Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę, primena dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
„Prisiminkime, prezidentas vetavo įstatymą nustatydamas ir teigdamas, kad turėtume taikyti vienodą teisinį režimą šitiems žmonėms, kurie atvyksta iš Rusijos ir iš Baltarusijos. Sakyčiau, valdančioji dauguma piktdžiugiškai šį veto atmetė – na dabar stovi prie suskilusios geldos“, – LNK televizijai duotame interviu sakė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad artimiausiu metu prie teisinio režimo suvienodinimo rusams ir baltarusiams reikės sugrįžti.
„Reikės prie šio klausimo grįžti artimiausiu metu, nes tokiu būdu yra prisiimama visiška atsakomybė, kad prie mūsų sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybe apsiginklavę žmonės, už kurių drabužių slėpsis tie patys „Wagner“ kariai. Aš negąsdinu, aš tiesiog siūlau labai gerai pagalvoti, kokioje situacijoje dabar esame“, – akcentavo G. Nausėda.
„Tie vaikinai turbūt neturi jokių skrupulų ir tinkamose rankose gali būti panaudoti vienokiems ar kitokiems piktiems kėslams“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Seimas balandžio mėnesį neįsiklausė į prezidento G. Nausėdos siūlymus dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovo veto buvo atmestas 99 parlamentarų balsais.
Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
Nepritarti įstatymą vetavusio prezidento siūlymams, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams tuomet kvietė ir valdantieji, ir opozicijai priklausantys parlamentarai.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte, kuriam pritarė Seimas, numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Patranka. Slaptai.lt nuotr.
Tęsiantis samdinių grupuotės „Wagner“ maištui Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
Kaip teigia Prezidentūra, posėdžio metu bus aptariama situacija Rusijoje ir galimos jos pasekmės, taip pat valstybės sienos apsaugos klausimai.
Kaip skelbta anksčiau, Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. J. Prigožinas, jau kelis mėnesius kritikavęs Rusijos gynybos ministeriją, penktadienį apkaltino Kremlių paleidus raketas į jo pajėgas ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Reaguodamas į šalyje kilusius neramumus, šeštadienio rytą į gyventojus kreipėsi ir pats Vladimiras Putinas. Jis nurodė, kad „Wagner“ veiksmai yra „dūris Rusijai į nugarą“. Maskvos lyderis nurodė, kad bus imtasi visų priemonių, kad situacija pietinėje šalies dalyje būtų suvaldyta.
ELTA primena, kad kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda šeštadienį telefonu kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir aptarė Rusijoje kilusius neramumus bei bendrą saugumo situaciją regione.
Kaip skelbiama Prezidentūros išplatintame pranešime, pokalbio metu Vilniui pristatyti Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimo Veimaro trikampio formatu rezultatai.
Dviejų šalių vadovai taip pat derino kitos savaitės planus – antradienį Hagoje vyksiančiame susitikime Lietuvos, Lenkijos ir kai kurių kitų Europos valstybių vadovai aptars artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, taip pat padėtį Ukrainoje ir Rusijoje.
Kiek anksčiau šeštadienį Daukanto aikštės lyderis apie karinės grupuotės „Wagner“ maištą kalbėjosi ir su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.
Tęsiantis neramumams Rusijoje, prezidentas G. Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
ELTA primena, kad Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. J. Prigožinas, jau kelis mėnesius kritikavęs Rusijos gynybos ministeriją, penktadienį apkaltino Kremlių paleidus raketas į jo pajėgas ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Visgi, šeštadienio vakarą paskelbta, kad J. Prigožinas sutiko atitraukti savo būrius. Apie tai pranešė Baltarusijos prezidentūra. Anksčiau skelbta, kad „Wagner“ kariai sparčiai judėjo Maskvos link.
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr. Ant vėliavos, su kuria Gitanas Nausėda žengė į pirmuosius savo prezidento rinkimus, buvo parašyta „Gerovės valstybė”. O ant vėliavos, su kuria jis marširuos į antrąją kadenciją, greičiausiai, spindės vienas žodis – „Šeima“. Natūralu – juk reikia šią vėliavą išplėšti iš šeimamaršininkų ir jų lyderio bei pagrindinio konkurento Igno Vėgėlės rankų.
