azeru_mergaite

Šiandien portalo Slaptai.lt dėmesio centre – 2009-aisiais metais Azerbaidžano leidinyje 1news.az paskelbta Rizvano GUSEINOVO publikacija „Armėnų terorizmas – Sovietų Sąjungoje ir po SSRS žlugimo”. 

Šio straipsnio vertimas padės mūsų skaitytojams dar giliau suvokti musulmoniškojo Azerbaidžano tragedijos priežastis, dydžius ir pasekmes.

Minėta publikacija ir papildo, ir apibendrina portale slaptai.lt jau skelbtas ištraukas iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“.

Artimiausiu metu bus paskelbta 11-oji, paskutinioji, „Azerbaidžano golgotos” dalis. Paskutiniojoje dalyje, be kita ko, pateiksime informacijos ir apie svariausias, įtakingiausias, žiauriausias armėniškas teroristines orgaizacijas, ne vieną dešimtmetį terorizavusias tiek azerbaidžaniečius, tiek turkus, tiek ir armėnus, troškusius taikiai sugyventi su visais savo kamynais.

Continue reading „Azerbaidžano golgota (10)”

azeru_mergaite

Tai – devintoji, paskutinioji, ištrauka iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“. 

Devintojoje ištraukoje apžvelgiamas 1994 – 2002-ųjų metų laikotarpis. Ne mažiau dramatiškas nei ankstesnieji. 

Priminsime: pirmosiose dalyse aprašytos 1885 – 1896, 1903 – 1914, 1915 – 1918, 1918 – 1948, 1965 – 1980, 1980 – 1985, 1985 – 1988, 1989 – 1993 -aisiais patirtos nelaimės.

minėtos enciklopedijos redakcija Slaptai.lt parinkusi tik tipiškiausius, bet toli gražne visus atvejus. Šios knygos autorius ir mokslinis vadovas – Rovšanas Mustafajevas, Azerbaidžano NMA Žmogaus teisių instituto direktorius, politinių mokslų daktaras.

10-oje ir 11-oje „Azerbaidžano golgotos“ dalyse bus pateikta JAV valstybės departamento pozicija dėl Armėnijos – Azerbaidžano konflikto ir Azerbaidžano Valstybinės karo belaisvių, įkaitų ir dingusių be žinios piliečių reikalų komisijos informacija.

Continue reading „Azerbaidžano golgota (9)”

azeru_mergaite

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 7-ąją ištrauką iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“. 

Šioje ištraukoje pasakojama, kaip armėnų teroristinių organizacijų nariai, siekdami išlaisvinti Prancūzijoje kalinčius savo sėbrus, rengė teroro aktus traukiniuose Lionas – Paryžius bei Paryžiaus prekybos centruose, kaip, siekdami išprovokuoti neramumus, žudė saviškius Karabache, kaip bendradarbiavo su KGB, rengdami pogromus Sumgaite.

Šią ištrauką perskaitę sužinosite, ar smogikai iš Dašnakcutiun ir ASALA palaikė ryšius su liūdnai pagarsėjusiu narkotikų baronu Karlosu, pravarde Šakalas, kodėl Michailo Gorbačiovo žmona Raisa Amerikoje buvo susitikusi su teroristais iš Dašnakcutiun, kodėl 1985-aisiais Giandžos gimdymo namuose padaugėjo azerbaidžaniečių tautybės naujagimių mirčių, kas ištarė žodžius „Geras musulmonas – miręs musulmonas“, ką bylojo scenarijus „Gervė“…

Continue reading „Azerbaidžano golgota (7)”

azeru_mergaite

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 6-ąją ištrauką iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“. Ši enciklopedinio pobūdžio knyga (enciklopedijos idėjų autorius ir mokslinis vadovas – Rovšanas Mustafajevas, Azerbaidžano NMA Žmogaus teisių instituto direktorius, politinių mokslų daktaras) liudija sudėtingą, tragišką Azerbaidžano (taip pat – ir Turkijos) likimą.

Pirmosiose dalyse aprašytos 1885 – 1896, 1903 – 1914, 1915 – 1918, 1918 – 1948, 1965 – 1980 patirtos nelaimės.

Šeštojoje ištraukoje apžvelgiami 1980 – 1985 metų įvykiai. Tai – irgi labai svarbi ištrauka. Ji byloja, jog teroristinės armėnų grupuotės, įskaitant „Spalio 3-osios organizaciją“, JSAG, ASALA, Dašnakcutiun, „Orli organizaciją“, „Birželio 9-osios organizaciją“, smurto neatsisakė net 20-ojo amžiaus pabaigoje. Kas dėjosi viduramžiais, – viena medalio pusė. Visai kas kita, kai prieš kelis šimtus metų naudotos priemonės naudojamos ir šiais laikais. Naudojamos ne kur nors už tūkstančių kilometrų tolimojoje Azijoje ar Afrikoje, o būtent čia, Europoje.

Continue reading „Azerbaidžano golgota (6)”

azeru_mergaite

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 5-ąją ištrauką iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“. Ši enciklopedinio pobūdžio knyga (enciklopedijos idėjų autorius ir mokslinis vadovas – Rovšanas Mustafajevas, Azerbaidžano NMA Žmogaus teisių instituto direktorius, politinių mokslų daktaras) liudija sudėtingą, tragišką Azerbaidžano likimą.

Pirmosiose dalyse aprašytos 1885 – 1896, 1903 – 1914 ir 1915 – 1918, 1918 – 1948 patirtos nelaimės.

Penktojoje ištraukoje apžvelgiami 1965 – 1980 metų įvykiai. Tai – labai svarbi ištrauka. Ji byloja, jog teroristinės armėnų organizacijos smurto neatsisakė net 20-ojo amžiaus pabaigoje. Kas dėjosi 19-ojo amžiaus pabaigoje ar 20-ojo pradžioje, – viena medalio pusė. Visai kas kita, kai prieš šimtą metų naudotos priemonės naudojamos ir 20-ojo amžiaus pabaigoje. Naudojamos ne kur nors už tūkstančių kilometrų tolimojoje Azijoje, o būtent čia, Europoje.

Continue reading „Azerbaidžano golgota (5)”

azeru_mergaite

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 4-ąją ištrauką iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“. Ši enciklopedinio pobūdžio knyga (enciklopedijos idėjų autorius ir mokslinis vadovas  – Rovšanas Mustafajevas, Azerbaidžano NMA Žmogaus teisių instituto direktorius, politinių mokslų daktaras) liudija sudėtingą, tragišką Azerbaidžano likimą.

Pirmosiose trijose dalyse aprašytos 1885 – 1896, 1903 – 1914 ir 1915 – 1918-aisiais patirtos nelaimės. Ketvirtojoje ištraukoje apžvelgiami 1918 – 1948-ųjų metų įvykiai. Pagrindinis dėmesys sukoncentruotas į teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ nusikaltimus. Pasirodo, šios organizacijos aktyvistai iškilius Azerbaidžano politikus, mokslininkus, dvasininkus persekiojo ir Vokietijoje, Italijoje, Gruzijoje, net Jungtinėse Valstijose.

Continue reading „Azerbaidžano golgota (4)”

azeru_mergaite

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 2-ąją ištrauką iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“.

Ši enciklopedinio pobūdžio knyga (enciklopedijos idėjų autorius ir mokslinis vadovas  – Rovšanas Mustafajevas, Azerbaidžano NMA Žmogaus teisių instituto direktorius, politinių mokslų daktaras) liudija sudėtingą, tragišką Azerbaidžano likimą.

Antrojoje ištraukoje apžvelgiami 1903 – 1914-ųjų metų įvykiai (1-ojoje dalyje aprašomos 1885 – 1896-aisiais patirtos nelaimės). Vėlesnėse dalyse bus analizuojami 1915 – 1918, 1919 – 1948, 1965 – 1980, 1980 – 1994 laikotarpiai.

Paskutiniojoje dalyje pateiksime išsamią publikaciją, pasakojančią apie JAV Vyriausybės požiūrį į armėniškojo terorizmo apraiškas.

Continue reading „Azerbaidžano golgota (2)”

azeru_mergaite

Slaptai.lt skaitytojai jau pastebėjo, kad mūsų portalas daug dėmesio skiria tokioms musulmoniškoms šalims kaip Azerbaidžanas. Šito nepaneigsi.

