Belgradas, liepos 1 d. (dpa-ELTA). Po dvejų žudynių, kurios praėjusią gegužę pareikalavo 18 žmonių gyvybių, žmonės Serbijoje atidavė iš viso 108 833 neteisėtai laikytus ginklus. Tai Belgrade pareiškė policijos atstovė, kurią cituoja serbų naujienų agentūra „Tanjug“. Atiduoti ginklus žmones ragino vyriausybė.
Terminas nebaudžiamiems atiduoti ginklus, kuris kartą jau buvo pratęstas, baigėsi penktadienio vidurnaktį. Policijos duomenimis, atiduota 82 400 rankinių šaunamųjų ginklų, apie 26 500 minų ir kitų sprogmenų, taip pat 4,2 mln. vienetų šaudmenų.
Dvejos žudynės smarkiai sukrėtė Serbijos visuomenę. 13-metis paauglys gegužės pradžioje vienoje Belgrado mokykloje nušovė devynis bendramokslius ir sargą. Po dienos 21 metų vyras viename kaime netoli sostinės nušovė aštuonis žmones. Abejos žudynės tarpusavyje nėra susijusios. Nuo tada kiekvieną savaitę dešimtys tūkstančių serbų protestuoja prieš smurtą. Demonstracijos turėjo vykti ir šeštadienio vakarą.
Serbijos istorija yra paženklinta karų dešimtajame dešimtmetyje – Jugoslavijos karo, Kroatijos karo ir Kosovo karo. Raginimas anonimiškai ir nebaudžiamai atiduoti ginklus buvo viena priemonių, kurių po žudynių ėmėsi Serbijos vyriausybė.
Serbijos vėliavos. EPA – ELTA nuotr.
Belgradas, birželio 18 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių Serbijos sostinėje Belgrade ir dar trijuose miestuose išėjo į gatves, protestuodami prieš smurtą šalyje. Tai buvo septintas protestas iš eilės nuo tada, kai per dvejas žudynes gegužę buvo nušauta 18 žmonių.
Mitingo Belgrade dalyviai šeštadienio vakarą susirinko prie parlamento sostinės centre. Dviem atskiromis kolonomis jie žygiavo prie miesto greitkelio, kur dviem valandoms blokavo kelio ruožą.
Demonstracijos taip pat vyko Novi Sado, Nišo ir Kragujevačo didmiesčiuose. Mitingų dalyviai reikalavo prezidento Aleksandaro Vučičiaus ir už saugumo aparatą atsakingų pareigūnų atsistatydinimo. Protestuotojai kaltino A. Vučičių ir jo kontroliuojamą bulvarinę žiniasklaidą kuriant neapykantos ir smurto atmosferą. Žmones į demonstracijas sukvietė kairioji ir liberali opozicija bei piliečių judėjimai.
13-metis paauglys gegužės pradžioje vienoje Belgrado mokykloje nušovė devynis bendramokslius ir sargą. Po dienos 21 metų vyras viename kaime netoli sostinės nušovė aštuonis žmones. Abejos žudynės, kurios tarpusavyje tiesiogiai nesusijusios, sukrėtė Serbijos visuomenę.
Prieš kelias savaites Serbija iki birželio 30 d. pratęsė terminą atiduoti neteisėtai laikomus ginklus. Iki šios datos gyventojai gali atiduoti ginklus nebaudžiami. Iki šiol jau atiduota dešimtys tūkstančių šaunamųjų ginklų ir sprogmenų.
Serbijos istorija yra paženklinta karų dešimtajame dešimtmetyje – Jugoslavijos karo, Kroatijos karo ir Kosovo karo. Raginimas anonimiškai ir nebaudžiamai atiduoti ginklus yra viena priemonių, kurių po žudynių ėmėsi Serbijos vyriausybė.
Andersas Behringas Breivikas. EPA – ELTA fotografijaAndersas Behringas Breivikas. EPA – ELTA foto
Oslas, sausio 18 d. (AFP-ELTA). Dešinysis ekstremistas Andersas Behringas Breivikas, antradienį prašydamas lygtinio paleidimo, pasveikino teisėjus nacių saliutu ir demonstravo rasistines žinutes.
Manoma, kad šis prašymas bus atmestas, praėjus vos 10 metų po daugiausiai gyvybių nusinešusio kruvino išpuolio Norvegijoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Juodu kostiumu, baltais marškiniais ir smėlio spalvos kaklaraiščiu vilkintis 42 metų A. B. Breivikas stojo prieš pietinio Telemarko regiono apygardos teismą, kurio posėdis saugumo sumetimais buvo sušauktas Skieno kalėjimo, kuriame jis yra įkalintas, sporto salėje.
Į salę įžengus trims teisėjams, jis pakėlė ranką nacių pasveikinimui.
Jo sušaudytų aukų šeimos išreiškė nuogąstavimus, kad A. B. Breivikas tris dienas truksiantį posėdį, kuris transliuojamas beveik tiesiogiai, panaudos kaip platformą savo politinėms pažiūroms skleisti ir ragino nesuteikti jam jo trokštamo dėmesio.
A. B. Breivikas atlape buvo prisisegęs raštelį su užrašu „Baikite genocidą prieš mūsų baltąsias tautas“.
Toks pat užrašas taip pat buvo priklijuotas prie jo portfelio, o per prokuroro įžanginę kalbą jis laikė lenteles su šia žinute, jas vyriausiasis teisėjas Dagas Bjorvikas paprašė padėti į šoną.
2011 metų liepą A. B. Breivikas, nužudęs 77 žmones, gavo 21 metus kalėjimo, ir bausmė gali būti pratęsta neribotam laikui, kol jis bus laikomas grėsme visuomenei.
Tuo metu tai buvo griežčiausias Norvegijos nuosprendis, nors nuo to laiko įstatymas buvo pakeistas, kad būtų galima skirti ilgesnes kalėjimo bausmes.
Jis turėjo praleisti kalėjime mažiausiai 10 metų, kad galėtų pateikti pirmąjį lygtinio paleidimo prašymą.
2011 metų liepos 22 dieną A. B. Breivikas nužudė aštuonis žmones susprogdinęs sunkvežimyje padėtą bombą netoli vyriausybės institucijų Osle, o paskui nušovė dar 69 žmones, kurių dauguma buvo paaugliai, dalyvavę Darbo partijos jaunimo vasaros stovykloje Utiojos saloje.
Jis sakė, kad nužudė savo aukas, nes jos priėmė daugiakultūriškumą.
„Kaip ir bet kurioje kitoje teisinėje valstybėje nuteistasis turi teisę prašyti lygtinio paleidimo ir Breivikas nusprendė šia teise pasinaudoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Oysteinas Storrvikas.
2016 metais A. B. Breivikas, kuriam kalėjime yra skirtos trys kameros su televizoriumi ir DVD grotuvu, žaidimų konsole ir rašomąja mašinėle, Norvegijos valstybę padavė į teismą dėl „nežmoniško“ ir „žeminančio“ elgesio, nes buvo izoliuotas nuo kitų kalinių. Ir Norvegijos teismas tam pritarė. Tačiau apeliacine tvarka šis teismo sprendimas buvo panaikintas.
Minimos 26-osios Srebrenicos žudynių metinės. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį tūkstančiai žmonių Bosnijoje ir Hercegovinoje rinkosi paminėti 26-ąsias Srebrenicos žudynių metines ir palaidoti 19 naujai atpažintų nelaimės aukų, praneša agentūra AP.
Sekmadienį virtine renginių minimos 1995 metais įvykusios daugiau kaip 8 tūkst. musulmonų, daugiausiai vyrų ir berniukų, žudynės ir organizuojamas nelaimės aukų, kurių palaikai buvo aptikti masinėse kapavietėse ir neseniai atpažinti naudojantis DNR analize, perlaidojimas.
