Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Keista ta Estijos prezidentė. Ji negalinti pakęsti žmonas skriaudžiančių vyrų? Jai šlykštūs tie, kurie terorizuoja savo moteris? Pagirtina pozicija. Taip ir tik taip privalu žiūrėti į smurtaujančias šeimos galvas!

Sveikinu, pritariu: Estijos prezidentė pasielgė solidžiai, kai ryžtingai išėjo iš Parlamento salės. Jai buvo nemalonu klausytis prisiekienčio ministro, kurį estų žiniasklaida kaltina nuolat grubiai terorizavus savo antrąją pusę, žodžių.

Tačiau kaip paaiškinti Estijos prezidentės troškimą šnekučiuotis su kaimynines šalis prievartaujančiu vyru – Vladimiru Putinu? Vyras, mušantis vienui vienintelę savo moterį, – bjaurus, o vyras, kurio įsakymais remiantis buvo užpultos mažiausiai trys tautos ir, skrupulingai suskaičiavus, nukentėjo dešimtys tūkstančių čečėnų, gruzinų, ukrainiečių moterų, – priimtinas?

Politika – kompromisų, nuolaidų, atsitraukimų, reveransų, mainų, chameleoniškumo, išdavysčių menas. Kai kada tenka nusileisti – vardan „mažesniojo blogio“. Ir vis tik nuolaidžiaujant nepatartina prarasti sveiko proto. Nes be perstojo lyg unguriui vinguriuojant nė nepajusi tapęs politine prostitute. Jei Estijos prezidentei atgrasus ministras, galimai mušdavęs savo sutuoktinę, nors jo kaltė, beje, įstatymiškai vis dar neįrodyta, koks jai turėtų atrodyti atstumiantis vyras, dėl kurio kaltės tūkstančiai čečėnų, gruzinų ir ukainiečių moterų tikrų tikriausiai neteko savo šeimų, namų?!

Bet viskas, regis, kitaip…

Analizuojant Estijos prezidentės elgesį (atmetus bet kokias sąmokslo teorijas apie galimas išdavystes ir verbavimus), kyla noras šmaikštauti: Estijos prezidentė nekenčia tik mažai smurtaujančių vyrų, tie, kurie muša daug ir stipriai, – jai mieli, priimtini.

2019.05.09; 07:00

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Šiuo metu Latvija neturi klausimų, kuriuos būtų būtina aptarti su Rusijos prezidentui Vladimiru Putinu, komentuodamas Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimą su V. Putinu, teigia Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

„Jei tokiam vizitui yra turinys ir yra dalykai, kuriuos galima aptarti, aš būtinai patarčiau valstybės vadovui tai apsvarstyti. Bet, žinote, mes kiek skiriamės nuo Estijos ir Lietuvos. Pas mus pačiu kritiškiausiu dvišalių santykių laikotarpiu vyko tarpvyriausybinės komisijos posėdžiai. Daugelis praktinių klausimų jau išspręsta ministrų lygmeniu“, – kalbėjo E. Rinkevičius.

Latvijos užsienio reikalų ministras savo komentarus nacionaliniam transliuotojui LTV išsakė paklaustas, ar rekomenduotų Latvijos prezidentui susitikti su V. Putinu, kaip tai padarė Estijos vadovė, praneša ERR.

„Manau, kad šiai dienai nėra tokių klausimų, kuriuos būtina spręsti prezidentiniu lygiu. Visgi, jei mes matysime, kad yra klausimai, kuriuos reikia aptarti, esu įsitikinęs, kad apie reikės kalbėti. Manau, kad į šį klausimą reikia žiūrėti Nacionalinės saugumo tarybos formate, kad sprendimai būtų priimti vienbalsiai visų valdžios lygių, kad tai nevirstų kažkokia solo partija“, – sakė E. Rinkevičius.

Estijos prezidentė K. Kaljulaid su V. Putinu Maskvoje susitiko balandžio 18 d. Tądien K. Kaljulaid taip pat atidarė renovuotą Estijos ambasadą Maskvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 09:19

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid
Tarptautinio gynybos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, Rusijos politikos ekspertė Kadri Liik buvo nustebinta, kad Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putino truko net pustrečios valandos, praneša portalas ERR.

„Iš pradžių planuota, kad susitikimas bus trumpesnis, bet galiausiai jis truko dvi su puse valandos. Tai – gana daug“, – sakė ji penktadienį Estijos televizijos laidoje „Pirmoji studija“.

Anot ekspertės, susitikimas Kremliuje gali palengvinti kai kurių dvišalių klausimų svarstymą ateityje. 

„Tai galėtų būti nelabai politizuoti klausimai. Pavyzdžiui, man patiko, kad prezidentai kalbėjo apie energetikos problemas“, – pridūrė K. Kiik.

Anot jos, K. Kaljulaid ir V. Putino susitikimas buvo draugiškas, nes tai nebuvo derybos, kur šalys turi griežtai ginti savo pozicijas.

Vis dėlto, K. Kiik nuomone, susitikimas su K. Kaljulaid naudingas V. Putinui, nes jis rodo, kad Rusija nėra izoliuota.

Rusijos ir Estijos prezidentų susitikimas įvyko ketvirtadienį Kremliuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.20; 08:20

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid tikisi, kad kitą savaitę numatytas jos susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu prisidės prie šalių dialogo ir santykių plėtros visais lygiais.

„Aš tikiuosi, kad tai padės pradėti dialogą, kuris, kiek leis galimybės, bus nuoširdus ir vyks visais lygmenimis, o ne tik prezidentų lygiu“, – pareiškė penktadienį K. Kaljulaid interviu šalies radijui ERR.

Anot jos, esama daug sričių, kuriose Estijos ir Rusijos gyventojai gali ir turi bendrauti, spręsti kasdienius klausimus.

Pasak prezidentės, dar anksti kalbėti apie tai, ką šis susitikimas pakeis. „Manau, jog tai, kad šis susitikimas įvyks, – geras ženklas“, – pabrėžė ji.