Bet šios aplinkybės mes ir neginčijame. Kodėl domimės tolima musulmoniška valstybe? Atsakymas tikriausiai pasirodys keistas, netikėtas. Ir vis dėlto negaliu nepastebėti, jog mes, lietuviai, ir jie, azerbaidžaniečiai, turime daug panašumų. Drįstu manyti, jog mes dvasiškai, kultūriškai, istoriškai kur kas artimesni nei atrodo iš šalies.

Taip, Azerbaidžanas – toli nuo Lietuvos. Mes – krikščionys, jie – musulmonai. Mūsų kalba ir raštas – labai nepanašūs. Azerbaidžaniečiui prabilti lietuviškai, o mums išmokt kalbėti azerbaidžanietiškai, – didis galvos skausmas.

Ir vis dėlto turime panašumų, apie kuriuos, man regis, plačiau derėtų žinoti tiek Lietuvai, tiek Azerbaidžanui. Mums taip pat derėtų išmokt atpažinti specialiai, sąmoningai skleidžiamus klaidinančius mitus apie azerbaidžaniečius kaip, sakykim, žiaurius krikščionių engėjus.

Continue reading „Azerbaidžano golgota (1)”

Šiandien puiki proga prisiminti 2010-ųjų metų pradžioje portale Slaptai.lt skelbtą Gintaro Visocko publikaciją „Teroristais tampa ne tik musulmonai”. Mat Azerbaidžano leidinys 1News.Az šių metų gruodžio pabaigoje pranešė, jog CŽV išslaptino pranešimą apie armėnų teroristines grupuotes, veikusias JAV ir Europoje.

Svarbu tai, kad CŽV dokumente pabrėžiama, jog šio terorizmo pavojus – neišnykęs. Taip pat būtina pastebėti, jog Europa, remiantis CŽV dokumentais, nuolaidžiavo ASALA ir JCAG teroristams.

Savo skaitytojams pirmiausiai pateikiame svarbiausias 1News.Az pranešimo ištraukas, o po to – sutrumpintą žurnalisto Gintaro Visocko straipsnį „Teroristais tampa ne tik musulmonai”.

Continue reading „Juk teroristais tampa ne tik musulmonai…”

Aktualijų portalas Slaptai.lt jau paskelbė keletą žurnalisto Gintaro Visocko fotoreportažų, pasakojančių apie kelionę į Azerbaidžaną. Omenyje turimi fotoreportažai apie Baku tarptautinį humanitarinį forumą, Baku senamiestį ir išvyką į Azerbaidžano miestą Giandžą.

Mūsų skaitytojai taip pat turėjo galimybę perskaityti apibendrinantį G.Visocko straipsnį "Kodėl pavydžiu Azerbaidžanui".

Šiandien Slaptai.lt publikuoja videoreportažą, pasakojantį apie buvusioje Azerbaidžano sostinėje Giandžoje surengtą šventę – įspūdingą, spalvingą, nuotaikingą šventę.

Continue reading „Azerbaidžanas – videostudijos „SLAPTAI.LT” kadruose”

Spalio 31 – lapkričio 1 dienomis Azerbaidžano sostinėje Baku vyko tarptautinis humanitarinis forumas, skirtas globalaus 21 – ojo amžiaus pasaulio perspektyvoms bei iššūkiams aptarti. Diskusijose, į kurias rinkosi žymūs mokslininkai, Nobelio premijos laureatai, kultūros atstovai, valstybių vadovai iš 78 šalių, dalyvavau ir aš.

Continue reading „Turime investuoti į svarbiausią – žmones ir mokslo pažangą”

Šiandien nieko nenustebinsi net ir egzotiškiausiomis kelionėmis. Tokia globalaus pasaulio specifika. Per keletą valandų moderniu lėktuvu galima pasiekti Ameriką, Afriką, Tolimuosius Rytus…

Tačiau savaitės kelionė į saulėtąjį Azerbaidžaną buvo ypatinga. Azerbaidžanas maloniai nustebino savo didingumu, svetingumu, modernumi. Azerbaidžanas – ambicinga, perspektyvi šalis. Azerbaidžanas – visai ne toks, kokį mes dažnusyk įsivaizduojame. Apie Azerbaidžaną kuriami klaidingi, dezinformuojantys mitai. Kai kada – dėl neišmanymo, kai kada – specialiai. Juk Azerbaidžanas turi oponentų. 

