Jackas Teixeira
Vašingtonas, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). 21 metų JAV nacionalinės gvardijos karys penktadienį pirmą kartą stojo prieš teismą ir jam buvo pateikti kaltinimai slaptų Jungtinių Valstijų vyriausybės dokumentų nutekinimu.
Jackas Teixeira buvo suimtas ketvirtadienį po savaitę trukusio tyrimo dėl vieno žalingiausių paslapčių nutekinimo nuo 2013 metų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus.
Trumpame Bostono federalinio teismo posėdyje jam buvo pateikti kaltinimai dėl „neteisėto nacionalinės gynybos informacijos laikymo ir perdavimo“. Jis taip pat kaltinamas „neteisėtu įslaptintų dokumentų ar medžiagos išvežimu ir saugojimu“.
Šis nemalonus saugumo pažeidimas atskleidė JAV susirūpinimą dėl Ukrainos kariuomenės silpnųjų vietų ir parodė, kad JAV šnipinėja sąjungininkes, įskaitant Izraelį ir Pietų Korėją.
J. Teixeira 10.00 val. ryto (14.00 val. Grinvičo laiku) stojo prieš teisėją Masačusetso federaliniame teisme Bostone. Jis neprivalėjo pripažinti savo kaltės ir buvo sulaikytas iki kito posėdžio ateinantį trečiadienį, kai bus svarstoma kardomoji priemonė. Edvardas Snoudenas
Įtariama, kad jis dokumentus, kai kuriuos datuotus dar kovo pradžioje, paskelbė privačioje pokalbių grupėje socialinės žiniasklaidos platformoje „Discord“.
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad J. Teixeira buvo grupės „Thug Shaker Central“ lyderis ir, kaip pranešama, dokumentus skelbė prisidengęs slapyvardžiu „OG“.
Pasak „The Washington Post“, iš pradžių jis užrašinėjo įslaptintų dokumentų turinį, kad pasidalytų su grupe, bet vėliau pradėjo fotografuoti, liepdamas kitiems nariams jais nesidalyti. Vis dėlto kai kurie dokumentai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“.
Karių šeima
Tyrėjai kol kas neišsiaiškino, koks buvo J. Teixeiros motyvas.
2019 metų rugsėjį jis įstojo į JAV karinių oro pajėgų nacionalinę gvardiją ir buvo IT bei ryšių specialistas, kuris pasiekė trečią nuo apačios oro pajėgų kario rangą.
Informacijos nutekinimas sukėlė klausimų, kodėl tokias žemas pozicijas užimantis asmuo turėjo prieigą prie tokių pakenkti galinčių paslapčių.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Laikraščiui „The Washington Post“ J. Teixeiros draugai apibūdino jį kaip pamaldų kataliką ir libertarą, besidomintį ginklais.
Laikraštis pranešė, kad jis yra kilęs iš šeimos, kurioje dešimtmečius kas nors tarnavo kariuomenėje. Jo tėvas 34 metus praleido tame pačiame kariniame dalinyje kaip ir sūnus, o motina dirbo pelno nesiekiančiose organizacijose, kurios remia veteranus.
Dramatišką J. Teixeiros areštą jo namuose pietiniame Masačusetso valstijos Šiaurės Deitono miestelyje ketvirtadienį tiesiogiai transliavo JAV televizijos kanalai.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė nurodęs „peržiūrėti mūsų žvalgybinės informacijos prieigos, atskaitomybės ir kontrolės procedūras (Gynybos) departamente, kad būtų galima imtis priemonių ir neleisti tokiems incidentams pasikartoti“.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigė, kad VSD darbuotojai patys turi tikrintis savo saugumą, komentuodamas viešo dėmesio sulaukusią istoriją dėl draugo merginos patikrinimo.
„Aš į detales nekrisiu ir nelįsiu, bet noriu pasakyti, kad Žvalgybos įstatymo nuostatuose įrašyta, kad Saugumo departamento žmonės patys turi tikrinti savo saugumą ir jį užtikrinti. Yra surašytų ir vidinių tvarkų. Remdamasis jomis, kiekvienas darbuotojas, kilus tam tikriems įtarimams, galėtų pasitikrinti vienus ar kitus asmenis“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo jis.
