimą žuvo mažiausiai 1 498 žmonės, o kaimyninėje Sirijoje patvirtinta dar 810 žmonių žūtis, tad iš viso žuvusiųjų jau yra 2 308.
Turkijoje – stiprus žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Stokholmas, vasario 6 d. (ELTA). Švedijos vyriausybė pareiškė suteiksianti skubią pagalbą nuo smarkaus žemės drebėjimo nukentėjusioms Turkijai ir Sirijai, praneša SVT.
Abiem šalims ministrų kabinetas skiria 7 mln. Švedijos kronų (apie 613 tūkst. eurų). Raudonajam Kryžiui tarpininkaujant, 5 mln. Švedijos kronų bus perduota Turkijai, o 2 mln. – Sirijai.
Be to, Švedija nusiųs nukentėjusiems žmonėms palapinių, šildymo įrangos, geriamojo vandens, higienos reikmenų. Vyriausybė svarsto tolesnės pagalbos priemones.
„Kai tik turėsime aiškesnį vaizdą, ko reikia Turkijai ir Sirijai, būsime pasirengę priimti sprendimus dėl papildomos pagalbos“, – sakė Švedijos užsienio prekybos ministras Johanas Forsselis. Turkija. Žemės drebėjimas šį sykį – labai stiprus. EPA – ELTA foto
Ankstų vasario 6-osios rytą Turkijos pietryčius ir Sirijos šiaurės vakarus supurtė keli galingi žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė 7,7 balo. Vidurdienį požeminiai smūgiai pasikartojo ir padarė dar daugiau žalos.
Naujausiais duomenimis, stichijos šėlsmas pareikalavo mažiausiai 2600 žmonių gyvybių.
