Vidaus reikalų ministras

Lietuva ir Latvija rengia vieningą atsaką hibridinėms grėsmėms

**Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.**

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su naujuoju Latvijos vidaus reikalų ministru, buvusiu Latvijos premjeru Mariu Kučinskiu. Ministrai aptarė aktualius sienos apsaugos ir civilinės saugos klausimus, migracijos situaciją pasienyje su Baltarusija, rašoma žranešime žiniasklaidai.

Ministrės A. Bilotaitės teigimu, šiandien kompleksinių priemonių dėka situacija pasienyje stabilizuota – kaip Latvija ir Lenkija, taip ir Lietuva laikosi pozicijos, kad neteisėta migracija per Europos Sąjungos sieną yra negalima. Ministrė pabrėžė, jog provokacijų tikimybė prie Lietuvos sienos išlieka didelė – neatmestinos hibridinės atakos bei migracijos instrumentalizavimas ir iš Rusijos pusės, todėl įdėmiai stebima informacija apie naujus skrydžių maršrutus į Minską ir Kaliningradą.

Ministro M. Kučinskio teigimu, Lietuva pirmam užsienio vizitui buvo pasirinkta neatsitiktinai, todėl, kad abi šalis vienija bendras iššūkis ir nerimas dėl situacijos pasienyje su Baltarusija. Jis pabrėžė, kad Lietuvos pamokos sienos apsaugos srityje yra itin aktualios Latvijai. Latvijos delegacija šiandien lankysis pasienyje, kur apžiūrės fizinį barjerą ir sienos stebėjimo sistemas. Lietuvos pasienyje su Baltarusija per metus įrengta 530 km tvoros ir 360 km koncertinos barjero, moderniomis sienos stebėjimo sistemomis stebimas beveik visas pasienio su Baltarusija ruožas, pažymima pranešime.

Latvijos vidaus reikalų ministras domėjosi VRM inicijuotu Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo projektu, kuris parengtas kaip atsakas į hibridinę ataką. Šiuo projektu siekiama įstatymu reglamentuoti apgręžimo politikos taikymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu. Neteisėtų migrantų apgręžimas jau įteisintas Estijoje ir Suomijoje, o Latvijos ministras pabrėžė, jog šis VRM parengtas įstatymo projektas labai svarbus, kad teisinis reglamentavimas ir Latvijoje būtų vienodas.

Pasak ministrės, esamoje situacijoje tokio įstatymo poreikis tapo neabejotinas.

„Keičiasi realybė, tad pereiname nuo sienos apsaugos prie sienos gynybos. Mums reikalinga ne tik fizinė, bet ir teisinė siena. Turimi įrankiai nėra tvarūs ir pakankami, todėl siūlome apgręžimą, tuo pačiu numatydami visą kompleksą saugiklių. Apgręžimai galimi tik ekstremaliosios situacijos metu, ją skelbia Vyriausybė, kiekvienas neteisėtos migracijos atvejis vertinamas individualiai. Šie saugikliai pagrindžia, kad mūsų pasiūlymas – proporcingas“, – teigė ministrė.

Ministrai taip pat aptarė civilinės saugos stiprinimą, kurį iš vienos pusės lėmė didėjanti Rusijos agresija, atviri grasinimai naudoti branduolinius ginklus, iš kitos pusės – nesaugi Astravo atominė elektrinė, valdoma priešiško ir nenuspėjamo autoritarinio Baltarusijos režimo, vykdančio hibridines atakas prieš savo kaimynus, skelbiama pranešime.

Ministrė pristatė Lietuvos civilinės saugos atgimimą ir jau nuveiktus darbus – priimtas Krizių valdymo įstatymas, kuriame numatyta integruota krizių valdymo sistema, įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras, kiekvienoje ministerijoje ir savivaldybėje atsiranda parengties pareigūnai. Krizių valdymas iš žinybinio lygmens perkeltas į nacionalinį lygmenį.

Latvija taip pat imasi civilinės saugos stiprinimo – steigiamas Civilinės gynybos ir nelaimių valdymo sistemos komitetas. Šios Latvijos vyriausybės vienas iš išsikeltų uždavinių – civilinės saugos stiprinimas.

Pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas dar labiau suaktyvėjo. Šalys bendradarbiauja visose vidaus reikalų sistemos srityse – valstybės sienos apsaugos, migracijos, kovos su organizuotu nusikalstamumu, teisėsaugos, civilinės ir priešgaisrinės saugos srityse. VRM pavaldžių tarnybų lygmenyje vykdomi bendri projektai, tyrimai, operacijos, nuolatinis apsikeitimas informacija ir gerąja praktika.

Informacijos šaltinis – ELTA

2023.02.11; 07:21

Trumposios naujienos

„Nepalaužti karo“: Ukraina rengia per katastrofą žuvusio ministro laidotuves

**Laidojami žuvusieji aviakatastrofoje. EPA – ELTA foto**

Kijevas, sausio 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį į aidinčią salę Kijevo centre, skambant vienišam trimitui ir kariuomenės būgnui, ceremonine apranga vilkintys kariškiai įnešė septynis karstus.

Juodais drabužiais vilkintys gedėtojai, rankoje laikantys po rožę, kiek anksčiau rinkosi šalia Maidano aikštės Ukrainos sostinėje atiduoti paskutinės pagarbos vidaus reikalų ministrui Denisui Monastyrskiui ir jo kolegoms, kurie šią savaitę žuvo per visus sukrėtusią sraigtasparnio katastrofą.

„Jų nepalaužė karas, ir jie neleido, kad kiti palūžtų“, – šimtams gedinčiųjų, tarp kurių buvo ir aukšto rango vyriausybės pareigūnų, sakė laidotuvių ceremonijos vedėjas.

Lauke, pučiant žiemiškam vėjui, plevėsavo pusiau nuleistos Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavos, šalimais esantys keliai buvo uždaryti ir apstatyti prieštankinėmis kliūtimis, tuščiose gatvėse budėjo patruliai.

Denysas Monastyrskis, 42-jų metų teisininkas, savo pareigas pradėjęs eiti 2021 metais, buvo vienas iš devynių žmonių, skridusių valstybinės gelbėjimo tarnybos sraigtasparnyje, kai šis šią savaitę sudužo netoli vaikų darželio ir gyvenamojo namo Kijevo srities Brovarų mieste.

Jis priklausė naujai Ukrainos politikų kartai ir buvo aukščiausio rango pareigūnas, žuvęs per Rusijos invaziją, pradėtą praėjusių metų vasarį.

Laidotuvių vedėjas ceremonijos metu pasakė, kad būtent D. Monastyrskis paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusių metų vasario 24 dieną ir pranešė, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ir pridūrė, kad būtent D. Monastyrskis suorganizavo ginklų dalijimą sostinės gyventojams, artėjant Rusijos pajėgoms.

„Šlovė Ukrainai“, – baigdamas savo kalbą pasakė jis, kaipmat sulaukęs šimtų salėje esančių žmonių atsako: „Šlovė mūsų didvyriams.“

V. Zelenskis ir jo žmona Olena Zelenska į ceremoniją atvyko vilkėdami juodais drabužiais, nešini gėlių vainikais.

„Ukraina kasdien praranda savo geriausius sūnus ir dukras“, – vėliau sakė V. Zelenskis.

**Laidojimo ceremonijoje – Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su žmona. EPA – ELTA foto**

Vienas iš žuvusiųjų buvo 34-erių metų fotografas Mykola Anatskis, kuris kartu su ministru keliavo į fronto liniją iš sugriauto Bachmuto miesto.

„Kolia buvo nepaprastai geras, protingas vaikas. Jis dar būtų galėjęs labai daug nuveikti dėl Ukrainos, – kalbėjo jo buvusi mokytoja Liudmila Zacharenko, užsiminusi, kad jos buvęs mokinys neseniai susilaukė dukrytės.

„Baisu, iš gyvenimo išeina geriausi žmonės“, – sakė 53-ejų metų moteris.

Ukrainos žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka, kurį Rusijos pajėgos paėmė į nelaisvę po kelias savaites trukusios „Azovstal“ plieno gamyklos pietiniame Mariupolio mieste apgulties, D. Monastyrskio žūtį pavadino „didele netektimi“.

„Vyksta karas. Žmonės, kurių vaidmuo – stiprinti ir užtikrinti mūsų gynybą, yra nepaprastai svarbūs“, – sakė jis agentūrai AFP, turėdamas galvoje žuvusius vidaus reikalų ministerijos pareigūnus.

Visgi I. Samoilenka, kurio dirbtinė akis ir rankos protezas liudija, kad jis pats pernai buvo susilietęs su mirtimi gindamas Mariupolį, teigė, kad Ukraina negali sau leisti gedėti ilgai.

„Galime porą dienų sielvartauti, – sakė jis AFP aiškindamas, kad katastrofa Brovaryje nėra priežastis stabdyti „pergalės įtvirtinimą“.

„Turime judėti pirmyn. Į priekį“, – po ceremonijos kalbėjo kamufliažinius drabužius vilkintis I. Samoilenka.

Rita Vidugirienė (ELTA)

2023.01.22; 00:30

Skaitomiausios Žvalgyba

Aurelija Juodytė. Traukinio į mirtį pėdsakais

**Traukinio i mirti pėdsakais. Virselis**

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidžiamų prisiminimų serijoje – išduoto tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro likimo istorija

„Atėjo ir mano eilė (…). Mane nuvedė į mažytį kambarį, išrengė nuogai, rūbus išnešė ir, užlaipinę ant taburetės, liepė daryti pritūpimus – pasilenkę žiūrėjo į ten, kur niekados niekas nežiūri… Aš ne pirmą sykį buvau areštuotas, tardomas lenkų, bet čia man buvo naujiena… Palaikytas nuogas, gavau rūbus ir buvau nuvestas į kupė,“ – tokia į atmintį įsirėžusia persodinimo iš vieno traukino į kitą Molodečno (Baltarusija) stotyje scena dalinasi suimtasis, keliavęs viename kupė kartu su į mirtį vežtu Kazimieru Skuču.

Šį ir kitus liudijimus į vieną pasakojimą surinko išduoto Lietuvos ministrų kabineto nario dukterėčia, žurnalistė Virginija Skučaitė, kurios knygą „Traukinio į mirtį pėdsakais: Kazimieras Skučas istorijos akivaruose“ išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministras generolas Kazimieras Skučas buvo sušaudytas Maskvoje 1941 m. patenkinus 1940 m. SSRS ultimatumo Lietuvai reikalavimą suimti šį valstybės pareigūną, kartu suimant tuometės žvalgybos vadovą Augustiną Povilaitį.

Nuo pat sovietinės okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d. į kruviną stalininių represijų mėsmalę pateko ir buvo nužudyti 17 tarpukario Lietuvos ministrų, tarp jų ir vidaus reikalų ministras Kazimieras Skučas. Daugumos minėtų pareigūnų palaidojimo vieta iki šiol nežinoma. Tik 2017 m. K. Skučo dukterėčiai Virginijai Skučaitei pavyko Pamaskvėje, specialiajame NKVD objekte „Komunarka“, aptikti apytikrę ne tik K. Skučo, bet ir kito vidaus reikalų ministro – Juliaus Čapliko – bei teisingumo ministro Antano Tamošaičio palaikų užkasimo vietą.

Knygoje glaustai, argumentuotai, nuosekliai pasakojama, kada, kodėl ir kaip buvo suimti vieni pirmųjų sovietinių represijų aukų K. Skučas su Saugumo departamento direktoriumi Augustinu Povilaičiu, kaip jie buvo vežami į Maskvą, ten tardomi, kalinami ir nužudyti. Leidinys gausiai iliustruotas istorinėmis nuotraukomis, pateikti K. Skučą pažinojusių žmonių, artimųjų prisiminimai, glausta jo biografija, keliami iki šiol skaudūs klausimai.

Vienas tokių – kodėl iki šiol nežinoma bent apytikrė Lietuvos partizanų vado, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius Jono Žemaičio palaikų užkasimo Maskvoje vieta.

Antra – iki šiol jokia atsikūrusios Lietuvos Vyriausybė, kaip tarpukario Lietuvos teisių ir pareigų tęsėja, nepaskelbė dekreto, kuriame būtų įvardyti neteisėti Vyriausybės veiksmai (įsakymas suimti ir teisti pareigūnus) 1940-ųjų birželį prieš K. Skučą ir A. Povilaitį. Juk šie valstybės vyrai vykdė Prezidento ir Vyriausybės politiką. Ar nebuvo A. Smetona teisus, Paskutiniajame posėdyje sakydamas, kad negalima suimti K. Skučo su A. Povilaičiu, nes tai reikštų nubausti pareigūnus už tai, kad jie sąžiningai vykdė savo pareigas? 2021 m. liepos 30-ąją sukanka 80 metų nuo K. Skučo žūties, o liepos 12-ąją – 80 metų nuo A.Povilaičio žūties. Ar vis dar neatėjo metas rastis minėtam Vyriausybės dekretui?

**Skučas Kazimieras., 1925 – 1926 LCVA**

Trečia – labai gaila, kad iki šiol nėra ir, matyt, dar ilgai nebus tarpvalstybinio Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl patekimo į FSB archyvą, nes pagal Rusijos įstatymus jokia užsienio valstybės institucija, išskyrus nuteistojo artimuosius, negali pretenduoti į sušaudytų Lietuvos pareigūnų bylas.

Leidinys nuosekliai pratęsia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įamžinimo darbus, vykdomus okupacinių režimų nusikaltimų istorinius tyrimus. Pernai visuomenei buvo pristatytas dokumentinis ciklas apie tragiškas šalies valstybingumo istorinio lūžio pasekmes Kazimiero Skučo likimui „Traukinys į mirtį“. Šio LRT kurto filmo idėjos bendraautorius – centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas. Dar anksčiau 2017 m. rugpjūtį šis istorikas kartu su knygos autore vyko į Maskvą dėl „Komunarkoje“ nužudytųjų palaikų suradimo bei jų atminimo įamžinimo. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ekspertas padėjo susipažinti su FSB Centriniame archyve saugoma archyvine Kazimiero Skučo baudžiamąja byla.

Knygai pratarmę parašęs istorikas dr. Algirdas Jakubčionis pastebi „[a]utorė atskleidžia ir keistą Ministro Pirmininko Antano Merkio poziciją 1940-aisiais. Minimas epizodas, kai tų pačių metų pavasarį jis pasakė K. Skučui, kad „bolševikai jau kitokie“, suprask – geresni. Bet juk tai buvo pasakyta jau po SSRS karo su Suomija, kuri dėl to neteko 11 proc. savo teritorijos, – tai turėjo įtikinti A. Merkį, kad bolševikai ne kitokie, o tokie patys, kaip ir anksčiau.“

Knygą galima įsigyti www.atmintiesknygos.lt. Leidinio kaina – 12 Eur.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Prisiminimų serijoje yra išleidęs daugiau kaip 50 leidinių. Šios serijos knygos yra vienos populiariausių. Antai knygos „Sibiro madona“ tiražas buvo išpirktas rekordiškai greitai – per 3 mėnesius ir šiuo metu yra planuojamas kartoti.

Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras

Aurelija Juodytė yra Vyresnioji patarėja (Strateginio vystymo ir komunikacijos skyrius)

2021.05.07; 13:00

Trumposios naujienos

Italų gelbėjimo laivui su 135 migrantais neleidžiama švartuotis Italijoje

**Italija neleidžia švartuotis migrantus gabenantiems laivams. EPA-ELTA nuotr.**

Italijos dešinysis radikalas vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis neleidžia italų pakrančių apsaugos laivui su 135 migrantais įplaukti į kurį nors šalies uostą. Vyriausybė Romoje „oficialiai paprašė Europos Komisijos koordinuoti laive esančių migrantų padalijimą“, pranešė Vidaus reikalų ministerijos šaltiniai. Kol tai nebus padaryta, laivas esą negalės švartuotis Italijoje.