Būtent tai, panašu, ir yra svarbiausias viso prezidento G. Nausėdos metinio pranešimo akcentas, kurį pabrėžti norėjo ir pats kalbėtojas. Vaikai. Slaptai.lt nuotr.
Juk šalies vadovas, Seimo tribūnoje skaitęs kalbą apie 50 minučių, padarė bene tik porą pauzių. Vieną – techninę, kai gurkštelėjo vandens ir vieną – prasminę, tam, kad klausytojai kuo labiau suprastų svarbą to, ką jis ką tik pasakė. O tai buvo raginimas iškelti valstybei šį tikslą – „tapti šeimoms draugiškiausia Europos sąjungos valstybe“.
Šeimos, vaikai, tėvai ir, be abejo, regionai – būtent tai buvo pagrindinės sąvokos, apie kurias sukosi didžioji dalis prezidento kritikos ir samprotavimų, skirtų vidaus politikai ir, pirmiausia, švietimo bei sveikatos apsaugos reformoms.
Būtent Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms ir jų vadovams kliuvo bene daugiausiai prezidentinės pylos dėl to, kad tos reformos esą vyksta per žmonių galvas bei jų gyvenimus, kenčia vaikai, jaunimas bei toliau nuo didžiųjų miestų esančių regionų gerovė bei ateitis.
Rūpestis vadinamąja „antrąja Lietuva“ buvo išreikštas ir kritika Susisiekimo ministerijai, dėl kurios kaltės, esą regionai tolsta nuo šalies centro ir tiesiogine to žodžio prasme – dėl trupančių kelių ir tiltų.
Užsidarymu valdiškuose bokštuose ir žiūrėjimu tik į biudžeto eilutes ar kitus negyvus dalykus, nematant žmonių ir pačios Lietuvos, žinoma, buvo kaltinama ir visa valdžia.
Vėlgi, suprantama – į rinkimus G. Nausėda žengs kaip aiškus dabartinių valdančiųjų dešiniųjų pagrindinis oponentas ir pagrindinė viltis visų tų, kuriems ši valdžia nepatinka. Ir šiuo atveju jo užduotis – kad šis jo įvaizdis būtų didesnis ir stipresnis, nei I. Vėgėlės. Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tiesa, pats pranešimas baigiamas tuo, kas, lyg balta siūlė, vis išryškėdavo visoje jo eigoje – raginimais vienytis, siekti santarvės bei sutarimo. Tai – taip pat vienas iš kertinių prezidentinės propagandos naratyvų – jis, esą yra pagrindinis visų sodintojas už bendro stalo ir apskritai vienintelis konstruktyvus suagusiojo balsas visuotino nebrendylų rietenų bei peštynių šurmulio perpildytame kambaryje.
Tačiau didžiausias komiškas paradoksas yra ne bandymai suderinti vienas kitam prieštaraujančius naratyvus, o bendra viso pranešimo tonacija bei stilistika.
Bent pusė oficialiojo Vilniaus išvakarėse tikėjosi, kad jei prezidento kalba ir nenuplėš Seimo stogo, tai bent gerokai jį pakilnos.
O kaipgi kitaip – pirmiausia, juk tai paskutinis prezidento pranešimas prieš rinkimus. Taigi, jis turėtų skambėti, lyg puolimo pradžią skelbiančio trimito garsas.
Antra ir galbūt dar svarbiau – patys pagrindiniai jo priešai – valdantieji – dabar yra susimovę ir susimurkdę taip, kad būtų tiesiog nuodėmė jų nepribaigti.
Konservatorių ir Vyriausybės viršūnėlės, apsijuokusios su pirmalaikių Seimo rinkimų bei Vyriausybės „perkrovimo“ viražais, paskutiniųjų visuomenės nuomonės apklausų fone atrodo itin karikatūriškai. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Toliau per atskiras savivaldybes tebešliaužiantis „čekiukų skandalas“ primena, kad, ten prasidėjęs, ten jis ir galėjo iš esmės likti. Teisingiau, jį į patį valdžios olimpo epicentrą ir iškėlė pačios valdančiųjų viršūnėlės, tuo pačiu ir sugėrusios visą šio iškėlimo karštį. Būtent dėl to ir daugiausiai nukentėjo valdančiųjų nacionalinių politikų, Seimo ir kitų centrinių institucijų prestižas, savivaldai ir jos institucijoms likus antrajame plane.
