Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas
Kyjivas, spalio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu aptarė regiono saugumo ir dabartinių iššūkių klausimus, taip pat bendradarbiavimo formatus. Apie trečiadienį įvykusį dviejų lyderių pokalbį telefonu „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybės vadovas.
„Padėkojau jam (Alijevui) už reikšmingą humanitarinę pagalbą, kurią Azerbaidžanas teikia Ukrainai, ypač jos energetikos sektoriui artėjant žiemai. Mes patvirtinome mūsų įsipareigojimą gerbti valstybių suvereniteto ir teritorijos vientisumo principus”, – pareiškė V. Zelenskis. Prezidentai taip pat aptarė regioninį saugumą, dabartinius iššūkius ir bendradarbiavimo formatus.
Kaip jau buvo pranešta, Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas atsisakė vykti į Granadą susitikti su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu. Šiame Ispanijos mieste buvo planuojama surengti dviejų šalių taikos derybas.
Volodymyras Zelenskis. ELTA / Žygimantas Gedvila
Kyjivas, rugsėjo 29 d. (Ukrinform-ELTA). Ukraina, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, netrukus sulauks svarbių žinių. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas tai pareiškė kreipdamasis į tautą.
„Ši savaitė sustiprino mūsų šalį ir mūsų žmones. Rytoj bus svarbių žinių Ukrainai – mūsų kariams, visai mūsų šaliai“, – tvirtino V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen aptarė naują karinės paramos paketą. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 6 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen aptarė naują karinės paramos paketą.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su į Ukrainą atvykusia Danijos vyriausybės vadove.
„Šiandien aptarėme naują karinį paketą. Tai bus dvyliktasis (paketas), kuris ruošiamas šiam mėnesiui“, – tvirtino V. Zelenskis. Jis priminė, kad Danijoje šiuo metu vyksta Ukrainos pilotų mokymai valdyti naikintuvus F-16.
„Ukrainos kariuomenė turi užduotį – kuo greičiau paruošti reikiamą infrastruktūrą mūsų šalyje. Tai yra viena iš pagrindinių užduočių, kurias turi įvykdyti Gynybos pajėgos“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis trečiadienį vykusius pokalbius su M. Frederiksen pavadino labai prasmingais. V. Zelenskis dar kartą padėkojo Danijai už visą jos paramą Ukrainai. M. Frederiksen savo ruožtu nurodė, kad Danija tiekia Ukrainai karinę įrangą ir amuniciją, tačiau nori daryti daugiau. „Mes ir toliau remsime pilietinę visuomenę ir civilius“, – sakė premjerė.
Ji taip pat pareiškė užuojautą dėl civilių žūties per trečiadienį Rusijos surengtą ataką rytiniame Kostiantynivkos mieste.
Modernus amerikiečių naikintuvas F-16. Epa – ELTA foto
Kyjivas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Be jau pažadėtų naikintuvų, Ukrainai, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, reikia dar 100, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos. „Iš viso mums reikia maždaug 160 naikintuvų, kad turėtume stiprias karines oro pajėgas“, – sakė V. Zelenskis interviu, kurį ketvirtadienį paskelbė Portugalijos visuomeninė televizija. Tai esą atimtų iš Rusijos galimybę dominuoti Ukrainos oro erdvėje. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis
Iki šiol Kyjivas yra sulaukęs pažadų dėl „50 ar 60“ naikintuvų F-16, teigė prezidentas. Trečiadienį karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas Ukrainos visuomeniniam transliuotojui kalbėjo apie „maždaug 128 naikintuvų F-16“ poreikį.
Ukraina, padedama Vakarų, jau daugiau kaip 18 mėnesių priešinasi Rusijos agresijai. Ukrainos karinės oro pajėgos turi tik pasenusių sovietinės gamybos lėktuvų. Perduoti F-16 naikintuvų Kyjivui pažadėjo Danija, Nyderlandai ir Norvegija. Virtinė šalių, be to, ketina teikti paramą apmokant pilotus ir technikus.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 11 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atleisti visų regioninių karinių verbavimo centrų vadovus, praneša „Sky News“.
Kaip teigiama, valstybės vadovas tokį sprendimą motyvavo nuogąstavimais, susijusiais su korupcija.
„Šiai sistemai turėtų vadovauti žmonės, kurie tiksliai žino, kas yra karas ir kodėl cinizmas bei kyšininkavimas karo metu prilygsta išdavystei“, – pareiškė V. Zelenskis.
Pasak jo, už naujojo sprendimo įgyvendinimą bus atsakingas ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
R. T. Erdoganas: Ukraina nusipelno narystės NATO. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, liepos 8 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė paramą Ukrainos narystei NATO. „Nėra abejonių, kad Ukraina nusipelno narystės NATO“, – sakė jis penktadienį Stambule po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kartu R T. Erdoganas pabrėžė, kad kare tarp Rusijos ir Ukrainos „abi pusės“ turėtų „grįžti prie taikos derybų“.
