Indija
Naujasis Delis, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). Indija nepakvietė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio į būsimą G20 viršūnių susitikimą. Tai atrinktiems užsienio žurnalistams pareiškė Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras, pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS ir Ispanijos žinių agentūra EFE.
G20 lyderių viršūnių susitikimas vyks rugsėjo 9–10 dienomis Indijos sostinėje Naujajame Delyje. Jo moto – „Viena Žemė, viena šeima, viena ateitis“. G20 grupei priklauso Europos Sąjunga (ES) ir stipriausios visų žemynų ekonomikos, įskaitant ir Rusiją, Kiniją bei JAV.
G20 viršūnių konferencijoje pernai Indonezijos Balio saloje Ukraina dar buvo viena pagrindinių temų. V. Zelenskis tada susitikime kalbėjo vaizdo ryšiu. Čia jis pirmą kartą pristatė ir savo dešimties punktų taikos planą.
S. Jaishankaras, anot pranešimų, sakė, kad Indija nepakvietė Ukrainos, nes G20 temos yra ekonomikos augimas ir plėtra, o ne globalus saugumas. Tai esą yra JT Saugumo Tarybos klausimas. Viršūnių susitikime, be kita ko, bus kalbama apie energetinį saugumą, trąšas ir aprūpinimą maisto produktais – visa tai susiję su karu Ukrainoje.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 11 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atleisti visų regioninių karinių verbavimo centrų vadovus, praneša „Sky News“.
Kaip teigiama, valstybės vadovas tokį sprendimą motyvavo nuogąstavimais, susijusiais su korupcija.
„Šiai sistemai turėtų vadovauti žmonės, kurie tiksliai žino, kas yra karas ir kodėl cinizmas bei kyšininkavimas karo metu prilygsta išdavystei“, – pareiškė V. Zelenskis.
Pasak jo, už naujojo sprendimo įgyvendinimą bus atsakingas ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 13 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas pasitelkė „nesveiką sarkazmą“, komentuodamas Didžiosios Britanijos gynybos ministro Beno Wallace’o norą išgirsti iš ukrainiečių daugiau dėkingumo už karinę pagalbą. Tokią nuomonę interviu britų televizijos kanalui „Sky News“ išsakė Ukrainos ambasadorius Londone Vadymas Prystaika, praneša UNIAN.
„Manau, jog V. Zelenskio atsakyme buvo šiek tiek sarkazmo, kai jis pareiškė, kad kiekvieną rytą pabudus reikia skambinti B. Wallace’ui ir jam dėkoti. Nemanau, kad tai sveikas sarkazmas. Neturėtume rodyti rusams, kad tarp mūsų esama kažko tokio. Jie turi žinoti, kad mes dirbame kartu“, – sakė ambasadorius.
V. Prystaika pažymėjo, kad prireikus B. Wallace’as gali paskambinti jam į ambasadą ir aptarti bet kokį klausimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Ukrainos diplomatas taip pat priminė, kad, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, JAV taip pat ne itin džiaugėsi atkakliais Didžiosios Britanijos prašymais teikti jai karinę pagalbą. Tačiau galiausiai amerikiečių kariai stojo į karą britų pusėje.
„Mes nesitikime, kad už mus kas nors kovos. Mes prašome tik karinės technikos”, – sakė V. Prystaika.
NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kuluaruose Didžiosios Britanijos gynybos ministras B. Wallace’as pasiskundė, kad ukrainiečiai pernelyg atkakliai reikalauja ginklų ir nelabai aktyviai reiškia dėkingumą už jų tiekimą.
Per savo spaudos konferenciją V. Zelenskis sarkastiškai pakomentavo jo žodžius: „Mes visada buvome dėkingi ir visada dėkojame. Aš tiesiog nežinau, kaip mes dar turime dėkoti. Galime rytą pabusti ir dėkoti ministrui. Tegul jis man parašo, kaip reikia dėkoti”.
R. T. Erdoganas: Ukraina nusipelno narystės NATO. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, liepos 8 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė paramą Ukrainos narystei NATO. „Nėra abejonių, kad Ukraina nusipelno narystės NATO“, – sakė jis penktadienį Stambule po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kartu R T. Erdoganas pabrėžė, kad kare tarp Rusijos ir Ukrainos „abi pusės“ turėtų „grįžti prie taikos derybų“.
