Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vykdoma afganistaniečių evakuacijos operacija įgavo pagreitį – pirmieji su Lietuvos kariuomene Afganistane dirbę vertėjai ir jų šeimų nariai yra atskraidinami į Lietuvą. Naktį iš antradienio į trečiadienį Vilniaus oro uoste nusileis Lenkijos oro linijų lėktuvas, kuriuo į Lietuvą atvyksta 14-os vertėjų šeimos, iš viso – 50 asmenų.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, evakuacijos operacija prasidėjo penktadienį – jos vykdymui į Kabulą buvo išsiųsta 10-ies Lietuvos karių komanda su Užsienio reikalų ministerijos atstovu. Ši 11-os žmonių komanda ypatingomis sąlygomis per kelias dienas subūrė vertėjus ir jų šeimas Kabulo oro uoste bei su Lenkijos Vyriausybe suderino jų skrydį į Lietuvą.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, prasidėjusi operacija yra geriausiai pritaikyta besikeičiančiai situacijai Kabule. Jos scenarijus praėjusią savaitę sukurtas Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei aktyviai bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir sąjungininkais.
„Mūsų kariai atliko praktiškai sunkiai įsivaizduojamą operaciją – su sąjungininkų parama permesti į Kabulo oro uostą surankiotas mieste pasklidusias šeimas, padėti joms pasiekti evakuacijos vietą ir, galiausiai, su politiškai suderinta partnerių parama sėkmingai įgyvendinti evakuaciją”, – sako ministras A. Anušauskas.
„Lietuvos diplomatai šiomis dienomis dirba neskaičiuodami valandų, kad išgelbėtų mūsų talkininkus afganus. Sąjungininkų vienybė ir koordinuoti veiksmai šioje situacijoje svarbesni nei bet kada anksčiau. Esame ypač dėkingi Lenkijai ir kitiems mūsų partneriams bei mūsų diplomatinei tarnybai ir atstovybėms, padėjusioms užtikrinti susitarimus su kitomis valstybėmis ir sklandų kitų šalių teritorijų kirtimą”, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Spartan. Slaptai.lt nuotr.
„Dar nežinome šios sudėtingos operacijos baigties, bet jau šiandien galiu pasakyti, kad Afganistano žmonių nusileidimas Lietuvoje – tai stipraus ir nuolatinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų ir su sąjungininkais rezultatas. Svarbu nepamiršti, kad didelis nematomas darbas buvo atliktas ir dar atliekamas ne tik Kabule esančios komandos, bet ir karių bei civilių Lietuvoje”, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų, iki šiol vienintelį kartą istorijoje aktyvavus 5-ąjį NATO straipsnį. 2002-2021 metais Afganistane tarnavo apie 5000 Lietuvos karių, kurie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika” bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002-2014 metais) ir „Tvirta parama” (2015-2021 metais).
NATO šalių gynybos ministrai sprendimą pradėti misijoje „Tvirta parama” tarnaujančių karių atitraukimą priėmė balandžio 14 d. Paskutinieji Lietuvos kariai iš Afganistano sugrįžo liepą.
Su Lietuvos kariuomene Afganistane darbo sutartis iš viso turėjo 115 vertėjų, dalis jų yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.
Lietuvos kariai ir šiemet dalyvaus tarptautinėse operacijose ir misijose. Karolio Prusinsko (KAM) nuotr.
Šiemet Lietuvos kariai tęs dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir misijose – NATO, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, tarptautinėse operacijose ir misijose dalyvaus apie 170 Lietuvos karių.
Šiais metais labiausiai didės Lietuvos kariuomenės indėlis NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kurioje šiuo metu tarnauja trys kariai. Metų pabaigoje Lietuvos indėlis šioje NATO operacijoje turėtų padidėti maždaug iki 40 karių. Lietuva numato dalyvauti ir kitose NATO vadovaujamose operacijose – Afganistane „Tvirta parama“ ir Kosove (KFOR).