R. T. Erdoganas, be to, paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio mėnesį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. apsilankys Turkijoje. Susitikime su V. Putinu esą bus kalbama ir apie susitarimo dėl ukrainiečių grūdų eksporto pratęsimą. Šio susitarimo galiojimas baigiasi liepos 17 d.
Pasak R. T. Erdogano, jis apie grūdų susitarimą kalbėjosi ir su V. Zelenskiu. „Tikimės, kad susitarimas bus pratęsiamas bent kartą per tris mėnesius, o ne kas du mėnesius. Mes to sieksime ir mėginsime bendrą galiojimo terminą pratęsti iki dviejų metų, – kalbėjo R. T. Erdoganas spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu. – Esu įsitikinęs, kad visos suinteresuotos šalys, suprasdamos globalią atsakomybę, atitinkamai elgsis“.
Rusija po invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį kelis mėnesius blokavo kaimyninės šalies grūdų eksportą. 2022 m. vasarą, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai, abi karo šalys pasiekė susitarimą, vėl leidusį laivais gabenti ukrainietiškus grūdus. Pastarąjį kartą susitarimas gegužės viduryje buvo pratęstas dar dviem mėnesiams.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Ukrainos kontrpuolimą lėtina Rusijos gynybos įtvirtinimai, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį transliuotame išskirtiniame interviu CNN.
Ukrainos prezidentas sakė, kad būtų norėjęs, jog ginklų tiekimas iš Vakarų būtų leidęs pradėti kontrpuolimą „daug anksčiau“. V. Zelenskis davė interviu Odesoje ir sakė, kad kai kuriose šalies vietose jo kariuomenė „negali nė galvoti pradėti puolimą“, nes neturi „atitinkamų ginklų“.
„Esu dėkingas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, mūsų paramos lyderei, – per vertėją sakė V. Zelenskis. – Sakiau amerikiečiams ir Europos lyderiams, kad norėtume anksčiau pradėti kontrpuolimą, o tam mums reikia ginkluotės (…) nes jei pradėsime vėliau, tai vyks lėčiau“. Ukrainos lyderis pridūrė, kad sunkumai mūšio lauke dabar lemia „lėtą“ kontrpuolimą.
„Norėjau, kad mūsų kontrpuolimas prasidėtų daug anksčiau, nes visi suprato, kad jei kontrpuolimas prasidės vėliau, bus užminuota didesnė mūsų teritorijos dalis. Suteikėme priešams laiko ir galimybių padėti daugiau minų ir parengti gynybos linijas“, – sakė prezidentas.
Kad ir kokia kryptimi Ukraina pasirinktų pulti, jos priešas yra laikas, „kuo vėliau pradėsime, tuo mums bus sunkiau“, sakė V. Zelenskis. Jis paragino Vakarų vyriausybes duoti Kyjivui pažangesnės ginkluotės, tokios kaip JAV gamybos ilgojo nuotolio taktinių raketų sistemos, ir tai reikia duoti dabar, o ne kada nors vėliau. „Kai kuriomis kryptimis tai suteiks mums galimybę pradėti kontrpuolimą, – sakė jis. – Kai kuriomis kryptimis net negalime pagalvoti apie jo pradžią, nes neturime atitinkamų ginklų. Mesti žmones, kad jie būtų nužudyti rusų tolimojo nuotolio ginklais, būtų tiesiog nežmoniška“. V. Zelenskis apsilankė Charkivo regione. EPA-ELTA nuotr.
Prezidentas taip pat sakė nesijaudinantis dėl nuolatinės grėsmės jo gyvybei. „Gali užsidaryti narve kaip gyvūnas ir ten prisirakinti, nuolat galvodamas, kad tuoj būsi nužudytas. Mano asmens sargybiniai turi rūpintis, kad tai nenutiktų, tai jų užduotis. Aš apie tai nemąstau“, – sakė V. Zelenskis.
Anksčiau pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar neišnaudojo viso savo potencialo, kontrpuolimas vyksta pagal planą, tai sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 16 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad taikos derybos bus įmanomos tada, kai iš jo šalies pasitrauks Rusijos kariai.
Kaip rašo „Sky News“, V. Zelenskis tokią pastabą išsakė penktadienį po Kyjive surengto susitikimo su Afrikos šalių vadovais.
Jų delegacija atvyko į Ukrainą su taikos misija. Vadovai šeštadienį dar keliaus į Rusiją.
