JAV prezidento Donaldo Trampo manieros nėra patrauklios, jos – šokiruojančios. Mes įsivaizdavome, kad galingiausios šalies vadovo manieros primins Baraką Obamą, kuris elgėsi kaip tikras džentelmenas, mokėjo gražiai pakalbėti ir žavingai šypsotis. Ir staiga tokia priešingybė: nemalonios grimasos, prieštaringos žinutės socialiniuose tinkluose, mažesniųjų šalių politikų stumdymai, užgaulios replikos moterų atžvilgiu…

Tačiau… Kas geriau pasauliui, mums, priklausantiems nuo didžiųjų šalių valios, gerų arba savanaudiškų sprendimų: gražiai besišypsantis, bet neryžtingas džentelmenas, ar storžievis, bet veiklus, ryžtingas, mums palankus politikas? Klausimas, į kurį galimas tik vienas atsakymas.

Taigi, kaip sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Lietuvai kur kas svarbiau ne D.Trampo manieros, o konkretūs jo darbai. Jei analizuosime, ką D.Trampas nuveikė stiprindamas Baltijos šalių gynybą, būsime priversti pripažinti, kad jis pranoko mūsų lūkesčius. Viešėdamas Lenkijoje tiesiai pasakė: Amerika lieka ištikima 5-jam NATO straipsniui, išbarė Vakarų Europą, per mažai skiriančią lėšų karinėms reikmėms. Dar prisiminkime: būtent D.Trampas įsakė bombarduoti rusų kontroliuojamą aerodromą Sirijoje, parodydamas, kad tiek Damasko diktatorius, tiek jo sąjungininkas Kremliuje peržengė visas leistinas raudonąsias linijas (ansktesniojo JAV prezidento Barako Obamos manieros buvo nepriekaištingos, tačiau jis nedrįso iššauti nė vieno šūvio).

Jeigu pridėsime sugriežtintas ekonomines sankcijas Rusijai, aukštų JAV pareigūnų vizitus į Lietuvą, Latviją, Estiją, šiose šalyse gausėjančius amerikiečių karių kontingentus, Vašingtono planus padėt Europai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos, Patriot kompleksus prižiūrinčių kariškių pratybas Lietuvoje…  –  turėsime Baltijos šalims idealų JAV prezidentą.

Politologas Marius Laurinavičius, visąlaik įtaręs D.Trampą slaptu prielankumu Kremliui, lieka ištikimas savo nuostatoms. M.Laurinavičius nelinkęs pasitikėti D.Trampu. Girdi, jis šiandien bando nubausti nusistovėjusių sienų nepaisančią Rusiją tik dėl to, kad taip priverstas elgtis. Greičiausiai jis ir jo žmonės (net sūnus ir žentas) rinkiminės kampanijos metu vis dėlto ėjo su velniu obuoliauti. Tie kartūs vaisiai iki šiol nuodija ir gali dar ilgai nuodyti JAV prezidento gyvenimą. Tai gal jis baudžia Rusiją tik norėdamas įrodyti, jog nėra Vladimiro Putino pastumdėlis? Tiesa, JAV prezidentas nėra visagalis diktatorius: jam tenka paisyti ir kongresmenų bei senatorių valios.

JAV valstybės sekretorius, viešėdamas Juodkalnijoje, neseniai tapusioje NATO nare prieš Rusijos valią, pasakė, kad Amerika neketina nuversti Šiaurės Korėjos diktatoriaus, ji taip pat neketina sujungti Pietų ir Šiaurės Korėjas. Šį pareiškimą supratau kaip šiokį tokį Amerikos bejėgiškumą. Pchenjanas bando ir tobulina raketas, grasina sunaikinti Ameriką, o amerikiečiai nieko negali padaryti. Tenka atsitraukti, pažadant Pchenjano diktatorių palikti ramybėje, jeigu jis liausis įžūliai šiauštis. Nes jį remia Kinija ir Rusija. Karinis konfliktas blogiausiu atveju virstų dideliu karu, gal net branduoliniu, jei Amerika beatodairiškai siektų sutramdyti šiaurės korėjiečius.

O jeigu D.Trampas ryšis slapta šį konfliktą išspręsti V.Putinui mainais pažadėjęs mus – tris Baltijos valstybes? Viena su Šiaurės Korėja likusi Kinija dėl jos galvos neguldytų, o viena prieš Kiniją, Rusiją ir Šiaurės Korėją JAV taip pat nėra visagalė, todėl Vastybės sekretorius ir siunčia signalą, kad Amerika neketina versti tos šalies diktatoriaus, nebandys vienyti abiejų Korėjų.

Politika – nešvarus dalykas, nėra amžinų draugų – yra amžini interesai. Panašiai jau buvo, kai, sutriuškinus fašistinę Vokietiją, penkiasdešimčiai metų Franklinas Delonas Ruzveltas mus atidavė žmogėdrai, ne mažiau baisiam už Adolfą Hitlerį. Vašingtono skvere Vilniuje pernai ir šįmet apie tai nekalbėjome. Ir teisingai elgiamės. Tada JAV vargu ar galėjo kitaip pasielgti.

Ne, netikiu, kad bus realizuotas šis man pačiam sunkiai įsivaizduojamas  scenarijus. Dabar trijų Baltijos valstybių paaukojimas reikštų NATO griūtį su daugeliu kitų skaudžių pasekmių visam Vakarų pasauliui. Tada mus paaukojo vardan nors ir netikros taikos, vadinamos šaltuoju karu, dabar mūsų negalima paaukoti dėl tos pačios priežasties.

Amerika mums palanki, mes jai taip pat akivaizdžiai rodome simpatijas. Kaip į tai reaguos didžiosios Vakarų Europos valstybės, ypač įtakingiausioji iš jų Vokietija? Ar neįsižeis? Turbūt sudėtinga bus įtikti ir vieniems, ir kitiems. Ar vis dėlto bus nutiestas dujotiekis Nord Stream-2, nepaisant ir mūsų, ir Amerikos nepasitenkinimo? Amerika siekia Europos Sąjungą priverst dujas ir naftą pirkti būtent iš jos, o ne iš Rusijos. Iki šiol Vokietija, Prancūzija negražiai flirtavo su Maskva, apeidamos Baltijos šalių interesus. Vilnius, Ryga ir Talinas prašė, kad Vokietijos valdžia nepritartų jokiems Nord Stream projektams Baltijos jūroje. Bet Berlynas nusispjovė į mūsų lūkesčius.

Taigi vargu ar kas šiandien neabejodamas galėtų pasakyti, kokia ateitis laukia Europos ir Europos Sąjungos, Amerikos, viso pasaulio. Aišku viena: labai džiūgauti preteksto nėra. Ypač mums, mažiems.

Amerika gali apginti mūsų teritoriją, istorijos apkarpytą iki minimumo, bet ji negali išsaugoti mūsų tautos, savižudiškai bėgančios į Europą, nors mes gyvename Europos centre. Teoriškai tą padaryti galėtų Europa (Didžioji Britanija, Vokietija, Norvegija ir kt.), jeigu panikuojantiems lietuviams pasakytų: sustokite, liaukitės, jūs mums reikalingi pirmiausia Lietuvoje. Lietuvoje kurkite savo gerovę, mes be jūsų kaip nors išsiversime.

Bet liberalioji, tautiškas vertybes pamynusi Europa taip nepasakys, nes jai savanaudiškai reikia mūsų gydytojų, inžinierių, menininkų, o pirmiausia – valytojų, slaugytojų…

Europa abejingai stebi, kaip trys Baltijos tautos nyksta, mažėja, traukiasi net nesuvokdama, kad šitaip užleidžia erdvę Rusijai, neįsivaizduojančiai savo imperijos be trijų Baltijos valstybių.  

Šiomis dienomis pasirodžiusiame filosofo Vytauto Radžvilo straipsnyje rašoma, kad mes esame patekę į mankurtizmo spąstus.

Nereikia priminti, kad mankurtas – dvasiškai suluošintas žmogus, iš kurio atimta atmintis. Tai neprisimenantis savo praeities ir kilmės – tėvų ir gimtosios bendruomenės – padaras, kuris, nesuvokdamas, kas jis yra, visada jaučiasi ,,laimingas” ir pasiruošęs aklai įvykdyti bet kurį šitokia būtybe jį pavertusių šeimininkų paliepimą.

Okupacijos laikų neregėjusiai ir neatsimenančiai, tad kiek naivokai tikinčioje, jog gyvena „laisvės karalystėje” jaunajai kartai jis gali tapti paskata susimąstyti, kas yra tikroji laisvė ir kokia jos prasmė, nes turėtų pažadinti sveiką abejonę ir gilesnę pajautą, kad Lietuvoje su laisve vyksta keisti ir negeri dalykai. Nuo čia jau tik mažas žingsnelis iki to, kad visuomenei atsivertų akys ir daugeliui taptų akivaizdi ir pagaliau viešai pasakyta didžiausia šių dienų Lietuvos „paslaptis”: būtent, kad Lietuvą valdo ir negailestingai naikina vėlyvojo sovietmečio komsomolo karta.

Būtent šią pamoką, kuri vis dar nėra išmokta Lietuvoje, puikiai perprato ir iš jos pasidarė išvadas Vladimiro Putino sėbrai. Jie žino ir supranta: mankurtai – ar tai būtų XX a. sovietiniai, ar XXI a. europiniai mankurtai – niekada nenorės ir nesugebės sąmoningai ir valingai ginti savo valstybės. Neatsitiktinai trokštama, kad jų būtų kuo daugiau. Štai kodėl sovietmečiu vykusi kova su „nacionalizmo atgyvenomis” tęsiasi.

Belieka tikėtis, kad ne iki „pergalingos pabaigos”, kuri greičiausiai užverstų paskutinį Lietuvos istorijos puslapį (Ištraukos iš Vytauto Radžvilo straipsnio Manjkurtizmo spąstai).

Didžiausi pavojai – mumyse pačiuose. Savižudį labai sunku apsaugoti nuo mirties. Net Amerika čia mums nedaug gali padėti.

2017.08.04; 10:14

Džonas Betčeloras / The Daily Beast

Nūnai iškilę du galvosūkiai, kurie neduoda ramybės nei Donaldo Trampo gerbėjams, tvirtinantiems, jog prezidentas švarut švarutėlis, nei jo oponentams, įsitikinusiems, kad prezidentas tvirtai supančiotas Rusijos žvalgybų.

Šią subtilią temą gvildena leidinyje „The Daily Beast“ ponas Džonas Betčeloras. Kas tai per tema, kurios neįmanoma išnarplioti?

Į JAV Senato Juridinį komitetą duoti parodymų bandyta iškviesti Gleną Simpsoną, firmos Fusion GPS įkūrėją. Tačiau komiteto vadovas paaiškino: „Atšaukiau kvietimą iškart po to, kai Simpsonas sutiko pasišnekėti su oficialiais darbuotojais  dėl vadinamosios „Trampo dosje“ ir bendravimo su FTB. O taip pat – duoti paaiškinimus apie galimą bendradarbiavimą su neužregistruotais užsienio agentais, susitikusiais su D.Trampo rinkiminiame štabe dirbusiais prezidento artimaisiais bei darbuotojais“.  Beje, firmos Fusion GPS įkūrėjas sutiko, kad jo paaiškinimai būtų įrašinėjami.

Kuo ši firma išskirtinė? Paslaugų paprašiusiems politikams ji renkdavo informaciją apie jų konkurentus ir oponentus. Nieko nuostabaus. Kiekvienas rimtas politikas domisi savo konkurentais. Tačiau Fusion GPS firma išskirtinė tuo, kad yra dirbusi su įtakingais Rusijos politikais, siekusiais atšaukti 2012-aisiais Amerikoje įsigaliojusį „Magnickio įstatymą“ – ekonomines sankcijas Rusijai. Ne tik siekė šių sankcijų atšaukmo, bet ir kompromitavo „Magnickio įstatymo“ iniciatorių Londono investuotoją Bilą Brauderį. Tad šią firmą galima įtarti turės ryšį su Kremliaus atstovais. Bet ši firma taip pat rinko medžiagą apie galimus D.Trampo slaptus ryšius su Kremliumi. Jei dirbi vienai pusei, ar galima plušėti ir kitai?

Dviprasmybės – akivaizdžios. Panašumų į dvigubo agento veiklą – kiek tik nori. Žodžiu, labai svarbu, ar Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) žinojo, kad minima firma žaidžia tarsi dvigubą žaidimą – tuo pačiu metu renka ir Kremlių teisinančią, ir Kremlių kompromituojančią medžiagą? Taip pat knieti žinoti: ar apklausiant Fusion GPS įkūrėją domėtasi, kas užsakė D.Trampui nepalankų dosje?

Straipsnio autoriui keista, kad klausimas – kas sumokėjo pinigus už triūsą renkant D.Trampą kompromituojančius faktus – vis tik komitete nebuvo keliamas. O šis klausimas – vienas iš svariausiųjų.

Kitas klausimas – ar tikrai rasti įrodymai, jog Barako Obamos laikais kai kurie aukšto rango JAV politikai neteisėtai bendradarbiavo su Amerikos slaptosiomis tarnybomis, iš jų gaudami žinių apie amerikiečius, kurių pavardės tapo žinomos slapta pasiklausant užsienio piliečių pokalbius. Juk tokią informaciją gavę JAV politikai galėjo ją panaudoti kurpiant vidines politines intrigas, neturinčias nieko bendro su valstybės interesais.

Informacijos šaltinis – The Daily Beast.

2017.08.02; 06:18

Lisandra Vilja / BuzzFeed

„Įtakingas analitinis centras, kuris save traktuoja kaip progresyvų, nori, kad nuo šiol demokratai nesigėdintų aštrių epitetų vertinant Donaldo Trampo veiklą. Juk šis centras mano, kad D.Trampo rinkiminis štabas rengė suokalbį su Kremliumi. Bent jau taip skelbia BuzzFeed News žurnalistė Lisandra Vilja.

Taigi Amerikos analitinio pobūdžio įstaiga Amerikos Progreso Centras (Center for American Progress; CAP) tvirtina padaręs išvadas, jog būta slaptų susitarimų tarp Donaldo Trampo rinkiminės kampanijos darbuotojų ir žmonių iš Kremliaus.

Minėta žurnalistė teigia, kad ataskaitoje esama tokių sakinių: „Dabar tapo akivaizdu, kad suokalbis buvo“ bei „Tai didžiausias politinis skandalas Amerikos istorijoje“.

Maksas Bergmanas, vyresnysis mokslinis CAP bendradarbis ir vienas iš ataskaitos autorių, teigia: „Kai visus faktus sudedi į krūvą (…), tampa akivaizdu, kad prezidento komanda buvo linkusi slaptiems susitarimams su Rusija ir tuos susitarimus padarė“.

Informacijos šaltinis – BuzzFeed

2017.08.03; 07:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketina pasirašyti teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

Kiek anksčiau, atsakydama į JAV Kongreso Atstovų Rūmų sprendimą dėl sankcijų, Maskva liepė Jungtinėms Valstijoms sumažinti savo diplomatų Rusijoje skaičių ir pranešė perimsianti du JAV pareigūnų naudojamus pastatus, skelbia „Reuters“.

Kaip pranešta, ketvirtadienį JAV Senatas didžiąja balsų dauguma priėmė įstatymo projektą, sugriežtinantį sankcijas Rusijai. Dėl to D. Trampas buvo priverstas rinktis arba griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu ir iš esmės pamiršti savo išreikštą norą švelninti santykius su Rusija, arba vetuoti įstatymo projektą, vykstant tyrimui dėl galimų jo rinkimų štabo ryšių su Rusija.

Pasirašęs įstatymo projektą, D. Trampas nebegalės vienašališkai, be Kongreso pritarimo, sušvelninti ar kitaip pakeisti sankcijų Rusijai.

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos pristatytas „keršto“ planas priminė Šaltojo karo laikus. Jei Maskva išties imsis žadamų veiksmų, iš JAV ambasados turės pasitraukti šimtai darbuotojų – kur kas daugiau, nei kai praėjusių metų gruodį buvusio prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija nurodė iš Vašingtono išvykti 35-iems rusų diplomatams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.30; 05:48

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), ketvirtadienį lankydamasis įžymiame Paryžiaus pastatų komplekse, pagyrė Prancūzijos prezidento žmonos išvaizdą, praneša naujienų agentūra AP.

Oficialiame Prancūzijos vyriausybės „Facebook“ puslapyje patalpintame vaizdo įraše užfiksuoti po ekskursijos Invalidų rūmų muziejuose besišnekučiuojantys D. Trampas, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir jų antrosios pusės.

Atsisveikinant D. Trampas pasisuko į Bridžit Makron (Brigitte Macron) ir gestu parodė į jos kūną. „Žinote, jūs tokios puikios formos“, – pasakė D. Trampas ir dar kartą tai pakartojo pasisukęs į E. Makroną. „Gražu“, – pridūrė JAV prezidentas. B. Makron yra buvusi savo vyro mokytoja, ir jų santykiai sulaukia daug dėmesio dėl ryškaus jųdviejų amžiaus skirtumo.

Tačiau feministės ir pats Prancūzijos prezidentas tokią D. Trampo dėmesio išraišką pavadino seksistine, ir pridūrė, kad jei E. Makronas būtų vyresnis už žmoną, niekam nė mintis nekiltų to komentuoti.

Įdomu tai, kad E. ir B. Makronus amžiaus skirtumas toks pat kaip ir D. ir M. Trampų.