K. Kaljulaid pažymėjo, jog laikysis Europos Sąjungos šalių suderintų principų, o jos požiūris į Ukrainos krizę, Krymą ir demokratijos situaciją Rusijoje Maskvai gerai žinomas. 

Pastarąjį kartą Estijos ir Rusijos prezidentai susitiko 2008 metais – per Pasaulio ugrofinų kongresą Chanty Mansijske derybas surengė Toomas Hendrikas Ilvesas ir Dmitrijus Medvedevas.

K. Kaljulaid darbo vizitas į Maskvą, kur ji dalyvaus renovuoto Estijos ambasados pastato atidarymo ceremonijoje, numatytas balandžio 18 d.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 08:38

Kaja Kallas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjus mėnesiui po aiškių rezultatų nedavusių parlamento rinkimų, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid penktadienį pavedė liberalios Reformų partijos lyderei Kajai Kallas suformuoti naują vyriausybę.

Prezidentė paskelbė pasiūliusi Reformų partijos pirmininkei K. Kallas suformuoti vyriausybę, o K. Kallas, savo ruožtu, sakė sutikusi su pasiūlymu, kad „pasiųstų visuomenei žinią, jog politika gali būti vykdoma teigiamai, oriai ir atvirai, nieko nežeminant ir niekam negrasinant“.

Jei 41 metų amžiaus K. Kallas pavyks, ji taps pirmąja moterimi, užimsiančia Estijos ministro pirmininko postą. Politikė šiai užduočiai turės dvi savaites. Nesėkmės atveju prezidentė turės paskirti naują kandidatą.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.04.06; 07:00

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė, karjeros diplomatė Marina Kaljurand ir buvęs Užsienio reikalų komisijos pirmininkas ankstesnės sudėties parlamente Markas Mikhelsonas pareiškė esą nustebę dėl šalies prezidentės Kersti Kaljulaid planų vykti į Maskvą su vizitu, praneša portalas ERR.

„Suremontuotos ambasados atidarymas nėra pakankama priežastis važiuoti į šalį, į kurią tavęs nekvietė“, – sakė trečiadienį leidiniui „Ohtuleht“ M. Kaljurand. Anot jos, prezidentei „nederėtų lankytis šalyje, su kuria nepalaikomi geros kaimynystės santykiai“. 

Nuostabą dėl būsimos K. Kaljulaid kelionės išsakė ir M. Mikhelsonas. Anot jo, šis vizitas „tam tikra prasme atsirado tuščioje vietoje, todėl reikalingi pačios prezidentės paaiškinimai“.

K. Kaljulaid darbo vizitas į Maskvą, kur ji dalyvaus suremontuoto Estijos ambasados pastato atidarymo ceremonijoje, numatytas balandžio 18 d. Antradienį taip pat buvo sužinota, jog Estijos ambasada Maskvoje nusiuntė Rusijos URM notą, kurioje prašoma šio vizito metu surengti K. Kaljulaid susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu. 

Pastarąjį kartą Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje prieš aštuonerius metus – 2011 metais tuometis šalies vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas dalyvavo Sankt Peterburgo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinimo apeigose.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.03; 19:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina susitikti su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, kuri balandžio 18 d. lankysis Maskvoje su vizitu.

Tai trečiadienį žurnalistams pranešė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

„Taip, mes gavome Estijos prašymą (surengti K. Kaljulaid susitikimą su V. Putinu). Toks susitikimas dabar planuojamas ir rengiamas“, – pareiškė Kremliaus atstovas.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.03; 18:58

Eltos korespondentas Benas Brunalas ir Tarptautinio gynybos studijų centro Taline studijų vadovas ir analitikas Tomas Jermalavičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po praėjusią savaitę įvykusio „Sniego susitikimo“ vėl prakalbta apie būtinybę Baltijos šalims intensyviau bendradarbiauti įsigyjant karinę ginkluotę. Tačiau Baltijos šalių bendradarbiavimo istorija rodo, kad ne visada pavyksta įgyvendinti bendrus projektus ir suderinti politines pozicijas.

Tarptautinio gynybos studijų centro (ICDS) Taline studijų vadovas ir analitikas Tomas Jermalavičius teigia, kad kylantys nesutarimai tarp Baltijos valstybių nesikerta su fundamentaliais saugumo ir gynybos klausimais. Tuo tarpu kartkartėmis išryškėjantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos strateginės komunikacijos skirtumai taip pat neturėtų stebinti. Tai, anot analitiko, lemia skirtingas nacionalinis charakteris.

Baltijos šalys euroatlantinio saugumo kontekstuose dažniausiai yra suvokiamos kaip vientisas darinys. Tai susiję tiek su valstybių dydžiu ir bendra XX a. istorine patirtimi, tiek su labai panašiais iššūkiais ir grėsmėmis, dabar kylančiomis visoms trims valstybėms. Visos trys šalys iš esmės vienodai vertina Rusijos grėsmę ir nediskutuoja, kad svarbiausias jos atgrasymo įrankis yra NATO.

Tačiau, reikia pažymėti, pasirinkti keliai, kuriais siekiama iš esmės tų pačių bazinių saugumo tikslų, nėra identiški. Maža to, spręsdamos tiek ekonominius, tiek užsienio politikos klausimus, Baltijos valstybės dažnai atsimuša į sienas, neleidžiančias priimti bendrų, suderintų sprendimų.

Žvelgiant į Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo po Sovietų Sąjungos subyrėjimo istoriją, be narystės NATO ir ES, daugiau pavyzdžių, kai valstybės, it „Baltijos kelyje“ stovėdamos, siektų bendrų tikslų, nebuvo labai daug.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Latvijos Prezidentu Raimundu Vėjuoniu ir Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Priešingai, sprendžiant Baltijos šalių regionui svarbius strateginius energetikos, transporto, ekonomikos klausimus valstybių pozicijos dažnai išsiskirdavo. Ne visada, net ir po ilgų diskusijų, pavykdavo rasti bendrą sutarimą. Ekonominiai išskaičiavimai, sutaria ekspertai ir politikai, tapdavo svarbiausiomis Baltijos valstybių nesutarimų priežastimis.

Pavyzdžiui, Baltijos šalims nesutarus dėl bendro regioninio suskystintų gamtinių dujų (SGD) projekto, Europos Komisija praėjusių metų pabaigoje į ES bendrojo intereso projektų sąrašą neįtraukė nė vieno tarpusavy nesutariančių Lietuvos, Latvijos ar Estijos SGD infrastruktūros projekto. Dėl tokio nesugebėjimo suderinti šalių pozicijų buvo prarasta galimybė gauti dešimtis milijonų eurų ES paramos ir taip atpiginti dujas Baltijos šalių gyventojams.

Kitaip tariant, siaurai suvokiamas pragmatizmas ir ekonominiai „išskaičiavimai“ didina riziką, kad mažosios valstybės, neturėdamos pakankamai derybinės galios, bus nepastebėtos arba tiesiog stipriai permokės už savo „individualumą“.

Ar panaši situacija negresia kalbant apie nacionaliniam saugumui ypač svarbius, su karine ginkluote susijusius pirkimus? Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apibendrindamas „Sniego susitikimo“ diskusijas, teigė, kad Baltijos valstybėms reikia didinti išleidžiamų išteklių gynybai efektyvumą, todėl, anot jo, Baltijos šalys turėtų grįžti prie svarstymų kartu pirkti ginkluotę. Tačiau bent jau kol kas suderinti karinės įrangos įsigyjamų poreikių Baltijos valstybių lygiu nesisekė.

Tarptautinio gynybos studijų centro (ICDS) Taline studijų vadovo ir analitiko T. Jermalavičiaus nuomone, išsiskiriančios Baltijos šalių nuomonės didesnio nerimo kelti neturėtų. Anot jo, svarbu, kad Baltijos valstybės susitaria dėl fundamentalių saugumo principų. O tai, kad kai kuriose detalėse susitarimo pasiekti ne visada pavyksta, yra natūralus, su specifine valstybių patirtimi ir skirtingu nacionaliniu charakteriu susijęs dalykas.

Pavyzdžiui, 2005 metais Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga nusprendė dalyvauti gegužės 9-osios minėjimo iškilmėse, kai tuo tarpu Estijos ir Lietuvos Prezidentai atsisakė.

Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvoje, ypač Prezidento Valdo Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu, daug kalbėta apie politinę lyderystę Rytų Europos regione, o estai – apie vidaus problemų sprendimą ir Estijos, kaip „auksinės provincijos“, kelią.

Apskritai kalbant, lietuviai ne kartą protestantiškose latvių ir estų visuomenėse buvo įvardinti temperamentingais ir greitai užsidegančiais „Baltijos italais“. Tad galbūt nereikėtų labai stebėtis, kad šalies užsienio politikoje esama aštresnio tono bei spontaniškų pasamprotavimų apie tai, kad vien dėl to, jog atėjo 2018-ieji, reikia keisti ne vienus metus tęstą užsienio politikos kursą.

Tai, kad Lietuvos ir Estijos užsienio politikos forma ir strateginės komunikacijos stilius skiriasi, akcentavo ir T. Jermalavičius. Anot jo, Estija pasižymi ramesniu tonu užsienio politikos retorikoje, tuo tarpu Lietuvos komunikacija – kur kas griežtesnė ir „dramatiškesnė“.

„Palyginkime, pavyzdžiui, šalių Prezidenčių Dalios Grybauskaitės ir Kersti Kaljulaid kalbas Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje. Turinio prasme K. Kaljulaid kalbos akcentai buvo tie patys, kaip ir D. Grybauskaitės. Tačiau Lietuvos Prezidentės buvo visai kitoks kalbos stilius: kaip tai buvo pristatoma ir pateikiama“, – sakė kalbėjo T. Jermalavičius.

Lietuvos ir Estijos prezidentės Dalia Grybauskaitė ir Kersti Kaljulaid

„Lietuvos sprendimų priėmėjai ir Lietuvos Prezidentė mano, kad galbūt šiuo metu reikia komunikuoti griežčiau, nes problema yra Vakarai, kurie dar nepakankamai supranta, kokie dramatiški ir pavojingi pokyčiai ištiko regioną. Ir tai reikia dramatizuoti vien tam, kad išlaikytume dėmesį“, – aiškino gynybos politikos analitikas.

Tuo tarpu tai, kas pasakyta švelniu tonu, Estijoje kartais tiesiog praslysta ir lieka nepastebėta, pabrėžė T. Jermalavičius.

Tačiau analitikas pažymėjo, kad ne visada dramatiškas stilius yra naudingas. Anot jo, pernelyg dažna dramatizuota retorika gali sukelti antagonizmą, tad ne visomis situacijomis aštriu komunikavimu reikėtų kliautis. „Drama turi būti instrumentas, kurį reikia taikyti labai selektyviai ir labai atsargiai. O pas mus tos dramos kartais būna per daug“, – kalbėjo gynybos ekspertas.

„Kai vyko „Zapad“ pratybos, Estijoje tokio dramatizavimo nebuvo kaip Lietuvoje. Tačiau buvo labai aiškiai sakoma, kas tai yra, kodėl tai, ką sako Rusijos valdžia, nėra tiesa. Taigi nebuvo tokios isterijos, tačiau nebuvo ir naivumo“, – kalbėjo T. Jermalavičius.

ICDS vadovas taip pat pažymėjo, kad lyginant Estijos ir Lietuvos užsienio politiką, pastarajai yra būdinga vidinio sutarimo stoka. Tuo tarpu estai yra kur kas nuoseklesni. „Jie nusistato liniją ir ja eina, stengdamiesi išlaikyti vidinį konsensusą. Nors ir iškyla įvairių įtampų ir nesutarimų, jie moka išlaikyti bendrą strateginę liniją. Lietuvoje yra šiek tiek chaoso“, – Baltijos valstybes lygino T. Jermalavičius.

Anot jo, diskusijos, kilusios Premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus apie poreikį atkurti bendradarbiavimo kanalus su Rusija, būtent tai ir parodo.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

„Staigūs pokyčiai įmanomi tada, kai įvyksta kažkas labai staigaus ir radikalaus. Tad kas tokio radikalaus įvyko po Krymo okupacijos, kad reikėtų keisti politiką Rusijos atžvilgiu? Nieko radikalaus nenutiko. Tai blaškymasis, nemokėjimas siekti konsensuso ir sutarimo viduje. Aš dažnai tai vadinu maniakiniu depresiniu pobūdžiu, kai iš pradžių visi nekreipia dėmesio, ignoruoja kažkokį klausimą, tada prasideda panika, dramatizavimas. Užsienio ir gynybos politikai reikia nuoseklumo“, – pabrėžė T. Jermalavičius.

Vis dėlto T. Jermalavičius pernelyg nesureikšmino tiek išsiskiriančių valstybių interesų, tiek egzistuojančių skirtumų tarp Baltijos šalių strateginės komunikacijos kultūrų.

„Realybėje mes turime pripažinti, – kalbėjo T. Jermalavičius, – kad esame trys suverenios valstybės, kurios turi savo interesus ir savo nacionalinį požiūrį. Todėl kartais reikia praleisti šiek tiek daugiau laiko, kad tarpusavyje interesai būtų suderinti. Tačiau pažiūrėjus į tokius fundamentalius užsienio politikos vektorius, kaip NATO ir ES ar konkrečiai, kokią politiką įgyvendiname su Rusija bei jai taikomas sankcijas, tai mes visada veikėme absoliučiai sinchroniškai, koordinuotai ir susiderinę tarpusavyje.

Kitaip tariant, pabrėžė ICDS Taline studijų vadovas, kontaktai tarp Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijų yra labai intensyvūs, o suvokimas, kad politinėje ir karinėje plotmėje Baltijos valstybės yra bendras geopolitinis ir strateginis regionas yra labai stiprus.

Anot eksperto, tai, kad kitose srityse Baltijos šalių interesai išsiskiria energetikos ir kai kuriais ekonomikos klausimais, neturėtų kelti nerimo, nes kol kas tai nėra didelė kliūtis vystyti nacionaliniam saugumui svarbiausias dimensijas. T. Jermalavičius pabrėžė, kad Baltijos valstybės puikiai įgudo atskirti klausimus, dėl kurių nesutariama, nuo tų, kurie yra labai svarbūs Baltijos valstybių saugumui.

Tai, kad sprendžiant ekonomikos ir energetikos problemas atsiranda nuomonių skirtumų, nebūtinai reiškia, kad judama priešinga linkme. T. Jermalavičius aiškino, kad kiekviena šalis juda savo greičiu ir turi specifinių vidinių grupių interesų, kuriuos reikia suderinti ir galbūt perlaužti. „Tačiau bet kuriuo atveju mes judame ta pačiame kryptimi, dėl mūsų integravimosi į Europos Sąjungos energetines rinkas, kitaip tariant, bendra strateginė kryptis išlieka ir čia“, – akcentavo saugumo ekspertas.

„Kitaip tariant, atskiri klausiami „neužkrečia“ platesnės darbotvarkės,“ – apibendrino Tarptautinio gynybos studijų centro vadovas ir pabrėžė, kad bent jau diplomatinėje ir karinėje srityse Baltijos valstybės turi gilias bendradarbiavimo tradicijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.19; 05:11

Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė penktadienį atvyko į Estiją, kuri yra pirmoji jo turo po Baltijos valstybes ir kitas Europos šalis stotelė.

Estijos sostinėje Taline Japonijos premjeras susitiks su prezidente Kersti Kaljulaid ir ministru pirmininku Juriu Ratasu. Politikai visų pirma aptars dvišalį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.

„Sh. Abės vizitas aiškiai parodo naują Estijos ir Japonijos santykių lygį“, – sakė Estijos premjeras.

Vizitą Japonijos premjeras pratęs kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Lietuvoje, o dar vėliau vyks į Bulgariją, Serbiją ir Rumuniją.

Be kita ko, tebetvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos, šio turo metu Sh. Abė sieks palaikymo griežtai savo pozicijai Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Sh. Abė primygtiniai reikalauja didinti įtampą Pchenjanui dėl jo branduolinių ginklų ir raketų programų.

Premjeras taip pat turi verslo interesų ir nori didinti Japonijos svarbą šiame regione. Į Japoniją premjeras sugrįš trečiadienį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.13; 08:20

Valstybinio vizito į Estiją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Valstybinėje delegacijoje šalies vadovę lydi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. 

Lietuvos ir Estijos prezidentės Dalia Grybauskaitė ir Kersti Kaljulaid. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Su netrukus pirmininkavimą ES Tarybai perimsiančios Estijos vadove Prezidentė aptarė Lietuvai ir visai Europai svarbius ES darbotvarkės klausimus, Baltijos šalių saugumo stiprinimą, regioninių projektų įgyvendinimą, dvišalius ekonominius ir mokslinius ryšius. Valstybinio vizito metu Prezidentė taip pat susitiks su Estijos Parlamento Pirmininku Eikiu Nestoru ir Premjeru Jüriu Ratasu.

Prezidentės teigimu, Lietuva ir Estija yra daugiau nei kaimynės. Esame draugai, partneriai ir sąjungininkai, visuomet palaikę vieni kitus – kovoje už laisvę, siekdami narystės ES ir NATO, kurdami pažangias ir sėkmingas valstybes. Šiandien patiriame tas pačias grėsmes, todėl ir toliau vieningai stipriname Baltijos šalių saugumą, energetinę nepriklausomybę ir gerovę.

Pasak Prezidentės, Lietuva pasitiki Estijos pirmininkavimu ES Tarybai ir remia jos prioritetus.