Per delegacijos viešnagę Ukrainoje šalis buvo apšaudyta raketomis. Ukraina savo ruožtu teigė, kad Rusija tokiu būdu pasitiko Afrikos lyderius.
Pranešama, kad V. Zelenskis pakvietė Afrikos šalių vadovus atvykti į planuojamą pasaulinį taikos susitikimą.
Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gegužės 14 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nemano, kad Vatikano pastangos užmegzti dialogą su Rusija dėl taikos yra perspektyvios.
„Su visa pagarba popiežiui: reikalas tas, kad mums reikia ne tarpininkų tarp Ukrainos ir agresoriaus, okupavusio mūsų teritorijas, o veiksmų plano, kaip užtikrinti teisingą taiką Ukrainoje“, – sakė V. Zelenskis Italijos transliuotojo „Rai 1“ laidai „Porta a Porta“. Jis buvo konkrečiai paklaustas apie galimą popiežiaus tarpininkavimą.
Praeitis, anot V. Zelenskio, parodė, kad tarpininkavimas prezidentaujant Vladimirui Putinui yra neįmanomas. „Jokia pasaulio šalis negali to padaryti“, – teigė jis. V. Zelenskis prisiminė vadinamąjį 2014 m. Minsko taikos susitarimą dėl smurto nutraukimo Rytų Ukrainoje. Jis esą daug metų nieko nedavė, o galiausiai Maskva užpuolė Ukrainą.
Paklaustas, ar šiuo metu apskritai kalbėtų su V. Putinu, V. Zelenskis teigė: „Ne, apie ką mes kalbėtume?“ V. Putinas esą galėtų teoriškai padaryti diplomatinių nuolaidų. „Tačiau po metų jis vėl pradėtų žudyti iš naujo“, –pabrėžė Ukrainos vadovas.
Šeštadienis lankydamasis Romoje V. Zelenskis susitiko su popiežiumi Pranciškumi.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laukia gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo informacijos apie Ramšteino susitikimo rezultatus. Oleksijus Reznikovas. EPA – ELTA foto
Valstybės vadovas tai pareiškė penktadienį savo vakariniame kreipimesi, praneša portalas „rbc.ua“.
„Visą dieną maksimalus dėmesys komunikacijai Ramšteino formatu, šiandien – posėdis. Aš esu dėkingas tiems partneriams, kurių ryžtas visiškai atitinka realią situaciją ir poreikius mūšio lauke. Laukiu gynybos ministro pranešimo apie Ramšteino susitikimo rezultatus“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat papasakojo, kad Ukrainoje aktyviai rengiamos naujos brigados ir daliniai frontui.
Portalas primena, kad penktadienį Vokietijoje įvyko Ramšteino formato Kontaktinės grupės 11-asis susitikimas.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Varšuva, balandžio 5 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė susitaręs su Lenkija dėl naujo gynybos paketo.
Jis tai pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Susitarta dėl naujo gynybos paketo, kuris šiuo metu labai reikalingas mūsų kariams, ginantiems ne tik Ukrainos, Lenkijos, Europos, bet ir viso pasaulio laisvę ir nepriklausomybę. Labai svarbu, kad tie, kurie šiuo metu yra apkasuose Ukrainos rytuose, ten, kur karšta, taip pat šalies pietuose, žinotų, kad čia, Varšuvoje, mes susitarėme dėl to, kas suteiks Ukrainai ir kiekvienam mūsų kariui daugiau jėgų“, – sakė V. Zelenskis, pavadindamas „pergalingais“ vizitą ir derybas Lenkijoje.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad omenyje turima ne tik parama, bet ir bendradarbiavimas, taip pat pirkimų formatas, kas, anot jo, stiprina tiek Ukrainos, tiek Lenkijos gynybinį potencialą.
„Šiandien pasirašome dokumentą dėl lenkiškų šarvuočių „Rosomak“, savaeigių minosvaidžių „Rak“, oro gynybos sistemų, ypač efektyvių, kaip sakė ministras pirmininkas, ir tai tiesa, naikintuvų MiG ir kitos reikalingos ginkluotės tiekimo“, – informavo prezidentas.
Jis taip pat sakė, kad vizito metu buvo kalbama apie bendrų ginklų ir šaudmenų gamybos įmonių steigimą.
Kaip jau buvo pranešta, prezidentas V. Zelenskis ir jo žmona balandžio 5 d. lankosi Lenkijoje su oficialiu vizitu.
Jei klausiate, ko daugiau mano galvoje šiandien – optimizmo ar pesimizmo, atsakysiu, jog galimus variantus visuomet dėlioju nuo blogiausiojo scenarijaus. Juodosios mintys tikrai stelbia džiugesį. Didieji Vakarų politikai iš tribūnų labai gražiai gina demokratijas, teisingumus, padorumus, sąžiningumus. Tačiau jų teisingi, prasmingi žodžiai dažnokai nesutampa su konkrečiais darbais.
