Policija: apsinuodijusi britų pora lietė „Novičiok“ užterštą daiktą. EPA-ELTA nuotr.

Paskutinieji įvykiai Didžiojoje Britanijoje kelia nerimą – dar du britai apnuodyti „Novičiok“ medžiaga, kuri vos nepražudė į Vakarus pabėgusio Rusijos žvalgybininko Skripalio ir jo dukters. Kas ir kodėl Rusijai priskiriamais nuodais šį kartą pražudyti sumanė du su politika niekaip nesusijusius britų piliečius? Slaptai.lt skelbia keletą ištraukų iš užsienio spaudos puslapių.

_________________________________________________

Korespondentai / The Times

„Gerklėje jam gargaliavo, o iš burnos  tekėjo putos…“

„Apsinuodijimas Novičiok‘u: gerklėje jam gargaliavo, o iš burnos tekėjo putos – jis buvo panašus į zombį“ – taip pavadintas grupės žurnalistų straipsnis laikraštyje The Times.

Britanijos valdžia mano, kad Don Sterdžes ir Čarlis Roulis apsinuodijo to paties Novičiok‘o, kuris panaudotas puolant Skripalius, liekanomis. Beje, iš pradžių gydytojai ir policija įtarė narkotikų perdozavimą, praneša Vilas

„Kai sekmadienį rytą Don Sterdžes prarado sąmonę, policija ir greitosios pagalbos gydytojai priskyrė jos simptomus narkotikų perdozavimui. Jie padarė tokią pat išvadą ir po kelių valandų, kai jos partneriui iš burnos pradėjo tekėti putos ir jo būklė atrodė kaip zombio“, – rašo korespondentai.

Viltšyro policija siejo incidentą su „blogo“ kreko ar heroino partija, o ne su Skripalių nuodijimu. Korespondentai praneša, kad 45-rių Roulis žinomas apylinkėse kaip narkomanas, sėdėjęs už heroino laikymą. Vakar perdozavimą atmetė po to, kai Porton-Daune buvo atlikta medžiagos analizė. Roulį pažinoję narkomanai iš Solsberio ir Eimsberio ir be to abejojo, kad tai heroinas ar krekas, nes tada būtų dar daug kas nukentėję.

„Sekmadienį apie 11:00 44-rių metų Sterdžes, 11-metės dukros ir dviejų suaugusių sūnų motiną, išnešė iš Roulio buto Eimsberyje. Roulis pranešė greitajai pagalbai ir paskambinęs Sterdžes motinai pasakė, kad jai priepuolis“, – praneša laikraštis.

Po kelių valandų Roulis pats paniro į zombio būseną, pasakojo jo geriausias draugas Semas Hobsonas. „Čarlis irgi ten buvo (kai Sterdžes neteko sąmonės, – The Times. past.), bet jam iš pradžių viskas buvo tvarkoj. Praėjo keturios valandos, kai simptomai pradėjo reikštis ir jam, – pasakojo Hobsonas. – Mes rinkome daiktus, kad nuvežtume juos Don į ligoninę. Paskui jo akys paraudo, o vyzdžiai susiaurėjo it du taškeliai. Jis pradėjo murmėti nesuprantamai, ir aš suvokiau, kad jam haliucinacijos. Jis leido keistus garsus ir elgėsi kaip zombis“.

Sterdžes gyveno benamių prieglaudoje, kuri buvo arčiau nei už pusės mylios nuo Zizi restorano, kur prieš prarasdami sąmonę pietavo Skripaliai. Pasak vieno iš buvusių prieglaudos gyventojų, ji turėjo problemų dėl alkoholio, bet ne dėl narkotikų. „Čarlis turėjo problemų dėl narkotikų, o Don – dėl alkoholio. Don nė už ką nevartotų narkotikų“, – sakė jis.

Tuo tarpu The Times žurnalistė Debora Heinz praneša, jog oficialūs asmenys nuogąstauja, kad nuodijant Skripalius naudotos nervus paralyžiuojančios medžiagos nepastebėti likučiai gali būti pavojingi.

„Kariniai ir civiliai cheminio ginklo specialistai ištisus mėnesius dirbo nukenksmindami viską, su kuo galėjo kontaktuoti Novičiok‘as, – pažymi ji. Viską, kas galėjo būti apnuodyta, neutralizavo arba naikino vyriausybinėje Porton-Dauno laboratorijoje.

Novičiok‘as išsaugo mirtinas savybes net mėnesius po naudojimo, vadinasi, jeigu Čarlis Roulis ir Don Sterdžes sekmadienį kontaktavo su nuodais iš tos pačios partijos, kuri naudota prieš Skripalius, jie vis dėlto gali būti mirtinai pavojingi“, – rašo Heinz.

OPCW (Cheminio ginklo draudimo organizacija) pranešė, kad medžiaga „labai švari“. “Cheminių ginklų ekspertas Hemišas de Breton-Gordonas pareiškė, kad net pora lašų keturių metų senumo Novičiok‘o gali būti mirtini“, – perduoda The Times. „Jis ir po kelių mėnesių po pagaminimo išlieka nuodingas“, – sakė ekspertas.

Šaltinis: The Times

XXX

Redakcija / Die Presse

Anglija: ir vėl apnuodijimas nervus paralyžiuojančia medžiaga Novičiok

Déjà vu Anglijoje: tiedu žmonės nuo šeštadienio ligoninėje tebėra mirtinai pavojingos būklės, ir jie buvo apnuodyti Novičiok‘u. Tačiau, skirtingai nei visame pasaulyje sukėlusi Skripalių byla, šįkart kalbame ne apie RF piliečius, praneša Die Presse.

Britanijos policijos duomenimis, 45-rių vyriškis ir 44-rių moteris – abu Britanijos piliečiai – buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga Novičiok. „Incidentas įvyko Anglijoje netoli Solsberio, kur kovą buvo apnuodyti buvęs rusų agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė“, – sakoma straipsnyje.

„Klausimas, kuriuo mes šiandien intensyviai užsiimame, toks: ar gali būti tie du atvejai susiję vienas su kitu“, – patvirtino Britanijos policijos antiteroristinės grupės vadovas Nilas Bazu. Kaip praneša Austrijos leidinys, incidentas įvyko Eimsberyje, už 11 km į šiaurę nuo Solsberio, kur kovo 4 dieną be sąmonės buvo aptikti Skripaliai. Iki šiol nesuprantama, kaip naujos aukos galėjo kontaktuoti su nervus paralyžiuojančia medžiaga. „Mums kol kas nežinoma apie juos nieko, kas galėtų tai parodyti“, – pabrėžė Bazu.

Šiuo metu pora iš Eisberio yra Solsberio klinikoje. „Iš pradžių buvo išsakyta prielaida, kad vyras ir moteris galėjo apsinuodyti heroinu arba kreku iš kažkokios apkrėstos partijos. Tačiau analizė parodė, kad kalbama apie Novičiok‘ą“, – perduoda Die Presse.

„Aš norėčiau visuomenę užtikrinti, kad rizika (apsinuodyti) minimali“, – leidinys cituoja Britanijos vyriausybės vyriausiąją sveikatos apsaugos specialistę Salę Deivis.

„Nūnai kaip darbinė gvildenama versija, kad apsikrėsta atsitiktinai, ir mes turime reikalą ne su antra ataka, analogiška Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimui šių metų pradžioje“, – pareiškė Britanijos užsienio reikalų ministras Sadžidas Džavidas.

Šaltinis: Die Presse

XXX

Nico Hines / The Daily Beast

Rusijos nervus paralyžiuojanti medžiaga smogė Didžiajai Britanijai būtent NATO viršūnių susitikimo išvakarėse

„Tas aukščiausio lygio susitikimas jau vadinamas vienu iš įtempčiausių per visus 69-rius NATO istorijos metus, ir ta įtampa smarkiai sustiprėjo ryšium su naujiena, kad dar du žmonės nukentėjo Britanijos teritorijoje nuo mirtinos rusų nervus paralyžiuojančios medžiagos Novičiok, – rašo The Daily Beast žurnalistas Nikas Hainsas.

„Kritiškos būklės britų pora pateko į ligoninę Solsberyje po kontakto su nuodais, kurių, sprendžiant iš visko, liko ten, kur kėsintasi nužudyti Sergejų ir Juliją Skripalius“, – sakoma straipsnyje.

Skotland-Jardo kovos su terorizmu skyriaus vadovas pareiškė, kad iš savo namuose šeštadienį praradusios sąmonę poros paimtų mėginių analizė patvirtino nuogąstavimus, jog tai naujas nervus paralyžiuojančios medžiagos taikinys. Nežinia, kaip 44-rių metų Don Sterdžes ir 45-rių metų Čarlis Roulis prisilietė prie šitos medžiagos, bet policija apsupo visuomeninį parką Solsberyje, stengdamasi rasti jos šaltinį“, – pabrėžiama leidinyje.

„Dviejų britų užsikrėtimas praėjus tiek laiko po pirmosios atakos liudija, koks beprotiškas buvo bandymas nužudyti Skripalius“, – sakoma straipsnyje.

Dalies vietinio parko uždarymas sustiprins nuogąstavimus, kad nuodai galėjo paveikti suaugusius ir vaikus, pažymi korespondentas.

Šaltinis: The Daily Beast

XXX

Andrew Griffin / Independent

Porton-Daunas: kas yra slaptas eksperimentinis objektas, atsidūręs nuodijimų centre?

Eimsberyje du žmonės apsinuodijo ta pačia nervus paralyžiuojančia medžiaga, kuri vos nenužudė Skripalių. Šis puolimas vėl prikausto dėmesį į slaptą laboratoriją Port-Daune, rašo Britanijos The Independent.

„Apie Porton-Dauną dažnai kalbama vienaskaita, bet iš tikrųjų toji vieta šalia Portono kaimo virto visos įvairių organizacijų grupės namais“, – patikslina korespondentas Endrius Grifinas. Iš jų dvi svarbiausios – Gynybos ministerijos Gynybos mokslinė-techninė laboratorija ir Public Health England – Sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo ministerijos padalinys. Abi struktūros dalyvavo reaguojant į antrąjį apnuodijimą.

Naujuoju atveju valdžia iš pradžių padarė prielaidą, kad tai apsinuodijimas narkotikais. Sostinės policijos komisaro padėjėjas Nilas Bazu pranešė: „Remiantis pradiniais vertinimais, manyta, kad du pacientai pasijuto blogai, panaudoję narkotikų iš potencialiai užterštos partijos. Tačiau antradienį, liepos 2, nuogąstaujant dėl vyrui ir moteriai pasireiškusių simptomų, abiejų pacientų mėginiai buvo pasiųsti analizei į Porton-Dauno laboratoriją“.

Sergejus Skripalis. Reuters/Scanpix nuotr.

„Detaliai ištyrus tuos pavyzdžius mes galime patvirtinti, kad vyras ir moteris yra paveikti nervus paralyžiuojančios medžiagos, kuria apnuodyti Julija ir Sergejus Skripaliai“, – pareiškė Bazu.

Porton-Dauno laboratorija privalo figūruoti kiekvieną kartą, kai Britanijoje panaudojama nervus paralyžiuojanti medžiaga, turint omeny, koks svarbus jos vaidmuo testuojant ir tiriant tokį mirtiną ginklą, sakoma straipsnyje. Bet atsitiktinai ir ji tiesiogine prasme atsidūrė netoli dviejų antpuolių: tas objektas, Solsberis ir Eimsberis yra tik per keletą mylių vienas nuo kito.

„Dėl tokio artumo kilo sąmokslo teorijų, skelbiančių, kad ši istorija slepia daugiau, negu pripažįsta valdžia, bet nėra jokių įrodymų, kad vieta sutampa ne šiaip sau ir kad to objekto kaimynystė su nuodijimo vietomis apskritai turi reikšmės“, – pabrėžia straipsnio autorius.

„Porton-Dauno laboratorija apskritai buvo konspirologinių teorijų objektas nuo to laiko, kai Britanijos visuomenė apie ją sužinojo“, – pabrėžia Grifinas. Abejonių pasėjo keletas iš tikrųjų nutikusių incidentų, bet melagingi gandai buvo žymiai beprotiškesni. Vyriausybė turi saitą, kuriame neigiama, kad tas objektas – kanapių ferma, o taip pat sakoma, kad „jokių ateivių, gyvų ar mirusių, niekada nebuvo atvežta į Porton-Dauną“.

Slaptumas veda prie to, kad paprastai uždari Porton-Dauno darbuotojai įtraukiami į politinius ginčus. Po Skripalių apnuodijimo Forin-ofis (Užsienio reikalų ministerija) pareiškė, kad vyriausybiniai mokslininkai nustatė konkretaus Novičiok‘o pavyzdžio ryšį su Rusija, bet laboratorijos atstovai aiškiai leido suprasti, jog galėjo identifikuoti tik medžiagą, o ne tai, kur ji buvo pagaminta ir kas ją panaudojo. Tai sukėlė sąmyšį ir nuomonių skirtumus tarp politikų, sakoma straipsnyje.

„Tas pats ginčas, tikriausiai, prasidės iš naujo, kai tuo tarpu valdžia stengiasi nustatyti porą iš Eimsberio pakirtusios nervus paralyžiuojančios medžiagos kilmę. Galimas dalykas, ginčas bus dar painesnis, priklausomai nuo to, kaip Porton-Daunas ir ekspertai iš šalies stengiasi išsiaiškinti, ar tie du apnuodijimo atvejai susiję, ir jeigu susiję, tai kaip“, – rašo žurnalistas.

Šaltinis: Independent

2018.07.09; 06:36

Kimas Sengupta / The Independent

Primename, jog rusų mokslininką Vladimirą Uglevą, kuris kūrė ir tobulino cheminį ginklą „Novičiok“ (juo bandyta nunuodyti į Vakarus pasitraukusį GRU karininką Sergejų Skripalį), neseniai patrenkė automobilis. Mokslininkas liko gyvas, sužeidimai – menki. Tačiau daug kam kilo įtarimų, ar tai tik – ne Kremliaus perspėjimas mokslininkui liautis pasakojus apie „Novičiok“ kūrimo subtilybes.

Pats Vl.Uglevas tvirina, kad avarija – atsitiktinumas, ir jis nesiliaus viešai kalbėjęs apie tai, kuo kadaise užsiėmė. Jis nemanąs, kad į jį jau nusitaikyta.

Grįžęs iš ligoninės mokslininkas teigia, kad Maskva meluoja, sakydama, esą ji niekuo dėta dėl bandymo nunuodyti S.Skripalį į jo dukrą Didžiojoje Britanijoje. Esą tie argumentai, kuriuos naudoja Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, neatlaiko kritikos remiantis mokslo nustatytais faktais.

Minėtame leidinyje rašoma, kad Vl.Uglevui buvo pateiktas ir konkretus klausimas: ar mokslininkas nebijo, kad po jo viešų pareiškimų Rusijos slaptosios tarnybos imsis represijų? Mokslininko atsakymas buvo toks: „kiekvienas gyvas padaras jaučia baimę, bet savo baimę reikia išmokt kontroliuoti“.

Vl.Uglevas pabrėžė: versija, jog žmonės, bandę nužudyti Skripalius, cheminį ginklą „Novičiok“ gavo atsitiktinai, ne oficialiai, – neįtikinama. Tokia galimybė – labai maža. Juodosios rinkos šiam ginklui nėra. Jei jūs norite pasigaminti „Novičiok“, jūs privalote turėti aukšto lygio profesionalią laboratoriją ir specialias sąlygas. Priešingu atveju būtent šio cheminio ginklo jūs nepasigaminsite. Taigi tie, kurie stengėsi Skripalius nužudyti „Novičiok“ medžiaga, buvo pačio aukščiausio lygio profesonalai.

Duodamas interviu bulgarų televizijai bTV „120 minučių“ mokslininkas papasakojo, kad „Novičiok“ medžiagą buvo įmanoma gabenti mažame konteineryje, kurio dydis sutampa su lūpdažių ar klijų tūtele. Tokie pervežimai buvo ne sykį išbandyti.

Informacijos šaltinis – „The Independent“

2018.05.01; 10:50

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis. EPA – ELTA nuotr.

Balandžio 26-ąją sakydamas kalbą JAV kongrese Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Ameriką atsisakyti nacionalizmo bei išsaugoti solidarumo dvasią terorizmo grėsmės  akivaizdoje. Taip pat kvietė JAV ir Europą bendrų vertybių pagrindu kartu kurti 21 amžiaus pasaulio tvarką, nes kritiniai dabar laikai, tenka ginti tokias organizacijas kaip NATO ir JT.

Porą dienų prieš tai „The Guardian“ informavo apie Švedijoje susitikusių Vakarų diplomatų JT svarstymus dėl galimybės apeiti Rusijos veto JT Saugumo Taryboje cheminio ginklo panaudojimo Sirijoje klausimu. Lyg ir apsistota ties variantu remtis iki šiol retai taikoma 1950-aisiais Korėjos krizės metu priimta rezoliucija „Vienybė taikos vardan“ tam atvejui, kai JT Saugumo Taryba nesugeba suteikti saugumo garantijų dėl jos pastovių narių nuomonių išsiskyrimo. Remiantis šia formalia procedūra iš 15 Saugumo Tarybos narių 9 balsavus teigiamai, galima teikti rezoliuciją JT Generalinei Asamblėjai, ir jei du trečdaliai iš 193-ių joje posėdžiaujančių šalių narių pareikš pritarimą, ji bus priimta – JT Generalinėje Asambėljoje niekas neturi veto teisės.

Tiesą sakant, kuriam galui tokia puošni konstrukcija? 2011-ųjų kovą taikiais protestais prasidėjęs pilietinis judėjimas Sirijoje virto tuo, kuo virto. Niekas neprisimena pradinių konflikto priežasčių, užtat teigiama, kad pilietinis karas nusinešė virš 400 tūkstančių gyvybių, apie 2,6 milijono sirų tapo pabėgėliais užsienyje, maždaug 5,5 milijono sirų vaikų (56 proc. viso skaičiaus) reikia humanitarinės pagalbos. Įvairios žmogaus teisių gynimo organizacijos fiksavo virš 200 atvejų, kai Sirijos diktatorius Basharas al Assadas panaudojo cheminį ginklą. 2013-aisiais rugpjūčio 21 dieną prie Damasko nervus paralyžuojančios dujos nužudė per tūkstantį civilių, šių metų vasario 11-ąją JT žmogaus teisių komiteto paskelbta ataskaita informavo apie sirų karinės aviacijos smūgių Damasko priemiestyje Rytų Gutoje nužudytus virš tūkstančio taikių gyventojų. Diktatorius B. al Assadas bombarduoja civilius, nes jam leidžiama tą daryti.

Kovo 2-ąją Ženevoje vykusioje neeilinėje žmogaus teisių tarybos sesijoje JT žmogaus teisų komisaras Zeidas Ra’adas-al-Husseinas pažadėjo, jog kaltieji dėl taikių žmonių bombardavimo gali būti perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Deja, panašu, iki to laiko jų žus dar nežinia kiek – balandžio 10-ąją „Deutsche Welle“ citavo Z.R.-al-Husseiną, pareiškusį, jog pasaulio nesugebėjimas duoti įtikinamą atkirtį tik skatina cheminio ginklo naudojimą, kai ankstesni šio siaubingo ginklo taikymai nepareikalavo jokios atsakomybės.

Tikėtina, ypač Vakarams nebėra kitos išeities kaip net su tam tikra desperacija mėginti ieškoti „neprotokolinių“ išeities variantų iš situacijos, kurios kitaip nei aklaviete nepavadinsi. Kaip yra pastebėjęs buvęs JT pareigūnas, šiuo metu „Amnesty International“ vadovas Yanas Martinas, Rusijos veto negali sabotuoti kolektyvinių iniciatyvų, karo siaubo Sirijoje nutraukimas yra visos tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas. JAV, Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija reikalavo priimti kaltus dėl cheminės atakos Dumoje įpareigojančią nusatyti bei patraukti atsakomybėn rezoliuciją, Rusija veto teise ją blokavo taip pat, kaip tą iki tol darė jau 10 kartų konflikto Sirijoje klausimu.

Maskva ir Damaskas skelbia, esą ataka buvo sukilėlių „patatytamas“, siekiant priversti Vakarus įsikišti į konfliktą. Štai tokia retorinė ekvilibristika „mirties šokio“ Sirijoje akivaizdoje.

Interviu Švedijos visuomeninei televizijai „SVT:s Agenda“ (04 23) ir JT Generalinis sekretorius Antónius  Guterresas pripažino, kad JT Saugumo Taryba dabartiniu savo pavidalu nepajėgi spręsti konflikto Sirijoje. Pasak Generalinio sekretoriaus, „šaltasis karas“ grįžo, bet skiriasi nuo vykusio 20 amžiuje: tada pagrindinės konflikto pusės buvo Jungtinės Vasltijos (ir Vakarai) ir Sovietų Sąjunga, dabar vien Sirijoje susiduria bent kelių ne ypač kontroliuojamų „žaidėjų“ interesai, greta Amerikos ir Rusijos labai aktyvios yra Turkija, Saudo Arabija, Iranas, Izraelis, be abejo, pridėtinas dar musulmonų sunitų bei šiitų konfliktas. A. Guterresas pabrėžė poreikį reformuoti JT Saugumo Tarybą, kuri tebeatspindi politinį pasaulio vaizdą po Antrojo pasaulinio karo, bet ne dabartines realijas.

Į televizijos vedėjos Camillos Kvartoft klausimą, ką atsakytų visiškai JT nusivylusiems žmonėms po 7-erių metų karo Sirijoje, Generalinis sekretorius pasitelkė kietas formuluotes, kad pripažintų, jog situacija ypač pavojinga, JT Saugumo Taryba Sirijos klausimu yra paralyžuota. Tiesa, diskutuojama dėl galimų reformų (taip pat minėtame susitikime Švedijoje), kad JT bei jos Saugumo Taryba imtų pagaliau atliepti 21 amžiaus realijas ir taptų bent kiek veiksminga, tačiau mūsų akyse tebesiklostančio brolžudiško karo akivzidoje nevalingai norisi tarti – viltis miršta paskutinė. 

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.

Beje, tinka priminti, kad, tarkime, Maskva „nesivaržo“ ne vien Sirijos klausimu. Balandžio 24-ąją Ukraina kreipėsi į JT Tarptautinį teismą su prašymu panaikinti Maskvos taikomą Krymo totorių visuomeninio susirinkimo Medžliso draudimą. Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje priminė, kad Kijevas pernai inicijavo JT Tarptautiniame teisme bylą Maskvai už terorizmo bei rasinės diskriminacijos finansavimą vykdant agresiją prieš Ukrainą. Tenkindamos Kijevo prašymą JT įpareigojo Maskvą nevaržyti Krymų totorių, deja, Rusija Medžlisą tebedraudžia.

Žurnalas „Foreign Policy“ publikacijoje „Kinija bei Rusija JT laimi kovoje aplink žmogaus teises“ kovo numeryje analizuoja autoritarų emancipaciją, kai Maskva ir Pekinas bent dabartiniame etape sėkmingai blokuoja JT Generalinio sekretoriaus pastangas palaikyti už žmogaus teises atsakingas JT institucijas. Kalbama apie 2014 metais įsteigtos institucijos finasavimo užblokavimą JT biudžeto komitete.

Pasak „Foreign Policy“, tai vienas signalų, nurodančių Kinijos bei Rusijos sėkmę geopolitinėje kovoje su Vakarais. Maskva ir Pekinas vis aktyviau atakuoja žmogaus teisių institutą, kuris yra egzistencinis bei procedūrinis Vakarų geopolitikos pagrindas – žmogaus teisės išskirtos JT statute bei įtvirtinos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Deja, spaudžiant nedideles (pavyzdžiui, Afrikos) valstybes JT Saugumo Taryboje balsuoti su kinais bei rusais žmogaus teisių gynimo organizacijoms mažinamas finansavimas, jų atstovams uždraudžiama dalyvauti JT posėdžiuose. Ypač Kinija taiko gudrią taktiką derinti pozityvią retoriką klimato kaitos klausimu (jis imponuoja Europai) su manipuliavimu dalies vyriausybių nepasitenkinimu dėl kategoriško Vakarų reikalavimo paisyti žmogaus teisių.

Kovo viduryje Pekinas ir Maskva sėkmingai užblokavo Amerikos siūlymą, kad Z.R.-al-Husseinas oficialiame JT Saugumo Tarybos posėdyje informuotų apie grubius žmogaus teisių pažeidimus Sirijoje. JAV reikėjo mažiausiai 9 balsų iš 15-os Saugumo Taryboje, bet Afrikos šalių Ekvadoro Gvinėjos, Etiopijos bei Dramblio Kaulo Kranto atstovai susilaikė. Paskutinį, lemiamą smūgį, atmetant pasiūlymą, smogė buvusios Prancūzijos kolonijos Dramblio Kaulo Kranto atstovas, iš pradžių pažadėjęs balsuoti su JAV bei Prancūzija, bet vėliau persimetęs priešininkų pusėn.

JT kai kada pavadinamos pasauline vyriausybe – kažkada tame teiginyje pagrindo buvo, bet dabar tai aiškus perdėjimas. JT priklauso 193 valstybės (beveik visa planeta), išskyrus Vatikaną, kuris į organizaciją stoti nenori, bei Taivaną, kurio stojimą blokuoja veto teise Saugumo Taryboje disponuojantys Kinijos komunistai. Tai po Pekino spaudimo Taivanas 1971 metaias buvo pašalintas iš JT, nors kaip demokratinė valstybė anksčiau yra atstovavęs Kiniją. Savaip atspindi globalias geopolitines tendencijas. Kaip yra nurodęs žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Foundation“ teisės tarnybos vadovas Javieras El-Hajjis, narystė JT neįpareigoja žmogaus teisių gynimo reikalui, nes maždaug 55 proc. visų JT šalių-narių nelaikytinos demokratijomis.

JT 1946-aisiais įsteigta Žmogaus teisių komisija turėtų stebėti (kasmet posėdžiauja šešias kovo-balandžio savaites) pažeidimus nepalankiausiose valstybėse, priimti atitinkamas rezolioucijas, po ko nusižengusieji teoriškai turėtų atsistatydinti. Deja, tai tik teoriniu, idealiu atveju, nes Komisijoje posėdžiauja žmogaus teises be skrupulų pažeidžiančių valstybių atstovai. Todėl jas smerkiančias rezoliucijas nuolat blokuodavo tokios šalys kaip Alžyras, Libija, Sudanas, Sirija, Zimbabvė, Kinija, Kuba, Rusija, Nigerija, Pakistanas, Saudo Arabija.

2003 metais „nepraėjo“ rezoliucijos dėl Rusijos, Sudano, Zimbabvės bei Irano (dėl Kinijos net nebuvo svarstyta), 2004-aisiais – dėl Zimbabvės bei Rusijos, 2005 metais blokuotos rezoliucijos dėl Irano, Čečėnijos, Turkmėnistano bei Uzbekistano. Ir taip toliau iki pat šių dienų imtinai. Tad ko autoritarams nekelti galvų? Situacija atrodytų banaliai anekdotiška, jei nebūtų kalbama neretai apie milijonų žmonių laisvę ar net gyvybę.

Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

JT Saugumo Taryba gali primti tarptautines taidariškas opracijas sankcionuojančias rezoliucijas, iki šiol įvyko virš 70 vadinamųjų „žydrųjų šalmų“ misijų, daugiausia Afrikoje, Azijoje bei Lotynų Amerikoje. Dalis buvo sėkmingos, dalis – ne. Bet, pasak Leono Saltielio iš šių misijų veiklą analizuojančios organizacijos „UN Watch“, „žydrųjų šalmų“ dalyvių veiksmai dažnai prastai koordinuoti (karščiausias pavyzdys – visiška nesėkmė Sirijoje). Galbūt nebeapsikęsdamos tokios padėties (pasinaudoti veto teise oponentai gali bet kada be jokių pasekmių) kai kada buriamos JT apeinančios koalicijos tvarkai įvesti – tarkime, NATO įsikišo buvusioje Jugoslavijoje ir Libijoje. Amerika Irake pradėjo karinę operaciją, kuriai, skirtingai nei humanitarinei misijai, JT Saugumo Tarybos sankcijos nereikia. Taktiniu požiūriu autoritarus galima suprasti – JT Saugumo Taryboje Maskkvai „nusileidus“ dėl Sirijos, logiška būtų tikėtis kitų panašių precedentų analizės, pavyzdžiui, Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Tad taktika ir dominuoja, be jokių „humanitarinių“ pasekmių.

Po Antrojo pasaulinio karo veto teisė JT įtvirtnta kaip išskirtinė priemonė, įkvėpti bendros pergalės prieš nacizmą Vakarų lyderiai ja naudotis nesirengė, tikėdamiesi bet kokiu klausimu pasiekti konsensusą. Vakarų naivumas, tikintis ir iš sovietų blaivios nuovokos, buvo „sunešiotas“ labai greitai, vien per dešimtmetį nuo 1946 iki 1956 metų Sovietų Sąjunga veto teise pasinaudojo 57 kartus, kai likusios pastovios JT Saugumo Tarybos narės – nė sykio. Panašu, nuo to laiko „rytų fronte“ nelabai kas ir pasikeitė.

2018.04.30; 11:55

„Rusijos mokslininką prie jo namų automobilis partrenkė praėjus kelioms dienoms po to, kai jis pareiškė padėjęs kurti nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“, kuri vos nepražudė Sergejaus ir Julijos Skripalių“, – praneša laikraščio „The Daily Mail“ korespondentas Nicas White`as.

Chemikas Vladimiras Uglevas buvo nugabentas į Rusijos pietuose esančio Anapos miesto ligoninę antradienį, kai jį pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis. „Jam sutrenkta galva, dešinioji ranka ir dešinioji koja. Jo būklė stabili, gydytojai laukia galvos smegenų tomografijos rezultatų“, – rašo leidinys.

Mažiau kaip prieš savaitę V. Uglevas pareiškė esąs įsitikinęs, kad būtent Rusija susijusi su mėginimu nunuodyti buvusį GRU pulkininką Sergejų Skripalį ir jo dukterį. Bet, anot jo, Didžiajai Britanijai niekada nepavyks to įrodyti, jeigu ji neras konteinerio, iš kurio buvo paimti nuodai.

Vl. Uglevas pasakojo padėjęs kurti medžiagą A-234, kuria buvo mėginama nunuodyti tėvą ir dukterį. Pasak jo, Skripaliai liko gyvi tik todėl, kad gavo „nedidelę dozę“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.26; 04:35

Europos Parlamentas (EP) aptarė padėtį Rusijoje. Daugelis kalbėjusių europarlamentarų ragino netoleruoti agresyvių Vladimiro Putino režimo veiksmų ir taikyti jam griežtas sankcijas, praneša EP spaudos tarnyba.

„Neseniai panaudotas cheminis ginklas Europos žemėje ir Sirijoje, tęstinis karas prieš Ukrainą ir išpuoliai kibernetinėje erdvėje dar kartą patvirtino būtinybę atgrasyti Rusiją nuo tolesnių agresyvių veiksmų. (…) Turime priversti Kremlių sumokėti didesnę kainą už savo veiksmus, pritaikydami ir įgyvendindami išsamias priemones finansų, technologijų ir energetikos srityse. Taip pat turime ir toliau taikyti priemones asmenims, kurie atsakingi už tarptautinės teisės pažeidimus, bei tiems milijardieriams iš V. Putino vidinio rato, kurie dalyvauja, finansuoja ar valdo purvinas režimo intervencijas užsienyje“, – sakė Europos liaudies partijos vardu kalbėjusi Sandra Kalnietė (Latvija).

Socialistų ir demokratų atstovas Knutas Fleckensteinas (Vokietija) siūlė imtis ne tik sankcijų, bet ir daugiau pasitikėjimo stiprinimo priemonių – pratęsti tarptautines ginklų kontrolės sutartis, taip pat atnaujinti dialogą su Rusijos Dūmos nariais. Europos konservatorių ir reformistų atstovė Anna Elžbieta Fotyga (Lenkija) piktinosi skirtinga Vakarų šalių reakcija į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje, nors abiejose šalyse kovoja privačios V. Putino samdinių grupuotės.

„Susiduriame su 21-ojo amžiaus šaltuoju karu, kuris skiriasi nuo ankstesnio: nedeklaruojamas, daugiau hibridinis ir mažiau ideologinis“,  – sakė Liberalų ir demokratų atstovas Petras Auštrevičius. Jo nuomone, „šiuo metu turi būti skiriamos papildomos sankcijos, nukreiptos būtent į tuos Rusijos magnatus ir oligarchus, kurie yra tikrieji V. Putino rėmėjai, finansuojantys milijardus kainuojančias operacijas, tokias kaip propagandos kampanijos arba samdinių siuntimas į Siriją bei Ukrainą.

„Žaliųjų lyderė Rebecca Harms (Vokietija) teigė, kad Rusijai eskaluojant padėtį Ukrainoje ir Sirijoje ir nepavykstant paskatinti režimo pokyčių, nėra kito kelio kaip plėtoti sankcijas. Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Helmutas Scholzas (Vokietija) buvo įsitikinęs, kad šiandienos situacija yra „konfliktas tarp skirtingų interesų ir dėl to, kas dominuos pasaulio bei šalies mastu.“

Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos atstovas James’as Carveris (Jungtinė Karalystė) sakė, kad „mūsų požiūris į Rusiją turi būti daugiasluoksnis ir turi būti atsižvelgiama į Rusijos nacionalinius interesus.“ Tautų ir laisvės Europos frakcijos vardu kalbėjusi Janice Atkinson (Jungtinė Karalystė) piktinosi, kad taikomi „dvigubi standartai“ kritikuojant Rusiją dėl demokratijos trūkumo, o kartu pateisinant Kiniją.

Diskusijoje kalbėjęs Bronis Ropė (Žalieji) pasigedo „stipraus ir principingo ES balso“ bei veiksmų. „Štai „Gazprom“ stumiamas „Nord Stream 2“ projektas, kuris suskaldo Europą ir yra geopolitiškai labai pavojingas, deja, nepasakant visų įvykių, sėkmingai skinasi kelią. Mums reikia ryžtingos Europos Komisijos lyderystės ir pozicijos, kuri atitiktų dabartines realijas“, – pridūrė EP narys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.19; 02:00

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pirmadienį parlamente Londone gynė sprendimą smogti karinį smūgį objektams Sirijoje. Greitai veikti buvo labai svarbu, kad būtų užkirstas kelias tolesnėms žmonių kančioms, sakė ji. Smūgio tikslas, anot premjerės, buvo apriboti Sirijos vyriausybės gebėjimą naudoti cheminį ginklą.

„Nebuvo tinkamos alternatyvos jėgos panaudojimui“, – pabrėžė T. May.

Opozicijos lyderis Jeremy’is Corbynas tuo tarpu kritikavo antskrydžius, pavadindamas juos „teisiniu požiūriu abejotinais“.

T. May, prieš duodama įsakymą dėl bendros su JAV ir Prancūzija karinės operacijos šeštadienį, neprašė parlamentarų pritarimo. Raketomis Vakarų šalys atsakė į spėjamą cheminio ginklo panaudojimą prieš civilius Sirijoje balandžio pradžioje. Debatais parlamente T. May siekė paskesnės opozicijos paramos.

Didžioji Britanija veikė savo nacionalinių interesų labui, pabrėžė premjerė. Tai esą nebuvo JAV įsakymas. T. May apkaltino Maskvą sabotuojant diplomatines pastangas nutraukti cheminio ginklo naudojimą Sirijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.17; 00:05

Praėjus dienai po bendro karinio smūgio Sirijoje Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Didžioji Britanija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai Niujorke pateikė naujos rezoliucijos dėl Sirijos projektą.

Prancūzijos parengtame projekte siūloma sukurti „nepriklausomą mechanizmą“ spėjamai cheminio ginklo atakai Dumoje tirti. Tai esą padėtų išaiškinti ir kaltuosius dėl atakos.

Be to, Basharo al Assado vyriausybė projekte raginama visiškai bendradarbiauti su Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW). Šios organizacijos ekspertai šeštadienį ketino pradėti tyrimą dėl cheminio ginklo panaudojimo Dumoje. Rezoliucijos projekte griežtai smerkiamas galimas cheminio ginklo panaudojimas.

OPCW, remiantis projektu, be to, per 30 dienų turi pateikti išvadas, ar Sirija pateikė visą informaciją apie savo cheminio ginklo atsargas. Vakarai kaltina B. al Assado režimą slapta tęsus savo cheminio ginklo programą.

Projekte taip pat reikalaujama „humanitarinės prieigos be apribojimų“ visoje Sirijoje. Vyriausybė, be to, privalo „be išankstinio sąlygų“ ir „konstruktyviai“ pradėti derybas su sukilėliais.

Diskusijos dėl projekto Saugumo Taryboje, diplomatinių šaltinių duomenimis, turėtų prasidėti pirmadienį. Kada dėl dokumento galėtų būti balsuojama, nežinoma. Paryžius siekia, kad būtų suteikta laiko „tikroms deryboms“.

Kelios valandos prieš tai JT Saugumo Taryboje žlugo mėginimas priimti Rusijos inicijuotą rezoliuciją, kurioje smerkiamas raketų smūgis Sirijoje. Skubiai sušauktame posėdyje už tai šeštadienį balsavo tik 3 narės iš 15.

Vakarai dėl spėjamos cheminio ginklo atakos Dumoje, per kurią balandžio 7-ąją, vietos medikų ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žuvo daugiau kaip 40 žmonių, kaltina B. al Assado režimą.

Reaguodamos į ataką, JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija šeštadienio rytą smogė taikiniams pilietinio karo šalyje. Pentagono duomenimis, buvo atakuoti trys spėjamos Sirijos cheminio ginklo programos objektai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.15; 08:10

Raketa iššauta iš JAV karo laivo. EPA – ELTA nuotr.

Lietuva palaiko veiksmus, kurių ėmėsi JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija prieš Sirijos režimo cheminio ginklo pajėgumus, rašoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) šeštadienį išplatintame pranešime.

„Sirijos režimas pažeidė ne vieną raudoną liniją, kuri buvo nužymėta anksčiau. Tai buvo vienintelis galimas atsakas reaguojant į cheminio ginklo panaudojimą prieš civilius gyventojus, tarp kurių buvo ir vaikų. Tarptautinės bendruomenės signalas Basharo al Assado režimui ir jį palaikančioms šalims – vienintelis būdas sustabdyti cheminio ginklo panaudojimą ateityje“, rašoma pranešime.

Užsienio reikalų ministerija toliau atidžiai stebės situaciją ir veiksmus Sirijoje.

ELTA primena, kad ankstų šeštadienio rytą surengtos operacijos metu Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius. Taip JAV su sąjungininkėmis reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste.

Pentagono teigimu, buvo smogta trims taikiniams: Damaske esančiam mokslinių tyrimų centrui, tariamai susijusiam su cheminių ir biologinių ginklų gamyba, cheminių ginklų saugyklai netoli Homso miesto, cheminių ginklų įrangos saugyklai ir svarbiam kariniam postui šalia Homso.

Valstybinė Sirijos televizija skelbė, kad vyriausybės pajėgos numušė daugiau kaip tuziną raketų.

Tuo tarpu Rusijos ambasadorius JAV pareiškė, kad ataka prieš jos sąjungininkę „nebus palikta be pasekmių“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.15; 07:55

JAV atakuoja karinius Sirijos taikinius. EPA – ELTA nuotr.

Pentagonas teigia, jog smūgiai buvo taiklūs

Pentagonas šeštadienį skelbė, kad bendros JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos operacijos prieš Sirijos režimą metu buvo „sėkmingai smogta kiekvienam taikiniui“, taip atmetant Rusijos teiginius, kad 70 proc. raketų buvo numušta.

„Nesiekiame konflikto Sirijoje, tačiau negalime leisti daryti tokių sunkių tarptautinės teisės pažeidimų. Sėkmingai smogėme kiekvienam taikiniui, smūgiai buvo pateisinami, teisėti ir proporcingi“, – reporteriams sakė Pentagono atstovė Dana White.

JAV, JK ir Prancūzija anksti šeštadienį bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius: cheminių ginklų saugyklas, mokslinių tyrimų centrus. Šiais veiksmais jos reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste. Teigiama, kad praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotoje Dumoje buvo panaudotas cheminis ginklas ir už tai atsakingas Sirijos režimas. Per cheminio ginklo ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių.

JAV prezidentas apie smūgį Sirijai: misija įvykdyta

JAV prezidentas Donaldas Trumpas džiaugiasi Sirijos režimui suduotu smūgiu, teigdamas, kad „rezultatas negalėjo būti geresnis“.

„Tobulai įgyvendintas smūgis praėjusią naktį“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas „misija įvykdyta!“

JAV, Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius: cheminių ginklų saugyklas, mokslinių tyrimų centrus. Šiais veiksmais jos reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste.

Teigiama, kad praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotoje Dumoje buvo panaudotas cheminis ginklas ir už tai atsakingas Sirijos režimas. Per cheminio ginklo ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių.

Šiuo smūgiu JAV, JK ir Prancūzija siekė atgrasinti Basharo al-Assado režimą nuo tolesnio cheminių ginklų naudojimo ir nubausti už praėjusį savaitgalį įvykdytą ataką.

ES išreiškė paramą JAV, JK ir Prancūzijos atakai Sirijoje

Šeštadienį Europos Sąjungos lyderiai išreiškė paramą naktį Sirijos režimui suduotam JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos smūgiui ir ragino Rusiją bei Iraną padėti užkirsti kelią tolesnėms Sirijos vyriausybėms cheminėms atakoms.

„ES ragina visas šalis, ypač Rusiją ir Iraną, pasinaudoti savo įtaka, siekiant užkirsti kelią bet kokiam tolesniam cheminių ginklų naudojimui, ypač Sirijos režimui“, – teigiama ES pranešime. 

Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.

Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ pranešimais, Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad intervencija Sirijoje buvo „būtina ir tinkama“, o Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad ES „stovi su sąjungininkėmis teisingumo pusėje“.

„JAV, Prancūzijos ir JK smūgiai aiškiai parodo, kad Sirijos režimas negali kartu su Rusija ir Iranu toliau tęsti šios žmonių tragedijos, bent jau nesulaukiant pasekmių“, – sakė D. Tuskas.

Anksti šeštadienį JAV, JK ir Prancūzija smogė Sirijos režimo taikiniams Sirijos sostinėje ir aplink ją, tai buvo jų atsakas į praėjusį savaitgalį Sirijos Dumos mieste įvykdytą cheminę ataką, dėl kurios kaltinamas Sirijos režimas.

Sirijos prezidentas teigia esąs dar labiau pasiryžęs kovoti su terorizmu

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas teigia, kad JAV ir sąjungininkių raketų smūgiai prieš jo vyriausybės taikinius Sirijoje tik padidino jo pasiryžimą „kovoti su terorizmu“ ir „sutriuškinti sukilėlių pajėgas“.

„Ši agresija tik padidins Sirijos ir jos žmonių pasiryžimą ir toliau kovoti ir sunaikinti terorizmą kiekviename šalies colyje“, – reaguodamas į JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos veiksmus, sakė B. al-Assadas.

Sirijos prezidentas pasisakė po anksti šeštadienį JAV, JK ir Prancūzijos surengto puolimo. Sirija teigia, kad pavyko numušti 71 iš 103 paleistų sparnuotųjų raketų.

Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas teigė, kad naktį Sirijoje JK, Prancūzijos ir JAV įvykdyti raketų smūgiai sunaikino didžiulę Damasko cheminių ginklų atsargų dalį.

„Sunaikinta didžiulė Sirijos cheminio arsenalo dalis“, – sakė ministras.

Šiais veiksmais JAV su sąjungininkėmis reagavo į praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotame Sirijos Dumos mieste įvykdytą cheminę ataką, dėl kurios kaltinamas Sirijos režimas. Teigiama, kad praėjusį šeštadienį Dumoje žuvo mažiausiai 40 žmonių.

Rusija teigia, kad nėra aukų tarp Sirijos civilių ir karių

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos smūgiai Sirijoje nepareikalavo aukų tarp Sirijos civilių ir kariškių.

„Remiantis preliminaria informacija, nėra jokių aukų tarp taikių civilių ir Sirijos kariškių“, – per spaudos konferenciją Rusijos gynybos ministerijoje sakė Rusijos kariuomenės Generalinio štabo operacijų valdybos viršininkas generolas pulkininkas Sergejus Rudskojus. 

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.

Tai, kad nėra aukų, anot S. Rudskojaus, rodo „puikius Sirijos kariuomenės, kurią apmokė mūsų specialistai, įgūdžius“. Jis pridūrė, kad Rusija dabar gali persvarstyti savo sprendimą nebeaprūpinti Damasko naujesne oro gynybos sistema „S-300“.

Rusijos kariuomenės teigimu, šeštadienį į Siriją buvo paleistos 103 sparnuotosios raketos, tačiau 71 iš jų numušė Sirijos vyriausybė, pasitelkusi kelių dešimtmečių senumo sovietų gamybos oro gynybos sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.14; 17:50

Didžioji Britanija ketvirtadienį paprašė, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba susirinktų aptarti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (Organisation for the Prohibition of Chemical Weapons, OPCW) ataskaitą apie praėjusį mėnesį įvykdytą buvusio Rusijos šnipo apnuodijimą.

Remiantis išslaptinta organizacijos ataskaitos santrauka, OPCW patvirtino Jungtinės Karalystės išvadas dėl per ataką panaudotos nuodingos cheminės medžiagos tapatybės, tačiau ne dėl jos kilmės.

JT Saugumo Tarybos posėdis turėtų įvykti kitą savaitę, pranešė Didžiosios Britanijos misija JT.

Taip pat Londono iniciatyva šaukiamas OPCW vykdomosios tarybos susitikimas šiuo klausimu įvyks kitą trečiadienį, balandžio 18 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.13; 01:30

Mirtina dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Benas Brunalas

Ryškiausiu pastarosios savaitės šalies politikos akcentu tapo balandžio 3-iąją Vašingtone vykęs Baltijos valstybių ir JAV viršūnių susitikimas, kuriame, anot Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuva išgirdo labai konkrečių Jungtinių Valstijų garantijų.

„Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, – vizitą apibendrino Prezidentė, pabrėždama, kad krizės atveju Lietuva gali tikėtis karinės Amerikos paramos ne tik NATO, bet ir tiesiogiai dvišaliu pagrindu.

Tuo tarpu Lietuvoje įtakingiausi šalies politikai kaltino vienas kitą dirbant priešiškoms jėgoms, o išlaidos gynybai, žvelgiant į vykusius ginčus, tapo politikų įrankiu aiškinantis partinius ir asmeninius santykius.

Balandžio 3-iąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad opozicinių partijų spaudimas jau artimiausiu metu didinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. nuo BVP yra susijęs su pastarųjų nenoru, kad šalies gyventojų gyvenimas pagerėtų „valstiečių“ valdymo laikotarpiu.

„Aš suprantu, kad opozicijai norėtųsi, jog dabar tas įsipareigojimas būtų vykdomas, nes tada jie žinos, kad mes negalėsime investuoti į žmonių gerovę“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Gyvenimas – tai nuolatinės grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Politikas samprotavo, kad artimiausiu metu didinant išlaidas gynybai žmonių gyvenimas gerėtų lėčiau ir vėliau, kuo, pasak R. Karbauskio, ir yra suinteresuota opozicija Seime.

„Ir jeigu šiandien kas nors pasakytų, kad mes turime kelti krašto apsaugos finansavimą kitais metais, pavyzdžiui, 0,3 procento, sakyčiau, kad to kitais metais daryti nereikėtų. Jokiu būdu“, – apibendrino R.Karbauskis.

Į R. Karbauskio pasisakymą netruko sureaguoti konservatorė Rasa Juknevičienė. Komentuodama R. Karbauskio samprotavimą, kad skirdami lėšas gynybai skriaudžiame žmones, pavadino jį „Kremliaus projektu“.

Iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Balandžio 4-ąją Premjeras Saulius Skvernelis, žurnalistų paprašytas pakomentuoti R. Karbauskio žodžius, gynė didžiausios frakcijos Seime seniūną. Jis teigė tokių R. Karbauskio žodžių negirdėjęs ir aiškino, kad tikriausiai R. Karbauskis norėjęs pasakyti nepalaikąs idėjos finansavimą gynybai iki 2,5 proc. didinti jau kitais metais.

S. Skvernelio teigimu, dėl ne itin geros situacijos šalies gynybos srityje yra kaltos ankstesnės vyriausybės, neskyrusios užtektinai lėšų gynybai. Premjeras sakė, kad galima kalbėti apie 4 mlrd. eurų skylę, kuri susidarė kelerius metus neskiriant pakankamai lėšų gynybai.

Kitą dieną – balandžio 5-ąją – Premjeras sakė manąs, kad tai, jog būtent Rusija panaudojo cheminį ginklą Didžiojoje Britanijoje, dar nėra iki galo įrodyta.

„Manau, kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek pasitelkti tarptautiniai ekspertai turėtų labai aiškiai iki galo atsakyti ir padėti tašką, nes dabar yra labai didelė tikimybė, kad tai yra padaryta iš Rusijos pusės, bet didelė tikimybė nėra visiškas, šimtaprocentinis, fakto patvirtinimas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis tokį Premjero pasisakymą prilygino „įvarčio įsimušimui į savo vartus“.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis leido suprasti, kad Premjeras gali būti Rusijos kandidatas 2019 metų Lietuvos Prezidento rinkimuose.

„1. Reikia atnaujinti tarpvyriausybinius santykius tarp Rusijos ir Lietuvos. 2. Nėra faktų, kad Karbauskis daro verslą Rusijoje. 3. Nėra iki galo įrodyta, ar Skripalį nunuodijo rusai. Taip kalba Lietuvos Premjeras. Deleguotas iš rusiškų trąšų praturtėjusio verslininko. To paties, kuris nenori didinti finansavimo gynybai. Visame šitame kontekste nenorom prisimenu VSD ataskaitoje minimą faktą, kad Rusija kitais metais mūsų Prezidento rinkimuose turės savo kandidatą. O gal jau turi? O gal ir programa jau pristatyta?“, – savo feisbuko paskyroje svarstė konservatorius.

Balandžio 6-ąją komentaru į jam dar antradienį pareikštą kritiką sureagavo „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Savo feisbuko paskyroje akcentuodamas, kad palaiko Valstybės gynimo tarybos sprendimą iki 2030 metų krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2,5 procento nuo BVP, žėrė epitetus konservatorių partijai ir atskiriems jos lyderiams. R. Karbauskis pabrėžė „MG Baltic“ korupcijos bylos kontekstą, kuriame pastarąją savaitę atsidūrė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Valstiečių“ lyderis kaltino konservatorius, kad šie Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje patys neskyrė užtektinai išlaidų gynybai.

„Jei grįžtume kelerius metus atgal ir įvertintume krašto apsaugos finansavimo intensyvumą procentais nuo BVP, pastebėsime, kad laikotarpiais, kai valdė konservatoriai, jis nedidėjo. O juk ponia Juknevičienė, kaip krašto apsaugos ministrė, nenuginčijamai turėjo visas galimybes savo ministravimo laikotarpiu pasiekti įspūdingus krašto apsaugos sistemos finansavimo mastus. Kodėl to nepadarė? Aplaidumas? Nenoras dirbti Lietuvai? Kitos priežastys?“, – feisbuke penktadienį retoriškai klausė R. Karbauskis.

Melu ir isterija kaltindamas R. Juknevičienę ponas R. Karbauskis teigė esąs už išlaidų gynybai didinimą.

„Šiandien ponios R. Juknevičienės isteriški pareiškimai dėl to, kad Ramūnas Karbauskis pasisako prieš finansavimo didinimą krašto apsaugai, yra sąmoningas melas, nes pasisakiau dėl 2019 metų, o ne dėl kelerių metų periodo, per kurį planuojama didinti krašto apsaugos finansavimą“, – rašė „valstiečių“ lyderis.

Penktadienio vakarą feisbuko įraše Premjeras S. Skvernelis suabejojo konservatorių ir konkrečiai buvusios krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės patriotiškumu, kaltino ją žlugdžius gynybos sistemą ir lankstymusi Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.

S. Skvernelis tikino, kad jo vadovaujama Vyriausybė niekada neleis žeminti Lietuvos kariuomenės.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Viena ministrė, savo laiku solidariai su visa partija stūmusi mūsų gynybos sistemą į visišką duobę, kai dalinių užpildymas siekė tik trečdalį, o ginkluotės sandėliuose švilpė vėjas, šiandien bando visa tai nubraukti lipdydama etiketes. Nepavyks mulkinti žmonių“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.

„Pseudopatriotinės kaukės neįtikins. Visi prisimena jos veiksmus krizės akivaizdoje. Tik atkreipiu dėmesį, kad visa tai vyko jau po Gruzijos įvykių. Bet tai „netrukdė“ tuometei Vyriausybei nei žlugdyti gynybos sistemos, nei pasirašinėti susitarimų dėl tiltų Kaliningradan, nei dėkojant už pieno produktų rinkos atidarymą lankstytis Putinui“, – rašė Vyriausybės vadovas.

Premjeras patikino, kad dabartinė Vyriausybė niekada nežemins kariuomenės. „Garantuoju: aš ir mūsų Vyriausybė niekada nenaikins ir nežemins mūsų kariuomenės“, – rašė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad valdantieji savo tvirtybę renkasi rodyti investicijomis į šalies gynybą ir saugumą, o ne tuščiais lozungais ir oponentų lipdomomis etiketėmis.

Į feisbuke vykstančius ginčus įsitraukė ir kiti politikai. „Valstietė“ Agnė Širinskienė šeštadienio vakarą savo socialiniame tinkle priminė pastarąją savaitę garsiai nuskambėjusius konservatorių ir „MG Baltic“ pokalbius.

„Krašto apsaugos ministerijos asignavimų dinamika TS-LKD ir LVŽS valdymo laikotarpiais. Skirtumai įspūdingi. Kolegoms iš TS-LKD reikėtų po lapais slėptis ir sėdėti nuleidus galvas ne tik dėl ryšių su „MG Baltic“ ir dėžučių (tarp kitko, kada papasakosit visuomenei apie jų turinį?), bet ir dėl savo palankumo Rusijai. Kas, kad ne Lietuvos priešai, galėjo taip silpninti krašto gynybą?“, – šeštadienio vakarą rašė A. Širinskienė.

Konservatorius Andrius Kubilius šeštadienį feisbuke retoriškai klausė, ar „Premjero nervai nebelaiko, ar tiesiog šeimininkas nurodė pereiti prie Skardžiaus ir Gražulio retorikos, kai kalbama apie konservatorius?“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.09; 00:30

Vladimiras Putinas rodo kumštį

Prieš kelias dienas viename iš propagandinių Rusijos valstybinės televizijos kanalų pasirodė laida, kurios pagrindiniu diskusijos leitmotyvu tapo tema, kokiais vardais pavadinti tris naujuosius, viršgarsinius Rusijos superginklus. Apie juos dar savo rinkimų išvakarėse išdidžiai pasauliui tėškė V. Putinas : „Nenorėjote mūsų klausyti, tai paklausykite dabar…“.

Ir parodė „žavinguosius“ filmukus: raketos skrenda, aplenkdamos kalnus ir klonius, ir krenta Floridos pakrantėje…

Ekstazijos apimti Rusijos Federacijos Tarybos nariai, kuriems buvo perskaitytas prezidento kreipimasis (poslanije), plojo atsistoję: platūs veidai, plačios savimi patenkintos dvasingųjų rusų šypsenos…

Putinas pasiūlė piliečiams patiems sugalvoti bei pasiūlyti naujiesiems ginklams gražius pavadinimus, kurie bus paskelbti Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainėje.

Balsavime, anot Rusijos propagandistų, dalyvavo per penkis milijonus piliečių. Kokių tik vardų nepasiūlyta savo „mieliems naujagimiams“ – nuo nekaltų gėlelių pavadinimų iki graikų mitologijos jūrų gelmių dievo Poseidono. Mat vienas iš tų „naujagimių“ po vandeniu nardo taip, kad jo niekaip neįmanoma susekti.

Laidoje buvo parodytas reportažas iš naujausio povandenio laivo, dislokuoto Sevastopolyje. Jauna rusų žurnalistė su tokiu džiaugsmu ir entuziazmu, tarsi išvydusi savąjį princą ant balto žirgo, pasakojo apie tą povandeninį stebuklą, kuris gali serijomis leisti atomines galvutes, o jos gali pasiekti bet kurią pakrantę, miestą, sunaikinti bet ką, – kad net kai kurie studijoje dalyvavę prelegentai atrodė gerokai sutrikę: kaip gi tokia jauna, daili mergaitė taip įkvėptai kalba apie pasaulį gąsdinančius, mirtį sėjančius ginklus…

JAV prezidentas jau sureagavo į beveik atvirus Rusijos grasinimus, teigdamas, jog Amerika padarys viską, kad užkardytų konvencinio karo eskalavimą. „Mes skirsime lėšų tiek, kiek reikės“, – sakė D. Trampas.

O tai reiškia, jog prasideda naujos ginklavimosi varžybos nuo Šaltojo karo laikų.

Oficialioji Maskva ginasi, esą ji prieš ginklavimosi varžybas, ji tik norinti sustabdyti vienapolį JAV dominavimą pasaulyje; esą prieš JAV Kongreso šiems metams gynybai skirtą 700 milijardų dolerių finansavimą ji gali priešpastatyti (Rusija – 46 mlrd.) tik pačias pažangiausias technologijas.

Ar Rusijos ekonomika, veržiama vis didėjančių Vakarų sankcijų, atlaikys šias varžybas, – klausimas daugiau retorinis.

Analizuojant pastarojo meto Rusijos elgesį, susidaro įspūdis, jog Kremlius, tarsi sužeista žiurkė, jaučiasi įvarytas į kampą, todėl griebėsi paskutinio šiaudo – šantažuoti ir gąsdinti tarptautinę bendruomenę.

Nuo 2014-ųjų Rusija pažeidė daugybę tarptautinių susitarimų, konvencijų, priimtų po Antrojo pasaulinio karo. Okupavo Krymą, taip perbrėždama pasaulio žemėlapį; įsiveržė į Rytų Ukrainą ir ten sukėlė karą; remia Bašaro al-Asado nusikalstamą režimą Sirijoje.

Paskutinis Vakarų pasaulio kantrybės lašas taurėje – teroristinis išpuolis Didžiojoje Britanijoje, uždraustu cheminiu ginklu nužudant du Rusijos piliečius.

Pasaulis ragina Rusiją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos ji yra priėmusi kaip Europos Tarybos ir ESBO narė. Tačiau akivaizdu, jog į šiuos raginimus Rusija paprasčiausiai nusispjauna.

Be to, vien praėjusiais metais ji 109 kartus daugiau nei bet kuri kita šalis pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją. Ji taip pat atsisako  save laikyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto šalimi.

Tačiau frustracijos pojūtis rusams neišvengiamai ateis.

Vakarai kaip niekad nuo šaltojo karo laikų telkiasi prieš naujai iškilusias grėsmes, ir bet koks Kremliaus gyrimasis nesugaunamais poseidonais bei  viršgarsinėmis raketomis, nepadės Rusijai tapti supervalstybe supergalybe.

Nepadės net nuolatiniai kliedesiai propagandinio karo frontuose.

2018.03.24; 05:56

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pakartojo manąs, kad atsakomybė už neseniai Sirijoje panaudotą cheminį ginklą tenka Rusijai, nors Maskva tokių kaltinimų kratosi, informuoja AFP.

„Tai yra nepriimtini cheminio ginklo panaudojimo atvejai, kurie pažeidžia visas Rusijos pasirašytas konvencijas. Tai prieštarauja Rusijos įsipareigojimams identifikuoti ir pašalinti cheminį ginklą Sirijos teritorijoje“, – R. Tillersonas pareiškė vizito Varšuvoje metu.

„Cheminiai ginklai akivaizdžiai yra ten, jie yra naudojami prieš civilius Sirijoje, o vaikai yra labiausiai pažeidžiami“, – JAV valstybės sekretorius sakė reporteriams per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowiczium.

„Taigi, mes manome, kad Rusija yra atsakinga už šio klausimo sprendimą. Jie yra (Sirijos prezidento Basharo) al Assado sąjungininkai. Jie prisijungė prie tų konvencijų ir prisiėmė įsipareigojimus. Jie privalo juos vykdyti “, – pareiškė R. Tillersonas.

JAV prezidentas pirmą kartą apie tokius kaltinimus prabilo anksčiau šią savaitę 29 valstybių diplomatams susitikus Paryžiuje, siekiant sankcijų ir kriminalinių kaltinimų prieš cheminių atakų Sirijoje vykdytojus. Rusija ir Kinija blokavo Vakarų pastangas Jungtinėse Tautose pritaikyti sankcijas Damaskui už cheminio ginklo panaudojimą.

Prancūzijos vertinimu, nuo 2012 m. cheminis ginklas Sirijoje panaudotas mažų mažiausiai 130 kartų. „Islamo valstybės“ grupuotė taip pat kaltinta naudojusi garstyčių dujas (ipritą) Sirijoje ir Irake.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.28; 02:30

Aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia per RTVi televiziją ir radiją "Echo Moskvy" nuskambėjusį rusų rašytojo Michailo VELERIO interviu, duotą laidos "Osoboje mnenija" žurnalistei Olgai Byčkovai.

Ne visos Rusijos rašytojo Michailo Velerio nuostatos mums priimtinos.

Tačiau mums pasirodė įdomios rašytojo pastabos apie visuomenės dėmesį atitraukiančias triukšmo granatas. Taip pat įsiminė rašytojo pastabos, jog pati skaudžiausia kritika – nutylėjimas, ignoravimas, nepastebėjimas. O aršiai kritikuodami savo oponentą mes jį tuo pačiu ir sureikšminame.

Tad analizuodami rusiškus pavyzdžius mes galime lengviau pastebėti savas, lietuviškas, klaidas. 

Continue reading „Apie visuomenės dėmesį atitraukiančias triukšmo granatas”

Kai kurių Izraelio URM-jos valdininkų nuomone, 2012 metais Barakas Obama pareiškė, kad cheminio ginklo panaudojimas Bašarui Asadui – „draudžiama riba“, nes manė, kad B.Asadas niekada neperžengs šitos ribos, rašo savo straipsnyje Foreign Policy Izraelio laikraščio Yedioth Ahronoth vyresnysis korespondentasRonenas Bergmanas.

B.Obama galėjo remtis Izraelio specialiųjų tarnybų vertinimais, nes jos „daugelį dešimtmečių vykdo pogrindinę kampaniją, kad paliktų B.Asadą be jo paties mirtiniausio ginklo. Tos specialiosios tarnybos tapo JAV pagrindinėmis partnerėmis renkant informaciją apie Artimųjų Rytų režimus“.

Continue reading „Slaptas Mossado karas prieš Siriją”

„Tai, kad Sirija panaudojo cheminį ginklą, kelia pavojų paversti pilietinį karą šalyje didesnių mastų konfliktu, tačiau Bašaro Asado režimas gali būti ne vienintelė vyriausybė regione, turinti nervus paralyžiuojančių dujų, – atkreipia dėmesį žvalgybos istorijos specialistas ir rašytojas Metju Eidas leidinyje Foreign Policy. – Neseniai rastas CŽV dokumentas rodo, kad Izraelis, galimas dalykas, sudarė savo cheminių ginklų arsenalą“.

Praktiškai visi Amerikos žvalgybos bendrijoje linkę tikėti, kad Izraelis turi šimtus urano kovinių atsargų, o gal dar ir kažkiek termobranduolinių ginklų. Analitikų nuomone, Izraelio vyriausybė sukaupė branduolinį arsenalą septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje, baimindamasi, kad arabų kaimynių armijos kartą susilygins su Kahalu.

Continue reading „Izraelis irgi turi cheminių ginklų?”

Įvesti kontrolę Sirijos cheminiams ginklams ir juos sunaikinti – titaniškas uždavinys, rašo Gvidas Olimpijus laikraštyje Corriere della Sera. „Jos vykdymą labai sudėtinga patikrinti dar ir todėl, kad rusai Sirijoje neturi teigiamų precedentų“, – sakoma straipsnyje.

1992 metais Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pavedė generolui Anatolijui Kuncevičiui užduotį sunaikinti cheminius ir bakteriologinius ginklus, – pasakoja korespondentas. – Aukštas karininkas buvo autoritetas toje srityje, bet išdirbo tik dvejus metus, o paskui buvo nušalintas nuo pavedimo vykdymo dėl „rimtų pažeidimų“.

Continue reading „Generolas, nužudytas lėktuve, ir šnipas, „nuskendęs“ jūroje”

Pilietinis karas Sirijoje, karinga Rusijos diplomatijos pozicija, palaikanti valdantį režimą, verčia Lietuvą sunerimti. Panašų nerimą jautėme, kai lemtingomis atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės įtvirtinimui 1991 m. sausio dienomis Artimuosiuose Rytuose sinchroniškai vyko JAV karinė operacija „Audra dykumoje“, gelbėjant savo sąjungininką Kuveitą nuo Irako agresijos.

Atrodė, visas JAV ir likusio Vakarų pasaulio politinis ir karinis dėmesys bus nukreiptas nuo įvykių Lietuvoje, bet taip, ačiū Dievui, neįvyko. Nors, atrodytų, Lietuva, pasirašiusi su Rusija dvišalę tarpvalstybinę taikos sutartį, įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, yra pakankamai saugi, įvykių Sirijoje metu pasirodė ženklų, kad ne viskas taip paprasta.

Continue reading „Konfliktas Sirijoje. Neaiški ateitis”

Retai Vokietijos politikai būna tokie vieningi. Svarstydami galimą ginkluotą JAV įsikišimą į Siriją, visų partijų atstovai buvo santūrūs. Jų poziciją šiuo klausimu taikliai apibūdinta portalo www.sueddeutsche.de politikos skiltyje: jeigu JAV pultų Siriją, tai veikiausiai be vokiečių pagalbos. Nepasirašyto komentaro autorius pažymi, jog buvo politikų, kurie griežtai ir net labai griežtai pasisakė prieš bet kokį dalyvavimą konflikte.

Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos koalicija Bundestage  pareiškė, jog karinėje intervencijoje prieš Sirijos režimą nedalyvautų dėl politinių ir karinių priežasčių. Philippas Mißfelderis, už užsienio klausimus atsakingas koalicijos atstovas, pasakė, jog „šiuo metu Bundesveras yra pasiekęs savo dalyvavimo taraptautinėse operacijose galimybių ribas“. Dėl to jis nematąs galimybės Vokietijai kištis į konfliktą.

Continue reading „Vokietija nedalyvaus kariniuose veiksmuose prieš Siriją”