Jau vasario mėnesį, kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, didės Lietuvos indėlis ir į Europos Sąjungos vadovaujamas tarptautines jūrines operacijas – EUNAVFOR MED IRINI užduotis padės įgyvendinti Lietuvos kariuomenės laivų apžiūros grupė, o kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ – autonominė laivo apsaugos grupė. Lietuvos kariai ir toliau dalyvaus ES karinėje mokymo operacijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM RCA), kuri šaliai padeda vykdyti gynybos sektoriaus reformas ir prisideda prie šios šalies karinių pajėgų rengimo.
Taip pat bus tęsiamas dalyvavimas ES karinėje mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali), kuri prisideda ne tik rengiant Malio ginkluotąsias pajėgas, tačiau ir teikia specialiąją paramą mokymo srityje Sahelio jungtinėms pajėgoms.
Malyje Lietuva toliau dalyvaus ir Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje MINUSMA, kuria siekiama apsaugoti civilius gyventojus ir padėti atkurti vyriausybės valdžią šiaurinėje Malio dalyje.
Lietuvos kariai toliau tęsia dalyvavimą ir nacionalinėje karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, kurios tikslas – prisidėti rengiant šios šalies kariuomenę.
Numatoma, kad 2021 metais Lietuva prisidės prie tarptautinės jūrinio saugumo užtikrinimo operacijos (angl. International Maritime Security Construct) Hormūzo sąsiauryje – skirs štabo karininkus į operacijos vadavietę Bahreine.
Pagerbti misijoje „Tvirta parama“ Afganistane dalyvavę Specialiųjų operacijų pajėgų kariai. SOP nuotr.
Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė pagerbė Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) karius, baigusius rotaciją misijoje „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support) Afganistane.
Pusmetį su NATO sąjungininkais 33-iasis SOP eskadronas vykdė mokymo, konsultavimo ir paramos užduotis Afganistano greitojo reagavimo Specialiajam policijos vienetui.
Pagal pranešimą, sėkmingai užduotis atlikusius karius pasveikino krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko pavaduotojas jūrų kpt. Renius Pleškys, Lietuvos kariuomenės vyr. puskarininkis srž. mjr. Remigijus Katinas, kitų vienetų atstovai.
Specialiųjų operacijų pajėgų dalyvavimo tarptautinėje misijoje „Tvirta parama“ tikslas – betarpiškai bendradarbiaujant įgalinti Afganistano saugumo pajėgas veikti savarankiškai ir prisidėti prie jų tikslų bei užduočių, susijusių su grėsmių Afganistanui neutralizavimu, įvykdymo.
Lietuvos SOP kariai kartu su NATO sąjungininkais dalyvauja tarptautinėse operacijose Afganistane nuo 2002 metų. 2018-ųjų metų pradžioje atnaujintas Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų įsitraukimas ir parama kovojant prieš teroristines grėsmes yra itin svarbūs įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus. Dalyvavimas tarptautinėje operacijoje sudaro galimybes įgyti realios praktikos ir patirties nekonvenciniame konflikte, tobulinti sąveiką ir procedūras su koalicijos partneriais stiprinant bendrą NATO šalių ir Lietuvos valstybės saugumą.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2018 metų sausio 1 dieną įsigalioja naujas Seimo patvirtintas mandatas, kuris nustato, kokiose tarptautinėse operacijose iki 2019 m. pabaigos dalyvaus Lietuvos kariai. Lietuva ir toliau dalyvaus tarptautinėse operacijose, kurios remia tarptautinės bendrijos pastangas palaikyti taiką ir stabilumą pasaulyje, užkirsti kelią tarpvalstybiniams ir etniniams konfliktams, kovoti su tarptautiniu terorizmu.
