36 metų britų princas Williamas atliko praktiką Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūrose.

Trijų savaičių kursai baigėsi šeštadienį, pranešė Kensingtono rūmai. Sosto įpėdinis po savaitę praktikavosi vidaus slaptojoje tarnyboje MI5, užsienio žvalgyboje MI6 bei kibernetinio saugumo agentūroje GCHQ.

Žvalgybos atlieka puikų darbą, kad garantuotų britų saugumą, sakė Williamas. 

Princas daugiau kaip septynerius metus buvo britų ginkluotųjų pajėgų narys. Jis taip pat yra dirbęs gelbėjimo sraigtasparnio pilotu.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.07; 12:08

„Facebook“ privalo sumokėti 10 mln. eurų baudą, skirtą už įmonės neskaidriai naudotus vartotojų duomenis, penktadienį paskelbė Italijos konkurencijos tarnyba AGCM.

Pasak AGCM, vartotojai nėra pakankamai informuoti apie galimą komercinį tam tikrų jų privačių duomenų naudojimą. Šiuos duomenis vartotojai yra prašomi pateikti užsiregistruodami „Facebook“.

Socialinių tinklų milžinui taip pat skirta bauda dėl slapto vartotojų skatinimo leisti „Facebook“ teikti jų duomenis tretiesiems asmenis, naudojant iš anksto nustatytus privatumo parametrus.

Italijos konkurencijos tarnyba „Facebook“ veiksmus pasmerkė kaip „itin agresyvius ir pažeidžiančius vartotojų teises“.

Tuo tarpu buvęs Jungtinės Karalystės (JK) elektroninės žvalgybos tarnybos GCHQ vadovas Robertas Hanniganas naujienų tarnybai BBC sakė, kad „Facebook“ yra nusiteikęs pelnytis iš vartotojų, o ne saugoti jų privatumą.

BBC radijui R. Hanniganas pareiškė: „Tai („Facebook“) nėra kažkokia pūkuota labdaros organizacija. „Facebook“ yra ryžtinga tarptautinė įmonė, o tokios tarptautinės technologijų įmonės iš esmės yra didžiausi pasaulio reklamuotojai“.

„Mainais už jų paslaugą, „Facebook“ pasiima vartotojų duomenis ir išgauna kiek įmanoma daugiau pelno iš jų“, – tikino jis.

Paklaustas, ar „Facebook“ yra grėsmė demokratijai, R. Hanniganas pabrėžė: „Manau, potencialiai, taip, jei socialiniai tinklai nebūtų reguliuojami. Tačiau šios didelės įmonės, negali reformuotis iš vidaus. Reformos turi prasidėti išorėje“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.08; 02:00

Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje

D’Artanjanas. Labai rimtai pasivadinusiame Baltijos federaliniame Imanuelio Kanto universitete, įsikūrusiame Kaliningrade, įvyko konferencija, skirta Lenkijos ir Rusijos santykiams. Joje dalyvavo ir Gdansko universiteto (Lenkija) mokslininkai. „Lenkijos ir Rusijos santykiai perspektyvoje turi šansų „persikrauti“ ir normalizuotis, – portalui „RuBaltic.ru“ pareiškė Rusijos Baltijos tyrimų asociacijos prezidentas, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius. – O su Lietuva ir kitomis Baltijos respublikomis – jokių šansų, šios šalys Rusijai tiesiog neturi egzistuoti.“

Rusiška agresija

Rusijos akademinio sluoksnio šviesuolis teigia Prezidentę Dalią Grybauskaitę tyčia pasistengus, kad visi protingi iš Lietuvos išvažiuotų, o kvailiai pasiliktų. Ir dabar jau nieko nepakeisi: pasitrauks Grybauskaitė, ateis į valdžią kitas toks pat. Paaiškinti, kodėl iš Lietuvos – kaip tvirtinama, laimingos valstybės – baimindamiesi ir keikdamiesi pabėgo trečdalis gyventojų, kitaip esą neįmanoma. Vienintelė išeitis, liekanti Vilniui – tvirtinti, kad dėl visko kalta Rusija, Baltarusija, na, ir Lenkija. „Visi aplinkui priešai, visi aplinkui kalti, vienintelė Lietuva – d’Artanjanas“, – teigia rimtas profesorius Meževičius.

