Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus susitiko su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o žmona, jo kova prieš ekstradiciją į Jungtines Amerikos Valstijas dėl šnipinėjimo artėja į pabaigą.
Pasaulio Katalikų bažnyčios vadovas Pranciškus per „audienciją priėmė Stellą Assange su šeimos nariais“, sakoma trumpame Vatikano pranešime.
S. Assange tviteryje pranešė, kad jai ir vaikams buvo suteikta privati 86 metų pontifiko iš Argentinos audiencija, ir pridūrė: „Esame priblokšti“.
Julianas Assange’as kali Didžiojoje Britanijoje ir kovoja su ekstradicija į JAV, ten jam gresia teismas už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimą 2010 m., kai jis paskelbė karinius ir diplomatinius dokumentus, susijusius su karais Afganistane ir Irake. Jei bus pripažintas kaltas, jam gresia dešimtmečiai kalėjimo.
J. Assange‘o šalininkai jį vaizduoja kaip kankinį už žodžio laisvę. 51 metų australas nuo 2019 m. laikomas Belmaršo griežto saugumo kalėjime pietryčių Londone. Prieš tai jis beveik septynerius metus praleido užsidaręs Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos Švedijai dėl kaltinimų seksualine prievarta. Jis tvirtino, kad kaltinimai politiškai motyvuoti ir susiję su „WikiLeaks“ darbu.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o ekstradicija Jungtinėms Valstijoms priartėjo, Magistratų teismui oficialiai paskelbus įsakymą, kuris atveria kelią pateikti jam kaltinimus šnipinėjimu. Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel dabar bus atsakinga už sprendimą, ar patvirtinti ekstradiciją po užsitęsusios teisinės kovos.
Trečiadienį per septynias minutes trukusį posėdį Vestminsterio Magistratų teisme vyriausiasis teisėjas Paulas Goldspringas paskelbė ekstradicijos įsakymą. Prie teismo buvo susirinkę daugybė šalininkų su plakatais „Neišduokite Assange‘o“. Ekstradicija dar gali būti atidėta pateikus apeliaciją.
50 metų J. Assange’as teisme fiziškai nedalyvavo, nors administracinį procesą stebėjo vaizdo įrašu iš Belmaršo kalėjimo. Jis yra ieškomas Amerikos dėl tariamo sąmokslo įgyti ir atskleisti nacionalinės gynybos informaciją, „WikiLeaks“ paskelbus šimtus tūkstančių nutekintų dokumentų, susijusių su Afganistano ir Irako karais. Jo teisininkų komanda teigia, kad įslaptintų dokumentų paskelbimas atskleidė JAV nusikaltimus ir buvo naudingas viešajam interesui. Jie vadina kaltinimus politiškai motyvuotais ir sako, kad jam gresia iki 175 metų kalėjimo.
J. Assange’as, praėjusį mėnesį vedęs savo sužadėtinę Stellą Moris, trejus metus laikomas Belmaršo kalėjime – nuo tada, kai buvo ištemptas iš Ekvadoro ambasados Londone. Ponia Assange dalyvavo posėdyje viešoje galerijoje. Prie teismo buvo girdėti šalininkų keliamas triukšmas. Tarp jų buvo ir buvęs leiboristų lyderis Jeremy’is Corbynas, susirinkusiesiems sakęs: „Jis nepadarė nieko daugiau, tik pasakė pasauliui tiesą.
J. Assange‘as kalėjime susituokė su savo mylimąja S. Morris. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, kovo 24 d. (AFP-ELTA). „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as trečiadienį griežtojo režimo Belmaršo kalėjime Londono pietuose susituokė su savo sužadėtine Stella Moris.
Jų santuoką čia patvirtino civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas, pranešė rėmėjų grupė „Don”t Extradite Assange“.
Be jaunavedžių poros ceremonijoje Belmarše dalyvavo du liudininkai ir du apsaugos pareigūnai. Svečiai iš karto po to turėjo palikti kalėjimą.
„Aš myliu Julianą iš visos širdies… Jis nuostabus, jis turėtų būti laisvėje, – sakė S. Moris po ceremonijos, kai su ašaromis akyse prie kalėjimo pjaustė vestuvių tortą. – Esu labai laiminga, esu labai liūdna“.
Nuotaka per vestuves vilkėjo britų dizainerės Vivienne Westwood kurtą suknelę. Poros sūnūs dėvėjo kiltus, kaip užuominą į škotiškas tėvo šaknis. Abu vaikai gimė, kai J. Assange‘as gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone. V. Westwood, ilgametė „Wikileaks“ įkūrėjo rėmėja, ir J. Assange‘ui pasiuvo kiltą.
50-metis J. Assange‘as daugiau kaip pustrečių metų sėdi Belmaršo kalėjime. Jis 2019 metų balandį buvo suimtas Didžiojoje Britanijoje, kai prieš tai septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone. JAV kaltina jį šnipinėjimu ir reikalauja jį išduoti.
K. Assange‘as savo įkurtoje platformoje paviešino slaptus dokumentus apie karus Irake ir Afganistane. Juose buvo informacijos apie JAV misijas šiose šalyse, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą. J. Assange‘as ir jo rėmėjai baudžiamąjį persekiojimą kritikuoja kaip politiškai motyvuotą.
Didžiosios Britanijos aukščiausiasis teismas praėjusią savaitę atsisakė svarstyti J. Assange‘o prašymą neišduoti jo JAV. Kalinamojo advokatai gali vėl pateikti apeliaciją. Priešingu atveju dėl išdavimo spręs britų vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, kovo 14 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį buvo atmestas „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o prašymas apskųsti Jungtinės Karalystės Aukščiausiajam Teismui jo ekstradiciją į JAV, kur jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Vašingtonas nori teisti J. Assange‘ą dėl 500 tūkst. slaptų karinių bylų, susijusių su JAV vadovaujamais karais Irake ir Afganistane, paviešinimo.
Iš pradžių jis laimėjo palankų sprendimą, kad nebūtų siunčiamas į teismą, motyvuojant tuo, jog jis turi psichikos sveikatos problemų ir gali nusižudyti, jei bus laikomas vienutėje didžiausio saugumo JAV kalėjime.
Tačiau JAV vyriausybės advokatai pateikė apeliaciją ir žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, dėl to kilo tolesni teisiniai ginčai.
Sausio mėnesį du teisėjai leido 50-mečiui Australijos leidėjui kreiptis į šalies aukščiausiąjį teismą dėl „visuomenei svarbių teisės klausimų“.