Continue reading „Gintaras Visockas: kodėl pavydžiu Azerbaidžanui”

Giandža – vienas didžiausių Azerbaidžano miestų po sostinės Baku. Čia teko svečiuotis vos dvi dienas. Kad ir kaip besistengtumei, per keliolika valandų neįmanoma visko sužinoti, pamatyti, suprasti.

Tačiau įspūdžių užteks visam gyvenimui. Šventė, kurią mums, 3-iojo Baku tarptautinio humanitarinio forumo dalyviams, padovanojo Giandžos gyventojai, – atmintyje išliks ilgam. Centrinės Giandžos gatvės ir aikštės buvo sausakimšos. Regis, svečių pasitikti sugužėjo visas miestas.

Azerbaidžanietiškam svetingumui nebuvo ribų. Būtent Giandžoje mes išvydome, kaip temperamentingai, virtuoziškai, artistiškai azerbaidžaniečiai atlieka savo šokius, kokios melodingos tautiškos dainos, giesmės, eilėraščiai, kokius šarvus ir ginklus nešiojo senovės kariai, kokiais sudėtingais ornamentais papuošti kilimai, kokie skanūs nacionaliniai sūriai, saldumynai ar čia pat, po atviru dangumi, iškepti avienos kepsniai.

O kokie spalvingi azerbaidžanietiški tautiniai drabužiai?! O kokie mieli azerbaidžaniečių vaikučiai, dėvintys nacionalinius drabužius?! Visa Giandža stengėsi kuo daugiau mums papasakoti apie savo didvyrius – karžygius, papročius, tradicijas.

Kitą dieną svečiavomės netoli Giandžos įsikūrusioje Goy Gol gyvenvietėje, aplankėme čia veikiantį kraštotyros muziejų, modernią azerbaidžanietiškų vynų gamyklą. Netoli Giandžos įkurtas įspūdingas azerbaidžaniečių išminčiaus, šviesuolio, filosofo Nizami mauzoliejus. Čia irgi svečiuotasi. Netoli Giandžos įkurta moderni sanatorija, kur žmonės gydomi ne purvo, o naftos voniomis. Toji sanatorija mums taip pat buvo parodyta.

Slaptai.lt skelbia žurnalisto Gintaro Visocko nuotraukas, pasakojančias apie viešnagę Azerbaidžano mieste Giandžoje.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

« 1 2 »

2013.11.12

Giandža – vienas didžiausių Azerbaidžano miestų po sostinės Baku. Čia teko svečiuotis vos dvi dienas. Kad ir kaip besistengtumei, per keliolika valandų neįmanoma visko sužinoti, pamatyti, suprasti.

Tačiau įspūdžių užteks visam gyvenimui. Šventė, kurią mums, 3-iojo Baku tarptautinio humanitarinio forumo dalyviams, padovanojo Giandžos gyventojai, – atmintyje išliks ilgam. Centrinės Giandžos gatvės ir aikštės buvo sausakimšos. Regis, svečių pasitikti sugužėjo visas miestas.

Azerbaidžanietiškam svetingumui nebuvo ribų. Būtent Giandžoje mes išvydome, kaip temperamentingai, virtuoziškai, artistiškai azerbaidžaniečiai atlieka savo šokius, kokios melodingos tautiškos dainos, giesmės, eilėraščiai, kokius šarvus ir ginklus nešiojo senovės kariai, kokiais sudėtingais ornamentais papuošti kilimai, kokie skanūs nacionaliniai sūriai, saldumynai ar čia pat, po atviru dangumi, iškepti avienos kepsniai.

O kokie spalvingi azerbaidžanietiški tautiniai drabužiai?! O kokie mieli azerbaidžaniečių vaikučiai, dėvintys nacionalinius drabužius?! Visa Giandža stengėsi kuo daugiau mums papasakoti apie savo didvyrius – karžygius, papročius, tradicijas.

Kitą dieną svečiavomės netoli Giandžos įsikūrusioje Goy Gol gyvenvietėje, aplankėme čia veikiantį kraštotyros muziejų, modernią azerbaidžanietiškų vynų gamyklą. Netoli Giandžos įkurtas įspūdingas azerbaidžaniečių išminčiaus, šviesuolio, filosofo Nizami mauzoliejus. Čia irgi svečiuotasi. Netoli Giandžos įkurta moderni sanatorija, kur žmonės gydomi ne purvo, o naftos voniomis. Toji sanatorija mums taip pat buvo parodyta.