135 žmonės nuo ketvirtadienio yra pakrančių apsaugos gelbėjimo laive. Anot Romos, jie taip lauks tol, kol Europos Komisija oficialiai neatsakys į prašymą.

Migrantai dvejomis guminėmis valtimis plaukė Viduržemio jūra. Vieną jų ketvirtadienį aptiko Tuniso žvejai. Į pagalbą pašaukta Italijos pakrančių apsauga tada į gelbėjimo laivą priėmė 80 žmonių.

Dar apie 50 žmonių trečiadienį rado italų žvejų laivas – Maltos pakrančių apsaugos kontrolės zonoje. Tačiau Maltos pakrančių apsauga neatsiliepė, sakė italų žvejų laivo kapitonas Carlas Giarratanas.

Galiausiai atskubėjusi Italijos pakrančių apsauga 50 migrantų nugabeno į gelbėjimo laivą „Gregoretti“, kuriame jau buvo Tuniso žvejų rasti pabėgėliai.

Europos Sąjungoje jau ilgai nesiliauja ginčai dėl migrantų, kurie Viduržemio jūra bėga į Europą, padalijimo. Italija neleidžia laivams su pabėgėliais įplaukti į savo uostus, kol neišsiaiškinama, kurios kitos šalys priims žmones. Todėl laivai su išsekusiais migrantais neretai dienas ar savaites dreifuoja jūroje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.07.27; 04:00

Gordijo mazgas

Profsąjungos: Vyriausybė išsižada dar daugiau kaip 30 tūkst. piliečių

**Lietuvos profesinių sąjungų protesto eitynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.**

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kaltina Vyriausybę nesirūpinant daugeliu anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ne tik rinkėjams, bet ir partneriams.

Profsąjungos sako, kad dialogas ir derybos naujiesiems profesionalams tampa keiksmažodžiu, ir tą rodo Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) projekto rengimas – nors Vidaus reikalų ministerija (VRM), rengdama naują VTĮ, privalėjo informuoti, konsultuotis bei įtraukti profesines sąjungas, projektas rengtas paslapčiomis ir tyliai.

LPSK teigimu, į Teisės aktų derinimo sistemą projektas įkeltas vasarą, kai daug žmonių atostogauja. Pasiūlymams parengti duotos vos kelios dienos.

„Kažin, ar tokią skubą ir slaptumą galima vadinti dialogu? – retoriškai klausia LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.

„Ši Vyriausybė nepasimoko ne tik iš ankstesniosios, bet ir savų klaidų. Jei bandoma slapta kirsti kampus ir nesilaikyti reikalavimų, yla išlenda iš maišo ir profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos vis vien užkerta kelią buldozeriui. Tik jau su nauju nepasitikėjimu. Nebegalime pasikliauti nė viena ministerija, net ir pačiu Premjeru. Po žaidimų su Darbo kodeksu ir su valstybinių miškų pertvarka valdžia vėl puola į tas pačias dilgėles?“ – stebisi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas A. Černiauskas.

Tuo metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė primena, kad Vidaus reikalų ministerija ir pareigūnus bei tarnautojus vienijančios profesinės sąjungos net yra pasirašiusios Bendradarbiavimo susitarimą.

„Jame įsipareigota užtikrinti operatyvią informacijos sklaidą, įtraukti profesines sąjungas į sprendimų priėmimą, užtikrinti socialinį dialogą, derinti bendras pozicijas. Deja, buvimas valdžioje blogai veikia atmintį. Šį susitarimą vos prieš dvejus metus, būdamas vidaus reikalų ministru, pasirašė pats Saulius Skvernelis, bet jo darbų perėmėjas į tai nekreipia jokio dėmesio. Įdomu, kokių dar susitarimų ir sutarčių nesilaiko mūsų vidaus reikalų ministras? Beje, jis yra dirbęs STT, tad toks jo požiūris į taisykles ir susitarimus atrodo dar keisčiau“, – pažymi L. Soščekienė.

