Šeštadienį prasideda Prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis.
 
Įstatymas draudžia rinkimų agitaciją, iki jų pradžios likus 30 valandų ir rinkimų dieną, iki balsavimo pabaigos. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama nuo gegužės 25 d. 1 val. nakties iki gegužės 26 d. 20 val., išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais.
 
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido VRK) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, referendumą, jų svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose ar referendume, balsuoti už arba prieš kandidatą, referendumui teikiamo sprendimo priėmimą. VRK teigimu, už rinkimų agitacijos draudimo pažeidimą, likus 30 valandų iki Respublikos prezidento ir Europos Parlamento rinkimų, taip pat rinkimų dieną, numatoma bauda asmenims nuo 140 iki 300 eurų ir rinkimų komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų stebėtojams – nuo 300 iki 1 150 eurų.
 
Už rinkimų agitacijos tvarkos pažeidimą skiriama bauda asmenims nuo 60 iki 140 eurų, rinkimų komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų stebėtojams – nuo 200 iki 870 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo 300 iki 1 050 eurų.
 
Už administracinį nusižengimą, jeigu dėl to rinkimai pripažinti negaliojančiais, skiriama bauda asmenims nuo 300 iki 1 450 eurų, rinkimų komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų stebėtojams – nuo 850 iki 5 800 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo 1 500 iki 5 800 eurų.
 
Už nusižengimą, padarytą visuomenės informavimo priemonėse, numatoma bauda viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingiems asmenims nuo 2 700 iki 6 000 eurų.
Šį sekmadienį Lietuvoje vyks Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.25

Rumunijos nacionalinė kovos su diskriminacija taryba trečiadienį priėmė sprendimą, pagal kurį šalies prezidentui Klausui Iohanniui skiriama 2 tūkstančių lėjų (444 eurų) bauda už žodžio „nusikaltėliai“ vartojimą, praneša naujienų agentūra „Agerpres“.

„Prezidento K. Iohanio pavartotas žodis „nusikaltėliai“ pažeidė žmonių, kuriems dar nepaskelbtas nuosprendis, teises. Prezidentui paskirta administracinė 2000 lėjų bauda“, – sakoma pranešime.

Prezidento administracija pranešė nepaliksianti šio sprendimo be dėmesio. „Rumunijos valstybės vadovas mano, kad šis sprendimas yra politinis, todėl jis apskųs jį atitinkamoje instancijoje“, – sakoma administracijos pareiškime.

Rumunijos prezidentas K. Iohanis yra dešiniojo centro jėgų atstovas, o vyriausybėje dominuoja socialdemokratai. Pastaraisiais metais prokurorai dėl korupcijos pasiuntė už grotų daug aukštų valdininkų ir verslininkų. Prezidentas ir opozicija atvirai vadina socialdemokratus „korupcijos partija“, o jos lyderius – „nusikaltėliais“. Savo ruožtu Socialdemokratų partijos atstovai teigia, kad prokuratūra vykdo prezidento politinį užsakymą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.11; 00:35

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už teisėtų Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimų nevykdymą.

Tokį kodekso papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate parlamentarų grupės vardu įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

Pagal projektą, nepateikimas Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimu dokumentų, duomenų, informacijos, žinių ar kitos medžiagos, atsisakymas pateikti paaiškinimą, neatvykimas į komisijos posėdį ar kito teisėto komisijos reikalavimo nevykdymas – užtraukia baudą asmenims nuo 150 (šimto penkiasdešimt) iki 600 (šešių šimtų) eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 (trijų šimtų) iki 900 (devynių šimtų) eurų.

Už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai siūloma bausti nuo 550 (penkių šimtų penkiasdešimt) iki 900 (devynių šimtų) eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) iki 5000 (5 tūkstančių) eurų.

Taip pat siūloma patikslinti kodekso straipsnius, aiškiai apibrėžiant subjektą, turintį kompetenciją minėtu atveju pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolą, taip pat nustatyti subjektą nagrinėjantį tokių administracinių nusižengimų bylas.

Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme yra įtvirtintos komisijos teisės kviesti į komisijos posėdžius kitus asmenis ir prašyti juos komisijos tiriamu klausimu pateikti pranešimus, paaiškinimus, informaciją ar duomenis raštu ar žodžiu. Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme taip pat nustatyta, kad asmenys įspėjami dėl administracinės atsakomybės už komisijos reikalavimų nevykdymą.

