Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?
Po Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) naujausiojo tyrimo pristatymo buvo surengta diskusija, kurioje be paties M.Laurinavičiaus dalyvavo Seimo NSGK komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas. Skelbiame 4-ąją, paskutiniąją, dalį.
Didžiosios Britanijos mieste Solsberyje mėgintas nunuodyti dvigubas Rusijos agentas Sergejus Skripalis neturi nieko bendra su šnipų demaskavimu Estijoje. Tai penktadienį pareiškė Estijos Saugumo policijos (KaPo) atstovai, kuriais remiasi portalas ERR.
„S. Skripalis nesusijęs nė su vienu šnipų demaskavimo Estijoje atveju“, – pranešė KaPo pareigūnai, reaguodami į Vokietijos žiniasklaidos publikacijas, kad esą S. Skripalio perduota informacija padėjo jiems susekti šnipinėjimu įtariamus Denisą Metsavą ir jo tėvą.
Vokietijos leidinys „Focus“ penktadienį rašo, jog 2016 metų vasarą lankydamasis Talino mieste S. Skripalis galėjo suteikti Estijos tarnyboms informacijos apie šalyje veikiančius Rusijos šnipus.
Apie tai šių metų gegužę rašė ir Jungtinių Valstijų laikraštis „The New York Times“, kurio duomenimis S. Skripalis po malonės suteikimo 2010 metais buvo susitikęs su kelių Europos šalių, taip pat ir Estijos, žvalgybų atstovais.
Harju apskrities teismas šių metų rugsėjo 4 d. leido suimti du vyrus, įtariamus valstybės išdavimu – Estijos gynybos pajėgų vyriausiojo štabo karininką D. Metsavą ir jo tėvą Piotrą Voliną. Pasak Estijos pareigūnų, įtariamieji ne mažiau kaip penkerius metus perdavinėjo Rusijai slaptus duomenis.
Suomių žurnalistė, tyrusi prorusiškų interneto trolių veiklą, tapo jų taikiniu
Džesika Aro, dirbanti leidinyje YleKioski, daugiau kaip metus stebėjo Rusijos „trolių fabriko“ veiklą Suomijos žiniasklaidos erdvėje ir socialiniuose tinkluose.
Apie jos tyrimo rezultatus Laisvės radijas (Svoboda.org) jau yra pranešęs. Kaip aiškėja, šis darbas Džesikai psichologiniu požiūriu buvo gana varginantis: pati žurnalistė tapo taikiniu trolinimo atakoms internete, asmeniniams užsipuolimams ir svarstymams teismuose.
Estijos saugumo policijos generalinis direktorius Raivo Aegas teigia, kad už valstybės išdavimą nuteisto Aleksejaus Dresseno svarbiausias bendradarbiavo su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) motyvas buvo pinigai.
„Svarbiausiais A. Dresseno veiklos motyvais buvo pinigai, asmeninės ambicijos ir nusivylimas karjera. Visi šie motyvai veikė kartu, bet svarbiausias iš jų buvo pinigai“, – sakė R. Aegas.
Tikriausiai visi girdėjome žinią, jog Estijoje griežta laisvės atėmimo bausme nuteistas aukšto rango slaptųjų tarnybų karininkas.
Omenyje turimas buvęs Estijos Saugumo policijos KaPo bendradarbis Aleksėjus Dresenas. Harju apskrities teismas pripažino šį KaPo darbuotoją kaltu dėl tėvynės išdavimo ir žinybinės informacijos perdavimo Rusijai. Bausmė – reali, griežta. Su Rusijos slaptosiomis tarnybomis neteisėtai susibičiuliavęs Estijos pilietis pasmerktas kalėti 16 metų.
A.Dreseno žmona taip pat pripažinta kalta dėl valstybės išdavimo ir žinybinės informacijos perdavimo Rusijai. Tačiau estiškoji Temidė šnipo žmonai buvo kur kas švelnesnė. Moteris nuteista lygtine šešerių metų laisvės atėmimo bausme, priskaičiuojant penkerių metų bandomąjį laikotarpį.
Estijos saugumo policijos (KAPO) paskelbtoje metinėje ataskaitoje tvirtinama, kad Rusija šiandien vykdo kur kas aktyvesnę žvalgybos veiklą nei prieš keliolika ar net keletą metų. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos dėmesio centre – planuojamas NATO priešraketinės gynybos skydas, Vakarų ginkluotės eksportas į Rusiją ir bandymai nustatyti agresyvumo tendencijas Aljanso veikloje.
KAPO analitikai savo ataskaitoje rašo, kad „neabejotinai prognozuojamas karinės žvalgybos aktyvumo augimas, todėl Rusijos kariuomenės Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) veikla Estijoje gali dar labiau sustiprėti“.
Estijos užsienio reikalų ministerija pareiškė nuostabą dėl Rusijos ambasados reakcijos į Estijos saugumo policijos (KaPo) paskelbtą ataskaitą, kurioje, be kita ko, minimas ir rusų diplomatas Jurijus Cvetkovas.
Agentūrai „Interfax” šeštadienį URM spaudos tarnyba teigė, kad, paprašius Rusijos ambasadoriui Jurijui Merzliakovui, buvo surengtas jo susitikimas su ministerijos atstovu, kuris išklausė „Rusijos pasiuntinio poziciją dėl Saugumo policijos metinės ataskaitos“.
