Maskvietiška žvalgyba Vokietijoje


VFR federalinio kanclerio žinyba davė nurodymą Vokietijos žvalgybos tarnybai BND ir Federacijos Konstitucijos apsaugos žinybai patikrinti, ar Rusija nebando specialiųjų tarnybų metodais daryti įtaką politiniams debatams ir visuomenės nuomonei Vokietijoje, praneša laikraštis Süddeutsche Zeitung, remdamasis savais šaltiniais.

Kalbama apie KGB dezinformacijos metodus, kurie šaltojo karo metais buvo vadinami „aktyviosiomis priemonėmis“, aiškina korespondentai Štefanas Korneliusas ir Georgas Maskolas.

VFR vyriausybė atsisakė oficialiai komentuoti šią informaciją, ir vis dėlto, kaip pabrėžia leidinys, tikrinimo rezultatų labai susidomėjusi laukia Federalinio kanclerio žinyba, asmeniškai kanclerė Angela Merkel, o taip pat visas užsienio politikos aparatas Berlyne.

Iš principo, Rytų Europos šalių vyriausybės dažnai skelbia, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida atlieka tikslingą kampaniją, sėdama nesantaiką tarp ir šiaip jau susikivirčijusių Europos valstybių. Bet dabar klausimas keliamas plačiau: ar kartais groteskiški perdėjimai Rusijos žiniasklaidoje, pavyzdžiui, Naujųjų metų nakties Kelne palyginimas su nacistinės Vokietijos laikų vadinamąja krištoline naktimi, – netarnauja politiniam tikslui susilpninti Vokietijos kanclerį. „Mes norime žinoti, ar už viso šito neslypi speciali koncepcija“, – pareiškė vienas tyrimo eigą žinantis šaltinis.

Rusijos reikalų ekspertai, plačiąja prasme, įsitikinę, kad kalbama ne apie atskirus „dūrius“, o apie sistemingą Vokietijos, kuri laikoma patikimu Vakarų visuomenės ramsčiu, destabilizavimą. „Jeigu kažkas užsimojo sukurti naują sistemą Europoje, tai jis turi imtis Vokietijos ir jos kanclerio“, – paaiškino aukšto rango vokiečių valdininkas.

Be to, tyrimas atsakys, ar Rusija neketina suartėti su kairiaisiais ir dešiniųjų radikalų judėjimais Vokietijoje, kaip kad atsitiko kai kuriose Europos šalyse, tęsia žurnalistai.

Pastaruoju metu Vokietija vis dažniau tampa Rusijos propagandos taikiniu. Tą propagandą, ekspertų nuomone, galima suskirstyti į keletą grupių. Kaip taisyklė, Rusijos tinklalapiai ar provyriausybiniai laikraščiai praneša apie atsitikimus, kurių neįmanoma patvirtinti, tokius, kaip vokiečių mergaitės Lizos istorija.

Bet dažniausiai prieš Vokietiją nukreiptas istorijas Kremliui palanki žiniasklaida skleidžia užsienyje. Antai, Čekijoje pasklido gandai, kad neva tai Vokietijos valdžia siūlo čekų prostitutėms apmokamą darbą pabėgėlių prieglaudose, siekdama platinti venerines ligas tarp čekų, o tai turi būti kerštas už Čekijos vyriausybės atsisakymą priimti pabėgėlius savo teritorijoje, perpasakoja leidinys.

Šaltinis: Süddeutsche Zeitung

2016.02.26; 07:03

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *