Žvalgybos pareigūnų atlyginimai per dvejus metus galėtų padidėti iki 30 proc. Be to, planuojama keisti atlyginimų mokėjimo sistemą ir darbuotojus motyvuoti pagal rezultatus, teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.
Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstė žvalgybos pareigūnų algos klausimus – galutiniai sprendimai kol kas nepriimti, tačiau ketinama keisti atlyginimų sistemą.
„Aš neoperuosiu skaičiais, nes manau, kad valstybėje turėtų būti tam tikros paslaptys, ir apie konkretų pareigūnų atlyginimą nekalbėsiu. Tas didinimas būtų dviem etapais – tai yra 2018 ir 2019 metais. Bendra suma pakiltų apie 30 proc. O šiemet biudžete pinigai yra numatyti, papildomų pinigų nereikės“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė VSD vadovas D. Jauniškis.
Jo teigimu, atlyginimai pareigūnams turi būti mokami kitokiu principu. Šiuo metu egzistuojanti tvarka numato, kad kuo ilgiau pareigūnas dirba, tuo didesnį atlyginimą gauna. D. Jauniškio nuomone, tokia sistema nėra tinkama.
„Mokėjimas už stažą nėra motyvuojantis. Iš principo, aš galiu nieko neveikti, metai bėga ir kyla atlyginimas, o mes siūlome įvesti šakutes, kad būtų mokama už darbo rezultatą“, – teigė jis.
Premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, sistema turi būti pakeista taip, kad atlyginimai priklausytų nuo atlikto darbo kokybės.
„Aš manau, kad pagrindinis dalykas, kalbant apie žvalgybos pareigūnus, tai sukurti tą motyvacinę sistemą, kuri priklausytų nuo užduoties svarbos, atsakomybės ir tai susieti su darbo užmokesčiu. Šiandien yra fiksuoti koeficientai – ar žvalgybos pareigūnas kokybiškai atlieka darbą, ar ne, jis gauna tą patį“, – teigė Premjeras.
Peržvelkime liūdnai pagarsėjusio socialdemokrato Mindaugo Basčio veiklą nuo 2009-ųjų, kai po vienos kadencijos pertraukos jis vėl įsitvirtino Seime.
Žiniasklaida Mindaugą Bastį linksniuoti pradėjo 2009 metų rudenį – kaip vieną iš parlamentarų „rinktinės”, kuri Maskvoje (!) atstovavo Seimui pirmosiose Europos valstybių parlamentų narių žaidynėse. M. Bastys ten žaidė minifutbolą. Na, o Seime tais metais balsavo prieš pasiūlymą sumažinti parlamentinei veiklai skiriamas išlaidas.
2010 m. vasarį jis buvo minimas kaip vienas iš 13 Seimo narių, patekusių į prokurorų akiratį dėl ketinimų už mokesčių mokėtojų pinigus įsigyti automobilius. Ir toliau žiniasklaidoje garsėjo kaip parlamento sportininkas.
2011 m. pradžioje minimas kaip vienas Seimo darbo grupės Saugomų teritorijų įstatymo pataisoms parengti narys. Grupė parengė protestų sulaukusias pataisas, pagal kurias saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą vietoj Valstybės saugomų teritorijų tarnybos būtų pavesta vykdyti Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.
Pavasarį spaudoje M. Bastys prabyla apie žemės ūkį – kad žemės ūkis buvo, yra ir dar ilgai bus Lietuvos ekonomikos pagrindas. Rudenį aistringai pasisako prieš žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams. Mėtosi kaltinimais, kad kai kurie Seimo nariai iš anksto žinojo apie „Snoro“ nacionalizavimą. Žiemą pasisako prieš PVM didinimą.
2012 m. rudenį pagarsėja kaip parlamentaras, degalams ir mašinos tvarkymui skyręs 6,08 tūkst. Lt parlamentinių lėšų. Išrenkamas į Seimą naujai kadencijai. Vienbalsiai išrenkamas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku. Iškart imasi raginti būsimąją Vyriausybę vykdyti valstybės įsipareigojimą ir atlyginti leidėjams, pristatantiems laikraščius ir žurnalus kaimų prenumeratoriams, 30 proc. patiriamų išlaidų.
2013 m. sausį paminimas tarp parlamentarų, turinčių verslo interesų (bendrovės „Agrolina“ akcininkas).
Vasarį prasideda M. Basčio energetinė „epopėja“: jis skandalingai pagarsėja kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras, dabar pats norįs statyti saulės elektrinę savo vienmandatėje apygardoje, Šakių rajone (antrasis taip pagarsėjęs įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras – įvairiais korupciniais nusikaltimais apkaltintas buvęs Alytaus meras, iš Socialdemokratų partijos pašalintas Česlovas Daugėla).
Tuo pat metu prasideda ir skandalas dėl Seimo pirmininko Vydo Gedvilo kabinete įvykusio neskelbto susitikimo su Rusijos atominės energetikos bendrovės „Rosatom“ atstovais. M. Bastys teigė kiek daugiau nei pusmetį pažįstantis „Rosatom“ dukterinės bendrovės „Rusatom Overseas“ viceprezidentą Aleksandrą Merteną, šio paprašytas esą ir kreipęsis į Seimo pirmininką dėl neformalaus susitikimo.
Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net
Toliau M. Bastys minimas kaip vienas iš Seimo narių, kurie sumanė perrašyti Baudžiamąjį Kodeksą šalinant partijų ir religinių organizacijų atsakomybę už kriminalinius nusikaltimus. Ir toliau garsėja kaip Seimo sportininkas bei daug parlamentinių lėšų automobiliui skiriantis parlamentaras.
2014 m. pavasarį iškeliamas kaip socdemų kandidatas į Europos Parlamentą, bet į EP nepatenka. Vasarą paaiškėja, kad trečią kadenciją Seime dirbantis M. Bastys prieš dvejus metus už beveik 300 tūkst. Lt įsigijo komercines patalpas, kurių pardavėja – Tamara Žurova, „Vilniaus brigados“ ir Lietuvos mafijos krikštatėvio Georgijaus Dekanidzės našlė.
Rudenį kaip IVPK pirmininkas pasisako prieš prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas pataisas, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą. Palaiko balsavimo internetu idėją. Žiemą aktyviai agituoja už įstatymą, kuriuo būtų steigiamas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir įteisinama galimybė kilus įtarimams dėl neteisėtos veiklos vartotojams atjungti internetą.
2015 m. pavasarį žiniasklaidoje M. Bastys saldžiai prabyla apie energetiką – esą Lietuva Europai parodė, kaip galima garantuoti sau laisvę nuo energetikos šaltinių Rytuose: Klaipėdoje jau veikia Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, toliau vykdomi elektros jungčių su Švedija ir Lenkija darbai. Rudenį minimas kaip parlamentaras, daugiau nei tūkstantį eurų parlamentinių lėšų skyręs viešosios informacijos rengėjų paslaugoms pirkti.
2016 m. pavasarį M. Bastys toliau giria Algirdo Butkevičiaus vyriausybę, esą 2015 metais pasiektas mažiausias biudžeto deficitas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Pristato Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų nustatyta tvarka, kokiais atvejais su golfu susijusios išlaidos būtų pripažįstamos reprezentacinėms. Vasarą minimas kaip A. Butkevičiaus skandalingojo darbo kodekso rėmėjas. Rudenį rinkimuose vos vos aplenkia konservatorių Arvydą Vidžiūną ir patenka į Seimą. Išrenkamas į Seimo ekonomikos komitetą, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Gruodį išrenkamas Seimo pirmininko pavaduotoju.
2017 m. sausį M. Bastys pirmiausia paminimas kaip naujojo Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupės, vienašališkai ketinančios gerinti santykius su Maskva, narys. Nutaria kandidatuoti į socialdemokratų pirmininko postą.
Kovą prasideda M. Basčio atominė krizė: pirmiausia jam neišduodamas leidimas dirbti su slapta informacija, įvertinus jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu (pagal Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą).
Lietuvos saugumas (VSD)
Šią informaciją gavęs Seimo vadovas Vikoras Pranckietis paragino M. Bastį trauktis iš parlamento vicepirmininko pareigų. M. Bastys atsistatydina iš Seimo vicepirmininko pareigų, pasitraukia iš rinkimų kovos dėl socialdemokratų partijos pirmininko posto, kiek vėliau stabdo ir narystę partijoje. Tačiau iš Seimo nario pareigų trauktis pareiškė neketinąs. Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdemokratai inicijuoja jam apkaltą. M. Bastys imasi atsakomųjų žingsnių: prašo prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio veiksmų, tačiau prokurorai prašymą atmeta. Kad galbūt neskaidrių ryšių Rusijos energetikos atstovais turintis parlamentaras socialdemokratas Mindaugas Bastys kompromituoja Seimą, pareiškia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Balandžio mėn. M. Bastys parašo viešą atsakymą VSD, kuriame saugumo veiklą prilygina raganų medžioklei. VSD medžiaga, pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, parodo, kad „Rosatom“ turėjo planų įsitvirtinti Lietuvoje, į juos buvo įtraukti ir buvę KGB darbuotojai Lietuvoje Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika bei pastarojo artimas bičiulis ir verslo parnneris Jevgenijus Kostinas.
Pastarasis, pasinaudodamas pažintimis su socialdemokratu M. Basčiu, bandė priartėti prie socialdemokratų viršūnės ir užsitikrinti Algirdo Butkevičiaus palankumą.
Seimo pirmininkas ragina M. Bastį atsisakyti parlamentaro mandato. „Parlamentinio tyrimo surinkti duomenys rodo, kad pagrindinis žmonių, su kuriais palaikė artimus ryšius ponas Mindaugas Bastys, veiklos tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir veikti prieš mūsų interesus energetinio saugumo srityje“, – pareiškia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Tačiau Seimo Socialdemokratų partijos frakcija nepritaria NSGK išvadoms dėl M. Basčio.
Gegužės pabaigoje apkaltos komisija paskelbia, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Socialdemokratų partijos frakcijos atstovui Mindaugui Basčiui – pagrįstas. Trauktis iš Seimo M. Bastį paragina naujasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Birželio pradžioje Seimo nariai pritaria komisijos išvadoms dėl apkaltos proceso pradėjimo, birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.
Spalio mėn. narystę partijoje suspendavęs M. Bastys vėl iškyla į viešumą kaip vienas iš Seimo socialdemokratų frakcijos, nusprendusios prieš partijos valią tęsti bendradarbiavimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), narys. Tačiau spalio 11-ąją M. Bastys viešai pareiškia nebepritariąs socialdemokratų ir valstiečių-žaliųjų valdančiajai frakcijų koalicijai ir atsiimąs savo parašą.
Biografija (pagal „Wikipedia.lt“)
Mindaugas Bastys (g. 1965 m. sausio 29 d. Joginiškiuose, Šakių raj.) – zootechnikas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1972–1983 m. mokėsi Šakių raj. Kriūkų vidurinėje mokykloje.
1990 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademijoje zootechniko specialybę. Parengė biomedicinos mokslų srities agronomijos daktaro disertaciją „Pluoštui auginamų linų pasėlio tankumo, derliaus bei jo kokybės formavimas technologinėmis priemonėmis“.
1990 m. Kriūkų kolūkio darbuotojas.
1991 m. AB „Kauno audiniai“ Kriūkų filialo direktorius.
1993–2000 m. UAB „Agrolina“ direktorius.
1998–2000 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės katedros mokslinis bendradarbis.
2000–2003 m., 2003 m. ir 2007–2008 m. Šakių rajono savivaldybės tarybos narys.
2000 m. Kriūkų seniūnijos seniūnas.
2000–2004 m. Seimo narys.
Nuo 2001 m. sausio Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos ir Prezidiumo narys.
Nuo 2005 m. Lietuvos žemės ūkio ministerijos ministro patarėjas.
2006–2008 m. Lietuvos ministro pirmininko patarėjas.
Nuo 2008 m. Seimo narys.
Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
2016 m. gruodžio 13 d. paskirtas Seimo pirmininko pavaduotoju.
2017 m. kovo mėn. po įtarimų turint neskaidrių ryšių su Rusijos energetikos atstovais atsistatydino iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę socialdemokratų partijoje.
2017 m. birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis neslepia, kad į Lietuvą yra patekusių ir nepatikimų žmonių, bet jie yra stebimi.
„Vienam jau leidimas atimtas, čia niekam ne paslaptis. Taip, nepatikimų yra, bet jie yra stebimi, prižiūrime tuos procesus. Pagrindinė problema yra dėl teisinio reguliavimo“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams Seime sakė D. Jauniškis.
VSD vadovas teigė, kad dėl teisinio reguliavimo kartais sudėtinga juos išsiųsti iš šalies. „Kartais mes pritrūkstame teisinių argumentų, o tai susiję ir su Lietuvos, ir su Europos teise, tam tikrų įrodymų, kodėl mes turėtume pretekstą išsiųsti juos iš Lietuvos. VSD dėl to dirba labai intensyviai, yra keletas tyrimų. Neslėpsiu, mes stebime tuos žmones, jei bus pakankamai įrodymų, kuriuos mes galėtume panaudoti teisme ir argumentuotai juos (tuos žmones – ELTA) išsiųsti iš šalies, be jokios abejonės, bus imtasi visų priemonių“, – sakė VSD vadovas.
Jis atsisakė nurodyti, koks skaičius yra tokių žmonių.
„Nekelkime aistrų, pripažįstu, yra, bet jie stebimi“, – sakė D. Jauniškis.
Trečiadienį NSGK nariai išklausė Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės saugumo departamento informaciją dėl Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo taikymo.
Kaip jau skelbta, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas žurnalistams sakė, kad į Lietuvą atvyko ir keletas žmonių, kurie nėra draugiški Lietuvos valstybei.
„Pas mus pastarosiomis dienomis, pastaraisiais metais atvyko keletas žmonių, kurie apskritai nėra draugiški valstybei, kurie siejami su terorizmu“, – sakė V. Bakas.
Atkreipdamas dėmesį į Migracijos departamento problemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas sako, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios daro biznį ir gyvena iš neskaidraus tarpininkavimo. Jo teigimu, sistema apaugusi tarpininkais, ir tai daro didžiulę reputacijos žalą valstybei.
Leidimus dirbti su slapta informacija turi 63 Seimo nariai, šiuo metu yra tikrinami 6 parlamentarai, o 13 Seimo narių, kuriems pagal Seimo statutą privaloma turėti leidimą dirbti su slapta informacija, dar neužpildė Valstybės saugumo departamento (VSD) klausimyno.
Tokią statistiką ketvirtadienį, atsakydamas į Seimo narių klausimus, iš Seimo tribūnos pateikė VSD vadovas Darius Jauniškis. „Deja, klausimyno dar yra neužpildę 13 Seimo narių, kuriems priklauso turėti leidimą dirbti su slapta informacija“, – sakė D. Jauniškis. Jis tikisi, kad VSD ateityje gaus parlamentarų atsakymus.
VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.
Taip D. Jauniškis atsakė į parlamentarų grupės klausimą, „koks skaičius Seimo narių šios kadencijos metu prašė VSD suteikti leidimą dirbti su slapta informacija ir kokiam Seimo narių skaičiui VSD rekomendavo leidimą suteikti?“
Klausimus VSD vadovui pateikę parlamentarai teiravosi, ar VSD turi duomenų apie dabartinių Seimo narių ryšius su Rusijos specialiųjų struktūrų darbuotojais (taip pat su Rusija siejamomis įmonėmis) ir galimą finansinę paramą atskiriems Seimo nariams ir partijoms.
„Šiuo metu VSD patikrintų duomenų apie tokius ryšius, kurie darytų Seimo narius pažeidžiamais, keltų grėsmę jų reputacijai, neturi“, – sakė D. Jauniškis.
Į klausimą, ar VSD turi duomenų, kad šios kadencijos Seimo nariai palaiko ryšius su asmenimis, minimais Mindaugo Basčio apkaltos procese, D. Jauniškis atsakė, kad VSD disponuoja informacija tik apie epizodinius susitikimus, kurie nekelia kažkokios grėsmės.
