ozolas_naujausias

2010 01 09. Žurnalas “International Living” pagal tinkamumo gyventi indeksą ištyrė 194 pasaulio valstybes ir nustatė, kad Lietuva tinkamumo sąraše užima 22 vietą – aukščiausią iš visų Vidurio Europos valstybių ir yra aukščiau už Jungtinę Karalystę, Švediją, Airiją, į kurias taip bėga broliai lietuviai, netgi už Japoniją, kuri daug kam iš mūsų – svajonė. Estija užėmė 32, Latvija – 40, Lenkija – 35, Baltarusija – 109, Rusija – 111 vietą…

2010 01 13. Žiūrėdamas į anų dienų mitingų veidus, dažnai savęs klausiu: kur jūs dabar, kokiame pasaulio krašte, kokios tautos kalba kalbat, iš kokio darbo duoną kasdieninę valgot? Ar tada, skanduodami LIE-TU-VA, apie tai galvojot? Tikrai ne taip savo laisvę įsivaizdavot – galvojot apie laisvę Lietuvoje.

Continue reading „Kodėl tik baltieji gali būti rasistais”

Medelis1

Tartum gličiame šaltame rūke ryškėja siluetai madingais drabužiais. Veidai šviesūs, putlūs, entuziastingi… ir susimąstę lyg apie tėvynės ateitį, tautą, lyg apie pilietiškumą, patriotizmą…

Bet tavo viduje, giliai,  tartum, kaip vaikystėje, krapštant snarglį iš nosies, lieka kažkas nemalonaus, kaži kokia velniava. Tada atsipeikėjęs supranti – Lietuvoje tu esi tik trumpalaikių, nuolat atsinaujinančių gaujų susirėmimų ir tylių karų stebėtojas. Arba auka, toje pakelėje ta pačia proga aptalžyta. Neatsitiktinai. 

Continue reading „Beveik rimtai: Titanų kova su kvailiais”

mokslu_0

Mokslų akademijos salėje lapkričio 23 d. tautos ir piliečių buvo klausiama: ar esame savo valstybės šeimininkai? Įvyko renginys, primenantis Sąjūdžio steigiamąjį susirinkimą? Gerai būtų, kad, kaip 1988-aisiais, jis būtų kibirkštis, kuri Lietuvos žmonių širdyse įžiebtų tų neužmirštamų laikų viltį, troškimą nesavanaudiškai veikti, dirbti, aukotis Lietuvai Tėvynei. Neabejoju, kad šie aukšti žodžiai kai kam sukels šypseną. Per du dešimtmečius įvyko milžiniškų permainų, nepalankių tiems idealams, dėl kurių tada rinkomės į daugiatūkstantinius mitingus, stovėjome Baltijos kelyje, nebijojome tankų… Baltijos keliu jau beveik išėjome iš Lietuvos. O gal buvome išvaryti? Ir tebevaromi? Užauginome dvidešimtmečius, kurie nesupranta tų aukštų žodžių. Ar dar esame tauta, ar jau tik pasaulio piliečiai?

Continue reading „Ar Fortūna mums dar nusišypsos?”

radzvilas

Ginčai dėl Lietuvos užsienio politikos vis labiau skaldo ir poliarizuoja šalies visuomenę. Jų viršūne tapo vis dar eskaluojama vadinamoji CŽV kalėjimų byla. Tačiau susitelkus vien  prie jos užgožiamos ir išnyksta iš akiračio kur kas didesnės ir svarbesnės valstybės užsienio politikos ir jos tolesnės raidos problemos. Jas adekvačiai suvokti leidžia tik platesnis geopolitinis ir istorinis kontekstas. Pirmiausia tai būtų paini ir prieštaringa JAV, Vakarų Europos (vėliau – Europos Sąjungos) ir Sovietų Sąjungos (vėliau — Rusijos) santykių istorija bei kai kurios pamatinės, o ypač – naujausios ES plėtros ir raidos tendencijos. Dar praėjusio amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais šviesiausi Vokietijos protai, tokie kaip filosofas M. Heideggeris ar sociologas M. Weberis būgštavo, jog vieną gražią dieną jų šalį pasidalins dvi kylančios galybės – JAV ir Sovietų Sąjunga. Šie būgštavimai išsipildė su kaupu: pasidalinta buvo ne tik Vokietija.

Continue reading „Formuojasi savotiškas “istorinių nevykėlių” aljansas”

paminklas_1

Artėja Žalgirio mūšio 600-osios metinės. Kai užpernai su nemaža grupe turistų lankiausi tose krauju aplaistytose vietose, jau tada spėliojome, kaip turėtų būti paminėtas visai Europai svarbus istorinis įvykis, kaip reikėtų jį įamžinti. Gal filmu, kuriame teisingai pavaizduotume Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos valdovo Vytauto Didžiojo žygdarbį, gal paminklu Vilniuje Vytautui Didžiajam… Toje kelionėje turėjome progos apie daug ką pamąstyti – kad ir apie nepalyginamai gausesnį nei tais metais šarvuotų raitelių iš Lietuvos dalyvavimą inscenizuotose kautynėse…

Continue reading „Mintys ne pačios linksmiausios”