VKyla dujų kaina – nuo 0,42 iki 0,46 eu ct/kub.m. Kam patinka, kai kišenėje lieka mažiau eurų? Niekam. Ir man nepatinka.
Vidmantas Valiušaitis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Suprantu ir tai, kad tas vadinamasis „algų padidėjimas“ dėl kitokios mokesčių skaičivimo metodikos po Naujųjų metų, ypač mažiau uždirbantiems žmonėms, greičiausia nepadengs net būsto šildymo pabrangimo kaštų. Nekalbant jau apie ką kitą.

Bet dar labiau nepatinka politikai ar viešosios erdvės pamokslininkai, kurie statosi „socialinio jautrumo“ menotriais, pamaišiui su saldžialiežuvavimu savo pačių ar jų draugų ankstesnėms veikoms valdžios ložėje, dabar rūsčiu balsu smerkiantys mėgėjus, nesuvaldančius dujų kainos.

Kadangi daug metų naudoju dujas būsto apkūrenimui, nepatingėjau pasižiūrėti, kiek gi už dujas mokėjau per pastarąjį dešimtmetį.

Šiandienos ekspertų, grąžančių rankas dėl didėjančios dujų kainos ir duodančių patarimų, kaip jas „valdyti“, pavardžių neminėsiu, nepaisant to, kad dar tik vakar jie patys tuos klausimus sprendė.

Man, kaip ir jiems, taip pat nepatinka kainų didėjimas. Tegu ir 4 centais. Per metus man susidarys apie 150 eurų papildomų išlaidų. Tačiau tiesa yra ta, kad tokio „socialinio jautrumo“, kokį tie menotriai demonstruoja dabar, nė iš tolo nerodė tada, kai dujų kainos kilo ne 4, net ne 40, o visu 80 ct ir daugiau. Tiesa, lito, ne euro centų.

Aš pats nustebau, kai pasižiūrėjau į tuos skaičius.

2007-01-01 iki 2008-01-01 dujų 1 kub. m. kainavo 0,76 lt

2008-01-01 iki 2009-01-01 – 1,58 lt

2009-01-01 iki 2010-01-01 – 1,28 lt

2010-01-01 iki 2010-07-01 – 1,29 lt

2010-07-01 iki 2011-03-01 – 1,56 lt

2011-03-01 iki 2011-08-01 – 1,45 lt

2011-08-01 iki 2012-07-01 – 1,75 lt

2012-07-01 iki 2013-02-01 – 2,17 lt

2013-02-01 iki 2014-01-01 – 2,09 lt

2014-01-01 iki 2015-01-01 – 1,87 lt

2015-01-01 iki 2019-01-01 – 0,42 eu

nuo 2019-01-01 – 0,46 eu

Tokie skaičiai.

Nesakau, kad nėra už ką kritikuoti šitos valdžios. Bet ir kritikuojant tam tikros savistabdos vis tiek turėti padoru.

Dujos

Priešingu atveju žodžio infliacija pakyla į tokias aukštumas, kurias galima atpažinti pagal Knygą: „Jūs pažinsite juos iš balso“.

Informacijos šaltinis – Facebook.com

2018.12.11; 09:15

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas nebūtinai sumažino dujų kainas, nes pats terminalas atsirado globaliame kainos kritimo kontekste, sako koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

„Klausimas, ar šitas laivas numušė kainas Anglijoje ir Vokietijoje. Tikriausiai ne, prasidėjusi skalūnų revoliucija 2009 metais turėjo savo įtaką. Vienareikšmiškai pasakyti, ar kainas sumažino SGD laivas, negalima. Laivo atsiradimas diversifikavo šaltinius“, – pirmadienį diskusijoje Seime sakė L. Sabaliauskas.

Jis pažymėjo, kad SGD terminalas padėjo siekti išvengti priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo, nors dujų kainos, pasak L. Sabaliausko, išliko aukštos.

„Ne terminalas, o rinka reguliuoja kainas“, – kalbėjo jis Seime vykusioje diskusijoje.

Kalbėdamas apie SGD terminalo įsigijimą, L. Sabaliauskas jį lygino su ratu, kuris, pasak jo, dabar yra neaišku koks.

„Mums siūlo įsigyti ratą, kai pradedame galvoti, kokia bus energetikos sistema. Klausimas, gal visgi tai dviračio ar apžvalgos, ar karietos, o gal gelbėjimosi ratas. Kokioje sistemoje mes veiksime ir ką tas laivas užtikrins sistemoje?“, – klausė L. Sabaliauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad, net jei įmonė bandytų suvaldyti visus savo kaštus ir nedirbti, terminalo mokestį vis tiek reikėtų susimokėti.