Diagnozė: psichozė. „RuBaltic“ nustatė diagnozę Baltijos šalims: pasak propagandinio portalo, Baltijos šalių reakcija į karines pratybas „Zapad-2017“ – tai naujas antirusiškos psichozės lygis. Ir yra septynios pagrindinės priežastys, dėl kurių Baltijos šalių politikai platina šią psichozę tarp paprastų gyventojų ir tarptautinėje arenoje.

Pirmoji priežastis – tai JAV užsakymo vykdymas. Tokia jau esanti JAV taktika – palei šalių konkurenčių perimetrus sukurti priešiškus politinius režimus. Antroji priežastis – militarizacija. Baltijos šalys tiesiog daromos NATO kariniu placdarmu, „Zapad-2017“ – tiesiog geras pretekstas dar kartą tam pateisinti. Trečia priežastis – dėmesio į Baltijos šalis atkreipimas. Šiaip jos niekam neįdomios ir praktiškai nematomos, bet kažkaip reikia išsimušti dotacijas iš ES fondų ir pan. Ketvirtoji priežastis – pasiteisinimas prieš rinkėjus. „Rusijos grėsmė“ – geras įrankis nukreipti rinkėjų dėmesį nuo apverktinų valdymo rezultatų. Penktoji – korupcija. Baltijos šalių politikams ir valdininkams antirusiška paranoja – būdas neblogai uždirbti. Ginklų, kariuomenės inventoriaus, karinės technikos pirkimai – tiesiog neišsemiamas lobynas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžioms bei jų sąjungininkams Vakaruose. Šeštoji priežastis – įsitvirtinimas. „RuBaltic“ teigimu, antirusiški pasisakymai tarptautinėje arenoje Baltijos šalių veikėjams – būdas įsitvirtinti ir padidinti savo istorinę reikšmę. Ir septintoji priežastis – baimės kultūra.

Baltijos šalių pagrindų pagrindas – ksenofobija, priešiškumas svetimšaliams ir tam, kas svetimšališka. Svetimšalių baimė – tiesiog Baltijos šalių skiriamasis bruožas. Nes visą savo istoriją Baltijos šalys buvo spaudžiamos „didžiųjų ir stipriųjų“ – rusų, lenkų, švedų, vokiečių, tad svajojo atsitverti nuo išorinio pasaulio ir ramiai gyventi savo vienkiemiuose…

Lietuvos šeimininkė. Pasirodo, Lietuva ne tokia jau bereikšmė didžiajai kaimynei. Va, ir dokumentinį filmą apie Prezidentę susuko – „Lietuvos šeimininkė“ (po putinizmo padu turbūt sunku suvokti, kad prezidentas nėra caras visagalis). Filmo autorė – televizijos „Rossija 24“ specialioji korespondentė Olga Kurlajeva. Specialiausia joje tai, kad su savo filmo heroje korespondentė taip nė karto ir nesusitiko. Susukti filmą apie žmogų taip jo ir nepamačius – aukščiausia klasė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Dalia Grybauskaitė labai įdomi kaip asmenybė, kaip valstybės vadovė, kuri savo išpuolių objektu staiga pasirinko Rusiją, – filmo atsiradimą aiškina rusų speckorė. – Mes norėjome sužinoti, ar visi lietuviai taip negatyviai nusistatę Rusijos atžvilgiu, ar tai tik šalies Prezidentės asmeniniai kompleksai. Dėl to nutarėme nuvažiuoti į Lietuvą ir pažiūrėti“.

Nuvažiavo, su Prezidente nesusitiko, bet susitiko su kitu lyderiu – Zigmu Vaišvila. „Tai rimtas žmogus, Nepriklausomybės akto signataras, turintis neliečiamybę. Aštuonerius metus jis skyrė Grybauskaitės biografijos tyrimams. Jis jau nebebijo“, – atvirai žavisi ir stengiasi sukelti susižavėjimą Kurlajeva. Juk darosi įdomu, tiesa?