Tačiau teismo atstovė žiniasklaidai sakė: „Aukščiausiasis teismas atsisakė leisti pateikti apeliaciją…, nes prašyme nebuvo iškeltas diskutuotinas teisės klausimas“.
„WikiLeaks“ rašė savo „Twitter“ paskyroje: „Dabar byla perduodama JK vidaus reikalų sekretorei Priti Patel, kad ji suteiktų leidimą ekstradicijai“.
Ilgai besitęsianti byla tapo ir ilgomis diskusijomis apie žiniasklaidos laisvę, o J. Assange’o šalininkai kaltina Vašingtoną, kad šis bando užčiaupti pranešimus apie pagrįstai keliamas saugumo problemas.
J. Assange‘o laukia teismas dėl JAV Šnipinėjimo įstatymo pažeidimo 2010 metais paviešinus karines ir diplomatines bylas.
Jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo, nors tikslią bausmę apskaičiuoti sunku.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, sausio 24 d. (AFP-ELTA). „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julianas Assange) pirmadienį gavo leidimą apskųsti sprendimą išduoti jį JAV.
Vašingtonas nori teisti 50-metį australą dėl to, kad jis „WikiLeaks“ paskelbė 500 tūkst. slaptų karinių dokumentų, susijusių su karais Irake ir Afganistane. Aukštasis teismas Londone gruodį panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą neišsiųsti jo į JAV, nes yra rizika, kad jis gali nusižudyti. J. Assange’o advokatai užginčijo šį sprendimą.
Dabar teisėjai Ianas Burnettas ir Timothy Holroyde’as raštu patenkino atsakovo prašymą. Teisėjai teigė, kad J. Assange’as turi teisę kreiptis į aukščiausiąją instanciją, kuri pati nuspręs, ar imtis bylos.
„Julianas laimėjo, – tviteryje parašė jo sužadėtinė ir dviejų mažamečių vaikų mama Stella Morris. – Dabar Aukščiausiasis Teismas turi nuspręsti, ar nagrinės Juliano apeliaciją“.
Minios susirinko prie Karališkojo teisingumo teismo Londono centre ir sveikino sprendimą. „Man neapsakomas palengvėjimas“, – sakė 61 metų Sue Barnett iš Notingamo, Centrinės Anglijos, laikydama plakatą su užrašu „10 metų pakanka. Dabar išlaisvinkit Assange’ą“.
J. Assange’o advokatai užginčijo JAV patikinimą, kad jis nebus laikomas izoliuotas federaliniame griežčiausio režimo kalėjime ir jam bus suteikta tinkama priežiūra. Jo šalininkai jau seniai tvirtina, kad jo fizinė ir psichinė sveikata yra paveikta dėl kardomojo kalinimo griežto režimo kalėjime Pietryčių Londone. Jis atsidūrė už grotų nusprendus, kad gali pabėgti, nes anksčiau 2012 m. nesilaikė paleidimo už užstatą sąlygų, kai buvo apkaltintas seksualiai prievartavęs dvi moteris Švedijoje. Septynerius metus jis praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). „Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui leista susituokti Didžiosios Britanijos kalėjime. „Julianas ir aš gavome leidimą susituokti Belmaršo kalėjime, – penktadienį tviteryje rašė jo sužadėtinė Stella Moris. – Man palengvėjo, tačiau vis dar pykstu, jog buvo reikalingi teisiniai žingsniai, kad būtų sustabdytas neteisėtas kišimasis į mūsų pagrindinę teisę – sudaryti santuoką“.
J. Assange‘o įkurta platforma „Wikileaks“ ketvirtadienio vakarą pareiškė, jog pora ėmėsi teisinių žingsnių, kai jai „iš esmės neleista susituokti“. Dabar britų vyriausybė nusileido, teigė S. Moris.
Teismų departamento atstovas sakė, kad J. Assange‘o prašymas buvo nagrinėjamas taip pat, „kaip kiekvieno kito kalinio“.
S. Moris yra buvusi J. Assange‘o advokatė. Jie sugyveno du vaikus.
50-metis australas kalėjime Londone sėdi pusantrų metų. Jam JAV pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo ir slaptų dokumentų apie karus Irake ir Afganistane paskelbimą „Wikileaks“ platformoje.
JAV reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei bus nuteistas, jam grės iki 175 metų kalėjimo. Spalį Londone pradėtas apeliacijos nagrinėjimas. JAV žinybos apskundė sausį priimtą britų teismo sprendimą, anot kurio, australas negali būti išduotas JAV dėl savižudybės rizikos.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, spalio 27 d. (dpa-ELTA). Teisiniame ginče dėl Džulijano Asandžo (Julianas Assange) Jungtinės Valstijos dar kartą pareikalavo išduoti „Wikileaks“ įkūrėją.
JAV advokatas Jamesas Lewisas trečiadienį Londono Aukščiausiame teisme argumentavo, kad ligšiolinis britų teisėsaugos sprendimas priimtas remiantis klaidingomis prielaidomis.
JAV pateikė apeliaciją, kai Londono teismas sausį atmetė prašymą išduoti J. Asasnge‘ą, argumentuodamas jo psichine būkle ir jo JAV laukiančiomis kalinimo sąlygomis. JAV nuomone, buvo padarytos neteisingos išvados dėl J. Assange‘p sveikatos ir jo savižudybės rizikos.
JAV advokatas pabrėžė: „Ponas J. Assange‘as turėjo priežasčių perdėti simptomus“. Britų teisėjų sprendimui įtakos esą galėjo turėti ir JAV jam gresiančios kalinimo sąlygos. Tačiau JAV, anot advokato, patikino, kad nenaudos „specialiųjų metodų“ ir gal net sutiks, kad J. Assange‘as būtų perkeltas į kalėjimą jo gimtojoje Australijoje.
JAV nori teisti J. Assange‘ą dėl kaltinimų šnipinėjimu. Jam gresia iki 175 metų kalėjimo.
„Wikileaks“ platforma 2010 ir 2011 metais paviešino šimtus tūkstančių slaptų dokumentų apie Irako karą. Taip australas esą sukėlė pavojų JAV informatoriams. J. Assange‘o rėmėjai tuo tarpu jį traktuoja kaip tiriamosios žurnalistikos atstovą, kuris atskleidė karo nusikaltimus.
Džulijanas Asandžas
Londonas, spalio 26 d. (dpa-ELTA). Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ antradienį paragino JAV valdžios institucijas atšaukti kaltinimus „Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui (Džulijanas Asandžas), o Jungtinės Karalystės pareigūnus – nedelsiant jį paleisti.
„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard pateikė šį raginimą prieš trečiadienį Londone prasidėsiantį apeliacinį procesą dėl britų teismo sprendimo atmesti prašymą išduoti J. Assange’ą Jungtinėms Valstijoms, kur jam gresia kaltinimai, susiję su „Wikileaks“ paviešintais slaptais kariniais dokumentais.
Teisme bus nagrinėjama apeliacija dėl sausį priimto sprendimo neišduoti 50-mečio australo dėl rizikos, kad JAV kalėjime jis gali nusižudyti.
„Amnesty“ atkreipė dėmesį į „Yahoo News“ atliktą tyrimą, kuris atskleidė, kad JAV slaptosios tarnybos svarstė pagrobti ar nužudyti J. Assange’ą, kai šis gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone. Šie pranešimai „sukėlė dar daugiau abejonių dėl JAV pažadų patikimumo ir dar labiau atskleidžia politinius motyvus šioje byloje“, teigė A. Callamard.
J. Assange’as kaltinamas pavogęs ir paskelbęs slaptus dokumentus apie JAV karines operacijas Irake ir Afganistane, kuriuos gavo iš buvusios JAV karės Chelsea Manning. Jo rėmėjai laiko jį tiriamuoju žurnalistu, nušvietusiu karo nusikaltimus.
Stella Moris. Džulijano Asandžo advokatė. EPA – ELTA nuotrauka
Londonas, spalio 25 d. (AFP-ELTA). „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o (Džulijanas Asandžas) būklė prieš apeliacinį procesą dėl atsisakymo jį išduoti JAV yra „labai bloga“. Tai pareiškė jo advokatė ir partnerė Stella Moris. Ji teigė šeštadienį mačiusi J. Assange‘ą Belmaršo kalėjime netoli Londono.
„Atrodė, kad jo būklė labai bloga“, – kalbėjo S. Moris prieš trečiadienį ir ketvirtadienį numatytus teismo posėdžius.
„Julianas neišgyventų ekstradicijos, tai teisėjos vertinimas“, – sakė S. Moris. Ji „siaubinga“ pavadino galimybę, kad gali būti panaikintas draudimas išduoti jį JAV.
J. Assange‘as daugiau kaip dvejus metus sėdi Belmaršo kalėjime Londono pietuose. Jis 2019-ųjų balandį buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje – prieš tai jis septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone.
Sausį Londono teismas atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange‘ą. Teisėja savo sprendimą argumentavo psichine australo būkle ir griežtomis kalinimo sąlygomis, kurios jo lauktų per procesą JAV.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Yra „didelė“ rizika, kad J. Assange‘as JAV kalėjime nusižudys, teigė ji. Tačiau kadangi JAV vyriausybė pateikė apeliaciją, J. Asasnge‘as negali būti paleistas.
50-mečiui JAV pateikti kaltinimai dėl slaptų dokumentų paviešinimo ir šnipinėjimo. Jei būtų nuteistas, jam gresia 175 metai kalėjimo.
„Wikileaks“ platforma 2010 ir 2011 metais paviešino šimtus tūkstančių slaptų dokumentų apie Irako karą, kuriuos gavo iš buvusios JAV karės Chelsea‘ės Manning. Dokumentuose buvo prieštaringos informacijos apie JAV misiją šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
Panama papers
Maltos vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl 2017 metais įvykdyto žurnalistės nužudymo, nes ji sukūrė „nebaudžiamumo atmosferą“, kuri sukėlė pavojų jos gyvybei, skelbia Maltos žiniasklaida, cituodama atlikto tyrimo išvadas.
2017 metų spalį žurnalistė Daphne Caruana Galizia, atskleidusi Maltos politinio bei verslo elito korupciją, buvo nužudyta susprogdinus automobilyje padėtą bombą. Įvykis sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir protestus, kurie galiausiai privertė atsistatydinti tuometinį ministrą pirmininką Josephą Muscatą.
Trijų teisėjų kolegija 437 puslapių ataskaitoje rašo, kad, nors per beveik dvejus metus trukusį tyrimą jie nerado įrodymų apie vyriausybės dalyvavimą nužudyme, vis dėlto J. Muscatui ir visam buvusiam jo Ministrų kabinetui turėtų būti taikoma kolektyvinė atsakomybė.
„Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl nužudymo“, – rašoma ataskaitoje, kurį ketvirtadienį citavo anglakalbė Maltos žiniasklaida.
„Ji sukūrė nebaudžiamumo atmosferą, kylančią iš aukščiausių administracijos sluoksnių… kurios čiuptuvai paskui pasklido po kitas institucijas, tokias kaip policija ir reguliavimo institucijos, ir tai lėmė teisės viršenybės žlugimą“, – rašoma joje, pasak „Times of Malta“. Šūvis
Atmosfera, kurioje valstybė nesiėmė priemonių apsaugoti Caruaną Galizią, tapo „palankiu klimatu“ jos nužudymui, rašoma ataskaitoje.
Kolegija rado „įtikinamų įrodymų“, kad tas, kas surengė žmogžudystę, žinojo, jog jį apsaugos „aukščiausias valstybės pareigas einantys asmenys – tiek policijoje, tiek politikoje – kurie gali jam tokią apsaugą užtikrinti“.
53 metų Caruana Galizia buvo vadinama „viena moterimi iš „WikiLeaks“. Tinklaraštininkė buvo žinoma dėl savo atlikto aukšto lygio korupcijos tyrimo; ji prisidėjo ir prie 2016 metų „Panama Papers“ duomenų paskelbimo.
J. Muscatas atsistatydino 2020 metų sausį po visuotinio pasipiktinimo ir masinių protestų dėl jo pastangų, kaip manoma, apsaugoti draugus ir bendražygius nuo tyrimo. Politinė korupcija
Tinkle „Facebook“ jis rašė, kad greitas įtariamųjų sulaikymas po Caruanos Galizia nužudymo „paneigia bet kokį nebaudžiamumo įspūdį“.
Jis pridūrė, kad nebaudžiamumas egzistavo dar iki jo kadencijos.
„Nepaisant labai rimtų abejonių dėl tyrimo trūkumų, aš sutinku su šiomis išvadomis, kaip visada darydavau iš pagarbos institucijoms“, – rašė jis, pridurdamas, kad „sumokėjo didžiausią politinę kainą“, prisiimdamas atsakomybę už savo ir kitų veiksmus.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Teismas atėmė iš „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o Ekvadoro pilietybę.
2017 m. suteikiant pilietybę Australijoje gimusiam J. Assange’ui buvo padaryta administracinių klaidų, antradienį skelbė laikraštis „El Comercio“, remdamasis Ekvadoro sostinės Kito administraciniu teismu.