Ginklų Ukrainai vis dar trūksta
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
2022-ųjų vasario mėnesį, kai Rusija užpuolė Ukrainą, buvau tikras, jog visa Europa drauge su JAV nuo pat pirmųjų karo dienų ukrainiečiams duos visko, ko jiems reikia, kad šie ne tik apsigintų, bet akivaizdžiai laimėtų. Juk Vašingtonas, Londonas, Paryžius, Berlynas, Roma – už padorumą, teisingumą, humanizmą. Nepadėti Rusijos užpultai Ukrainai – tai pats tikriausias cinizmas ir niekšiškumas, primenantis sąvoką „nusikaltimai žmoniškumui“. Bet Vakarai, pradedant oficialiuoju Vašingtonu, ukrainiečių neskubėjo paremti solidžiais ginklais nei karo išvakarėse, nei pirmosiomis karo savaitėmis.
Na, vakarietiškos dvejonės pirmaisiais mėnesiais – tarsi pateisinamos. Bet šiandien – jau vieneri metai, kai ukrainiečiai didvyriškai priešinasi, o ginklų, kurie jiems reikalingi sėkmingam kontrpuolimui, vis dar neturi. Ukrainos kariuomenei šiuo metu stinga ginkluotės, įskaitant sunkiąją techniką ir naikintuvus, o tai neleidžia inicijuoti naujo kontrpuolimo. Tai – ne mano išvados. Taip šių metų kovo 25-ąją dieną Japonijos laikraščiui „Yomiuri Shimbun“ tarė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak V. Zelenskio, padėtis Ukrainos rytuose „nėra gera“, nes ten kariai stokoja amunicijos, o Rusijos pajėgos kasdien panaudoja trigubai daugiau šaudmenų, nei Ukrainos daliniai. „Laukiame amunicijos iš savo partnerių“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Tuo tarpu Vakaruose jau girdime užuominų, jog Ukraina turėtų kuo greičiau pulti jos žemėje esančias Rusijos pajėgas, nes karą šiemet būtina užbaigti. Suprask, Ukraina privalo skubėt kariauti, kitaip … turės sėstis prie derybų stalo su Vladimiru Putinu neišlaisvinusi visų savo žemių. Karas negali tęstis amžinai, Vakarų ištekliai neva senka (tarsi ukrainiečiai nenorėtų kuo greičiau laimėti). Tačiau tokias mintis peršantys politikai nepaaiškina, kaip pradėti sėkmingą kontrpuolimą, jei trūksta tankų, toliašaudžių pabūklų, lėktuvų, šarvuočių, sviedinių? Beje, trūksta labai daug. Kodėl Ukraina stumiama į mūšius, kurių be deramos ginkluotės neįmanoma laimėti? Gal norima ją sukompromituoti ir tokiu būdu priverst sėstis prie derybų stalo darant Rusijai teritorinių nuolaidų?
Keistas Joe Bideno elgesys
Kiek kartų 2022 – 2023-aisiais girdėjome JAV prezidentą Joe Bideną sakant: „neduosime tankų, apie lėktuvus nė nesvajokite, neatsiųsime sviedinių, kurie lėktų daugiau nei 100 kilometrų, nedislokuosime Ukrainoje savo karių, neduosime įrangos, kad Ukraina gebėtų deramai apsaugoti savo oro erdvę“. Nors JAV, skirtingai nei Vokietija ar Prancūzija, savo angaruose turi tiek karinės technikos, kad senų seniausiai galėjo apginkluoti Ukrainą nuo galvos iki kojų. Bet dabartinė JAV prezidento administracija ukrainiečiams ginklus siunčia itin dozuotai – po trupinėlį, po lašelį. Tarsi nenorom.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Kodėl? Primityvių pasiteisinimų – tarsi kruopų maiše: bijo dar didesnio karo, vengia branduolinių smūgių, baiminasi Rusijos subyrėjimo, taupo savo ginkluotę, nes ruošiasi susiremti su Kinija.
Bet galimi ir kiti variantai. Vienas iš baisiausiųjų, jei pasitvirtintų, būtų šis – J. Bidenas seniai susidraugavęs su V. Putinu. Viešojoje erdvėje J. Bidenas keikia V. Putiną bjauriausiais žodžiais, o iš tiesų jam leidžia elgtis kaip tinkamam. Dabartinė JAV administracija išdavusi Ukrainą. Tiksliau tariant, J. Bidenas dar prieš tapdamas prezidentu davė V. Putinui žodinį leidimą į savo rankas paimti Ukrainą. Jis niekad neprieštaravo, jog V. Putinas užgrobtų ne tik Krymą, ne tik Donbasą su Lughansku, bet dar prigriebtų ir Zaporožės bei Chersono sritis.
