dlugosas

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos leidinys „Varpas“ 2006 m. rugsėjo mėn. pateikė skaitytojams inžinieriaus iš JAV Rimanto Kunčo-Žemaitaičio rašinį, nagrinėjantį Lietuvos krikšto klausimą.

Autorius pamatuotai, istoriniais faktais argumentuotai Lietuvos krikšto datą nukelia nuo Jogailos prie Mindaugo krikšto datos.

Tačiau ar ir šią datą turime laikyti Lietuvos krikšto data?

Šis inžinieriaus straipsnis turėjo paskatinti susidomėti tikrąja Lietuvos krikšto data ar jo pradžia Lietuvos istorikus, Bažnyčios hierarchus, tūkstantmečio minėjimo komisiją, nes iš tikrųjų anuomet gimė krikščioniška Lietuvos valstybė, dėl to ir buvo paminėtas Lietuvos vardas.

Continue reading „Tūkstantmečiu minėtas ne esminis įvykis, o su juo susijęs žodis“

vytautas_visockas

Manęs jau nestebina kasdien įvairiausiais kanalais plūstanti savinieka, saviplaka. Vos tik įstojome į Europos Sąjungą, į NATO, iškart tapome patys sau mažyčiai, bejėgiai, apgailėtini.

Tiesiog neliko valstybės, visai kaip 1940-aisiais. “Lietuvos senos nebėr! Lietuva – LTSR!” – apsidžiaugė Liudas Gira. Ir prasidėjo visko, kas lietuviška, nutylėjimas, menkinimas, niekinimas, trukęs pusę šimtmečio. O dabar, kai Lietuvos senos nebėr, kai Lietuva – LES, ar kitaip? Žinoma, kitaip. Tada už tiesos žodį trėmė, sodino, persekiojo… Dabar netremia, nesodina. Nepersekioja?

Continue reading „Bijok abejingųjų…“

polska_polska

LRT televizijos žurnalistas Virginijus Savukynas nepraranda vilties išmokyti mus neskriausti lenkų tautinės mažumos Lietuvoje, susirūpinęs pablogėjusiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, bando išspręsti lenkiškų pavardžių, gatvių užrašų problemas, todėl kartais į televizijos laidą “Forumas” pakviečia ir skriaudėjus, ir skriaudžiamuosius. Gal šį kartą, po perkūnais, rasite bendrą kalbą, bent šiek tiek suartėsite?

Kur tau! Iš anksto galiu pasakyti tiems, kurie V.Savukyno laidos “Forumas” nesiklausė – suartėjimo nebuvo. Istorikui Eligijui Railai Lietuvos laikysena nepriimtina: jeigu Lenkija lietuvių tautinei mažumai kažko neduoda, tai ir mes neduosime? Nekonstruktyvu.

Continue reading „Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?“

bumblauskas

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt  publikavo  ne vieną  kritinį rašinį apie istoriką Alfredą Bumblauską bei jo požiūrį į Lietuvos istoriją. Pavyzdžiui, mums neišdildomą įspūdį paliko Kovo 11-osios Akto signataro Vlado Terlecko knyga “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”. V.Terlecko pozicija mums priimtinesnė. Todėl nenuostabu, kad esame paskelbę net keliolika išsamių ištraukų iš V.Terlecko veikalo, kuris, pasak paties autoriaus, „tai ilgamečio viešo “susirašinėjimo” su istorikais, dažniausiai matomais, girdimais, duodančiais toną Lietuvos istorijos mokslui, rinkinys. Iki šio dialogo su istorikais buvo ilgas sunkių vidinių apmąstymų laikotarpis. Iš pradžių buvau apžavėtas “Būtovės slėpinių” televizijos laidos dueto (A.Bumblausko ir E.Gudavičiaus) pokalbių naujoviškumo, žaismingumo.