Praėjus daugiau kaip ketvirčiui amžiaus po brutalių žudynių, rytiniame šalies mieste įsikūrusiose memorialinėse kapinėse šalia daugiau nei 6,6 tūkst. kitų nelaimės aukų amžinojo poilsio atguls 16 vyrų, du paaugliai berniukai ir moteris.
Naujai atpažinamoms nelaimės aukoms kasmet, liepos 11 dieną, per žudynių pradžios metines, surengiamos iškilmingos laidotuvių ceremonijos.
„Vos atsikėlusi ir išgėrusi kavos atėjau aplankyti savo vyro ir jo brolio kapų, kad galėčiau pasakyti už juos maldą“, – sakė Kadefa Rizvanovič, kuri per žudynes neteko 20 vyriškos giminės artimųjų, kurių daugelio palaikų nepavyko rasti iki šiol.
„Čia taip pat palaidoti mano dėdės iš tėčio ir mamos pusės. Sukalbėjau maldą už juos ir už visas Srebrenicos aukas“, – pridūrė ji.
Daugelis žudynių aukų buvo sumedžioti ir nužudyti jiems bandant pabėgti į mišką, kai Srebrenicą 1995 metų liepos 11 dieną užėmė serbų pajėgos. Jų kūnai buvo sumesti į paskubomis iškastus masinius kapus ir po kurio laiko buldozeriais iškasti ir išskirstyti po kitas kapavietes, siekiant nuslėpti siaubingą nusikaltimą.
Srebrenicos žudynės vainikavo 1992–1995 metų karą, kuriame susirėmė trys pagrindinės šalies etninės grupės – serbai, kroatai ir bosniai. Konflikto metu žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, kai 1995 metais buvo sudarytas paliaubų susitarimas.
Per Tiananmenio žudynių metines Honkongo parkas pirmą kartą per 32 m. buvo tuščias. EPA-ELTA nuotr.
Honkongo Viktorijos parkas, kuriame Kinijos Tiananmenio aikštės žudynių metinių proga paprastai rengiamos vigilijos, šiemet pirmą kartą tuščias, policijai užblokavus priėjimą prie jo.
Pareigūnai pastatė barjerus ir perspėjo visuomenę laikytis atokiau nuo parko. Pirmą kartą nuo 1989 m. protestuotojai parke nedegė žvakelių.
1989 m. birželio 4 d. Kinijos pajėgos žiauriai numalšino Tiananmenio aikštėje surengtus taikius protestus. Žuvo šimtai žmonių, manoma, kad aukų galėjo būti ir daugiau nei tūkstantis.
Vieši minėjimai Kinijoje yra draudžiami. Anksčiau Honkongas buvo vienintelis pusiauautonominis regionas, kuriame didelio masto minėjimai buvo vis dar toleruojami, tačiau dabar tokio tipo renginiai neleidžiami ir šiame mieste.
Šių metų vigilijos buvo uždraustos, valdžiai po protestų vykdant susidorojimą su disidentais.
Protestai prieš Mianmaro karinės chuntos valdymą EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ambasadoriai pasmerkė Mianmaro karinės chuntos vykdomas civilių žmonių žudynes, informuoja naujienų agentūra AFP.
„Saugumo pajėgos žudo beginklius civilius, taip pat ir vaikus, – žmones, kuriuos jie prisiekė ginti. Profesionali kariuomenė ir policija taip nesielgia“, – rašoma JAV ambasados pareiškime feisbuke.
AFP patvirtino, kad Mianmare žuvo mažiausiai 24 žmonės. Tačiau vietos žiniasklaida praneša apie kur kas daugiau aukų. Manoma, kad žūti galėjo bent 50 žmonių.
Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės ambasados taip pat pasmerkė civilių žudynes šeštadienį Mianmare minint kariuomenės dieną.
„Šis, 76-asis, Mianmaro kariuomenės dienos minėjimas bus prisimintas kaip teroro ir gėdos diena. Beginklių civilių žmonių ir vaikų žudynės yra nepateisinamos“, – pareiškė ES ambasada Jangone. Mianmare – protestai. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienį karinė chunta, demonstruodama savo galią, šalies sostinėje Neipide surengė didžiulį karinių pajėgų ir karinės technikos paradą.
Suirutė šalyje prasidėjo vasarį, generolams nuvertus ir suėmus Mianmaro civilinę lyderę Aung San Suu Kyi. Netrukus po to žmonėms reikalaujant demokratijos prasidėjo masiniai protestai.
Tūkstančiai žmonių Maskvoje pagerbė B. Nemcovo atminimą. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį Vakarų valstybių diplomatai ir tūkstančiai rusų Maskvoje paminėjo šeštąsias opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo metines, praneša AFP.
B. Nemcovas buvo vienas ryškiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų. 2015 m. vasario 27 d. jis buvo nušautas ant tilto Maskvoje, netoli Kremliaus.
Šeštosios B. Nemcovo nužudymo metinės minimos netrukus po to, kai 2,5 metų įkalinimo bausmė buvo paskirta kitam opozicijos politikui Aleksejui Navalnui. Šis nesutinka su jam pateiktais kaltinimais, nes jie yra politiškai motyvuoti.
„Šią dieną, šioje vietoje mes susirenkame kiekvienais metais, kad parodytume valdžiai, jog mes nepamiršome ir nepamiršime“, – žurnalistams sakė Michailas Kasjanovas, buvęs šalies premjeras. Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Esu tikras, kad tai, už ką kovojo Borisas – rusų laisvė, jų gerovė ir orus gyvenimas, – greitai išsipildys“, – pridėjo šis opozicijos atstovas.
Paprastai šia proga Maskvos centre rengiamos eitynės, tačiau dėl koronaviruso pandemijos masiniai susibūrimai draudžiami, todėl šiais metais opozicija rinkosi prie savadarbio memorialo B. Nemcovo žūties vietoje, kurį valdžia nuolat pašalina.
Skaičiuojama, kad renginyje iki vidurdienio lankėsi 3 700 žmonių.
Gėlių čia padėjo JAV, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir kitų Vakarų valstybių ambasadoriai reziduojantys Maskvoje.
Venecijos kino festivalyje pagrindinį apdovanojimą – „Auksinį liūtą“ – gavo Kinijoje gimusios amerikiečių režisierės Chloe Zhao filmas „Nomadland“ (liet. Klajoklių žemė), informuoja BBC.
Filme vaidina tokie garsūs amerikiečių aktoriai, kaip Frances McDormand ir Davidas Strathairnas. F. McDormand atliko moters, virtusios šių laikų klajokle, vaidmenį. Moteris po ekonominės krizės 2008 metais klajoja po Amerikos vakarus. Ši juosta laikoma pretendente gauti „Oskarą“.
Ch. Zhao yra pirmoji moteris, per pastaruosius 10 metų laimėjusi pagrindinį Venecijos kino festivalio apdovanojimą.
Pernai pagrindinį apdovanojimą pelnė Toddo Phillipso filmas „Džokeris“ (Joker).
Didysis žiuri prizas atiteko Michelio Franco filmui „New Order“, o geriausio režisieriaus apdovanojimas atiteko japonų kino režisieriui Kiyoshi Kurosawai.
Rusijos režisierius Andrejus Končialovskis gavo specialųjį žiuri prizą už filmą „Dear Comrades“, kuriame pasakojama apie protestuotojų žudynes SSRS 1962 metais.
Geriausia aktore pripažinta britų aktorė Vanessa Kirby, o geriausiu aktoriumi – italų aktorius Pierfrancesco Favino.
Tai pirmasis didelio masto kino festivalis, surengtas gyvai nuo koronaviruso protrūkio pradžios. Festivalio metu teko laikytis tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, filmus Venecijos kino teatruose žiūrėję žmonės turėjo dėvėti apsaugines veido kaukes. Daugybė kino žvaigždžių nusprendė išvis nevykti į festivalį.
Tarptautinis Venecijos kino festivalis yra seniausias pasaulyje, pradėtas rengti 1932 metais. Venecijos kino festivalis yra vienas iš „trijų didžiųjų“ kino festivalių kartu su Kanų ir Berlyno kino festivaliais.
