Jamesas Mattisas ir Donaldas Trampas
Buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldo Trumpo administracijoje Jamesas Mattisas, vadovavęs Pentagonui nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų gruodžio, sukritikavo prezidentą už protestuotųjų vaikymą ir pareiškimus apie galimą ginkluotųjų pajėgų panaudojimą tvarkai atkurti.
Dimisijos generolo nuomone, kurią jis trečiadienį išdėstė žurnalui „The Atlantic“, D. Trumpas skaldo šalį, o jo veiksmai yra pasityčiojimas iš konstitucijos.
„Donaldas Trumpas – pirmasis prezidentas per mano gyvenimą, kuris nemėgina suvienyti Amerikos piliečių, net nesideda tai darąs, o stengiasi mus suskaldyti, – teigia J. Mattisas. – Mes matome trejų metų kryptingų veiksmų, trejų metų be brandaus vadovavimo padarinius. Mes galime susivienyti be jo, remdamiesi stipriaisiais mūsų pilietinės visuomenės bruožais“.
Pasak generolo, protestuotojai pagrįstai reikalauja vienodo teisingumo visiems. „Tai sveikas ir vienijantis reikalavimas. Mūsų dėmesio neturėtų atitraukti nedidelis įstatymo pažeidėjų skaičius, – pareiškė jis. – Protestuose dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaujančių, kad mes gyventume vadovaudamiesi vertybėmis“. „Mes turime patraukti atsakomybėn tuos iš administracijos, kurie šaipysis iš mūsų konstitucijos“, – pabrėžė J. Mattisas. Los Andžele – neramumai. EPA – ELTA nuotr.
„Aš daviau priesaiką saugoti ir ginti konstituciją. Bet niekada nemaniau, kad tokią pat priesaiką davę kariai bus siunčiami pažeidinėti savo bendrapiliečių konstitucinių teisių“, – sakė buvęs Pentagono vadovas. Jis pavadino protestuotųjų išvaikymą Lafayette`o aikštėje priešais Baltuosius rūmus piktnaudžiavimu valdžia.
Kaip pareiškė J. Mattisas, Amerikos miestai neturi tapti konfrontacijos arena, o kariškiai turi būti pasitelkiami tik gubernatorių prašymu ir labai retais atvejais. „Už viešosios tvarkos palaikymą turi atsakyti valstijų ir miestų vadovai, kurie geriau pažįsta savo gyventojus“, – įsitikinęs generolas.
Pastarosiomis dienomis daugelyje valstijų vyksta masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties Mineapolyje. Maždaug 40-yje šalies miestų, tarp jų – Vašingtone ir Niujorke, įvesta komendanto valanda.
Bulgarijos ginkluotosios pajėgos
Bulgarijos parlamento atstovai turėjo pagilinti biudžeto deficitą nuo planuoto 0,5 proc. iki 2,1 proc. BVP, kad galėtų sumokėti už pažangius JAV F-16 naikintuvus.
Vis dėlto parlamentarams pirkinio kaina pasirodė pateisinama, jie teigė, kad pirkinys pagaliau ištrauks Bulgariją iš technologinio sąstingio.
Penktadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino pirkinį – balsavo už aštuonių F-16 naikintuvų įsigijimą, kurie kainuos maždaug 1,1 milijardo eurų. 123 parlamentarai pritarė vyriausybės siūlymui nupirkti aštuonis lėktuvus „F-16 Block 70“, 78 deputatai balsavo „prieš“, o du susilaikė.
„Bulgarija bus pirmoji Balkanų šalis, turėsianti tokį naujovišką orlaivių modelį“, – teigė Bulgarijos gynybos ministras Krasimiras Karakachanovas.
Šeši F-16 naikintuvai bus vienapiločiai, o kiti du bus dviviečiai. Šis pirkinys pakeis iki šiol Bulgarijoje naudotus dar sovietiniame bloke sukonstruotus MiG-29 naikintuvus, iš kurių tik 7 dar gali skristi.
F-16 projektuotojas Lockheedas Martinas teigia, kad šie naikintuvai yra „patikrintas, didelio pajėgumo ir žemos rizikos, taip pat efektyvus kainos atžvilgiu sprendimas, patenkinantis Bulgarijos nacionalinius ir NATO gynybos interesus“.
Dešinėje – naujasis Didžiosios Britanijos gynybos ministras Gevinas Viljamsonas. EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) ketvirtadienį naujuoju šalies gynybos ministru paskyrė Geviną Viljamsoną (Gavin Williamson).
Jis į šį postą paskirtas po to, kai šalies parlamentą krečiančio seksualinio priekabiavimo skandalo kontekste iš jo pasitraukė Maiklas Falonas (Michael Fallon).
41-erių metų politikui tai – ženklus paaukštinimas. Prieš pradėdamas eiti šias pareigas jis dirbo Konservatorių frakcijos parlamente koordinatoriumi.
G. Viljamsonas, kuris pirmą kartą į parlamentą buvo išrinktas 2010 metais, labiausiai išgarsėjo terariume ant darbo stalo laikomu voru, vardu Kronas (Cronus).
„Karalienė džiaugiasi galėdama patvirtinti Gevino Viljamsono skyrimą gynybos ministru“, – teigiama T. Mei kanceliarijos išplatintame pranešime.
G. Viljamsono pirmtakas M. Falonas apie savo atsistatydinimą paskelbė trečiadienį, tapdamas pirmąja intensyvėjančio skandalo dėl seksualinio priekabiavimo Vestminsteryje auka.
Kiek anksčiau šią savaitę jis atsiprašė už tai, kad 2002 metais buvo palietęs žurnalistei kelį, tačiau sklinda kalbos, kad jam metama ir daugiau kaltinimų, kurie kol kas nepaviešinti.
„(…) aš pripažįstu, kad praeityje neatitikau aukštų standartų, keliamų ginkluotosioms pajėgoms, kurioms atstovauti turiu garbę“, – teigė M. Felonas.
Slaptai.lt pateikia pluoštą nuotraukų, kuriose – mūsų ir mūsų sąjungininkų kariai, iškilmingos rikiuotės sostinėje bei provincijoje, paradai, kariuomenės vadai, užsienio šalių gynybos atašė, inscenizuoti senovės mūšiai bei kautynės.
Nuotraukų autorius – Vytautas Visockas (Slaptai.lt).
Devisas Allenas D – buvęs JAV KOP kariškis, pasiūlęs rusams slaptos medžiagos apie Amerikos oro ir kosminės žvalgybos programas, taip pat ir elektronines bei infraraudonąsias technologijas.
Devisas Allenas, ištarnavęs KOP dešimt metų, prieidavo prie slaptos informacijos. Jis buvo atleistas iš ginkluotųjų pajėgų 1984 metais už blogą darbą, užslėpė nuoskaudą ir nusprendė atkeršyti, pasiūlęs savo paslaugas rusams.
Ir nors valdžia neviešino žinių apie tai, kaip ji pirmą kartą sužinojo apie jo išdavystę, matyt, lemiamą vaidmenį atliko pasiklausymo įrenginiai, įtaisyti sovietų diplomatinėje atstovybėje.
Besibaigiant naujosios koalicijos šimtadieniui galima pastebėti kai kuriuos kalbėjimo ženklus, kurie sužymi besiformuojančius požiūrius į krašto apsaugą. Turiu pasakyti, kad tai nėra naujas požiūris. Jo šerdis – realybės ignoravimas, kad ir kas vyktų už valstybės sienų.
Vien ką reiškia sparnuotosios frazės apie tai, kad krizės nebūtų, jei ne senoji vyriausybė bei jos vykdytas valstybės išlaidų mažinimas.
Ką čia kalbėt: gražu pažiūrėti, kai jauni vyrai, žygiuodami Gedimino prospektu, drebina gatvės grindinį, net nekokybiškos plytelės skilinėja. Didžiulis orkestras trenkia maršus vieną po kito. Stengiuosi neatsilikti ir vis žvilgčioju į šaligatviuose karių paradą stebinčias gražuoles. Gėlių po kojom jos nemėto (kaip Dolskio dainoj), bet, aiškiai matau, nėra abejingos tvirtiems, gražiai aprengtiems vyrams. Arkikatedros aikštėje matėme, kaip mikliai, tarsi kokie žonglieriai, jie mėto savo šautuvus, kai kada sutartinai tarsi netyčia iš jų paleidžia vieną kitą salvę…
Šioje aikštėje pirmą trumpą kalbą ne Seimo rūmuose pasakė “Darbo” partijos ir Butkevičiaus pagimdytas Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. O Krašto apsaugos ministrės pareigas laikinai dar einanti Rasa Juknevičienė – paskutinę. Kalbėjo ir kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Paprastai tokios proginės kalbos būna nenuoširdžios, mažai ką pasakančios, pompastiškos. Kokie mes dabar saugūs! Kaip niekada anksčiau! Nes esame po stipriausios demokratinių valstybių organizacijos (NATO) skėčiu. Nors aplinkui pliaupia lietus – jokios audros mums nebaisios. Saugūs, bet svarbiausia – tas saugumas mums beveik nieko nekainuoja.
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2012 m. spalio 31 d. žemiau pateikiamu viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę.
Šiuo laišku norime atkreipti Lietuvos Respublikos aukščiausios valdžios institucijų dėmesį dėl katastrofiškos padėties krašto apsaugos sistemoje.
Katastrofiška padėtis susidarė dėl jai skiriamo nepakankamo finansavimo. Šiuo metu Lietuvos išlaidos krašto gynybai sudaro 0,76 procento nuo BVP palyginus su 1,4 procento nuo BVP NATO vidurkiu. Be Islandijos, kuri neturi kariuomenės, esame paskutinėje vietoje tarp visų NATO šalių. Tuo ne tik rodome, kad mums patiems nesvarbus mūsų šalies saugumas. Tuo atvirai tyčiojamės iš savo NATO partnerių.
Naujoje Švedijos karo ekspertų Bo Ljungo, Tomas’o Malmlofo, Karlio Neretnieko ir Mike’o Winnerstigo parengtoje studijoje teigiama, kad nepaisant to, jog Lietuva iš trijų Baltijos šalių turi daugiausiai ambicijų, susijusių su ginkluotųjų pajėgų vystymu, ji vis dėlto atsilieka nuo geriausiai kariuomenę finansuojančios Estijos.
Jų parengtoje studijoje „Baltijos šalių saugumas ir apginamumas“ išsamiai analizuojamos NATO galimybės veikti reaguojant į jėgos panaudojimą prieš Baltijos šalis iš Rusijos pusės. Daugiausiai rūpesčių, pasak studijos autorių, NATO sukeltų moderni Rusijos oro gynybos sistema. Vienas iš jos elementų – „Žemė-oras“ tipo raketų sistema „S-400“ – neseniai buvo priimta į kovinę rikiuotę Kaliningrado srityje.
Kam naudinga, kad Eglė Kusaitė taptų pavojinga teroriste? Ar mūsų prokurorams derėjo į šios merginos apklausą įsileisti Rusijos slaptųjų tarnybų atstovus? Kaip atskirti nuoširdų patriotą nuo kvailio, sprogdinančio, pavyzdžiui, Bražuolės tiltą? Kodėl mūsų valstybė įsivėlė į CŽV kalėjimų skandalą? Kodėl oficialusis Vilnius nebeturi savo nacionalinės politikos? Ar Prezidentė Dalia Grybauskaitė teisingai elgiasi, ieškodama bendradarbiavimo su Kremliumi? Kam naudinga, kad iš Lietuvos svetur laimės ieškoti bėgtų šimtai tūkstančių darbingų lietuvių? Kur dingo mūsų ginkluotosios pajėgos? Kodėl ketinama privatizuoti “Lietuvos geležinkelius”? Kodėl Rusija ir JAV taikiai likvidavo kilusius žvalgybinius nesusipratimus?
Į videostudijos „SLAPTAI“ klausimus atsako buvęs Krašto apsaugos departamento (KAD) direktorius Audrius BUTKEVIČIUS. Su buvusiu KAD vadovu A.BUTKEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt ir „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.
Pasisotinęs pederastų ir lesbijiečių eitynėmis, ignoravęs sovietinių “išvaduotojų”, apsikarsčiusių ordinais ir medaliais, žygiavimą nuo Arkikatedros Antakalnio kapinių link, nutariau atsigaivinti Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės švente. Nors sinoptikai žadėjo lietingą, apsiniaukusį šeštadienį, šventei Vingio parke dar neprasidėjus, dangus pragiedrėjo, buvo vasariškai šilta. Geras ženklas. Tačiau gal ne tik dėl to susirinko daug žmonių. Labai daug. Viliuosi, kad visuomenei rūpi, kaip laikosi, kuo turtingi tėvynės gynėjai. Jeigu į patriotinius renginius paprastai renkasi pagyvenę žmonės, tai į vienybės šventę atėjo labai daug vaikų, jaunų tėvų su kūdikiais ant rankų, vežimėliuose. Džiuginantis faktas. Tai gal netiesa (remiuosi sociologinėmis apklausomis), kad tik nedidelė piliečių dalis gintų Lietuvos nepriklausomybę? Manau, daugumai kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės dalyvių ir žiūrovų pirmiausia rūpėjo pamatyti, pačiupinėti ne kasdien matomus ginklus, nusifotografuoti su “tamsiaveidžiu” kariu, užlipti ant šarvuočio. Ir tai, žinoma, ne pro šalį. Kariškose palapinėse galėjai pajusti, koks įvairus, sudėtingas visuomenės, valstybės gynimo mechanizmas, kiek jis skiriasi nuo Vytauto Didžiojo laikų.