Propagandinis filmukas turėtų būti išties pikantiškas. Beje, ir Aurimas Dryžius, ir Audrius Butkevičius ten vaidina…

CŽV įdarbins mokančius rusiškai. Rusakalbis „Obzor.lt“ pasipiktino žinia, kad JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) tarp JAV piliečių ieško bendradarbių, gerai mokančių rusų kalbą. Ir dar su aukštuoju išsilavinimu. Besidominčių nacionaliniu saugumu. Ir norinčių… atskleisti tiesą (pastarasis noras kažkodėl labiausiai suerzino). Kiek anksčiau apie bendradarbių, gerai mokančių rusų kalbą, paiešką paskelbė ir britų kontržvalgybos valdyba MI-5 bei vyriausybinių komunikacijų biuras (GCHQ).

Paksas skaičiuoja. Europarlamentaras Rolandas Paksas „Litovskij Kurjer“ skelbiamame straipsnyje primena, kad dėl sankcijų Rusijai Europos sąjunga prarado daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių. Ir kažkodėl primena, kad Rusija prarado tik 52-55 mlrd. dolerių. Ir kad Lietuvos ekonomikai tai atsirūgo ir dar atsirūgs. Ir kad visa kita Lietuvoje – irgi blogai. Kad mūsų visuomenė tampa vis įtaresnė dėl procesų, vykstančių kaimyninėse šalyse (ypač Rusijoje, Baltarusijoje, kiek mažiau – Lenkijoje). Kad dėl pratybų „Zapad-2017“ bereikalingus propagandinius vėjus sukėlėme. Ir kad mūsų retorika per griežta.

„Kiekvienu atveju tai liudija apie milžinišką prarają tarp valdžios interesų ir visuomenės lūkesčių, apie nepakankamą tarpusavio pasitikėjimą ir norą manipuliuoti jėgos deficitu“, – rašoma straipsnyje. Tiesa, toliau skaityti kiek pabosta, nes Pakso vardu rašantis profesionalas, nors ir labai sklandžiai, bet jau toli gražu nebe pirmą kartą aiškina, kaip neteisingai mūsų tėvynėje viskas daroma. Kad įsisąmonintume, kas žino, kaip daryti teisingai, iki galo skaityti nebūtina. Iš tiesų užtenka pažiūrėti į nuotrauką ir prisiminti ankstesnius straipsnius.

Vieninga Baltija. Baltijos šalys iš tiesų vieningos tik baudžiauninkiškoje ištikimybėje JAV, rašo Latvijos „Vesti.lv“, remdamosis „RuBaltic“. Baltijos vienybė esanti efemeriška ir pasimato tik sekant Vašingtono nustatytu antirusišku kursu. O ekonomikos srityje Baltijos šalys tampa konkurentėmis ir jų nesutarimai žlugdo strateginius infrastruktūros projektus.

Tado Gutausko „Laisvės kelio“ skulptūra, pastatyta Baltijos kelio atminimui. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Štai Latvija apskundė Europos komisijai Lietuvą ir įteikė pastarajai notą su reikalavimu atstatyti išrinktą geležinkelio šaką į Latvijos uostus. Ir tai jau ne pirmas nesutarimų atvejis. Latvija ir Estija nesutaria su Lietuva ir dėl Visagino atominės elektrinės (AE), ir dėl baltarusiškos Astravo AE, ir dėl geležinkelio „Rail Baltica“, ir dėl Klaipėdos suskystintų dujų terminalo. O ekonominiai nesutarimai veda ir prie užsienio politikos nesutarimų. Latvija skėlė diplomatinį antausį Lietuvai atsisakydama prisijungti prie „kryžiaus žygio“ prieš Astravo AE.

Tačiau pasiekti vienybę būtų labai paprasta. Tereiktų tik atitinkamų nurodymų iš Vašingtono – naudotis Klaipėdos SGD, susivienyti prieš Astravo AE, uždaryti geležinkelį į Latvijos uostus, ir Baltijos šalys vėl būtų vieningos, – juokiasi propagandistai.

P.S. Mieli skaitytojai,

Prieš mūsų valstybę nukreiptos rusakalbės propagandos srautai internete tokie, kad mes nebespėjame visko susekti. Jei užtiksite kur nors ekskliuzyvinių propagandinių „perlų“ – būtume dėkingi, jei nuorodą (galima ir trumpą aprašymą) atsiųstumėte mūsų portalui el. paštu gilanis.gintaras@gmail.com.