Profsąjungų teigimu, VTĮ numatomi dideli pokyčiai paveiks keliasdešimt tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje. Projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką ir skelbiama, kad iš bemaž 60 tūkst. valstybės tarnautojų liks tik apie 20 tūkst. Dalis iš jų bus atleista, o didžioji dalis taps „sutartininkais“, t. y. pasirašys įprastas darbo sutartis. Nors šie žmonės taip pat atitinka gerokai aukštesnius reikalavimus kvalifikacijai ir reputacijai, didesnių socialinių garantijų už tai negaus. Taip pat neliks ir įpareigojimo juos atleidžiant pasiūlyti kitas jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė atkreipia dėmesį, kad tai reiškia prastesnes socialines garantijas (mažės išeitinės kompensacijos, trumpės įspėjimo dėl atleidimo terminai ir kita). Netekusiems valstybės tarnautojo statuso taip pat nusibrauks ištarnautas stažas ir už tai žmogus nebegaus jokios realios naudos.

„Nors pokyčiai šiame sektoriuje reikalingi, gaila, kad valdžia sau leidžia taip žaisti likimais. Juk šis įstatymas paveiks ne tik tarnautojus ir jų šeimas, bet ir valstybės funkcionavimą. Ar normalu, kad, kalbant apie tokius svarbius klausimus, sprendimus norima priimti vienašališkai? Paslapčia nuo visuomenės? – sako I Petraitienė. – Kodėl socialiniai partneriai turi pakelti triukšmą, kad gautų tai, kas jiems ir taip turi būti pateikta? Žmonės nesijaučia saugūs, neapsunkinkime ir taip sudėtingos situacijos.“

LPSK tikisi, kad Vyriausybė laikysis įsipareigojimų socialiniams partneriams ir šis įstatymas bus parengtas skaidriai, įtraukiant visas puses.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 04:00

Trumposios naujienos

Prie Vyriausybės vėl protestavo greitosios pagalbos medikai ir dispečeriai

Pirmadienio vidurdienį V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės rūmų, piketavo greitosios pagalbos medikai ir dispečeriai. Daugiau nei 50 šios srities darbuotojų kreipėsi į valdžią priešindamiesi ketinimams priimti vienintelį Bendrojo pagalbos centro telefono numerį (112) visoje Lietuvoje. Tai, susirinkusiųjų nuomone, pareikalautų daugiau aukų ir apsunkintų greitosios pagalbos darbuotojų darbą. Piketuotojai rankose laikė didelius plakatus su užrašais „Laisvė medikams ir pacientams“ ir „Griūva GMP – kenčia pacientai“.

Su piketuotojais susitiko vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Skubiosios pagalbos specialistės dispečerės Audronės Drabavičienės, teigimu, situacija yra absurdiška – norima panaikinti greitosios pagalbos trumpąjį telefono numerį 033 ir visos žmogui būtinos skubios pagalbos teikimą palikti Bendrajam pagalbos centrui (BPC). Tai reikštų, kad visa pagalbos sistema – policija, gaisrinė, greitoji pagalba – būtų pasiekiama vienu telefono numeriu.

„Juk žmogui pagalbą mes galime suteikti ir nuotoliniu būdu. Jei situacija rimta – iškviesti greitosios pagalbos ekipažą. Niekas nelaimės atveju nenori būti nukreipiamas telefonu iš vienos dispečerinės į kitą. Aš – medikė, galiu suteikti žmogui pagalbą, bet negaliu užsiimti gaisro gesinimo darbais bendruoju telefonu. Juk gyvename laisvoje šalyje, todėl turime ir laisvę į skubią pagalbą“, – sakė ji.

Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovas Igoris Lukaševas sakė, kad protestuojama dažnai. Vien šiemet jau antrą kartą, tačiau nei į protestus, nei į laiškus nėra atsakoma.

„Mūsų niekas negirdi. Į siūlomas alternatyvas nėra atsakoma, yra siūlomi tik įstatymai, kurie, mūsų galva, yra neadekvatūs. Panaikinus trumpąjį greitosios pagalbos telefono numerį 033 žmonėms padėti bus sunkiau. Taip pat tai gali pareikalauti daugiau aukų. Juk žmonės nėra kvaili, jei prasideda ūmus skausmas, jie neskambina gaisrinei, skambina mums“, – sakė I.Lukaševas.

Su piketuotojais susitiko ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Jis ramino greitosios pagalbos medikus ir dispečerius, kad darbo jie nepraras, o valstybė sutaupys lėšų.

„Jūs ne taip viską suprantate. Kodėl greitoji pagalba turi būti išskirtinė ir turėti atskirą telefono numerį? Niekas iš jūsų neatima darbo – toliau galėsite suteikti pagalbą žmonėms, tačiau skambučius valdys BPC. Žmogus, patekęs į nelaimę, iškart skambina bendruoju pagalbos numeriu (112), o ne atskirai medikams. Daug kas išvis nežino jūsų numerio“, – pabrėžė jis.

Pasak vidaus reikalų ministro, tai taip pat sumažintų valstybės išlaidas ir susistemintų dispečerinių veiklas.

Beveik visą ministro kalbą lydėjo nepasitenkinimo replikos ir švilpimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 05:06

Trumposios naujienos

Transporto priemones grąžinti į viešąjį eismą bus paprasčiau

Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, siūlančioms palengvinti transporto priemonių leidimo dalyvauti viešajame eisme grąžinimą, kai toks leidimas buvo laikinai sustabdytas.

„Pagal siūlomas pataisas, pašalinus priežastis, dėl kurių transporto priemonėms buvo laikinai neleidžiama dalyvauti viešajame eisme, joms tokia teisė būtų nedelsiant sugrąžinta. Registracijos procedūrų kartoti nereikėtų net ir tais atvejais, kai priežasčių šalinimas užtruktų ilgesnį laiką“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Taip pat atsirastų galimybė transporto priemonės valdytojui sustabdyti leidimą transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme neribotam laikotarpiui (nutraukus civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ar neatlikus techninės apžiūros).

„Tai aktualu tiems asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasčių ilgesnį laiką nesinaudoja automobiliu ar juo naudojasi sezoniškai. Tokį automobilį grąžinti į viešąjį eismą taptų paprasčiau – reikėtų atlikti privalomąją techninę apžiūrą (jei ji pasibaigusi) ar apdrausti privalomuoju draudimu, ir automobiliui vėl būtų suteikta teisė dalyvauti eisme. Automobilio iš naujo registruoti nereikėtų“, – pastebi vidaus reikalų ministras.

Pagal šiuo metu galiojantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, leidimas transporto priemonei dalyvauti eisme gali būti sustabdytas trimis atvejais: kai neatlikta motorinės transporto priemonės ar priekabos privalomoji techninė apžiūra, kai ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba kai nesumokėti valstybės nustatyti mokesčiai. Per 180 dienų nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas dalyvauti eisme, transporto priemonės išregistruojamos ir vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo registruotos.

Parengtame projekte šio maksimalaus 180 dienų termino siūloma atsisakyti.

„Siūlomais pakeitimais siekiame mažinti administracinę ir finansinę naštą transporto priemonių valdytojams ir sudaryti jiems daugiau patogumų – supaprastinti registracijos tvarką ir atsisakyti perteklinių procedūrų“, – sako E. Misiūnas.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme būtų panaikinamas visam laikui ir ji išregistruojama, kai ji pripažįstama netinkama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Ši nuostata būtų taikoma ir gavus informaciją iš užsienio šalių transporto priemonių registrų tvarkytojų, kad transporto priemonė pripažinta netinkama eksploatuoti. Tokios transporto priemonės Lietuvoje negalėtų būti registruojamos.