Per 2017 metus sustiprintą karinį indėlį tarptautinėse operacijose Lietuva planuoja išlaikyti ir 2018 m. ir tuo pačiu ieškoti galimybių jį didinti. Šiuo metu Lietuva su daugiau kaip 120 karių dalyvauja devyniose skirtingų tarptautinių organizacijų vadovaujamose operacijose Europoje, Azijoje ir Afrikoje.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva ir toliau dalyvaus NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistane „Tvirta parama“ (Resolute Support), kuria prisidedama rengiant Afganistano nacionalines saugumo pajėgas. Šioje operacijoje Lietuva planuoja išlaikyti 29 karius, be to, vertinamos galimybės indėlį padidinti, atsižvelgiant į saugumo situaciją ir sąjungininkų išreikštą poreikį. Šiuo metu Afganistane tarnauja 29 Lietuvos kariai. Naujas Lietuvos karių kontingentas į Afganistaną išvyks jau kitų metų sausio pradžioje, pakeisiantis Herate ir Kabule įvairias užduotis atliekančius Lietuvos karius.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove (NATO KFOR) ir toliau bus išlaikomas vienas karys. Lietuvos kariai NATO taikos palaikymo pajėgų misijoje Kosove dalyvauja nuo 2012 metų pabaigos. Šioje tarptautinėje misijoje Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės specialistai rotuojasi po vieną kas ketvirtį. Operacija pradėta 1999 m. birželio 12 d., šiuo metu jos pajėgas sudaro kariai iš 30 šalių.
Europos Sąjungos (ES) kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ (EUNAVFOR operation ATALANTA) numatytu rotacijos periodu dalyvaus 15 karių. 2017 lapkričio mėn. prasidėjusi ketvirtoji Lietuvos karių autonominės laivo apsaugos grupės rotacija truks iki 2018 metų kovo mėnesio.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šio vieneto pagrindą sudaro Karinių jūrų pajėgų kariai. Lietuvos kariai saugo Pasaulio maisto programos laivą, gabenantį humanitarinę paramą, daugiausia maistą Somalio žmonėms. Taip pat šiai misijai Lietuva nuolat skiria po vieną karininką, kuris tarnauja misijos operaciniame štabe Jungtinėje Karalystėje. Šią misiją ES pradėjo 2008 metais, reaguodama į itin išaugusį piratavimų skaičių prie Somalio krantų. Operacijoje dalyvaujantys karo laivai Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse eskortuoja.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Lietuva tęs dalyvavimą ir Europos Sąjungos karinėje operacijoje EUNAVFOR MED operacija „Sophia“ (EUNAVFOR MED operation SOPHIA) Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą atlieka Italijos kariuomenės laive ITS „San Giusto“.
Vienas Lietuvos karininkas tarnauja operacijos „Sophia“ vadavietėje Romoje, Italijoje. Planuojama, kad 2018 metų antroje pusėje bus suformuota ir išsiųsta 15 karių laivo apžiūros grupė (Vessel Boarding Team). 2017 metais operacijoje dalyvavo dvi tokios apžiūros grupės, suformuotos iš Karinių jūrų, sausumos ir specialių operacijų pajėgų.
Abi grupės po tris mėnesius operacijas vykdė iš Vokietijos karinio laivyno fregatos „Rhein“. Pagrindinės šių grupių užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo, identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų, jų plaukiojimo priemonių sulaikymas.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos Sąjungos mokymo misijoje Malyje (EUTM MALI) planuojama rotacijos pagrindu ir toliau išlaikyti du karius. Šiuo metu du Lietuvos kariuomenės instruktoriai tarnauja Kuolikoro mieste, kuriame padeda vystyti Malio kariuomenės operacinius gebėjimus ir veiklą, kad ji būtų pajėgi užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir atremti teroristinių grupuočių išpuolius šalies viduje. Šia misija taip pat siekiama padėti Maliui stiprinti kariuomenės valdymo ir kontrolės sistemą.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos Sąjungos mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM CAR) numatomas dviejų Lietuvos karių dalyvavimas. Šiuo metu misijoje dalyvauja vienas Lietuvos karys.
