Diskusijų dėl „Brexito“ įkarštyje airių partija „Sinn Fein“ regi gerus šansus referendumui dėl ES narės Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos suvienijimo. Partijos lyderė May Lou McDonald šeštadienį mitinge Dubline pareiškė, kad pirmą sykį atsirado istorinė galimybė susivienyti – nepaisant „Brexito“. „Dabar atėjo metas“, – pabrėžė ji. Politikė priminė, kad Šiaurės Airijos gyventojai nebalsavo už „Brexitą“ ir juo labiau – už fizinę sieną su Airija. Tačiau tai esą ignoravo britų vyriausybė Londone, kuri nesirūpina čia esančiais žmonėmis.
„Sinn Fein“ yra partija, veikianti abiejose sienos pusėse.
Didžioji Britanija kovo 29-ąją turėtų palikti ES. Tačiau kadangi parlamentas „Brexito“ sutarčiai kol kas nepritarė, didėja baimė, kad šaliai teks palikti ES be jokio susitarimo. O tai reikštų, kad Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje iš karto atsirastų pasienio kontrolė.
Šiaurės Airijos konfliktas siekia šimtmečius. XX amžiaus pradžioje airiai maištavo prieš Anglijos valdymą. 1922-aisiais pietinė salos dalis tapo nepriklausoma, o Šiaurės Airija liko Jungtinės Karalystės dalis.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas debatuose dėl „Brexito“ aiškiai stojo į Airijos pusę. Būsimos sienos klausimu „Vokietija ir visa Sąjunga tvirtai yra Airijos pusėje“, sakė jis „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams. „Mes neleisime, kad Airija šiuo klausimu būtų izoliuota“, – pabrėžė ministras.
H. Maasas pabrėžė: „Mes esame pasiruošę pokalbiams“. Tačiau vyriausybės pozicija esą yra aiški: „Išstojimo sutartis yra geriausias ir vienintelis sprendimas tvarkingam išstojimui“.
Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai antradienio vakarą balsavo už tolesnes derybas dėl išstojimo sutarties ir kartu prieš kietą „Brexitą“. 317 parlamentarų buvo už tai, kad vadinamas stabilumą užtikrinantis sprendimas (backstop) dėl atviros sienos tarp britų Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos būtų išbrauktas iš sutarties.
„Svarbu, kad britų parlamentas vakar (antradienį) pasisakė prieš netvarkingą „Brexitą, – kalbėjo H. Maasas. – Nes tuo negali būti suinteresuota nė viena pusė“.
Tačiau kaip Didžiosios Britanijos vyriausybė įsivaizduoja „backstop“ pataisas, esą iki šiol nepasakė. „Dabar ji turi greitai pasakyti, ko nori, nes laiko mažai“, – sakė Vokietijos diplomatijos vadovas.
Karalienė Elžbieta II paragino Didžiąją Britaniją rasti „bendrą požiūrį“ ir atsižvelgti į „įvairias nuomones“, skelbia „Reuters“.
Šie karalienės žodžiai suvokiami, kaip užkoduotas prašymas šalies politikams išspręsti „Brexito“ krizę. Didžiosios Britanijos karalienė, kaip valstybės vadovė, privalo išlikti neutrali politiniais klausimais ir paprastai nereiškia savo nuomonės ginčijamais klausimais.
Artėjant numatytam Didžiosios Britanijos išstojimui iš ES, Didžioji Britanija yra giliausioje politinėje krizėje per pusę šimtmečio. Šalis nesutaria, kokia forma pasitraukti, ir ar išvis pasitraukti iš Sąjungos, prie kurios prisijungė 1973 metais, kai praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė premjerės Theresos May su ES suderėtą „Brexito“ susitarimą. Teisės aktuose Didžiosios Britanijos išstojimas numatytas kovo 29 d.
Nors 92 metų amžiaus monarchė aiškiai neminėjo „Brexito“, ji sakė, kad kiekviena karta susidūrė su „naujais iššūkiais ir galimybėmis“, ir karalienės žodžiai buvo suprasti kaip užkoduota žinutė Didžiosios Britanijos politikams.
„Kai dabartiniame amžiuje mes ieškome naujų atsakymų, aš teikiu pirmenybę išbandytiems ir patikrintiems būdams, kaip pavyzdžiui, gražus kalbėjimas vienam apie kitą ir atsižvelgimas į skirtingas nuomones, bendradarbiavimas, siekiant bendro pagrindo, ir platesnio vaizdo neišleidimas iš akiračio “, – sakė Elžbieta II.
Jungtinės Karalystės parlamentas antradienio vakarą atmetė premjerės Theresos May „Brexito“ susitarimą. Į tai reaguodama, šalies žiniasklaida kalba apie „T. May košmarą“, „pažeminimą“, „tamsiausią jos karjeros momentą“.
EPA – ELTA nuotraukoje: Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei
Balsavimo rezultatus palyginti dalykiškai komentuoja BBC. T. May sandoris buvo atmestas, tai istorinis pralaimėjimas ir didelė nesėkmė T. May, „kuri daugiau kaip dvejus metus derėjosi su ES“. BBC korespondentė Laura Kuenssberg komentare pabrėžia, kad T. May sutartis ne tik buvo atmesta. Buvo sunaikintas jos planas, ir tai padarė „jos kritikai, kurie net nesutaria tarpusavyje“. Net ministrės pirmininkės rėmėjai esą sutinka, kad vyriausybė padarė daug klaidų. Šis platus nepritarimas visose pusėse yra „T. May košmaras – nesibaigiantis blogas sapnas“.