2017.10.03; 03:22

Garsiausios šnipų istorijos Didžiojoje Britanijoje

Fiona Hamilton / The Times

Specialiųjų tarnybų laukia teisminis nagrinėjimas, kuris gali priversti jas atskleisti slapčiausios savo veiklos krypties detales, – apie tai sužinojo laikraštis The Times.

Grupės Reprieve ir Privacy International padavė ieškinį Tyrimo įgaliojimų tribunolui, kuruojančiam MI5 (Saugumo tarnybą), MI6 (Slaptąją žvalgybos tarnybą) ir GCHQ (Vyriausybinio ryšio centrą), kad išsireikalautų visiškai slapto darbo detalių paviešinimą.

Ieškinyje kalbama apie trečiąją iš trijų specialiųjų tarnybų veiklos „krypčių“, iš kurių dvi – Britanijos personalo kitose šalyse sulaikytų asmenų apklausa, ir masinis asmeninių duomenų rinkimas – jau buvo paviešintos. Laikoma, kad trečioji kryptis minėta tik kartą atskirame Privacy International ieškinyje, be to, informacija apie ją buvo cenzūruota.

Reprieve direktorė Maja Foa sakė: „Britanijos visuomenė turi teisę žinoti, ką specialiosios tarnybos daro jos vardu. Mes žinome, kad toji slaptoji politika dangsto didelę slaptosios veiklos sritį, kuri mažų mažiausiai ne mažiau rimta ir invazyvi, nei sulaikytųjų apklausa užsienyje ir masinis asmeninių duomenų rinkimas. Iš savo karčios patirties taip pat žinome, kad be bazinio skaidrumo Britanijos šnipai linkę peržengti teisines ir etines „raudonąsias linijas“.

Privacy International juristė Mili Grem Vud sakė: „Tai neteisingas principas, kai yra visa veiklos sfera, apie kurią visuomenė apskritai nieko nežino. Mes siūlome ministrei pirmininkei paviešinti trečiąją kryptį – cenzūruotu, sutrumpintu pavidalu arba tezėms, kaip būtina, kad būtų užtikrinta visiška ir atvira specialiųjų tarnybų priežiūra“.

Šaltinis: The Times

2017.07.01; 06:54

Liukas Gardingas, Stefani Kirhgesner, Nikas Hopkinsas

Britų leidiniui „The Guardian“ tapo žinoma, kad Didžiosios Britanijos žvalgybų darbuotojai suvaidino lemiamą vaidmenį perspėdami kolegas Vašingtone dėl galimų Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų štabo ryšių su Rusijos žvalgybų agentais.

Britų žvalgyba GCHQ pastebėjo 2015-ųjų metų pabaigoje įtartiną bendradarbiavimą tarp asmenų, susijusių su D.Trampu, ir žmonėmis, kurie įtariami esą Rusijos slaptųjų tarnybų dabuotojai arba Rusijos įtakos agentai.

Šią versiją laikraštis skelbia remdamasis šaltiniu, artimu Didžiosios Britanijos žvalgybai. Beje, slaptieji duomenys surinkti ir perduoti Amerikai ne specialiai, o besikeičiant kasdiene, niekuo neišsiskiriančia informacija.

Vėliau, iki 2016-ųjų metų vasaros, Vakarų žvalgybos su kolegomis iš JAV pasidalino jau papildoma informacija apie D.Trampo aplinkos atstovų susitikimus su rusais. Elektroninės žvalgybos duomenų apie įtartinus ryšius Vašingtonui perdavė Vokietija, Estija ir Lenkija. Svarbių duomenų pateikė ir Australija, Nyderlandai ir Prancūzijos Vyriausioji išorės žvalgybos valdyba DGSE.

Remiantis turimomis žiniomis tampa akivaizdu, kad GCHQ specialiai nesidomėjo D.Trampo rinkimų štabo žmonėmis. Britų šnipai neturėjo tikslo sekti būtent D.Trampo patikėtinius ir specialiai neieškojo duomenų apie D.Trampą. Įtartini pokalbiai su įtartinais Rusijos žmonėmis buvo užfiksuoti atsitiktinai. Tiesiog britai rutiniškai analizavo Rusijos žvalgybų žingsnius, kai ėmė ryškėti dėsningumai, galintys dominti amerikiečių žvalgus.

