Leipcige kairieji radikalai surengė riaušes. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, birželio 4 d. (dpa-ELTA). Leipcigo mieste, Vokietijoje, kairieji radikalai šeštadienį surengė riaušes ir susirėmė su policija. Dėl riaušių buvo uždrausta sekmadienį planuota demonstracija, o mieste patruliavo sustiprintos policijos pajėgos, praneša naujienų agentūra dpa.
Riaušių metu nukentėjo apie 50 policijos pareigūnų. Tačiau nežinoma, kiek galėjo būti sužalota protestuotojų. Policijos teigimu, trečdalis iš 1 500 dalyvių buvo nusiteikę smurtauti.
Policija suėmė 30 ir sulaikė dar 40 ar 50 riaušininkų, bet jie buvo paleisti sekmadienio popietę. Leipcigo policija. EPA-ELTA nuotrauka
Leipcigo meras Burkhardas Jungas sakė, kad policijos veiksmai buvo teisėti, nes tarp taikios demonstracijos dalyvių įsimaišė riaušininkai ir sukėlė neramumus. Meras taip pat pateisino sprendimą uždrausti dvi kitas demonstracijas.
Didelės riaušės kilo po to, kai kairieji radikalai nepaisė teismo draudimo rinktis į protestus. Jie į policininkus ėmė laidyti fejerverkus, mėtyti akmenis ir butelius, taip pat ir butelius su padegamuoju skysčiu.
Iš šiukšlių konteinerių buvo suręstos ir padegtos barikados, o kaukėti asmenys į ugnį mėtė medieną. Netrukus policija panaudojo vandens patrankas, kad užgesintų liepsnas. Leipcige – riaušės. EPA – ELTA foto
Protestas Leipcige buvo surengtas, nes trečiadienį Dresdeno teismas skyrė 5 metų įkalinimo bausmę 28 metų studentei, kuri vadovavo žmones užpuldinėjusiai kairiųjų pažiūrų grupelei, jeigu juos įtardavo esant neonaciais. Kitiems trims teisiamiesiems taip pat buvo skirtos įkalinimo bausmės.
Leidimas buvo duotas tik 100 asmenų mitingui, o didesnes kairiųjų radikalų demonstracijas uždraudė keli teismai.
Vokietijoje įkaitus paėmęs vyras buvo mirtinai sužalotas per policijos operaciją. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, gruodžio 10 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį 40 metų vyras Vokietijoje, Dresdeno mieste, įtariama, nužudė savo motiną, o vėliau paėmė įkaitus prekybos centre. Jis mirė nuo sužalojimų, patirtų per įkaitų išlaisvinimo operaciją, informuoja naujienų agentūra dpa.
Policija paskelbė, kad 62 metų moteris šeštadienį buvo nužudyta savo bute Dresdene. Policija jos kūną rado 7 val. 20 min. vietos laiku.
Vėliau, apie 8 val. 30 min., moters nužudymu įtariamas sūnus nesėkmingai bandė įsiveržti į radijo stoties „Radio Dresden“ biurą.
Kai jam nepavyko įgyvendinti savo sumanymo, jis ėmė šaudyti pro duris. Tuo metu radijo stoties darbuotojai pabėgo pro kitą išėjimą. Per šį incidentą niekas nenukentėjo.
Vokietijos policija operacijos metu. EPA – ELTA foto
Po to šis vyras prekybos centre „Altmarkt Galerie“ įkaitais paėmė vaiką ir vieną darbuotoją. Policija evakavo žmones iš prekybos centro ir aplink jį esančios teritorijos.
Abu įkaitai buvo išlaisvinti per policijos operaciją, bet įtariamasis buvo mirtinai sužalotas.
Teisėsaugininkai mano, kad vyras galėjo sirgti psichikos liga.
Berlyne prieš planuojamas demonstracijas dislokuota 2,2 tūkst. policijos pareigūnų. EPA-ELTA nuotr.
Berlyno policija sekmadienį ruošiasi dar vienai didelio masto operacijai, mieste planuojant daugiau uždraustų demonstracijų prieš koronaviruso priemones.
„Viena iš vietų, kuriai bus skiriama dėmesio – vyriausybinis kvartalas, kuris turi simbolinę reikšmę“, – teigė policijos atstovas Thilo Cablitzas.
Šeštadienį į Vokietijos sostinės gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių, ar gerokai mažiau nei buvo tikėtasi.
Policija uždraudė devynias savaitgalį turėjusias vykti demonstracijas, įskaitant planuotą judėjimo „Lateral Thinking“, kuris vienija skepsio koronaviruso atžvilgiu neslepiančius žmones, kraštutinių dešiniųjų aktyvistus ir antivakserius.
Lygiai prieš vienerius metus demonstrantai prasiveržė pro užtvarą prie Reichstago ir neilgam užplūdo laiptus prie vieno įėjimų į parlamento pastatą.
Anot T. Cablitzo, sekmadienį sostinėje dislokuojama apie 2,2 tūkst. policijos pareigūnų.
Nuo šeštadienio Berlyno pareigūnams talkina policininkai iš kitų federalinių žemių.
Aukso moneta
Apie 120 Berlyno teisėsaugos institucijų darbuotojų atlieka kratas Vokietijos sostinės lombarduose ir juvelyrinių dirbinių parduotuvėse. Kaip pranešė trečiadienį žurnalas „Spiegel“, tai susiję su 100 kilogramų aukso monetos vagyste iš Bodės muziejaus 2017 metais.
Berlyno prokuratūros pranešime nepatikslinama, dėl kokios konkrečiai bylos atliekamos kratos. „Įtariamieji galėjo naudoti pavogtą auksą suklastotoms monetoms gaminti“, – sakoma jame.
Šių metų vasarį Berlyno apygardos teismas muziejaus eksponato vagystės byloje nuteisė kalėti tris vyrus. Du nusikaltėliai už vagystę gavo po 4,5 metų kalėjimo. Buvusiam muziejaus darbuotojui už bendrininkavimą buvo skirta 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bet monetos taip ir nepavyko rasti. Tyrėjų nuomone, nusikaltėliai supjaustė ją iškart po vagystės ir pardavė dalimis.
53 centimetrų skersmens aukso moneta „Big Maple Leaf“ („Didelis klevo lapas“) buvo pagrobta naktį į 2017 metų kovo 27-ąją. Vagys įsigavo į muziejų pro langą, o grobį iki automobilio nusivežė karučiu. Aukso dalelių buvo rasta automobilyje ir ant vagišių drabužių.
Oficialus monetos nominalas – 1 mln. Kanados dolerių (apie 700 tūkst. eurų). Berlyne ji buvo eksponuojama nuo 2010 metų. Iš aukštos prabos tauriojo metalo nukalto objekto rinkos vertė siekė 4 mln. eurų.
Ši aukso moneta Kanadoje buvo nukaldinta 2007 metais Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II garbei.
Vokietijos pareigūnai sulaikė 31 metų vyrą, kuris praėjusį sekmadienį Openau mieste (Badeno-Viurtembergo federalinė žemė) nuginklavo keturis patruliavusius policininkus ir dingo miške Švarcvaldo kalnuose.
Tai penktadienį pranešė Ofenburgo miesto policijos spaudos tarnyba.
Iš sulaikytojo paimti keturi šaunamieji ginklai. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis vyras Vokietijoje pramintas „Švarcvaldo Rembo“. Jis turėjo lanką su strėlėmis, peilį ir pistoletą, be to, jis gerai orientavosi miške. Vyras buvo apsirengęs maskuojamaisiais drabužiais.
Sekmadienio rytą policininkai norėjo patikrinti jo dokumentus, bet vyras nukreipė į pareigūnus ginklą ir privertė juos atiduoti pistoletus. Po to jis dingo miške. Operacijoje, kuri šią savaitę vyko Openau apylinkėse, dalyvavo sraigtasparnis ir šimtai policijos darbuotojų. Policija ragino vietos gyventojus likti namuose.
Sulaikytasis praeityje jau turėjo problemų su įstatymu.
Vokietijoje sulaikyti organizuotos nusikalstamos grupuotės iš Baltarusijos nariai, vogdavę prekes iš sunkvežimių. Tai pranešė „Deutsche Welle“, remdamasi policijos atstovais.
Keturi gaujos nariai, tarp jų – jos vadeiva, buvo sučiupti su įkalčiais spalio 10-ąją. Per sulaikymo operaciją buvo konfiskuotas vilkikas su vogtais televizoriais.
Organizuotai nusikalstamai grupuotei priklausė mažiausiai šeši Baltarusijos piliečiai. Jie vogdavo prekes iš sunkvežimių automobilių stovėjimo aikštelėse ir poilsio zonose prie autostradų.