Beje, ankstesnysis JAV prezidentas Donaldas Trumpas leidimo suvirškinti Ukrainą, regis, Kremliui nedavė. Kol valdžioje būta D. Trumpo, V. Putinas ginklais nežvagino. D. Trumpas – sunkiai prognozuojamas, kartais prišnekėdavo nesąmonių, kartais elgdavosi visiškai priešingai nei kalbėdavo, todėl V. Putinas nepajėgė perprasti D. Trumpo elgesio motyvų. V. Putinas nebuvo tikras, kad D. Trumpas, kad ir ką viešai bekalbėtų, tikrai aukos Ukrainą. Tad kantriai laukė, kada į Baltuosius rūmus įžengs Ukrainos nevertinantis, lengvai prognozuojamas, silpnučiukas J. Bidenas. Juolab J. Bidenui buvo pažadėta – sudraskysime Ukrainą per keletą savaičių. Didelio triukšmo nekils.
Bet niekas nesitikėjo, jog ukrainiečių kariai, net ir labai silpnai remiami ginklais, taip atkakliai priešinsis. J. Bidenas nė nesapnavo, jog V. Putino kariauna įstrigs Ukrainos stepėse. Oficialusis Vašingtonas pasimetęs, nebežino, kaip elgtis. Remiantis slaptais susitarimais su V. Putinu, neturi teisės padėti Ukrainai, bet viešai privalo rodyti, jog remia Rusijos agresijos auka tapusią Ukrainą. Todėl amerikietiškoji pagalba bent šiuo metu – vis dar menka ir nuolat vėluoja. Tik dėl vaidybos, tik dėl viešosios nuomonės. Kaip ir tas keletą valandų trukęs simbolinis vizitas į Kijevą – tik lengvatikiams apmulkinti.
Kad galbūt egzistuoja kažin kokie slapti J. Bideno ir V. Putino susitarimai dėl Ukrainos, tokios mintys kyla klausantis, sakykim, istoriko Marko Salonino, ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, buvusio JAV karininko Gario Tabacho, politologo Dmitrijaus Korneičuko, analitiko Olego Soskino ir daugelio kitų komentarų. Nepatikliai žvelgiančiųjų į J. Bideną – vis daugiau.
Humoristiniai paaiškinimai
Joe Bidenas. Suklupo…
Žinoma, galimi ir kitokie paaiškinimai. Pavyzdžiui, humoristiniai. J. Bidenas silpnai remdamas Ukrainą iš tikrųjų nėra kaltas, nes nebesusigaudo, ką darąs. Youtube.com erdvėje gausu filmukų, kuriuose užfiksuota, kaip šiandieninis JAV prezidentas net po keletą kartų klupinėja lipdamas trapu į lėktuvą, kaip krenta nuo dviračio, kaip išlipęs iš sraigtasparnio be žmonos pagalbos nepajėgia užsivilti švarko, kaip snaudžia tarptautinėje konferencijoje, kaip saldžiai užmiega kalbėdamas akis į akį su Izraelio premjeru, kaip sutrinka nebesuvokdamas, kur jam eiti, ką jam daryti, užbaigus kalbą tribūnoje. Visa tai peržiūrėjus kyla pagrįstų įtarimų, jog Amerikai šiandien vadovauja visai ne J. Bidenas.
Jūs sakote, jog Amerikos prezidentas J. Bidenas negali taip žemai pulti, kad imtų remti ne auką, o agresorių? Bet juk tokių pavyzdžių – esama. 1994-aisiais metais JAV prezidentas leido Rusijos alkoholikui Borisui Jelcinui kraujyje paskandinti Čečėniją. 2008-aisiais JAV prezidentas išdavė Gruziją (Sakartvelą), leisdamas V. Putinui karinėmis priemonėmis atimti iš gruzinų keletą svarbių teritorijų. 2014-aisiais metais JAV prezidentas leido V. Putinui okupuoti Krymą įtikinėdamas oficialųjį Kijevą nesipriešinti. Oficialiai, viešai smerkė Kremlių, o realiai – ar pajudino bent mažytį pirštelį? Tad, vadovaujantis šia logika, kodėl senukas J. Bidenas turėtų elgtis padoriai, sąžiningai, principingai?