VSD vadovas nemano, kad vertėtų atlikti kokį nors tyrimą dėl tų parlamentarų, kurie nesikreipė leidimo dirbti su slapta informacija. „Aš nesu tikras, ar įsivėlę į tyrimus mes nepakenktume sau ir valstybei. Reikėtų labai rimtai pasvarstyti“, – į parlamentarų klausimus atsakinėjo VSD vadovas D. Jauniškis.
Atsakyti į Seimo narių klausimus iš Seimo tribūnos VSD vadovą pakvietė Seimo nariai Petras Gražulis, Juozas Imbrasas, Remigijus Žemaitaitis, Algimantas Dumbrava, Vytautas Kamblevičius, Rimas Andrikis, Artūras Skardžius, Andriejus Stančikas, Algimantas Salamakinas, Valerijus Simulikas, Gediminas Kirkilas, Rimantė Šalaševičiūtė, Zbignevas Jedinskis, Česlavas Olševskis, Algirdas Sysas.
Trečiadienį apkaltos komisijoje planuota Seimo nario Mindaugo Basčio apklausa nukelta penktadieniui.
„Seimo narys M. Bastys atsisakė bendrauti su komisija, motyvuodamas tuo, kad jam reikėtų pasiruošti. Mes suprantame, kad jam galbūt reikia pasiruošti, ir lauksime jo penktadienį. Pagal komisijos reglamentą, jeigu jis ir toliau atsisakinės su mumis bendrauti, mes turime teisę priimti sprendimą jo neišklausę“, – žurnalistams sakė komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.
Jos teigimu, komisija sulaukė labai daug – apie 16 Seimo nario M. Basčio prašymų, kurie susiję su papildomai dokumentais, su įvairiomis apklausomis asmenų, kurie netgi nėra tiesiogiai minimi pažymose.
A.Širinskienei susidarė įspūdis, kad bandoma vilkinti procesą. „Aš matau, kad gynyba deda visas pastangas vilkinti procesą, jį stabdyti, pateikdama prašymus, kurie kartais net nėra susiję su svarstomu klausimu. Be abejo, tai kiekvienos gynybos teisė ir galimybė tą daryti“, – sakė A. Širinskienė.
Nepaisant to, ji neabejoja, kad komisija darbą baigs laiku – iki birželio 1 d.
Trečiadienį apkaltos komisija apklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) biuro vedėją Vitalijų Dmitrijevą.
„VSD vadovas pasakė, kad jokios naujos informacijos, išskyrus tą, kurią jis jau pateikė tiek NSGK, tiek komisijai, jis neturi. Visi protokolai M. Basčio advokatams yra prieinami ir jie tikrai gali susipažinti su visa ta informacija, kuria disponuoja mūsų komisija“, – sakė A. Širinskienė.
Po apkaltos komisijos posėdžio Seimo narys M. Bastys pareiškė, kad buvo grubiai pažeistos jo teisės.
„Noriu pareikšti, kad buvo labai grubiai pažeistos mano teisės. Mes prašėme, kad būtų galimybės mums apklausti Valstybės saugumo departamento direktorių kaip liudytoją šitame apkaltos procese, ir komisija tokios galimybės mums nesuteikė. Tai vienareikšmiškai mano teisės yra pažeistos. Mes negalime šiandien įsitikinti, ar VSD tą pažymą, kurią yra pateikęs mano atžvilgiu, yra išsamiai ir visapusiškai ištyręs“, – sakė M. Bastys.
Jis tvirtino, kad komisija jam nesuteikė galimybės pateikti klausimų VSD vadovui D. Jauniškiui. M.Bastys teigė, kad su juo yra bandoma susidoroti. „Aš ir šiandien teigiu, kad visapusiškai, objektyviai, sistemiškai mano atžvilgiu nebuvo išsiaiškinta. Tiesiog tendencingai suorganizuotas puikus politinis procesas, susidorojant su manimi kaip asmeniu“, – teigė M. Bastys.
Iki birželio 1 d. Seimo apkaltos komisija turėtų ištirti ir pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.
Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad, norint proveržio kovoje su korupcija, reikėtų priimti apie 20 įstatymo pataisų, tarp jų suteikiant daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms.
„Seimo valdybos nariai labai rimtai žiūri į šį iššūkį valstybei. Jau rytoj bus svarstomi pirmieji įstatymo projektai, kurie reikalingi proveržiui. Aš tokių projektų turiu 20, tai paketas, kuris gyvybiškai būtinas, kad galėtume pajudėti iš vietos. Reikia šiek tiek suteikti daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms, duoti tuos šiuolaikinius įrankius, kad jie galėtų stiprinti savo analitinius pajėgumus. Reikia priimti būtinai su lobizmu susijusius įstatymus ir baigti čia vaidinti, kad asociacijos neatlieka lobistinės veikos, ji turi būti skaidri, aiški. Taip pat, sakyčiau, pats žvalgybų finansavimas ir technologiniai pajėgumai, švelniai tariant, yra neadekvatūs, reikia daryti ryžtingus sprendimus“, – trečiadienį po Seimo valdybos susitikimo su VSD ir STT vadovais žurnalistams sakė V. Bakas.
Jo nuomone, mūsų žvalgyba turi turėti normalius technologinius įrankius, todėl reikia šiek tiek investuoti į technologijas. V. Bakas mano, kad STT galėtų kontroliuoti ir partijų finansavimą. „Aš norėčiau, kad tą galėtų vykdyti STT, ir mes siūlysime tokį sprendimą“, – sakė NSGK vadovas.
Jo teigimu, reikėtų suteikti galimybę STT, kaip Mokesčių inspekcijai, FNTT gauti prieigą prie juridinių asmenų finansinių operacijų. V. Bakas užsiminė ir apie problemas strateginėse įmonėse. „Kai kurias mūsų valstybės valdymo sritis tiesiog valstybė turi atsiimti, bent jau turi būti šeimininku“, – sakė V. Bakas, atsisakęs nurodyti, ką turi mintyje.
Apie tai, kas vyksta strateginėse įmonėse, nenorėjo kalbėti ir VSD vadovas Darius Jauniškis. „Mes kalbėjome apie slaptus dalykus, todėl nenorėčiau kalbėti, nes informacija arba ribota, arba slapta“, – į žurnalistų klausimus atsakė D. Jauniškis.
Jis pripažino, kad „per korumpuotus pareigūnus, per korumpuotus politikus galima daryti poveikį valstybės raidos ir valstybės gyvenimui“.
Seimo valdybos posėdis vyko už uždarų durų, todėl jo dalyviai ribojo informaciją žurnalistams.
Susitikime buvo aptartos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti kovą su korupcija.
Trečiadienį Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis šaukia Seimo valdybos posėdį dėl verslo grupių įtakos Lietuvos politinei sistemai.
Bus kalbama ir apie su Lietuvos saugumo interesais nederančias investicijas, neskaidrų lobizmą ir jo daromą žalą, nepotizmą ir protekcionizmą valstybiniame sektoriuje, korupcinius pažeidimus ir priemones, kaip jų išvengti.
Taip pat bus aptartos teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti kovą su korupcija.
Seimo valdybai bus pristatyta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija ir teisėkūros iniciatyvos bei Valstybės saugumo departamento (VSD) grėsmių vertinimas.
Tokio pobūdžio Seimo valdybos susitikimas su STT ir VSD vadovais Dariumi Jauniškiu ir Sauliumi Urbanavičiumi vyks pirmą kartą.
Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pakviestas į artimiausią kitą savaitę vyksiantį Seimo plenarinį posėdį. Tokį kvietimą VSD vadovui inicijavęs „tvarkietis“ Petras Gražulis ir kiti parlamentarai prašo jo atsakyti į 8 klausimus.
Seimo nariai nori išsiaiškinti, ar VSD turi duomenų apie dabartinių Seimo narių ryšius su Rusijos specialiųjų struktūrų darbuotojais (taip pat su Rusija siejamomis įmonėmis) ir galimą finansinę paramą atskiriems Seimo nariams ir partijoms.
Kreipimąsi inicijavę Seimo nariai klausia, ar VSD turi duomenų, kad šios kadencijos Seimo nariai palaiko ryšius su asmenimis, minimais Mindaugo Basčio apkaltos procese, ar VSD buvo anksčiau suteikusi leidimą dirbti su slapta informacija Seimo nariams, kurie bendravo su asmenimis, šiuo metu minimais Mindaugo Basčio apkaltos procese.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seime VSD vadovas turės atsakyti, ar jam žinoma, kiek Seimo narių, prisidengdami įvairiais fondais, yra gavę finansinę paramą iš asmenų, kurie minimi Mindaugo Basčio apkaltos procese.
Į Seimą pakvietę VSD vadovą parlamentarai domisi, koks skaičius Seimo narių šios kadencijos metu prašė VSD suteikti leidimą dirbti su slapta informacija ir kokiam Seimo narių skaičiui VSD rekomendavo leidimą suteikti.
Dalis klausimų, pateiktų VSD vadovui, susiję su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais ir Liberalų sąjūdžiu.
Pasak P. Gražulio, pakviesti VSD vadovą į Seimą paskatino šių metų balandžio 19 d. DELFI portale pasirodęs straipsnis, pavadinimu „Kokia juoda katė perbėgo tarp G. Landsbergio konservatorių ir Seimo liberalų“.
P. Gražuliui susidaro įspūdis, kad Seimo nariai konservatorius Gabrielius Landsbergis ir liberalas Vitalijus Gailius „gali turėti reikšmingų duomenų, siekiant užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui“. „Ar Valstybės saugumo departamentas (VSD) apklausė arba planuoja apklausti minėtus politikus, mėgindamas užkirsti kelią galimoms grėsmėms nacionaliniam saugumui?“, – domisi P. Gražulis.
Balandžio 3 d., 9.00 val. Seimo spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 53) visuomenei ir žiniasklaidos atstovams buvo pristatyta bendra Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.
Spaudos konferencijos metu ataskaitą visuomenei pristatė VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
Remiantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus, pavasarį. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai bei pirmininkas Vytautas Bakas. Renginio metu jie taip pat buvo pasiruošę atsakyti į klausimus, susijusius su šalies saugumu ir teikiama ataskaita.
Konferencija tiesiogiai transliuojata per Seimo internetinę televiziją. Stebėti realiu laiku bus galima apsilankius Seimo internetiniame puslapyje: www.lrs.lt .
Su grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita visuomenė galės susipažinti dar prieš spaudos konferenciją.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Spalio 27-ąją, kai Lietuvos slaptosios tarnybos minėjo Žvalgų dieną, Valstybės saugumo departamentas (VSD) supažindino visuomenę su užtektinai įdomia naujove. Tiksliau tariant – dviem naujovėm.
Pirma, tądien buvo atidaryta Pasitikėjimo telefono linija. VSD direktorius Darius Jauniškis paaiškino, kad speciali anoniminė telefono linija sudarys galimybę Lietuvos piliečiams aktyviau ir tiesiogiai stiprinti šalies saugumą.
Taigi nuo šiol Lietuvos piliečiams bus labai lengva pranešti specialiosioms tarnyboms apie įtartinus asmenis ir keistus jų veiksmus, pasiūlymus, prašymus. Dabar tereikės surinkti pasitikėjimo linijos telefono numerį.
Tačiau svarbiausia, kad nuo 2016-ųjų spalio 27-osios pradėta visuomenės švietimo kampanija. Internetinėje erdvėje jau transliuojami vaidybiniai siužetai apie tikrais faktais paremtas (ne išgalvotas, ne sumodeliuotas) mūsų piliečių verbavimo istorijas. Šiuos vaidybinius filmus VSD rengia drauge su prie iniciatyvos visuomeniniais pagrindais prisijungusiais savanoriais: profesionaliais scenaristais, režisieriais, prodiuseriais, aktoriais.
Videoreportažai, kurių herojai pasakoja, kaip jiems buvo teikiami įtartini finansiniai pasiūlymai, prašoma atlikti paslaugų renkant valstybės paslaptį sudarančią informaciją ar supažindinant su valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, – jau skelbiami. Jie – užtektinai intriguojantys, įsimenantys. Juk filmai apie žvalgus visuomet įdomūs.
Tokius vos keletą minučių trukmės filmukus išvydę žmonės lengviau perpras galimus verbavimo variantus. Ypač pavojinga situacija, kai priešiškų valstybių agentai asmenį verbuoja jam pačiam nesuvokiant, kad yra įtrauktas į nusikalstamą, Tėvynei priešišką veiklą.
Be to, tokie videopasakojimai lengviau įsimenami nei oficialiame VSD ar Vyriausybės tinklalapiuose skelbiamos sausos rekomendacijos ir instrukcijos, kaip elgtis, jei neva atsitiktinai su tavimi susipažinęs asmuo ima prašyti paslaugų, kurios, pažvelgus giliau, gali būti reikalingos tik svetimos valstybės saugumo struktūroms.
Koks buvo VSD generalinio direktoriaus D.Jauniškio komentaras? „Visuomenėje mažokai šnekama apie priešiškų žvalgybos tarnybų grėsmes valstybės saugumui. Karinių, hibridinių, propagandos bei informacinių grėsmių tematika labai plačiai išnagrinėta ir aptarta karybos specialistų, žurnalistų, politikų bei visuomenės veikėjų. Bet ne ką mažesnės svarbos grėsmės valstybės saugumui yra priešiškos žvalgybos tarnybos, kurių taikiniu gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis. Iki šiol apie tokio tipo grėsmes buvo kalbama per mažai“, – teigė D. Jauniškis.
VSD vadovas D.Jauniškis taip pat pabrėžė: „Esame maža pasienio zonos šalis. Mums nuolat siunčiamos okupacinio turinio žinutės iš Rytų, o taip pat kyla ir naujų pavojų mūsų šalies saugumui: terorizmas, pabėgėlių krizė Europoje, susiduriame su dažnėjančiomis kibernetinėmis atakomis. Tikime, kad apie padėtį geriau informuoti piliečiai bus stipresni ir pajėgs apsaugoti save ir savo šeimas, o tuo pačiu stipresnė taps ir mūsų valstybė. Kviesdami skambinti į pasitikėjimą liniją skatiname piliečių atsakingumą, kritinį mąstymą ir pilietiškumą.“
Žurnalas „Valstybė“ viename iš paskutiniųjų savo numerių paskelbė analitinę redaktoriaus Eduardo Eigirdo medžiagą apie šimtą žmonių, kurių veikla, interesai ir vertybės lemia mūsų valstybės ateitį („100 žmonių, kurių veikla, interesai ir vertybės aktualios Lietuvai“). Kas tie žmonės? Kodėl jie įtakingi?
Aktualijų portalas Slaptai.lt savo skaitytojams pateikia minėto rašinio ištrauką, kurioje kalbama apie VSD direktorių Darių Jauniškį ir saugumo struktūroms iškylančias problemas.
Ginčytis su oponentais – būtina. Kuo aštriau – tuo geriau. Ir vis tik kritikuojant politinį priešininką nedera pamiršti sąžiningumo, padorumo principų. Negalima politiniui konkurentui priskirti nuodėmių, dėl kurių jis nekaltas. Ypač negražu, kai oponentui stengiamasi primesti atsakomybę analizuojant skaudžios nelaimės priežastis.
Nemanau, jog socialdemokratas Juozas Olekas – tinkamiausias krašto apsaugos ministras. Jam negalima atleisti vien dėl raginimų „ramiai miegoti“, kai turėjo skambėti bent jau raginimai „nepraraskime budrumo“.
Šiandien man rūpi trys klausimai. Juos traktuočiau kaip svarbiausius.
Taigi: kodėl konservatoriams – krikščionims demokratams būsimuosiuose Seimo rinkimuose bus sunku konkuruoti su populiarumą įgyjančiais liberalais; ar naujasis VSD vadovas Darius Jauniškis sugebės, apart fiksavimo, dar ir šalinti valstybei iškylančias grėsmes; kaip Lietuvai surasti optimaliausią taktiką atsveriant rusiškąją propagandą?