Tai buvo „neįprasto chaoso Vestminsteryje“ diena, kai žemieji parlamento rūmai priėmė „triuškinantį nuosprendį“ T. May „Brexito“ susitarimui, rašo „Guardian“ straipsnyje, pavadintame „Ministrė pirmininkė patyrė istorinį pralaimėjimą“.
„The Telegraph“ savo portale skelbia: „Pažeminimas ministrei pirmininkei“. Komentare apie balsavimą autorė Allison Pearson retoriškai klausia: „Kaip, po velnių, mes patekome į tokią situaciją?“ Esą reikalingi ypatingi gelbėjimai, kad tiek daug žmonių suvienytum prieš save, „tačiau T. May tai pavyko“.
Tomas Peckas komentare „The Independent“ rašo, kad neapykanta T. May sandoriui suvienijo šalį ir parlamentą. Dabar esą niekas negali sakyti, kad Bendruomenių Rūmai neatstovauja britų tautos nuomonei. T. Pecko kolegė Jane Merrick komentare tai pačiai žiniasklaidos priemonei teigia, kad T. May po „triuškinančio „Brexito“ pralaimėjimo turi atsistatydinti – „ji neatstovavo nacionaliniams interesams“ Ir: „T. May palikimas yra nerimas ir nežinomybė, iš kurių ji žadėjo išvaduoti šalį 2016 metų birželį“.
Ypač dramatiškus žodžius renkasi „Daily Mail“. Jis savo portale skelbia: T. May „kovoja dėl savo gyvybės“. „Daily Mirror“ trečiadienį pirmajame puslapyje spausdina T. May nuotrauką ir didžiosiomis raidėmis rašo: „Nėra sutarties, nėra vilties, nėra supratimo, nėra pasitikėjimo“.
„The Sun“ taip pat rašo apie „triuškinantį“ ministrės pirmininkės pralaimėjimą, kuris rodo, kad T. May „niekuomet nesulauks pakankamai paramos savo strategijai“. Tai yra „tamsiausias momentas jos karjeroje“.
Savo pirmajame puslapyje „Sun“ trečiadienį spausdina neskraidančio ir jau išnykusio paukščio dronto su T. May veidu piešinį. „T. May „Brexito“ susitarimas miręs, kaip drontas“, – rašoma čia.
Antradienį Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai didžiąja balsų dauguma atmetė sutartį su Europos Sąjunga dėl „Brexit“ sąlygų, praneša BBC. Opozicijos lyderis Jeremy`is Corbynas tučtuojau inicijavo nepasitikėjimo vyriausybe votumą.
Per lemiamą balsavimą 432 deputatai stojo prieš sutartį, kurią Londonas ir Briuselis aprobavo praėjusių metų lapkritį po pusantrų metų trukusių derybų. Šį dokumentą, kurį priimti ragino ministrė pirmininkė Theresa May, parėmė 202 deputatai.
Tad sutartis su ES atmesta 230 balsų skirtumu. Pasak stebėtojų, tai – didžiausias Jungtinės Karalystės premjero pralaimėjimas parlamente per pastaruosius 95 metus.
Dabar beveik nebelieka šansų, kad Didžioji Britanija 2019 metų kovo 29 d. ramiai pasitrauks iš ES. Tarp pagrindinių tolesnių įvykių variantų: pasitraukimas iš ES be sutarties (tai gali turėti katastrofiškų padarinių šalies ekonomikai), „Brexit“ datos atidėjimas vėlesniam laikotarpiui, pirmalaikiai rinkimai arba naujas referendumas, kuris teoriškai gali apskritai atšaukti „Brexit“.
„Tai – katastrofiškas vyriausybės pralaimėjimas“, – pareiškė opozicinės Leiboristų partijos lyderis J. Corbynas. Jis paskelbė, kad oficialiai siūlo pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe.
Prieš pat šį jo pareiškimą Th. May paskelbė, jog jeigu opozicija inicijuos nepasitikėjimo vyriausybe votumą, tai jos kabinetas pasirengęs jau trečiadienį organizuoti svarstymą ir balsavimą.
Jeigu nepasitikėjimas bus pareikštas, tai konservatoriai turės per dvi savaites sudaryti naują daugumos vyriausybę, o jei jiems nepavyks to padaryti, tai jie turės skelbti neeilinius rinkimus. Konservatorių ir leiboristų reitingai dabar yra panašūs ir sudaro 36-41 procentą.
„Šiandieninis balsavimas mums parodė, prieš ką stoja Bendruomenių Rūmai, bet nieko mums nesako, už ką jie yra, kaip jie ketina ir ar apskritai ketina gerbti tautos sprendimą“, – pareiškė Th. May, kai parlamentarai tiesiog sutriuškino jos kabinetą.
Britų opozicijos lyderis Jeremy’is Corbynas reikalauja naujų rinkimų, jei parlamentas atmes ministrės pirmininkės Theresos May ir ES suderėtą „Brexito“ susitarimą. Nauji rinkimai turi būti prioritetas prieš antrąjį referendumą dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, sakė leiboristų vadovas ketvirtadienį Veikfildo mieste.
Leiboristai balsuos prieš išstojimo sutartį, paskelbė jis. Jei parlamento rinkimai nebus surengti, jo partija svarstys visas galimybes, be kita ko, siekti dar vieno referendumo. „Tačiau rinkimai turi būti prioritetas. Jie yra ne tik praktiškiausias pasirinkimas, jie ir demokratiškiausias pasirinkimas“, – kalbėjo J. Corbynas.
Žemieji parlamento rūmai šiuo metu diskutuoja dėl „Brexito“ sutarties, dėl kurios po ilgų derybų susitarė T. May ir ES. Ar parlamentarai pritars sutarčiai, nėra aišku. Premjerė spaudžia pritarti susitarimui, kad būtų užkirstas kelias netvarkingam šalies išstojimui iš ES. Tačiau T. May konservatoriai neturi daugumos.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May atmetė spėliojimus, kad dar kartą gali būti atidėtas balsavimas parlamente dėl ginčytino „Brexito“ susitarimo su Europos Sąjunga. Balsavimas, kaip planuota, įvyks sausio 14 arba 15 dieną, sakė ji sekmadienį BBC. Kartu T. May įspėjo dėl nenuspėjamų padarinių, jei žemieji parlamento rūmai susitarimą atmestų.
Tokiu atveju Didžioji Britanija atsidurtų „nežinomoje žemėje“, kalbėjo konservatorių politikė. Ji teigė tiesiog negalinti pasakyti, kas bus, jei sunkiai su ES išsiderėtas susitarimas bus atmestas. Straipsnyje laikraštyje „Mail on Sunday“ T. May įspėjo dėl didžiulės ekonominės žalos ir mažėjančio pasitikėjimo demokratija, jei „Brexito“ susitarimas žlugs.
Premjerė įspėjo parlamentarus ir dėl prašymų keisti „Brexito“ susitarimą. Tai gali sužlugdyti visą išstojimo planą, sakė ji BBC. „Perfekcionizmas neturėtų tapti gėrio priešu, nes tada kils pavojus neturėti visai jokio „Brexito“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
T. May patvirtino ir savo „ne“ antram „Brexito“ referendumui.
Balsavimo baigtis parlamente yra neaiški. „Brexito“ susitarimas aštriai kritikuojamas ne tik opozicijos, bet ir T. May konservatorių. Iki šiol britų vyriausybė teigė, kad Didžioji Britanija paliks ES be sutarties, jei jai nepritars parlamentas.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claudeas Junckeris sekmadienį paragino Didžiąją Britaniją „susiimti dėl „Brexito“ ir neigė, kad Briuselis bet kokia kaina siekia išlaikyti šią šalį Europos Sąjungoje, praneša naujienų agentūra AFP.
Politikus dėl Brexit išjuokianti karikatūra. EPA – ELTA nuotr.
„Dalis britų, regis, mano, kad vien ES privalo rasti sprendimą dėl visų Didžiosios Britanijos ateities problemų. Tačiau toks požiūris yra nepagrįstas“, – sakė J. C. Junckeris, duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“.
„Aš raginčiau (Didžiąją Britaniją. – ELTA) susiimti. Pasakykite mums, ko norite. Mūsų pasiūlymai buvo pateikti prieš daug mėnesių“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas.
Anksčiau gruodį Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May atidėjo balsavimą parlamente dėl lapkritį pasiekto Didžiosios Britanijos ir ES „Brexito“ susitarimo, baimindamasi, kad dauguma parlamentarų jį atmes.
T. May nori, kad Briuselis patikslintų susitarimus dėl sienos ties Airija. Ji žada, kad balsavimas dėl „Brexito“ įvyks sausį. Tai reiškia, kad parlamentas sprendimą dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES turėtų priimti, likus kelioms savaitėms iki išstojimo datos – 2019 m. kovo 29 d.
Leiboristų partija kaltina T. May švaistant laiką iki balsavimo ir taip siekiant priversti parlamentą balsuoti už jos pasiektą susitarimą su ES arba rizikuoti, kad Didžioji Britanija pasitrauks iš ES apskritai be jokio susitarimo.
Pasak J. C. Junckerio, jam susidarė įspūdis, kad dauguma britų parlamentarų itin nepasitiki ES ir T. May.
Europos Komisijos vadovas neigė, kad Briuselis delsia tam, jog Didžioji Britanija liktų ES nare. Pasak jo, ES gerbia „Brexito“ referendumo baigtį ir tiesiog nori aiškumo dėl ateities santykių su Didžiąja Britanija.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May patvirtino, kad atidedamas antradienį šalies parlamente turėjęs vykti labai svarbus balsavimas dėl „Brexito“ susitarimo, kuriame parlamentarai turėjo pritarti susitarimui arba jį atmesti, informuoja BBC.
Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei. EPA – ELTA nuotr.
Premjerė teigė, kad po kelias dienas Bendruomenių rūmuose trukusių diskusijų dėl „Brexito“ susitarimo ir daugybės diskusijų už parlamento ribų, akivaizdu, kad plačiai pritariama daugumai svarbiausių susitarimo aspektų. Tačiau, premjerės teigimu, išlieka didelis susirūpinimas dėl Šiaurės Airijos apsidraudžiamosios priemonės.