J. Assange’as šiuo metu kalinamas Londone esančiame Belmaršo griežtojo režimo kalėjime. Jungtinės Valstijos siekia jo ekstradicijos.
J. Assange’as yra kaltinamas sąmokslu su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning, kad 2010 m. atskleistų įslaptintą medžiagą. Slaptus dokumentus apie sąjungininkų pajėgas Afganistane vėliau išplatino „Wikileaks“, o J. Assange’as taip pat bendradarbiavo su žurnalistais iš žinomų žiniasklaidos priemonių.
Vėliau Vašingtonas pateikė J. Assange’ui 18 kaltinimų. Jei jis būtų pripažintas kaltu, JAV jam grėstų 175 metų įkalinimo bausmė.
J. Assange’as, siekdamas išvengti ekstradicijos, 2012 m. Londone pabėgo į Ekvadoro ambasadą. Ten jam buvo suteiktas politinis prieglobstis ir vėliau suteikta šalies pilietybė.
Tuo metu Ekvadoro vyriausybė ketino suteikti J. Assange’ui diplomatinį statusą, kuris būtų leidęs jam saugiai palikti ambasadą. Tačiau vėliau tarp Kito ir J. Assange’o įsiplieskė įtampa.
Ekvadoro vyriausybė 2019-aisiais atėmė iš J. Assange’o prieglobsčio statusą ir Didžiosios Britanijos policija sulaikė jį dėl užstato sąlygų pažeidimo.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assangeas ir jo mylimoji Stella Moris ketina susituokti kalėjime liepos 3 d., per jo 50-ąjį gimtadienį, informuoja dpa.
Australijoje gimęs J. Assangeas, vyriausiasis „Wikileaks“ redaktorius, daugiau nei 2 metus praleido Belmaršo griežtojo režimo kalėjime.
Pora susipažino, kai J. Assangeui politinį prieglobstį suteikė Ekvadoro ambasada Londone. Jie augina du sūnus, kuriems 4 ir 2,5 metų.
„Norime susituokti kalėjime, nes buvome susižadėję nuo 2016 m.“, – sakė S. Moris.
Pasak jos, vedyboms iki šiol trukdė aplinkybės, o po santuokos kalėjime jie planuoja dar vieną ceremoniją, kai J. Assangeas išeis į laisvę.
Anot S. Moris, jie kalbėjo su Belmaršo kalėjimo kapeliono tarnyba, kuri informavo, kad šiame kalėjime niekas nesituokė nuo tada, kai kapelionas ten atvyko prieš 12 metų.
Be to, santuokai leidimą turėtų suteikti kalėjimo vadovas, o tai gali būti sudėtinga, nes J. Assangeas yra Australijos pilietis, o jo viza nebegalioja.
J. Assangeas kaltinamas susitaręs su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning, kad ši 2010 m. atskleistų įslaptintus duomenis. Slaptus dokumentus apie sąjungininkų pajėgas Afganistane vėliau išplatino „Wikileaks“, o J. Assangeas taip pat bendravo su žurnalistais iš žinomų žiniasklaidos priemonių.
Rėmėjai laiko jį žurnalistu, atskleidusiu karo nusikaltimus. Tuo metu JAV pateikė J. Assangeui 18 įtarimų, pagal kuriuos jis kaltinimas sukėlęs grėsmę JAV informatoriams. Jei J. Assangeas būtų pripažintas kaltu, jam grėstų 175 metų įkalinimo bausmė.
Tačiau britų teisėjas neseniai atmetė JAV ekstradicijos prašymą dėl susirūpinimo J. Assangeo psichinės sveikatos būkle.
Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.
Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.
Pirmiausia persispausdinome iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą „Reichstago padegimas“ – 2021″. Dabar jūsų dėmesiui – gordonua.com paskelbtas J.Šveco interviu. Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.
Jurijus Švecas. D.Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V.Putinas
Jelena POSKANNAJA
V. Putino bendrakursis, KGB eksžvalgybininkas J. Švecas: D. Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V. Putinas
Jurijus Švecas. Aleksandro Chomenkos (gordonua.com) nuotr.
Interviu leidiniui „Gordon“ buvęs TSRS KGB žvalgybininkas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino KGB instituto bendrakursis Jurijus Švecas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), papasakojo, kaip pasikeitė politinių jėgų pasiskirstymas po to, kai prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, kaip su šiais įvykiais gali būti susijusios Rusijos specialiosios tarnybos, per kokias organizacijas Rusijos federalinė saugumo tarnyba (Федеральная служба безопасности (FSB)) veikia Amerikos rusakalbę diasporą ir kaip Rusijos Federacija (RF) bandė įtraukti Ukrainą į 2020 metų prezidento kampaniją.
J. Švecas: „Stipriai triukšmauja tik viena potrampinė socialinė grupė – rusakalbiai Amerikos emigrantai“.
Niekada prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis JAV prezidentas.
– Kokia dabar situacija JAV po sausio 6 d. įvykių Vašingtone?
– Tai, kas įvyko, turiu omenyje Kapitolijaus šturmą, buvo bandymas įvykdyti valstybinį perversmą. Jo tikslas buvo neleisti ateiti į valdžią teisėtai išrinktam prezidentui Joe Bidenui ir palikti valdžią apsišaukėliui, žmogui, kuris pralaimėjo, bet vis dar skelbia, kad jis laimėjo, – D. Trumpui.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) tiria šį įvykį kaip vidinio terorizmo apraišką ir mano, kad tai didžiausia JAV saugumo grėsmė. Suimta daugiau nei 100 žmonių, bet tai tik pradžia. Kol kas suimami tik tie, kas išsidavė Kapitolijaus vestibiulyje. Įdomūs aukštesni pareigūnai, dėl kurių šis šturmas tapo įmanomas. Juos irgi anksčiau ar vėliau suras.
Trims žmonėms, kurie įsiveržė į Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
To, kas įvyko, išsigando net respublikonai. Daugelis iš jų laikosi distancijos nuo D. Trumpo. Bendrovės, susijusios su socialiniais tinklais ir platformomis, blokuoja jam priėjimą. Nuo jo ir nuo Respublikonų partijos laikosi distancijos ir didžiausi finansiniai donorai. Vakar gautas pranešimas, kad Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pasirengęs dovanoti D. Trumpui 300 mln. JAV dolerių skolos, kad tuojau pat nutrauktų su juo ryšius. Ir „Signature Bank“, kuris aptarnavo D. Trumpą ir jo šeimą, taip pat nutraukia su juo ryšius.
– Kaip jūs galvojate, ko būtent D. Trumpas norėjo pasiekti, ko tikėjosi?