Tiek amerikiečių, tiek britų šaltiniai leidiniui „The Guardian“ pranešė, kad būtent GCHQ pirmąjame etape atliko svarbiausius darbus, kai 2016-ųjų metų vasarą FTB pradėjo rimtai žvelgti į temą, kokie iš tiesų D.Trampo ir Kremliaus santykiai. Vienas iš leidinį informavusių šaltinių pabrėžė, kad britų žvalgyba – svarbiausia informacijos tiekėja.

Leidinio „The Guardian“ šaltiniai taip pat pabrėžė, kad JAV slaptosios tarnybos FTB ir CŽV dirbo per daug lėtai, analizuodamos, kodėl D.Trampo komanda palaiko ryšius su Rusija. Lėtumą galima paaiškinti: JAV įstatymai draudžia Amerikos žvalgyboms nagrinėti asmeninius amerikiečių pokalbius be teismo sankcijos. Todėl tikrai gali susidaryti įspūdis, kad amerikiečių „džeimsai bondai“ kai kada snaudžia.

Laikraščio duomenimis, tuometinis GCHQ vadovas Robertas Henigenas perdavė slaptus popierius CŽV vadovui Džonui Brenanui dar 2016-ųjų vasarą. Klausimas buvo toks delikatus, kad informaciją įteikė pats tarnybos vadovas. Ši misija nepatikėta niekam kitam.

Šiuo metu atliekami net keli tyrimai dėl D.Trampo rinkimų štabo darbuotojų bendravimo su galimais rusų įtakos agentais. Manoma, kad šį subtilų klausimą nagrinėjantys specialistai sparčiai pasistūmėjo į priekį. Dabar jie neva turi konkrečių duomenų, kad sąmokslo vis tik būta. Omenyje turimi slapti D.Trampo rinkimų štabo vadovų ir rusų įtakos agentų susitarimai. Taip pat žinoma, kad rusai naudojosi konfidecialia informacija, gauta įsilaužus į amerikiečių kompiuterius.

Informacijos šaltinis – „The Guardian“.

2017.04.17; 09:11

Kaip rašo laikraštyje The Guardian ponas Lucas Gardingas, 2013 metų vasarą, kai Edvardas Snoudenas dar slėpėsi Honkonge, laikraščio vyriausiasis redaktorius Alanas Rasbridžeris (Alan Rusbridger) pasiūlė jam parašyti knygą apie NSA demaskuotoją.

Gardingas sutiko. Kartu su nedidele grupe leidinio bendradarbių jis pradėjo studijuoti Snoudeno archyvo dokumentus. Žurnalistai laikėsi visų atsargumo priemonių: prie kambario, kuriame jie dirbo, stovėjo apsauga, nešiojamieji kompiuteriai nebūdavo jungiami į internetą arba vietinius tinklus, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Knygos „The Snowden Files“ autorius: „Paragrafas nyko pats savaime““

Dokumentai iš Edvardo Snoudeno archyvo liudija, kad Amerikos ir Britanijos žvalgai neapsiribojo žemiškais reikalais – jie įsijungė į World of Warcraft ir Second Life virtualiuosius pasaulius, rinkdami žvalgybinius duomenis internetinių žaidimų pasaulyje, turinčiame milijonus žaidėjų visame pasaulyje, praneša The New York Times.

Bijodami, kad teroristinės ir nusikalstamos organizacijos pasinaudos žaidimais, kad slapta keistųsi pranešimais, perkėlinėtų piniginius išteklius ir rengtų suokalbius, žvalgybos tarnybų bendradarbiai įžengė į teritoriją, apgyvendintą skaitmeninių personažų, tarp kurių pasitaiko elfų, gnomų ir supermodelių, sakoma straipsnyje.

Žvalgai kūrė prasimanytus personažus, kad sektų ir verbuotų informatorius, neužmiršdami rinkti informacijos apie žaidėjų bendravimą tarpusavyje.