Th. May sakė, kad dėl šio aspekto per balsavimą parlamente susitarimas būtų atmestas. Tai ir lėmė sprendimą atidėti balsavimą.
Kalbėdama premjerė pridūrė planuojanti surengti skubias derybas su ES lyderiais ir aptarti galimus pakeitimus šiuo klausimu.
„Vyksiu susitikti su savo kolegomis iš kitų valstybių narių. Aptarsiu susirūpinimus, kuriuos labai aiškiai man išreiškė šie rūmai“, – sakė Th. May.
Be kita ko, Th. May sakė, kad šalies vyriausybė spartins pasiruošimą galimam „Brexitui“ be susitarimo.
27 Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai sekmadienį Briuselyje patvirtino istorinį susitarimą su Didžiąja Britanija.
Pirmasis šią žinią pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas. „27 ES narės patvirtino Susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių“, – tviteryje rašė jis.
Susitarimas patvirtintas po mažiau nei valandą trukusių diskusijų.
585 puslapių dokumente detalizuojamos teisinės Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygos. Tuo metu kartu priimtoje politinėje deklaracijoje išdėstyti Londono ir Briuselio santykiams ateityje keliami tikslai. Ji nėra privaloma.
„Brexito“ susitarimas buvo pasiektas po daugiau nei 18 mėnesių trukusių diskusijų, kurios prasidėjo 2016-aisiais Londonui aktyvavus 50-ąjį Bendrijos sutarties straipsnį. Tokį žingsnį šalis žengė po tų metų birželį surengto „Brexito“ referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės gyventojai balsavo už pasitraukimą iš ES.
Derybos tęsėsi iki paskutinės akimirkos, nes Ispanija grasino vetuoti susitarimą dėl Gibraltaro – Didžiosios Britanijos teritorijos, į kurią teises reiškia ir Madridas, – statuso. Šeštadienį šis klausimas buvo išspręstas.
Nepaisant pasiektos pažangos, abiejų pusių vis dar laukia nemažai iššūkių. Kad susitarimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Didžiosios Britanijos parlamentas, kuris jį vertina skeptiškai.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį Briuselyje dalyvauja neeilinėje Europos Vadovų Taryboje.
Europos Vadovų Taryba svarstys ir sieks politinio sutarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties. Valstybių vadovai taip pat priims deklaraciją, kuri nubrėš pamatines ES ir JK ateities santykių gaires.
Techniniu lygmeniu jau yra sutarta dėl išstojimo sutarties ir politinės deklaracijos apie ateities santykius su Jungtine Karalyste, todėl kviečiami Europos šalių vadovai, kad galėtų pareikšti savo politinę nuomonę, prieš susitikimą Briuselyje interviu LRT radijui sakė prezidentė. Pasak jos, tikėtina, kad vadovai pritars išstojimo sutarčiai, nes joje, bent jau pereinamuoju laikotarpiu, kol galutinai Didžioji Britanija išstos, užtikrintos visos socialinės mūsų piliečių garantijos, visi Jungtinės Karalystės finansiniai mokėjimai į Europos biudžetą – tai reiškia kad mums nereikės papildomai mokėti įmokų, užtikrinta ir įstatymų viršenybė, europinė teisė. Prezidentė teigė, kad iki 2020 metų pabaigos šioje išstojimo sutartyje matanti visas garantijas, kurių ir norėta.
Per šį pereinamąjį laikotarpį nuo 2019 m. kovo dar reikės pradėti derėtis dėl ateities santykių, todėl, anot prezidentės, priimama politinė deklaracija, kuri turėtų šiek tiek nuraminti skeptikus Jungtinėje Karalystėje, kurie kritikuoja šią išstojimo sutartį. Ateities santykiai bus koncentruojami į gilesnę ir artimesnę laisvą prekybą, saugumo bendradarbiavimą ir bevizį režimą, glaustai apibendrino Lietuvos vadovė, pridūrusi, kad deklaracija bus didesnė, ir čia tik trys dideli blokai klausimų.
Prezidentė sakė esanti daugmaž įsitikinusi dėl sekmadienio susitarimo EVT, tačiau taip užtikrintai kalbėti apie tai, kas vyksta Jungtinėje Karalystėje, negalinti, nes ten kol kas ji įžvelgianti „tam tikro politinio chaoso požymių“. „Tai ir yra didelė galimybė, kad ir šis išstojimo sutarties variantas, ir ateities politinė deklaracija gali būti nepakankama kai kuriems politikams, tad visko čia gali būti, nes balsavimas dėl išstojimo sutarties numatomas tik gruodžio mėnesį. To laiko vis mažiau, gali būti, kad ir gruodį, ir sausį dar grįšime prie išstojimo sutarties ir kalbėsime iš naujo. Bet mums svarbiausia, kad būtų užtikrinti Europos šalių interesai, mūsų piliečių interesai, todėl mūsų pozicija labai vieninga“, – pabrėžė prezidentė D. Grybauskaitė.
Politinė deklaracija, kurią sekmadienį taip pat ketina priimti ES šalių vadovai, nustatys esmines gaires, kuriomis remiantis bus tęsiamos derybos dėl būsimų Europos Bendrijos ir Jungtinės Karalystės santykių.
