V.Terleckas

terleckas_sypsosi
Aktualijos

Sąmoningai nevartoju žodžio „šventė“. Mat Vytautas Landsbergis išaiškino, kad Seimo gudručių pastangomis buvo taip patobulintas Darbo kodeksas, jog neliko valstybinių švenčių. Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Tarptautinė darbo diena ir kt. tapo tik nedarbo dienomis. Tokius veiksmus V. Landsbergis pavadino tyliąja diversija. Kaip ruoštasi pasitikti mūsų valstybės atkūrimo 20-metį? Pirmasis nerimastingas ženklas, kad deramai nepaminėsime svarbios Lietuvos istorijos datos buvo vieno vadovo vieši užgaulūs netiesos žodžiai signatarų adresu, kurie įžiebė nemalonų aiškinimąsi, skaldymąsi, aistras. Ar taip nutiko dėl bendravimo kultūros, diplomatinio takto stokos? Rezultatas: 40 – 50 Aukščiausiosios Tarybos deputatų nepaėmė jubiliejinių medalių, nukentėjo valstybės įvaizdis. Negi nesuvokiama, kad skaudžiausias signatarų įžeidimas: priskirti jiems vienintelį nuopelną – Kovo 11-osios Akto pasirašymą. Tarsi nebūtų jų dvejų metų alinančio parlamentinio darbo.

Continue reading „Suokalbis prieš Kovo 11-osios sukaktį?” →

terleckas_sypsosi
Aktualijos

Šiandien minime Kovo 11-ąją – dieną, kada ryžomės atkurti nepriklausomą valstybę, mesdami iššūkį tuometinei Sovietų Sąjungos vadovybei. Tądien neišsigandome nei KGB, nei tankų raudonomis žvaigždėmis, nei sovietų kalėjimų. Tačiau prabėgus 20-čiai metų po tos lemtingos dienos nuotaikos nėra džiugios. Šiandien susiduriame su daug nenumatytų, netikėtai iškilusių negerovių, kurias įveikti – vis sunkiau. Ar mūsų bėdos – neišvengiamos? Kas mus įstūmė į tas neišsprendžiamas problemas? Ar Lietuvos labui padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso? Su Kovo 11-osios Akto signataru Vladu Terlecku kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Apie “istorinę klaidą”, nepagrįstus kaltinimus bei nuomonę, esą mūsų nepriklausomybė – menkavertė” →

terleckas_sypsosi
Aktualijos

Susidaro įspūdis, kad kai kurie istorikai ieško vien Lietuvos atsilikimo, juo mėgaujasi, bet neieško to atsilikimo priežasčių. E.Gudavičius aksiomatiškai deklaruoja, kad Lietuva buvo labiausiai atsilikęs Vakarų civilizacijos užkampis, Europos geopolitinio pakraščio pakraštys.

XIV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos ūkį E.Gudavičius mato tokį: “ gamybiniu potencialu smarkiai atsilikta net nuo artimiausių Vidurio Europos šalių: viską lėmė žemdirbystė, kurioje dar nevyravo taisyklingas trilaukis” (1, p. 373). Šiai tezei galima pateikti antitezę – H.Samsonovičiaus teiginį, kad “ Lietuvos prekybos balansas buvo geresnis nei Lenkijos ar Ordino” (23, p. 84). Tai reiškia, kad geresnį balansą nulėmė geresnė Lietuvos ūkio padėtis. Tokia šių reiškinių koreliacija.

Continue reading „“E.Gudavičiaus istoriosofija ir politinis tendencingumas – nostalgiškai prosovietinis, monarchistiškai-rusiškai imperialistiškas”” →

terleckas_sypsosi
Aktualijos

Ne bet kas, o Lietuvos istorijos instituto direktorius (jau nebe – Slaptai.lt) A.Nikžentaitis priešinosi, kad Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašytų sausio 15 d. – Klaipėdos krašto atgavimo – ir spalio 16 d. – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido aukų – datas. Mat pagal jį, 1923 m. sausį Klaipėdos krašte jokio sukilimo nebuvo, paprasčiausiai Lietuvos kariai su šauliais jį okupavo, o civiliai lietuvininkai išžudyti kaip Vokietijos reicho piliečiai. Ne vienas tokio akibrokšto papiktintas mokslininkas, visuomenininkas paskelbė argumentuotus atsakymus. Prof. A.Piročkinas tokius istoriko prasimanymus pavadino dergimu, “ bene aukščiausia niekinimo [iškiliausių, tautos pasididžiavimą keliančių Lietuvos istorijos įvykių – V.T.] viršūne” (1). Manęs A.Nikžentaičio išsišokimai, jo vertybinės nuostatos nestebina. Kaip esu rašęs, jis yra viešai prisipažinęs, kad jam Valentino diena svarbesnė negu Vasario 16-oji, priešinosi gen. P.Plechavičiaus apdovanojimui ir bandė prieš šį aktą išprovokuoti Lenkijos valdžios ir Lietuvos lenkų reakciją. Dar 2003 m. sausio 15 d. Klaipėdoje memorialinės lentos sukilimui atminti atidengimą ciniškai sulygino su šunų naudojamu savo teritorijos pažymėjimu. Beje, jam pritarė pavaldinys – istorikas Č.Laurinavičius.