Tarptautinis Berlyno kino festivalis šiemet buvo surengtas kaip planuota, vasario 20-kovo 1 dienomis, tačiau Kanų kino festivalio organizatoriai dėl pandemijos buvo priversti atidėti festivalį, turėjusį vykti gegužę.
26 metų vokietis Badeno Viurtembergo žemėje Rot am Zė miestelyje nušovė tėvą, motiną ir dar keturis giminaičius. Policijos duomenimis, šaulys šaudė iš pistoleto.
Įtariamasis sulaikytas prie namo, kuriame ir vyko šaudynės. Policija spėja, kad tai šeiminė drama.
Aukos yra trys 36, 65 ir 69 metų amžiaus vyrai bei trys 36, 56 ir 62 metų amžiaus moterys. Dar du žmonės buvo sužeisti, vieno jų gyvybei gresia pavojus. Spėjamas šaulys taip pat grasino dviem 12 ir 14 metų paaugliams.
Vyro motyvas kol kas nežinomas, policija jokių duomenų apie tai neteikia. Įtariamasis yra vokietis, turintis leidimą ginklui ir gyvenantis name, kuriame įvykdytas nusikaltimas. Vyras po žudynių pats paskambino policijai. Ginklas vėliau rastas pastate. Vyras šiuo metu yra policijos areštinėje ir, anot duomenų, parodymų neduoda.
Tyrimą perėmė kriminalinė policija, kuris mėgins nustatyti kruvinų žudynių priežastis.
Naujoji Norvegijos sveikatos ministrė Sylvi Listhaug siūlo leisti žmonėms valgyti, gerti ir rūkyti tiek, kiek jie nori, praneša agentūra BBC.
Ji neketina vaidinti „moralės policijos“, pareiškė politikė, kuri į sveikatos ministrė pareigas buvo paskirta tik gegužę. Ji nenorinti žmonėms ir nurodinėti, kaip gyventi. Ji nori suteikti žmonėms informaciją, kuria remdamiesi, jie galėtų priimti sprendimus.
Žmonės, anot S. Listhaig, „gana gerai“ žino, kas yra sveika ir kas ne. „Žmonėms turi būti leidžiama rūkyti, gerti ir valgyti raudonos mėsos tiek, kiek jie nori“, – pabrėžė ministrė. Rūkaliai, pasak jos, dabar turi kone slapstytis, o jai tai atrodo kvaila. Pati 41-erių ministrė yra buvusi rūkorė.
Dešiniajai populistinei Pažangos partijai priklausanti politikė jau yra vadovavusi Teisingumo ir imigracijos ministerijai, tačiau 2018-ųjų kovą dėl prieštaringo įrašo feisbuke buvo priversta trauktis, kad nesužlugdytų Norvegijos vyriausybės. Turėdama omenyje Utiojos žudynes, ji tada rašė, kad Norvegijos socialdemokratams teroristų teisės yra svarbesnės nei šalies saugumas. Ji atsiprašė, tačiau vėliau kalbėjo apie „raganų medžioklę“ prieš jos asmenį.
Utiojos saloje 2011 m. liepos 22 d. Norvegijos pilietis A. Breivikas įvykdė prieš civilius gyventojus nukreiptą teroro aktą, per kurį nužudė 69 asmenis.
Tyrimas rodo, kad sprogdinimai Šri Lankoje – atsakas į šaudynes Kraistčerče. EPA-ELTA nuotr.
Preliminarūs tyrimai dėl Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose įvykdytų pražūtingų sprogdinimų rodo, kad tai buvo „atsakas į šaudynes Kraistčerče“, antradienį sakė Šri Lankos gynybos ministras.
Gynybos ministras Ruwanas Wijewardenė tvirtina, kad virtinė pražūtingų sprogdinimų Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose buvo suplanuoti ir įvykdyti „keršijant“ už šaudynes dviejose Kraistčerčo miesto Naujoje Zelandijoje mečetėse.