Europos šalys nori apsidrausti, per daug nepažadėti, nes derybų procesas nebus lengvas, sudėtingas ir greičiausiai ilgesnis nei numatyti dveji metai, galbūt treji ketveri metai, sakė prezidentė. Išstojimo sutarties nereikia ratifikuoti nacionaliniuose parlamentuose, tereikia daugumos pritarimo Europos Taryboje, tuo tarpu dėl naujos sutarties, kuri bus sudaryta, turės pasisakyti visi parlamentai ir formali ratifikacinė procedūra taip pat turės būti. Todėl, prezidentės manymu, ateities santykių sutartis bus gerokai sunkesnė, sudėtingesnė ir užims daugiau laiko. Tad ir deklaracijoje yra tiek bendrų politinių intencijų, kurios kalba tiesiog apie tai, kokia kryptimi vyks derybos.
Išstojimo susitarime, tame, kuris veiks dvejus arba trejus ketverius metus, Lietuvos interesai atspindėti, tvirtino D. Grybauskaitė, o kaip pasiseks visų mūsų interesus suderėti po šio pereinamojo laikotarpio, tai yra, naujoje santykių tarp Europos Sąjungos šalių ir JK sutartyje, – jau čia bus rimtų derybų klausimas. Dabar išstojimo sutartis yra ir visas šalis tenkinanti, ir mūsų piliečių interesai yra apsaugoti, dar kartą pakartojo Lietuvos vadovė.
Pasak prezidentės, po sunkių derybų pasiektas susitarimas atitinka Lietuvos interesus, nes užtikrina, kad JK gyvenančių mūsų šalies piliečių statusas nepablogėtų. Jame įtvirtintos nuostatos, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) į JK atvykusiems ir ten gyvenantiems Lietuvos ir kitų ES valstybių piliečiams išlieka visos iki šiol galiojusios teisės bei socialinės garantijos.
Britų laikraštis „Sunday Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad pašalintas didžiausias kliuvinys „Brexit“ derybose. Ministrė pirmininkė Theresa May esą sulaukė patikinimo iš Briuselio, jog Didžioji Britanija ir po išstojimo iš ES galės likti Muitų sąjungoje, kad būtų išvengta „fizinės sienos“ tarp britų Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos. Londono narystė Muitų sąjungoje bus ribotos trukmės. Į susitarimą, pasak Sunday Times“, bus įtraukta atitinkama speciali išlyga.
Vyriausybė dėl šių planų tarsis antradienį, rašo laikraštis. Tiesa, vyriausybės atstovas „Sunday Times“ informaciją pavadino spekuliacija. „Mes pasiekėme geros pažangos dėl mūsų būsimų santykių“, – tepasakė jis.
Didžioji Britanija ES paliks 2019 metų kovo gale. Abi pusės baiminasi, kad fizinė siena su kontrolėmis tarp Airijos ir Šiaurės Airijos gali pakenkti trapiai taikai buvusiame pilietinio karo regione. Londonui ir Briuseliui iki šiol nepavyko susitrati, kaip tam praktiškai būtų galima užkirsti kelią.
Airijos klausimas laikomas svarbiausia kliūtimi, neleidžiančia užbaigti beveik visiškai suderinto „Brexit“ susitarimo tarp Briuselio ir Londono. T. May neseniai kalbėjo, kad sutartis baigta „95 proc.“
Déjà vu. Ši mintis dažnai kyla stebint Brexito batalijas Briuselyje ir Britanijoje. Kadangi Lietuvos žiniasklaidai šis esminis klausimas visiškai neįdomus, brūkštelėsiu kelias mintis apie tai. Apie tai, ko nerasite mūsų žiniasklaidoje.
Britai surengė referendumą ir nusprendė trauktis iš ES. Ir ne man ar mūsų portalų copy-pasteklaviatūrininkams, ar kabinetiniams politologams patarti ar teisti juos. Visų pirma, reikia įvertinti didingą Britanijos istoriją, demokratijos, teisės ir politikos tradiciją, jos ekonominę ir karinę galią bei įtaką pasaulyje, taip pat – britų charakterio savybes, pavyzdžiui, įgimtą orumą, savigarbą, nesiblaškymą ir t.t. Kaip čia sakoma, you need to be in their shoes. Ne šaukiančių leftistų, socialistų ir veganų – anarchistų, bet klasikinių britų, tikrojo šalies politinio elito. Briuselio biurokratija tai suvokia kaip egzistencinį iššūkį – galių ir įtakos praradimą, pavojų, baimę, kad taip nepasielgtų kiti. Tai lemia Briuselio politiką, kurios esmė – parodyti visiems, kas jų laukia ir bet kokia kaina bandyti nepaleisti Britanijos. Todėl visos ligšiolinės derybų pastangos yra bevaisės, o šiomis savaitėmis tos derybos pereina į lemiamą fazę.
Kodėl déjà vu? Todėl, kad Briuselis iš esmės groja modernizuotą ir mums daug kartų girdėtą kantatą „Be mūsų jūs prapulsit“, kurią iš įvairiausių Kremliaus ruporų ir paties M. Gorbačiovo daugybę kartų girdėjome 1989 – 1991 metais. Ši muzika skirta ne Londono derybininkams, o visų pirma – britų visuomenei pagąsdinti, kuri, kaip iki šiol tikisi Briuselis, galų gale prispaus savo politikus pakeisti politikos kursą 180 laipsnių. Brexit‘as reiškia, kad šalis nusprendė pasitraukti, bet nebuvo visiškai jokio nacionalinio sutarimo, kaip tai turi būti padaryta. Todėl Britanijos viešojoje erdvėje girdime tikrą politinių chorų festivalį – nuo leftistų „likime ES“ iki valstybininkų – „pasitraukime be jokio susitarimo“ – No Deal Brexit.
Michailas Gorbačiovas
Briuselio kantata „Be mūsų jūs prapulsit“ duoda vaisių, nes britų žiniasklaida nuolat piešia apokaliptinius vaizdus, kas bus pasitraukus iš ES be susitarimo. Yra du svarbiausi šios tikslinės propagandos taikiniai ir abu labai jautrūs – verslas ir sveikatos sistema. Likit su mūsų nafta ir dujomis, turėsite daugiau autonomijos, bet privalote likti SSRS sudėtyje… Déjà vu. Be to, prisimenate, kaip Maskva mus bandė gąsdinti, kad išstoję iš SSRS galime prarasti Klaipėdos kraštą, o dabar Briuselis derybose manipuliuoja labai jautriu Šiaurės Airijos suvereniteto klausimu. Déjà vu.
Taigi, nemažai eilinių britų kraipo galvas ir linkę manyti, kad gal tikrai geriau likti su Briuseliu? Tokią poziciją labai uoliai transliuoja beveik visa didžioji šalies žiniasklaida, kuri iš esmės yra kairioji. Tačiau yra ir kita pusė, gerokai menkiau matoma ir cituojama, bet labai stipri, kuriai atstovauja didelė dalis dešiniojo politinio elito, tikrieji Britanijos valstybingumo ir politinio orumo gynėjai bei šalininkai. Jų kalbų esmė labai panaši į tai, ką mes kalbėjome Maskvai 1989 – 1991-ais: geriau jau basi, bet nepriklausomi. Suprantama, britų argumentacija ir žodžiai visai kiti. Jokiomis aplinkybėmis antrojo referendumo nebus! – sako jie. Teoriškai, jis įmanomas, jei parlamentas nuspręstų, bet manau, kad tokia galimybė yra visiškai minimali, nes tai reikštų visišką Briuselio prigąsdintos Britanijos nusižeminimą. Londonas po svyruonėlio J. C. Junckerio kojomis? To niekada neleis šalies politinis elitas, posėdžiaujantis rūmuose pro kurio langus matoma Winstono Churchillio skulptūra.
Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). EPA – ELTA nuotr.
Taigi, tokio politinio susipriešinimo kontekste tie patys reiškiniai ar faktai piešiami visiškai skirtingomis spalvomis. Pavyzdžiui, rugsėjo pabaigoje vykęs Zalcburgo ES vadovų samitas, kuriame ES vadovai ganėtinai grubia forma ir arogantiškai atmetė visus britų pasiūlymus, nors išvakarėse kalbėjo kiek kitaip. Didžioji dalis britų žiniasklaidos, kaip ir pridera kairiesiems, nepraleido progos užvažiuoti buldozeriu ant premjerės ir viską suvertė ant jos – „katastrofa“ ir „T. May pažeminimas“ buvo dominuojančios antraštės.
Tačiau kita pusė tai vertina ne kaip premjerės, o visos Britanijos pažeminimą, visišką jos interesų ir žmonių politinės valios nepaisymą. Reikalo esmę ir britų politinio elito laikyseną, manau, gerai atspindi vieno iš torių lyderių komentaras: „Jie daro didelę klaidą, nes mūsų kultūringumą supranta kaip nusižeminimą“. Kita vertus, tai be galo sudėtinga problema, nes ir esminis premjerės T. May posakis „Brexit means Brexit“ gali turėti penkiasdešimt įvairiausių atspalvių – net ir patys konservatoriai jį traktuoja labai įvairiai.
Sunku ką nors prognozuoti, bet akivaizdu, kad Briuselis nusprendė eiti va banque, o ir britai laikysis iki galo. Manau, kad No Deal Brexit visai įmanomas variantas, bet vis dėl to tikiu, kad paskutinę minutę Briuseliui teks nuryti karčia piliulę ir sutikti su kažkokiu civilizuotu kompromisu. Britų politinis elitas neformaliai klausia Briuselio: ar taip elgdamiesi jūs tikrai norite priešo savo pašonėje? Nes kuo labiau Briuselis laužo rankas ir žemina Britaniją, tuos dažniau šios šalies laikraščių pirmuosiuose puslapiuose švyti tokios antraštės: „EU Dirty Rats – Euro mobsters ambush May“.
Kita vertus, manau, kad ir Briuselio lyderiai supranta, kad dėl No Deal Brexit taip pat reikės pasiaiškinti…
Dešimtys tūkstančių demonstrantų šeštadienį Londone surengė eitynes, taip prisidėdami prie skirtingų pažiūrų Didžiosios Britanijos politikų, reikalaujančių surengti naują „Brexit“ referendumą.
„Tautos balso“ (People’s Vote) eitynės vėliau šeštadienį pasibaigs netoli šalies parlamento surengtu mitingu. Organizatorių skaičiavimu, mitinge ir eitynėse dalyvaus per 100 tūkst. žmonių.