Ginčai dėl Taivano
Neteisingo JAV elgesio pavyzdžių esama ir daugiau. Sakykim, ginčai dėl Taivano. Taivanas – kinietiška teritorija. Pats Vašingtonas oficialiai pripažįsta, kad Taivanas – Kinijos dalis. Visa Europa pripažįsta, įskaitant ir Lietuvą, jog Taivanas priklauso Pekinui. Žodžiai – gražūs, teisingi, o koks – elgesys? Sakykim, 1991-aisiais metais pasirašytoje Lietuvos ir Kinijos sutartyje oficialusis Vilnius įsipareigoja su Taivanu bendrauti tik per Pekiną, tik Pekinui leidus. Sutartyje niekur nenurodyta, koks Pekinas turi būti – komunistinis, fašistinis ar demokratinis. Tiesiog su Taibėjumi bus draugaujama tik Pekinui, koks jis bebūtų, palaiminus. Prabėga trys dešimtmečiai, ir Lietuva pažeidžia šią savo nuostatą. JAV akivaizdžiai kursto Lietuvą draugauti su Taivanu ignoruojant Pekiną. Suprask, Pekinas – nedemokratiškas, todėl neva neturi teisės į savo žemes.
Pavojingas Rusijos – Irano – Armėnijos tandemas
Karabachas – tai Azerbaidžanas. Slaptai.lt fotografija
Panaši padėtis – ir dėl Armėnijos. JAV pripažįsta, kad Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Nuo pat 1992 – 1994 metų Azerbaidžanas prašė Vakarų, kad šie padėtų susigrąžinti Karabachą taikiai, humanistiškai, nenaudojant karinės jėgos. Visus pastaruosius tris dešimtmečius Vakarai šaukė, jog bando šį teritorinį konfliktą sureguliuoti taikiai ir teisingai. Bet iš tiesų trisdešimt metų prievartavo Azerbaidžaną, kad šis savo Karabachą … padovanotų armėnų separatistams. Azerbaidžaniečiams tokia vakarietiška dviveidystė nusibodo, ir 2020-ųjų rudenį Baku karinėmis priemonėmis susigrąžino daugumą Karabacho teritorijų.
Ir vėl Vakarai, ypač Prancūzija, gudrauja. Esą dėl Azerbaidžano elgesio armėnus galinti ištikti humanitarinė krizė, esą azerbaidžaniečiai trukdo armėnų civiliams gabenti į Karabachą maisto produktus, geriamąjį vandenį (azerbaidžaniečiai tikrina, ar negabenami ginklai, narkotikai, padirbti pinigai), esą azerbaidžaniečiai vis dar apšaudo armėnų karius (nors būtent armėnų separatistai rengia diversijas ir išpuolius, kad tik Azerbaidžanas atidengų ugnį, ir Jerevanas galėtų kaltinti Baku pradėjus naują karą)…
Ypač Vakarams patiko Jerevano pareiškimas, girdi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti suimtas Armėnijoje, jei atvyktų į šalį, mat Armėnija oficialiai prisiėmusi įsipareigojimus pagal Romos statutą. Tai kovo 24-ąją pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „News.Am“.
Taip, Armėnijos Konstitucinis teismas pripažino, kad įsipareigojimai, įtvirtinti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Romos statute, atitinka šalies Konstituciją. Tad jei V. Putinas atvyktų į Armėniją, jis turėtų būti suimtas, rašo leidinys (kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius; jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos).
Armėniškoji dviveidystė
Bet ar Armėnija tikrai uždėtų antrankius V. Putinui? Sunku patikėti jau vien dėl to, kad V. Putinas keliauja lydimas gausios iki dantų ginkluotos apsaugos. Be to, Armėnijoje vis dar dislokuota Rusijos karinė bazė. Trečioji priežastis – į Karabachą šiuo metu atsiųsta vadinamųjų „rusų taikdarių“. Vos prieš keliolika dienų, kovo 14-ąją, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas skambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir papasakojo apie „problemas“, susijusias su Rusijos taikdarių veikla Karabache“. Lietuviškoji ELTA perpasakoja N. Pašiniano žodžius: „Vakar telefonu kalbėjau su V. Putinu apie galimą eskalavimą Karabache ir sakiau, kad zonoje, už kurią atsakingi Rusijos taikdariai, yra problemų“.
Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau paskutiniojo N. Pašiniano ir V. Putino pokalbio, kuomet Armėnijos premjeras beveik atvirai reikalauja, kad rusų kariai šaudytų į azerbaidžaniečių karius, Vakarai nekomentuoja. Nutyli.
Nepastebi ir kovo 23-ąją „EU reporter” paskelbtos publikacijos, kaip Armėnija padeda Rusijai apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Pasirodo, JAV finansų ministerija išplatinusi informaciją, kaip armėnų firmos perka iš užsienio technikos, prietaisų, medžiagų, o paskui viską atiduoda Rusijos kariniam kompleksui. Dar 2022-ųjų metų spalį agentūra Bloomber paskelbė faktų, kaip per Armėniją į Rusiją keliauja technika, kuri vėliau tampa prieš Ukrainą nukreiptais ginklais. Būtent Armėnija šiandien tapusi centru, kurio pagalba karinės arba dvigubos paskirties prekės iš Europos atsiduria Maskvoje.
Nedera pamiršti ir Armėnijos – Irano bičiulystės. Irano karinė technika, įskaitant bepiločius orlaivius, pirma atgabenama į Armėniją, po to slapta išvežama į Rusiją. Tad Ukraina už jos miestus bombarduojančius bepiločius orlaivius turi „dėkoti“ ne tik Rusijai, ne tik Iranui, bet ir Armėnijai. Ši trijulė šiandien puikiai sutaria.
Tačiau Vakarai kažkodėl ne itin noriai komentuoja Rusijos – Irano – Armėnijos tandemo keliamus pavojus.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 25 d. (ELTA). Ukrainos kariuomenei šiuo metu stinga ginkluotės, įskaitant sunkiąją techniką ir naikintuvus, o tai neleidžia inicijuoti naujo kontrpuolimo.
Tai Japonijos laikraščiui „Yomiuri Shimbun“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Negalime jų (karių) siųsti tokiomis sąlygomis“, – tvirtino valstybės vadovas.
Pasak V. Zelenskio, padėtis Ukrainos rytuose „nėra gera“, nes ten kariai stokoja amunicijos, o Rusijos pajėgos kasdien panaudoja trigubai daugiau šaudmenų, nei Ukrainos daliniai. „Laukiame amunicijos iš savo partnerių“, – sakė prezidentas.
Sausį Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas buvo užsiminęs, kad Kyjivas pavasarį planuoja naują didelio masto kontrpuolimą. Tada jis tvirtino, kad intensyvausių mūšių tikimasi kovą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Penktadienį Kyjive viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis apdovanotas valstybiniu Ukrainos apdovanojimu – prezidentas Volodymyras Zelenskis ministrui skyrė trečiojo laipsnio kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordiną už pagalbą Ukrainai. Pats užsienio reikalų ministras tikina, kad tai yra visos Lietuvos ir diplomatų įdėto darbo įvertinimas.
„Aš iš tikrųjų nelabai žinau, kaip tą priimti. Retai turiu ką pasakyti tokiose situacijose. Kiek tai nuo manęs priklauso – esu dėkingas. Dariau ir darysiu tą, kuo tikiu – dėl Ukrainos. Tikiu, kad tai mūsų visų pergalė, kurios mes siekiame“, – LRT radijo žurnalistams Kyjive sakė G. Landsbergis.
„Bet manau, kad tai yra įvertinimas ir bendro rezultato, visų pirma, diplomatinės tarnybos, kuri kiekvieną dieną ir prieš karą, ir gerokai iki karo dirbo telkdama pagalbą Ukrainai, dirbo padėdama Ukrainai. Lygiai taip pat visos valstybės (įvertinimas – ELTA), kur turbūt galiu būti atstovas šalies, kurioje ne tik tai politikai remia, ne tik viena valdančioji ar opozicinė partija yra širdimi su Ukraina, bet yra visa šalis – kur kiekvienas iškeliantis vėliavą, kur kiekvienas paaukojantis eurą „RADAROM“ akcijai, ateinantis į mitingą ar palaikymo akciją yra tas tikrasis rėmėjas. O aš galiu būti tiktai kuklus valstybės atstovas“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad penktadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išvyko į Kyjivą, kur susitiko su Ukrainos prezidentu bei kitais Kyjivo lyderiais.
Paskutinį kartą Kyjive G. Landsbergis lankėsi praėjusių metų lapkričio mėnesį.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 1 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad kovų intensyvumas fronto linijoje prie Bachmuto miesto rytų Ukrainoje „tik didėja“. Sunkios kovos dėl šio miesto vyksta jau daugelį mėnesių. Ukrainiečiai narsiai gina Bachmutą. EPA – ELTA foto
„Sunkiausia, kaip ir anksčiau, yra Bachmute (…) Rusija visiškai neskaičiuoja žmonių nuolat siųsdama juos pulti mūsų pozicijų. Kovų intensyvumas tik didėja“, – per vakaro kreipimąsi į tautą sakė V. Zelenskis.
„Ukrinform“ pranešė, kad vasario 28-osios vakarą V. Zelenskis taip pat sakė, jog Ukrainos karinė vadovybė pradėjo rengtis karo veiksmams siekiant išvaduoti Ukrainą iš Rusijos okupantų. „Mes rengiame karius veiksmams išlaisvinti Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis ir J. Bidenas – Kijeve. EPA – ELTA foto
Kyjivas, vasario 20 d. (dpa-ELTA). Rusija buvo iš anksto informuota apie JAV prezidento Joe Bideno vizitą Ukrainoje. Tai pareiškė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas.