Gauja daugiausia „darbavosi“ Žemutinėje Saksonijoje, bet žinoma ir apie analogiškus jos nusikaltimus Prancūzijoje. Grupuotė naudojosi keliais lengvaisiais automobiliais ir vilkikais vogtiems daiktams gabenti į kitas šalis.
Vagysčių tyrimas prasidėjo praėjusių metų gruodį ir tęsiamas iki šiol.
Nusikaltėlių sulaikymo operacijoje dalyvavo Vokietijos, Prancūzijos, Čekijos ir Europolo pareigūnai.
Trečiadienį po šaudynių prie sinagogos Rytų Vokietijos mieste Halėje (Saksonijos – Anhalto federalinė žemė), per kurias žuvo mažiausiai du žmonės, sulaikytas vienas asmuo. Tai tviteryje pranešė policijos atstovai.
„Mūsų pareigūnai sulaikė vieną žmogų“, – informavo teisėsaugos institucijų atstovai.
Netoli nuo Halės esančio Drezdeno valdžia sugriežtino saugumo priemones prie tenykštės sinagogos. „Dėl dabartinių įvykių Halėje mes imamės griežtesnių saugumo priemonių Drezdeno sinagogoje ir žydų kapinėse“, – cituoja laikraštis „Bild“ Drezdeno policijos atstovą Thomą Geithnerį. Pareigūnai ragina gyventojus neiti iš namų.
Leidinio žiniomis, Halėje į žydų kapinių teritoriją buvo paleista granata. Be to, pranešama apie šaudynes netoli Halės esančiame Vidersdorfo miestelyje.
Koncernas „Deutsche Bahn“ pranešė, kad uždaryta Halės geležinkelio stotis. Pasak laikraščio „Mitteldeutsche Zeitung“, mieste sutelktos didelės policijos pajėgos.
Tenykštis televizijos kanalas MDR, remdamasis mačiusiaisiais, informuoja, kad nusikaltėliai turi kelis šaunamuosius ginklus ir apsirengę karinėmis uniformomis. Policijos duomenimis, šaudė keli žmonės, nusikaltėliai automobiliu važiuoja Leipcigo link.
„Armėnų grupuotės laikomis ypač žiauriai veikiančiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Vokietijoje joms pavyko įsitvirtinti sukuriant painų tinklą. Jų čiuptuvai aprėpę profesionalųjį boksą, ir, galimas dalykas, diplomatines sferas“, – taip rašo „Der Spiegel“ žurnalistai Maikas Baumgertneris, Jorgas Dilis, Akselis Hemerlingas, Liudvig Kendcia, Martinas Knobbe.
Praėjus trims metams po susišaudymo viename iš žaidimo klubų Erfurte 2014-ųjų metų liepos mėnesį Vokietijos teismas nubaudė šaudžiusį vyriškį keletą metų pasėdėti belangėje. Kiti keturi vyrai, priklausę tai pačiai grupuotei kaip ir šaulys, nuteisti tik lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis. Dar kiti šioje byloje – tik liudytojai.
„Susišaudymas Erfurte – tai užsitęsusio konflikto tarp dviejų armėnų mafijos klanų kulminacija(…). Šis ginčas tarp armėnų mafijos atstovų tęsiasi iki šiol. Pirmiausia Tiuringijos žemėje buvo padegami automobiliai, po to norėta ugnyje supleškinti restoraną. 2017-ųjų metų spalio mėnesį mažų mažiausiai 15 vyriškių užuolė Erfurto centre veikiantį vieno armėno restoraną. Šių metų gegužę keli armėnai susimušė Giotingene“, – rašoma straipsnyje.
Remiantis bendru leidinio „Der Spiegel“ bei televizijos ir radijo kompanijos MDR tyrimu, žurnalistams pavyko išsiaiškinti, jog Vokietijos policija parengė išsamų planą FATIL (kova prieš įteisintus vagis), kaip likviduoti armėnų mafijos grupuotes šalyje. Ištisus trejetą metų vokiečių specialiosios tarnybos atidžai stebėjo vieną iš armėnų mafijos grupuočių, ir sekimas atnešė apčiuopiamų rezultatų. Dabar šis planas FATIL laikomas vienu iš stambiausių. Bent jau iki tol vokiečių slaptosios tarnybos neskyrė tiek daug dėmesio armėnų mafijai. Dabar – sukoncentravo rimtą dėmesį.