„Tautos balso“ kampaniją remia laikraštis „The Independent“, kurio paskelbtą elektroninę peticiją, raginančią surengti antrą „Brexit“ referendumą, pasirašė apie 900 tūkst. žmonių. Organizacija įspėja, kad kai įstatymų leidėjams ateis metas balsuoti dėl premjerės Theresos May susiderėto susitarimo su Europos Sąjunga, šalį gali ištikti krizė.
Naujo referendumo šalininkų teigimu, parlamentarai turės nuspręsti, „ar padaryti mūsų šalį skurdesne, pakenkti svarbioms viešosioms paslaugoms, ar suteikti mums Tautos balsą dėl bet kokio „Brexit“ susitarimo“.
Th. May šią savaitę šalies parlamente dar kartą atmetė antro balsavimo galimybę, savo proeuropietiškų pažiūrų kritikams primindama, kad „už pasitraukimą iš ES balsavo 17,4 mln. žmonių“.
2016-aisiais surengtame referendume už šalies pasitraukimą iš ES balsavo 52 proc. rinkėjų. Balsavime dalyvavo 72 proc. iš 46,5 mln. balso teisę turinčių šalies gyventojų.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nuomonių pusiausvyra pastaruoju metu galėjo pasikeisti, tačiau šalis vis dar yra giliai susiskaldžiusi dėl „Brexit“.
Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras įspėja, kad į Šiaurės Airiją gali grįžti smurtas, jei „Brexit“ derybos pasuks netinkama linkme. „Žinoma, jog aš galvoju, kad taip gali nutikti, jei padarysime klaidų“, – kalbėjo jis Briuselyje, informuoja agentūra „Reuters“.
Siena tarp Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos yra vienas didžiausių ginčytinų punktų „Brexit“ derybose. Po 2019 metų kovo 29-ąją planuojamo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES 500 km ilgio siena per Airijos salą būtų ES išorės siena. Tačiau Airija nori išvengti naujos pasienio kontrolės su Šiaurės Airija.
Galimas pereinamojo laikotarpio išplėtimas po „Brexit“ nesumažins Airijos poreikio, kad siena su Šiaurės Airija liktų atvira, sakė L. Varadkaras. Pereinamojo laikotarpio pratęsimas esą nėra alternatyva.
30 metų – nuo britų karių nusiuntimo į Šiaurės Airiją 1969-aisiais iki 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarimo – Šiaurės Airijos konfliktą ženklino smurtas, išpuoliai ir tūkstančiai žuvusiųjų. Susitarimas reglamentuoja valdžios pasidalijimą tarp airių katalikų nacionalistų ir protestantų junionistų. Prie taikos prisidėjo ir laisvas asmenų bei prekių judėjimas ES.
Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei. EPA – ELTA nuotr.
Rimtesnių sprendimų dėl „Brexit“ ketvirtadienį Europos Vadovų Taryboje (EVT) nesitikima, nes nepanašu, kad Jungtinės Karalystės (JK) vadovė Theresa May turėtų mandatą priimti sprendimus, mano prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Išstojimo sutarties pasiūlymas buvo praėjusią savaitę – jis buvo praktiškai suderėtas. Tačiau premjerė negavo palaikymo tam variantui ir grįžome prie tos pačios nulinės stadijos (…), – prieš vakarienę su Europos Sąjungos lyderiais trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.
Paklausta, ką turi omenyje sakydama „nulinė stadija“, šalies vadovė atsakė mananti, kad JK nėra bendro sutarimo, o Theresa May neturinti rimto mandato ir visiško savo valdžios palaikymo derėtis. Pasak D. Grybauskaitės, EVT tikisi, kad JK premjerė sustiprins savo poziciją, nes Europai reikalingas aiškus britų sprendimas, ir pridūrė, kad kol kas įmanomi visi derybų baigties variantai.
„Įmanomas ir susitarimas, ir kompromisinis variantas, ir jokio susitarimo. Lietuvai nebūtų didelių nuostolių – mums šiame susitarime svarbu JK gyvenančių mūsų piliečių teisės“, – sakė D. Grybauskaitė.
Užsienio žurnalistams paklausus, kada, prezidentės manymu, bus pasiektas kritinis taškas, D. Grybauskaitė patikino, kad laiko dar tikrai yra.
„Laiko dar tikrai turėsime, nes ši drama nėra paskutinėje stadijoje. Tačiau nežinome, kurioje pusėje yra ponia May, ir neturime aiškių pasiūlymų iš Londono, – sakė Lietuvos vadovė. – Jei „Brexit“ bus „kietasis“, tai toks jis bus abiem pusėms“.
Nors teigiama, kad Londonas ir Briuselis susitarė dėl 80 proc. JK išstojimo iš ES klausimų, sienos su Šiaurės Airija klausimas ir toliau lieka pleištu derybose. Šalims nesusitariant, ES siūlo metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų galima kalbėti apie Bendrijos ir JK santykius po britų pasitraukimo iš Sąjungos.
Eltos šaltinių teigimu, augant tikimybei, kad kitų metų kovo 29 d. JK iš ES pasitrauks be jokio susitarimo, Europos Komisija kreipsis į ES valstybių lyderius, siekiant gauti mandatą greito reagavimo galiom kritiniu atveju gauti. Esą, taip būtų siekiama išvengti nepatogumų ES piliečiams JK bei užtikrinti prekybos tęstinumą.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May. EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pažadėjo po „Brexit“ sumažinti žemos kvalifikacijos darbuotojų imigraciją ir nutraukti laisvą ES piliečių judėjimą į Didžiąją Britaniją.
Premjerės biuras teigė, kad nauja politika reikš „didžiausią per pastaruosius dešimtmečius Didžiosios Britanijos imigracijos sistemos pertvarkymą“.
Th. May pranešime teigiama, kad praėjus 21 pereinamojo laikotarpio mėnesiui, kuris prasidės, kai Didžioji Britanija kovo mėnesį oficialiai išstos iš ES, „būsime šalis, kuri kontroliuoja ir renkasi, ką norime įsileisti“.
Šalies vyriausybė nustatys „įgūdžiais grindžiamą sistemą“, pagal kurią bus svarbūs darbuotojų įgūdžiai, o ne iš kur jie atvyksta“. Premjerės teigimu, „tai bus sistema, kuri pritraukia žmones su įgūdžiais, kurių mums reikia“.
Vyriausybė taip pat užsiminė, kad gali sukurti JAV stiliaus bevizio režimo sistemą trumpalaikiams vizitams į šalį. Premjerė dar sakė svarstanti bandomąją schemą sezoninių žemės ūkio darbuotojų migracijai.
Tikimasi, kad trečiadienį kasmetinės keturių dienų trukmės konservatorių partijos konferencijos pabaigoje kalbėsianti Th. May savo kalboje daugiausia dėmesio skirs imigracijai.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė tikisi, kad vadinamojo „Brexit“ be sutarties poveikis Vokietijos darbo rinkai būtų „palyginti mažas“, šeštadienį pranešė žurnalas „Der Spiegel“, kurį cituoja „Reuters“.
2017 metų gruodžio mėnesį Vokietijoje buvo įdarbinta maždaug 41 tūkst. britų ir šis skaičius nėra reikšmingas didžiausios Europos ekonomikos darbo rinkai.
Berlynas atmeta Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May idėją išlaikyti laisvą prekių judėjimą tarp Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos po „Brexit“, bet nutraukti laisvą žmonių judėjimą.
Penktadienį Th. May sakė, kad „Brexit“ derybos su Europos Sąjunga atsidūrė aklavietėje, o blokui kyla iššūkis susitvarkyti su savo paties planais.
„Derybų proceso metu aš visada gerbiau Europos Sąjungą. Jungtinė Karalystė tikisi to paties. Nuo to priklauso geri santykiai pasibaigus deryboms“, – per televiziją kalbėjo premjerė.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pareiškė, kad Europos Sąjunga „Brexit“ derybose privalo gerbti jos šalį, informuoja BBC.
Savo biure Dauningo gatvėje premjerė tvirtino, kad tai, jog ES lyderiai jos siūlomą „Brexit“ planą atmetė tokiame vėlyvame etape, yra nepriimtina.
Premjerė pridūrė: „Nepanaikinsiu referendumo rezultato ir nedalysiu savo šalies“.
Šią kalbą Th. May pasakė, reaguodama į šaltą ES lyderių reakciją, kuria jie šią savaitę Zalcburge vykusiame ES viršūnių susitikime sutiko jos siūlomą „Chequers“ planą.
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė teigė: „Viso proceso metu elgiausi su ES lyderiais pagarbiai. Jungtinė Karalystė tikisi to paties – nuo to priklauso geri santykiai šio proceso pabaigoje“.
„Tokiu vėlyvu derybų etapu nepriimtina tiesiog atmesti kitos pusės pasiūlymus, išsamiai nepaaiškinant, kodėl taip daroma, ir nepateikiant savo pasiūlymų. Todėl dabar turime išgirsti iš ES, kur slypi tikrosios problemos ir kokios jų alternatyvos, kad galėtume tai aptarti. Kol to nepadarysime, negalėsime pasiekti pažangos“, – kalbėjo Th. May.
Th. May teigia, kad jos pasiūlymas Jungtinei Karalystei (JK) ir ES taikyti bendrą reglamentavimą prekėms, bet ne paslaugoms, – vienintelis realus būdas išvengti „kietos“ sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
Tačiau tokiam planui nepritaria ne tik ES lyderiai, bet ir dalis jos partijos kolegų.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį įspėjo, kad Didžiosios Britanijos planas dėl ekonominės partnerystės su ES po „Brexit“ paprasčiausiai „netinka“.
Po dvi dienas trukusių pokalbių Austrijos Zalcburgo mieste D. Tuskas reporteriams sakė, kad ES lyderiai mano, jog premjerės Theresos May pasiūlytas „Chequers“ planas pakenks ES vidaus rinkai.
Anot D. Tusko, atmosfera derybose tarp Didžiosios Britanijos premjerės ir kitų 27 lyderių buvo geresnė nei anksčiau, bet išliko dideli nesutarimai dėl prekybos ir Airijos sienos.
27 ES lyderių diskusija dėl Th. May pateikto „Chequers“ plano baigėsi tuo, kad visi sutiko, jog planas „netinka“.
D. Tuskas pridūrė, kad Didžiosios Britanijos plane dėl būsimų santykių su ES yra „teigiamų aspektų“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pasisakė, kad Th. May pasiūlymai dėl ekonominių ryšių su ES po „Brexit“ yra „nepriimtini“, ir lyderiai spalį tikisi „naujų Didžiosios Britanijos pasiūlymų“.