Negana to, gana kerėpliškai atrodo ir karštligiški Seimo sprendimai, nubraukiant tuos „čekiukus“ pagimdžiusias „kanceliarines išmokas“ ir žymiai pakeliant oficialius valandinius savivaldybių tarybų narių atlyginimus.
Kol kas tikrovėje tai reiškia, kad, pagal realų darbo kiekį, visai riebiai pradėję uždirbti savivaldos politikai dabar tuos pinigus galės oficialiai taškyti visai be „čekiukų“, ir tiek. Taigi, esamiems ir potencialiems švaistūnams savivaldoje gavosi visai nieko, o visą ugnį į save iššaukė dabartinės valdžios viršūnė. Ką gi, prezidentas savo kalboje, aišku, paminėjo šią neadekvačią ir netgi isterišką valdančiųjų reakciją, sąlygotą visiško bet kokios kritikos savo atžvilgiu ir net jos regimybės netoleravimo.
Tačiau užuot kaip reikiant išvoliojęs priešus degute ir plunksnose G. Nausėda apsiribojo tik, jo paties žodžiais tariant, „nabašniko“ pašlakstymu žalia – gal, šiuo atveju, čemeryčių – arbata ar aptaškymu iš tūbelės išspausta pasta.
Tai gana keista ir dėl to, jog išvakarėse, per Prezidentūroje surengtą neoficialių pasisėdėjimą su šalies žiniasklaidos atstovais, tiek šalies vadovo dvaras, tiek pats ten dalyvavęs jo šeimininkas stengėsi sukurti atominio sprogimo nuojautos atmosferą ir laidė įvairias atitinkamas užuominas.
Bet, kaip matome, tiek šiuo, tiek daugeliu kitais turinio ir stiliaus aspektais, miestas ir pasaulis išgirdo biurokratiškai glotnią ir lygią, it Prezidentūros grindys, apžvalgą-atsakaitą.
Žinoma, patys valdančiųjų vedliai – užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir premjerė I. Šimonytė — konstatavę, jog prezidentas perskaitė savo rinkimų kampanijos gaires, teigė išgirdę „neapykantos kalbą“, prilygintiną garsiojoje totalitarinėje distopijoje „1984-ieji“ aprašytoms „neapykantos penkiaminutėms“. Neapykantos, žinoma, jiems. Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Per visą prezidentų metinių pranešimų istoriją bet kurie valdantieji, sulaukę net ir labiausiai žudančios ir aiškiausiai jiems skirtos kritikos, uoliai apsimesdavo, jog jos nebuvo, jie jos negirdėjo, kritika buvo skirta ne jiems, o jų priešams ar pirmtakams.
Dabar bene pirmą kartą istorijoje valdantieji įžvelgė net jiems skirtos neapykantos kurstymą, nors, palyginus su ankstesniais pranešimais, sulaukė tik lengvo pliaukštelėjimo, net sumaišyto su lengvomis pagyromis kartais „įsiklausant“ prezidento.
Tai rodo, kad ir jie patys, kaip kokie šamanai ar skandinavų vikingai, net greičiau nei prezidentas, save baigia įvaryti į būsimos rinkimų kovos transą.
O tuo tarpu kai kurie opozicijos lyderiai – pavyzdžiui, „vardanlietuvis“ S. Skvernelis – tiesiai išreiškė savo nepasitenkinimą tuo, kad G. Nausėdos kalba buvo kraštutinai „prezidentiška“ blogąja to žodžio prasme ir, galbūt, net palanki valdantiesiems.
Tačiau, kilstelėjus savo akis virš visų šių politinių batalijų ir konjunktūros, bene geriausiai ir adekvačiausiai dominuojančią reakciją į G. Nausėdos benefisą išreiškė jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
Ji seniai neslepia savo ironiško ir itin skeptiško požiūrio į įpėdinį, tačiau kartu vengia jį tiesiai išreikšti konkrečiais viešais pareiškimais.
D. Grybauskaitė itin ryškiai tai pademonstravo ir šį kartą. Vertindama pranešimą žodišku būdu, ji, šypsodama, konstatavo, jog jis yra apie viską ir dar daugiau. Tačiau prieš tai, reaguodama į žurnalistų prašymą įvertinti, demonstratyviai atsidūso ir, pavarčiusi akis, padarė pauzę, kuri aiškiai sakė: „O Viešpatie Dieve, jėzaumarija, na ir ką man čia dabar vertinti“. Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ką gi, D. Grybauskaitei vertėtų pritarti ta apimtimi, kad šioje kalboje labiausiai ir trūko to, ką galima būtų iš tiesų vertinti bei analizuoti – aiškios pagrindinės žinios, teisingiau, strateginių valstybės perspektyvų brėžimo bei pažangos jų kryptimi detalesnio ir atviresnio vertinimo.
Būtent tai labiausiai akį ir ausį ir rėžė būtent pirmojoje dalyje, kuri buvo skirta pagrindinei šalies vadovo bei vyriausiosjo ginkluotųjų pajėgų vado atsakomybės sričiai – užsienio bei saugumo politikai ir geopolitikai.
Padėtis Ukrainoje, kur pagaliau prasidėjo pirmasis Ukrainos kariuomenės ilgai žadėto kontrpuolimo etapas, toliau darosi tik įtemptesnė bei grėsmingesnė visam regionui ir žemynui. Akivaizdu, kad ji tik blogės ir toliau.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje Ukrainos atžvilgiu gali tapti nauja istorine ją už aljanso borto kuo toliau tebenorinčių išlaikyti Vakarų klaida ir Lietuvos diplomatijos fiasko.
Kur dar nuolatinės vidaus rietenos dėl vokiškos brigados, stumdymasis dėl to, ar reikia ir lenkų užnugario, nesutarimai dėl gynybos finansavimo, užsienio politikos.
Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip apskritai vis tamsesniuose tarptautiniuose vandenyse atrodo Lietuvos laivelis ir kuria kryptimi jis plaukia? Kokie ne tik norimi bei optimistiniai, bet ir tikėtini ne visai geri scenarijai, ką turi ir ką gali padaryti pati mūsų valstybė, kad įvyktų pirmieji, o antrieji liktų neišsipildę?
Vietoje valstybės vadovo vizijos, strategijos bei politikos receptų mes ir išgirdome net daugiau, nei įprastai, valdininkišką kasdienių lozungų ir trafaretinių frazių rinkinį.
Ką gi, ne pirmą ir ne paskutinį kartą galime konstatuoti – lyderystė reitinguose ir būsimų rinkimų favoritų apklausose bei Konstitucijos skirta formali aukščiausia vieta valstybės vadovybės sąrangoje yra ne pats, kas tikra politinė lyderystė.
Tebegyvename ir, regis, toliau gyvensime jos vakuume.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Jau ilgokai nevykstantys reguliarūs prezidento Gitano Nausėdos ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės susitikimai yra ydinga praktika, kenkianti valstybei, teigia ekspremjerai Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkevičius. Politikai tikina, kad jų vadovavimo Vyriausybei laikotarpiu susitikimai su tuometiniais prezidentais vykdavo kiekvieną pirmadienį. Šią savaitę prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad reguliarūs susitikimai nevyksta dėl premjerės atsakomybės. Visgi ekspremjerai mano, kad lyderystės spręsti šią situaciją turėtų imtis šalies vadovas.
„Tai bet kuriuo atveju yra nenormalu (…). Tokia tradicija visuomet būdavo prie visų prezidentų ir premjerų. Ir, pavyzdžiui, man tekdavo kiekvieną pirmadienį (…) susitikti su prezidentu ir aptarti visus reikalus“, – Eltai teigė G. Kirkilas, atkreipdamas dėmesį, kad kartais po tokių susitikimų buvo organizuojamos ir spaudos konferencijos. „Mes pasidalindavome informacija. Tai toks bendradarbiavimas, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų visą laiką vyko“, – pažymėjo jis. Politikas teigia, kad jo premjeravimo laikotarpiu tuometinis prezidentas Valdas Adamkus nevengdavo dalyvauti ir Vyriausybės posėdžiuose.
Taigi G. Kirkilas pabrėžia, kad tai, jog prezidentas ir premjerė jau kuris laikas neturėjo asmeninių susitikimų, yra nepriimtina. „Reiškiasi, kad visą bendravimą perima aparatas. Bet aukščiausių vadovų bendravimas reikalingas tam, kad aptartų politinius sprendimus. Nes galų gale politinius sprendimus priima patys vadovai“, – akcentavo jis.