Taigi Vokietijoje šiandien iškelta 14 baudžiamųjų bylų. Tyrėjai tikrino net 42 asmenų finansines pajamas. Vokietijos policijai talkino net Vokietijos žvalgyba BND, o taip pat Europos Sąjungos Interpolas.
Žurnalistai pateikia keletą teiginių iš slaptos Vokietijos specialiųjų tarnybų ataskaitos: „tyrėjai rašo, jog „armėnų mafija – tai ne pramanai, o realiai egzistuojanti struktūra. Kartu su kitomis Rusijos – Euroazijos grupuotėmis ji disponuoja gausiais finansiniais resursais ir gali ženkliai pakenkti Vokietijos teisinei sistemai. Grupuotes valdo vadinamieji įteisinti vagys“.
Armėnų mafijos klanai kontroliuoja žaidimų automatų verslą ir užsiima vagystėmis. Jos ne tik grobia žmonių turtą, bet ir užsiima šantažu, naudoja smurtą, jėgą ir kankinimus. Jie stiprūs cigarečių kontrabandoje, taip pat organizuoja nelegalių migrantų gabenimą į Vokietiją, daugelis mafijos lyderių su vokietėmis sukūrę fiktyvias santuokas.
Beje, nežiūrint milžiniškų pastangų vokiečių tyrėjai priversti nutraukti tyrimą, nes neginčijamų įrodymų, kurie būtų šimtaprocentiniai, vis tik pritrūko.
Kodėl? Pagrindiniai resursai buvo mesti sekant islamistus, tikrai ar tariamai planuojančius surengti teroro aktus. Be to, Vokietijos specialiosioms tarnyboms trūko įrenginių, kurių pagalba būtų buvę galima sekti mafijos atstovų mobiliuosius telefonus bei iššifruoti užkoduotus pranešimus.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo daugelis nusikaltėlių buvo paleisti į laisvę. Išėję laisvėn jie ne tik galėjo vienas su kitu susipažinti, bet ir išvykti Vakarus. Kurdami savo gaujas jie rėmėsi Rusijos stačiatikių cerkvės ritualais, ir tai davė puikių rezultatų. Nusuikaltėlių organizacijos turėjo specifines valdymo struktūras, taisykles, ir tuo pačiu jos buvo tarsi nepastebimos. Jų lyderiais ir autoritetais buvo vadinamieji įteisinti vagys (vory v zakone). Tokių įteisintų vagių šiuo metu pasaulyje turėtų būti apie 900 asmenų.
Beje, įteisinti vagys turi skiriamuosius ženklus – tatuiruotes.
Vieną iš specifinių tatuiruočių turėjo ir vyriškis, buvęs toje Erfurto vietoje, kur įvyko lemtingasis susišaudymas. Kratos metu pas jį buvo aptikta fotografija, kurioje įamžintas žymus armėnų kilmės vokiečių boksininkas Karo Muratas ir jo brolis. Iš pradžių tyrėjai manė, kad būtent Karo Muratas buvo tas yriškis, užfiksuotas stebėjimo kameros priešais įėjimą į žaidimų klubą Erfurte, bet vėliau į žaidimų klubą atėjęs prisipažino brolis Koko Muratas.
Remiantis dar viena fotografija, restorane, kuriam vadovauja vyriškis, taip pat dalyvavęs susišaudyme Erfurte, svečiavosi ir kitas armėnų boksininkas Arturas Abrahamas, kartu su savo broliais valdantis daug vokiškų įmonių, valdančių nekilnojamąjį turtą.
Svarbu pabrėžti, kad tokios grupuotės ne tik užsima nelegalia veikla, bet ir intensyviai ieško ryšių su įtakingais politikais. Manoma, kad Vokietijoje šie nusikaltėliai rado galimybę įtakoti net šalies diplomatus. Remiantis Vokietijos slaptųjų tarnybų pranešimais, sudarytais dar 2008 metais, Vokietijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius Ašotas Smbatianas dar prieš dešimt metų buvo įtariamas dalyvaujantis nelegaliuose migrantų gabenimuose. Slaptuose dokumentuose jis net įvardintas kaip „įteisintas vagis“.
2005 metais vokiečių prokurorai prieš A. Smbatianą pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo.
Pastaruoju metu šis armėnų diplomatas, remiantis vokiečių žurnalistais, dėjo milžiniškas pastangas, kad vokiečių akyse pagerintų Armėnijos ir savo asmeninį įvaizdį. Jis net pažadėjo vokiečių teisėsaugai pagalbą kovojant su armėnų mafija. Tačiau Vokietijos teisėsauga reagavo santūriai. Bijota, kad diplomatas nori žaisti dvigubą žaidimą. Todėl armėnų ambasadoriaus paslaugų atsisakyta.
Negalima pamiršti ir aplinkybės: prieš trejetą metų Vokietijos Bundestage (parlamente) buvo įkurta viena iš A. Smbatiano lobistinių struktūrų, kuriai priklauso pats ambasadorius, jo žmona, ir žinomas sportininkas Karo Muratas – boksininkas, galimai turintis ryšių su armėnų klanais.
Tad Vokietijos slaptųjų tarnybų projektas FATIL kol kas pristabdytas, o armėnų mafijos grupuotės pergrupuoja savo jėgas.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Tomas de Mazjeras (Thomas de Maiziere) patvirtino, kad, suėmus terorizmu įtariamą sirą, buvo užkirstas kelias „dideliam teroristiniam išpuoliui Vokietijoje“. Jis pabrėžė, kad dėl besitęsiančios islamistinio terorizmo grėsmės saugumo tarnybos, „jei reikės, veiks ryžtingai ir nuosekliai“.
Anot ministro, visi atliko „puikų darbą“. „Aš dėkoju žvalgybos agentūros darbuotojoms ir darbuotojams, kriminalinei policijai, specialiesiems šalies ir federalinių žemių daliniams, taip pat teisėsaugai, kurie kiekvieną dieną rūpinasi mūsų saugumu“, – kalbėjo T. de Mezjeras.
Jau antradienio rytą Vokietijos prokuratūra paskelbė, kad suimtas 19-metis Jamenas A. (Yamen A.), kuris įtariamas „Vokietijoje planavęs islamistinį išpuolį panaudojant labai galingus sprogmenis ir jam jau buvęs konkrečiai pasirengęs“.
Jaunas vyras jau seniai buvo stebimas tarnybų. Jis esą jau liepą apsisprendė Vokietijoje detonuoti sprogmenis, „kad nužudytų ir sužeistų kuo daugiau žmonių“. Nuo liepos jis pradėjo ieškoti komponentų ir cheminių medžiagų sprogmeniui pasigaminti.
Gausios Lietuvos ir Vokietijos policijos pajėgos dalyvavo stambioje tarptautinėje operacijoje, kurios metu atliktos kratos ir sulaikymai. Operacijai aktyvią pagalbą teikė Europolas ir Eurojustas.
Europolo ir Vokietijos pareigūnai atvyko į Lietuvą ir dalyvavo vykdant tam tikrus operacijos veiksmus. Operacija vienu metu prasidėjo keliuose Lietuvos miestuose ir Vokietijoje, joje dalyvavo apie 900 pareigūnų iš abiejų šalių.
Šnipai perdavinėjo į Maskvą slaptus duomenis: naujų rūšių ginklų projektus, politinius dosjė, dokumentaciją apie NATO pajėgas. Taip rašo Gvido Olimpio laikraščio “Corriere della Sera” portale.
„Kai 2011 metų spalį Vokietijos policija įsiveržė į Haidrun Anšlag namus, niekas negalvojo, kad ją užklups netikėtai. Bet būtent taip ir atsitiko. Tuo momentu 46-rių rusų šnipė perdavinėjo duomenis per trumpųjų bangų radijo stotį, sujungtą su kompiuteriu. Po kelių valandų buvo suimtas jos vyras, 52-jų metų Andreas.
„Vokietijos vidaus reikalų ministerija pirmąsyk patikslino, kaip Federacijos kriminalistai kėlė Baltarusijos kriminalistų kvalifikaciją.
Pasak pranešimų, vokiečių tarnautojai demonstravo kolegoms baltarusiams, kaip pasinaudojant Analyst’s Notebook programa galima apdoroti didelius duomenų masyvus ir jų pagrindu sudarinėti hipotezes“, – rašo Die Zeit. Atskleisti šį dalyką padėjo Bundestago deputato nuo Kairiųjų partijos Andrejaus Hunko užklausimas.
