Kopenhaga, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Buvęs Danijos gynybos ministras Clausas Hjortas Frederiksenas penktadienį paskelbė, kad jam gresia kaltinimai dėl valstybės paslapčių atskleidimo ar pasidalijimo.
Buvęs ministras apie tai pranešė penktadienį rašytiniame pareiškime, sakoma žiniasklaidos pranešimuose apie jo konservatorių liberalų partiją „Venstre“. Jis patvirtino, kad jam buvo pareikšti kaltinimai pagal 109 baudžiamąjį straipsnį, kuris jam pritaikytas dėl jo saviraiškos laisvės ribų peržengimo, parašė jis, teigiama pranešime.
Konservatorių politikas nepasakė, apie kokią tiksliai konfidencialią informaciją kalbama.
109 skirsnyje kalbama apie valstybės paslapčių atskleidimą ar perdavimą, tačiau Danijoje šis straipsnis retai taikomas. Vis dėlto pastaruoju metu juo pasinaudota nušalinant Danijos karinės žvalgybos tarnybos FE vadovą Larsą Findseną. L. Findsenas šiuo metu yra sulaikytas. Kokia konkrečiai byla jam iškelta, taip pat neaišku.
Tačiau įvairios Danijos žiniasklaidos priemonės ketvirtadienį pranešė, kad teisininkai priėjo prie išvados, kad C. H. Frederiksenas taip pat gali būti apkaltintas byloje dėl Danijos ir JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) bendradarbiavimo sekimo klausimais. C. H.
Frederiksenas, ėjęs gynybos ministro pareigas 2016–2019 m., šį bendradarbiavimą patvirtino kelis kartus.
Žvelgiant iš šono, apie rusiškas propagandas, dezinformacijas bei hibridinius karus turėtume žinoti viską, ką privalu žinoti valstybei, norinčiai apsisaugoti nuo priešiškų informacinių išpuolių. Ši išvada – be kruopelytės ironijos. Per pastaruosius kelerius metus lietuviškojoje viešojoje erdvėje paskelbta tiek daug medžiagos, surengta tiek daug diskusijų, kad smulkiau, regis, neįmanoma nei aprašyti, nei išnagrinėti.
Po tokios gausos konferencijų, diskusijų, paaiškinimų, komentarų tarsi turėtume suvokti, kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais priešiškos jėgos griauna mūsų įsitikinimus bei pažiūras.
Per pastaruosius dvejus metus jie ne kartą pakliuvo į pirmuosius laikraščių puslapius ir įvedė į madą žodį „demaskuotojas“. Paskui jie dingo iš mūsų radarų. Žinoma tik tiek, kad vienas iš jų tebesislapsto, kaip ir anksčiau, Ekvadoro ambasadoje Londone, o kitas stengiasi ištirpti minioje Rusijos sostinėje.
Tačiau Džulianas Asanžas ir Edvardas Snoudenas gyvena kasdienį gyvenimą, kurį sudaro apribojimai ir retos akimirkos laisvės, – sakoma Libération reportaže.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas informavo, kad jo vadovaujamame ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo, yra gauti duomenys, kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo.
Įtarimai šiuo metu dar niekam nėra pareikšti, tyrimas tęsiamas.
Apie tyrimo rezultatus buvo informuotos atitinkamos valstybės institucijos, kurios turėtų priimti sprendimus dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija bei toliau eiti užimamas pareigas.
Seras Komptonas Makenzis (Compton Mackenzie, 1883–1973) – britų žvalgas ir literatas, teismų persekiotas už Valstybės paslapties įstatymo pažeidimą.
Puikus rašytojas ir jūrų karininkas, K.Makenzis išsitarnavo iki Karališkųjų jūrų pėstininkų kapitono ir vėliau dalyvavo žlugusioje laivyno operacijoje išlaipinant desantą Dardanėluose (1915 metais). Tais pačiais metais K.Makenzis buvo komisuotas iš ginkluotųjų pajėgų, o jau kitais metais tapo slaptuoju agentu Graikijoje. 1917 metais jis buvo atsakingas už britų žvalgybos operacijas Sirijoje.
Netrukus Lietuvoje gali įvykti recidyvas, kokio jau nebuvo, regis, nuo 1993 metų. Tada lengvai kvaištelėjusi posąjūdinė Vilniaus miesto taryba uždraudė Jurgos Ivanauskaitės knygą „Ragana ir lietus“. Beje, dabar kaip tik minime šviesaus atminimo rašytojos ir dailininkės penkiasdešimtmetį. Dailės akademijos „Titaniko“ parodų salėse atidaroma išsami jos darbų paroda.
Valdas Adamkus buvo didelis Jurgos talento gerbėjas. Jis visada stengdavosi aplankyti jos parodas, įsigydavo darbų. Ko gero, juos siejo tam tikras dvasios artumas. Ir ne vien todėl, kad abu gimę tą patį mėnesį. Kaip J. Ivanauskaitė Lietuvos kultūroje, taip V. Adamkus politikoje buvo savotiška anomalija: pusiau atsargus diplomatiškas biurokratas, pusiau aistringas meno ir kultūros žmogus.