Kaip po diskusijos atsiųstame „Achemos grupės“ pranešime sako L. Sabaliauskas, įmonės gamybos sustabdymas turėtų neigiamų padarinių ne tik Jonavos regionui, bet ir visai Lietuvai.

„Esame verslo įmonė ir mums gyvybiškai svarbu būti konkurencingais, kad galėtumėme užtikrinti įsipareigojimus darbuotojams ir partneriams. Tačiau akivaizdu, kad nuostolinga veikla mums to neleidžia padaryti. Be to, paradoksalu, tačiau atliekant įvairias studijas, susijusias su SGD terminalu, net nesikreipiama į „Achemą“ dėl jos galimybių ir veiklos planų“, – pranešime cituojamas koncerno generalinis direktorius.

L. Sabaliauskas taip pat sako, kad įmonė konkuruoja su gamintojais iš JAV ir Afrikos, kurie žaliavą gauna daug pigiau, todėl „Achemai“ sunkiau išlikti konkurencingai.

„Nors pagal gamybos technologiją esame tarp geriausių Europos trąšų gamintojų, tampame nekonkurencingi dėl nepakeliamų mokesčių strateginiams energetiniams projektams, Vyriausybės politikos dėl VIAP nuosavai pasigamintai elektrai. „Achema“ neprašo ir niekada neprašė valstybės pagalbos, kokios sulaukia į Lietuvą ateinantys užsienio investuotojai. Vienintelis prašymas – įmonės neapkrauti nepakeliamais infrastruktūros mokesčiais ir leisti likti konkurencingai globalioje rinkoje“, – cituojamas L. Sabaliauskas.

Pranešime skaičiuojama, kad nuo 2013 iki 2018 metų bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024 metų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Pasak koncerno, vien per 2018 metus toks mokestis turėtų siekti daugiau nei 20 mln. eurų. Nuo 2008 metų AB „Achema“ jau yra sumokėjusi ir 22,4 mln. eurų VIAP mokesčio nuosavai pasigamintai elektrai.

ELTA primena, kad anksčiau L. Sabaliauskas yra sakęs, jog koncerno skaičiavimai dėl SGD terminalo išlaikymo kaštų yra kitokie nei Energetikos ministerijos.

„Mūsų skaičiavimais, pagal Energetikos ministerijos pateiktą modelį mokesčio sumažėjimas bus tik 25 proc. – nuo 87,3 mln. eurų iki 67 mln. eurų, o ne viešai skelbiami 40 proc.“, – anksčiau teigė L. Sabaliauskas.

Pagrindinė „Achemos grupės“ akcininkė Lyda Lubienė yra sakiusi, kad „Achema“ yra situacijoje, kai ją pigiau parduoti, nei išlaikyti. Ji taip pat sakė, kad įmonė susidūrė su gamtinių kainų šoktelėjimu ir šalta žiema, todėl visi rezervai šildymui ir kitiems poreikiams buvo išnaudoti. Po susitikimo su energetikos ministru birželį ji sakė, kad „Achema“ negali prisiimti priverstinių įsipareigojimų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu. Jos teigimu, 2018 metais planuoti puikūs rezultatai, bet po pirmo ketvirčio juos reikia pakoreguoti, nes jie yra minusiniai.

Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad bendrovei tenkanti SGD terminalo išlaikymo dalis nuolat mažėja, tačiau ateityje ji galėtų mažėti dar 40 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 16:09

Rusija bando sutrukdyti vieną svarbiausių pastarojo dešimtmečio energetikos projektų – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa.

Pirmadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė, taip pat Karaliaučiuje esantis Baltijskajos AE projektas yra skirti dominuoti regiono elektros sektoriuje ir taip „sutrukdyti jo integracijai į Europos energetikos sistemą“.

Anot ataskaitos, Baltarusija šalia Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektrą tikisi eksportuoti į Europos Sąjungą. Todėl vykdoma aktyvi lobistinė veikla ES institucijose bei kitose Europos valstybėse.

„Rusija taip pat siekia padaryti įtaką sprendimams dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Siekdama šio tikslo, Rusija bando įtraukti Baltijskajos AE projektą į Baltijos šalių sinchronizacijos su KET procesą“, – teigiama ataskaitoje.

Tačiau, VSD nuomone, lobistinė veikla kol kas nebuvo sėkminga ir Rusijai nepavyko paveikti sprendimų dėl sinchronizacijos.