Paklaustas, ar dažnai pačiam tenka tikrintis, D. Jauniškis tikina, kad tokių atvejų yra buvę, o atlikti aplinkos patikrinimą yra privaloma.
„Aš nesitikrinu dažnai, bet tokių atveju buvo ir tikrai viskas yra pagrįsta. Tai galima patikrinti, viskas yra fiksuota, slėpti neturiu ko. O patikrinti aplinką tiesiog yra prievolė, nes būna ir labai įvairių dalykų, įvairių prašymų“, – sako VSD vadas.
ELTA primena, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Vasario pabaigoje TV3 televizijai D. Jauniškis komentavo vieną iš knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktų epizodų. Šioje knygoje teigiama, jog VSD vadovas pranešėjo paprašė patikrinti informaciją apie moterį, kurią pranešėjas vėliau viešojoje erdvėje pamatė pozuojant šalia D. Jauniškio draugo.
Interviu metu departamento vadovas teigė, kad šis istorijos momentas yra „labai juokingas“. Visgi, jis pripažino, kad toks patikrinimas buvo daromas jo prašymu. Tiesa, kodėl moteris buvo tikrinama, D. Jauniškis neatskleidė.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūra paaiškino, kodėl šalies vadovas Gitanas Nausėda žurnalistų išleistą knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“ pavadino užsakomąja žurnalistika. Anot jos, paprastai tokias knygas paprastai užsako leidėjai.
„Nepriklausoma, objektyvi ir nešališka žiniasklaida bei patikrintais faktais grindžiama žurnalistika yra laisvos visuomenės pagrindas. Žurnalistai dirba nepaprastai svarbų darbą, kuris susijęs taip pat ir su didele atsakomybe. Gandais, nutylėjimais ir šališkomis interpretacijomis grindžiamas informacijos pateikimas pagal apibrėžimą negali būti laikomas tiriamąja žurnalistika“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės komentare Eltai.
Prezidentūros atsakyme svarstoma, kad galbūt todėl minėtos knygos autoriai nuo pat pradžių, taip pat ir prašydami Prezidento komentarų, pasirinko savo darbą pristatyti kaip „publicistinį“ „projektą“, taigi nukreiptą į poveikį viešajai nuomonei.
„Įprastai tokius projektus užsako leidėjas. Apie tai, kaip jo angažuotumas ir atvirai deklaruojamas siekis tiesiogiai paveikti politinius procesus dera su žiniasklaidos misija ir viešosios informacijos rengėjui nustatytais teisiniais reikalavimais, paliekame spręsti visuomenei“, – akcentuoja Prezidento komunikacijos grupė.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad po antradienį išsakytų Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio komentarų žiniasklaidai, Seime brandinama iniciatyva sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją tapo dar aktualesnė.
„Po vakar, man atrodo, mes dar žingsniu priartėjome, kad komisija yra reikalinga. Tyrimas gali būti reikalingas. Man daugiau klausimų nei atsakymų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.
Politikui klausimų sukėlė tai, kaip antradienį TV3 televizijai D. Jauniškis komentavo vieną iš knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktų epizodų. Šioje knygoje teigiama, jog VSD vadovas pranešėjo paprašė patikrinti informaciją apie moterį, kurią pranešėjas vėliau viešojoje erdvėje pamatė pozuojant šalia D. Jauniškio draugo. Interviu TV3 televizijai departamento vadovas teigė, kad šis istorijos momentas yra „labai juokingas“. Visgi, jis pripažino, kad toks patikrinimas buvo daromas jo prašymu.
Tuo tarpu L. Kasčiūnui tokia patvirtinta detalė sukėlė ne juoką, bet papildomų klausimų. Pirmiausiai, ar VSD pagrįstai renka jautrią informaciją apie šalies piliečius.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad mes dabar esame klausimų formulavimo stadijoje. Po vakar man klausimų dar daugiau. Kaip yra vykdomi tikrinimai ir kokiu pagrindu yra tikrinama… Tikrinimas tai nėra žvalgybinių metodų taikymas, tai nėra pasiklausymas ir taip toliau… Bet kokiu atveju, tu eini į duombazes, kur yra labai daug informacijos apie asmenį: nuo Registrų centro ir kitų dalykų (…). Labai svarbu pasakyti, kad toks metodo naudojimas turi būti patikrinamas ir turi būti labai aiškiai reglamentuotas, pagrįstas, su aiškiu algoritmu“, – teigė NSGK pirmininkas.
