Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šaliai kovojant su koronavirusu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad šis virusas nėra amžinas dalykas ir kviečia neužmiršti, kad labai ilgai turėsime Astravo virusą – „astrovirusą“.
„Koronavirusas tartum čia yra amžinas… Tai neamžinas dalykas, mes turėsime kitą virusą labai ilgai – tai bus Astravo virusas arba „astrovirusas“ ir dabar tartum mums tai nerūpi. Tai labai klaidinga nuostata, tai turi labai rūpėti, nes tai yra Lietuvos likimas ir parlamentas yra labai atsakingas. Jeigu jam nerūpi, tai jis prastas parlamentas“, – turėdamas mintyje Astravo atominę jėgainę trečiadienį dalyvavęs Seime vykusioje diskusijoje sakė V. Landsbergis.
Į Seimo rūmus aptarti parlamento vaidmenį krizinėje situacijoje buvusius Nepriklausomos Lietuvos Seimo pirmininkus pakvietė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
V. Landsbergio nuomone, Seimo sugebėjimas dirbti arba nedirbti ne tiek priklauso nuo atsitiktinių ligų, kiek nuo paties Seimo kokybės ir ką būtent Seimas nori dirbti. Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
„Sunku kalbėti apie Seimą kai dirba viena grupė, kuri turi tam tikrą balsų persvarą ir pasivadina Seimu. Tai ką ji daro ir vadinasi Seimo darbas, nors ištikrųjų Seimas yra kas kita. Seimas yra pasikalbėjimo, susitarimo bendradarbiavimo vieta. Nors kai kam atrodo, kad tai kovų laukas, varžybų aikštelė. Mes dar mokomės tikro parlamentarizmo, gal ir priartėsime šiek tiek, gal artėjame, o kai kada neatrodo, kad artėjame prie bendradarbiavimo vietos. Dažniau tai varžybų ir kovų vieta“, – taip Seimo darbą įvertino prof. V. Landsbergis.
Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Seimo darbą per koronaviruso krizę įvertino septynetu, nes to darbo, jos nuomone, buvo mažoka.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu vertinti Seimo darbą, tikrai jo mažokai buvo ir mažokai matėsi. Tai negalėčiau gero pažymio parašyti, septynetą gal būt, nes šiame etape dominavo Vyriausybė. Todėl tas pažymys ir yra toks. Manyčiau, kad čia tiesiog buvo toks politinis susitarimas matomai, kad Seimas šiek tiek atsitraukė. Mano nuomone, Seimas galėjo vykdyti parlamentinę kontrolę, pvz., vertinti teisės aktus, kuriuos priima Vyriausybė, ar jie neprieštarauja Konstitucijai. Taigi darbų buvo, bet pasirinkimas buvo kitoks“, – žurnalistams sakė L. Graužinienė.
Diskusijoje apie krizę, karantiną ir parlamento vaidmenį dalyvavo Nepriklausomos Lietuvos buvę Seimo pirmininkai V. Landsbergis, Česlovas Juršėnas, Artūras Paulauskas, Viktoras Muntianas, Irena Degutienė, Vydas Gedvilas, L. Graužinienė ir dabartinis parlamento vadovas V. Pranckietis. Į renginį neatvyko tik buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį tęs tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais bei informacijos, gautos iš Valstybės saugumo departamento (VSD), netinkamo panaudojimo.
Kaip Eltą informavo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, komitetas trečiadienį apklaus buvusius Seimo pirmininkus, kurie praėjusią savaitę į posėdį atvykti negalėjo.
„Uždaras posėdis ir kviečiame tuos pačius asmenis, kurie neatvyko praėjusį posėdį: buvusius Seimo pirmininkus – Ireną Degutienę ir Vydą Gedvilą. Tuo pačiu opozicija paprašė iškviesti ir premjerą Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
Kartu jis pridūrė, kad du kviesti asmenys atsisakė dalyvauti trečiadienį vyksiančiame posėdyje, tačiau į visus klausimus, pasak jo, atsakė raštu.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jau turime du raštiškus atsisakymus, bet tuo pačiu ir paaiškinimus į tam tikrus klausimus, kuriuos mes ruošėmės užduoti komisijos (posėdžio. – ELTA) metu“, – paaiškino NSGK pirmininkas.
Paklausus, kodėl į posėdį nekviečiamas Seimo pirmininku dirbęs Arūnas Valinskas, D. Gaižauskas atsakė, jog toks sprendimas buvo padarytas, įvertinus A. Valinsko darbo Seimo vadovu aplinkybes.