D. Trampas jau anksčiau yra sulaukęs kritikos, kad su moterimis elgiasi kaip su objektais ir jas žemina. Ypač daug neigiamų atgarsių sulaukė paviešintas įrašas, kuriame girdėti, kaip D. Trampas giriasi seksualiai priekabiavęs prie moterų ir tvirtina, kad: „Kai esi žvaigždė, jos leidžia tai daryti. Gali daryti bet ką“.

Žodžiu, D. Trampas ir toliau elgiasi taip, kaip nedera elgtis solidžiam solidžios valstybės vadovui.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.07.14; 10:59

JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sūnus tikina tėvui nepasakojęs apie susitikimą su teisininke iš Rusijos, žadėjusia padėti D. Trampui laimėti prezidento rinkimus, praneša BBC. 

Donaldas Trampas jaunesnysis (Donald Trump Jr) televizijai „Fox News“ sakė, kad susitikimas buvo „visai nereikšmingas“, tačiau pridūrė, kad šiuo klausimu turėjo elgtis kitaip.

Prezidento sūnus paviešino savo elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad jis noriai sutiko pasiūlymą susitikti su teisininke, galimai turėjusia ryšių su Kremliumi ir siūliusia suteikti Hilari Klinton (Hillary Clinton) kompromituojančios informacijos.

Paklaustas, ar tėčiui pasakojo apie pernai įvykusį susitikimą, D. Trampas jaunesnysis atsakė: „Ne. Tai buvo visiškai nereikšminga. Nebuvo apie ką pasakoti.“

„Turiu omenyje, kol nepradėjote kapstytis, aš net buvau apie jį pamiršęs. Tai tiesiog buvo 20 veltui sugaištų minučių, dėl ko gaila“, – sakė jis.

D. Trampas jaunesnysis, jo svainis Džaredas Kušneris (Jared Kushner) ir tuometis D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas Polas Manafortas (Paul Manafort) su rusų teisininke Natalija Veselnickaja susitiko Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“ 2016-ųjų metų birželį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.12; 11:04

Vienam moksleiviui JAV pavyko tai, kuo iki šiol negali pasigirti daugelis jo šalies žiniasklaidos priemonių: jis gavo išskirtinį gynybos sekretoriaus Džeimso Matiso (James Mattis) interviu.

Už tokią sėkmę Tedis Fišeris (Teddy Fischer) turi būti dėkingas atsitiktinumui – Pentagono vado mobiliojo telefono numerį jis pastebėjo laikraštyje paskelbtoje nuotraukoje, praneša agentūra AFP.

„Washington Post“ gegužę išspausdino prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir jo asmens sargybinio Keito Šilerio (Keith Schiller) nuotrauką, kurioje šis nešėsi krūvą popierių. Ant jų buvo priklijuotas geltonas lapelis su Dž. Matiso pavarde ir telefono numeriu. Kai tai buvo pastebėta, laikraštis nuotrauką greitai pašalino. Tačiau moksleivis numerį jau buvo užsirašęs.

Jaunuolis paskambino šiuo numeriu, nes norėjo išsiaiškinti, ar tai tikrai Pentagono vado telefono numeris, o gal tik „pokštas“. Kai niekas neatsakė, jis nusiuntė tekstinę žinutę su interviu klausimu, pasakojo moksleivis vietos stočiai.

Jam pačiam netikėtai, Dž. Matisas perskambino ir sutiko duoti interviu telefonu. Šis truko 45 minutes ir buvo apie aktualias politines bei istorines temas. Pokalbį išspausdino mokyklos laikraštyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.11; 00:01

Viešėdamas Varšuvoje JAV prezidentas pareiškė, kad Amerika myli Lenkiją. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijoje viešintis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) savo kalboje prie Varšuvos sukilimo paminklo pabrėžė Lenkijos ir JAV santykių reikšmę. „Amerika myli Lenkiją, Amerika myli lenkų tautą“, – sakė jis. Jam esą yra didelė garbė būti čia. D. Trampas padėkojo už didžiulį Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) draugiškumą, praneša agentūros dpa ir AFP.

Lenkija yra Europos siela, kalbėjo prezidentas. Šalis esą ne kartą atlaikė puolimus. Amerikiečiams Lenkija visad buvo susijusi su viltimi. „Lenkijos istorija yra istorija tautos, kuri niekuomet neprarado vilties“, – sakė D. Trampas. Stipri Lenkija, anot jo, yra palaima Europai, palaima pasauliui. D. Trampas užsiminė ir apie buvusį lenkų popiežių Joną Paulių II ir jo vaidmenį komunistinio valdymo metais.

JAV vadovas toliau kalbėjo apie naujas grėsmes laisvajam pasauliui. Europą drebina vienas išpuolis po kito. Terorizmas yra didelis pavojus. „Mes jį sustabdysime, – pabrėžė D. Trampas. – Mes nuožmiai kovojame su radikaliuoju islamizmu. Ir mes nugalėsime“. Jis tęsė: „Mes turime drauge kovoti su šiuo priešu, mes turime sutriuškinti jų tinklus ir pažaboti paramą jiems. Mūsų siena terorizmui liks uždaryta“.

Kalbėdamas apie Rusiją, D. Trampas sakė, kad šalis privalo nutraukti savo „destabilizuojančią veiklą“. Čia jis veikiausiai visų pirma turėjo omenyje Ukrainos konfliktą ir Rusijos vaidmenį Sirijoje. D. Trampas penktadienį Hamburge pirmą kartą tiesiogiai kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prieš tai surengtoje spaudos konferencijoje su A. Duda D. Trampas pareiškė tikįs, kad Rusija programišių atakomis kišosi į 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją. „Tačiau tai galėjo būti ir kitos šalys“, – pridūrė jis. D. Trampas apkaltino savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) laiku nesiėmus veiksmų.

Savo kalboje Varšuvoje D. Trampas užsiminė ir apie NATO valstybių išlaidas gynybai. Amerikiečiai supranta, kad svarbu yra stiprus tarptautinis aljansas. Todėl jis norįs, kad NATO šalys didintų savo gynybos biudžetus. JAV reikalauja, kad NATO valstybės aljansui skirtų 2 proc. savo BVP. „Europa turi daryti daugiau ir investuoti į saugumą“, – akcentavo JAV vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.07; 08:16

JAV vėliavos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) Nepriklausomybės dienos proga.

Sveikinime Lietuvos vadovė pabrėžė, kad susitikimai su JAV prezidentu ir vyriausybės atstovais vienareikšmiškai liudija, kad JAV ir Lietuvą visada sujungia tie patys tikslai. Prezidentės teigimu, Lietuva ir JAV yra tvirtos sąjungininkės, mūsų šalis yra pasirengusi toliau stiprinti NATO ir kovoti su terorizmu, plėsti Europos energetinį saugumą, spręsti karo Ukrainoje problemą.

Anot D. Grybauskaitės, Lietuva vertina principingą JAV požiūrį stiprinant mūsų regiono saugumą ir yra dėkinga už mūsų šalyje dislokuotus karius ir karinę įrangą, kurių buvimas yra ne tik solidarumo ir draugystės išraiška, bet ir vienas mūsų valstybės saugumo stiprinimo pagrindų.

Prezidentė palinkėjo kartu sudaryti savo piliečiams dar daugiau galimybių įgyvendinti abipusiškai naudingus projektus, drauge stiprinti didžias mūsų valstybes, tautų laisvę ir gerovę.

Šventės proga šalies vadovė visiems amerikiečiams pasaulyje palinkėjo nuotaikingo minėjimo, taikos, visokeriopos sėkmės ir vienybės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.04; 11:50

Aviacijos kompanija „Delta Airlines“ ir Amerikos bankas pareiškė nutraukiantys nekomercinės organizacijos „Public Theater“ finansavimą dėl spektaklio „Julijus Cezaris“ pagrindinio veikėjo panašumo į JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump).

Tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“. 

Niujorkas. Slaptai.lt nuotr.

„Public Theater“ spektaklis, kurio premjera Niujorke įvyko gegužės 23 d., yra šiuolaikinė Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) tragedijos „Julijus Cezaris“ interpretacija. Joje pagrindinis veikėjas yra šviesiaplaukis vyras dalykiniu kostiumu, įsisegęs ženklelį su Amerikos vėliava į švarko atlapą, o Cezario žmona Kalpurnija kalba su slavišku akcentu ir rengiasi dizainerių sukurtais drabužiais (D. Trampo žmona Melanija (Melania) yra kilusi iš Slovėnijos).