Slaptai.lt skelbia žurnalisto Gintaro Visocko nuotraukas, pasakojančias apie viešnagę Azerbaidžano mieste Giandžoje.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

« 2 3 »

2013.11.11

Azerbaidžano sostinė Baku. Slaptai.lt nuotraukoje žurnalistas Gintaras Visockas. Azerbaidžano sostinė Baku. Slaptai.lt nuotraukoje žurnalistas Gintaras Visockas.
Giandža pasitinka svečius. Slaptai.lt nuotr. Giandža pasitinka svečius. Slaptai.lt nuotr.
Baku centras. Slaptai.lt nuotr. Baku centras. Slaptai.lt nuotr.
Į šią gatvelę įeiti galima tik po vieną. Slaptai.lt nuotr. Į šią gatvelę įeiti galima tik po vieną. Slaptai.lt nuotr.
Žilą senovę menantys Baku bokštai Žilą senovę menantys Baku bokštai
Baku senamiestis. Slaptai.lt nuotr. Baku senamiestis. Slaptai.lt nuotr.
Azerbaidžano vėliava. Slaptai.lt nuotr. Azerbaidžano vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Azerbaidžano sostinėje gausu paminklų žymiems azerbaidžaniečiams. Slaptai.lt nuotr. Azerbaidžano sostinėje gausu paminklų žymiems azerbaidžaniečiams. Slaptai.lt nuotr.
Baku centre. Slaptai.lt nuotr. Baku centre. Slaptai.lt nuotr.
Tolumoje - Azerbaidžano dangoraižiai. Slaptai.lt nuotr. Tolumoje - Azerbaidžano dangoraižiai. Slaptai.lt nuotr.
Krautuvėlė Baku senamiestyje. Slaptai.lt nuotr. Krautuvėlė Baku senamiestyje. Slaptai.lt nuotr.
Baku. Slaptai.lt nuotr. Baku. Slaptai.lt nuotr.
Baku senamiesčio grožis. Slaptai.lt nuotr. Baku senamiesčio grožis. Slaptai.lt nuotr.
Gražuolis Baku. Slaptai.lt nuotr. Gražuolis Baku. Slaptai.lt nuotr.
Kiekviena gatvė Baku mieste - nepakartojama, unikali. Slaptai.lt nuotr. Kiekviena gatvė Baku mieste - nepakartojama, unikali. Slaptai.lt nuotr.
Šiuolaikinio Baku gatvėse. Slaptai.lt nuotr. Šiuolaikinio Baku gatvėse. Slaptai.lt nuotr.
Žurnalistas Gintaras Visockas. Baku senamiestis. Slaptai.lt nuotr. Žurnalistas Gintaras Visockas. Baku senamiestis. Slaptai.lt nuotr.
Senoviniai Baku bokštai. G.Visocko nuotr. Senoviniai Baku bokštai. G.Visocko nuotr.
Giandžos vaikai. Slaptai.lt nuotr. Giandžos vaikai. Slaptai.lt nuotr.
Didinga Azerbaidžano sostinė Baku. Slaptai.lt nuotr. Didinga Azerbaidžano sostinė Baku. Slaptai.lt nuotr.
Italijos mokslininkas Aleksandro Vitale pas azerbaidžanietiškų kilimų ir suvenyrų pardavėjus. laptai.lt nuotr. Italijos mokslininkas Aleksandro Vitale pas azerbaidžanietiškų kilimų ir suvenyrų pardavėjus. laptai.lt nuotr.
Baku fontanai. Slaptai.lt nuotr. Baku fontanai. Slaptai.lt nuotr.
Kiek kainuoja suvenyriniai Azerbaidžano kilimai. Slaptai.lt nuotr. Kiek kainuoja suvenyriniai Azerbaidžano kilimai. Slaptai.lt nuotr.
Derybos pas azerbaidžanietiškais kilimais prekiaujančius verslininkus. Slaptai.lt nuotr. Derybos pas azerbaidžanietiškais kilimais prekiaujančius verslininkus. Slaptai.lt nuotr.
Azerbaidžanietiški bokštai Azerbaidžanietiški bokštai
Baku taksistai. Slaptai.lt nuotr. Baku taksistai. Slaptai.lt nuotr.
Azerbaidžanietiškos klumpės - už prieinamą kainą. Slaptai.lt nuotr. Azerbaidžanietiškos klumpės - už prieinamą kainą. Slaptai.lt nuotr.
Dar vienas fontanas Baku centre. Dar vienas fontanas Baku centre.
Dar viena suvenyrų parduotuvėlė. Slaptai.lt nuotr. Dar viena suvenyrų parduotuvėlė. Slaptai.lt nuotr.
Nepakartojamas Baku senamiestis Nepakartojamas Baku senamiestis
« 1 2 »

