Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikisi, kad jau šią savaitę į šalį pavyks parskraidinti visus Lietuvos kariams padėjusius afganų vertėjus ir jų šeimų narius. Kariuomenės vadas sako, kad visi Lietuvos pagalbos anksčiau paprašę vertėjai jau yra kartu su Lietuvos kariais.
„Galiu pasakyti, kad šią minutę tie asmenys yra su mūsų grupe, su mūsų kariais. Dabar diplomatiniais kanalais sprendžiama, kaip reikia visą tą grupę asmenų, afganistaniečių kartu su mūsų kariais, šita darbo grupe grąžinti į Lietuvą“, – LRT radijui antradienį kalbėjo V. Rupšys.
Kariuomenės vadas pareiškė viltį, kad jau šią savaitę visi afganų vertėjai bus Lietuvoje.
„Atrodo, yra daug vilties, kad, padedant mūsų šalies politinei vadovybei, Krašto apsaugos ministerijai, kariniais kanalais, kuriuos esame užmezgę su mūsų sąjungininkais, tikrai tikiuosi, kad mes jau šią savaitę juos (vertėjus – ELTA) turėsime čia, Lietuvoje“, – teigė jis.
Pasak V. Rupšio, Afganistane šiuo metu yra daugiau nei 10 karių, kurie galėtų padėti atrinkti, patekti afganų vertėjams į kariuomenės teritoriją bei vykdyti diplomatines procedūras. Visi kariai anksčiau yra dalyvavę misijose Afganistane.
„Aplinka kariams yra žinoma. Aišku, ne tokia, kokia buvo tada, kai jie buvo misijoje. Dabar ten tikrai yra daug sumaišties, daug nežinomybės. Bet kiek dabar gaunu informacijos, viskas vyksta sėkmingai. Aš tikrai esu optimistas ir tą misiją tikrai įvykdysime“, – sakė kariuomenės vadas.
Talibanui perėmus valdžią Afganistane, Didžioji Britanija iš šalies evakavo daugiau kaip 5 700 žmonių. Nuo evakuacijos pradžios rugpjūčio 13 dieną iš Kabulo išskraidinti 5 725 asmenys, tarp jų – daugiau kaip 3 100 užsienio pajėgoms talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių, sekmadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija.
Taip pat iš Afganistano išgabenta diplomatinio personalo atstovų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių piliečių. Britų brigados generolas Danas Blanchfordas evakuacijos misiją pavadino „labai sudėtinga ir sunkia“. Šeimos ir atskiri asmenys esą susiduria su „siaubingais sunkumais“, norėdami patekti į oro uostą. Jo kariams esą tenka patirti „širdį draskančias scenas“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Radikaliam islamo Talibanui perėmus valdžią Afganistane, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Europą dėl užsidarymo nuo pabėgėlių politikos.
Anot jo, Europa negali bėgti nuo „problemos“, sandariai uždarydama savo sienas. „Jei tai darys, Europa pažeis ne tik tarptautinę teisę, bet ir atsuks nugarą humanitarinėms vertybėms“, – pabrėžė R. T. Erdoganas. Kalbėdamas apie savo šalies vaidmenį, jis sakė, kad Turkija nėra įsipareigojusi „būti Europos pabėgėlių stovykla“‘. Tai esą nėra nei jos uždavinys, nei atsakomybė.
Turkija yra priėmusi daugiau pabėgėlių už bet kokią kitą šalį. Be 3,6 mln. sirų čia jau gyvena šimtai tūkstančių kitų migrantų, tarp jų – daug žmonių iš Afganistano. Sostinėje Ankaroje pastaruoju metu būta išpuolių prieš pabėgėlius iš Sirijos, jų būstus ir parduotuves.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dėl greito afganų ginkluotųjų pajėgų žlugimo ir Talibano įvykdyto valdžios perėmimo apkaltino ligšiolinę šalies vadovybę, praneša agentūra AP.
Politinė vadovybė nesugebėjo pasipriešinti Talibanui, sakė ji antradienį. Ir tai „sukėlė tragediją, kurią mes šiandien išgyvename“. Kartu J. Stoltenbergas pripažino, kad karinis aljansas turi pamatyti ir savo klaidas apmokant Afganistano saugumo pajėgas.
Priimant sprendimą dėl karių išvedimo esą buvo aišku, kad Talibanas gali perimti valdžią. Tačiau tai, kad Kabulas krito taip greitai, buvo staigmena, kalbėjo NATO vadovas. Aljansas, anot jo, „turi išmokti pamokas“.
Nuo 2003 metų NATO buvo atsakinga už tarptautinę saugumo misiją Afganistane, tačiau 2014-aisiais kovinių operacijų atsisakė ir sutelkė dėmesį į afganų pajėgų apmokymą.
Talibanas skelbia karo pabaigą ir visuotinę amnestiją. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus dviem dienoms po savo įžygiavimo į Afganistano sostinę Kabulą, radikalus islamo Talibanas paskelbė karo pabaigą ir visuotinę amnestiją.
„Karas baigėsi“, ir „visiems“ suteikiama malonė, antradienį spaudos konferencijoje Kabule sakė Talibano atstovas Zabihullahas Mujahidas.
Talibanas nenori keršto, pridūrė jis. Darbą Afganistane esą gali tęsti ir tarptautinės organizacijos.
Z. Mujahidas taip pat paskelbė, kad moterys ir toliau galės dirbti, jei jų darbas neprieštarauja „islamo principams“.
Kitas Talibano atstovas interviu britų stočiai „Sky News“ sakė, kad moterys Afganistane ateityje neprivalės viešoje vietoje dėvėti burkų.
Talibanui perėmus valdžią, daugelis afganų ėmė būgštauti, kad islamistai gali įvesti panašias taisykles, kokios galiojo 1996-2001 metais. Tada Talibanas itin griežtai interpretavo šariatą – šventą islamo įstatymą. Moterims buvo draudžiama dirbti, buvo uždarytos mergaičių mokyklos.
Bausmės už nusižengimus neretai buvo žiaurios. Vagys netekdavo rankos. Neištikimybe apkaltintos moterys buvo užmėtomos akmenimis.
Tai buvo pirmoji Talibano spaudos konferencija po valdžios perėmimo. Judėjimo atstovas, be kita ko, patikino, kad tokios organizacijos, kaip „Al Qaeda“, kurios „kelia grėsmę kitų šalių saugumui“, negalės naudotis Afganistano žeme.
Atstovas taip pat pabrėžė, kad Talibanas netoleruos nei narkotikų gamybos, nei prekybos. Esą bus imtasi atitinkamų priemonių. „Tačiau tam mums reikia tarptautinės paramos ir finansavimo“, – pridūrė jis.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius teigia, kad galimybių su Lietuvos kariuomene bendradarbiavusius afganų vertėjus atsigabenti lėktuvu vis mažėja.
„Reikia pripažinti, kad savaitgalio įvykiai Afganistane aplenkė ir nustebino turbūt tiek NATO sąjungininkus, tiek mus. Mes nesitikėjome tokio greito įvykių pokyčio. Todėl kalbant apie vertėjų atvykimą, vertėjų, kurie bendradarbiavo su Lietuvos kariuomene, atvykimą į Lietuvą, mes turime vertinti dabar naujai situaciją ir naujai galimybes. Netgi penktadienio planas jau nebetinka šios dienos aplinkybėms“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė M. Abukevičius.
Pasak viceministro, galimybes išgabenti su Lietuvos kariuomene bendradarbiavusius vertėjus apsunkina ir tai, kad šiuo metu Afganistane nebebuvo Lietuvos karių.
„Mūsų pagrindinė problema, kad nebeturime karių, nebeturime žmonių. Lengviau yra tiems, kurie išvyksta patys ir kartu išsigabena vertėjus. Mūsų atveju, mes turime remtis arba sąjungininkų pagalba, jų parama, arba ieškoti kažkokių privačių būdų“, – tvirtino jis.
„Ir paskutines kelias savaites iš tikrųjų situacija blogėjo, bet šiandieną mes matome, kad galimybių juos atsigabenti lėktuvu vis mažėja“, – pasakojo viceministras, kartu pridurdamas, kad vertėjus greičiausiai teks išgabenti kariniais orlaiviais.
„Mums atrodo, vienintelė galimybė yra kariniai orlaiviai, jokių civilinių skrydžių niekas nevykdo todėl, kad nėra, kas jiems padėtų naviguoti ore“, – sakė jis.
Vis dėlto, pasak viceministro, tokia galimybė vis dar yra, todėl Lietuva tiek su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tiek su partneriais vertina situaciją. M. Abukevičiaus teigimu, kol tokios galimybės yra, tol jomis bus bandoma pasinaudoti.
„Mes palaikome nuolatinį ryšį su vertėjais, tai darėme ir paskutiniu metu, tą darome ir šiandieną. Ir mums labai svarbu išsiaiškinti, kur jie šiuo metu yra fiziškai, ar yra galimybė artimiausiomis dienomis, valandomis išvykti iš Kabulo, jeigu tokia galimybė būtų“, – teigė jis.
Viceministras akcentuoja, kad, net nepavykus vertėjų išgabenti lėktuvu, būtų ieškoma kitų galimybių jiems atvykti į Lietuvą.
„Net jeigu nepavyktų mums pasinaudoti ta galimybe, nes visi partneriai susiduria su ta pačia situacija ir visiems šiuo metu tai yra vienintelis langas palikti Kabulą. Jeigu tai neįvyktų, aš manau, kad mes ir toliau su jais bendrausime. Ir ką mes girdime iš Talibano, yra galimybių jiems palikti Afganistaną į kaimynines šalis. Tokiu atveju tada jų situaciją vertintume individualiai ir ieškotume galimybių jiems atvykti į Lietuvą“, – sakė jis.
M. Abukevičiaus teigimu, iš viso su Lietuvos kariuomene darbo sutarčių turėjo net 115 vertėjų.
„Šiuo metu mes gavome ir asmenų kreipimųsi, kurie niekada nebendradarbiavo su Lietuvos kariuomene, ir gavome asmenų, kurie bendradarbiavo, bet negali pateikti jokių dokumentų. Tai irgi yra tam tikras iššūkis, nes mūsų darbo santykiai su jais nutrūko prieš 5–7 metus“, – sakė viceministras.
Pasak jo, dėl to minimalus reikalavimas yra turėti dokumentus, kuriuos būtų galima patikrinti.
„Dabartiniais duomenimis, yra apie 30 vertėjų, kurie yra atsiuntę mums savo dokumentus ir savo šeimos narių dokumentus. Tai su šeimos nariais yra apie 100 asmenų“, – informavo M. Abukevičius.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pripažino klaidas vertinant padėtį Afganistane. „Mes visi klaidingai vertinome įvykius“, – sakė ji pirmadienį žurnalistams. Pasitraukus tarptautinėms pajėgoms, Talibanas „kvapą gniaužiančiu greičiu perėmė savo kontrolėn viena provinciją po kitos“, kalbėjo A. Merkel. Situacija „liūdna, dramatiška ir siaubinga“ pirmiausiai milijonams afganų, norėjusių laisvos visuomenės.
A. Merkel misiją Afganistane pavadino daugiau ar mažiau žlugusia. Beveik 20 metų trukusi misija „nepavyko taip, kaip norėjome“, sakė ji, pridurdama, kad tai suvokti skaudu. Aljanso partneriai turi pripažinti, „kad tai nebuvos sėkmingos pastangos“. Tačiau iš klaidų reikia pasimokyti. „Turime užsibrėžti mažesnius tikslus“, – teigė ji. Afganistane – neramu. EPA – ELTA nuotr.
Dabar svarbiausia padėti „kiek įmanoma daugiau“ žmonių Afganistane. Tačiau situacija Kabule esą sudėtinga.
Prieš tai jau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas spaudos konferencijoje pripažino, kad federalinė vyriausybė, kaip ir žvalgybos agentūros bei tarptautiniai sąjungininkai visiškai neteisingai vertino aštrėjančią padėtį Afganistane. „Tai, kokiu greičiu afganų saugumo pajėgos atsitraukė nuo Talibano, nenuspėjome nei mes, nei mūsų partneriai“, – sakė jis. Tai esą būtina oficialiai pripažinti.
Afganistane – neramu. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus, informuoja TASS.
Afganistano vyriausybė nepatvirtino, kad talibai iš tiesų šeimininkauja prezidentūroje, tačiau Talibano kovotojai paskelbė per kelias valandas visiškai užimsiantys Afganistano sostinę Kabulą.
Iš šalies pasitraukus prezidentui ir kitiems aukšto rango pareigūnams Kabule įsikūrė Aukštoji nacionalinio susitaikymo taryba, kuriai iškeltas tikslas „užkirsti kelią chaosui ir taikiai perduoti valdžią“. Organizacijos sudėtyje yra jos pirmininkas Abdullah Abdullah, buvęs šalies prezidentas Hamidas Karzaius ir Afganistano islamo partijos vadovas Gulbuddinas Hekmatyaras.
JAV ambasadorius iš ambasados pastato buvo evakuotas į Kabulo oro uostą, o prieš palikdami diplomatijos misiją amerikiečiai pasiėmė ir savo šalies vėliavą.
JAV ambasados Afganistane puslapyje teigiama, kad saugumo situacija Kabule greitai kinta ir pranešama, kad buvo apšaudytas oro uostas. Amerikiečiai svarsto siųsti papildomas pajėgas, kad apsaugotų diplomatus.
Respublikonų partija pareiškė, kad tai, kas vyksta dabar, yra „prezidento Joe Bideno Saigonas“, turėdami omenyje skubų JAV pajėgų pasitraukimą iš Vietnamo 1975 m. Afganistane – neramūs laikai. EPA – ELTA nuotr.
Liudininkai pasakoja, kad Kabule tvyro chaosas, o daugelis jo gyventojų skuba palikti miestą, dėl to keliuose susidarė dideli kamščiai. Ten, kur eismas visai sustojo, žmonės metė savo automobilius ir bėgo pėsčiomis.
Kas spėjo, iš bankų išsiėmė visas santaupas. Feisbuke žmonės dalinosi nuotraukos, kuriuose matoma, kaip uždažomi moterų atvaizdai ant kai kurių Kabulo parduotuvių ir grožio salonų.
Gyventojai baiminasi, kad į valdžią grįžus talibams, moterys negalės išeiti iš namų, dirbti, mokytis ir lankytis viešose vietose nelydimos vyrų giminaičių.
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani galvoja apie atsistatydinimą, didelė tikimybė, kad jis netrukus išvyks iš šalies. Tai šeštadienį pranešė Indijos televizijos kanalas „News 18“, remdamasis savo šaltiniais.
“Prezidentas vis dar galvoja apie tai (apie atsistatydinimą), ir labai tikėtina, kad jis pasitrauks“, – cituoja šaltinį kanalas.
Pasak jo, prezidentas A. Ghani svarsto galimybę atsistatydinti, kad būtų įgyvendinamas ugnies nutraukimo planas, kurį Afganistano Vyriausybė mėgina pasiūlyti radikaliam Talibano judėjimui.
Anksčiau penktadienį kai kurios pasaulio žiniasklaidos priemonės pranešė, jog A. Ghani artimiausiu metu kreipsis į naciją ir paliks Afganistaną. Bet prezidentas, kuris šeštadienį kreipėsi į tėvynainius, kol kas nieko nekalbėjo apie savo atsistatydinimą. Vis dėlto „News 18“ šaltiniai mano, kad A. Ghani gali išvykti į „trečiąją šalį“ kartu su savo šeimos nariais.
JAV paskelbus ginkluotos operacijos Afganistane pabaigą ir kariuomenės išvedimo pradžią, Talibano judėjimas pradėjo Vyriausybės pajėgų puolimą. Įvairiais duomenimis, radikalai jau kontroliuoja iki 85 proc. Afganistano teritorijos, taip pat rajonus pasienyje su Iranu, Kinija, Pakistanu, Tadžikistanu ir Turkmėnija. Talibai užėmė daugiau kaip pusę šalies provincijų centrų.
Didžiosios Britanijos parlamente. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinė Karalystė (JK) sukritikavo JAV sprendimą patraukti karines pajėgas iš Afganistano ir perspėjo, kad Talibano atsigavimas leis Afganistane suklestėti ekstremistams, kurie kels pavojų visam pasauliui.
JK gynybos sekretorius Benas Wallace‘as ketvirtadienį paskelbė, kad 600 britų karių padės evakuoti JK piliečius iš Afganistano, talibams kontroliuojant vis didesnę dalį šalies teritorijos.
Televizijai „Sky News“ B. Wallace‘as tikino, kad JAV pasitraukimas iš Afganistano „sukuria labai didelę problemą šalyje“ ir perduoda vadžias į Talibano rankas.
Pasak jo, tai duos naudos „Al-Qaeda“ džihadistams, kuriems Talibanas iki 2001 m. rugsėjo 11-osios atakų buvo suteikęs prieglobstį.
„Bijau, kad žlugusios valstybės yra puiki vieta tokio tipo žmonėms. Žinoma, kad „Al-Qaeda“ greičiausiai sugrįš“, – sakė B. Wallace‘as, perspėdamas, kad tai lems „saugumo grėsmę mums ir mūsų interesams“.
„Manau, kad klaida buvo tai padaryti šitokiu būdu, manau, mes visi – kaip tarptautinė bendruomenė – susidursime su to pasekmėmis“, – apie staigų pasitraukimą iš Afganistano kalbėjo pareigūnas.
Kabulas. Afganistanas. EPA – ELTA nuotr.
Radikaliam islamo Talibanui sparčiai plečiant savo pozicijas Afganistane, sostinė Kabulas, anot žiniasklaidos, į sukilėlių rankas gali pereiti daug anksčiau nei iki šiol spėjo JAV. Sostinė gali kristi per 30-90 dienų, rašo „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais šaltiniais JAV slaptosiose tarnybose.
Dar birželį JAV žvalgybos pareigūnai kalbėjo, kad Kabulas į talibų rankas gali pereiti praėjus 6-12 mėnesių po amerikiečių karių išvedimo.
Nepaisant smarkiai prastėjančios saugumo situacijos, JAV prezidentas Joe Bidenas vėl gynė savo sprendimą dėl karių išvedimo. Afganai turi „patys kovoti, kovoti dėl savo valstybės“, – sakė jis antradienį Baltuosiuose rūmuose. Jų pajėgos esą kariniu požiūriu pranoksta Talibaną. „Tačiau jie turi ir norėti kovoti“, – pridūrė J. Bidenas.
Talibanas jau užėmė aštuonias provincijos sostines. „Viskas juda bloga linkme“, – „The Washington Post“ citavo ekspertą, susipažinusį su nauju kariniu padėties vertinimu.
Nuo tada, kai užsienio pajėgos gegužės pradžioje pradėjo pasitraukimą iš Afganistano, Talibanas užkariavo daug teritorijų. Jis nuo 1996 metų iki JAV vadovaujamos intervencijos 2001-aisiais kontroliavo didelę dalį šalies.
Talibanas skelbia kontroliuojantis 85 proc. Afganistano teritorijos. EPA-ELTA nuotr.
Afganistano Vyriausybės žiniasklaidos informavimo centro vadovas Dawa Khanas Menapalas buvo nužudytas sostinėje Kabule, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Vadovas nužudytas praėjus kelioms dienoms po to, kai Talibanas perspėjo reaguosiantis į padažnėjusius antskrydžius ir pradėsiantis taikytis į aukšto rango valdžios pareigūnus.
„Deja, šie laukiniai teroristai dar kartą pasielgė bailiai ir patriotišką afganą pavertė kankiniu”, – apie pareigūno nužudymą kalbėjo VRM atstovas Mirwaisas Stanikzai.
Talibanas prisiėmė atsakomybę už nužudymą, o grupuotės atstovas Zabihullahas Mujahidas tvirtino, kad pareigūnas „buvo nužudytas per specialią ataką, įvykdytą mudžahedų“.
Afganistane kovos padažnėjo šių metų gegužę, kai užsienio šalių pajėgos pradėjo pasitraukimą iš šalies, kuris bus užbaigtas vėliau rugpjūtį.
Talibanas jau dabar kontroliuoja didelę dalį kaimiškų šalies vietovių. Pastaruoju metu talibai pradėjo pulti ir didžiuosius Afganistano miestus.
Trečiadienį talibai perspėjo surengsiantys daugiau išpuolių prieš Afganistano Vyriausybės vadovus, praėjus dienai po to, kai gynybos ministrui pavyko išvengti pasikėsinimo nužudyti.
Antradienį įvykęs pasikėsinimas į gynybos ministro Bismillaho Mohammadi gyvybę buvo pirmas toks išpuolis Kabule per pastaruosius kelis mėnesius.
Afganistano ir JAV kariuomenės, kovojančios su Talibanu, pradėjo rengti daugiau antskrydžių, o talibai teigė išpuoliais reaguojantys į jų veiksmus.
Talibanas skelbia kontroliuojantis 85 proc. Afganistano teritorijos. EPA-ELTA nuotr.
Talibanas penktadienį paskelbė kontroliuojantis net 85 proc. Afganistano teritorijos, grupuotei vykdant puolamąsias operacijas daugelyje šalies, iš kurios traukiasi JAV kariuomenė, regionų.
Tiesa, talibų teiginių nepriklausomi šaltiniai kol kas nepatvirtino.
Spaudos konferencijoje Maskvoje Talibano derybininkas Shahabuddinas Delawaras tvirtino, kad „85 proc. Afganistano teritorijos”, įskaitant apie 250 iš 398 šalies apygardų, kontroliuoja grupuotė.
„Visos administracinės institucijos ir ligoninės tęsia savo darbą šioje teritorijoje. Mes užtikrinome jų funkcionalumą“, – tvirtino atstovas.
Sh. Delawaro teigimu, JAV kariuomenė iš šalies pasitraukė neva dėl to, kad Talibanas palenkė Afganistano visuomenę į savo pusę, laikantis „islamo principų“.
„Jungtinės Valstijos buvo priversto palikti mūsų teritoriją“, – pareiškė jis.
Talibų atstovas pridūrė, kad JAV nesitarė su Talibanu dėl administracinių centrų nepuolimo, tačiau šie centrai esą nebus perimti jėga.
Šią savaitę daugiau nei 1 000 Afganistano karių pabėgo į Tadžikiją, atsitraukdami nuo Talibano puolimo Afganistano šiaurėje.
Afganistano valdžia pažadėjo atsiimti visas sukilėlių perimtas apygardas ir dislokavo šimtus karių šalies šiaurėje.
Ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas gynė Vašingtono sprendimą trauktis iš Afganistano, tačiau pripažino, kad „labai mažai tikėtina“, jog Kabului pavyks kontroliuoti visą Afganistaną.
Dešimtys tūkstančių afganistaniečių bėga nuo Talibano puolimo Helmando provincijoje. EPA-ELTA nuotr.
Daugiau kaip tūkstantis Afganistano kariškių pasitraukė į Tadžikistano teritoriją po mūšių su radikalaus Talibano judėjimo nariais. Tai sakoma Tadžikistano valstybinio nacionalinio saugumo komiteto pasienio kariuomenės spaudos centro pranešime, kurį pirmadienį savo tinklalapyje paskelbė naujienų agentūra „Khovar“.
„Gelbėdamiesi nuo talibų per pasienio perėjas į Tadžikistano teritoriją pasitraukė 1 037 Afganistano vyriausybės kariuomenės kariškiai“, – pažymima pranešime.
Pasak jo autorių, vadovaujantis geros kaimynystės ir nesikišimo į Afganistano vidaus reikalus principais Afganistano kariškiams buvo leista pereiti į Tadžikistano teritoriją.
Per dvi pastarąsias savaites užfiksuoti jau keli priverstinio Afganistano kariškių perėjimo į Tadžikistano teritoriją atvejai. Padėčiai dviejų šalių pasienyje buvo skirta daugiausia dėmesio sekmadienį įvykusiame Tadžikistano prezidento Emomali Rachmono ir Afganistano prezidento Ashrafo Ghani telefoniniame pokalbyje.
Vokietijos pajėgos, priklausančios NATO kontingentui Afganistane, trečiadienį perdavė Afganistano armijai karinę stovyklą Balcho provincijoje šalies šiaurėje. Tai pranešė televizijos kanalas „Ariana News“.
Kaip pareiškė Afganistano ginkluotųjų pajėgų atstovas Fawadas Amanas, „atsakomybę už karinę stovyklą Balcho provincijoje Vokietijos kariškiai perdavė Afganistano armijos 209-ajam korpusui“. F. Amanas pridūrė, kad bazė, kurioje buvo dislokuoti VFR kariškiai, „ateityje bus naudojama kariniams tikslams“.
Anksčiau buvo pranešta, kad Vokietija ketina paspartinti savo kariuomenės išvedimą iš Afganistano ir gali tai padaryti jau iki liepos 4 d. Iš pradžių buvo planuojama, kad Bundesvero kariškiai paliks Afganistano teritoriją iki rugsėjo vidurio. Šiuo metu Afganistane yra apie 1,1 tūkst. Vokietijos kariškių. Tai didžiausias užsienio karinis kontingentas šioje šalyje po JAV pajėgų.
Balandžio 14 d. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad planuoja gegužės mėnesį pradėti Amerikos kariuomenės išvedimą iš Afganistano ir užbaigti jį iki 2021 metų rugsėjo 11 d. Tą pačią dieną NATO priėmė pareiškimą, kuriame kalbama apie sprendimą pradėti Aljanso kariškių išvedimą iki gegužės 1 d.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as lieka Didžiosios Britanijos kalėjime. Londono teismo teisėja trečiadienį atmetė gynybos prašymą paleisti jį už užstatą.
Ta pati teisėja pirmadienį atmetė JAV prašymą išduoti 49 metų australą. Vanessa Baraitser šį savo sprendimą argumentavo psichine jo sveikatos būkle ir kalinimo sąlygomis, kurios jo laukia JAV. Esą gali būti, kad jis vienutėje mėgintų nusižudyti.
Dabar teisėja pareiškė, kad J. Assange‘as Balmaršo griežtojo režimo kalėjime gerai prižiūrimas. Be to, kyla pavojus, kad jis, kaip jau praeityje, mėgins pabėgti.
J. Assange‘as beveik septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone, taip vengdamas baudžiamojo persekiojimo. Sprendimas neišduoti jo JAV gali būti skundžiamas, kaip ir sprendimas nepaleisti jo už užstatą.
JAV teisėsauga kaltina J. Assange‘ą savo portale paviešinus slaptus dokumentus apie JAV karines misijas Irake ir Afganistane.
Dešimtys tūkstančių afganistaniečių bėga nuo Talibano puolimo Helmando provincijoje. EPA-ELTA nuotr.
Pastarosiomis dienomis maždaug 35 000 žmonių pabėgo nuo įnirtingų kovų pietinėje Afganistano Helmando provincijoje. Jungtinės Tautos (JT) apytiksliai skaičiuoja, kad per didžiulį Talibano puolimą žuvo arba buvo sužeista apie 200 žmonių.
Per pastarąsias dienas nuo įnirtingų vyriausybės pajėgų ir Talibano kovotojų susirėmimų Laškargaho miesto – Helmando provincijos sostinės – pakraštyje pabėgo maždaug 5 000 šeimų.
„Afganistano pajėgos pasitraukė iš kai kurių teritorijų, kad išvengtų aukų tarp saugumo pajėgų ir civilių. Dabar vykdoma operacija, skirta užimti tas vietas“, – agentūrai dpa sakė regiono pareigūnas.
Sukilėliai nutraukė elektros energijos tiekimą miestui ir bombardavo kelius, o vyriausybės specialiosios pajėgos atakuoja sukilėlių pozicijas iš oro ir žemės.
Kovos vyksta, nepaisant to, kad tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano prasidėjo taikos derybos. Derybos prasidėjo Katare praėjusį mėnesį, bet abi pusės kol kas nepasiekė jokios pažangos.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Prieš Afganistano vyriausybės ir Talibano taikos derybas JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie ženklų amerikiečių karių skaičiaus sumažinimą Afganistane.
D. Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad JAV karių skaičius „per labai trumpą laiką“ bus sumažintas iki 4 000. Šiuo metu šalyje dislokuota apie 8 600 amerikiečių.
Pasak S. Trumpo, nuo vasario pradžios Afganistane nežuvo nė vienas JAV kareivis. „Afganistane pasiekta didelės pažangos“, – kalbėjo jis. D. Trumpas sakė, kad JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo vyks į savaitgalį Dohoje prasidėsiančias taikos derybas.
Anot M. Pomepo, derybos yra „istorinis šansas Afganistanui užbaigti keturis karo ir kraujo liejimo dešimtmečius“. Jis priminė Afganistano vyriausybės ir talibų pažadą, kad teroristai iš Afganistano žemės daugiau niekuomet negrasins JAV ar jų sąjungininkėms. 2001 metų rugsėjo 11-osios atakos – penktadienį minimos 19-osios jų metinės – tapo dingstimi JAV vadovaujamų pajėgų įžengimui į Afganistaną.
D. Trumpas paskelbė ir apie tolesnį karių skaičiaus mažinimą Irake. Čia karių skaičius taip pat „per labai trumpą“ laiką bus sumažintas iki 2 000, sakė prezidentas.
Pentagonas prieš kelias dienas pranešė, kad JAV karių skaičių Irake sumažins nuo 5 200 iki 3 000. Tai įmanoma dėl pažangos, kurios pasiekė Irako pajėgos, pranešė JAV gynybos departamentas.
Afganistanas: kalėjimo užpuolimo aukų skaičius padidėjo iki 20. EPA-ELTA nuotr.
Mažiausiai 20 žmonių žuvo užpuolus kalėjimą Dželalabade, Afganistano rytuose esančios Nangarharo provincijos administraciniame centre.
Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas „1 TV“, remdamasis savo šaltiniais.
Anksčiau televizijos kanalas „Tolo News“ informavo apie penkis per incidentą žuvusius ir 42 nukentėjusius žmones.
„1 TV“ duomenimis, sekmadienį teroristas mirtininkas detonavo užminuotą automobilį prie Dželalabado kalėjimo vartų. Po sprogimo smogikams pavyko patekti į pastatą.
Susirėmimai tęsėsi iki pirmadienio ryto, penki užpuolikai buvo nukauti. Pasak neįvardyto šaltinio, per ataką iš pataisos įstaigos mėgino pabėgti, bet buvo sučiupti 700 kalinių.
Išpuolis Dželalabade surengtas musulmonų Aukojimo šventės (Eid al-Adha) dienomis. Radikalus Talibano judėjimas ir Afganistano vyriausybė šiuo laikotarpiu paskelbė trijų dienų paliaubas.
Kaip pažymi „1 TV“, atsakomybę už ataką Dželalabade prisiėmė vieną iš grupuočių, susijusių su teroristine „Islamo valstybės“ organizacija.
Didelė grupė Lenkijos kariškių iš misijos Afganistane grįžo į tėvynę su koronavirusu. Tai penktadienį pranešė Lenkijos kariuomenės vyriausiojo vado atstovas spaudai Marekas Pawlakas.
Anot jo, koronavirusas patvirtintas 99 kariams. „Dauguma jų serga be simptomų“, – sakė M. Pawlakas televizijos kanalui TVN 24. Užsikrėtę kariškiai izoliuoti. Keturi žmonės gydomi ligoninėje.
Iki šiol Lenkijoje nustatyti 39 407 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 1 612 infekuotųjų mirė.