R. T. Erdoganas, be to, paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio mėnesį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. apsilankys Turkijoje. Susitikime su V. Putinu esą bus kalbama ir apie susitarimo dėl ukrainiečių grūdų eksporto pratęsimą. Šio susitarimo galiojimas baigiasi liepos 17 d.
Pasak R. T. Erdogano, jis apie grūdų susitarimą kalbėjosi ir su V. Zelenskiu. „Tikimės, kad susitarimas bus pratęsiamas bent kartą per tris mėnesius, o ne kas du mėnesius. Mes to sieksime ir mėginsime bendrą galiojimo terminą pratęsti iki dviejų metų, – kalbėjo R. T. Erdoganas spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu. – Esu įsitikinęs, kad visos suinteresuotos šalys, suprasdamos globalią atsakomybę, atitinkamai elgsis“.
Rusija po invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį kelis mėnesius blokavo kaimyninės šalies grūdų eksportą. 2022 m. vasarą, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai, abi karo šalys pasiekė susitarimą, vėl leidusį laivais gabenti ukrainietiškus grūdus. Pastarąjį kartą susitarimas gegužės viduryje buvo pratęstas dar dviem mėnesiams.
V. Zelenskiui Vokietijoje įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas už nuopelnus Europai. EPA-ELTA nuotr.
Achenas, gegužės 14 d. (dpa-AFP-ELTA). Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sekmadienį Vokietijos Acheno mieste buvo įteiktas jam ir Ukrainos žmonėms skirtas Karolio Didžiojo apdovanojimas už nuopelnus Europos vienybei.
Įteikimo ceremonijoje asmeniškai dalyvavęs V. Zelenskis teigė, kad jam yra „didžiulė garbė“ priimti šį apdovanojimą. Kreipdamasis į susirinkusius žmones, Ukrainos lyderis tvirtino, kad kiekvienas ukrainietis, kasdien kovojantis už savo laisvę ir Europos vertybes, nusipelnė stovėti šalia jo. V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina labiausiai nori taikos, tačiau jai pasiekti būtina Kyjivo pergalė dabartiniame Rusijos sukeltame kare.
Į ceremoniją atvykusi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė, kad Ukraina įkūnija Europos idėjos esmę – „drąsą ginti savo įsitikinimus, kovą už vertybes ir laisvę, įsipareigojimą taikai ir vienybei“. Ji kartu pabrėžė, kad Ukraina taip pat kaunasi „už mūsų pačių laisvę ir vertybes“. U. von der Leyen antrino Achene esantis Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. V. Zelenskiui įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas už nuopelnus Europai. EPA-ELTA nuotrauka
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo ruožtu akcentavo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą aiškiai įtvirtino, jog „Ukraina yra mūsų Europos šeimos dalis“.
V. Zelenskis šiuo metu vieši Vokietijoje. Šeštadienį jis lankėsi Italijoje, o vėliau sekmadienį jo dar galimai laukiama Prancūzijoje.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 26 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per pokalbį telefonu apsikeitė nuomonėmis ir pristatė vienas kitam savo planus, kaip pasiekti taiką Ukrainoje.
Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nykyforovas tai pranešė per nacionalinį žinių teletiltą.
„Tai buvo tiesioginio dialogo aukščiausiu lygiu atnaujinimas ir, kaip sako mūsų diplomatai, apsikeitimas nuomonėmis. Kinijos prezidentas jau asmeniškai pristatė Kinijos taikos planą, o Ukrainos prezidentas kalbėjo apie mūsų taikos formulę, kurią sudaro 10 žingsnių ir kuri yra mūsų prioritetas siekiant taikos. Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad jau yra tam tikrų momentų, kai turime sąlyčio taškų, jie susiję, pavyzdžiui, su branduolinio ginklo neplatinimu, draudimu užgrobti civilinius branduolinius objektus. Ir tai yra Ukrainos bei Kinijos pozicijų sąlyčio taškai, nuo kurių galima pradėti ir toliau plėtoti dialogą“, – sakė Prezidento atstovas spaudai. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Pasak jo, iš šio pokalbio nesitikima konkrečių susitarimų, tačiau pats jo faktas yra svarbus, nes tai gali būti pirmas žingsnis ir postūmis Ukrainos bei Kinijos santykiams atkurti ir plėtoti.
S. Nykyforovas taip pat pažymėjo, kad Ukraina buvo informuota apie tai, jog Kinija paskyrė specialųjį atstovą, kuris turėtų atvykti į Ukrainą.