„Negalima taip: man atrodo ir aš patikrinsiu. Mes galime toli nukeliauti su tuo „man atrodo“, kad mes galėsime daug ką tikrinti. Tai šio reglamentavimo, šitų problemų dėl algoritmų sutvarkymas ir išsiaiškinimas, kaip buvo iki tol, tai yra pavasario sesijos klausimas“, – sakė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad žurnalistų parašyta knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ nėra pasaka.
„Manau, kad tai yra rimtas žurnalistinis tyrimas – tai yra tiriamoji žurnalistika. Kad tai nėra pasaka tikrai galima pasakyti po vakarykštės dienos, kai VSD direktorius patvirtino, jog vienas iš epizodų dėl vienos iš draugo draugės ir aplinkos patikrinimo yra realus faktas“, – teigė parlamentaras.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją. Svarbiausias klausimas
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, neva su Kremliumi susijusi neonacių grupuotė prašė žvalgybinės informacijos apie Baltijos šalis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ragina Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams.
„Rusijos subjektai, įskaitant ir žvalgybos ir saugumo tarnybas, turi interesą nuolat ir įvairiais būdais rinkti juos dominančią informaciją apie strateginius, karinius objektus Lietuvoje, kitą politinę, ekonominę, karinę, mokslinę ir technologinę informaciją. Raginame Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams, neįsitraukti į veiklas, nukreiptas prieš valstybės interesus ir galinčias pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – Eltai perduotame komentare nurodo VSD strateginės komunikacijos skyriaus atstovai.
VSD primena, kad už veikimą prieš Lietuvos Respubliką įstatymai numato atsakomybę (pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už karinės teritorijos filmavimą, fotografavimą ar vizualizavimą kitu būdu arba gautos vaizdinės informacijos perdavimą kitiems asmenims neturint tam teisės.
Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, bei už užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimą ir/ar perdavimą).
„Asmenis, turinčius svarbią informaciją apie kilusias ar galinčias kilti grėsmes valstybės saugumui, kviečiame nedelsiant informuoti Valstybės saugumo departamentą“, – pažymi VSD.
VSAT atstovas: informacija vertinama kaip svarbi, bet pasienyje jau yra tam tikra atvejus neutralizuojanti sistema
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis taip pat pažymi, kad į su Kremliumi siejamų grupuočių tariamą siekį gauti žvalgybinės informacijos apie Baltijos šalis buvo atkreiptas dėmesys. Vis tik, pažymi jis, įvedus pasienyje nepaprastąją padėtį, tam tikra tokius atvejus neutralizuojanti sistema jau buvo įvesta.
Lietuvos saugumas (VSD)
„Ta informacija matoma, ji žinoma, priimama domėn, bet pati situacija pasienyje, grįžtant prie tų dalykų, kad yra nepaprastoji padėtis, yra stabili. Yra dėl geopolitinių įtampų sustiprinta kontrolė, situacija stebima ir sustiprinta papildomomis pajėgos, yra skirti ir techniniai resursai. Tai, jei yra bent koks aktyvumas, iš mūsų pusės iškart reaguojama ir, jei yra nukrypimai nuo įprastos situacijos, iškart jie yra tikrinami“, – Eltai teigė G. Mišutis.
VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad šalyje galioja teisės aktai, reglamentuojantys patekimą prie valstybės sienos, pasienio ruože yra taikoma asmens tapatybės dokumento patikra. Taip pat, nurodo G. Mišutis, papildomas pasieniečių įrankis yra ir kontroliuojamas prie Baltarusijos priėjimas, kadangi, pažymi jis, patekti gali tik leidimą turintys asmenys.