– D.Trumpas ilgai kaitino žmones pasakėčiomis apie tai, kad rinkimai buvo falsifikuoti, ir faktiškai nukreipė juos į Kongresą. Visa tai dokumentuota. Kiekvienas, kas supranta anglų kalbą ir matė per televiziją nufilmuotą vaizdo įrašą, negali neigti šio fakto.
Sprendžiant iš visko, gana aukštame, kariuomenės vadovybės, Nacionalinės gvardijos vadovo lygmenyje, o taip pat slaptųjų tarnybų (tarnybų, užtikrinančių prezidento, administracijos, vyriausybinių įstaigų apsaugą) vadovybėje buvo tam tikro pobūdžio sąmokslas, dėl kurio susiklostė situacija, kai sukilėliai prasiveržė į Kongresą. Kadangi juos turėjo sustabdyti gatvėje dar gerokai iki prieinant Kapitolijų, bet kelias buvo atviras. FTB vertinimu, Kapitolijų šturmavo apie 8 tūkst. maištininkų, o jiems priešinosi apie 1,4 tūkst. policininkų, kurie, iš esmės, neturėjo šansų.
Kalbomis, kad rinkimai sufalsifikuoti, tiki tik apkvailinti D. Trumpo šalininkai. Daugiau nei 60 teismų išmetė D. Trumpo komandos ieškinius dėl falsifikacijos į šiukšliadėžes. Čia tai vadinama „frivoliškais teismo ieškiniais“. Tai yra tokie ieškiniai, kurie pateikiami be jokio „faktažo“ ir įrodymų.
Priminsiu, kad per ketverius vadovavimo metus D. Trumpas paskyrė 25 proc. teisėjų. Jo šalininkai gyrėsi, kad jis faktiškai pradėjo kontroliuoti šalies teismų sistemą. JAV Aukščiausiajame Teisme iš devynių teisėjų dauguma – konservatoriai, tai yra respublikonai, o tris iš jų paskyrė būtent D. Trumpas, beje, jam tai kainavo daug pastangų. Ir vis dėlto visi teismai kaip niekam nereikalingus popierius išmetė D. Trumpo komandos ieškinius, nes jokių rinkimų masinės falsifikacijos įrodymų nebuvo.
Sąmokslininkai turėjo tokį planą: 8 tūkst. šturmuoja Kongresą, grobia senatorius ir kongresmenus, kurie tuo metu formaliai skaičiavo balsus. Pagal įstatymą Kongresas privalo tik užfiksuoti (kaip sąskaitininkas) savo dokumentuose skaičių rinkėjų, atidavusių savo balsus valstijų lygmenyje. Nei aptarinėti, nei kelti abejonių, nei imtis kokių nors kitų diskretiškų veiksmų už arba prieš šiuos balsus nei Senatas, nei Atstovų Rūmai neturi teisės.
Trims žmonėms, įsiveržusiems į JAV Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
D. Trumpo šalininkų apskaičiavimu, du senatoriai respublikonai – vienas iš Teksaso, kitas – iš Misūrio – sugalvojo, jų nuomone, genialų planą ir pasiūlė: „Mes nesakome, kad buvo masinės falsifikacijos, bet jūs juk matote, žmonės suskilę, todėl įkurkime laikiną taikinamąją komisiją, kuri išnagrinės šiuos klausimus ir taip mes sutaikysim šalį“.
Tai buvo Nikolo Makiavelio stiliaus planas, nes nėra nieko pastovesnio nei laikina komisija, kaip rodo daugelio šalių istorija. Komisija būtų dirbusi 10 dienų, dvi savaites, o D. Trumpas visą tą laiką sėdėtų. Artėja naujo prezidento inauguracijos laikas, o komisija dirba ir D. Trumpas sėdi Baltuosiuose rūmuose. Paskui jie atneša D. Trumpui išnagrinėti bet kokį rezultatą, o jis teigia, kad nesutinka su išvadomis, ir komisija vėl tęsia darbą. Ir taip visus artėjančius ketverius metus. Tai yra sistema lūžta. Štai kam visa tai buvo numatyta.
Žlugo planas tik dėl vienos priežasties: kol šturmuotojai užiminėjo Kapitolijų, slaptosios tarnybos spėjo išvesti kongresmenus ir senatorius požeminėmis perėjomis į saugią vietą. Šturmuotojams nieko nepavyko užimti.
D. Trumpas, matyt, kurį laiką pats išsigando. Po šio įvykio kilo rimtas įtarimas dėl jo psichinės būklės. Jis save beveik įvarė į tą patį kampą kaip ir V. Putinas. Ir vienas, ir kitas supranta, kad vienintelis jų saugumo šaltinis – turėti valdžią. Nuėjai į šoną, ir viskas. Ir tai veikia jo psichiką.
Kitą dieną po Kapitolijaus šturmo JAV psichiatrų asociacija nusiuntė laišką į Kongresą prašydama nušalinti D. Trumpą nuo valdžios, nes jis prarado nuovoką. Nepakaltinamas žmogus, galintis prieiti prie raudonojo mygtuko, atominio ginklo, tampa pavojingas ne tik savo šaliai, bet beveik visam pasauliui.
D. Trumpas iš pradžių prigulė po kerplėša, pritilo ir net apkaltino savo šalininkus, kuriuos dar neseniai kvietė eiti šturmuoti Kapitolijų, ir pažadėjo jiems priklausančią bausmę. Kitą dieną dezavavo šį pareiškimą. Trumpai tariant, žmogus kaip nesavas.
Tuomet FTB ir teisėsaugos organai kartkartėmis paskelbia pareiškimus. Jie neatmeta tikimybės, kad iki sausio 20 d. D. Trumpo šalininkai gali suorganizuoti panašių, o gal ir pavojingesnių akcijų. Vienas iš scenarijų, kuris būtent vakar buvo įgarsintas teisėsaugos organų: apsupti Kapitolijų, JAV Aukščiausiąjį Teismą, kitas įstaigas ir suteikti respublikonams galimybę užimti valdžią organizavus valstybinį perversmą. Manau, tai nepavyks. Vašingtonas bus visiškai izoliuotas, apsaugotas, ir saugumas bus užtikrintas.
Tačiau lieka grėsmė, kad panašūs prasiveržimai gali įvykti 50 JAV valstijų. Tuomet teisėsaugos sistema bus perkrauta. Ji tiesiog neturės jėgų, kad užtikrintų saugumą.
Svarbiausia šioje situacijoje štai kas: niekuomet prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis prezidentas. Tai precedento neturintis atvejis.
– Jūsų nuomone, ar įsivėlė į šią situaciją Rusijos specialiosios tarnybos?