Continue reading „Žvalgai įsiskverbė į prasimanytą internetinių žaidimų pasaulį“

The Guardian korespondentai informuoja, kad leidinio vyriausiasis redaktorius Alanas Rasbridžeris (Alan Rusbridger) kalbėjo Britanijos parlamento Specialiajame vidaus reikalų komitete. The Guardian suderintai puolamas ir bauginamas, siekiant priversti jį liautis spausdinti straipsnius apie stulbinančius Britanijos ir Amerikos valdžios slaptų sekimo programų mastus, pareiškė A.Rasbridžeris, pažymėdamas, kad tie straipsniai kelia didžiulį visuomenės susidomėjimą.

Liudydamas parlamento komitete apie gautus iš Edvardo Snoudeno straipsnius, pagrįstus JAV NSA medžiaga, vyriausiasis redaktorius pabrėžė, kad laikraštis „nepasiduos grasinimams, bet beatodairiškai taip pat nesielgs“. 

Continue reading „Laikraščio The Guardian nepavyksta įbauginti ryšium su NSA informacijos nutekėjimu“

„Naujas MI 5 vadovas niekada nepagirtų demaskuotojų. Tad savo pirmojoje kalboje Endrius Parkeris (Andrew Parker) kalbėjo apie milžinišką žalą, padarytą demaskavus Vyriausybinio ryšio centro (GCHQ) priėjimo zonos apimtį ir apribojimus bei metodiką“, – rašo publicistas Devidas Aaronovičius laikraštyje The Times.

„E.Parkeris kalbėjo kitą dieną po BBC radijo laidos „Analizė“, kaip tik skirtos valstybės paslapties paviešinimui dideliais mastais“, – pažymi žurnalistas. „Pastaruoju metu stipriausius ginčus sukelia valstybės institucijų priėjimas prie to, kas vadinama „metaduomenimis“ – to paprasto fakto, kad mes paliekame kažkokį elektroninį pranešimą“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Saugokitės: nauja pavojinga demaskuotojų karta“

Vakarų žiniasklaidoje – naujas dėmesio Edvardui Snoudenui plyksnys. Portalas WikiLeaks pranešė, kad Rusijoje Amerikos aktyvistai – CŽV, NSA, FTB ir JAV teisingumo ministerijos demaskuotojai – įteikė E.Snoudenui Semo Adamso premiją, skirtą specialiųjų tarnybų darbuotojams. Į Maskvą nuvyko E.Edvardo tėvas – Lonas Snoudenas. CŽV apgailestauja, kad perspėjimas dėl E.Snoudeno, padarytas 2009 metais, „prašapo“.

Daily Mail antraštė ironizuoja: „O premija už savo šalies išdavystę skirta… Edvardas Snoudenas išėjo iš pogrindžio Maskvoje, kad pasiimtų premiją už „sąžiningumą žvalgybinėje veikloje“. Daugelis laikraščių svarsto, kokią išvadą reikia padaryti iš E.Snoudeno poelgio: ar reikalinga policinė valstybė, ar reikia reformuoti NSA, kaip išvengti naujų demaskavimų…

Continue reading „Už ką Edvardui Snoudenui įteikta premija: reikia „slaptos valstybės“ ar žvalgybinės reformos?“

Amerikos ir Britanijos žvalgybos tarnybos sėkmingai apeina daugybę kriptografinės apsaugos būdų, kuriuos milijonai žmonių naudoja asmens duomenims, tiesioginėms operacijoms ir elektroniniam susirašinėjimui apsaugoti, praneša The Guardian žurnalistai Džeimsas Bolas, Džulianas Bordžeris ir Glenas Grinvoldas.

Edvardo Snoudeno pateikti dokumentai sako, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) ir Didžiosios Britanijos Vyriausybinio ryšio centras (GCHQ) plačiai diskreditavo garantijas, kurias interneto kompanijos duoda vartotojams, įtikinėdamos, kad jų komunikacijos, banko operacijos ir medicininė informacija bus neprieinamos nei piktavaliams, nei vyriausybėms.

Žvalgybos tarnybos naudojo visą arsenalą priemonių kovai su šifrų naudojimu internete.

Tiems metodams priklauso slaptos operacijos, siekiant įvesti NSA kontrolę diegiant tarptautinius šifravimo standartus, superkompiuterių naudojimas įsilaužimams į šifrus ir – uoliausiai saugoma paslaptis – tiesioginis bendradarbiavimas su technikos kompanijomis bei interneto tiekėjais, sakoma straipsnyje.

Continue reading „NSA ir GCHQ atima iš interneto konfidencialumą ir saugumą“

Vyriausybės valdininkai reikalavo, kad The Guardian sunaikintų iš Edvardo Snoudeno gautus failus, dalinai dėl to, kad užsienio žvalgybų agentai neva tai gali pasiklausyti pokalbių redakcijoje lazerių pagalba.

The Guardian žurnalistas Čarlis Arturas stengiasi suprasti, kiek patogus ir veiksmingas toks sekimo būdas. Aiškindamas, kodėl būtina sunaikinti slaptus failus, vienas ekspertas sakė, kad nutaikius lazerio spindulį į plastikinę stiklinę ar lango stiklą, galima klausytis pokalbių per atstumą.

Continue reading „Kiek praktiškas lazerinis pasiklausymas?“

"The Guardian" redaktoriai pranešė, kaip ir kodėl laikraštis sunaikino kompiuterių kietuosius diskus, kuriuose buvo saugomos kai kurių slaptų medžiagų kopijos, Edvardo Snoudeno „nutekintos“ spaudai. Taip rašo "The Guardian" korespondentas Džulianas Bordžeris (Julian Borger).

„Sprendimas buvo priimtas po to, kai vyriausybė pagrasino iškelti teisminį ieškinį, kuris galėjo užblokuoti JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybinio sekimo mastų nušvietimą (mastų, kuriuos nušviečia dokumentai)“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Kodėl „The Guardian“ sunaikino kietuosius diskus?“

Praėjo 60 metų, ir Didžiosios Britanijos karinė žinyba atsitraukė: „Jokių įrodymų, kad esama ateivių iš kitų planetų“, rašo Enrikas Franceskinis laikraštyje "La Repubblica".

„NSO (neatpažįstamų skraidančių objektų) nėra. Bet jeigu ir yra, tai Didžioji Britanija liovėsi jų ieškojusi. Po 60 metų bevaisių tyrimų buvo nuspręsta uždaryti "Ministry of Defense Ufo desk", Gynybos ministerijos specialų padalinį, tyrinėjusį neatpažįstamus skraidančius objektus.

Nemanykite, kad kalbama apie GCHQ tipo megastruktūrą, Britanijos slaptąją elektroninę tarnybą, analogišką Amerikos NSA, apie šnipus, kurie, kaip pabėgusio į Honkongą „kurmio“ dėka dabar išaiškėjo, seka visus mūsų telefoninius pokalbius, elektroninį paštą, tinklus, kuriuose mes lankomės, kovos su terorizmu, mūsų saugumo labui ar, kas žino, kokiais kitais tikslais. Ne, panaikintą poskyrį sudarė du žmonės: jaunesnysis karininkas ir aukštesnysis karininkas. Būtent jiems tekdavo studijuoti visus signalus apie marsiečius, skraidančias lėkštes, įvairius ateivius, kuriuos pastebėdavo Jos Didenybės pavaldiniai“, – rašo leidinys.

Continue reading „Londonas uždaro ateivių tyrimų poskyrį“

JAV žvalgybos pareigūnai apakaltinti Londone įkyriai sekę tuometį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą. D.Medvedevas šnipinėtas 2009-aisiais, kai dalyvavo Didžiojo Dvidešimtuko (G – 20) viršūnių diskusijose Didžiosios Britanijos sostinėje ir turėjo galimybę pirmą sykį susitikti su Amerikos prezidentu Baraku Obama. Bent jau taip byloja Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) paskelbti dokumentai.

Šią sensacingą žinią ypač tiražavo "RIA Novosti". Šia tema daug ir išsamiai rašė britų leidinys "The Gardian". Taigi kokia čia bėda? Pasirodo, JAV žvalgyba įrašė slaptus D.Medvedevo ir Rusijos delegacijos pokalbius per G – 20 susitikimą. Kad tokie pokalbiai būtų užfiksuoti, labiausiai prisidėjo  galinga JAV žvalgybos organizacija – Nacionalinė saugumo agentūra (NSA). Bent jau taip teigia "The Gardian".

Continue reading „JAV ir britų slaptųjų tarnybų agentai įtariami šnipinėję Dmirtijų Medvedevą“