„Viešojoje erdvėje Baltijos šalių desinchronizacijos su Rusijos tinklais planus ji pristato kaip grėsmę Kaliningrado srities energetiniam saugumui. Kartu Rusija jau nuo 2014 metų vykdo savo energetikos sistemos pertvarką, kuri užtikrins srities sistemos galimybę veikti izoliuotai“, – rašoma ataskaitoje.

Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad visus elektros tinklų rekonstrukcijos projektus bei naujų elektrinių statybas Rusija siekia užbaigti dar gerokai iki Baltijos šalių atsijungimo nuo Rusijos, kuris įvyks 2025 metais. Rusija planuoja darbus užbaigti 2020 metais.

VSD teigimu, Rusija taip pat sieks susigrąžinti dujų milžinės „Gazprom“ įtaką Lietuvoje. Neatmetama, kad įmonė bandys manipuliuoti dujų kainomis Lietuvoje per lojalius prekybos partnerius, sudarydama jiems ypač palankias sąlygas. Taip, pasak žvalgybos, gali būti stiprinama Rusijos politinė ir ekonominė įtaka Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.26; 10:28

Jungtinių Valstijų Senato siekį sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai pradėjo kritikuoti ir Austrija. Austrija, kuriai antrina Vokietija, šiandien kaltina amerikiečius, kam šie kišasi į Europos dujų tiekimo rinką. Šiuos austriškus priekaištus pagarsino BBC agentūra. 

Austrijos žemėlapis

Austrijai, lygiai kaip ir Vokietijai, labiausiai nerimą kelia tai, kad sankcijos bus taikomos Europos bendrovėms, kurios prisideda prie didžiųjų Rusijos naftos ir dujų projektų. Vienas iš tokių projektų yra „Nord Stream 2“ dujotiekis, besiraigantis Baltijos jūros dugnu.

Austrijos kancleris Kristianas Kernas (Christian Kern) pareiškė, esą energijos tiekimas Europoje yra „pačios Europos, o ne Jungtinių Valstijų reikalas“. „JAV grasinimai kompanijoms Austrijoje, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse už jų dalyvavimą energetikos projektuose atspindi naują, neigiamą JAV ir Europos santykių etapą“, – teigė K. Kernas.

Europos atstovai pabrėžia, kad šių sankcijų esmė yra JAV siekis padidinti suskystintų gamtinių dujų eksportą, kurti naujas darbo vietas bei išstumti Rusiją iš Europos rinkos.

Slaptai.lt manymu, tai labai gražus ir prasmingas oficialiojo Vašingtono tikslas – išstumti šalį, kuri šnatažuoja mažąsias Europos valstybes manipuliuodama dujų kainomis. Vadinamąjį dujų ir naftos šantažą dar būtų galima atleisti Rusijai. Tegul šantažuoja. Derybos dėl kainų tegul būna ir labai aršios. Bet kad Rusija puldinėja kaimynines šalis, naudodama pačias įvairiausias karines priemones. Jei Austrijos politikams nusispjauti į šią aplinkybę, belieka apgailestauti – vadinasi, ir Viena talkina agresyviai nusiteikusiam Kremliui.

Oficialiai naujosios JAV ekonominės sankcijos Rusijai bus taikomos už bandymą kištis į JAV prezidento rinkimų kampaniją. Bet joms dar turi pritarti JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Parengta pagal ELTA pranešimą

2017.06.17; 05:05

Praėjus dviem dešimtmečiams po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos energetikos pramonė yra visiškai priklausoma nuo subyrėjusios Maskvos imperijos.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusiteikusi pakeisti šią padėtį. Juodąjį karatė diržą turinti ir tiesą į akis drąsiai sakanti politikė entuziastingai pritaria susitarimui, pagal kurį prie šios mažytės salos bus priplukdytas laivas, atgabenantis gamtines dujas Lietuvos gyventojams ir įmonėms.

Tai padėtų ištrūkti iš Rusijos Vyriausybės valdomos dujų eksporto monopolininkės „Gazprom", kuri tiekia visas Lietuvai reikalingas dujas, gniaužtų.

Continue reading „Lietuva tikisi išsivaduoti nuo Rusijos dujų monopolio“

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, bet šalis tebėra susaistyta su Maskva ir dėl dujų tiekimo yra priversta kliautis Rusijos valstybės valdoma energetikos kompanija „Gazprom“. Dabar, pasinaudodama naujomis Europos Sąjungos taisyklėmis, Lietuva bando atsikratyti „Gazprom“ gniaužtų.