Šioms įstatymo pataisoms dar turės pritarti Seimas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos susisiekimo ministerija.

2017.05.25; 03:00

Trumposios naujienos

Vidaus tarnybos pareigūnams suteikti aukštesnieji laipsniai

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas įteikė antpečius septyniolikai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kuriems suteikti vidaus tarnybos pulkininko, vidaus tarnybos majoro, vyresniojo komisaro ir komisaro laipsniai.

Sveikindamas aukštesniuosius tarnybos laipsnius gavusius pareigūnus ministras T. Žilinskas pastebėjo, kad tai yra dar vienas laiptelis jų tarnybos kelyje, ir kiekvienam palinkėjo siekti karjeros aukštumų.

Vidaus reikalų ministerijoje vykusios ceremonijos metu vidaus tarnybos pulkininko ir vidaus tarnybos majoro antpečiai įteikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams. Vyresniojo komisaro antpečiai įteikti dviem policijos pareigūnams, komisaro antpečiai – trylikai policijos pareigūnų.

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.

2016.11.09; 08:29

Trumposios naujienos

Policijos šeimą papildė 136 jauni pareigūnai

Lietuvos policijos mokykloje (LPM) vykusios mokslų baigimo šventės metu vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pasveikino 136-is šios mokyklos kursantus, kuriems įteikti mokslų baigimo pažymėjimai.

„Lygiai prieš 20 metų aš pats gavau policininko pažymėjimą. Tada manęs klausė, kodėl pasirinkau tokią specialybę. Mano atsakymas buvo paprastas – noriu padėti žmonėms. Linkiu jums atsakingai, sąžiningai, pareigingai vykdyti savo pareigą. Jūsų artimųjų prašau paremti, nes ne visada iš tarnybos jūs grįšite geros nuotaikos“, – sakė ministras T. Žilinskas.

Raudondvario dvare vykusio renginio metu jaunuosius pareigūnus taip pat sveikino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Kauno rajono vicemeras Jonas Gurskas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga, LPM kolektyvas, kursantų tėveliai ir kiti garbingi svečiai.

LPM profesinio mokymo diplomus, liudijančius apie įgytą policininko kvalifikaciją bei LPM baigimo ženklus pareigūnams įteikė Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, generalinio komisaro pavaduotojas E. Šileris ir LPM viršininkas Algirdas Kaminskas.

Šventės metu policijos generalinio komisaro įsakymu buvo apdovanoti LPM dirbantys pareigūnai, taip pat buvo įteiktos LPM viršininko padėkos aktyviausiems šios laidos kursantams – už aukštus mokymosi pasiekimus, gerą mokymąsi, aktyvų dalyvavimą organizuojant kultūrinius renginius, LPM ir policininko profesijos populiarinimą bei sportinius pasiekimus.

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.

2016.08.05; 03:05

Aktualijos

Ministras S. Skvernelis: džiugu, kad ugniagesių gelbėtojų tarnyba vertinama labai gerai

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojų susitikime, kurio metu buvo apibendrinti praėjusių metų rezultatai.

Ministras pasveikino departamento darbuotojus artėjančių švenčių proga ir padėkojo už atliktus darbus. Jis pastebėjo, kad šie metai buvo pakankamai ramūs ir geri.

Continue reading „Ministras S. Skvernelis: džiugu, kad ugniagesių gelbėtojų tarnyba vertinama labai gerai” →

Aktualijos

Apie eismo saugumą – su visuomenės atstovais

Vidaus reikalų ministerijoje įvyko susitikimas su aktyviais visuomenės nariais, organizacijų atstovais, kuriame diskutuota apie eismo saugumo gerinimo priemones.

Pokalbyje dalyvavo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, viceministras Artūras Norkevičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.

Continue reading „Apie eismo saugumą – su visuomenės atstovais” →

Aktualijos