„Kiekvienas asmuo, kuris patenka į VSAT zoną, kuri yra iki kilometro į šalies gilumą, jau yra patikrinamas išduodant tą leidimą. Jei asmuo, neturinti leidimo, yra sulaikomas, iš karto atliekami veiksmai ir aiškinamasi, ką jis ten veikė, kokie tikslai, atliekamas toks kaip tyrimas. Apsaugos priemonės egzistuoja ir tas sustiprintas patruliavimas, tai čia yra priešnuodis tokiems dalykams“, – pridūrė G. Mišutis.
„Skelbiama informacija gali būti vertinama kaip svarbi, įdomi, bet yra ir tam tikra sistema, kuri padėtų tokius atvejus neutralizuoti“, – kalbėjo VSAT atstovas.
ELTA primena, kad sekmadienį „The Guardian“ paskelbė informaciją, neva su Kremliumi susijusi neonacių grupuotė prašė žvalgybinės informacijos apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienio ir karinę veiklą.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Londonas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės ambasados Vokietijoje apsaugos darbuotojas prisipažino kaltas pažeidęs Valstybės paslapčių įstatymą, nes perdavė informacijos Rusijai, penktadienį pranešė pareigūnai.
58 metų Davidas Ballantyne‘as Smithas teisme teigė, kad jį motyvavo stipri neapykanta savo tėvynei.
Aštuonerius metus ambasadoje Berlyne dirbęs D. B. Smithas taip pat teigė, kad jį supykdė tai, jog ambasadoje buvo iškelta vaivorykštinė vėliava, skirta gėjams palaikyti.
Praėjusią savaitę jis prisipažino dėl aštuonių kaltinimų, tačiau tuo metu apie tai nebuvo galima pranešti, nes jis neigė devintąjį kaltinimą. Dabar prokurorai pareiškė, kad neperduos bylos į teismą dėl devintojo kaltinimo, ir panaikino informacijos apribojimus.
D. B. Smithas gyveno ne pagal išgales, tačiau praėjusių metų rugpjūtį Vokietijos policijai jį sulaikius jo namuose Potsdame buvo rasta 800 eurų grynaisiais, išgirdo Old Bailey teismas. Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Atlikus jo elektroninių įrenginių patikrą, rastas 2020 metų gegužės mėn. datuoto laiško juodraštis, kuriame jis siūlė savo paslaugas vienam Rusijos diplomatui. Po šio laiško jis susisiekė su Rusijos kariniu atašė Berlyne Sergejumi Čuchurovu ir perdavė informacijos apie įvairius JK valstybės tarnautojus.
Jis rinko žvalgybinę informaciją apie ambasados veiklą ir perdavė tam tikrą medžiagą, oficialiai pažymėtą žyma „Slaptai“.
Už šnipinėjimą D. B. Smithui gresia maksimali 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis jam bus paskelbtas vėliau.
Bulgarijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
Sofija, kovo 2 d. (ELTA). Trečiadienį Bulgarijos prokuratūra pranešė iškėlusi baudžiamąją bylą Rusijos diplomatui, kuris kaltinamas šnipinėjimu.
„Prokuratūra ir Valstybinė nacionalinio saugumo agentūra tyrimo metu nustatė, kad Rusijos Federacijos pilietis, turintis diplomatinį imunitetą, vykdė Bulgarijos teritorijoje nereglamentuotą žvalgybinę veiklą, nesuderinamą su diplomatiniais santykiais“, – sakoma pranešime, paskelbtame prokuratūros tinklalapyje.
Pasak žinybos atstovų, vyriausiasis prokuroras informavo Bulgarijos užsienio reikalų ministrę Teodorą Genčovską apie tyrimo metu surinktą medžiagą, kuria remiantis bus imtasi tolesnių veiksmų.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad Kinijos valdančioji Komunistų partija yra „esminė mūsų laikų grėsmė“, kuri kelia iššūkį Vakarų principams.
„Kinijos komunistų partija yra esminė mūsų laikų grėsmė“, – bendroje spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretoriumi Dominicu Raabu pareiškė aukščiausio rango Vašingtono diplomatas.