„Pažiūrėsime, ką jis atveš. Manau, kad jis atvyks išsamiau suprasti mūsų poziciją. Kad ir kaip ten būtų, mes labai teigiamai vertiname tokį tiesioginį dialogą su Kinija“, – pridūrė jis.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
S. Nykyforovas pažymėjo, kad Ukraina jau seniai norėjo kalbėtis su Kinija. Tačiau paklaustas, kas inicijavo dabartinį pokalbį, jis atsakė: „Tai buvo abipusis interesas“.
Jau pranešta anksčiau, kad trečiadienį V. Zelenskis pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios telefonu kalbėjosi su Kinijos Liaudies Respublikos prezidentu Xi Jinpingu.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laukia gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo informacijos apie Ramšteino susitikimo rezultatus. Oleksijus Reznikovas. EPA – ELTA foto
Valstybės vadovas tai pareiškė penktadienį savo vakariniame kreipimesi, praneša portalas „rbc.ua“.
„Visą dieną maksimalus dėmesys komunikacijai Ramšteino formatu, šiandien – posėdis. Aš esu dėkingas tiems partneriams, kurių ryžtas visiškai atitinka realią situaciją ir poreikius mūšio lauke. Laukiu gynybos ministro pranešimo apie Ramšteino susitikimo rezultatus“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat papasakojo, kad Ukrainoje aktyviai rengiamos naujos brigados ir daliniai frontui.
Portalas primena, kad penktadienį Vokietijoje įvyko Ramšteino formato Kontaktinės grupės 11-asis susitikimas.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, sausio 27 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pakvietė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentą Thomasą Bachą apsilankyti pafrontės mieste Bachmute.
„Kviečiu poną Bachą į Bachmutą, kad jis pats įsitikintų, jog neutralumas neegzistuoja“, – sakė V. Zelenskis. „Akivaizdu, kad bet kokia neutrali Rusijos sportininkų vėliava sutepta krauju“, – pridūrė jis.
Th. Bachas ne kartą sakė, kad sportas neturėtų būti politizuojamas ir kad Rusijos sportininkai neturėtų būti baudžiami už jų šalies karą. TOK svarsto gamimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 m. olimpiadoje Paryžiuje su sąlyga, kad jie negalės pasirodyti su savo šalių vėliava, himnu, spalvomis ar bet kokia kita Rusijos ir Baltarusijos atributika.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, sausio 17 d. (dpa-ELTA). Po Rusijos raketų smūgio į pramoninį Dnipro miestą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus suteikti sunkiųjų ginklų ir pagyrė Didžiąją Britaniją, jau nusprendusią jų atsiųsti. „Paskelbtas naujas gynybos pagalbos paketas – būtent tai, ko reikia: kovos tankai, kiti šarvuočiai ir artilerija“, – pirmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų prezidentas.
V. Zelenskis sakė laukiantis Pasaulio ekonomikos forumo Davose, oficialiai prasidėjusio pirmadienį, ir Ukrainos kontaktinės grupės, penktadienį susitinkančios JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje, sprendimų dėl tolesnių ginklų tiekimų.
V. Zelenskio teigimu, savaitgalį Rusijos raketai pataikius į gyvenamąjį pastatą pramoniniame Dnipro mieste žuvo apie 40 žmonių, daugiau nei dvidešimt vis dar laikomi dingusiais. Ukraina darys viską, ką gali, kad surastų kaltininkus ir patrauktų juos atsakomybėn, sakė prezidentas.
Prezidentas taip pat paragino Vakarus nedelsti pristatyti norimus tankus. Rusijos puolimas Dnipre ir naujos pastangos perimti iniciatyvą kare reikalauja „naujų ir greitesnių sprendimų“. V. Zelenskis atkreipė dėmesį į didelę Rusijos kariuomenės koncentraciją rytiniame Ukrainos Donbaso regione, ypač aplink Bachmuto ir Soledaro miestus, taip pat Pietų Ukrainoje. „Pamatysime, kam Rusija čia rengiasi“, – sakė prezidentas.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis abejoja, kad šįmet Lietuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus priimti strateginiai sprendimai dėl Ukrainos stojimo į NATO. Vis tik V. Zelenskis viliasi, kad Ukraina gaus aiškų ženklą dėl tolimesnės saugumo ir pagalbos garantijos.
