algimantas-zolubas-1

Vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dabartinė Lietuvos ambasadorei Kanadoje Gintė Damušytė pabrėžtinai tvirtino, kad svarbiausiu procesu Lietuvoje reikia laikyti pilietinės visuomenės ugdymą, formavimą, jos telkimą valstybinei veiklai, nes demokratinėje šalyje pilietinė visuomenė yra valstybės pamatas, turinys, tvirtybės ir saugumo garantas.

Deja, diplomatė, įžvalgi politikė dešiniųjų nebuvo deramai išgirsta, o kairieji jos teiginį suvokė kaip įspėjimą ir didžiulį pavojų pažadinti galingą jėgą, kuri turės juos nušalinti nuo valstybės reikalų tvarkymo – politikos. Tebeturėdami visose valstybės valdymo struktūrose bei žiniasklaidoje buvusius kompartijos nomenklatūrininkus, kairieji, politiką įvardiję tik Seimo narių, partijų, diplomatų nuosavybe, piliečiams į politiką pastatė neperžengiamą užkardą, uoliai ėmėsi depolitizavimo – Lietuvos piliečių nupilietinimo.

Continue reading „Iš „tarybinės liaudies“ – į pilietinę tautą“

mechanizma

Demokratijai, lietuviškai vadinamai savivaldai, kartais priskiriamos vertybės, kurių ji niekad savyje neturėjo, neturi ir neturės.

Kadangi demokratija yra valdymo būdas su jam pasirinktu mechanizmu (rinkimai, partijos, valdžios) valstybės reikalus tvarkyti, todėl ji savyje jokių vertybių ir negali turėti. Vertybės yra arba jų nėra visuomenėje, kuri tuo valdymo būdu naudojasi, kuri tą mechanizmą valdo. Taigi demokratinis valdymas iš esmės yra mechanizmas, įgalinantis išreikšti visuomenės valią, nukreiptą į valstybės reikalų tvarkymą.

Continue reading „Ar galima pasitikėti Artūru Zuoku ir Viktoru Uspaskichu?“

algimantas-zolubas-1

Mums trūksta visko: darbo, pinigų, geros valdžios, tiesos ir teisingumo, nesavanaudiškų draugų, sveikatos, jau trūksta gryno vandens ir gryno oro. Nutylime, kad trūksta darbštumo, taupumo, atsakomybės, tiesos ir teisingumo savo elgesyje, bendravimo kultūros ir pastangų bendrauti. Skundžiamės, kad skauda galvą, tačiau nutylime, kad joje stokojame sveiko proto ir išminties, pirmenybę atiduodame vienadieniams interesams, pamiršdami idealus, rūpinamės vien buitimi, nesusimąstydami apie būtį. Verkšlename dėl pasekmių, nenagrinėdami ir nešalindami priežasčių. Jaunimas veržiasi į užsienius, į kitokią, palankesnę save išreikšti aplinką, o pastangų keisti aplinką savo šalyje vengia. Ilgai trukusi “klasių kova“, “liaudies priešų“ paieška ir naikinimas, “proletariato diktatūra“, paniekinta krikščioniškoji artimo meilė iškreipė, sumaitojo žmonių santykius, nuvertino vieną didžiausių vertybių – bendravimą tarp žmonių.

Continue reading „“Tovarišč” – tai niekingiausias žodis, žmonių bendravimą apibūdinantis pagal turto paiešką“

algimantas-zolubas-1

Nebūna blogų pasekmių be priežasčių, o kova su pasekmėmis nepalyginti sunkesnė už kovą su blogų pasekmių priežastimis. Biologiškai aktyvių medžiagų instituto Vladivostoke vadovas I.Brechmanas savo knygoje „Žmogus ir biologiškai aktyvios medžiagos“ žmones klasifikuoja į sveikus, ligonius ir nei sveikus, nei ligonius. Ką vadiname sveiku ir ką ligoniu, aiškinti nereikia. Trečioji, didžiausia, yra nei sveikų, nei ligonių dalis, nes jos nariai yra potencialūs kandidatai tapti ligoniais. Šiai daliai priklauso visi, kurie nesilaiko sveikos gyvensenos būdo. Jei rūkai ar kitokius kvaišalus vartoji, jei maitiniesi nekokybiškais ar stokojančiais organizmui reikalingų medžiagų produktais, nesimankštini, pagal tą skirstymą esi kandidatas į ligonius.

Continue reading „Kai kovojama ne su priežastimis, o su pasekmėmis“

amzinoji_ugnis

Pasirodo, patyliukais, slepiant nuo patriotinės visuomenės ir jos organizacijų vadovų, Lietuvoje vyksta valdžios perversmas. Didžiųjų miestų savivaldybėse atsirado asmenų, kurie užgrobė konstitucinę teisę vadovauti užsienio politikai, reiškia – ir vesti derybas su kitų valstybių vyriausybėmis Lietuvos Respublikos politikos reikaluose.

Iš taiklaus žurnalisto žurnalo VARPAS (vorkutinio) redaktoriaus Algimanto Zolubo trumpo rašinio vasario 25 d. Visuomenės aktualijų portale “Slaptai“ (slaptai.lt) sužinojau, kad su “Gazpromu“, manytina – su Maskva, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybėse atsirado asmenų, kurie “davė leidimą įrengti aukurus“ (Amžinajai ugniai – V.B.) kovojusiems “antihitlerinės koalicijos pusėje“ pagerbti.

Continue reading „Kai valstybėje – per daug užsienio reikalų ministrų“

algimantas-zolubas-1

Demokratijos garbintojas Ž. Ž. Ruso tikėjo žmogaus prigimties natūraliu gerumu, manė, kad jis atsiskleis visa esme, kai bus įgyvendinta liaudies valdžios forma. Kaip nugalėti blogį, kurti aukštesnį žmogaus tipą – tokio uždavinio Ž. Ž. Ruso nesprendė. Manyta, kad tereikia liaudžiai nuimti grandines, duoti valią, pagal ją sukurti visuomenę, o tada ir ateisianti tobula, gera natūrali būsena. Šį teiginį paneigė gyvenimas, istorinė patirtis ir gilesnė mintis. Pasirodė, kad liaudies valia nėra Dievo valia, kad ji gali būti ne tik gera, bet ir bloga, valios gali ir nebūti, kad, vadovaujantis demokratiniu daugumos principu, demokratinis valdymas gali nešti blogį, pati demokratija gali išsigimti, virsti visų visiems tironija. Taigi liaudis, demokratinėje valstybėje – pilietinė visuomenė, turi būti dora, turėti pareigos ir atsakomybės jausmus valstybei. Tautinei valstybei, kokia yra ir Lietuva, pasirodo, ir to neužtenka; pilietis privalo būti įsipareigojęs ir atsakingas tautai, savo tautos ideologijos šalininkas ir kūrėjas.

Continue reading „Paradoksas: valstybė sukurta tautiniu pagrindu, o tautybė – nevertinama“

algimantas-zolubas-1

Tikroji savivalda prasideda ten, kur bendruomenė, geriausiai matydama savo problemas ir poreikius, imasi tvarkyti vietos reikalus, daro poveikį administraciniam valdymui bei sprendimų priėmimui “iš viršaus“. Savivaldybių administracijos bendruomenių darinius, kylančius “iš apačios“, laiko neparankiais, opoziciniais administraciniam valdymui. Štai todėl net imasi priemonių žlugdyti natūraliai besikuriančias bendruomenes.

Lazdynų seniūnijoje veikė ir formaliai tebeveikia demokratiškai išrinkta bendruomenės savivaldijos taryba. Tačiau 2006 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1242 patvirtino Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų rinkimo tvarką, kuria vadovaujantis buvo išrinkta iš 5-ių narių visuomeninė seniūnijos taryba.

Continue reading „Bendruomenėms tylėti ir leistis mulkinamoms – nevalia“