Lietuva tęs dalyvavimą ir Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA ir skirs operacijai 39 karius. Stiprindama dalyvavimą Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA Malyje, Lietuva nuo 2017 m. spalio mėnesio į operaciją išsiuntė 34 karių dydžio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetą. Lietuvos kariai operacijoje vykdo tarptautinių pajėgų apsaugos funkcijas Vokietijos kontingento sudėtyje.
Stiprindama tarptautinį karinį bendradarbiavimą ir įsipareigojimus tarptautiniam saugumui užtikrinti, Lietuva 2017 metais prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (Inherent Resolve) ir išsiuntė į ją savo karinius instruktorius. 2018 metais operacijoje „Įgimtas ryžtas“ ir toliau dalyvaus šeši kariai, taip pat planuojama papildomai dislokuoti karių padalinį.
Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais 2018 metais ir toliau dalyvaus apie 40 Lietuvos karių.
Antradienį ir trečiadienį Vilniuje lankosi Italijos generalinio gynybos štabo viršininkas (kariuomenės vadas) generolas Klaudijus Gracianas (Claudio Graziano) su delegacija.
Trečiadienį generolas K. Gracianas susitiks su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku. Vėliau Italijos kariuomenės vadas lankysis Užsienio reikalų ministerijoje, kur susitiks su viceministru Dariumi Skusevičiumi.
Susitikimų metu planuojama aptarti saugumo situaciją mūsų ir Viduržemio regionuose, priešakinių NATO pajėgų buvimą Baltijos šalyse, NATO ir ES bendradarbiavimą, šalių indėlį į kolektyvinę gynybą bei kovą su terorizmu.
Dėmesio bus skirta ir tarptautinėms operacijoms, kuriose šiuo metu drauge dalyvauja Lietuvos ir Italijos kariai – NATO operacijai „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support“) Afganistane ir ES jūrų pajėgų komponento Viduržemio jūroje (EUNAVFOR MED) operacijai „Sophia“.
Lietuvos ir Italijos kariuomenių bendradarbiavimas vyksta įvairiomis formomis ir tęsiasi jau daugiau nei 17 metų, o šis Italijos kariuomenės vado vizitas Lietuvoje yra antrasis. Pirmą kartą K. Gracianas čia lankėsi 2015 m. rugsėjį.
Didžiausias Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimo gynybos srityje pasiekimas yra 2006-2009 m. vykęs trijų taktinių transporto lėktuvų „C-27J Spartan“ įsigijimas iš Italijos įmonės „Alenia Aeronautica S.p.A“.
NATO operacijoje „Tvirta parama“ Afganistane 5 Lietuvos kariai kartu su Italijos kariais tarnauja Vakarų vadavietėje Herate. Iš viso tarptautinėje operacijoje Afganistane tarnauja apie 20 Lietuvos karių.
Lietuvos karių palydėtuvės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje antradienį išlydėti Lietuvos kariai, išvykstantys į Afganistane NATO vykdomą tarptautinę operaciją „Tvirta parama“ ir į JAV vadovaujamą tarptautinę misiją Irake „Įgimtas ryžtas“.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis balandžio 13 d. baigė vizitą Afganistane, kur susitiko su NATO misijos „Tvirta parama“ vadovybe bei joje tarnaujančiais Lietuvos kariais. Ministras su delegacija taip pat lankėsi šios misijos Vakarų regiono mokymo, patarimo ir paramos vadavietėje Herate.
Susitikimų metu ministrui buvo pristatyta saugumo padėtis regione bei misijos veikla. Jos užduotys skirtos Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms rengti ir yra nekovinio pobūdžio. Misijos pagrindinis tikslas – mokyti, patarti ir remti šalies nacionalines saugumo pajėgas, ministerijas ir kitas valdžios institucijas užtikrinant stabilumą šalyje.