Continue reading „Kaip A.Nikžentaitis Klaipėdos kraštą okupavo” →

terleckas_sypsosi
Aktualijos

Nei viena valdžios institucija nė piršto nepajudino tautiškumui, patriotizmui, pilietiškumui ugdyti ir ginti. Kuri įtakingesnė partija savo programose kelia sau tikslą puoselėti tautines vertybes, plėtoti nacionalinę ekonomiką?! Tik skubama parduoti užsieniui net strateginius objektus. Rezultatas: neturime nacionalinių bankų, draudimo sistemų, tik nuolaužos beliko iš nacionalinio pramonės sektoriaus. Tad nestebėtina, kad svetimieji stumia iš viešojo gyvenimo lietuvių kalbą, nacionalinius spektaklius, koncertus ir t.t Apskritai, kaip rašė A.Vyžintas, Vakarų Europos valstybių politinė praktika akivaizdžiai yra tokia, kuri visų pirma rūpinasi savo tautos interesais. Savosios tapatybės, savigarbos išsaugojimas yra prioritetinis valstybinės politikos uždavinys (1, p.5). Ne kitaip yra Rusijoje.

Continue reading „Tautos rengimas dvasinei kapituliacijai” →

lietuviu_kalbos_isdavyste
Aktualijos

Vieni gina reikalavimą visus lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų (per šimtą, imtinai nuo islandų iki vietnamiečių) tikrinius daiktavardžius rašyti originalia forma, t. y. jų nelietuvinti. Karščiausios tokios nuostatos šalininkas – kalbininkas, buvęs Lietuvių kalbos komisijos (LKK) narys, ekspertas, prof. Vytautas Ambrazas. Jam advokatavo prof. Vytautas Vitkauskas. Jie oponentų vadinami „vakariečiais“. Antrosios stovyklos atstovai (žymūs kalbininkai, profesoriai Vincas Urbutis, Arnoldas Piročkinas ir kt.) argumentuotai pasisako už nusistovėjusios raštuose tradicijos svetimvardžius rašyti pagal mūsų rašybos taisykles išsaugojimą. Juos vadinsiu tradicijų saugotojais.

Continue reading „Svetimvardžių rašyba – elitui?” →

Copy of ttterleckas_
Aktualijos

Jau esame paskelbę Nepriklausomybės Akto signataro dr. Vlado Terlecko knygos “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai” leidėjo Petro Jonušo “Leidėjo žodį” (“Lietuvos istorijos stribai”). Dabar skaitykite sutrumpintą knygos  autoriaus “Pratarmę”.

Ši knyga – tai ilgamečio viešo “susirašinėjimo” su istorikais, dažniausiai matomais, girdimais, duodančiais toną Lietuvos istorijos mokslui, rinkinys. Iki šio dialogo su istorikais buvo ilgas sunkių vidinių apmąstymų laikotarpis. Iš pradžių buvau apžavėtas “Būtovės slėpinių” televizijos laidos dueto (A.Bumblausko ir E.Gudavičiaus) pokalbių naujoviškumo, žaismingumo. Vėliau apniko abejonės, kilo klausimų, vardan ko pokštaujama, po to prasidėjo jų teiginių atmetimo reakcija, atsakymų ieškojimas šaltiniuose, literatūroje, kol galop neliko abejonių, jog kryptingai ir nuosekliai klastojama Lietuvos istorija, savo užmoju pralenkianti istorijos klastojimo etalonu laikytą Juozo Žiugždos redaguotą “Lietuvos TSR istoriją”.

Continue reading „Kryptingai ir nuosekliai klastojama Lietuvos istorija” →

terleckas_ 003
Aktualijos

Karts nuo karto pašto dėžutėje aptinku itin geros poligrafinės kokybės žurnalą “Panorama”. To žurnalo nesu užsisakęs. Jo neketinu užsisakyti nei šiandien, nei kada nors ateityje. Jis man tiesiog nereikalingas. Bet jį vis tiek kažkas įmeta į mano pašto dėžutę. Nereikalaudami už šią paslaugą nė cento. Nei už patį žurnalą, nei už jo pristatymą. Bet ar tikrai žurnalas, pačiais lipšniausiais žodžiais kviečiantis aplankyti Vilniaus centre esantį naują prekybos centrą, – nemokamas? Juk žurnalo vadovybė kviečia atvykti į jų liaupsinamą prekybos centrą ne altruistiškais sumetimais. Į Saltoniškių gatvę kviečiamas tam, kad būtent jų prekybos centre pirkčiau drabužius, elektrotechnikos prekes, kvepalus, laikrodžius. Žodžiu, jie nori, kad savo sunkiai uždirbtus pinigus atiduočiau būtent jiems.

Žurnalo viršelis skelbia, esą “Panorama” – gerų pirkinių miestas”. Viršelyje taip pat rašoma: “Apsilankykite gerų pirkinių mieste –  Panoramoje! Smagiam apsilankymui ir naudingam apsipirkimui “Panorama” paruošė Jums daug mados naujienų, naudingų pasiūlymų ir malonių staigmenų!”

Continue reading „Renkuosi Vlado Terlecko knygą “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”” →