„Tačiau įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui jame nėra nustatyta išbaigto mechanizmo taikyti administracinę atsakomybę į komisijos posėdžius neatvykusiems (arba atsisakiusiems atvykti) tinkamai kviestiems asmenims, taip pat asmenims, nevykdantiems kitų teisėtų komisijos reikalavimų. Tokia situacija iš esmės reiškia Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų koliziją“, – sako Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas.

Jo teigimu, projekte siūlomas teisinis reguliavimas pašalintų šiuo metu egzistuojančią Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo ir ANK nuostatų koliziją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.21; 05:42

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, susitikime su Europos Komisijos (EK) nare Margrete Vestager (Margrethe Vestager), atsakinga už ES konkurencijos politiką, pabrėžė, kad EK sprendimas dėl baudos „Lietuvos geležinkeliams“ skyrimo bus nuodugniai išnagrinėtas, nes tai sudėtingas, gilios teisinės ir politinės analizės reikalaujantis klausimas.

„Mes pasisakome už konstruktyvų dialogą su EK. Ši byla, deja, tenka pripažinti yra mūsų Vyriausybės ir dabartinės „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės paveldėta problema. Nedarysime jokių skubotų išvadų ir priimsime sprendimus dėl tolesnių veiksmų tik išsamiai išnagrinėję visas aplinkybes“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.

Premjeras pabrėžė, kad naujoji „Lietuvos geležinkelių“ administracija vykdo visos kompanijos valdymo pertvarką ir tai bus daroma vadovaujantis ES teisės reikalavimais.

Susitikime akcentuota būtinybė visoje ES būtina laikytis sąžiningos konkurencijos principų ir taip pat juos taikyti vertinant trečiųjų šalių įmonių veiklą Europos Sąjungoje. Pasak Premjero, visada privalome ginti sąžiningą konkurenciją, nes tai ypač svarbu tiek verslui, tiek gyventojams. „Gazprom“ antimonopolinėje byloje tikimasi, kad bus skrupulingai įvertinti piktnaudžiavimo monopoline padėtimi atvejai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.11; 00:01

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino kaltu dėl kyšininkavimo buvusį uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio vandenys“ direktorių A. A. ir skyrė  jam 3 766 eurų baudą. Vilnietis R. S. pripažintas kaltu dėl papirkimo, jam skirta beveik 9 800 eurų bauda.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Jie išaiškino, jog  vienos vilniečių bendrovės atstovas R. S., siekdamas, kad bendrovė būtų pakviesta dalyvauti „Kupiškio vandenų“ organizuojamame viešajame pirkime, už įmonės pinigus nupirko 700 eurų vertės kavos virimo aparatą ir perdavė jį tuomečio „Kupiškio vandenų“ direktoriaus šeimai.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo, jam vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys. „Ir pateikus įtarimus dėl kyšio paėmimo, ir teisminio nagrinėjimo metu bendrovės „Kupiškio vandenys“ vadovas savo kaltę pripažino, todėl teismas, į tai atsižvelgęs, jam skyrė beveik triskart mažesnę baudą, nei savo kaltę kategoriškai neigusiam kyšio davėjui“, – sakė prokuroras R. Vagrys.

2016 metais teismai išnagrinėjo 14-a STT Panevėžio valdybos pareigūnų tirtų bylų. 16 asmenų nuteista dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.28; 06:56

Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Mantas Jurkėnas kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą, kad baudžiamąja tvarka būtų nubaustas Naujųjų metų naktį neblaivus automobilį vairavęs 26 metų Pasvalio rajono gyventojas M. V.

Šis jaunas vyras, kuriam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tapo pirmuoju Lietuvoje policijos pareigūnų sulaikytu nuo sausio 1-osios įsigaliojus griežtoms įstatymų pataisoms dėl girtų vairuotojų. Pagal jas vairuotojams, kurių organizme rasta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, dabar gresia baudžiamoji atsakomybė, kelis tūkstančius eurų siekiančios baudos, areštas arba laisvės atėmimas ir teisės vairuoti praradimas iki 10 metų.

Pasvalyje, Biržų gatvėje, policijos pareigūnai M. V. vairuojamą automobilį sustabdė vos prasidėjus pirmajai Naujųjų metų dienai, 1 val. 14 min. Kadangi nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu. Paaiškėjo, kad vairuotojas prie automobilio vairo būdamas vidutinio girtumo laipsnio – 2,32 promilės. Be to, pasvalietis neturėjo teisės vairuoti automobilio. Tai, kad yra neblaivus, vairuotojas pripažino, jis sutiko ir būti nuvežtas į ligoninę atlikti kraujo tyrimo.