– Tai, kas įvyko, sukrėtė Ameriką. Rinkimai įvyko. Visuose lygmenyse net respublikonai pripažino J. Bideno pergalę. Liaudis iš esmės aprimo. Yra tik viena gyventojų socialinė grupė šioje šalyje, mano pastebėjimais, kuri yra egzaltuotos, įsiaudrinusios būsenos ir baisiai triukšmauja. Tai Amerikos rusakalbių emigrantų grupė.
Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto
Normalų išsilavinimą turintys žmonės, kurie sugebėjo įsikurti ir realizuoti save šioje šalyje, yra ramūs. Tačiau, kuo žemesnis išsilavinimas, kuo prasčiau įsikūrę, tuo jie agresyvesni ir protrampiškai nusiteikę. Vietiniai ekspertai aiškina, kad didžioji dalis rusų emigracijos – tai vadinamoji dešrinė emigracija, kuri dėl savo mentaliteto, prichotipo pavaldi išorinėms manipuliacijoms.
Tačiau aš manau, kad problema ne tik ši, bet dar ir tai, kas vadinama „Maskvos ranka“. JAV, be ambasados, Rusijos valstybę pristato organizacija, kuri vadinasi Rusijos mokslo ir kultūros centras. Jis pavaldus agentūrai „Rossotrudnichestvo“. O „Rossotrudnichestvo“ tęsia Tarybinių draugystės su užsienio šalimis draugijų sąjungos (Союз советских обществ дружбы с зарубежными странами (ССОД)) tradicijas ir yra jų paveldėtojas. Ši organizacija buvo kuriama TSRS kaip KGB išorinės žvalgybos stogas, priedanga. Aš tai žinau kaip faktą.
„Rossotrudnichestvo“ visose išsivysčiusiose šalyse, palaikančiose diplomatinius santykius su RF, laiko vadinamuosius Mokslo ir kultūros centrus. Tai FSB stogas arba priedanga. Organizacija užsienio šalyse kuria ir valdo penktąją koloną.
FSB agentūra įsiskverbė į rusų emigraciją. Čia sukasi labai dideli pinigai. Rusų emigracijoje yra visas tarpsluoksnis žmonių, kurie gyvena išskirtinai iš kešo, gaunamo iš šių centrų. Situacija tiesiog idiotiška iš JAV pusės. Tai prasidėjo dar Billo Clintono laikais ir tęsiasi iki šių dienų, nors Rusijos valdžia išvarė iš šalies visas užsienio organizacijas, susijusias su vyriausybėmis. Tarp jų British Council, ISAID ir t. t. Tačiau JAV iki šiol veikia rusų centras.
Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto
Žinoma, ne visa rusų emigracija yra potrampinės būsenos. Tačiau socialiniuose tinkluose, kad visi pradėtų spiegti, daug nereikia. Pakanka kelių žmonių, kurie gražbyliaus (tuščiažodžiaus), ir kelių trolių, kurie visa tai palaikys, kuo, tiesą sakant, jie ir užsiima.
Beje, jeigu atkreipėte dėmesį, prieš kelias dienas kelis Ukrainos atstovus įtraukė į juoduosius sąrašus už jų dalyvavimą prezidento rinkimuose JAV-2020 Rusijos specialiųjų tarnybų pusėje. Įdomus momentas. Įtariu, kad ne visi supranta, todėl paaiškinsiu.
Svarbiausia Rusijos įsikišimo į 2016 m. Amerikos rinkimus kryptis buvo tokia: programišiai įsilaužė į JAV serverius ir per „WikiLeaks“, kurią per Julianą Assangą kontroliavo Rusijos specialiosios tarnybos, nutekino pavogtą informaciją. 2020 m. rinkimuose buvo planuota, kad „WikiLeaks“ vaidmenį atliks grupė „draugų“ iš Ukrainos, per kuriuos Rusijos specialiosios tarnybos nutekins informaciją. Šį kartą amerikiečiai padarė tai, ką derėjo padaryti anksčiau. O derėjo iš karto pasakyti: „Bičiuliai, tai, ką nutekina „WikiLeaks“, – tai Rusijos specialiųjų tarnybų darbo rezultatas“.
Tačiau 2016 m. tas nebuvo padaryta. Todėl gavo tai, ką gavo. Bet šį kartą, kai tik Kijeve pradėjo veikti aktyvistų grupė, kuriems vadovavo draugas A. Derkačius, JAV į tai iš karto atkreipė dėmesį, iš karto visi suprato ir bandymą neutralizavo gemalo stadijoje. Tai vienintelė priežastis, kodėl Ukraina nebuvo įtraukta į 2020 m. rinkimus pagal visą programą su visais negatyviais padariniais, kurių pasitaikytų, jeigu „draugų“ planą pavyktų įgyvendinti.
– Tai reiškia, kad Kremliaus ranka, nors ir po priedanga, bet visgi pasiekė JAV prezidento rinkimus?
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
– Be abejo. Ši JAV rusų diasporos egzaltacija ir bandymas naudoti Ukrainą „WikiLeaks“ vaidmenyje tik patvirtina šį faktą.
– Ir kaip, jūsų nuomone, susidariusi situacija gali išsispręsti?
– JAV teisėsauga ir FTB labai sunerimę dėl šalyje susidariusios situacijos. Manau, kad tyrimo mastai bus neregėti. Ir pagaliau bus imtasi priemonių, kurių seniai reikėjo imtis.
Amerikiečiai visgi vykdo įstatymus. Bepročių nėra daug. Branduolį ekstremistų, kurie dabar daro betvarkę, aš palyginčiau su sektantais. Su jais neįmanoma diskutuoti. Jie tiki, ir viskas. Jie bus sugniuždyti. Man susidarė įspūdis, kad daugelis jų jau patys suprato, kad D. Trumpas pasirodė esąs netikras pranašas, kuris gali nuvesti dievai žino kur.
Didžiausia auka bus Respublikonų partija. Jeigu pažiūrėtume į praėjusių rinkimų žemėlapį, pamatysime, kad Respublikonų partija atstovavo daugiausiai depresyvios ekonomikos valstijoms ir žmonėms, kurie gyveno Amerikos žemės ūkio regionuose. Miestai ir valstijos, kurių ekonomika yra pažengusi ir šiuolaikinė, palaikė demokratus. Ir pastarieji Kapitolijaus įvykiai paaštrins Respublikonų partijos padėtį.
Kaip jau sakiau, dabar nuo jų bėga finansiniai donorai – didžiausios Amerikos korporacijos ir bankai. T. y. D. Trumpo dėka Respublikonų partija gali virsti marginaline organizacija ir atsidurti Amerikos politinio gyvenimo pakraštyje.