„Dėl jautraus šių pranešimų pobūdžio nedetalizuosiu, kokia buvo jų reakcija ir mūsų pranešimo turinys. Tačiau galiu patvirtinti, kad tokio pranešimo būta“, – žurnalistams sakė J. Sullivanas. Kaip teigiama, atitinkama informacija Rusiją pasiekė likus kelioms valandoms iki J. Bideno viešnagės.
Vašingtonas kol kas neatskleidė daugiau detalių ir apie tai, kokiu būdu JAV lyderis pasiekė Ukrainos sostinę Kyjivą. Dėl dabartinio šalį draskančio karo aukšto rango svečiai paprastai atvyksta traukiniu. J. Bideno delagacija nurodė, kad detalėmis pasidalins vėliau, sulaukus JAV saugumo tarnybų žalios šviesos.
JAV prezidentas po neilgos viešnagės Ukrainoje išvyko į Lenkiją. Čia numatytas jo susitikimas su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda.
J. Bidenas į Kyjivą atvyko pirmadienio rytą. Šis jo vizitas saugumo sumetimais buvo iš anksto neanonsuojamas. Tai buvo pirmoji J. Bideno viešnagė Ukrainoje nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios prieš beveik vienerius metus.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis ir Ukrainos Prezidentas Volodymiras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Briuselis, vasario 9 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, po Europos lyderių susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis įspėjo, kad artimiausios savaitės gali lemti Rusijos invazijos eigą.
„Kitos savaitės ir kiti mėnesiai tikriausiai bus lemiami. Dabar ne metas drebėti, reikia suteikti visapusišką paramą”, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, vasario 2 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per Europos Komisijos atstovų viešnagę Kyjive prašė tolesnės paramos savo šaliai.
„Dabar jau akivaizdu, kad taikios Europos svajonę įmanoma įgyvendinti tik kartu su Ukraina ir tik įveikus Rusiją“, – sakė jis ketvirtadienį bendroje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen spaudos konferencijoje.
V. Zelenskis pabrėžė, kad ES kandidatės statuso suteikimas buvo labai svarbus prieš Maskvą kovojantiems ukrainiečiams. „Ukraina mūšio lauke dabar gina būtent tas vertybes, dėl kurių Europa susivienijo ir vienijasi“, – kalbėjo prezidentas. Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Susitikimuose, be kita ko, buvo kalbama apie siekiamą dešimtąjį ES sankcijų Rusijai paketą. „Šiuo metu matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo, o teroristinė valstybė (Rusija) priešingai, vis sparčiau prisitaiko prie sankcijų“, – konstatavo V. Zelenskis. Kyjivas, anot jo, viliasi, kad tai pasikeis.
Ukraina jau daugiau kaip 11 mėnesių priešinasi Rusijos invazijai.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, sausio 27 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pakvietė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentą Thomasą Bachą apsilankyti pafrontės mieste Bachmute.
„Kviečiu poną Bachą į Bachmutą, kad jis pats įsitikintų, jog neutralumas neegzistuoja“, – sakė V. Zelenskis. „Akivaizdu, kad bet kokia neutrali Rusijos sportininkų vėliava sutepta krauju“, – pridūrė jis.
Th. Bachas ne kartą sakė, kad sportas neturėtų būti politizuojamas ir kad Rusijos sportininkai neturėtų būti baudžiami už jų šalies karą. TOK svarsto gamimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 m. olimpiadoje Paryžiuje su sąlyga, kad jie negalės pasirodyti su savo šalių vėliava, himnu, spalvomis ar bet kokia kita Rusijos ir Baltarusijos atributika.
V. Zelenskis ragina spartinti pagalbą Ukrainai. Davosas. EPA-ELTA nuotr.
Davosas, sausio 18 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) ragino paspartinti pagalbos teikimą Ukrainai ir perspėjo, kad „tironija lenkia demokratiją“.
Vaizdo ryšiu kreipdamasis į pasaulio politikos ir verslo lyderių forumą Davose, V. Zelenskis „paragino veikti sparčiau“, akivaizdžiai turėdamas omenyje Vokietijos abejones dėl kovinių tankų „Leopard“ tiekimo.
„Laiką, kurį laisvasis pasaulis naudoja mąstymui, teroristinė valstybė naudoja žudymui“, – sakė V. Zelenskis prieš penktadienį Vokietijoje vyksiantį Vakarų ginklų tiekėjų Ukrainai susitikimą.
„Pasaulis neturi dvejoti nei šiandien, nei bet kada, – pridūrė jis. – Tironija lenkia demokratiją. Vakarų mobilizacija turi aplenkti naują mūsų bendro priešo karinę mobilizaciją.“
