Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms perduoti nauji automobiliai. ELTA / Julius Kalinskas
Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms pirmadienį perduotos 37 vidutinės ir 6 sunkiosios klasės automobilinės cisternos bei 4 automobilinės kopėčios. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė viliasi, kad tai juntamai pagerins saugumo situaciją visoje šalyje.
„Galiausiai mums pavyko įgyvendinti tuos pirkimus, kurie prie ankstesnių vadovų strigdavo ir nepavykdavo. (…) Jos tikrai pagerins saugumo situaciją miestuose ir miesteliuose. Tai yra didelis įvykis. Šio pirkimo vertė yra apie 12 mln. eurų, bendra transporto pirkimo suma – 23 mln. eurų“, – perduodant įrangą į ugniagesių rankas žurnalistams teigė A. Bilotaitė.
Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius pažymėjo, kad įrangos atnaujinimas reikšmingai padidins ir nacionalinį šalies saugumą.
„Džiaugiamės, kad tos problemos (…) pakankamai sparčiai sprendžiasi ir tikrai manau, kad šiandienos kontekste, karo Ukrainoje akivaizdoje, nacionalinis šalies saugumas taip pat tampa geresnis. Turėdami naujos, patikimos technikos, galėtume ženkliai greičiau sureaguoti ir kokybiškiau atlikti gelbėjimo darbus“, – sakė S. Greičius.
S. Greičius: įrangos atnaujinimas išsprendžia tik dalį iššūkių
S. Greičius atkreipia dėmesį, kad nors ugniagesiams perduota nauja įranga prisidės prie jų darbo sąlygų gerinimo, tuo visi iššūkiai dar nėra išspręsti.
„Kada išsprendėme aprūpinimo ir technikos klausimus, tai būtent komplektavimo ir minimalios pamainos sudėties didinimas tampa prioritetiniais“, – pažymėjo jis.
Pasak PAGD vado, nors šiuo metu šalyje fiksuojamas mažiausias istorijoje ugniagesių trūkumas, kasmet priimamų ugniagesių kiekis galėtų būti bent dvigubai didesnis nei dabar.
„Šiai dienai, pirminėje grandyje, kuri reaguoja, yra 4,3 proc. (trūkumas – ELTA). Tokio gero skaičiaus, turbūt, nėra buvę“, – žurnalistams teigė S. Greičius.
„Kiekvienais metais mes pasipildome po 100 naujų pareigūnų. Jei turėtume finansines galimybes, tikrai pildytumėmės ir dvigubai. (…) Gerėjant gyvenimui atsiranda ir 32 valandų darbo savaitės, nemažai pareigūnų naudojasi ir penkiomis sveikatinimosi dienomis. Visas suteiktas lengvatas reikia kompensuoti“, – sakė S. Greičius.
Dalis įrangos ugniagesiams buvo pristatyta dar vasaros viduryje – liepos mėnesį PAGD perduota 20 vidutinės klasės naujų automobilių cisternų. Kaip tąkart teigė S. Greičius, iš viso PAGD per pastaruosius metus įsigijo 73 naujus automobilius – 58 vidutinės klasės ir 15 sunkiųjų. Pirkimo vertė 24,5 mln. eurų. Pirkimo sutartis pasirašyta praėjusių metų kovą, teigė S. Greičius.
Tai jau trečiasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsigytų gaisrinių automobilių perdavimas šiais metais – sausio 6 d. perduotos 4 automobilinės kopėčios, o liepos 19 d. ugniagesiams gelbėtojams perduota 20 vidutinės klasės automobilinių cisternų, praneša VRM.
Anot ministerijos, gaisriniai automobiliai yra įsigyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų „Prisitaikymo prie klimato kaitos gerinimas, stiprinant valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reagavimo pajėgumus“.