„Nemanau, kad Vilniuje bus priimti strateginiai sprendimai. Ne tik lietuvių, latvių, estų ar lenkų Europoje reikia prašyti, kad mus palaikytų 100 proc. ar net daugiau ir nepavargtų nuo tokio palaikymo. Taigi netikiu strateginiu sprendimu, kad Ukraina taps visateise NATO nare“, – interviu TV3 televizijai sakė V. Zelenskis.
„Žinoma, mes to norime ir, žinoma, einame šiuo keliu. Mes parodėme, kad mūsų kariuomenė yra stipri. Kad atitinkame visus standartus, kurių reikia stojant į NATO. Nes, manau, svarbiausias standartas yra būti stipriems mūšio lauke be jokių bla bla bla. Būti stipriam ir gebėti apginti savo šalį, savo teritoriją arba, kas labai svarbu, apginti Europą“, – pridūrė jis. Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.
Vis tik, Ukrainos prezidentas tikisi NATO viršūnių susitikimo metu gauti aiškų ženklą, kad NATO šalys ukrainiečiams suteiks saugumo garantiją.
„Mums šiandien reikia bendro NATO ženklo, bendros žinios Ukrainos žmonėms: jūs esate pakeliui, mes negalime dabar jums suteikti narystės, bet ją gausite kaip, pavyzdžiui, Suomija, Švedija. O dabar gausite viską, ką galime suteikti: saugumo garantijas, pagalbą ginklais ir t. t. Štai koks gali būti ženklas. Kartais ženklai yra svarbesni už teorinius sprendimus“, – Lietuvos televizijai pažymėjo Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis tikisi, kad Ukraina visateise ES nare taps kitais metais
Paklaustas, kada, jo nuomone, Ukraina turi tapti visateise Europos Sąjungos nare, V. Zelenskis pažymėjo, kad lūkestis – kiti metai.
NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Visateisė narė? Kitais metais. Manau, tai nėra svajonė. Mes kovojame už Europos Sąjungos vertybes, rodome, kad esame tikrieji Europos Sąjungos nariai, kovodami. Atsiprašau, kad kartojuosi, bet mes tai rodome praktiškai. Manau, Europos Sąjungos vienybei labai svarbu, kad šalys, kurios yra jos narės, turėtų tokias pat vertybes, norėtų padėti kaimynams, nedemonstruotų kitokios strategijos, nematytų šiltų santykių su Rusija tuo metu, kai ji vykdo kitos Europos šalies okupaciją“, – nurodė Ukrainos prezidentas.
Interviu su prezidentu įvyko Ukrainoje – Lvive, Voznickio rūmuose esančoje dailės galerijoje, iškart po ten pat pasibaigusio V. Zelenskio susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
Zelenskis Volodymyras ir Bidenas Joe. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, gruodžio 22 d. (dpa-AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas su vizitu į Vašingtoną atvykusiam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažadėjo ilgalaikę savo šalies paramą. „Jūs niekada nebūsite vieni“, – sakė J. Bidenas trečiadienį bendroje su V. Zelenskiu spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose Vašingtone. – Remsime jus tol, kol reikės“.
J. Bidenas pabrėžė, kad Ukrainos kova su rusų agresoriumi yra „kažko daug didesnio dalis“. „Amerikos žmonės žino, kad pasaulis neabejotinai susidurtų su dar blogesniais padariniais, jei mes pasyviai žiūrėtume į tokius įžūlius išpuolius prieš laisvę ir demokratiją bei pagrindinius suverenumo ir teritorinio vientisumo principus“, – sakė J. Bidenas.
Jis pabrėžė, kad Vakarų parama Ukrainai nemažėja. „Nematau pagrindo manyti, kad parama mažės“, – pabrėžė JAV prezidentas. Jis teigė dar niekada nematęs NATO ir ES tokių vieningų. „Ir nematau ženklų, kad tai keistųsi. Visi žinome, kas pastatyta ant kortos – suverenumo idėja, JT chartija“, – sakė J. Bidenas.
Jis apkaltino Rusiją kare prieš Ukrainą naudojant „žiemą kaip ginklą“. Maskva šalčiausiu ir tamsiausiu metų laiku tikslingai puola Ukrainos infrastruktūrą, sakė J. Bidenas. Rusija verčia žmones Ukrainoje badauti ir šalti. „Tai tik naujausias siaubingų žiaurumų, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo prieš nekaltus civilius, vaikus ir jų šeimas, pavyzdys“, – kalbėjo J. Bidenas.