Dėmesys ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimui, tolesnė parama Ukrainai, Gruzijai ir kitoms ES rytų partnerėms, ES piliečių interesų apsauga „Brexit“ derybose, migracijos iššūkių sprendimas, ES skaitmeninės rinkos stiprinimas – tai Estijos iškelti uždaviniai, kurie svarbūs ir Lietuvai.

Šalių vadovių susitikime daug dėmesio skirta regiono saugumo stiprinimui. Lietuva ir Estija patiria tas pačias saugumo grėsmes: tęsiasi agresyvi Kaliningrado militarizacija, artėja prieš Vakarus nukreiptos „Zapad“ pratybos, esame priešakinėje kibernetinių ir informacinių atakų linijoje. Todėl, rengiantis kitų metų NATO viršūnių susitikimui, būtina bendromis jėgomis siekti sprendimų dėl regioninės Baltijos šalių oro gynybos, dėl nuolat atnaujinamų NATO gynybos planų su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnio sprendimų priėmimo Aljanse, imtis priemonių užkirsti kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad už 550 kilometrų nuo Talino kylanti nesaugi Astravo atominė elektrinė pavojinga visos Europos žmonėms. Estija gerai supranta kylančią grėsmę ir remia Lietuvos poziciją, kovojant su nesaugiai statoma jėgaine Baltarusijoje. 

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko į Estiją. Lietuvos Prezidento kancelairijos (Robertas dačkus) nuotr.

Susitikime taip pat aptarta visam regionui strateginę reikšmę turinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Europos tinklais. Prezidentės teigimu, integracija į patikimą ir modernų kontinentinės Europos elektros tinklą – paskutinis ir neatidėliotinas žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę.

Būtina kuo greičiau įtvirtinti susitarimą dėl sinchronizacijos krypties ir iš kitos finansinės perspektyvos užsitikrinti ES paramą būtiniems infrastruktūros projektams. Europos Komisijos tyrimų centro atliktos studijos duomenimis, efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia sinchronizacijos kryptis – per Lenkiją.

ES parama būtina ir projektui „Rail Baltica“, kuris europine geležinkelio vėže sujungs Baltijos valstybes, Lenkiją ir Suomiją. Tai – ir naujos galimybės verslui, ir patogesnis keliavimas žmonėms, todėl, pasak šalies vadovės, darbai neturi būti atidėliojami. Nuo to priklauso ir ES finansinės paramos tęstinumas. Lietuva jau praėjusiais metais nutiesė vėžę nuo pasienio su Lenkija iki Kauno ir yra lyderė įgyvendinant šį projektą.

Prezidentės taip pat aptarė energetinį bendradarbiavimą. Klaipėdos SGD terminalas visoms Baltijos šalims padėjo atsikratyti priklausomybės nuo „Gazpromo“ monopolio ir sumažino dujų kainą visame regione.

Vizito metu dėmesys skiriamas ir dvišalių santykių stiprinimui. Kitąmet valstybės šimtmečius minėsiančios Lietuva ir Estija – artimos ekonominės partnerės. Estija yra 6-a didžiausia investuotoja Lietuvoje, mūsų šalyje sukūrusi per 8000 darbo vietų. Estijoje veikia daugiau nei 100 lietuviškų įmonių, tačiau abi šalys dar turi potencialo bendradarbiauti IT, finansinių technologijų, gyvybės mokslų srityse. Prezidentės valstybinio vizito metu pasirašoma sutartis tarp Vytauto Didžiojo ir Talino universitetų taip pat gali paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą mokslo ir tyrimų srityse.

Tai pirmasis valstybinis vizitas į Estiją, pareigas pradėjus eiti naujajai šios šalies Prezidentei. Lietuvoje Estijos vadovė lankėsi praėjusių metų spalį, praėjus vos kelioms savaitėms po inauguracijos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.06.06; 02:00

Lally Weymouth / The Washington Post

Estiją įtikino JAV viceprezidento Maiko Penso užtikrinimai, kad Amerika yra NATO šalininkė, nepaisant prezidento Donaldo Trumpo skepticizmo aljanso atžvilgiu. Tai pareiškė šalies prezidentė Kersti Kaljulaid interviu laikraščiui The Washington Post.  

Kaip pažymi žurnalistė Leili Veimut, neseniai į Estiją atvyko NATO batalionas, kurio dėka „ta maža ir pažeidžiama Baltijos valstybė turi pasijusti saugesnė nuo Rusijos – savo galingos kaimynės, kuri istoriškai dvejopai žvelgia“ į estų nepriklausomybę.

„Rusija kelia grėsmę. Kalbame ne apie fizinį pavojų kokiai nors NATO šaliai, o apie (grėsmę) tarptautinio saugumo architektūrai“, – sakė Estijos prezidentė. Kaljulaid priminė: kai 2008 metais Rusija „žengė į Gruziją“, „tai buvo pirmas ženklas“. Pasak prezidentės, tada „viskas greitai nurimo, Europos šalys grįžo prie savo reikalų, ir gyvenimas tęsėsi“. „Tai, žinoma, buvo maloni pamoka Vladimirui Putinui – jis suprato, kad gali žengti šiek tiek toliau“.

„Dabar aš nuogąstauju, – tęsė politikė, – kad Vakarų šalių ryžtas gali neatlaikyti tvirtumo patikrinimo Ukrainoje. Mes turime labai rimtai tam priešintis, kad vėl Putinui neduotume žinios, jog viskas nurims“. Kaljulaid įsitikinusi, jog ant „išklibusių pamatų“ neįmanoma sukurti naujos saugumo architektūros, kurios siekia kai kurie politikai.

Estijos prezidentės nuomone, absoliučiai būtina išsaugoti Europos sankcijas Rusijai sąryšyje su Ukraina, perduoda leidinys.

„Mes turime pripažinti, kad yra noras ir ryžtas sugriauti vakarietišką saugumo modelį, – pažymėjo prezidentė, turėdama galvoje Maskvą. – Rusija pademonstravo, kad ji nesiskaito su pasauliu, kur nenaudojama jėga prieš mažesnes šalis vien todėl, kad yra tokia galimybė. Tai dingstis nerimui“, – sakė ji.