Aviacijos kompanijos atstovų nuomone, „meniška ir kūrybiška teatro vadovybė peržengė gero skonio ribą“, sakoma sekmadienį išplatintame bendrovės pranešime. Amerikos banko atstovai apsiribojo pareiškimu, kad nutraukia spektaklio „Julijus Cezaris“ finansavimą, nepatikslindami, ar ši priemonė bus taikoma kitiems teatro pastatymams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.12; 01:15

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) sako, kad yra „šimtu procentų“ pasiruošęs duoti priesaiką ir papasakoti apie savo pokalbius su buvusiu Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovu Džeimsu Komiu (James Comey), praneša BBC. 

Charakteringas JAV prezidento Donaldo Trampo rankos mostas. Epa – ELTA nuotr.

Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose prezidentas neigė prašęs Dž. Komį būti lojalų ar nutraukti buvusio Baltųjų rūmų patarėjo atžvilgiu vykdomą tyrimą.

„Dž. Komis patvirtino didelę dalį to, ką sakiau, bet kai kurie dalykai, kuriuos jis teigė, paprasčiausiai yra netiesa“, – sakė D. Trampas.

Tuo tarpu Senato žvalgybos komitetas paprašė suteikti jam prieigą prie jųdviejų pokalbių įrašų, – jei tokie egzistuoja.

Dž. Komis ketvirtadienį davė parodymus viename iš kelių Kongreso komitetų, tiriančių galimą Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus ir spėjamas D. Trampo komandos sąsajas su šia šalimi.

Jis tvirtina manąs, kad prezidentas jį atleido dėl FTB vykdomų su Rusija susijusių tyrimų.

Buvęs FTB vadovas teigė, kad prezidentas darė jam spaudimą nutraukti tyrimą dėl buvusio savo patarėjo nacionaliniam saugumui Maiklo Flino (Michael Flynn). D. Trampas jį atleido dėl to, kad šis Baltiesiems rūmams neatskleidė visos tiesos apie savo ryšius su Rusijos ambasadoriumi.

Penktadienio popietę Baltuosiuose rūmuose priimdamas su vizitu atvykusį Rumunijos prezidentą, D. Trampas atmetė šiuos Dž. Komio teiginius.

Jis pareiškė, kad buvusio FTB direktoriaus liudijimas parodė, jog „nebuvo jokio sąmokslo, jokio trukdymo (rinkimams)“. Dž. Komis senatoriams teigė prezidentą patikinęs, kad jo atžvilgiu tyrimai nevykdomi.

Kiek anksčiau penktadienį D. Trampas socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad po Dž. Komio liudijimo jaučiasi „visiškai išteisintas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.11; 07:11

JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žentas Džaredas Kušneris (Jared Kushner) norėjo slapto pokalbių su Kremliumi kanalo. Apie tai rašo „Washington Post“, remdamasis amerikiečių žvalgyba. Dž. Kušneris esą apie tai diskutavo su Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku, informuoja agentūra AFP.

Dž. Kušneris gruodžio pradžioje susitikime „Trump Tower“ dangoraižyje Niujorke pasiūlė vienoje Rusijos atstovybių JAV įrengti slaptą komunikacijos kanalą, rašo laikraštis. Jis turėjo garantuoti, kad komunikacija liks konfidenciali. Tuo metu išrinktasis prezidentas D. Trampas dar nėjo pareigų.

Dž. Kušneris, pasak amerikiečių žiniasklaidos, pateko į Federalinio tyrimų biuro (FTB) akiratį tiriant aferą dėl galimos Rusijos įtakos JAV rinkimams. 36-erių Dž. Kušneris yra vedęs D. Trampo dukterį Ivanką (Ivanka). Jis savo uošviui patarinėja vidaus ir užsienio politikos klausimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.28; 08:16

 
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) prašė buvusį FTB direktorių Džeimsą Komį (James Comey) nutraukti tyrimą buvusio patarėjo Maiklo Flino (Michael Flynn), kaltinamo ryšiais su Rusija, atžvilgiu, praneša laikraštis „The New York Times“.
 
Leidinio žiniomis, tai įvyko vasario mėnesį per D. Trampo ir Dž. Komio susitikimą Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete. Susitikimas aprašytas Dž. Komio rašte, kurį jis parašė iškart po pokalbio. „The New York Times“ remiasi dviem žmonėmis, susipažinusiais su rašto turiniu, bet patys laikraščio žurnalistai jo nėra matę.
 
JAV prezidento patarėjas M. Flinas buvo atleistas iš pareigų, kadangi jis nuslėpė savo ryšius su Rusija.
 
D. Trampas atleido Dž. Komį iš FTB direktoriaus pareigų motyvuodamas tuo, kad esą jis nesugeba efektyviai vadovauti žinybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA.
 
2017.05.17; 11:58

Liukas Gardingas, Stefani Kirhgesner, Nikas Hopkinsas

Britų leidiniui „The Guardian“ tapo žinoma, kad Didžiosios Britanijos žvalgybų darbuotojai suvaidino lemiamą vaidmenį perspėdami kolegas Vašingtone dėl galimų Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų štabo ryšių su Rusijos žvalgybų agentais.

Britų žvalgyba GCHQ pastebėjo 2015-ųjų metų pabaigoje įtartiną bendradarbiavimą tarp asmenų, susijusių su D.Trampu, ir žmonėmis, kurie įtariami esą Rusijos slaptųjų tarnybų dabuotojai arba Rusijos įtakos agentai.

Šią versiją laikraštis skelbia remdamasis šaltiniu, artimu Didžiosios Britanijos žvalgybai. Beje, slaptieji duomenys surinkti ir perduoti Amerikai ne specialiai, o besikeičiant kasdiene, niekuo neišsiskiriančia informacija.

Vėliau, iki 2016-ųjų metų vasaros, Vakarų žvalgybos su kolegomis iš JAV pasidalino jau papildoma informacija apie D.Trampo aplinkos atstovų susitikimus su rusais. Elektroninės žvalgybos duomenų apie įtartinus ryšius Vašingtonui perdavė Vokietija, Estija ir Lenkija. Svarbių duomenų pateikė ir Australija, Nyderlandai ir Prancūzijos Vyriausioji išorės žvalgybos valdyba DGSE.

Remiantis turimomis žiniomis tampa akivaizdu, kad GCHQ specialiai nesidomėjo D.Trampo rinkimų štabo žmonėmis. Britų šnipai neturėjo tikslo sekti būtent D.Trampo patikėtinius ir specialiai neieškojo duomenų apie D.Trampą. Įtartini pokalbiai su įtartinais Rusijos žmonėmis buvo užfiksuoti atsitiktinai. Tiesiog britai rutiniškai analizavo Rusijos žvalgybų žingsnius, kai ėmė ryškėti dėsningumai, galintys dominti amerikiečių žvalgus.

Tiek amerikiečių, tiek britų šaltiniai leidiniui „The Guardian“ pranešė, kad būtent GCHQ pirmąjame etape atliko svarbiausius darbus, kai 2016-ųjų metų vasarą FTB pradėjo rimtai žvelgti į temą, kokie iš tiesų D.Trampo ir Kremliaus santykiai. Vienas iš leidinį informavusių šaltinių pabrėžė, kad britų žvalgyba – svarbiausia informacijos tiekėja.

Leidinio „The Guardian“ šaltiniai taip pat pabrėžė, kad JAV slaptosios tarnybos FTB ir CŽV dirbo per daug lėtai, analizuodamos, kodėl D.Trampo komanda palaiko ryšius su Rusija. Lėtumą galima paaiškinti: JAV įstatymai draudžia Amerikos žvalgyboms nagrinėti asmeninius amerikiečių pokalbius be teismo sankcijos. Todėl tikrai gali susidaryti įspūdis, kad amerikiečių „džeimsai bondai“ kai kada snaudžia.

Laikraščio duomenimis, tuometinis GCHQ vadovas Robertas Henigenas perdavė slaptus popierius CŽV vadovui Džonui Brenanui dar 2016-ųjų vasarą. Klausimas buvo toks delikatus, kad informaciją įteikė pats tarnybos vadovas. Ši misija nepatikėta niekam kitam.

Šiuo metu atliekami net keli tyrimai dėl D.Trampo rinkimų štabo darbuotojų bendravimo su galimais rusų įtakos agentais. Manoma, kad šį subtilų klausimą nagrinėjantys specialistai sparčiai pasistūmėjo į priekį. Dabar jie neva turi konkrečių duomenų, kad sąmokslo vis tik būta. Omenyje turimi slapti D.Trampo rinkimų štabo vadovų ir rusų įtakos agentų susitarimai. Taip pat žinoma, kad rusai naudojosi konfidecialia informacija, gauta įsilaužus į amerikiečių kompiuterius.

Informacijos šaltinis – „The Guardian“.

2017.04.17; 09:11

Rusiją galima charakterizuoti įvairiai, taip pat ir labai skirtingai skirtinguose istorijos tarpsniuose, tačiau visais laikais, nežiūrint besimainančių istorinių aplinkybių, mūsų didžioji kaimynė išsiskyrė kaip pasaulinis lyderis melagysčių padauginimo sferoje. 

Edvardas Čiuldė, šio komentaro autorius.

Tarkime, kad ne rusai, o dar tokia angis rojuje išrado melą, išties melas dabar tarpsta visame pasaulyje, prasiskverbdamas net į intymiausius žmonių tarpusavio santykius, tiesa yra ir tai, jog ypač dažnai meluoja politikai daugumoje šalių, bet, regis, tik Rusijoje melas priimamas su tokiu džiugesiu bei įsipareigojimu melo dvasiai, kad liaudis čia reikalauja vis didesnių melo porcijų kaip būtino aptarnavimo iš valdžios pusės. Rusams reikia melo ne mažiau kaip duonos ir žaidimų kartu,  taigi  kaip duonos kasdieninės ir nekasdieninio nusiraminimo trankviliantų.

Žinia, Rusijos valstybė, plėsdama savo ribas, išbandė visas fizinės prievartos rūšis prieš savo šalies gyventojus, o ypač užkariautose teritorijose, nesibodėdama čia net didžiausių žiaurumų, tačiau, kaip atrodo, mažiau kreipiamas dėmesys į tai, kad, siekdama įtvirtinti savo interesus, rusiškoji patvaldystė visais laikais naudojosi suktumo, apgaulės, pergudravimo, dūmų užtvarų statymo ir melo visos klaviatūros teikiamomis galimybėmis, visada grodama klaidinančias melo melodijas be pertojo abiem rankomis. Dar daugiau, – būtų galima pasakyti net taip, kad aprašytas instrumentų rinkinys, atsirandantis įgyvendinant šovinistinius Rusijos imperijos užmanymus, nėra tik rytietiško gudrumo, kaip mes tokį dalyką esame linkę paprastai suprasti, arsenalas, o yra labai savito kolorito rusiškojo nešvankumo diapazono nuoroda ir pavyzdžių priminimas.

Ar Rusijoje yra tokia sfera, kur melo dvasia būtų netoleruojama arba bent toleruojama mažesniu laipsniu? Kažkada dar buvo galima bandyti naiviai įsivaizduoti, kad tokia užuovėja nuo melo yra, tarkime, sportas, kur atletai išbando jėgas sąžiningoje kovoje, tačiau šiandien Rusijos sportininkų reputacija  jau yra suteršta dopingo skandalų taip kategoriškai, kad jie – vejami iš tarptautinių turnyrų. Dopingas yra melo dvasia sporte, jį vartojantys bėgant laikui buvo sučiupti ne vienos šalies atletai, tačiau tik Rusijoje sportininkų farširavimas dopingu įgijo sisteminį pobūdį, tapo valstybės remiama, politinio užsakymo formą prisiėmusia melo ir apgavysčių strategija.

Šis dopingo pavyzdys, kaip atrodo, gali būti traktuojamas išplėtotu pavidalu aptariant taip pat ir beprecedentį rusų programišių bandymą kibernetinėmis atakomis paveikti neseniai praūžusių JAV prezidento rinkimų rezultatus. Iš tiesų, turime pagrindą teigti, jog Rusija tokiu būdu įsikišdama į svetimoje šalyje vykstančius rinkimus dopingavo vieną iš pretendentų, siekė padėti rusų favoritui laimėti rinkiminę kovą  nesąžiningomis priemonėmis.

Vis dėlto girdime patikinimus, kad Donaldas Trumpas pradėjęs eiti išrinktojo prezidento pareigas greitai pademonstruos savo nepriklausomumo nuo pašalinių įtakų stotą, parodys rusams jų kuzkino mat. Tačiau jeigu versija, kad Donaldas Trumpas vis dėlto laimėjo dėl rusų užkrauto kibernetinio dopingo bent iš dalies yra teisinga, neatmestina ir tokia galimybė, jog visos šio septyniasdešimtmečio atleto pergalės yra skirtos to paties kuznecovo ar ivanovo motinos garbei.

Tikriausiai tie patys rusų mistifikatoriai taip pat platina nuomonę, kad neva D.Trumpo ir V.Putino aljansas galop užtikrins baltojo žmogaus pergalę (sic). Vaje vaje…  Ką gi, jeigu dauguma mano tautiečių patikėtų tokia nesąmone, prašyčiau mane nuo to momento laikyti negru.

2016.12.28; 18:45

Harriet Agerholm / Independent

Donaldas Trumpas sužlugdys JAV galybę, – sako žmogus, teisingai išpranašavęs SSSR suirimą

Norvegų sociologijos profesorius Johanas Galtungas, garsus tuo, kad išpranašavo Sovietų Sąjungos žlugimą ir rugsėjo 11-osios teroro aktus, prognozuoja spartesnį JAV pasaulinės galybės nuosmukį ir žlugimą prezidentaujant Donaldui Trumpui, perduoda Hariet Agerholm leidinyje Independent.

„2000 metais jis sukėlė ginčus, išpranašavęs JAV pasaulinės galios žlugimą iki 2025 metų, – sakoma straipsnyje. – Tačiau prie Bušo administracijos /Galtungas/ perkėlė savąją katastrofos prognozę į 2020 metus. Dabar jis sako, kad toji realybė materializuosis po to, kai prezidentu bus išrinktas pasipūtęs milijardierius“.

„Trumpo išrinkimas dėl antiimigracinių motyvų sutampa su vienu sociologo 2009 metais išleistoje jo knygoje „The Fall of the American Empire – and then What?“ („Amerikos imperijos žlugimas – ir kas po to?“) išpranašauto nuosmukio finaliniu etapu, jo prognozuotu fašizmo pakilimu prieš šalies galybės nuosmukį“, – rašo autorė.

Galtungas portalui Motherboard sakė, kad Trumpo išrinkimas „pagreitina nuosmukį“, tačiau pripažino, kad „dar reikia pažiūrėti, ką jis nuveiks kaip prezidentas“. Pasak Galtungo, kritiškas Trumpo požiūris į NATO irgi rodo, kad JAV nebebus supervalstybė.

Informacijos šaltinis: The Independent leidinys.

2016.12.18; 18:14

Rusijos politinė viršūnėlė atkemša šampano butelius, skendėdama euforijoje dėl Donaldo Trampo pergalės JAV prezidento rinkimuose. Kremlius dar nesuprato, kokių problemų jam pateiks naujasis Amerikos lyderis.

Bet tam Trampas turi suprasti svarbiausią dalyką: kuo labiau bijo Rusijos vadovybė, tuo protingesnė ji tampa. O kad suprastų RF prezidento Vladimiro Putino psichologiją, JAV tereikia perskaityti tris pagrindines rusų literatūros knygas: dvi pasakas ir vieną apysaką, – rašo analitiniame straipsnyje leidinyje Gordon buvęs sovietų žvalgas, Putino bendrakursis iš KGB instituto Jurijus Švecas, daugiau kaip prieš 20 metų emigravęs į JAV ir tapęs ten verslo žvalgybos analitiku.

Jurijus Švecas, verslo žvalgybos analitikas iš JAV

Sumaištis Maskvoje dėl Donaldo Trampo išrinkimo JAV prezidentu kelia rimtų klausimų. Valstybės Dūma plojo. Vladimiras Žirinivskis visos šalies televizijos auditorijos akivaizdoje kėlė taurę šampano. Kremliaus propagandistai springo iš džiaugsmo.

Džiūgavimų Maskvoje mastai žadino mintį, kad tai ne šiaip džiaugsmas dėl jums malonaus žmogaus pergalės. Taip springstant pažymimas didžiausias užsienio politikos laimėjimas, kaip  mums iš Maskvos skelbiama beveik atviru tekstu, kad tai Vladimiras Putinas padarė Donaldą Trampą JAV prezidentu.

Vienas iš didžiausių besmegenių deputatų taip tiesiai ir pranešė socialiniuose tinkluose: „Amerika mūsų! Ir įsidėmėkite, kad kaip ir Krymas ji buvo paimta be jokio kraujo! Štai veiksmingos užsienio politikos galia!“

Taigi, pasirodo, Trampas už išrinkimą turi būti dėkingas Putinui ir dabar turi mokėti skolą. Tarkime, kad tai tiesa. Bet kam apie tokį didžiulį laimėjimą taip garsiai ir atvirai šūkalioti? Apie jį reikia tylėti bent jau šimtą metų. O čia atviras džiūgavimas, tarsi būtų pasaulio futbolo čempionatą laimėję. Ir suprantama, kad tokiu svarbiu klausimu niekas nebūtų drįsęs net užsiminti, jeigu tam nebūtų sankcijų davęs Kremlius. 

Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Nūnai - verslo žvalgybos analitikas Amerikoje. Gordonua.com nuotr.
Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Nūnai – verslo žvalgybos analitikas Amerikoje. Gordonua.com nuotr.

Toliau – dar daugiau. Kremlius nutekino informaciją, kad tarp jo emisarų ir Trampo atstovų anksčiau būta konfidencialių kontaktų. Žodžiu, faktiškai patvirtino tai, kuo Trampas buvo kaltinamas rinkiminės kampanijos metu ir nuo ko jis visaip atsižegnodavo. Ir vėlgi, jeigu tokių kontaktų būta ir jei jie buvo sėkmingi, tai kam atskleisti savą žmogų, prastumtą – nesuvokiama! – į pačius Baltuosius rūmus?

Trampo atstovai čia pat pranešė, kad jokių kontaktų nebuvo, bet Kremlius vis nerimo. Į JAV metėsi Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas ir prapliupo visa serija svarbių pranešimų apie Amerikos ir Rusijos santykius, kurių prasmę galima trumpai išsakyti banaliai: „draugaukime“.

O atsakymas – tyla. Ir Trampas skambina į Londoną ministrei pirmininkei Teresai Mei, o ne į Maskvą Putinui, ir kviečia ją, o ne Putiną, dar iki inauguracijos atvykti į Vašingtoną svarbioms konsultacijoms.

Maža to, po rinkimų Trampas praktiškai nemini Putino ir Rusijos, o per debatus jis pasisakė ta tema tik atsakydamas į Hilari Klinton kaltinimus, kur simpatijos Putinui ir „Grab her by the pussy” buvo vienoje gretoje, kaip vienos kategorijos ir visiškai nepadorūs reiškiniai.

Iš principo, Kremlius siunčia emisarus į Vašingtoną prieš svarbius įvykius. Antai, prieš tai, kai Borisas Jelcinas paskelbė Putiną savo įpėdiniu, į Vašingtoną nuvyko „pasiuntinys“ iš Maskvos. Jis surengė visą seriją konfidencialių susitikimų su JAV administracijos, kongreso, verslo ir intelektualinio elito atstovų, ir pranešė apie artėjančius įvykius bei paaiškino, ko iš jo laukti. Ir jokio nutekėjimo žiniasklaidai! Viskas buvo griežtai konfidencialu.

Peskovas traukia Putino arijas apie meilę ir draugystę Trampui per žiniasklaidą. Bet asmeniškai susitikti su Putinu nepanoro nei pats Trampas, nei žemiausias jo aplinkos klerkas. Beveik kaip žinomoje patarlėje: jei pro duris išveja, tai pro langą lenda.

Kremlius aiškiai blaškosi aplink „klientą“, bet „klientas“ neskuba reaguoti. Kažkas panašaus buvo po 2001 metų rugsėjo 11-ąją, kai Putinas pirmas iš užsienio lyderių paskubėjo pareikšti užuojautą Džordžui Bušui ir pasiūlė bendradarbiauti. Bušas pratylėjo ir Putinas iš nuoskaudos prikando lūpą. Panašių įvykių po Trumpo išrinkimo, kol kas dar tik preliminarių, bet daugėja, ir jie rodo, kad istorija gali pasikartoti.

Valdininkai aiškiai įtikino Putiną, kad Rusijos propagandos ir specialiųjų tarnybų pastangos suvaidino kritiškai svarbų vaidmenį Trampo pergalėje, ir jis (Putinas) visiškai nesupranta, kad viskas įvyko tiksliai priešingai ir kad įžūli Rusijos parama pridarė problemų ir Trampui, ir dar labiau Kremliui.

Dar praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje, kai sovietų diplomatijos ir žvalgybos tarnybų profesionalumas buvo nepalyginamai aukštesnis už dabartinį, Kremliuje buvo gyva aksioma, kad kitas JAV prezidentas demokratas bus didesnis „antisovietas“, negu prezidentas respublikonas. Tai buvo aiškinama tuo, kad demokratų kandidatas a priori buvo įtariamas simpatizuojąs Maskvai, todėl išrinktas jis turės įrodinėti priešingai ir bus griežtesnis SSSR atžvilgiu, negu prezidentas respublikonas, jei būtų jo vietoje.

Dabar – ačiū Putinui už tai! – įtarimų dėl specifinių ryšių su Kremliumi dėmė sutepė Trampą, ir jam teks savo politika įrodinėti, kad to nėra. Kaip tik įrodinėti, nes Amerikos valdančiuosiuose sluoksniuose susiformavo konsensusas, kad Putinas – tai nesisteminis pasaulinis marginalas, su kuriuo bičiuliautis taip pat nepadoru, kaip vaikščioti neplauta galva ir pleiskanotam.

Titaniškomis Kremliaus propagandos ir Rusijos specialiųjų jėgų pastangomis Trampas įsižiūrėjo į Putiną ir dabar jam teks apsivalyti. Su šia problema anksčiau ar vėliau susidurs kiekvienas Vakarų lyderis, kuris dar naiviai galvoja, kad su Putinu galima dėl ko nors susitarti.

Prezidento Bilo Klintono laikais aš paklausiau vieno kongresmeno, kodėl tokia nesupratinga administracijos politika Rusijos valdančio Jelcino atžvilgiu. Tada JAV duodavo Maskvai milijardus, kurie įsisukdavo ir ugdydavo korupciją, o ne reformas ir demokratiją. Kongresmenas atsakė: „Baltuosiuose rūmuose ir Valstybės departamente dirba kadriniai valdininkai ir politikai. „They have no guts“ („Jie neturi kiaušinių“). Štai, jeigu ten dirbtų buvę verslininkai, išėję iš žiaurios konkurencinės kovos pasaulio, tada JAV užsienio politika būtų visiškai kitokia“.

Na štai – taip ir nutiko! JAV prezidentu tapo kaip tik toks žmogus. Pažiūrėsim, prie ko tai prives. Bet pradžiai jam prireiks adekvačios informacijos apie Rusiją. Kiek aš pastebėjau, norėtųsi, kad situacija šioje sferoje būtų geresnė.

2014 metų vasario 24 dieną, vakare Vašingtono laiku, žiūrinėdamas internete Krymo socialinius tinklus, aptikau pranešimą, kad nežinomi asmenys praėjo pulti Krymo parlamentą. Surasti tiesioginę transliacija buvo nesunku ir po kelių minučių per vaizdo kamerą ant parlamento rūmų aš savo akimis pamačiau, kaip tai vyksta. Dirbo aiškiai grupė Rusijos specialiosios paskirties karių – tiksliai, raštingai, darniai. Internete jau šurmuliavo pranešimai iš įvykio vietos.

Iškart įjungęs CNN aš nustebau išgirdęs, kad, remiantis JAV Gynybos ministerijos Žvalgybos valdybos (angl. Defense Intelligence Agency – DIA) analitiku, nėra jokio pagrindo manyti, jog „rašenz“ ketina pradėti kokią nors karinę operaciją Kryme, nes – dėmesio! – jie nepritraukė arčiau veiksmų zonos lauko ligoninių. DIA organizacija – karinė, ir atskiri analitikai kažin ar ryžtųsi dalytis savo nuomone su CNN be vadovybės sankcijos. Kitaip sakant, tai buvo visos DIA nuomonė apie situaciją Kryme.

Pamenu, aš įpykęs nusikeikiau. Mačiau – tai buvo gana paplitusi žvalgybos tarnybose šiurkščiausia klaida, kai analitikas nesupranta pačios tiriamojo objekto prigimties ir stengiasi įminti jo veiksmus, vadovaudamasis vaizduote, kaip analogišku atveju pasielgtų jis pats. Žodžiu, analitikas sumetė, kaip tokiomis aplinkybėmis pasielgtų Amerikos kariškiai, ir nusprendė, kad taip turi elgtis ir rusai. Big mistake!

Kadaise Vinstono Čerčilio memuaruose apie Antrąjį pasaulinį karą mane apstulbino vienas epizodas. 1942 metais anglai ir amerikiečiai planavo stambią desantinę operaciją Afrikos šiaurėje, savotišką būsimojo antrojo fronto atidarymo treniruotę. Buvo numatyta desantą išlaipinti keliais etapais, pirmiausia išmetant pagrindinį. Tad štai, pirmiausia buvo numatyta išmesti su parašiutais… dantų gydymo kėdes. O kaip gi kitaip? Juk toliau išsilaipinant kareiviai gali susižeisti dantis ir jiems prireiks dantų gydymo kėdžių. Taip mąstė amerikiečių ir britų generolai.

Maždaug tuo pat metu generolas Žukovas kovinius uždavinius sprendė kitaip. Jeigu jam prieš akis buvo užminuotas laukas, už kurio įsitaisęs priešas, jis siuntė į ataką kareivius, o kai šie „išminuodavo“ lauką savais kūnais, įkandin važiuodavo tankai. Vakarų analitikams tokie dalykai ir į galvą neateitų, bet Žukovui viskas buvo aišku kaip dieną: tankai kainuoja brangiai, jų mažai, o kareivių bobos dar prigimdys.

Nuo to laiko ir „rašenz“, ir Vakarų analitikų mentalitetas mažai tepasikeitė. Štai ir dabar DIA analitikas įsitikinęs, kad prieš karinę operaciją rusai turi netoliese įkurti lauko ligoninę. Ir jam sunku įsivaizduoti, kad rusų generolai mąsto kitaip: kam jiems iš anksto įkurdinti ligoninę, jei jie turi mobiliųjų krematoriumų? Atvarys juos po mūšio ir išspręs visus klausimus.

Štai taip dėl ligoninių pražiopsojo Rusijos agresijos Kryme pradžią.

Po to apie savaitę CNN kanale reguliariai pasirodydavo Pentagono dimisijos generolų kalbančios galvos, jie aiškino, kad Rusija užpuolė Krymą, kadangi jis jai labai reikalingas, nes ten yra Sevastopolis, vienintelis šilto vandens uostas pietuose. Ir visą savaitę niekas jiems taip ir nepaaiškino, kad Sevastopolis – tai ne prekybos uostas, o KJP bazė, kad ten ir taip yra Juodosios jūros laivynas, o šilto vandens uostą Juodojoje jūroje RF jau turi, ir jis vadinasi Novorosijskas.

Tai tik atskiri eskizai, bet jie gana tiksliai atspindi lygį, kaip Vašingtono vyriausybinės struktūros supranta Rusiją. Pasibaigus šaltajam karui, Rusiją nuspręsta užmiršti. Tas procesas prasidėjo prie prezidento Klintono, kuris savaičių savaites nepriėmė CŽV direktoriaus Džeimso Vulsio su pranešimu. Tai stūmė žvalgybos tarnybas į demoralizaciją, orientacijos ir kvalifikuotų kadrų praradimą.

Galų gale, CŽV rezidentūros užsienyje praktiškai liovėsi užsiiminėti agentūriniu darbu ir virto savotiškais apsikeitimo informacija su vietinėmis specialiosiomis tarnybomis centrais, žodžiu, gaudavo tai, ką jiems geranoriškai duodavo. Ta siaubinga situacija peraugo į didelį skandalą dėl masinio naikinimo ginklų, kuriuos amerikiečiai neva tai rado Irake, tuo pagrindu nuvertė Sadamą Huseiną, bet ginklų realių pėdsakų taip ir nerado.

Informacijos šaltinis – www.gordonua.com.

(Bus daugiau)

2016.11.24; 05:05

Nesijaučiu turįs teisę kategoriškai vertinti JAV prezidento rinkimų kampanijos. Niekad nesu buvęs Amerikoje. Todėl būtų keista, jeigu svaidyčiausi kategoriškais patarimais, kokį prezidentą amerikiečiai privalėjo išsirinkti.

Ir vis dėlto JAV prezidento rinkimai Lietuvai svarbūs. Drįstu manyti – gyvybiškai svarbūs. Patys svarbiausi. Svarbesnių negali būti. Būtent nuo jų priklauso, ar galime nebijoti imperinių Kremliaus užgaidų. Jei Prancūzija, Vokietija ar Italija išsirinktų akivaizdžiai prorusišką valdžią – būtų mirtinai pavojinga. Bet ne taip pavojinga, jeigu Amerika išsirinktų imperinius tikslus puoselėjančiam Kremliui palankų vadovą. Todėl turiu bent jau moralinę teisę svarstyti, koks JAV vadovas Lietuvai būtų palankiausias. 

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus centre prie Rotušės rūmų sienos prikalta paminklinė lenta, skelbianti, kad „Lietuvos priešai yra ir JAV priešai“. Šie žodžiai patvirtinti JAV prezidento parašu. Todėl turiu vienintelį klausimą ponui Donaldui Trampui: „Ar jo prezidentavimo metu oficialusis Vašingtonas mūsų neprietelius traktuos Amerikos nedraugais?“

Kamuoja blogos nuojautos bei įtarimai: D.Trampui tiesiog nerūpi Baltijos valstybės. Net jeigu jis ir tvirtins, kad JAV politika dėl NATO šalių saugumo nesikeis, ar galima aklai pasitikėti žmogumu, kuris rinkiminės kampanijos metu tiek daug sykių keitė savo nuomonę? Mano supratimu, taip elgtis, kaip rinkiminių ginčų metu elgėsi D.Trampas, negalima niekur – nei namuose, nei, juolab, didžiojoje politikoje.

Kur tai matyta: vieną dieną sako, kad jo varžovė Hilary Klinton yra pakenkusi šaliai, po rinkimų jau kitaip: ji – Amerikai nusipelnusi moteris. Suprantu, politika – ne medicina. Politikoje galimi ir sutirštinimai, ir didelės paklaidos, ir užgauliojimai. Kaip be jų? Bet ribos, kurių peržengti nevalia, – taip pat turėtų egzistuoti. Mano supratimu, taip viešai klaidinti rinkėjų negalima. Akiplėšiškai viešai milijonus rinkėjų klaidinęs žmogus turėtų būti teisiamas už melą. Privalėtų sumokėti ne tik milžinišką baudą, bet ir sėsti į kalėjimą. Ilgam.

Jeigu aš, žurnalistas, taip elgčiausi rašydamas straipsnius, kaip D.Trampas elgėsi rinkiminės kampanijos metu, seniausiai būčiau nubaustas už šmeižtą, dezinformaciją ir įžeidimus. Bet štai kandidatui į JAV prezidento postą, pasirodo, – meluoti leidžiama. Nes to, girdi, nedraudžia įstatymai. Tai, po velnių, priimkite įstatymą, numatantį atsakomybę už akivaizdų melą politikoje. Ar šalis gali vadintis civilizuota ir demokratine, jei jos įstatymai nenumato specialios atsakomybės už akivaizdžius klaidinimus didžiojoje politikoje ypač svarbiu laikotarpiu – rinkimų metu? Versle meluoti – draudžiama, spaudoje sakyti netiesą – draudžiama, teismo, notarų, bankų, draudimo kompanijų apgaudinėti negalima, o klaidinti šimtus milijonų rinkėjų, šitaip juos papirkinėti, – leistina? Tokie demokratijos „privalumai“ labai abejotini.

Tiesa, viešojoje erdvėje gausu svarstymų, gal vis tik D.Trampas bus geras prezidentas? Juk kadaise amerikiečiai abejojojo Ronaldo Reigano tinkamumu užimti JAV prezidento postą. Girdi, jis tėra … antrojo plano aktorius. Vėliau paaiškėjo, kad vesternuose filmavęsis vidutinių gabumų aktorius gali tapti labai geru JAV prezidentu.

Panašiai nutiko ir Lietuvoje: prieš rinkimus buvau vienas iš tų, kurie stipriai abejojo, ar Dalia Grybauskaitė taps gera šalies vadove. Šiandien prisipažįstu – apsirikau. Tas apsirikimas – labai malonus.

Žodžiu, viltis, jog D.Trampas irgi gali būti puikus prezidentas, – neišblėso. Juolab kad kai kurie jo pareiškimai – logiški. Galvoje turiu svarstymus dėl gynybos reikmėm skiriamų lėšų. Kodėl beveik viena Amerika rimtai susirūpinusi savo kariuomenės pajėgumais? Kodėl dauguma NATO narių, įskaitant ir Lietuvą, savo kariuomenei nesukrapšto tų dviejų procentų nuo BVP? D.Trampas teisus: jei, sakykim, Lietuva nesilaiko įsipareigojimo skirti 2 proc. kariniam biudžetui, kodėl Vašingtonas privalo laikytis duoto žodžio?

D.Trampo dėka išryškėjo rimta Europos dviveidystė. Europa pastaruosius dešimtmečius elgėsi kaip parazitė, išnaudojanti Ameriką. Vadovaudamasi principu – blogiausiu atveju JAV vis tiek gelbės, – ES lyderiai karinius reikalus apleido, visą dėmesį sukoncentruodami tik į ekonomiką. Be to, užuot visur ir visada demonstravę dėkingumą Vašingtonui, kad šis savanoriškai sutiko vilkti globėjo naštą, ES lyderiai drįsdavo dar purkštauti, kam gi Amerikos slaptosios tarnybos klausosi Pracūzijos ir Vokietijos vadovų telefoninių pokalbių. Kartais net atvirai priekaištaudavo: ES geriau gyventų, jei Europoje būtų kuo mažiau Amerikos.

Dabar, vos tik D.Trampas užsiminė apie galimybę trauktis iš Europos, ES vadovai ne juokais išsigando. Suprato, kad gali likti be patikimos apsaugos. Ėmė suvokti, kad, pasitraukus Amerikai, ES teritorijoje šeimininkaus Kremlius. O Rusijos ranka tikrai nebus tokia minkšta ir atlaidi kaip amerikietiškoji. Tad D.Trampo pareiškimai – tarsi šaltas dušas, europiečius blaivinantis nuo linksmų ir nerūpestingų pagirių.