V. Zelenskis spaudos konferencijoje padėkojo JAV už „Patriot“ oro gynybos sistemą. Tai „reikšmingai“ sustiprins Ukrainos gynybinius pajėgumus, sakė jis. Kartu V. Zelenskis šypsodamasis pridūrė, kad norėtų dar daugiau tokių „Patriot“. Jis sakė savo vizitą Vašingtone laikąs „istoriniu“, nes JAV ir Ukraina dabar tapo tikromis partnerėmis ir sąjungininkėmis“.
J. Bidenas atmetė Rusijos kaltinimus, kad „Patriot“ sistemų perdavimas reikš karo eskalaciją. „Tai gynybinė ginkluotės sistema, – teigė jis. – Tai ne eskalavimas, o gynyba“.
V. Zelenskis trečiadienį atvyko į Vašingtoną. Tai buvo pirmoji jo kelionė į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios prieš dešimt mėnesių. JAV vyriausybė trečiadienį pažadėjo Ukrainą naują 1,85 mlrd. dolerių paramą.
V. Zelenskis: Ukrainos vaikai šioms Kalėdoms prašo oro gynybos sistemų ir ginklų. EPA-ELTA nuotr.
Ryga, gruodžio 19 d. (ELTA). Ukrainos vaikai nori, kad per šias Kalėdas Šv. Mikalojus atneštų oro gynybos sistemų, ginklų ir pergalę. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikimą Rygoje.
„Šiandien, minint Šv. Mikalojaus dieną… Rusijos teroristai Ukrainos vaikams „padovanojo“ naujas atakas, – teigė V. Zelenskis, kurį cituoja CNN. – Savo laiškuose Šv. Mikalojui Ukrainos vaikai prašo oro gynybos sistemų, ginklų ir pergalės – pergalės jiems ir visiems ukrainiečiams.“
Šv. Mikalojus katalikybėje ir stačiatikybėje laikomas Kalėdų Senelio atitikmeniu. Pagal senąjį Julijaus kalendorių, nuo Grigaliaus atsiliekantį 13 dienų, Šv. Mikalojaus diena Ukrainoje minima gruodžio 19 d., ne gruodžio 5–6 dienomis, kaip kitose šalyse.
Ukrainos lyderis pridūrė, kad jo šalies mažieji „supranta viską“. „Tad imkimės veiksmų“, – nurodė V. Zelenskis.
Jis kartu paragino susitikime dalyvavusių valstybių – Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės (JK) – vadovus ir toliau teikti Ukrainai gynybinę paramą, kuri, pasak jo, padės „paspartinti mūsų ginkluotųjų pajėgų judėjimą pergalės link“.
Brutali Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau beveik 10 mėnesių.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šalies vadovas teigia V. Zelenskiui priminęs, kad Lietuva nepavargs ir su Ukraina bus kartu iki pergalės.
„Ką tik telefonu kalbėjausi su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai, kad Rusijos veiksmai – mobilizacijos paskelbimas, masinės raketų atakos prieš Ukrainos miestus, grasinimai panaudoti branduolinį ginklą – yra ne kas kita, o Putino desperacija pralaimint mūšio lauke. Apie tai, kad Baltarusija yra visavertė Rusijos sąjungininkė vykdant karinę agresiją Ukrainoje. Todėl Vakarų sankcijos turi būti griežtinamos tiek Rusijai, tiek Baltarusijai, užkertant bet kokias galimybes tas sankcijas apeiti“, – feisbuke rašė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat teigia pasveikinęs V. Zelenskį ir visos jo šalies žmones su Ukrainos gynėjų diena.
„Pasidžiaugiau ukrainiečių karių sėkme atsikovojant vis naujas agresoriaus užgrobtas teritorijas. Tikiu, kad Vakarams operatyviai teikiant reikiamą karinę pagalbą tokių žinių bus vis daugiau. Mes žinome: nei masinės raketų atakos, nei brutalus civilių gyventojų žudymas, nei grasinimai branduoliniu ginklu neprivers ukrainiečių sudėti ginklų. Jie kaunasi ne tik už savo šalį, bet ir visą demokratinį pasaulį. Tokios tautos nugalėti neįmanoma. Ukraina kovos iki galo ir laimės. Tradiciškai perdaviau Prezidentui V. Zelenskiui linkėjimus nuo visų Lietuvos žmonių. Priminiau, jog mes nepavargsime ir neleisime pavargti kitiems. Būsime kartu su Ukraina iki pergalės“, – priūdrė jis.