Continue reading „Alfredas Bumblauskas: gyvename geriausiais laikais“

ruta_janutiene

Šią studiją, o gal tik įvadą į ją pateikti paskatino įžvalga, vėliau tapusi atradimu, bežiūrint per televiziją Rūtos Janutienės „Paskutines instancijas“.

Atradimo formulė, regis, paprasta: ne didžių darbų padarymas, o nusiteikimas juos padaryti yra nepaprastai reikšmingi ir duoda apčiuopiamą, materialiai išreikštą naudą. Jei kas bandytų su atradimo autoriumi nesutikti, jis, pasitelkęs į pagalbą simpatiškąją Rūtą, pasirengęs oponentą sumalti į miltus.

Nepretenduodamas įsiterpti į išmintingojo mokslininko Kozmos Prutkovo atradimus, kuriais pasinaudojau tik įkvėpimui arba nusiteikimui atradimą padaryti, ėmiausi šio nedėkingo, tačiau, mano manymu, labai reikšmingo ir reikalingo darbo. Man, žinoma, tolimas, o gal ir nepasiekiamas Kozmos analitinis mąstymas, tačiau pagal išgales darbą neblogai atlikau (tepadaro geriau, jei kas išmano daugiau).

Continue reading „Apie nepaprastą nusiteikimo daryti didžius darbus reikšmę“

Copy of frag_1

Tauta kiekvienam žmogui yra uždavinys ir idealas. Didvyriška Lietuvos istorija mums – skydas ir kalavijas. Tauta yra gyva tol, kol pagarbiai mini savo praeitį.

Kam rūpi istorija, tam rūpi ateitis, todėl Žalgirio mūšio 600 metinių proga publikuojami straipsniai, monografijos, rašomi istoriniai romanai, kuriamos poemos, svarbiausios lietuvių ginklo pergalės kūrėjo Vytauto Didžiojo garbei.

Nesnaudžia ir tie, kurie iš kailio neriasi įrodinėdami, jog neverta Žalgirio pergale didžiuotis. Apgailėtina, kad žinomas lietuvių istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas mus mulkina: esą net Žalgirio mūšio kultas yra ne lietuviškos kilmės, o primestas Maskvos. Kada? 1938 metais, moko mus istorijos ekspertas. Koks sąmoningas lietuvis nenustėrsta tokią “naujieną” išgirdęs?

Continue reading „Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui“

mikelinskas_

– Argi ne chaosas, kai dygsta kaip šungrybiai po lietaus ir klesti kaip patręštoje dirvoje nusikaltimai, o nusikaltėlių nėra, – nieko nelaukdamas dėstė jis. – Kas nubaustas už išvogtus bankus, žioplai ar gudragalviškai pradangintą žvejybos laivyną, privatizaciją, paverstą prichvatizacija, Wiliams’o aferą ir visokias kitokias grobuoniškas machinacijas? O kur dar aklas kolchozų išdraskymas?

– Bet ar galima visa tai pavadinti chaosu?

– Neabejoju. O ir dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, kad chaosas yra netvarka, painiava, suirutė.

– Tai tu įsitikinęs, kad Brazauskas, Landsbergis ar Vagnorius sąmoningai siekė tos netvarkos? To vadinamo chaoso?

Continue reading „Apie kultūrą be tradicijų, be praeities ir ateities“

mafia-woman

Seime prasidėjęs Seimo nario Lino Karaliaus apkaltos procesas gali parodyti tikrąjį jėgų santykį Seime. L.Karaliaus veikloje aptinkami įvairūs paslaptingi momentai, susiję ne tik su jo kelionėmis, bet ir su įtartinais finansiniais sandėriais. 2009 metų gruodžio 28 dieną į viešosios įstaigos  ,,Gyvenimas džiaugsme” sąskaitą iš Sveikatos apsaugos ministerijos pervesta 20 tūkstančių litų. Šiai viešajai įstaigai formaliai vadovauja L.Karaliaus motina. Kai kas daro prielaidas, kad šiuos pinigus L.Karalius panaudojo savo kelionei į Tailandą, Kambodžą ir Singapūrą. Šio politiko veiksmais pagrįstai piktinasi visuomenė, bet ar G.Kirkilo, V.Gapšio ir kai kurių kitų Seimo narių veikla mažiau skandalinga?

Continue reading „Kas yra mafija Lietuvoje?“

sapoka

Istorija nėra tik pasiskaitymai smalsuoliams apie kas, kada, kam buvo. Ji turi didelę įtaką asmeniui, tautai, žmonijai. 1920 metais didžturčiai pasaulio monopolistai pasamdė grupę mokslinčių rasti geriausią būdą pakeisti visuomenės galvoseną, jos pažiūras į laisvę, vergiją, religiją, patriotizmą. Mokslininkai nutarė, jog tai padaryti lengviausia pakeičiant istoriją ir sukeliant karą. Taip: karu ir istorija. Ne atsitiktinai jau pirmosios Sovietų okupacijos dienomis raudonieji okupantai griebėsi plėšti kai kuriuos lapus iš mokyklų istorijos vadovėlių. Todėl dabar negalima nepastebėti spaudoje pasitaikančių nusiskundimų dėl kai kurių istorikų keisto (švelniai tariant) Lietuvos istorijos pristatymo ir aiškinimo viešumoje, nors ir neplėšiant lapų iš istorijos knygų. Mūsų tautos protėviai prieš daugelį tūkstančių metų šiame kalvų ir kalnelių, gojų, miškų ir girių, ežerų ir upių krašte, kurio kopų smėlį skalauja Baltijos jūros bangos, giliai žemėn įsmeigė tautų kelrodžių dvasinio ąžuolo stulpą. Ir tik prieš tūkstantį metų ant to keliastulpio atsirado plokštė su užrašu: LIETUVA.

Continue reading „Kodėl kai kurie mokslininkai iš istorikų virsta isterikais, vos tik išgirsta Adolfo Šapokos pavardę?“

Partizanai2

Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotojas Mindaugas Pocius parašė ir išleido monografiją “Kita mėnulio pusė. Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944 – 1953 metais“, kurioje bandoma visą Lietuvos Pasipriešinimą okupacijai parodyti kaip nekaltų, taikių gyventojų žudymą. Ir kaip nekeista,  duomenis apie Partizaninio karo metu žuvusius civilius Lietuvos gyventojus Mindaugas Pocius pateikia iš NKVD – MGB suvestinių. Keistas pasirodė Lietuvos istorikų darbo stilius – apie kovos veiksmus rašyti iš okupanto represinių organų suvestinių, lyg LGGRTC archyvuose nebūtų Partizanų karo lauko Teismo nuosprendžių. Tai tas pats, kas žiūrėti į dabartinį gyvenimą Lietuvoje Rusijos televizijų ORT ir RTR akimis.

Continue reading „Nematomas monografijos “Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944 – 1953 metais“ veidas“

terleckas_sypsosi

Štai skaitome “genialią” mintį: “Miestų augimas Lietuvoje buvo susijęs ne tik su prekinių-piniginių santykių plėtra, bet ir su pinigų kalybos aukso amžiumi – tokios įvairovės [ monetų – V.T] vėliau [po Žygimanto Augusto – V.T.] nebus” (1, p.188). Matote, kaip paprasta – valstybei tereikia pradėti kaldinti kuo įvairesnio metalo ir nominalo monetas ir miestai augs kaip ant mielių, nereikės nei amatų, nei prekybos plėtros! Nebent A.Bumblauskui protą sujaukė didelis noras nuslėpti Lietuvos ūkio pažangą. Greičiausiai šiam tikslui ar dėl neišmanymo paskleidė dūmų uždangą – miestai augę dėl prekinių-piniginių santykių plėtros. Betgi ji – išvestinis dalykas, ūkio augimo padarinys. Daug ką sintezuotojas apverčia aukštyn kojomis.

Continue reading „Alfredo Bumblausko Lietuvos istorijos “įdomybės” iš Vlado Terlecko knygos“

terleckas_sypsosi

Nei viena valdžios institucija nė piršto nepajudino tautiškumui, patriotizmui, pilietiškumui ugdyti ir ginti. Kuri įtakingesnė partija savo programose kelia sau tikslą puoselėti tautines vertybes, plėtoti nacionalinę ekonomiką?! Tik skubama parduoti užsieniui net strateginius objektus. Rezultatas: neturime nacionalinių bankų, draudimo sistemų, tik nuolaužos beliko iš nacionalinio pramonės sektoriaus. Tad nestebėtina, kad svetimieji stumia iš viešojo gyvenimo lietuvių kalbą, nacionalinius spektaklius, koncertus ir t.t Apskritai, kaip rašė A.Vyžintas, Vakarų Europos valstybių politinė praktika akivaizdžiai yra tokia, kuri visų pirma rūpinasi savo tautos interesais. Savosios tapatybės, savigarbos išsaugojimas yra prioritetinis valstybinės politikos uždavinys (1, p.5). Ne kitaip yra Rusijoje.

Continue reading „Tautos rengimas dvasinei kapituliacijai“

terleckas_ 003

Karts nuo karto pašto dėžutėje aptinku itin geros poligrafinės kokybės žurnalą “Panorama”. To žurnalo nesu užsisakęs. Jo neketinu užsisakyti nei šiandien, nei kada nors ateityje. Jis man tiesiog nereikalingas. Bet jį vis tiek kažkas įmeta į mano pašto dėžutę. Nereikalaudami už šią paslaugą nė cento. Nei už patį žurnalą, nei už jo pristatymą. Bet ar tikrai žurnalas, pačiais lipšniausiais žodžiais kviečiantis aplankyti Vilniaus centre esantį naują prekybos centrą, – nemokamas? Juk žurnalo vadovybė kviečia atvykti į jų liaupsinamą prekybos centrą ne altruistiškais sumetimais. Į Saltoniškių gatvę kviečiamas tam, kad būtent jų prekybos centre pirkčiau drabužius, elektrotechnikos prekes, kvepalus, laikrodžius. Žodžiu, jie nori, kad savo sunkiai uždirbtus pinigus atiduočiau būtent jiems.

Žurnalo viršelis skelbia, esą “Panorama” – gerų pirkinių miestas”. Viršelyje taip pat rašoma: “Apsilankykite gerų pirkinių mieste –  Panoramoje! Smagiam apsilankymui ir naudingam apsipirkimui “Panorama” paruošė Jums daug mados naujienų, naudingų pasiūlymų ir malonių staigmenų!”

Continue reading „Renkuosi Vlado Terlecko knygą “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”“

pavojinga_zona_01

Iš atminties neišdyla europarlamentarės Laimos Andrikienės straipsnis “Lietuvai “klijuojama” žmogaus teisių pažeidėjos etiketė”, kurį perskaičiau Amerikoje leidžiamame laikraštyje “Draugas”. Publikacijos autorė teigia, kad tarptautinėje arenoje greitai bijosime net išsižioti apie žmogaus teises ir jų gynimą, nes pirštu bus parodyta į mus pačius. Esą lietuviams pirmiausia derėtų susitvarkyti savo kieme ir tik paskui rūpintis žmogaus teisėmis ir jų gynėjais Rusijoje, Baltarusijoje, Kuboje, Kinijoje. L.Andrikienės rašinyje išvardintos kelios bylos, dėl kurių Lietuva greičiausiai turės didesnių ar mažesnių nemalonumų Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. O jų – ne tiek mažai.

Continue reading „Ar sugebėsime atsikratyti nepilnavertiškumo komplekso?“