„Pradžioje buvome numatę visus Seimo pirmininkus nuo 2009 m. kviesti. Patikrinę tam tikrą informaciją, kurią turime, – ir įslaptintą informaciją, pamatėme, kad A. Valinsko laikais jis tikrai tos informacijos gavo labai minimaliai, dėl to nusprendėme jo net nekviesti“, – pridūrė D. Gaižauskas.
ELTA primena, kad antradienį 44 parlamentarai pasirašė dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo.
Gyventojų Lietuvoje vis labiau mažėja, bet tai netrukdo kurtis naujiems judėjimams bei partijoms. Aplink išspirtąjį ima burtis marga naujų (senų) veidų minia. Lietuvos patriotai, trokštantys jai gera, ar paprasčiausi nevykėliai? O gal tik viena mintis juos gena – kuo arčiau gardo, kuriame dar šio bei to yra likę?
Tokios mintys pirmiausia lenda į galvą po ketvirtadienį Vilniaus Mokytojų namuose prisistačiusio naujo politinio judėjimo. O kokios judėjimo mintys ir ideologija? Likus šiek tiek daugiau nei metams iki naujųjų Seimo rinkimų, atsiveria ne visai akį džiuginantis būsimasis politinis peizažas: idėjų nerasta, ideologijos nėra ir nebus, nes pagrindinis šio judėjimo tikslas – tai tam tikras „nuskriaustųjų“ revanšas esamai politinei sistemai.
Nuskriaustųjų – nepatekusių į Europarlamentą, neišrinktų į Savivaldybių tarybas etc. maršas.
Naujojo politinio judėjimo atstovai sako norintys užpildyti krikščioniškos minties politinę nišą. Ir tarsi maži vaikai džiūgauja bei dėkoja Tėvynės Sąjungai, esą ji krikščioniškosios misijos nevykdo.
Jonas Rimantas Dagys, neseniai išspirtas iš Tėvynės sąjungos, vienas iš šio naujojo politinio judėjimo dalyvių, o gal net ideologinių vadų.
2019 m. birželio 26 d. jis paskelbė stabdąs narystę Tėvynės Sąjungoje, tą pačią dieną jo narystę sustabdė ir Tėvynės Sąjungos Priežiūros komitetas, kuris nurodė, kad sprendimas priimtas dėl to, kad R. Dagys neatšaukė savo parašo dėl vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisų, taip veikdamas su Mindaugu Puidoku, kėlė abejonių dėl partijos kandidatės į PrezidentusIngridos Šimonytės vertybių atitikimo krikščioniškajai demokratijai, teigė, kad socialinių įmonių įstatymo pataisas siūlė partijos nariai Justas Džiugelis ir Monika Navickienė.
R. Dagys teigė, kad konfliktas kilęs dėl to, kad Tėvynės Sąjunga, kaip ir daugelis kitų partijų, atsisakanti aiškios ideologijos, dėl ko kaltino, jo nuomone, liberalių pažiūrų pirmininką Gabrielių Landsbergį.
Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Valdžia – saldus vaisius. Dėl jo galima mainytis, verstis kūliais, keisti spalvas ir atspalvius.
Lietuvos politinėje padangėje jau nieko nestebina chameleonai. Jeigu reikia – gali perbėgti iš vienos frakcijos į kitą, o paskui vėl į ją sugrįžti (Agnė Širinskienė).
Gali dantimis ir nagais įsikabinęs laikytis Seimo pirmininko kėdės, net jeigu jau esi ir nužemintas, ir pažemintas (Viktoras Pranckietis).
Ne vertybių mūsų politikams stinga, o paprasčiausios žmogiškos savigarbos ir orumo.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Ilgas buvo tas Baltijos kelias: kuo toliau juo einame, tuo labiau tampame smulkesni, vis menkiau įžiūrimi.
Tarp „nuskriaustųjų“ matome ir filosofą Vytautą Radžvilą. Jis vykusiuose rinkimuose nepateko Į Europos Parlamentą.
Pasak kito judėjimo dalyvio politologo Vytauto Sinicos, Tėvynės Sąjunga nebedaro to, ką žadėjo daryti, todėl Lietuvos politinėje arenoje atsirado erdvė naujai politinei jėgai, kuri galėtų išpildyti Tėvynės Sąjungos pažadus ir išsikeltus, bet neįgyvendintus tikslus.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje partijos išgyvena krizę, o visuomenė išgyvena nusivylimo partijomis laikotarpį.
Būtent partijų krizė ir nusivylimas partijomis Lietuvoje esą buvo viena iš priežasčių, paskatinusių kurti naują politinį judėjimą.
Visa tai jau kažkur girdėta.
Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau šio judėjimo postulatuose nieko naujo: aptakios frazės apie europinį kelią, NATO (kuriame mes jau seniai esame), krikščionišką šeimą ir pan.
Prieš dešimt metų tautą prikelti (ar prisikelti) žadėjo tūlas Arūnas Valinskas. Kas iš to išėjo, šiandien puikiai matome.
Vedlys tai išliko, vis šmirinėja televizijose, o kur globotinis Antanas Nedzinskas ir į jį panašūs?
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Ukrainoje su vienuolikos metų vėlavimu išryškėjo tokia pati tendencija kaip ir Lietuvoje 2008 m.: tada pramogų verslo korifėjus Arūnas Valinskas triuškinama balsų dauguma su savo Tautos prisikėlimo partija įsiveržė į Seimą, o jos lyderis iškart visai kadencijai gavo parlamento pirmininko kėdę.
Tačiau joje teišbuvo 9 mėnesius ir jau 2012 m. spalio rinkimuose, nors ir kandidatavo su Liberalų ir centro partija, perrinktas nebuvo ir grįžo į pramogų verslą.
Per tą laiką A. Valinskas spėjo prisidirbti – ir kūrybinėje veikloje, ir už vairo, ir santykiuose su Prezidente, ir akistatose su teisėsauga…
Vladimiras Zelenskis šoko aukščiau. Jis pasiryžo tapti ne antruoju žmogumi valstybėje, o prezidentu. Po įtemptos V. Juščenkos, P. Porošenkos eros tai gana įžūlu, bet juk 41 m. artistui toks elgesys nėra neįprastas. Pirmame Ukrainos prezidento rinkimų ture surinkęs apie 30 proc. balsų – beveik dukart daugiau negu jo patyręs varžovas – jis drąsiai veržiasi vadovauti didžiulei 46 mln. gyventojų turinčiai valstybei. Serialu „Tautos tarnas“ (tiksliau versčiau „Liaudies tarnas“) labiausiai išgarsėjęs komikas taip pavadinęs ir savo partiją, kuri įkurta pernai metų pabaigoje, bet į prezidentus kandidatas išsikėlė pats. Net naudodamas tautos vardą ir čia V. Zelenskis kažkuo panašus į A. Valinską…
Kino komikas gimė 1978 m. sausio 25 d. Krivoj Roge. Motina inžinierė, tėvas – matematikas, programuotojas, technikos mokslų profesorius, 20 metų dirbęs Mongolijoje. Čia 4 metus gyveno ir Volodia. Grįžęs į gimtinę daug sportavo, buvo geras imtynininkas, sunkumų kilnotojas, šoko, grojo pianinu, žaidė krepšinį, pramoko anglų kalbos. 16 metų turėjo galimybę mokytis Izraelyje, tačiau tėvas pasakė: „Tik per mano lavoną“.
Kaip ir A. Valinskas įgijo teisininko diplomą, bet nuo jaunų dienų buvo pramogų mėgėjas. Nuo 11 metų iki 2003-ųjų jis žaidė Linksmųjų ir išradingųjų klube, o iki šių dienų – LIK bazėje įsikūrusios studijos „Kvartalas-95“ režisierius, vedantysis aktorius ir bendrasavininkas. Dalyvavo keliuose TV šou, nusifilmavo keliose komedijose. Sausio 21 d. paskelbė dalyvausiąs prezidento rinkimuose.
V.Zelenskis pritarė Euromaidanui ir koncertuodavo jo dalyviams. Nepriklausomos Ukrainos judėjimui jis paaukojęs keletą milijonų grivenų, tačiau prokuratūra buvo sudariusi jam bylą pagal 356 BK straipsnį (uždraustų priemonių ir metodų naudojimas kare). 2016 m. vasarį jis atsisakė vykti į Maskvą dalyvauti filmo „Aštuoni geriausi pasimatymai“ premjeroje, kurioje jis vaidina vieną pagrindinių vaidmenų.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau sausį „Laisvės radijas“ pranešė, kad V. Zelenskis turi verslą Rusijoje. Paaiškėjo, kad viena iš trijų jo kontroliuojamų kompanijų filmo gamybai laimėjo dalį finansavimo iš Rusijos valstybės biudžeto. Apžvalgininkai mano, kad tai gali gerokai supančioti artisto rankas ir kojas jo gana patriotiškiems veiksmams.
Tikėdamasis įveikti savo varžovą, jau dabar galimas prezidentas rikiuoja ministrų komandą ir į ją ketina pakviesti Aivarą Abromavičių. Jis skelbia, kad prezidentu bus tik vieną kadenciją. Kaip minėjome, jo politinės pažiūros artimos P. Porošenkai: jis remia Ukrainos armiją, šaiposi iš Rusijos politikų ir Donecko bei Luhansko lyderių. Maskva įšaldė serialo „Svotai“ finansavimą. Tuo tarpu V. Zelenskis pasisakė prieš draudimą Rusijos kultūros veikėjams atvykti į Ukrainą.
2003 m. vedė Jeleną Kijaško, pažįstamą iš paralelinės klasės, turi dukterį Aleksandrą (14 m.) ir sūnų Kirilą (6 m.).
Portalas „Gordon“ skelbia, kodėl V. Zelenskis įsivelė į keletą konfliktų: su Čečėnijos lyderiu R. Kadyrovu, su legendiniu LIK įkūrėju ir vedėju A. Masliakovu; svarsto, kodėl V. Janukovičius jam siūlęs 100 mln. dolerių, bet jis jų neėmė, ir ką Ukrainai reikia rinktis vietoj karinių sąjungų ir patrankų. Savo interviu Gordonua.com jis sako: „Jei mane išrinks prezidentu, iš pradžių apipils purvu, paskui – gerbs, o vėliau, kai išeisiu, verks…“
Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Apžvalgininkai nesutaria, ar šis būsimas trečias po Maidano Ukrainos vadovas bus Kremliaus nekenčiamas ar jam naudingas. Bet jau pirmieji V. Zelenskio pasisakymai apie aneksuotą Krymą gerokai suerzino Kremlių.
„Taip, Seimas laikys brandos egzameną. Jis turės parodyti, ar dar sugeba atsilaikyti prieš insinuacijas ir manipuliacijas, prieš kažkokių sacharukų šmeižtus, grybauskaičių spaudimus ir piliečių durninimą. Jis turės parodyti – ar Lietuva dar parlamentinė respublika, ar jau turime rusiško tipo „valdžios vertikalę” (Nurchaci 2009-09-15 08:06)
Artėjantį antradienį Seime bus sprendžiamas parlamento vadovo Arūno Valinsko likimas. Dar tiksliau – visos vadovaujančios koalicijos likimas ar net Lietuvos politinio kurso pakeitimo klausimas. Šalies politiniu gyvenimu besidomintys piliečiai jau spėjo suprasti, kad šio ermiderio tikrosios priežastys – tikrai ne kažkokios dešimtmečio senumo nuotraukos, o kur kas rimtesni dalykai, ir A.Valinską tiesiog nutarta padaryti atpirkimo ožiu. Juk neįmanoma, būnant valdžioje jau dešimt mėnesių, ir toliau kaltinti vien tik „buvusiuosius“ dėl savo nesugebėjimo susitvarkyti su Lietuvą kamuojančiomis problemomis. Juolab kad pagrindinės valdžios partijos atstovai Seime – konservatoriai, nors ir nepriklausę oficialiai buvusiai valdančiajai koalicijai, realiai ilgą laiką buvo pagrindiniai G.Kirkilo vadovaujamų socdemų partneriai (vadinamasis „2K” tandemas), o Liberalų sąjūdžio atstovai buvo ištikimi tų pačių konservatorių palydovai. Dar viena dabartinės valdančiosios daugumos frakcija – liberalcentristų – priklausė kirkilinei koalicijai ne tik de facto, bet ir formaliai.
Dažnas Lietuvos politine virtuve besidomintis skaitytojas buvo atkreipęs dėmesį į žurnalisto Kosto Radavičiaus straipsnį „Atostogų sezono dėlionė: paslaptigasis trikampis“, kuris buvo išspausdintas „Lietuvos žiniose“ ir pakartotas „15 min.“, „Alfoje.lt“, „Bernardinuose.lt“ ir „Demokratijoje.eu“. Straipsnis ir jame pateiktos schemos buvo įdomūs tuo, kad ten buvo pažerta esminės informacijos apie Laimonto Diniaus vadovaujamos Seimo frakcijos, kuri pastaruoju metu specializuojasi parlamentinių perversmų srityje, išorines sąsajas.