Penktadienį pagalbos Ukrainai klausimus šalies vadovas telefonu aptarė ir su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Po apie tai bei saugumo situaciją regione šalies vadovas kalbės ir su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Ukrainos parlamentas pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją iki lapkričio 21-osios. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Pirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją šalyje dar 90-čiai dienų – iki šių metų lapkričio 21-osios.
Tai pranešė UNIAN, remdamasi parlamento nariu Jaroslavu Železniaku.
Už abu sprendimus balsavo 328 deputatai.
Dokumentus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo parlamentui rugpjūčio 12 d. pateikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
UNIAN primena, kad, galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.
Kyjivas, birželio 15 d. (ELTA). Ukrainos nacionalinė policija užkirto kelią teroro aktui prieš šalies vadovus. Tai trečiadienį pareiškė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Jeninas, praneša UNIAN.
Pasak jo, pareigūnai kasdien gauna informacijos apie įvairius įtartinus asmenis, kurią teikia gyventojai. Tai padeda imtis antidiversinių priemonių.
„Ir kaip tik mūsų operatyvinių šaltinių informacija leido išvengti teroro akto prieš mūsų valstybės vadovus. Po pergalės apie tai bus galima papasakoti kur kas daugiau“, – sakė viceministras.
Anksčiau Ukrainos prezidento biuro pirmininko patarėjas Michailas Podoliakas žurnalistams pareiškė, kad į valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio gyvybę buvo mėginta pasikėsinti jau daugiau kaip dešimt kartų.
Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Praha, balandžio 1 d. (ELTA). Čekijos katalikų kunigas, teologas ir filosofas Tomášas Halíkas ir buvęs diplomatas, Václavo Havelo bibliotekos direktorius Michaelis Žantovský`is pasiūlė šįmet skirti Nobelio taikos premiją Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Tai pranešė naujienų agentūra ČTK.
Laiške Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkei Berit Reiss-Andersen jo autoriai pažymi, kad, vadovaudamas Rusijos agresiją atremiančiai ukrainiečių tautai, V. Zelenskis gina taiką visai Europai. Pasak Čekijos visuomenės veikėjų, jis tapo „kovos už bendražmogiškas vertybes simboliu“.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Laiško autoriai primena, kad V. Zelenskis karo pradžioje turėjo galimybę išvykti iš šalies, bet liko tėvynėje kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, milijonams ukrainiečių parodydamas, jog sunkią valandą jų nepaliko.
„Jis pademonstravo narsumo, vienos iš svarbiausių žmogiškųjų savybių, pavyzdį. Tai žmogus, įkvepiantis pasaulį savo humaniška pozicija ir įsitikinimais“, – sakoma laiške.
Anksčiau grupė Europos politikų kreipėsi į Nobelio komitetą, siūlydami nominuoti Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir ukrainiečių tautą Nobelio taikos premijai.
Nobelio taikos premijos laureatas bus paskelbtas spalio pradžioje.
P. Porošenka su žmona Marina. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, sausio 6 d. (AFP-ELTA). Atliekant tyrimą dėl išdavystės, Kijevo teismas ketvirtadienį nurodė areštuoti buvusio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos turtą, pranešė generalinė prokuratūra.
56 metų P. Porošenka kaltinamas padėjęs prorusiškiems separatistams, kontroliuojantiems du šalies rytinius regionus, parduoti anglis Ukrainos sostinei.
„Teismas nusprendė areštuoti įtariamojo turtą“, įskaitant nekilnojamąjį turtą ir privačių įmonių akcijas, rašoma prokuratūros pranešime.
Šiuo metu užsienyje esantis ir žadantis grįžti į Ukrainą sausio 17 dieną P. Porošenka teismo sprendimo kol kas nekomentavo.
Buvęs lyderis kaltinimus neigė ir sakė, kad išdavystės tyrimą organizavo dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dar prieš ketvirtadienio teismo sprendimą P. Porošenka socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad „grįš į Kijevą“ ir stos prieš teismą „ne tam, kad apsigintų nuo Zelenskio, o tam, kad apgintų Ukrainą nuo nekompetentingos vadovybės“.
P. Porošenka įtariamas tuo, kad 2014–2015 metais esą padėjo vadinamosioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms parduoti Kijevui anglių už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (48 mln. eurų). Jei jis būtų pripažintas kaltu dėl išdavystės, jam grėstų iki 15 metų kalėjimo.