Tačiau Kaljulaid pareiškė, kad NATO saugoma nebijo Rusijos veiksmų Estijoje. Dislokavus Šiaurės Atlanto aljanso jėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje „mes jaučiamės saugiai“, „mes jaučiame, jeigu Rusijoje bus naujų įvykių, NATO tramdymo sistema – atitinkamo lygio“.

Estijos prezidentė pažymėjo, kad NATO kariuomenė jos šalies teritorijoje – tai tik „riboto kontingento“. Ar ponia prezidentė norėtų, kad šalyje būtų dislokuota daugiau kariškių ir ginkluotės? Kaljulaid atsakė, kad „pirmiausia mums reikia įsitikinti, kad NATO komandinė struktūra žino, kaip ji reaguos“ į hipotetinius Rusijos veiksmus. „Jie turi susitarti, kaip atgabenti čia pastiprinimą. Kaip tik todėl mūsų tramdymo sistema yra įtikinanti“, – paaiškino politikė.

Kaljulaid pabrėžė, kad, jos nuomone, „nėra fizinio pavojaus kokiai nors NATO šaliai“. Pavojus gali greičiau materializuotis kaip ataka prieš ryšio priemones, gali būti atkirsta dalis energetikos sistemos“. Estija sujungta su Rusijos elektros tinklais, ir, prezidentės nuomone, papildomam saugumui būtų geriau prisijungti prie Europos tinklų.

Atsakydama į klausimą apie „prokremliškų radikalų“ pavojų tarp rusakalbės mažumos Estijoje, leidinio pašnekovė sakė: „Kai kurie proputiniški radikalai labai gerai kalba estiškai. Mes neturime vertinti jų mąstysenos vadovaujantis kieno nors kalba“. Kaljulaid sako, kad Rusijos dezinformacinės kampanijos rengiamos visur. „Jeigu mes matome melagingas naujienas, pavyzdžiui, apie kareivius, užpuolusius merginą Lietuvoje, o tai paskui pasirodo yra prasimanymas, tai kas suinteresuotas skleisti tokią istoriją? Yra tik vienas potencialus naudos gavėjas: tai Rusija“.

Estijos prezidentė taip pat pažymėjo, kad Rusija suinteresuota rinkimais Europoje, nes „ES – tai jos nekenčiamų liberalių vertybių prieglobstis“. Kaljulaid mano, kad Maskva labai džiaugtųsi, jeigu Europa „subyrėtų“.

Informacijos šaltinis: The Washington Post.

2017.03.28; 06:25

Penktadienis, vasario 24 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visos šalies žmonių vardu pasveikino Estijos vadovę Kersti Kaljulad šalies Nepriklausomybės 99-ųjų metinių proga. Laisvai ir nepriklausomai Estijos valstybei bei visiems Estijos žmonėms Lietuvos vadovė palinkėjo ilgų visokeriopos sėkmės ir klestėjimo metų. 

Estijos žemėlapis

Pasak šalies Prezidentės, gerbiame Estiją kaip valstybę, kurios piliečiai ėjo į laisvę tuo pačiu keliu, kaip ir mūsų tauta. Estija – svarbi Lietuvos partnerė ir sąjungininkė Baltijos jūros regione, Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Abi šalys sėkmingai dirba drauge gindamos savo piliečių interesus, spręsdamos žemyno ir saugumo iššūkių klausimus bei siekdamos svarbiausių ilgalaikių, nepriklausomybę įtvirtinančių tikslų. Prezidentės teigimu, siekis stiprinti europietiškas valstybes, atviras ir laisvas visuomenes ir toliau išliks vieningu kelrodžiu bendrame abiejų tautų draugystės žygyje. 

Lietuvos Prezidentė Estijos vadovei ir visiems šalies žmonėms palinkėjo džiugaus Nepriklausomybės dienos minėjimo.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.02.25; 03:32

Richard Milne / The Financial Times

„Amerikos tankai įvažiavo į Estiją ir kitas Baltijos valstybes, kad sustiprintų NATO sienas su vis agresyvėjančia Rusija. Bet rausvuose baroko rūmuose Taline, kur  įsikūręs prezidentas, nemanoma, kad šalis gūžiasi iš baimės prieš Rusiją“, – rašo The Financial Times korespondentas Ričardas Milnas.

„Jei pažiūrėsime, kas vyko prieš keletą dešimtmečių, tai mes žinome, kad NATO sąjungininkai dislokavo nemažai karinės technikos arčiau Sovietų Sąjungos sienų. Nesuprantu, kodėl dabar į tai reikia žiūrėti kitaip“, – sako prezidentė (nuo praėjusio spalio) Kersti Kaljulaid.

„Praeitą savaitgalį pagal Amerikos kariuomenės rotacijos regione planą ir NATO Atlantikc Resolve operacijos programą į Estiją atkeliavo keturi tankai Abrams ir 15 karinių automobilių Bradley. Ponia Kaljulaid linkusi įterpti jų atvykimą į platesnį kontekstą, kuriame Estija – viena iš nedaugelio šalių, atitinkančių NATO ir Trumpo iškeltus karinių išlaidų kriterijus, – petys į petį kovojo su sąjungininkėmis Afganistane ir Irake“, – sakoma straipsnyje.

„Mes laikome save ne saugumo vartotoja, o lygiateise sąjungininke. Tai dar kartą rodo, kad nėra ko bijoti, – sako Kaljulaid. – Mes nebijome“.

„Aš nenoriu sudaryti įspūdžio, kad kažkaip ypatingai neapkenčiame Rusijos, – pabrėžė ji. – Europoje labai mažai valstybių, kurios nenorėtų gerų santykių su Rusija. Bet, kita vertus, situacija tokia, kokia yra: ji nenuspėjama ir negerbia savo įsipareigojimų“. 

Baltijos šalys nuogąstauja, kad Trumpas, kuris nori sureguliuoti santykius su Rusija, sudarys sandėrį su Putinu „joms už nugaros“, rašo Milnas.

„Kiekvienas atėjęs JAV prezidentas norėjo tai padaryti, – kalbėjo Kaljulaid apie „perkrovą“, – jeigu staiga nutiks teigiamas proveržis atnaujinant dialogą su Rusija – tai yra jeigu sandėris nebus sudarytas kurios nors nepriklausomos valstybės sąskaita – visi tik pasidžiaugs tokia situacija“.

Bet, netiesiogiai perspėdama Trumpą, ji pridūrė: „Kai jūs sudarinėjate sandėrius, tai niekada nežinote, kuo tai baigsis“.

Informacijos šaltinis: Financial Times leidinys.

2017.02.15; 06:31

Ketvirtadienis, vasario 9 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Baltijos valstybių viršūnių susitikime.

Tradicinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas rengiamas kasmet vis kitoje Baltijos šalyje. Šiemet toks susitikimas surengtas Rygoje Latvijos vadovo kvietimu.

Susitikime taip pat dalyvavo kadenciją baigiantis Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Joachimas Gauckas. Tai paskutinis šios šalies vadovo užsienio vizitas, kuriuo siekiama parodyti išskirtinį dėmesį Baltijos valstybėms.

Baltijos šalių ir Vokietijos vadovai aptarė susiklosčiusią geopolitinę situaciją, saugumo iššūkius ir regiono gynybos stiprinimo klausimus.

Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos keliama konvencinė ir nekonvencinė grėsmė verčia ne tik stiprinti NATO gynybą ir atgrasymą, bet ir pačią Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Būtina nuosekliai didinti gynybos finansavimą, tiek modernizuoti karines pajėgas, tiek stiprinti atsaką į hibridines grėsmes.

Kaip tvirtos ir atsakingos lyderystės pavyzdį Lietuvos vadovė įvardijo Vokietijos sprendimą imtis vadovaujančio vaidmens formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje. Pasak Prezidentės, geopolitinei įtampai neslopstant tai labai rimtas signalas, jog didžiausia Europos politinė ir ekonominė galia imasi atsakomybės stiprinant rytinį NATO flangą.

Šalies vadovė padėkojo Prezidentui Joachimui Gauckui už jo asmeninį indėlį priimant sprendimą dislokuoti Vokietijos Bundesvero karius ir ginkluotę Lietuvoje.

Valstybių vadovai pabrėžė ir tvirto transatlantinio ryšio svarbą tarptautinei taikai bei stabilumui. Pasak Prezidentės, JAV visados buvo Baltijos šalių saugumo garantas, todėl bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesas toliau stiprinti ryšius tiek su naująja JAV Prezidento administracija, tiek karinio bendradarbiavimo srityje. Kitą savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje planuojamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas su JAV viceprezidentu Mike‘u Pencu.

JAV taip pat aktyviai prisideda prie saugumo užtikrinimo regione. Kovą Lenkijoje, netoli „Suvalkų koridoriaus“, bus dislokuotas JAV vadovaujamas NATO batalionas. Dvišalių susitarimų pagrindu ši šalis Lenkijoje taip pat dislokavo brigadą karių ir tankų. Lietuvoje jau dabar budi JAV karių kuopa.

Susitikime Lietuvos vadovė, kuri vienintelė iš Baltijos šalių prezidentų atstovauja savo šaliai Europos Vadovų Taryboje, pristatė Maltoje įvykusio neformalaus ES viršūnių susitikimo rezultatus. Aptartas pasirengimas Romos sutarties 60-ųjų metinių minėjimui, kurio metu turi būti sutarta dėl naujos ES vizijos, kalbėta apie priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime taip pat aptarti regionui aktualūs klausimai – elektros tinklų sinchronizacija, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, branduolinės saugos užtikrinimas ES kaimynystėje, Rytų partnerystės perspektyvos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.09; 12:39

Trečiadienis, spalio 26 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su naująja Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Tai vienas pirmųjų spalio 10 d. pareigas pradėjusios eiti Prezidentės užsienio vizitų. 

Oficialus Estijos ir Lietuvos prezidenčių Kersti Kaljulaid ir Dalios Grybauskaitės susitikimas Vilniuje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Oficialus Estijos ir Lietuvos prezidenčių Kersti Kaljulaid ir Dalios Grybauskaitės susitikimas Vilniuje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos ir Estijos valstybių vadovės aptarė aktualius dvišalius, regioninius ir ES klausimus. Susitikime ypatingas dėmesys skirtas Baltijos šalių saugumui, energetinės nepriklausomybės ir branduolinės saugos užtikrinimui.

„Dirbdami kartu pasiekėme daug. Esame matomi ir girdimi tarptautinėje erdvėje. Įveikėme energetinę izoliaciją, užsitikrinome tvirtas NATO garantijas. Per 26 metus Lietuva su Estija ne tik pasivijo, bet ir kai kuriose srityse aplenkė senesnės demokratijos šalis. Tačiau šiandien susiduriame su naujomis grėsmėmis ir iššūkiais, kuriems įveikti vėl reikalinga Baltijos kelio vienybė“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, stiprėjanti geopolitinė įtampa ir vis garsesnis žvanginimas ginklais Kaliningrade verčia suvienyti regiono valstybių jėgas gerinant karinių pajėgų parengtį, užsitikrinti ilgalaikį Aljanso gynybinį planavimą, ugdyti žmonių valią priešintis, ieškoti regioninių oro gynybos sprendimų.           

Susitikime taip pat kalbėta apie energetiniam saugumui gyvybiškai svarbius projektus. Prezidentės teigimu, vienas svarbiausių darbų – užbaigti integraciją į Europos elektros energetikos sistemą. Todėl reikia kuo greičiau nuspręsti dėl sinchronizacijos krypties ir užsitikrinti ES finansinę paramą būtiniems infrastruktūros projektams.

Lietuvos ir Estijos vadovės kalbėjo ir apie Baltijos šalių kaimynystėje „Rosatom“ statomą ir tarptautinių branduolinės saugos standartų neatitinkančią Astravo AE. Tarptautinės bendruomenės pareiga reikalauti, jog visi branduoliniai projektai regione atitiktų aukščiausius saugumo standartus. Principinga Baltijos šalių pozicija būtina užtikrinti, kad saugos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis pagaminta elektra neiškreiptų Baltijos šalių elektros rinkos.

Šalies vadovė taip pat pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su Estija, kuri pirmoji pradėjo importuoti dujas iš Klaipėdos SGD terminalo. Pernai Estija net trečdalį sau reikalingų dujų įsigijo iš Lietuvos. Likęs svarbus uždavinys – užbaigti kurti regioninę gamtinių dujų rinką, įskaitant „GIPL“ (su Lenkija) ir „Baltic Connector“ (su Suomija) dujų jungčių projektų įgyvendinimą.

Didžiulį bendradarbiavimo potencialą atveria augantys Lietuvos ir Estijos ekonominiai ryšiai. Estija yra 7-a didžiausia užsienio investuotoja, Lietuvoje sukūrusi apie 8000 darbo vietų. Pernai prekyba išaugo 13 proc. ir siekė 2 mlrd. eurų. Lietuva ir Estija aktyviai plėtoja IT ir inovacijų sektorius. Pasaulyje Lietuvos ir Estijos vardus plačiai garsina toios technologijų įmonės kaip „Skype“, „Pixelmator“, „Vinted“. Abi šalys kartu įgyvendina 25 mokslinių tyrimų projektus pagal įvairias ES programas.

Susitikime kalbėta apie bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose. Lietuvai yra vertinga Estijos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją patirtis. Estiją domina Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ir darbo JT Saugumo Taryboje patirtis. Prezidentė taip pat pakvietė Estijos vadovę įsijungti į Moterų pasaulio tarybos veiklą. Šiai tarybai nuo 2014 m. pirmininkauja Lietuvos vadovė.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.26; 16:39

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu trečiadienį, spalio 26 d., į Lietuvą darbo vizito atvyksta Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid.

Šalių vadovės aptars saugumo padėtį regione ir Europoje, bendradarbiavimą gynybos ir energetikos srityse, dvišalių santykių stiprinimą, branduolinę saugą, kalbėsis aktualiausiais ES klausimais. Tai – vienas pirmųjų naujosios Estijos Prezidentės užsienio vizitų.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

Šalies vadovės teigimu, dirbdamos kartu Baltijos šalys jau tapo sėkmės valstybėmis. Šiandien, aštrėjant geopolitinei įtampai regione ir Europoje, mūsų susitelkimas – gynybai, energetiniam saugumui ir žmonių gerovei – yra ypač svarbus.  

Prezidentės aptars bendradarbiavimą su NATO partneriais ir bendras priemones Baltijos šalių saugumui sustiprinti. Susitikime taip pat bus kalbama apie pasirengimą daugiašalių NATO batalionų dislokavimui mūsų regione.

Šie konkrečiais gynybiniais pajėgumais grįsti batalionai užtikrins karinių grėsmių atgrasymą. Mišrias grėsmes atremti Baltijos valstybėms padeda NATO kompetencijos centrai: kibernetinės gynybos Estijoje, energetinio saugumo – Lietuvoje.

Baltijos šalių energetinis saugumas taip pat bus viena pagrindinių Prezidenčių susitikimo temų. Lietuva ir Estija jau dabar sėkmingai bendradarbiauja stiprindamos regiono energetinį savarankiškumą.

Praėjusiais metais Estija beveik trečdalį sau reikalingų dujų importavo iš Lietuvos. Todėl susitikime bus aptariama, kaip įgyvendinti svarbiausius ateities uždavinius – užtikrinti elektros tinklų sinchronizaciją su Europa ir sukurti efektyvią regiono dujų rinką.

Valstybių vadovės taip pat kalbėsis, kaip užtikrinti branduolinę saugą mūsų kaimynystėje. Vieninga ir aiškiai išreikšta Baltijos valstybių pozicija būtina, kad branduolinės energetikos projektai visame regione būtų vykdomi skaidriai, laikantis aukščiausių tarptautinių saugumo reikalavimų.

Prezidentės daug dėmesio skirs ir dvišalių ryšių stiprinimui. Estija yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė, kurios investicijos siekia 0,7 mlrd. eurų. Valstybių vadovės aptars, kaip dar paskatinti ekonominį bendradarbiavimą, ypač – aukštą pridėtinę kuriančiuose ekonomikos sektoriuose. Lietuva ir Estija yra vienos informacinių technologijų lyderių regione. Estijoje sukurta „Skype“ programa bei Lietuvos kūrėjų „Pixelmator“ ir „GetJar“ mobiliosiomis aplikacijomis naudojasi milijonai vartotojų visame pasaulyje. Prezidentės teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas tose srityse, kur esame geriausi, prisidėtų prie abiejų šalių gerovės ir pažangos kūrimo.

Susitikime taip pat bus aptariami mokslo ir švietimo ryšiai. Lietuvos ir Estijos mokslininkai kartu įgyvendina 25 ES finansuojamus tyrimo projektus, tačiau dar yra daug neišnaudotų galimybių bendradarbiauti informacinių ir sveikatos technologijų srityse. Estijos švietimo kokybė yra gerai vertinama tarptautiniuose reitinguose, todėl Lietuvai aktuali ir šios šalies patirtis įgyvendinant aukštojo mokslo reformas.

Prezidentės aptars ir Lietuvos bei Estijos patirtį dirbant tarptautinėse institucijose. Kitais metais pirmininkavimą ES Tarybai perimsianti Estija domisi Lietuvos pirmininkavimo patirtimi. Mūsų valstybei vertingos Estijos sukauptos darbo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje žinios.            

Kersti Kaljulaid yra pirmoji moteris, išrinkta Estijos Prezidente.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.26; 04:30