Analitikai, kuriuos aš pažįstu kelis dešimtmečius ir stipriai gerbiu, tikiu jų išmintimi, sako, kad demokratai atėjo į valdžią mažiausiai 10-iai metų. Demokratai gavo vietą Baltuosiuose rūmuose ir abiejuose Parlamento rūmuose. Jie sukurs dvi naujas valstijas – Kolumbijos apygardą ir Puerto Riką – ir gaus dar keturis senatorius demokratus. Jie praplės Aukščiausiojo Teismo sudėtį iki 15 žmonių ir dar paskirs ten savo demokratų.
– O kaip ši istorija gali baigtis Maskvai?
– Čia nebus nieko gero. Rusijos centro aktyvumo pliūpsniai Amerikoje vis dar išsiveržia, tačiau aš manau, kad jie bus užgesinti. Jungtinėse Amerikos Valstijose aiškiai, iš esmės suvokia ir specialiosios tarnybos, ir su užsienio politika susijusios valstybinės agentūros, kad štai už tokią „dovaną“ kaip D. Trumpas, kurią gavo Amerika pastariesiems ketveriems metams, ji turi būti dėkinga Kremliui. Taigi niekas nebus pamiršta.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Po britų teismo sprendimo neišduoti Jungtinėms Valstijoms Juliano Assange‘o, Meksika „Wikileaks“ įkūrėjui ketina pasiūlyti politinį prieglobstį.
Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Meksikos prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras. Kartu jis paragino Didžiosios Britanijos vyriausybę paleisti J. Assange‘ą.
„Aš paraginsiu Užsienio reikalų ministeriją pradėti svarbias procedūras, kad britų vyriausybės būtų pareikalauta paleisti poną J. Assange‘ą ir jam būtų pasiūlytas politinis prieglobstis“, – sakė A. M. L. Obradoras.
2012 metais jau Ekvadoras buvo suteikęs J. Assange‘ui politinį prieglobstį. „Wikileaks“ įkūrėjas tada septynerius metus praleido šios šalies ambasadoje Londone. Ekvadoras prieglobsčio prašymą atsiėmė 2019-aisiais, J. Assange‘as buvo sulaikytas ir šiuo metu yra kalinamas Didžiosios Britanijos griežtojo režimo kalėjime.
Teisėja Londone pirmadienį atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange‘ą. Tai ji argumentavo 49-erių australo psichine sveikatos būkle bei tikėtinomis griežtomis kalinimo sąlygomis JAV.
JAV nori teisti J. Assange‘ą dėl šimtų tūkstančių slaptų dokumentų paviešinimo „Wikileaks“ portale.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
JT specialusis pranešėjas kankinimų klausimu Nilsas Melzeris paragino kadenciją baigiantį JAV prezidentą Donaldą Trumpą suteikti malonę šnipinėjimu kaltinamam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui.
J. Assange‘as „nėra amerikiečių priešas“, – rašė N. Melzeris antradienį paskelbtame atvirame laiške. Suteikdamas malonę 49-erių australui, D. Trumpas „pasiųstų amerikiečiams ir pasauliui aiškią teisingumo, tiesos ir žmogiškumo žinią“.
J. Assange‘as, kurio sveikata labai silpna, jau daugiau kaip pusantrų metų yra kalinamas Didžiosios Britanijos Belmaršo griežtojo režimo kalėjime. Sausio 4 dieną turėtų būti sprendžiama dėl jo išdavimo JAV.
J. Asange‘as dėl slaptų dokumentų paviešinimo JAV kaltinamas šnipinėjimu. Jei būtų nuteistas, jam gresia iki 175 metų kalėjimo. Kritikai teisinius veiksmus prieš australą vadina išpuoliu prieš spaudos laivę.
N. Melzeris paragino D. Trumpą reabilituoti „drąsų žmogų“, kuris jau daugiau kaip dešimt metų susiduria su „neteisybe, persekiojimu ir žeminimu tik todėl, kad sako tiesą“. Kartu su dviem nepriklausomais gydytojais JT atstovas aplankė J. Assange‘ą kalėjime ir esą gali patvirtinti, kad jo būklė „pablogėjo tiek, kad jo gyvybė yra pavojuje“. J. Assange‘as serga kvėpavimo takų liga ir todėl yra ypač neatsparus Covid-19.
„WikiLeaks“ portalas 2010 ir 2011 metais paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, kurie daugiausiai susiję su Irako karu.
J. Assange‘as 2019 metų balandį buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Kai slaptą informaciją paviešinusiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone, jis sukūrė šeimą su advokate ir pora susilaukė dviejų vaikų, praneša AFP.
Teigiama, kad 48 metų australas ir 37 metų advokatė Stella Morris susižiedavo ir tapo dviejų berniukų tėvais. Vienam vaikui – dveji, o kitam – vieneri. Moteris tai patvirtino po to, kai žinią pranešė „The Mail on Sunday“.
Šiuo metu J. Assange‘as laikomas Londono griežtojo režimo Belmaršo kalėjime ir ginčija JAV ekstradicijos prašymą, siekdamas išvengti teismo už šnipinėjimą.
S. Morris apie penkerius metus trunkančius santykius su J. Assange‘u prakalbo vaizdo įraše, kurį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė „WikiLeaks“. Pasak jos, judviejų romantiški santykiai užsimezgė 2015 m., prabėgus trejiems metams po to, kai J. Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone.
Pietų Afrikos Respublikoje gimusi teisininkė sakė, kad J. Assange‘as ypatingas žmogus, o ji apie poros santykius nusprendė prašnekti baimindamasi, kad J. Assange‘o gyvybei gresia pavojus dėl ilgalaikio įkalinimo ir koronaviruso pandemijos.
Jennifer Robinson, kita australo advokatė, kuri porą ir supažindino 2011 m., patvirtino kad S. Morris ir J. Assange‘as sukūrė šeimą.
Jei būtų išduotas Jungtinėms Valstijoms, „WikiLeaks“ įkūrėjas būtų teisiamas už šnipinėjimą dėl to, kad 2010 m. išplatino slaptą informaciją apie JAV karines operacijas Afganistane ir Irake.
„Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui nepavyko dėl koronaviruso pandemijos ištrūkti į laisvę už užstatą. Teisėja Vanessa Baraitser trečiadienį atmetė atitinkamą jo advokatų prašymą. Pasaulinė pandemija nėra priežastis paleisti J. Assange‘ą į namų areštą su apykoja, argumentavo teisėja.
Be to, jis esą jau kartą pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas, kai 2012-aisiais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone.