Dėl vairavimo esant neblaiviam (daugiau nei 1,5 promilės) Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Gitana Andžienė atliko ikiteisminį tyrimą.

Baigęs ikiteisminį tyrimą supaprastinto proceso tvarka, sausio 3 dieną prokuroras M. Jurkėnas kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroras paprašė teismo skirti M. V. 30 MGL (1129 eurų) dydžio baudą. Be to, prokuroras paprašė teismo taikyti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 metus vairuoti kelių transporto priemones.

Teismas sprendimą turi priimti per 7 dienas.

Informaciojos šaltinis – Lietuvos prokuratūra (www.prokuraturos.lt).

2017.01.05; 05:43

timosenko-

Buvęs JAV Valstybės departamento ir Senato Užsienio ryšių komiteto pareigūnas Briusas Rikersonas (Bruce Rickersonas) apžvelgė Europos sprendimus dėl Ukrainos integracijos kriterijų, įskaitant ir buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko paleidimo sąlygas.

Savo komentaruose, išspausdintuose United Press International, B.Rikersonas pažymėjo, kad nors ir užvirė konkrečios diskusijos dėl galimybės paleisti J. Tymošenko gydytis į Vokietiją, tačiau tai galima įgyvendinti tik su tam tikromis sąlygomis.

Continue reading „Julijos Tymošenkos paleidimo gali neužtekti”

cenzura_11

Rugsėjo 24-ąją Kauno miesto apylinkės teisme vyko Kauno technologijos universiteto docentės dr. Linos Šulcienės teismas.

Ji buvo kaltinama tuo, kad gegužės 19-ąją dieną, tuoj pat po gegužės 17-ąją policijos įvykdyto “taikaus” Garliavoje gyvenusios mergaitės “perdavimo” motinai, Laisvės alėjoje Kaune organizavo vadinamąjį “flashmobą” – eiseną po aštuonis užklijuotomis burnomis.

Tokią žodžio laisvės raiškos formą ji pasirinko negavusi Kauno miesto savivaldybės leidimo mitingui. Tačiau prie šios eisenos prisijungę gegužės 17-osios įvykiais Garliavoje pasipiktinę žmonės pirminį „flashmobo” sumanymą pakeitė. Nors tokia žmonių reakcija buvo visiškai spontaniška ir natūrali, doc. dr. L.Šulcienė kaltinama dėl visko, kas tądien vyko Laisvės alėjoje.

Continue reading „Kaune už taikias eitynes nuteista doc. dr. Lina Šulcienė”

lsp

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) informuoja apie pasikeitimus negrąžinus Lietuvos studento pažymėjimo (LSP). Naują LSP grąžinimo tvarką patvirtino LSAS Taryba, kurią sudaro visų organizacijos narių vadovai.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, atsakinga už LSP išdavimą, informuoja, kad studentams, kurių LSP išdavimą organizuoja LSAS ir studento pažymėjimas yra pagamintas iki 2011 metų rugsėjo mėnesio yra taikoma 30 Lt. bauda, o studentams, kurių LSP pagamintas nuo 2011 metų rugsėjo 1 d. yra taikoma 60 Lt. dydžio bauda už šio dokumento negrąžinimą baigus ar nutraukus studijas.

Continue reading „LSAS: Baudos už negrąžintus LSP grįžta studentams”

Copy of Kusaite_foto

Prisiekiu, man tikrai patinka tokia – taupi ir konservatoriška – politika: provokuoji žmones protestuoti, paskui už teisę tai daryti išprievartauji lituką ar kitą, vardan kokios nors tikslinės rinkliavos.

Jei kišenėje pinigų rinkliavai nėra – ne bėda. Galima (beveik lizingu) atidirbti viešuosius darbus.

Būtent to pareikalauta iš turgaus prekeivių, panorusių protestuoti.

Jų reikalavimams aš nelabai pritariu, bet svarbiau kitkas – žavus valdžios požiūris ir sumanymas. Valdžia sutaupė, dalis viešosios erdvės – švari. Patenkintas ir Konstitucijos 36 straipsnis, kartu su pagrindinio įstatymo dvasia.

Continue reading „Konstitucinės teisės – už viešuosius darbus”