„Preliminarūs tyrimai atskleidė, kad tai, kas įvyko Šri Lankoje (sekmadienį), buvo atpildas už išpuolį prieš musulmonus Kraistčerče“, – parlamentui sakė R. Wijewardenė.
Praėjusį mėnesį per šaudynes dviejose Kraistčerčo mečetėse žuvo 50 žmonių.
Sprogdinimai Šri Lankoje įvykdyti Velykų sekmadienį. Daugiau kaip 300 žmonių žuvo per sprogimus bažnyčiose ir viešbučiuose. Anot Šri Lankos institucijų, tarp žuvusiųjų yra mažiausiai 31 užsienietis iš 12 šalių. Didžiąją dalį aukų sudaro Šri Lankos piliečiai, iš kurių dauguma priklausė šalies krikščionių mažumai.
Kaip teigiama, sprogimus Šri Lankoje vykdė vietiniai islamo ekstremistai.
Oficialiai ataka Krymo koledže nebelaikoma teroristiniu išpuoliu, aukos mirė nuo šautinių žaizdų. EPA-ELTA nuotr.
Dėl žudynių Politechnikos koledže Kerčės mieste (okupuotas Krymas) gyvybių neteko 19 žmonių, apie 70 – sužeista. Dešimties sužeistųjų būklė – labai sunki.
Sprogmuo, kuris detonuotas spalio 17-ąją apie pusiaudienį, buvo specialiai padėtas mokslo įstaigos valgykloje. Tuo metu ten buvo daug studentų. Todėl ir aukų turėjo būti ypač daug.
Oficialusis Kremlius nutikusį incidentą pirmiausia pavadino teroro aktu, o Tyrimų komitetas iškėlė bylą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už teroristinę veiklą. Bet kai paaiškėjo, jog masines žudynes organizavo rusas, be to, Rusijos prezidento Vladimiro Putino puoselėjamos „Novorosijos“ šalininkas, baudžiamąją bylą tyrėjai skubiai perkvalifikavo į „žmogžudystę stambiu mastu“.
Taigi kas šaudė į studentus? Studento pavardė – Vladislavas Rosliakovas. Rusiški informacijos šaltiniai teigia, kad jis – nusišovė. Bet gal jį nušovė, kad neliktų pėdsakų, kad, tardomas neišplepėtų to, ko nereikia? Beje, Rusijoje vengiama rašyti, jog Vl. Rusliakovas buvo „Novorosijos“ šalininkas. Tačiau socialiniuose tinkluose ši tema aptariama labai plačiai (pavyzdžiui, kavkazcenter.com).
Kai kurie komentatoriai, plušantys socialiniuose tinkluose, pastebi, jog masinė žmogžudystė Kerčėje 2018-aisiais panaši į 1999-uosius metus, kai FSB specialiai organizavo gyvenamųjų namų sprogdinimus Rusijos Federacijos teritorijoje, kaltę suversdama nepriklausomybės nuo Rusijos siekiantiems čečėnams. Verta prisiminti: tuoj po gyvenamųjų namų sprogdinimų V.Putino vadovaujama Rusija pradėjo plačią karinę kampaniją prieš Čečėniją. Tuometinė FSB intriga akivaizdi: iki pamatų sugriaunami keli daugiaaukščiai gyvenamieji namai, žūsta daug civilių, su karinėmis struktūromis niekaip nesusijusių Rusijos gyventojų. Teroro vykdytojais pasirinkti čečėnų tautybės žmonės (iki šiol nežinoma, ar jie buvo panaudoti „v temnuju“, ar buvo priversti tai padaryti po grasinimų ir šantažo). Atsakomybė už į orą išlėkusius daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus suverčiama būtent čečėnams – nepriklausomybininkams. O jau tada V.Putinas turi atrištas rankas – jis tarsi įgyja moralinę teisę pulti Čečėniją, kad neva padarytų galą teroro aktams.