„Padėtis Afganistane negerėja taip greitai, kaip norėtųsi: reformų vykdymui trukdo neramumai regione bei aukštas korupcijos lygis, tačiau bendromis NATO sąjungininkų pastangomis šalyje pavyko užtikrinti tam tikrą stabilumą, – po vizito susitikimų su misijos vadovybe sakė R. Karoblis. – Tačiau ši misija būtina kaip saugumo garantija, siekiant užkirsti kelią terorizmo bei narkotikų verslo plėtrai. Tai – globalus rūpestis, ir kantrybė šioje kovoje yra strateginės reikšmės“. Pasak ministro, tą puikiai supranta misijoje dalyvaujančios NATO šalys ir toliau siunčiančios savo karius į tarnybą šioje misijoje.
Susitikimų metu aptartas ir Lietuvos indėlis į saugumo užtikrinimą regione. Pernai Lietuva padidino savo indėlį misijoje ir atsiuntė į Afganistaną šešis karius. Iš viso šiuo metu čia tarnauja 21 Lietuvos karys, vasarą jų gretos pasipildys dar aštuoniais.
„Nuoširdžiai didžiuojuosi mūsų kariais – misijos vadovai ne kartą pabrėžė jų profesionalumą ir atsidavimą tarnybai, – sakė R. Karoblis. – Susitikimų metu misijos vadovybė ne kartą dėkojo Lietuvai už indėlį misijoje – lietuviai kariai čia vertinami tik labai gerai“.
Ministrą vizito metu lydėjęs Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras sakė, jog Lietuvos kariams dalyvavimas tarptautinėse misijose yra neįkainojama patirtis, kur jie įgyja naujų įgūdžių ir dirba aukščiausių standartų aplinkoje. „Mūsų kariai Afganistane yra verti didžiausios pagarbos ir padėkos žodžio ne tik už tai, kad profesionaliai vykdo užduotis, bet ir labai garbingai atstovauja Lietuvos kariuomenei ir mūsų valstybei“.
Pakeliui į Vilnių ministras ir delegacija taip pat sustojo Tbilisyje, kur apsilankė bendrame NATO bei Gruzijos mokymo ir vertinimo centre. Lietuva remia šio centro veiklą; jame kartu su kolegomis iš Šiaurės ir Baltijos šalių tarnauja ir Lietuvos karininkas.
Nuo 2015 metų pradžios Afganistane NATO vykdo misiją „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support Mission“). Joje dalyvauja 39 šalys. Pernai liepą vykusiame Varšuvos viršūnių susitikime NATO šalys bei operacijos partnerės sutarė tęsti šią misiją ir iki 2020 m. pabaigos kasmet skirti daugiau nei 800 mln. JAV dolerių Afganistano saugumo pajėgų finansavimui.
Misijos „Tvirta parama“ vadavietė yra dislokuota Kabulo mieste, Afganistano sostinėje. Aštuoni Lietuvos kariai vykdo užduotis skirtinguose štabo skyriuose, pagal savo veiklos sritis. Vadavietėje taip pat tarnauja Lietuvos karo policininkų grupė, kuri vykdo tarptautines karo policijos funkcijas kartu su Australijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų karo policininkais – užtikrina karių drausmę, vykdo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevenciją. Taip pat Lietuvos kariai užtikrina ir nacionalinio paramos elemento funkcijas, teikia logistinę paramą Afganistane tarnaujantiems Lietuvos kariams.
Vakarų regiono mokymo ir konsultavimo vadavietėje, kuri dislokuota Šiaurės vakarų Afganistane šalia Herato miesto, tarnauja penki Lietuvos kariai iš skirtingų kariuomenės padalinių. Kariai vykdo užduotis skirtinguose štabo skyriuose.
Lietuvos dalyvavimas misijoje Afganistane yra didžiausias ir ilgiausiai trunkantis tarptautinis Lietuvos įsipareigojimas – nuo 2002 m. čia tarnavo daugiau nei 3 tūkst. Lietuvos karių.
Informacijos šaltinis – Kašto apsaugos ministerija.
Stiprindama tarptautinį karinį bendradarbiavimą ir įsipareigojimus tarptautiniam saugumui užtikrinti, Lietuva jungiasi prie Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijos Irake „Inherent Resolve“ (liet. „Įgimtas Ryžtas“) ir siunčia į ją savo karinius instruktorius.