Pranešama, kad vidutinės ir sunkiosios klasės automobilinės cisternos yra su dvigubomis kabinomis, jos skirtos vykti į gaisrus ir gelbėjimo darbus, vežti gesinamąsias medžiagas bei gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą, gesinti gaisrus. Šios cisternos yra su didesnio važumo padangomis, skirtomis įvairioms kelio dangoms, leidžiančiomis važiuoti sudėtingomis važiavimo sąlygoms ir eksploatuoti automobilį visais metų laikais, rašoma pranešime.
Jose taip pat yra autonominiai šildymo agregatai, kabinų išorėje – žibintai, skirti namų numerių paieškai. Automobilinės cisternos turi vidinį LED kabinos apšvietimą, skaitmeninius automobilinius radijo ryšio terminalus, monitorius, kurie rodo gale sumontuotos vaizdo kameros transliuojamą vaizdą, kai yra įjungiama atbulinės eigos pavara. Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms perduoti nauji automobiliai. ELTA foto/ Julius Kalinskas
Automobilinių cisternų gale sumontuoti sukabinimo įtaisai, galintys vilkti ne mažiau kaip 7 t svorio priekabą. Ant jų stogo įrengti tvirtinimai ištraukiamoms kopėčioms, kurie užtikrina šių kopėčių nuėmimą nelipant ant stogo.
Vandens cisternos pagamintos iš korozijai atsparių medžiagų. Vidutinės klasės automobilinės cisternos gali gabenti 3000 litrų vandens, o sunkiosios – 6000 litrų.
Šį kartą perduodamos 4 automobilinės kopėčios Magirus M42L-AS. Jos sustiprins Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ugniagesių gelbėtojų pajėgumus. Šių kopėčių maksimalus gelbėjimo aukštis – 40,3 metrai. Jų krepšio maksimali leidžiama apkrova be vandens naudojimo gesinimui yra 400 kg.
Rugsėjo 1 d. duomenimis, Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje eksploatuojamos 234 automobilinės cisternos. Jų eksploatavimo amžiaus vidurkis yra 17 metų.
Ugniagesių automobilis Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.Ugniagesių gelbėtojų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus centre, prie Katedros aikštės, penktadienį ugniagesiai sulaikė agresyvų vyrą, kuris galimai degino reklaminius stendus.
Kaip feisbuke skelbė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, 6 val. 30 min. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Arsenalo g., dega reklaminis stendas. Jį užgesino atskubėję šios komandos ugniagesiai gelbėtojai.
Tačiau vėliau gautas kitas pranešimas apie dar vieną padegtą reklaminį stendą, o į įvykio vietą atvykę ugniagesiai sulaikė agresyvų vyrą.
„Netrukus buvo gautas dar vienas pranešimas, kad Katedros aikštėje liepsnoja reklaminė palapinė. Ugniagesiams atvykus į aikštę, palapinę jau buvo užgesinęs apsaugos darbuotojas. O šalia jos buvo agresyvus ir neadekvatus pilietis, kuris, pasak liudininkų, ir padegė reklaminius stendus. Jis plūdosi ir kibo prie ugniagesių gelbėtojų, tad jiems neliko nieko kito, kaip sulaikyti vyrą ir laukti policijos“, – feisbuke cituojamas Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.
Atvykę policijos pareigūnai galimą padegėją išsivežė į policijos komisariatą.
Atėnuose protestuoja ugniagesiai. EPA-ELTA nuotr.Atėnuose policija prieš protestuojančius ugniagesius panaudojo ašarines dujas. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, lapkričio 5 d. (dpa-ELTA). Graikijos policija penktadienį Atėnuose vykusio daugiau kaip 2 tūkst. sezoninių ugniagesių protesto metu panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką.
Nuolatinių darbo vietų reikalaujantys ugniagesiai mėgino užblokuoti pagrindinę miesto gatvę. Protestai vyko priešais Civilinės saugos tarnybos pastatą sostinėje, skelbė valstybinė televizija.
„Vasarą, kai visur siautėjo gaisrai, jie vadino mus didvyriais. Dabar jie nenori turėti su mumis nieko bendra“, – reporteriams sakė vienas protesto dalyvis.
Maždaug ketvirtadalis visų ugniagesių Graikijoje yra įdarbinami vienam sezonui nuo gegužės pradžios iki spalio vidurio.
Vasarą gaisrai Atėnų apylinkėse ir Eubojos saloje sunaikino didžiulius miškų plotus.
Kipre per didelį miškų gaisrą žuvo keturi žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Kipre per didelį miškų gaisrą žuvo keturi žmonės, valstybinio radijo eteryje sekmadienį patvirtino Vyriausybės atstovas.
Manoma, kad visi žuvusieji buvo užsieniečiai, dirbę žemės ūkyje.
Gaisras prasidėjo po kelias dienas trukusios intensyvios karščio bangos į šiaurės rytus nuo Limasolio uostamiesčio.
Visuomeninio transliuotojo RIK žiniomis, gaisrą gesina šimtai ugniagesių ir net 11 ugniagesių lėktuvų.
„Vis dar yra du didelį liepsnų frontai. Masiškai dislokuojame gaisrų gesinimo orlaivius“, – pridūrė atstovas.
Kiprui į pagalbą kovoje su liepsnomis gaisrų gesinimo lėktuvų atsiuntė Izraelis, Graikija ir Italija.
Šeštadienio naktį dėl gaisro buvo evakuoti kelių kaimų gyventojai. Sekmadienio ryto duomenimis, gaisras sunaikino apie 50 kv. km miško ir pasėlių.
Graikijos ugniagesiai antrą dieną iš eilės kovoja su dideliu gaisru netoli Atėnų. Vos prašvitus, penktadienio rytą vėl buvo pasitelkti gaisrų gesinimo lėktuvai ir sraigtasparniai. Liepsnos niokoja pinijų mišką.
Gesinimo darbus sunkino stiprūs vėjai. „Šiandien padėtis geresnė“, – per valstybinį radiją sakė ugniagesių atstovas.
Ugniagesiai keliose vietose kovoja su mažesniais gaisrais. Tačiau kyla didelis pavojus, kad jie vėl smarkiau įsiplieks. Iki šiol sunaikinta 2 000 hektarų miško ir keli nuošaliai stovėję namai. Evakuoti kelių kaimų gyventojai.
Gaisras nuo trečiadienio vakaro liepsnoja netoli Loutrakio Megaros miesto regione, esančiame už 60 km į vakarus nuo Graikijos sostinės.
Tai pirmas didelis gaisras Graikijoje šiais metais. Praėjusiomis dienomis šalies pietuose tvyrojo sausra, daug kur temperatūra kilo iki 30 laipsnių padalos.
Ugniagesiams tenka gesinti degančią žolę. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ilgąjį šventinį savaitgalį ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 153 gaisrų ir atliko 83 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu buvo traumuotas vienas žmogus, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Šeštadienį, 8,47 val., Panevėžyje, Pušaloto gatvėje, atvira liepsna degė medinis gyvenamasis namas. Atvykę ugniagesiai iš namo išnešė sąmonę praradusią moterį. Greitosios pagalbos medikai ją išvežė į ligoninę. Gaisro metu sudegė mansardinis namo aukštas, buvo nuardyta dalis stogo.
Tą pačią dieną, 15.16 val., Kaune, Jonavos gatvėje, bendrabutyje ketvirtajame aukšte liepsnojo bendrojo naudojimo virtuvė. Gaisro metu sudegė buitinė technika ir baldai, apdegė koridoriaus sienos ir lubos, butų durys.
Tuo pačiu metu Kretingoje, Vytauto gatvėje, degė vieno aukšto daugiabučio stogas. Iš namo ugniagesiai išvedė du žmones, jie nenukentėjo. Gaisro metu apdegė apie 50 kv. m skiedrų stogo. Autonominių dūmų detektorių butuose nebuvo.
Apie 17 val. Šalčininkų rajone, Gerviškių seniūnijoje, Daučiūnų kaime, degė 60 arų žolės. Nuo jos užsidegė medinis požeminis lauko rūsys. Ugniagesiai nuo liepsnų išsaugojo gyvenamąjį namą ir 3 ūkinius pastatus.
21.36 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, Naugarduko gatvėje, atvira liepsna dega butas daugiabučio antrajame aukšte. Ugniagesiai, naudodami ištraukiamąsias kopėčias, pateko į butą ir užsuko dujas. Iš gretimo buto jie iškėlė 2 vyrus ir moterį. Išvėdinus laiptinę, iš kitų butų buvo išvesti 5 suaugusieji ir 2 vaikai. Gaisro metu bute smarkiai apdegė virtuvė ir joje buvę daiktai, vidaus durys, aprūko kambariai ir laiptinė. Dūmų detektoriaus, kaip pažymima PAGD pranešime, bute nebuvo. Gaisrininkų automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Pirmadienį apie 14 val. Kauno rajone, Alšėnų seniūnijoje, Poderiškių kaime, degė medinio gyvenamojo namo palėpė. Gaisro metu apdegė medinės konstrukcijos. Dūmų detektorius name buvo.
Antradienio naktį, 1.20 val., buvo pranešta, kad Plungės rajone, Babrungo seniūnijoje, Babrungėnų kaime, kaimo turizmo sodyboje dega negyvenamas medinis pastatas. Atvykus ugniagesiams, jis jau buvo apimtas liepsnų. Gaisro metu išdegė pirtis ir 3 poilsio kambariai. Įvykis tiriamas.
Šeštadienį, 11.32 val., buvo pranešta, kad Panevėžyje, Nevėžio upėje, matyti nuskendęs automobilis. Jis gulėjo upės dugne, apvirtęs ant stogo. Naudodami automobilinę gervę, ugniagesiai jį pritraukė prie kranto. Automobilį iškėlė techninė pagalba. Viduje buvo rastas moters kūnas.
11.40 val. gautas pranešimas, kad Molėtų rajone, Čiulėdų seniūnijoje, Damošiškių kaime, ant žmogaus užvirto traktoriukas. Jis buvo prispaudęs vyro koją. Ugniagesiai atvertė traktoriuką ir išlaisvino žmogų. Jis buvo perduotas medikams. Ugniagesių gelbėtojų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
13.20 val. Vilkaviškio rajone, Pilviškių miestelyje, kanale buvo rastas nuskendusio žmogaus kūnas. Jį ištraukė ugniagesiai.
18.14 val. pranešta, kad Kaune, Virvių gatvėje, iš traukinio cisternos veržiasi dūmai. Ugniagesiams atlikus žvalgybą nustatyta, kad dėl oro ir cheminės medžiagos temperatūros skirtumo cisterna garavo. Teritorija buvo aptverta, atlikti oro užterštumo ir radiacijos matavimai, kurie parodė, kad pakitimų nėra. Iš namo, esančio už 30 m, buvo evakuoti 4 suaugusieji ir 2 vaikai. Nustačius, kad cisterna pavojaus nekelia, ji buvo patraukta į UAB „Margūnas“ teritoriją.
Pirmadienio pavakary Alytaus rajone, Alovės seniūnijoje, Venciūnų kaime, iš tvenkinio buvo ištrauktas žmogaus kūnas.
Gaisrininkų automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Gegužės 29-ąją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui sukanka 30 metų.
Prieš tris dešimtmečius – 1990 m. gegužės 29 d. – ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė pasirašė Vyriausybės nutarimą „Dėl Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos steigimo”. 1999 m. departamentas buvo reorganizuotas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą. 2005 m. prie jo prijungtas Civilinės saugos departamentas, o 2006 m. – Bendrasis pagalbos centras.
„Linkiu, kad mus visus vienytų ir telktų svarbiausias tikslas – gyventojų saugumas”, – sako departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius, apgailestaudamas, kad dėl karantino negali vykti 30-mečio minėjimas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra atsakingas už visuomenės, materialaus turto ir aplinkos apsaugą ekstremaliųjų situacijų atvejais. Jis organizuoja ir vykdo gaisrų ir kitų ekstremaliųjų situacijų prevenciją, formuoja priešgaisrinės ir civilinės saugos politiką Lietuvoje, numato priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų veiklos kryptis, rengia teisės aktus, reglamentuojančius priešgaisrinę ir civilinę saugą ir kontroliuoja, kaip laikomasi jų reikalavimų, vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, organizuoja priešgaisrinės ir civilinės saugos mokymą, informuoja visuomenę priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais. Ugniagesių gelbėtojų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare, aktyviai dalyvaujama tarptautinių organizacijų veikloje. 2005 metais įsteigta Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komanda ne kartą yra dalyvavusi tarptautinėse gelbėjimo bei humanitarinės pagalbos teikimo operacijose.
Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba 4 tūkst. darbuotojų, iš jų per 2600 – ugniagesių gelbėtojų, kurie, vadovaudamiesi šūkiu „Artimui pagalba, Dievui garbė”, profesionaliai atlieka savo pareigas ir yra išgelbėję tūkstančius žmonių gyvybių. Vien šiemet jie užgesino per 5 tūkst. gaisrų ir atliko beveik tiek pat gelbėjimo darbų. Gaisrų ir gelbėjimo darbų metu buvo išgelbėti 172 žmonės.
Ugniagesiai gelbėtojai valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai rengiami Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Vidurinės grandies pareigūnus Lietuvos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai nuo 1992 m. rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas teigia, kad viena iš svarbiausių Alytaus gaisro likvidavimo klaidų yra tai, kad jame dirbę ugniagesiai visą parą buvo laikomi užterštoje teritorijoje.
„Gaisro likvidavimo klaidos akivaizdžios, viena iš svarbiausių klaidų ugniagesių saugumo ir sveikatos prasme yra tai, kad jie visas 24 valandas buvo laikomi užterštoje zonoje. Vykdė užduotis, valgė, gėrė, ilsėjosi tiesiog kur papuolė. Nebuvo suteikta galimybė nusiprausti švariu vandeniu, pasikeisti prisigėrusius kancerogeninėmis medžiagomis drabužius. Laiku nebuvo pasirūpinta rezerviniais respiratoriais“, – spaudos konferencijoje Seime sakė jis.
„Taip pat ugniagesių dažnesnis keitimasis nebuvo sureguliuotas, be to, kaip minėjau, nebuvo atitraukiami iš gaisro vietos į švarią zoną“, – tęsė S. Džiautas.
Jo teigimu, gaisrą Alytuje turėjo gesinti 21 skyrius – apie 60 ugniagesių, o pastovus ugniagesių skaičius buvo apie 30.
Pasak S. Džiauto, jų profesinė sąjunga mano, kad ugniagesių sveikatos sutrikdymas atsirado dėl netinkamo gesinimo organizavimo.
„Visi pavyzdžiai apie nesukomplektuotas grupes, sąlygas, aprūpinimą, nuolatinį buvimą toje pačioje vietoje tą įrodo“, – tikino jis.
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas pažymėjo, kad jie ir toliau reikalaus, jog likvidavime dalyvavusių ugniagesių sveikata būtų nuodugniai ištirta.
„Ugniagesių profesinė sąjunga to nepaliks ir reikalauja, kad būtų nuodugniai ištirta visa likvidavime dalyvavusių ugniagesių sveikata, dar kartą pasiūlyta tai padaryti atsisakiusiems (…), taip pat pajungti mokslines laboratorijas Lietuvoje, nes jos yra tiriančios dioksinus, palygintų rezultatus su Vokietijos ir būsimų Čekijos tyrimų išvadomis ir būtų imtasi priemonių sunkiųjų metalų iš organizmo šalinimui, o galimai – ir dioksinų“, – sakė S. Džiautas.
Tuo metu Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigė, kad iki šiol nėra atlikta tinkama Alytaus gyventojų sveikatos patikra.
„Dar lapkričio mėnesį Alytaus rajono savivaldybės atstovai labai rimtai kėlė klausimą dėl biomonitoringo ne vien gyvūnų ir gyvulių, bet ir žmonių, pirmiausia. Kėlė klausimą, kada bus sukurta sistema ir bus galima juos (Alytaus gyventojus. – ELTA) patikrinti dėl sunkiųjų metalų, dėl dioksinų, kitaip tariant, visus sveikatos rodiklius. Iki šiol to nėra padaryta“, – sakė Seimo narys.
Pasak jo, nuodugnus sveikatos aptikrinimas planuojamas tik praėjus pusei metų po Alytaus gaisro likvidavimo.
„Mūsų žiniomis, patikrinimas toks, kad iš Alytaus rajono būtų patikrinta 100 žmonių, ir jie palyginti su, pavyzdžiui, 400 žmonių iš kitų Lietuvos vietų, planuojamas tik balandžio-gegužės mėnesį, tai yra praėjus pusei metų po gaisro“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Seimo narys pabrėžė, kad žada kreiptis į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, jog ugniagesių profesinė sąjunga galėtų liudyti ikiteisminėje tyrimo byloje.
„Kadangi gavau kreipimąsi iš profesinės sąjungos vadovo dėl jų argumentuoto noro liudyti dabar vykstančiame ikiteisminiame tyrime, kurį kuruoja Kauno apygardos prokuratūra, (…) šiandien kreipiuosi į mūsų generalinį prokurorą Evaldą Pašilį. Ne tik persiunčiu šitą prašymą profsąjungos, bet ir (…) siūlau apsvarstyti, kad ugniagesių profsąjunga galėtų tapti liudytojais šitoje ikiteisminio tyrimo byloje“, – tikino jis.
ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didelis gaisras, kurį pavyko užgesinti po 10 dienų.
Ugniagesių gelbėtojų sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos vadovas Saulius Džiautas sako, kad ugniagesių netenkina atliekami sveikatos tyrimai po gaisro Alytuje, taip pat pasigendama ministerijų įsikišimo.
„Ugniagesių netenkina vilkinimas šitų tyrimų. Taip pat tai, kad numatomas monitoringas viduryje metų Sveikatos apsaugos ministerijos, tai, kad tyrimų rezultatus iš pradžių ugniagesiai sužino tik per žiniasklaidą. Ir tas tylėjimas, rekomendacijų nebuvimas, kaip šalinti tuos metalus. Pavyzdžiui, kad aliuminis, viršijęs 10 kartų, patys per internetines priemones sužinome, kad aliuminis labai kenkia centrinei nervų sistemai ir Alzheimerio liga vystosi nuo to. Sužinoję tokius dalykus, nematome veiksmų nei Vidaus reikalų ministerijos, kad tai būtų greičiau padaryta, nei Sveikatos apsaugos ministerijos įsikišimo“, – LRT radijui sakė S. Džiautas.
Anot jo, kai kurie ugniagesiai tiesiog neturi laiko pasitikrinti sveikatos.
„Galbūt per aplaidžiai žiūri į sveikatą ugniagesiai ir jie, dirbdami antrus darbus, neišgyvendami iš vienos algos, neturi laiko paprasčiausiai. Tą sveikatą jie atiduoda savo šeimoms ir labai gaila. Vis dėlto sveikata yra brangesnė ir rekomenduočiau jiems visiems išsitirti ir kuo skubiau tai padaryti prašau Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų, imtis iniciatyvos“, – LRT teigė S. Džiautas.
Ugniagesių gelbėtojų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Kaip ELTA jau rašė, Medicinos centro gydytojai, pernai gruodžio mėnesį atlikę pirminius tyrimus, atrinko 30 statutinių ugniagesių pareigūnų ir 10 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų bei ekskavatorininkų, dirbusių gaisravietėje. Pagal Medicinos centro gydytojų rekomendacijas buvo paimti papildomi biologiniai mėginiai dėl aštuonių skirtingų sunkiųjų metalų bei aliuminio nustatymo.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš aštuonių tirtų sunkiųjų metalų penkių ugniagesių organizmuose normos viršijo leistinas ribas. Daugeliui tiriamųjų nustatyti padidėję chromo bei arseno kiekiai, keletui pacientų padidėję gyvsidabrio bei kadmio kiekiai. Cinko, vario ir švino kiekio padidėjimo nenustatyta nė vienam pacientui. Vadovaujantis gydytojų toksikologų rekomendacijomis, buvo tiriamas ir aliuminio kiekis, kuris taip pat viršijo leistinas terapines dozes.
Laboratorinius sunkiųjų metalų bei aliuminio tyrimus atliko Vokietijoje akredituota klinikinė laboratorija.
Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio.
Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose Lietuvos vietovėse savivaldybių priešgaisrinės pajėgos pirmos atvyksta į gaisro ar nelaimės vietą.
„Vyriausybės nutarimu reikalaujama, kad kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos būtų priskirti ne mažiau kaip du ugniagesiai, dirbantys keturiomis pamainomis. Tačiau pagal suteiktą etatų skaičių užprogramuoti viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų neskiriama“, – teigiama pranešime spaudai.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija primena, kad pasirašytoje Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje 2020 m. buvo nustatyta 176 eurų bazinė alga, o tai 3 eurais daugiau nei 2019 m. Taip pat, anot jų, Vyriausybė įsipareigojo didinti ugniagesių gelbėtojų pareiginės algos koeficientą. Tai reiškia kur kas didesnes išlaidas nei dabar.
„Ugniagesiams sunku tikėti tokiais pažadais, nes 2019 m. biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis buvo per 27 milijonus eurų, o skirta tik 24,769 milijono eurų. Dėl susidariusio deficito savivaldybių ugniagesiams nebus išmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. gruodį.
Minimalus 2020 m. biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis yra per 32 milijonus eurų, o planuojama skirti tik kiek daugiau nei 27 milijonus eurų. Akivaizdu – šių metų problemos persikels į kitus metus, o augančios skolos tik blogins bendrą situaciją“, – teigia Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Antradienį Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę savivaldybių ugniagesiai reikalaus tinkamu finansavimu užtikrinti, kad būtų laiku išmokėtas likęs 2019 metų atlygis, skirti finansavimą tam, kad būtų užtikrintas Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartas darbo užmokestis, padidinti nustatytą ugniagesių skaičių komandoje, kad nesusidarytų viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų nepakanka nė vienais metais.
Libanas prašo tarptautinės pagalbos kovojant su šimtais miškų gaisrų, kurie kilo pirmadienį ir net išplito į kaimyninę šalį, informuoja BBC.
Esant stipriems vėjams ir tvyrant dideliam karščiui, Libano vakarinėje dalyje esančiuose kalnuose kilo didžiausi per kelis dešimtmečius gaisrai.
Virš sostinės Beiruto ir Sidono miesto matyti juodi dūmai.
Kaip pranešama, Čoufo regione, esančiame į pietryčius nuo sostinės Beiruto, žuvo savanoris ugniagesys. Sirijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, Latakijos regione žuvo du miškų darbuotojai. Dar aštuoni žmonės patyrė sužalojimų.
Libano vidaus reikalų ministrė Raya El Hassan sakė, kad vyriausybė susisiekė su keliomis šalimis dėl pagalbos ir socialiniame tinkle tviteryje paskelbė vandenį pilančio Kipro lėktuvo nuotraukas.
Kol kas nežinoma dėl ko kilo gaisrai, bet premjeras Saadas Hariris įspėjo, kad, jei gaisrai buvo sukelti tyčia, už tai atsakingi asmenys „sumokės kainą“.
Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai pražudė 74 žmones. Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.
Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.
Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paskelbė tris gedulo dienas.
„Šiandien Graikija gedi ir pagerbiant žuvusiųjų atminimą skelbiame trijų dienų trukmės gedulą“, – sakė premjeras.
Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai jau pražudė 74 žmones. Ugnis tebesiautėja ir ją sunkiai sekasi sutramdyti.
Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.
Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.
Vidaus reikalų ministras nurodė nuo pareigų nušalinti tris aukštas pareigas einančius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD prie VRM) pareigūnus.
Gauta informacijos, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, PAGD pareigūnai galėjo bandyti paveikti pavaldinius neliudyti VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus specialistams.
VRM šiuo metu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimo ugniagesių išnaudojimo. Yra užfiksuota (vaizdo įrašuose), kaip ugniagesiai keičia padangas galimai savo viršininkų, jų giminaičių automobiliams.
Pažymėtina, kad tarnyba PAGD yra grindžiama statutiniais santykiais – t.y. pavaldumu ir subordinacija, o tai lemia, kad iš vidaus tarnybos pareigūnų reikalaujama ypatingo pareigingumo, drausmingumo ir vadų nurodymų vykdymo.
„Nuvilia, kad šiais laikais vis dar susiduriame su sunkiai suprantamomis situacijomis. Noriu padrąsinti visus pareigūnus netoleruoti piktnaudžiavimo tarnyba. Nuosekliai švarinsime visą vidaus reikalų sistemą, su manimi tikrai niekas „nesusitars“ ir „nesutvarkys“ jokių reikalų“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
PAGD viršininko pavaduotojas Vygandas Kurkulis pasiprašė atleidžiamas iš pareigų savo noru (be išeitinių kompensacijų). Kitus du pareigūnus: Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką Aloyzą Baradinską ir viršininko pavaduotoja Valdą Visocką nuo pareigų nušalinti iki tyrimo pabaigos turės departamento vadovas Kęstutis Lukošius.
Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.
Penktadienį apie 18 valandą vakaro Vilniuje prie Gerosios Vilties transporto žiedo kilo didelis gaisras. Į dangų kylančius tamsiai pilkų dūmų kamuolius buvo galima pamatyti iš daugelio sostinės vietų. Iš Pilaitės rajono – taip pat.
Slaptai.lt skelbia Vytauto Visocko nuotrauką, kurioje užfiksuoti dūmų kamuoliai žvelgiant į Gerosios Vilties žiedo pusę iš Pilaitės rajono Bitėnų gatvės.
Komentarą pradėsiu nuo daugumai žinomo Pasaulinio lygio buvusio Čikagos Bulių trenerio Filo Džeksono pasiekimo krepšyje. NBA lygoje jis vienintelis turi 6-ių aukso žiedų kolekciją. Jis vienintelis taikė idiomotorinės treniruotės metodiką skrydžiuose į varžybas vietoje tuščio laiko švaistymo.
Tokią metodiką įdiegti sekėsi sunkiai, nes “žvaigždės” laikė save “kietesnėmis” netgi už trenerį. Tačiau kelios pralaimėtos varžybos privertė susikrimsti netgi elitines, pasaulinio garso “žvaigždes”. Todėl joms nieko kito neliko. kaip tik paklusti trenerio metodikai.
Spalio 1 dieną (ketvirtadienį) 12 valandą Vilniuje, greta Vidaus reikalų ministerijos (Šventaragio g. 2), policijos, priešgaisrinės apsaugos ir valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos surengs protesto akciją. Nelikite abejingi!
Jei esate policininkas, ugniagesys ar pasienietis, dirbate vidaus reikalų sistemoje, spalio 1 dieną 12 val. kviečiame atvykti į protesto akciją. Atvykimo išlaidas kompensuosime. Autobusus prašome palikti prie Kultūros ir sporto rūmų arba prie Neries (netoli universalinės parduotuvės).
Renkamės Vilniuje, Katedros aikštėje, prie paminklo LDK kunigaikščiui Gediminui 11.45 val. Kiekvieno autobuso ekipažui reikia išsirinkti koordinatorių, kuris turi apsivilkti šviesą atspindinčią liemenę. Protesto akcija užtruks iki 13 val. Prie protestuojančių pareigūnų ketina prisijungti medikų delegacija ir taip mus palaikyti.