Azerbaidžano sostinės pažinti per keletą dienų – neįmanoma. Bet pamilti šį miestą – lengva, paprasta, natūralu. Tiesiog šio miesto neįmanoma nepamilti. Šis miestas palieka neišdildomą įspūdį. Baku įspūdingas net tiems, kurie vaikščiojo Paryžiaus, Berlyno, Briuselio ar Londono gatvėmis.

Pirmiausia – įspūdinga milžiniška Azerbaidžano vėliava, besiplaikstanti Vėliavos aikštėje prie įlankos. Vėliava – tokia milžiniška, kad ją galima išvysti iš beveik bet kurio 3,5 milijonų gyventojų turinčios sostinės pakraščio. Naktį Azerbaidžano valstybinė vėliava apšviesta galingų prožektorių, todėl ir sutemus žaižaruoja savo sodriomis spalvomis.

Naktį įspūdingi ir tie Baku dangoraižiai, ant kurių stiklinių sienų galingi lazeriai piešia besiplaikstančią mėlyną – raudoną – žalią Azerbaidžano vėliavą. Lazerių sukurta vėliava taip pat matoma iš labai toli.

Žavinga beveik 14 km ilgio Baku krantinė, skendinti palmių, pušų, gėlių žalumoje, papuošta kiaurą parą veikiančių fontanų. Erdvi, spalvinga pėsčiųjų zona, jungianti Baku senamiestį su naujaisiais rajonais. Čia irgi gausu gėlynų, fontanų. Baku centre į dangų šauną dešimtys modernių viešbučių. Azerbaidžaniečiai didžiuojasi, kad jų sostinėje – itin daug pačios aukščiausios klasės viešbučių.

Savo skiriamąjį bruožą turi ir Baku senamiestis. Baku senamiesčio su niekuo nesupainiosi. Čia – ir didingi gynybinės sienos bokštai, ir siauros, vos kelių metrų pločio gatvelės, ir azerbaidžanietiškų suvenyrų parduotuvės, ir maloniai savo prekes siūlantys verslininkai, ir turistų laukiančios kavinės…

O kiek daug Azerbaidžano sostinėje jaunų žmonių?! Mandagūs, paslaugūs, besišypsnatys jaunuoliai ir merginos – tai dar vienas skiriamasis Azerbaidžano bruožas, bylojantis apie nacijos gyvybingumą, energingumą, perspektyvumą. Užkalbinti praeiviai tvirtino, kad jaunų, nė 35-erių metų neturinčių azerbaidžaniečių, – daugiau nei pusė.

Senstanti Europa gali Azerbaidžanui tik pavydėti tokių puikių demografinių rodiklių. Juolab kad per pastaruosius du dešimtmečius rimtų politinių, ekonominių ir kultūrinių pasiekimų Azerbaidžanas pasiekė ypač sudėtingomis sąlygomis. Iš Azerbaidžano atimtas Kalnų Karabachas. Dėl klastingos Armėnijos – Rusijos karinės invazijos Azerbaidžanas neteko beveik 20 proc. teritorijos. Azerbaidžanui teko sunki našta – priglausti milijoną pabėgėlių. Sutikite, devynetą milijonų gyventojų skaičiuojančiai valstybei – tai rimtas iššūkis.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Redakcijos prierašas.

Lapkričio 11-ąją portalas Slaptai.lt skelbs trečiąją „Azerbaidžanietiško dienoraščio” dalį. Mūsų skaitytojai galės išvysti fotoreportažą apie spalvingą Giandžos miesto šventę. 3-iojo Baku Tarptautinio humanitarinio forumo dalyviams Giandžos miesto gyventojai padovanojo išties neužmirštamų akimirkų.

Taip pat bus publikuotas žurnalisto Gintaro Visocko komentaras.

2013.11.08

« 1 2 »

Šių metų spalio 31-ąją – lapkričio 1-ąją dienomis į Azerbaidžano sostinę Baku sugužėjo kaip niekad gausus būrys užsienio svečių – prezidentų, diplomatų, mokslininkų, parlamentarų, žurnalistų… Iš viso tomis dienomis Baku svečiavosi delegacijos iš maždaug 70-ies valstybių, įskaitant Europos Sąjungą, Aziją, Pietų Ameriką, Afriką. Iš viso – beveik tūkstantis delegatų. Visi jie turėjo progų patirti, kas yra azerbaidžanietiškas svetingumas ir kokia didinga, moderni, graži Azerbaidžano sostinė.

Ir vis dėlto pagrindinis kelionės į Azerbaidžaną tikslas – ne ekskurijos, ne turizmas. Tomis dienomis Azerbaidžane dirbo Baku 3-asis Tarptautinis humanitarinis forumas, svarstęs, beje, visiems mums gyvybiškai aktualias temas. Štai tik keletas iš jų: „Multikultūriškumas ir išskirtinumas: ieškant bendro sutarimo”, „Stabilus vystymasis ir eklogiška civilizacija”, „Nacionalinis identitetas postmodernizmo epochoje”, „Aktualūs informacinės plėtros klausimai globalizacijos sąlygomis”…

Forumo dalyvius ir svečius pagerbė Azerbaidžano prezidentas ponas Ilhamas Alijevas.

Svarbu pabrėžti, kad Azerbaidžano valstybės iniciatyva jau trečią kartą organizuotame forume pranešimus skaitė bei diskusijose dalyvavo itin daug žymių politikų, mokslininkų. Pavyzdžiui, forume dirbo aštuonetas prezidentų:  9-asis Turkijos prezidentas Suleimanas Demirelis, buvęs Bulgarijos prezidentas Želiu Želevas, buvęs Bulgarijos prezidentas Georgijus Pyrvanovas, buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleras, buvęs Rumunijos prezidentas Emilis Konstantinesku, buvęs Chorvatijos prezidentas Stepanas Mesičius, buvęs Estijos prezidentas Arnoldas Riutelis, buvęs Serbijos prezidentas Borisas Tadičius.

Šiame forume taip pat dirbo 13-a Nobelio premijos laureatų: Džonatanas Grosas, Ada Jonat, Arie Varšelis, Finas Kidlandas Rodžeras Devidas Kornbergas, Betsas Robertas Laflinas, Robertas Emersonas Lukas, Rudolfas Arturas Markusas, Edvardas K. Preskotas, Džeimsas Edvardas Rotmenas, Džordžas F. Smutas, Klausas fon Klicingas, Danas Šehtmanas…

Lietuvą atstovavo parlamentarai Mantas Adomėnas ir Juras Požela, Lietuvos Edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, buvusi diplomatė Halina Kobeckaitė, kompanijos „Western Union” vyriausioji analitikė Saulė Augaitytė, ELTOS generalinė direktorė Gražina Ramanauskaitė – Tiumenevienė ir aktualijų portalo Slaptai.lt redaktorius Gintaras Visockas.

Šiandien aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia pluoštą nuotraukų, pasakojančių apie Baku 3-iąjį tarptautinį humanitarinį forumą. Artimiausiu metu Slaptai.lt publikuos šūsnį nuotraukų, kurios byloja, kokia įspūdinga Azerbaidžano sostinė Baku, koks žavus Baku senamiestis ir kokią puikią šventę forumo dalyviams surengė Giandžos miesto gyventojai.

Juk pasibaigus forumui svetingieji azerbaidžaniečiai svečių neišleido namo. Mes turėjome unikalią galimybę dvi dienas svečiuotis Azerbaidžano regionuose – Giandžoje, Gabaloje, Guboje, Liankiarane ir Nahičevanėje. Slaptai.lt pasirinko dviejų dienų ekskursiją į Giandžą.