Gruodžio 22 d. Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo batalione Vilniuje į tarptautinę operaciją Irake išlydėta pirmoji Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė.
„Lietuva išsaugo patikimos sąjungininkės vardą ir dalyvauja tarptautinėse operacijose, kuriomis siekiama stiprinti stabilumą ir saugumą bei siunčia į jas savo karius. Priklausydama JAV vadovaujamai globaliai koalicijai, kovojančiai prieš Daesh teroristinę organizaciją, Lietuva jau anksčiau prisidėjo teikdama paramą medicinos priemonėmis kovojantiems Irako kariams, o dabar stipriname savo įsipareigojimus ir siunčiame Lietuvos karinius instruktorius“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Lietuvos kariai į operacijos rajoną Irake išvyks 2017 m. sausį iš Danijos kartu su šios šalies kontingento kariais. Šešių Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė priskirta Danijos karių kontingentui, kuriame tarnaus kartu su Danijos, Latvijos ir Estijos kariais.
Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais treniruos Irako saugumo pajėgų karius, vykdys jų karinį rengimą ir mokymą, taip pat užtikrins saugumą mokymo vietoje. Kaip ir kitose šiuo metu vykstančiose operacijose, Lietuvos kariai dalyvausiantys operacijos Irake metu kovinių užduočių nevykdys.
Šiai misijai Lietuvos kariai ruošėsi beveik pusę metų – dalyvavo įvairiuose kursuose, treniravosi tiek Lietuvoje tiek ir Danijoje.
Lietuvos kariai į tarptautinę operaciją Irake siunčiami pagal šių metų birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, kuriame numatyta į JAV vadovaujamos koalicijos operaciją „Inherent Resolve“ siųsti iki 30 karių ir valstybės tarnautojų.
Dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra svarbi Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška, taip pat priemonė stiprinti ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, NATO kolektyvinę gynybą bei karinį bendradarbiavimą.
Tarptautinė operacija Irake bus septintoji Lietuvos kariuomenės šiuo metu vykdoma operacija. Šiuo metu per 30 Lietuvos karių dalyvauja šešiose NATO, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų tarptautinėse operacijose. Septyni kariai dalyvauja ES vykdomose operacijose: mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali), karinėje operacijoje Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje „Sophia“ (EUNAVFOR MED operacija SOPHIA) ir karinėje jūrų operacijoje „Atalanta“ (EU NAVFOR ATALANTA). NATO vadovaujamoje operacijoje Afganistane „Tvirta parama“ dalyvauja 21 karys ir NATO taikos palaikymo pajėgų misijoje Kosove – 1 karys. Keturi Lietuvos kariai dalyvauja JT taikos palaikymo misijoje Malyje „Minusma“.
Apie koalicijos operaciją Irake „Įgimtas ryžtas“
JAV vadovaujamos koalicijos pajėgų operacijos „Įgimtas ryžtas“ pagrindiniai tikslai – ISIL/Daesh teroristinės organizacijos veiklos stabdymas Irake ir Sirijoje, ir Irako ginkluotųjų pajėgų apmokymas ir rengimas. Operacija prasidėjo 2014 m. spalį, po Irako Vyriausybės kreipimosi į tarptautinę bendruomenę dėl pagalbos užkertant kelią sukarintų teroristinių organizacijų veiklai šalyje. Dalis NATO ir ES valstybių skiria karines oro pajėgas, karinius instruktorius, kitus karinius pajėgumus į šią koalicijos pajėgų operaciją. Šiuo metu karinius pajėgumus operacijai teikia daugiau nei 20 šalių. Karinę, humanitarinę ir kitokio pobūdžio paramą šiuo metu teikia per 60 valstybių.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Nuo vasario 6 d. į NATO misiją Afganistane „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support) išvyksta ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono struktūroje esančio Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) karininkas.