Pasak teisėjos, yra rimtas pagrindas manyti, kad J. Assange‘as neatvyks į būsimus posėdžius. Be to, jis nėra vienintelis kalinys, kurio sveikata prasta.
J. Assange‘as, kuris baiminasi koronainfekcijos, teismo posėdį stebėjo vaizdo ryšiu. Jo advokatas Edwardas Fitzgeraldas sakė, kad šiuo metu griežtojo režimo Belmaršo kalėjime nėra Covid-19 atvejų, tačiau 100 kalėjimo darbuotojų atleisti nuo darbo ir egzistuoja „labai reali rizika – ir rizika gali būti mirtina.
J. Assange‘o rėmėjai baiminasi dėl 48-erių kalinamojo sveikatos. Jis jau praeityje yra sirgęs kvėpavimo takų infekcijomis.
„Wikileaks“ įkūrėjas Belmaršo kalėjime sėdi nuo 2019 metų balandžio. Prieš tai jis septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone.
Britų policija suėmė J. Assange‘ą 2019-ųjų balandį, nes jis, pabėgdamas į ambasadą, pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui siūlė malonę mainais už tai, jog šis patikintų, kad Rusija 2016 metais nesikišo į JAV prezidento rinkimus.
Britų naujienų agentūra „Press Association“ (PA) trečiadienį pranešė, kad J. Assange‘o gynyba Londono teisme atkreipė dėmesį į dokumentą, anot kurio, buvęs respublikonų kongresmenas Dana Rohrabacheris perdavė J. Assange‘ui prezidento pasiūlymą.
J. Assange‘o advokatė Jennifer Robinson teigė, kad D. Rohrabacheris Londone aplankė J. Assange‘ą ir jam pareiškė, kad „prezidento nurodymu“ siūlo „malonę ar kitokią išeitį“. Mainais J. Assange‘as turįs patikinti, kad Rusija neturi „nieko bendra su nutekintais Demokratų partijos elektroniniais laiškais“.
Baltieji Rūmai atmetė J. Assange‘o advokatės pareiškimą. D. Trumpas „beveik“ nepažįsta Danos Rohrabacherio, sakė atstovė Stephanie Grisham. Prezidentas esą su buvusiu parlamentaru niekada nekalbėjo šia tema. Minėti teiginiai yra „grynas pramanas“.
48 metų J. Assange‘as šiuo metu kali Belmaršo griežtojo režimo kalėjime Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus slėpėsi Ekvadoro ambasadoje Londone.
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
Tada 2016-aisiais „Wikileaks“ per rinkimų kampaniją paviešino tūkstančius Demokratų partijos elektroninių laiškų, kurie padarė didelės politinės žalos tuometinei demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. JAV žvalgyba vėliau priėjo prie išvados, kad į partijos serverius įsilaužė Rusijos programišiai, kurie elektroninius laiškus persiuntė „Wikileaks“.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Medicinos ir psichologijos ekspertai reikalauja nutraukti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o „psichologinį kankinimą ir medicininę nepriežiūrą“. Jis kenčia nuo savo buvimo Ekvadoro ambasadoje ir Londono Belmaršo griežtojo režimo kalėjime padarinių, rašo 120 specialistų laiške, kuris paskelbtas medicinos žurnale „The Lancet“.
Jei 48-erių J. Assange‘as kameroje mirs, tai jis bus „efektyviai mirtinai nukankintas“, – sakoma toliau laiške. M. Assange‘o kankinimas esą turi liautis, jam taip pats turi būti suteikta „kiek įmanoma gera medicininė priežiūra, kol nėra vėlu“. Jis kalėjime Londono rytuose sėdi nuo 2019 metų balandžio. J. Assange‘o sveikatos būklė, jo advokatų duomenimis, yra bloga.
JAV prašo išduoti J. Assange‘ą. Klausymai dėl to turi prasidėti vasario 24-ąją. Vašingtonas kaltina J. Assange‘ą padėjus amerikiečių informatorei Chelsea‘i Manning, kuri tada dar buvo Bradley‘is Manningas, paskelbti slaptą medžiagą apie JAV karines misijas Irake ir Afganistane. Taip išaiškėjo ir JAV kareivių padaryti karo nusikaltimai.
J. Assange‘as kaltinamas pagal Iš viso 18 kaltinamųjų punktų. Jei būtų pripažintas kaltu pagal visus punktus, jam grėstų 175 metai kalėjimo.
„WikiLeaks“ įkūrėjas, baimindamasis išdavimo JAV, 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone. Tuo metu buvo išduotas jo Europos arešto orderis dėl kaltinimų išprievartavimu Švedijoje.
Dabar šis tyrimas jau nutrauktas. 2019 metų balandį J. Assange‘as buvo suimtas britų policijos, nes pabėgdamas į ambasadą pažeidė paleidimo už užstatą nuostatas. Už tai jis netrukus po to buvo nuteistas beveik metus kalėti.
Londone šeštadienį planuojama demonstracija už J. Assange‘ą, kurioje ketina dalyvauti ir tokie žinomi žmonės, kaip mados dizainerė Vivienne Westwood, vienas „Pink Floyd“ įkūrėjų Rogeris Watersas ir buvęs Graikijos finansų ministras Gianis Varoufakis.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas neigiamai atsakė į amerikiečių aktorės Pamelos Anderson prašymą įsikišti į Juliano Assange`o bylą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas ABC.
Jo žiniomis, savo laiške, adresuotame aktorei, Australijos premjeras pranešė, jog šalies vyriausybė nesikiš į „WikiLeaks“ įkūrėjo teisminį persekiojimą. „Australijos vyriausybė atidžiai stebi J. Assange`o bylą, kaip ir visais kitais atvejais, kai Australijos pilietis kalinamas užsienyje. Bet reikia pažymėti, kad Australija neturi galimybių kištis į teisminį procesą J. Assange`o atžvilgiu“, – cituoja ABC premjero laišką.
2018 metų pabaigoje P. Anderson viešai paragino S. Morrisoną paprašyti Didžiosios Britanijos ir JAV valdžią paleisti J. Assange`ą, o šių metų lapkričio 7 d. paskelbė atvirą laišką, kuriame kreipėsi į Australijos vyriausybės vadovą, užsienio reikalų ministrą ir federalinio parlamento narius, prašydama „ginti J. Assange`ą, kad jam būtų leista grįžti į namus“.
Aktorė 2018 metų rugpjūtį interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė palaikanti romantiškus santykius su J. Assange ir ne kartą lankiusi jį Ekvadoro ambasadoje Londone.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1-ąją Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