Mūsų skaitytojai artimiausiu metu turės progų išvysti per tūkstantį unikalių nuotraukų bei perskaityti keletą žurnalisto Gintaro Visocko publikacijų „Azerbaidžanietiškas dienoraštis”. O kol kas tepridursime, jog Azerbaidžanas – ne toks, kokį mes dažnusyk įsivaizduojame. Apie Azerbaidžaną sukurta neteisingų mitų. Tie mitai, kaip bebūtų gaila, – gajūs. Tuo tarpu šiandieninis Azerbaidžanas – daug sykių modernesnis, civilizuotesnis, demokratiškesnis, tvarkingesnis, draugiškesnis, taikingesnis, nei mes linkę manyti.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.11.07   

„Azerbaidžanas ir JAV yra partneriai kovoje su sunkiausiomis pasaulio problemomis, pradedant priešinimusi terorizmui ir baigiant tarnyba petys petin Afganistane bei bendradarbiavimu užtikrinant taikią ateitį afganų tautai“, – rašo Azerbaidžano ambasadorius JAV Elinas Suleimanovas laikraštyje The Washington Times.

Amerikos ir Azerbaidžano bendradarbiavimui įrodyti diplomatas pateikia tokius faktus, kaip krovinių gabenimas į Afganistaną per „Šiaurės paskirstymo tinklą“ ir Kaspijos dujų tiekimas Europos rinkai.

„Azerbaidžanas, valstybė, kuri didžiuojasi savo musulmonišku kultūros paveldu, stipriai remia kultūrų dialogą ir palaiko gerus, draugiškus santykius su Izraeliu“, – pabrėžia E.Suleimanovas.

Continue reading „Azerbaidžanas dėlioja demokratiją po akmenėlį”

stalioraitis

Retai Seimo Konstitucijos salė būdavo tokia sausakimša, kaip š.m. sausio 18 d. paminint sovietinę agresiją prieš beginklius azerbaidžaniečius jų sostinėje Baku 1990 m. sausio 19-20 d.
 
Renginio „Baku-Vilnius: lemtingi sausio įvykiai laisvės kelyje“ dalyviai patekdami į Konstitucijos salę galėjo susipažinti su tragiškų Baku įvykių fotografijų stendu ir pasilikti atminimui unikalų leidinį „AGRESIJA. Baku-Sausis-1990“, išleistą praėjus vos penkioms dienoms po 1990 m. sausio 20 d. Azerbaidžano tragedijos. Lietuviui leidinys brangus tuo, kad jis atspausdintas Vilniuje, o vienas iš dviejų leidinio redaktorių yra Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos pirmininkas, aktyvus Lietuvos Sąjūdžio dalyvis, Azerbaidžano nusipelnęs žurnalistas Mahiras Gamzajevas. 

Continue reading „Baku – 1990 metų sausio 20 diena, Vilnius – 1991 m. sausio 13 diena”

azeri_vomen

„Prezidento Ilchamo Alijevo vyriausybė nori sudaryti buvusiai sovietinei respublikai ištaigingumo ir demokratiškumo įvaizdį.

Prezidento patarėjas Ali Chasanovas sako: „Mes norime Persų įlankos karalysčių turtų ir Europos šalių atvirumo“, – cituoja Irena Biušleb laikraštyje Neue Zürcher Zeitung„.

„Tačiau jis pripažįsta, kad šalis dar nepasiekė aukščiausio demokratijos laiptelio“, – tęsia ji. Anot jos, pažangos šioje srityje praktiškai nėra.

Stebėtojai laukia reformų, tačiau opozicija ir kritiškai nusiteikusi žiniasklaida, o taip pat nepriklausomi musulmonų dvasiškiai ir civiliniai aktyvistai atsidūrė marginalinėje padėtyje. Vyriausybė kuria pilietinės visuomenės regimybę formaliai nepriklausomų organizacijų pagalba.

Continue reading „Lobistinės Azerbaidžano pastangos”

azeri_old

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia keletą užsienio spaudoje pasirodžiusių straipsnių apie šiandieninį Azerbaidžaną. Šios publikacijos turėtų sudominti mūsų skaitytojus, kadangi nūnai Azerbaidžano sostinėje Baku rengiamas Eurovizijos konkursas. Žodžiu, viso pasaulio dėmesys sukoncentruotas į Azerbaidžaną.

Elmaras Mamedjarovas

Azerbaidžano laimėjimai

Galimybė surengti Eurovizijos finalą – ženklas, kad Azerbaidžanas grįžta į tarptautinę bendriją, šansas pademonstruoti mūsų laimėjimus po nepriklausomybės įgavimo, rašo savo straipsnyje „The Wall Street Journa”l” Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Elmaras Mamedjarovas.

Continue reading „Nepažįstamas Azerbaidžanas: tikri ir tariami laimėjimai”