Deja, priešrinkiminė D.Trampo kampanija leidžia įtarti, kad neatmestinas ir pats blogiausias variantas: bus blogiau nei įsivaizduojame. Juk Barakas Obama buvo neryžtingas prezidentas, kaip ir visi Vakarai – nesuprato Rusijos, neįžvelgė jos tikrųjų kėslų, imperinių ambicijų. Būtent B.Obamos vadovavimo laikais JAV neįvykdė įsipareigojimo garantuoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į branduolinį nusiginklavimą.

Naujai išrinktasis JAV prezidentas veikiausiai dar mažiau rūpinsis Baltijos šalių reikalais, jų saugumu. Suvokti tikruosius D.Trampo ketinimus galėtume skubiai ir ženkliai padindami finansavimą Lietuvos krašto apsaugai.  Štai tada ir sužinosime, kaip į Lietuvos pastangas apsiginti reguoja D.Trampo komanda.

Jeigu ir tai nepadės, vadinasi, turėsime patį blogiausią variantą, apie kurį yra rašęs istorikas, JAV ir Rusijos santykių specialistas Jurijus Felštinskis: „Rinkiminės kampanijos metu D.Trampas elgėsi labai panašiai, kaip Amerikoje elgiasi Rusijos įtakos agentai“ (ukrainiečių leidinys gordonua.com).

Informacijos šaltinis – www.draugas.com

2016.11.20; 04:22

Jean-Marie Pottier / Slate.fr

„Naujai išrinkto JAV prezidento priešininkai viliasi, kad jis juos maloniai nustebins, pavyzdžiui, kaip Arnoldas Švarcnegeris“, – rašo portalo Slate.fr vyriausiasis redaktorius Žanas Mari Potje. 

Buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris.
Buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris.

„Apsauginis mechanizmas po pralaimėjimo, kurį sunku sugromuliuoti? Kitą dieną po Donaldo Trampo (Donald Trump) išrinkimo keliuose Amerikos kairiosios centristinės pakraipos laikraščiuose pasirodė straipsniai, kurie kelia apskritai neįsivaizduojamą klausimą: o kas, jei iš tikrųjų jis pasirodys esąs geras prezidentas? Arba bent jau vertas pagarbos?“ – sakoma straipsnyje.

„Trampui visai įmanoma tapti geru prezidentu“, – leidinyje The New York Times rašo buvęs Baltųjų rūmų patarėjas prezidentaujant Džordžui Bušui jaunesniajam Ričardas Peinteris, kuris balsavo už Hilari Klinton.

„Pas daugelį autorių galima pastebėti lyginant Trampą su Švarcnegeriu (Arnold Schwarzenegger), kurio atėjimas į valdžią Kalifornijoje, kur jis buvo gubernatoriumi respublikonu 2003–2011 metais, iš pradžių gąsdino liberalus, – pabrėžia straipsnio autorius. – Paralelė jau buvo nubrėžta prieš keletą mėnesių leidinyje New York Magazine, kur sakoma: „Sudėtinga neigti, kad savo mandato pabaigoje Švarcnegeris tapo efektyviu gubernatoriumi“ ir kad jo maniakiškas populiarumo vaikymasis privedė prie teigiamų rezultatų, atitolinęs jį nuo blogų idėjų, ginamų jo paties partijos“. 

Straipsnyje antrašte „Naujas motyvacinis diskursas Amerikai, kur mes jau anksčiau perėjome per tą košmarą“ The Wrap portalo žurnalistas Timas Molou pasakoja kad nors jį įsiutino Švarcnegerio išrinkimas, po kelių mėnesių suvokė, jog šis gali pasidaryti „visiškai padoriu gubernatoriumi“.

„Lėtai, pamažu mes supratome, kad jis buvo pustonių žmogus, kaip visi, turintis teigiamų  bruožų, kuriuos mes galėjome remti, ir neigiamų bruožų kuriems mes galėjome nepritarti“, – sakoma jo publikacijoje.

Informacijos šaltinis: Slate.fr

2016.11.15; 18:25

Henry Meyer / Blomberg

Rusija nedelsdama surengė Donaldui Trampui neakivaizdinį iškilmingą sutikimą, pastebi Bloomberg. „Prezidentas Putinas nusiuntė sveikinimo telegramą politikui neofitui, kuris susitikimuose su rinkėjais liejo savo susižavėjimą sukčiumi – buvusiu KGB bendradarbiu, – aiškina žurnalistas Henris Mejeris. – Putinas ir jo komanda viešai sveikino šansą naujiems, konstruktyvesniems santykiams su JAV“.  

Tačiau, autoriaus nuomone, džiūgavimus Maskvoje šiek tiek slopina suvokimas, kad Donaldas Trampas (Donald Trump) – beprotiškai neprognozuojamas žmogus, o taip pat ir abejonės, ar tikrai pavyks pakeisti nusistovėjusią Vašingtono politiką, kurią Kremlius laiko antirusiška.

Kai kurie Kremliaus insaideriai sako, kad Putinas bus atsargus: prieš glebesčiuodamasis su Trampu, jis išsiaiškins, kiek toli tas yra pasiruošęs eiti.

„Situacijoje su Trampu daug kas mirtinai rizikinga, – sako Carnegie Moscow Center vadovas Dmitrijus Treninas. – Galimas dalykas, bus palankių aplinkybių, kurių niekas net neįtarė, nors tuo pačiu gali būti ir rizikingų, kurios užtemdys visus įmanomus laimėjimus“.

Jeigu Trampas įvykdys bent dalį savo rinkiminių pažadų, jo prezidentavimas gali kardinaliai pakeisti situaciją Putinui, kuris siekia atkurti Rusijos įtaką tarptautinėje arenoje, – taip mano Mejeris.

Galimas dalykas, pats Trampo laimėjimo rinkimuose faktas paskatins Putiną „įsidrąsinti ir elgtis atkakliau pradedant Artimaisiais Rytais ir baigiant kaimyninėmis buvusiomis sovietinėmis respublikomis“, – sakoma straipsnyje.

Dmitrijus Saimsas iš Center for the National Interest Vašingtone mano, kad, Trampo požiūriu, su Ukraina susiję „JAV interesai svarbūs, bet ne gyvybiškai svarbūs“. Sirijos prezidento Asado nušalinimas – Trampui ne prioritetinis uždavinys, nes „jis būtų žalingas kovai su Islamo valstybe“ ir kitomis teroristinėmis organizacijomis“, pridūrė Saimsas.

Trampui laimėjus rinkimus rublio kursas ir Rusijos fondinės rinkos sustiprėjo. „Investoriai iš anksto gardžiavosi potencialia ekonomine nauda iš sušvelnintos įtampos (gal ir sankcijų), nors naftos kainos smuko“, – sakoma straipsnyje.

Autoriaus nuomone, Trampo laimėjimas – „dalis populizmo bangos išsivysčiusiose šalyse – tos tendencijos, kurią Kremlius sveikina ir skatina“.

„Tai, kad kibernetinės atakos, kuriomis JAV apkaltino Rusiją, galėjo pakenkti Hilari Klinton, demaskavus vidinius jos rinkimų štabo mechanizmus, gali paskatinti Kremlių dar agresyviau kištis į rinkimų eigą kitose vietose“, – mano Mejeris.

Tuo pačiu metu Rusijos oficialūs asmenys nuogąstauja, kad Trampo mėginimams gerinti santykius su Kremliumi trukdys Amerikos jėgos, nesuinteresuotos „atšilimu“.

Tokios pat nuomonės laikosi ir buvęs Džordžo Bušo patarėjas Tomas Grehemas. „Duos atkirtį Kongresas ir, pirmiausia, jo paties partija“, – sakė jis.

Kai kurie Maskvos ir Trampo nesutarimai iškilo jau per jo rinkiminę kampaniją, pažymi autorius. Trampas pažadėjo surengti naujas derybas dėl branduolinio susitarimo su Iranu arba jį anuliuoti, kai tuo tarpu Maskva pritaria tam susitarimui.

Fiodoras Lukjanovas, vadovaujantis Kremlių užsienio politikos klausimais konsultuojančiai tarybai, mano, kad Trampas gali pamatyti, jog su Putinu ne taip lengva susitarti, kaip jam atrodė. Jis neatmeta galimybės, jog tada „nusivylimas gali sukelti jo susierzinimą, ir viskas nuriedės priešinga kryptim“.

Grehemo nuomone, mainais už sankcijų sušvelninimą Trampas „pamėgins ką nors gauti iš Rusijos“.

Ir vis dėlto, šiuo momentu rinkimų baigtis atrodo net geriau, negu tikėjosi Kremlius“, – apibendrina Mejeris.

Informacijos šaltinis: Bloomberg leidinys.

2016.11.15; 06:36