Pasak M. Pompeo, Vakarų sąjungininkai turi „užtikrinti, kad kitą šimtmetį didžiausią įtaką darytų Vakarų demokratiniai principai“.
M. Pompeo komentarus išsakė tuo metu, kai Vašingtonas spaudžia JK ir kitas Europos šalis neleisti Kinijos telekomunikacijų milžinei „Huawei“ tiekti įrangos šalių naujos kartos 5G ryšio tinklams diegti.
Jungtinė Karalystė antradienį nutarė leisti „Huawei“ tiekti įrangą nepagrindinėms 5G tinklo dalims, kuriose nėra perduodami jautrūs asmens duomenys.
JK taip pat apribojo „Huawei“ tenkančią rinkos dalį – bendrovė galės užimti tik 35 proc. rinkos. Žadama ateityje rinkos dalį dar labiau mažinti.
Briuselis trečiadienį ėmėsi panašių veiksmų ES valstybėse narėse.
JAV pareigūnai anksčiau įspėjo, kad Vašingtonas dėl saugumo sumetimų gali nutraukti dalijimąsi žvalgybine informacija su Londonu, jei JK ryšio tinkluose bus „Huawei“ įrangos.
Vis dėlto ketvirtadienį M. Pompeo, regis, atsisakė tokios retorikos.
JAV–JK žvalgybinės informacijos dalijimosi „ryšiai yra gilūs, tvirti, jie išliks“, sakė M. Pompeo.
Jis pridūrė esąs „tikras, kad, kart judant pirmyn, bus užtikrintas naujos kartos technologijų saugumas“.
Seimo pirmininko sekretoriato vadovė G. Žukaitė: rašto nenutekinome. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, esą iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sekretoriato galėjo nutekėti žvalgybinė informacija. Ji tvirtina, kad Seimo pirmininko sekretoriatas šio rašto tikrai nenutekino.
„Mes to rašto nenutekinome, o tą raštą turėjo Seimo kanceliarijoje, mano skaičiavimais, tarp 20-30 žmonių jau su Seimo pirmininko viza. Tas raštas Seimo kanceliarijos padaliniuose jau buvo svarstytas, į jį buvo pateikti atsakymai, vadinasi, tas raštas galėjo būti paplitęs daugiau nei tarp 30 žmonių. Čia skandalo iš tikrųjų nematome. Tikrai galime pasakyti, kad mes to rašto nenutekinome“, – Eltai sakė G. Žukaitė.
Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo kanceliariją, prašydama pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimo žvalgybinės informacijos nutekinimo.
Pasak G. Žukaitės, šiuo metu Seimo kanclerė sudarė komisiją, kuri atliks tyrimą, kas tą raštą galėjo nutekinti.
„Tai nebuvo įslaptintas raštas, tai buvo susirašinėjimas Valstybės saugumo departamento (VSD) su Seimo pirmininku, tame rašte nebuvo pateikta jokios jautrios informacijos, ko Seimo pirmininkas ar VSD nebūtų komentavę viešojoje erdvėje. Mes to rašto tikrai neplatinome, niekas į mus nesikreipė, prašydamas susipažinti su tuo raštu“, – sakė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė G. Žukaitė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkei A. Širinskienei kylo įtarimų po to, kai portale lrytas.lt pasirodė straipsnis, kuris buvo iliustruotas Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio raštu parlamento vadovui.
Apnuodyto buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio atveju Didžioji Britanija su savo sąjungininkėmis beprecedenčiai dalijosi žvalgybine informacija. Britų vyriausybė perdavė savo partnerėms „iki šiol neregėto lygio žvalgybinės informacijos“, antradienį Londone sakė aukštas vyriausybės atstovas. Tai esą nulėmė daugybės Rusijos diplomatų išsiuntimą iš virtinės Vakarų šalių.
Reaguodamos į nuodingųjų medžiagų ataką prieš buvusį rusų agentą S. Skripalį Didžiojoje Britanijoje, daugiau kaip 20 valstybių pirmadienį nurodė išvykti Rusijos diplomatams. Antradienį septynių rusų diplomatų akreditacijas atšaukė ir NATO. Iš viso užsienio valstybes jau paliko ar turės palikti beveik 150 rusų diplomatų.
Britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas diplomatų išsiuntimą antradienį pavadino „lūžio tašku“ Vakarų santykiuose su Rusija. Tai esą „smūgis“, nuo kurio rusų žvalgyba „neatsigaus daug metų“, – rašė jis laikraštyje „The Times“.
Britų vyriausybė ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Maskvą dėl išpuolio prieš S. Skripalį ir jo dukterį Juliją kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste. Abu jie ir toliau kritinės būklės guli ligoninėje. Rusija kaltinimus neigia. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kritikavo, kad diplomatų išsiuntimas yra JAV daromo „milžiniško spaudimo, milžiniško šantažo rezultatas“.
Izraelio valdžia sužinojo apie vedamas slaptas JAV ir Irano derybas keletą mėnesių prieš tai, kai Amerikos vyriausybė oficialiai pranešė šią žinią. Taip teigė leidiniui Haaretz aukštas Izraelio valdininkas.
„Izraelio vyriausybė sužinojo apie slaptas derybas kažkur vasaros pradžioje per žvalgybos duomenis, kuriuos jai pavyko gauti“, – pažymi straipsnio autorius Barakas Ravidas.
Apie tai, kad yra slaptas kanalas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų, sekmadienį pranešė informacinė agentūra The Associated Press ir tinklaraštininkė Lora Rozen naujienų portale Al Monitor. Du pranešimai pasirodė vienu metu, iškart po to, kai Iranas ir pasaulio valstybės Ženevoje pasirašė susitarimą.
Kelis kartus per savaitę nepraustaburnis Šefas per radiją bombarduodavo vokiečius savo keiksmais, nepadoriais posakiais ir nepaprastai įdomiomis žiniomis, sumaniai maskuojančiomis propagandą.
Jis pranešdavo intymiausias Hitlerio asmeninio gyvenimo smulkmenas. Jis demaskuodavo vokiečių štabe verdančius ginčus dėl karinių operacijų, jis gardžiavosi gandais ir skleidė skandalingus prasimanymus. Kai kuriais aspektais šias programas buvo galima pavadinti ne tik propagandos, bet ir žvalgybininkų triumfu. Jos bylojo, kad Šefas, ruošdamas savo šiurkščias, vulgarias laidas, rėmėsi puikiai paruoša žvalgybos medžiaga.
“Juodojo Drakono” draugija – įtakinga japonų slapta organizacija, įsteigta 1901 metais siekiant išstumti Rusiją iš Mandžiūrijos. Draugija, rinkusi žvalgybinę informaciją ir padėjusi savo vyriausybei vykdyti antirusišką politinį kursą. Ji turėjo įtakos Japonijos užsienio politikai iki pat antrojo pasaulinio karo.
Mandžiūrijos šiaurinė siena su Rusija ėjo per Amūro upę, kinams žinomą kaip Juodojo Drakono upė, japonams – kaip Kokiuriu. Vienas kitos japonų slaptos organizacijos – „Juodojo okeano“ draugijos – lyderių Riohei Utida įsteigė „Juodojo Drakono“ klaną iš dalies dėl to, kad pirmoji draugija prarado savo slaptumą ir išgarsėjo už Japonijos ribų. R.Utida, dažnai lankęsis Rusijoje, irgi tikėjo, kad tik toji valstybė gali rimtai kelti grėsmę Japonijai. Todėl jis laikė savo pareiga sukurti specialiąją tarnybą, kuri užsiiminėtų žvalgyba prieš Rusiją.
Kovo 28-ąją prasidėjo Kanados karinių jūrų pajėgų karininko ltn. Jeffrey Paul Delisle, kuris įtariant šnipinėjimu buvo sulaikytas šių metų sausio mėnesį, teismas.
Remdamasis šaltiniais specialiosiose tarnybose JAV dienraštis “The Wall Street Journal” praneša, kad slaptos informacijos nutekinimas sukėlė JAV specialiųjų tarnybų nepasitenkinimą dėl kanadiečių nesugebėjimo apsaugoti slaptą informaciją, susijusią ne tik su jų pačių, bet ir sąjungininkų saugumu.