Tai, kaip šalis tai daro, parodo sunkumus, Rusijos energetikos milžinei gresiančius Europoje, jos didžiausioje rinkoje. Lietuva restruktūrizuoja dujų įmonę „Lietuvos dujos“, kurios 37 proc. akcijų valdo „Gazprom“, ir rengiasi atskirti jos dujotiekių tinklą į naują įmonę, kurią valdys valstybė. Tai daroma vadovaujantis ES taisyklėmis, kuriomis siekiama priversti įmones atskirti tiekimą nuo perdavimo ir tokiu būdu padidinti konkurenciją energetikos sektoriuje.

Continue reading „Kepurė „Gazprom“ ambicijoms“

Europos Sąjungos energetikos reikalų komisaras Giuntheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) teigia, kad naujienų dėl Rusijos koncerno „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi gali tekti laukti metus.

„Ne, šiuo metu tai sprendžiama ne politiniame lygmenyje, tai objektyviai sprendžia mūsų ekspertai ir mes turime laukti rezultatų. Mes nenorime daryti įtakos šiam procesui – jis turi būti objektyvus, teisingas ir nepriklausomas. Aš sakyčiau, po šešerių – dvylikos mėnesių – tai priklauso nuo mūsų ekspertinio lygmens – mes ir pamatysime jų patarimus“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė G. Oettingeris.

Continue reading „„Gazprom“ antimonopolinis tyrimas truks maždaug vienerius metus“

Op­ti­mis­ti­niais pa­ža­dais šil­dy­tis pi­ges­ne ši­lu­ma prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius jau ne­si­svai­do. Ant­ra­die­nį kal­bė­da­mas LR ra­di­jui Prem­je­ras tei­gė, kad kai­nų šį šil­dy­mo se­zo­ną su­ma­žin­ti ne­pa­vyks. Prem­je­ras sa­kė, kad vie­nin­te­lė ga­li­my­bė ma­žin­ti są­skai­tas už šil­dy­mą – re­no­vuo­ti dau­gia­bu­čius.

„Var­gu, ar per šį šil­dy­mo se­zo­ną ga­li­ma bū­tų ką nors pa­keis­ti, ne­bent įvyk­tų ste­buk­las, ir gam­ti­nių du­jų kai­nos su­ma­žė­tų nuo va­sa­rio 1-osios, bet tai yra sva­jo­nės. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad per il­gai Lie­tu­vo­je bu­vo kal­ba­ma apie gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ci­ją, ne­bu­vo veiks­mų, ku­rie tap­tų tam tik­rais re­zul­ta­tais, bet, aš ma­nau, kad eks­per­tai aiš­kiai sa­kė, kad yra pats re­a­liau­sias ke­lias. Mes ne­tu­ri­me al­ter­na­ty­vų ap­si­rū­pin­ti gam­ti­nė­mis du­jo­mis iš ša­lies ir ka­dan­gi bio­ku­ro ka­ti­lų per­tvar­kyti per trum­pą lai­ko­tar­pį ir­gi yra ne­įma­no­ma, tai rei­ka­lin­ga kuo grei­tes­nė gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ci­ja“, – in­ter­viu LRT ra­di­jui sa­kė prem­je­ras A. But­ke­vi­čius.

Continue reading „Premjeras sako, kad stebuklo nebus“

gazprom

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) ofi­cia­liai pra­dė­jo ty­ri­mą, ar Ru­si­jos gam­ti­nių du­jų kon­cer­nas „Gaz­prom“ ne­si­nau­do­jo do­mi­nuo­jan­čia pa­dė­ti­mi Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių rin­ko­se, taip pa­žeis­da­mas an­ti­mo­no­po­li­nes Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) tai­syk­les.

Spren­di­mas pra­dė­ti ty­ri­mą ne­ro­do, ko­kia ga­li bū­ti jo baig­tis, ta­čiau tai reiš­kia, kad jam bus ski­ria­mas pri­ori­te­ti­nis dė­me­sys. Sa­vo veiks­mais Ru­si­jos kon­cer­nas ga­lė­jo pa­žeis­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos vei­ki­mo su­tar­ties 102 straips­nį. EK at­lie­ka ty­ri­mą dėl tri­jų ga­li­mą kon­ku­ren­ci­ją ri­bo­jan­čių veiks­mų Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Nu­ro­do­ma, kad „Gaz­prom“ ga­lė­jo skai­dy­ti du­jų rin­ką, truk­dy­da­mas lais­vam du­jų tie­ki­mui per ES ša­lių te­ri­to­ri­ją, ga­lė­jo truk­dy­ti di­ver­si­fi­kuo­ti du­jų tie­ki­mą, o su­sie­da­mas gam­ti­nių du­jų ir naf­tos kai­nas, ga­lė­jo nu­sta­ty­ti ne­tei­sin­gas kai­nas klien­tams.

Continue reading „Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo“