Teodoras Elvinas Holas – dar amerikiečių fizikas, apkaltintas sąsajomis su sovietų „Atominės šnipų grupės“ veikla Antrojo pasaulinio karo metais.
Dokumentuose, NSA išslaptintuose tik 1996 metais, atsiskleidžia Holo ryšys su britų fiziku Klausu Fuksu, kurio šnipinėjimas Sovietų Sąjungos naudai buvo demaskuotas dar 1950 metais. Holas dirbo atominėje laboratorijoje Los Alamose, Niu Meksiko valstijoje, kur buvo kuriamos Amerikos atominės bombos (dvi iš jų vėliau buvo numestos Japonijoje ant Hirosimos ir Nagasakio miestų).
Džulijus Rozenbergas (Julius Rosenberg, 1918 – 1953) – amerikietis, centrinis internacionalinės „Atominės šnipų grupės“ narys. Ši grupė aprūpindavo Sovietų Sąjungą slapta informacija apie Amerikos atominės bombos kūrimo programą. Džulijaus Rozenbergo žmona Etel (Ethel) irgi priklausė tai grupei.
Kilę iš Rusijos žydų, ponai Rozenbergai gimė ir užaugo Niujorke. Džulijus baigė Niujorko koledžą ir įgijo inžinieriaus elektriko specialybę, o Etel, turėjusi gražų operinį balsą, buvo baigusi tik vidurinį mokslą. Ji buvo trejais metais vyresnė už savo vyrą.
Amerikos kontržvalgyba aptiko Rozenbergų pėdsakus 1949 metais po to, kai buvo suimtas, prisipažino ir buvo nuteistas britų mokslininkas fizikas Klausas Fuksas (Klaus Fuchs).
Bendras anglų–amerikiečių–kanadiečių tyrimas buvo paremtas itin slaptais duomenimis, gautais perėmus ir iššifravus radijo pranešimus, kuriais sovietų šnipai, veikę Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje, keitėsi su Maskva.
Operacija – jos kodas „Venona“ – buvo taip giliai įslaptinta, kad jos medžiagos buvo neskelbtinos ir negalėjo būti panaudotos kaip įrodymai nagrinėjant teisme. Amerikiečiai buvo suinteresuoti, kad rusai kuo ilgiau nesužinotų, jog jų ankstesni slapti užšifruoti pranešimai skaitomi priešų.
Todėl Rozenbergai buvo demaskuoti ne tiek per „Venonos“ medžiagas, kiek per ištisą grandinę parodymų, kuriuos davė suimti ir prisipažinę šnipinėję „atominės grupės“ nariai.
“Safyras” – tokiu kodu buvo pavadinta šnipų grupė, kuri, kai kuriais duomenimis, veikė Prancūzijos specialiosios tarnybos SDEC viduje. Pranešimas apie tai gautas 1961 metų gruodį iš KGB bendradarbio Anatolijaus Golycino, pabėgusio į Jungtines Amerikos Valstijas CŽV apsaugon.
Agentai iš „Safyro“, A.Golycino tvirtinimu, veikė Šarlio de Golio vyriausybėje, Šiaurės Atlanto Sąjungos Organizacijos (NATO) kariniame štabe Paryžiuje ir pačioje SDEC. CŽV kontržvalgybos valdybos viršininkui Džeimsui Dž. Engeltonui rekomendavus, JAV prezidentas Džonas Kenedis laiške Šarliui de Goliui pranešė apie šitą perbėgėlio pareiškimą. CŽV biuro Paryžiuje viršininkas perdavė prezidento laišką Šarliui de Goliui asmeniškai į rankas.
Piteris Raitas – Didžiosios Britanijos Saugumo tarnybos (MI 5) bendradarbis, išgarsėjęs tuo, kad iki ir po savo atsistatydinimo demaskuodavo Didžiosios Britanijos valstybės saugumo struktūrų nekompetentingumą ir tvirtino, kad nacionalinės specialiosios tarnybos prikimštos sovietų agentų. Net MI 5 generalinį direktorių Rodžerį Holisą (Roger Hollis) P.Raitas laikė sovietų žvalgybos agentu.
Piteris Raitas (Peter Wright, 1916–1995) gimė mokslininko šeimoje ir išsilavinimą įgijo Oksfordo universitete. Antrojo pasaulinio karo pradžioje jis įsidarbino Admiraliteto tyrimo laboratorijoje. Po karo kaip KJP civilis specialistas (mokslinis darbuotojas) dirbo kompanijoje „Markoni“.
Ši grupė aprūpindavo Sovietų Sąjungą slapta informacija apie Amerikos atominės bombos kūrimo programą. Džulijaus Rozenbergo žmona Etel (Ethel) irgi priklausė tai grupei.
Kilę iš Rusijos žydų, ponai Rozenbergai gimė ir užaugo Niujorke. Džulijus baigė Niujorko koledžą ir įgijo inžinieriaus elektriko specialybę, o Etel, turėjusi gražų operinį balsą, buvo baigusi tik vidurinį mokslą. Ji buvo trejais metais vyresnė už savo vyrą.
Amerikos kontržvalgyba aptiko Rozenbergų pėdsakus 1949 metais po to, kai buvo suimtas, prisipažino ir buvo nuteistas britų mokslininkas fizikas Klausas Fuksas (Klaus Fuchs). Bendras anglų–amerikiečių–kanadiečių tyrimas buvo paremtas itin slaptais duomenimis, gautais perėmus ir iššifravus radijo pranešimus, kuriais sovietų šnipai, veikę Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje, keitėsi su Maskva.
“Fluency” – grupė Didžiosios Britanijos ekspertų, ieškojusių nedemaskuoto Sovietų agento aukštose pareigose Anglijos specialiosiose tarnybose.
Komisija „Fluency“ buvo bendras Saugumo tarnybos (MI 5) Skyriaus „D“ (tyrimai) ir Kontržvalgybos valdybos „Secret intelligence service“ (MI 6) projektas. 1964 metų spalį įkurtos komisijos pirmininku buvo paskirtas Piteris Raitas (Peter Wright) iš MI 5.
Tyrimas buvo pagrįstas sovietinių šnipų Entonio Blanto (Anthony Blunt), Džono Kernkroso (John Cairncross) ir Leo Longo (Leo Long) prisipažinimais tų metų pradžioje, o taip pat informacija, gauta iš kelių sovietinių perbėgėlių. Ypatingą dėmesį komisija sutelkė duomenims, rodantiems nežinomo agento veiklą ir vėliau priskirtiems demaskuotam Haroldui (Kim) Filbiui (Kim Philby).