P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 29 d. (ELTA). Jeigu Ukrainoje būtų surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, tai dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis ir buvęs valstybės vadovas Petro Porošenka patektų į antrąjį ratą, kuriame daugiau šansų nugalėti turėtų eksprezidentas.
Tai rodo trečiadienį Razumkovo centro tinklalapyje paskelbti šalies gyventojų apklausos rezultatai.
„Jeigu artimiausiu metu vyktų prezidento rinkimai, pirmajame rate daugiausiai balsų gautų V. Zelenskis (17,5 proc. visų apklaustųjų, arba 24 proc. tų, kurie dalyvaus rinkimuose ir jau apsisprendė, už ką balsuos). Už P. Porošenką ketina balsuoti atitinkamai 11 proc. ir 16 proc. apklaustųjų“, – sakoma pranešime.
Kiti kandidatai sulauktų mažiau rinkėjų paramos, todėl į antrąjį ratą patektų V. Zelenskis ir P. Porošenka.
Apklausos duomenimis, antrajame rate už V. Zelenskį balsuotų 49,9 proc. piliečių, ketinančių eiti į rinkimus, o už P. Porošenką – 50,1 proc.
Palyginti su liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje vykusios apklausos rezultatais, už V. Zelenskį balsuoti ketinančių respondentų dalis sumažėjo nuo 28 proc. iki 23 proc., o P. Porošenką paremti pasirengusių apklaustųjų dalis padidėjo nuo 17 proc. iki 23 proc.
Apklausa buvo surengta gruodžio 17-22 dienomis. Joje dalyvavo 2 018 respondentų nuo 18 metų amžiaus.
Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį neatvyko į apklausą pas pareigūnus, tiriančius jam mestus kaltinimus išdavyste, nes jis tariamai padėjo prorusiškiems separatistams parduoti anglis Kijevui.
56 metų buvęs prezidentas šią savaitę buvo paskelbtas įtariamuoju tyrime dėl išdavystės ir kaltinamas 2014-2015 metais padėjęs separatistams, kontroliuojantiems du nuo Ukrainos atplėštus rytinius regionus, parduoti anglis Ukrainos sostinei maždaug už 1,5 mlrd. grivinų (49 mln. eurų).
P. Porošenka, kuris šiuo metu yra kaimyninėje Lenkijoje ir žada grįžti į Ukrainą sausio mėnesį, „neatvyko“ į apklausą, „nes neprivalėjo“ to daryti, naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Ilja Novikovas. Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
I. Novikovas teigė, kad Valstybinio tyrimų biuro šaukimas „parengtas ne pagal įstatymą ir nėra teisiškai įpareigojantis“.
Pareigūnai pranešė, kad tiria dešimtis įtariamų nusikaltimų, kuriuose, jų manymu, galėjo dalyvauti P. Porošenka. Jei jis bus pripažintas kaltu išdavystės byloje, jam grėstų iki 15 metų kalėjimo.
P. Porošenka neigė bet kokius nusikaltimus, sakydamas, kad kaltinimai „peržengia raudoną liniją“. Jo artimas sąjungininkas, buvęs parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas sakė, kad tyrimas yra „dar viena byla, sukurpta tiesioginiu dabartinio prezidento nurodymu“.
Vakarų valstybių ambasados antradienį pareiškė, kad seka procesą, ir paragino užtikrinti nepriklausomą teismą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kijevas, lapkričio 26 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėja, kad padedant veikėjams iš Rusijos netrukus šalyje bus bandoma įvykdyti perversmą, praneša agentūra „Reuters“.
Jis turįs žvalgybinės informacijos, kad pučas įvyks gruodžio 1 ar 2 dienomis, sakė V. Zelenskis penktadienį spaudos konferencijoje. „Mūsų laukia iššūkiai – ne tik iš Rusijos Federacijos pusės (…). Mes turime vidaus iššūkių“, – kalbėjo prezidentas.
Ukraina, anot V. Zelenskio, visiškai kontroliuoja savo sienas ir yra pasirengusi, jei kiltų eskalacija santykiuose su Rusija.
NATO, JAV ir Europos šalys yra pareiškusios susirūpinimą dėl Rusijos dalinių judėjimo Ukrainos pasienyje. Maskva neigia planus pulti Ukrainą.