Pasak kavkazcenter.com, gali būti, kad žudynės Kerčėje organizuotos panašiais sumetimais: V.Putinas kaltę suverčia ukrainiečiams, neva keršijantiems už prarastą Krymą. Jei šią nuomonę pavyktų išplatinti kuo plačiau, ne tik Rusijoje, bet atsirastų „naudingų idiotų“ ir Europoje bei Amerikoje, V.Putinas įgytų pretekstą prieš Ukrainą pradėti naują, tik žymiai agresyvesnę nei iki šiol karinę kampaniją.
Tačiau Kremliaus šeimininko kortų kaladę, regis, sumaišė žinia, kad į studentus šaudęs jaunuolis – V.Putino ir jo sukurtosios „Novorosijos“ gerbėjas. Kas tai – žioplumo klaida ar dar viena klasta, kurios kol kas mes dar neperpratome?
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl vieno asmens nužudymo ir dviejų asmenų sužalojimo vienoje iš Pravieniškių pataisos namų kolonijų 2013 m. birželio 7 d., šiomis dienomis buvo sulaikyti ir suimti iš viso 10 įtariamųjų.
5 iš jų buvo suimti būdami laisvėje, kiti – laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose.
Tyrimo duomenimis, įtariamieji, veikdami bendrai, dėl savanaudiškų paskatų 2013 m. birželį suplanavo ir organizavo itin žiaurų trijų asmenų nužudymą kankinant.
Suplanuotas nusikaltimas nebuvo pilnai įgyvendintas tik dėl to, kad vienas iš sunkius sužalojimus patyrusių asmenų po ilgo gydymo išgyveno, o kitam pavyko sėkmingai pasislėpti nuo užpuolikų po pirmųjų smūgių.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, bendradarbiaujant su Kalėjimų departamentu.
Šią savaitę turėjau prasmingą susitikimą su Vilniaus Universiteto profesoriumi Vytautu Daujočiu.
Prof. Vytautas Daujotis padovanojo ką tik išleistą veikalą “Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė”, kuriame drauge su Arvydu Janulaičiu, Vytautu Radžvilu ir Rimantu Petru Šližiu “įvairiais aspektais nagrinėja vadinamąją krepšelinę Lietuvos aukštojo mokslo reformą.
Bei “argumentais ir faktais parodo, kaip ir kodėl teisingumo ir nešališkumo principus aukštąjame moksle paneigęs krepšelinės reformos eksperimentas veja jaunimą iš Tėvynės ir virto nusikaltimu tautai”.
Būtent šiame konceptualiame, analitiniame darbe pateikiami visuomenei beveik nežinomi faktai apie nesėkmingus mėginimus pertvarkyti ir modernizuoti aukštojo mokslo sistemą. Būtent šie duomenys leidžia “geriau suvokti, kokios gelminės priežastys lėmė nuolat didėjančią krizę”.
Sirija pernai buvo paskutinė šalis, kurioje sužydėjo vadinamasis „Arabų pavasaris“. Respublikoje vos ne prieš metus prasidėjusias demonstracijas vargiai buvo galima vadinti masinėmis.
Tokiomis jos tapo vasarai slenkant į pabaigą. Demonstrantai reikalavo demokratinių reformų ir prezidento Bašaro Asado atsistatydinimo.
Įtampa nuolat didėjo, prasidėjo ginkluoti susirėmimai, teroro aktai, iki šiol žūva žmonės. Sustabdyti kraujo liejimą, palaikydamos opozicijos reikalavimus, ėmė reikalauti didžiosios vakarų Europos, JAV ir kitos valstybės, taip išryškėjo Sirijos Arabų Respublikoje susikertantys pasaulio ir regioninių žaidėjų intersai – JAV (Izraelio), Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Irano, Irako, Kataro, Jordanijos, Saudo Arabijos Karalystės… ir tikriausiai tai dar ne visas sąrašas. Situacija Sirijos respublikoje dažnai piešiama kaip nevaldoma, tačiau į Damaską atvyko ir kurį laiką netrukdomai dirbo Arabų lygos stebėtojų delegacija, nėra požymių, kad centrinė valdžia nekontroliuotų pagrindinių savo institucijų ir regionų.