Anksčiau Vyriausybei vadovavęs politikas įsitikinęs, kad iniciatyvos atgaivinti nutrūkusius susitikimus su premjere turėtų imtis prezidentas G. Nausėda. „Prezidentas yra valstybės vadovas, pagal mūsų Konstituciją aukščiausias pareigūnas valstybėje. Tai, žinoma, iš jo turi būti ir iniciatyva“, – savo nuomonę išsakė G. Kirkilas.
A. Butkevičius: aš prezidento vietoje paskambinčiau I. Šimonytei
G. Kirkilui antrino ir A. Butkevičius, pabrėždamas prezidento ir premjero susitikimų prasmę. „Susitikimai yra prasmingi ir reikalingi. Mano susitikimai iki 2016 metų vasario pabaigos vyko sistemingai – kiekvieną pirmadienį 8 valandą ryto. Susitikimas dažniausiai trukdavo 30 minučių, bet jeigu atsirasdavo svarbesnių klausimų, tai užsitęsdavo ir ilgiau“, – Eltai sakė A. Butkevičius.
G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Politikas teigia, kad tokių susitikimų metu būdavo aptariami einamieji darbai, Seimo darbotvarkė, su Europos Vadovų Taryba (EVT) susiję klausimai, užsienio politikos aktualijos. „Aišku, būdavo visko, būdavo, kad ir apsibaram, bet po to išgeriame kavos, suvalgome vieną kitą saldainį ir viskas gerai“, – apie savo santykį su tuometine prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjo A. Butkevičius.
Politikas taip pat pažymi, kad tokie susitikimai prasmingi ir dėl to, nes kai kuria informacija yra dalinamasi tik tarp trijų aukščiausių šalies pareigūnų. „Ne visa informacija perduodama ir patarėjams. Kai kuri informacija būdavo perduodama tik tarp trijų žmonių: ministro pirmininko, Seimo pirmininko ir prezidento. Jeigu, aišku, Seimo pirmininkui ta informacija yra irgi svarbi“, – atkreipė dėmesį jis. Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
A. Butkevičius tikina nemanąs, kad premjerė I. Šimonytė pati imsis iniciatyvos susitikti su prezidentu. Todėl, teigia politikas, šioje situacijoje lyderystę reikėtų parodyti G. Nausėdai. „Prezidentas yra Lietuvos lyderis, tai rodo ir gyventojų apklausos. Žmonės daugiausia tikisi inciatyvos iš politikos lyderių. Ir jeigu prezidentas yra įsižeidęs, jis turėtų tai atidėti į šalį. Gyventojai, manau, teigiamai įvertintų tokį jo padarytą žingsnį“, – savo nuomonę išsakė politikas. „Aš prezidento vietoje paimčiau ir paskambinčiau. Nes tikėtis iš ministrės pirmininkės, kad ji padarys prezidentui skambutį, tai vargu ar galima tikėtis“, – taip pat pažymėjo jis.
Prezidento patarėjas: susitikimai nevyksta, nes I. Šimonytė nerodo tam noro
Tarp Vyriausybės ir Prezidentūros jau kurį laiką tvyro įtampos ir reguliarūs premjerės I. Šimonytės bei šalies vadovo darbiniai susitikimai nevyksta. Politikai intensyviau bendradarbiavo šio Seimo kadencijos pradžioje, tačiau vėliau susitikimai ėmė retėti. Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas jau kurį laiką neturėjo oficialaus darbinio susitikimo su premjere, mat, pasak jo, Vyriausybės vadovė neišreiškia noro susitikti ir aptarti politikos aktualijų su Daukanto aikštės lyderiu.
Pati premjerė nurodo, kad jos ir prezidento santykiai yra konstruktyvūs, o tarpusavio susitikimų pakanka, kad būtų sklandžiai išsprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.
Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.
Antradienį Seimo narys Matas Maldeikis paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinti prezidento Gitano Nausėdos sprendimą rinkimų metu nepateikti šeimos turto deklaracijos. Visgi, komisijai adresuotame rašte, su kuriuo susipažino ir ELTA, parlamentaras nurodo, kad prezidentas jau pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatas. Pasak M. Maldeikio, kitaip nei reikalauja įstatymas, G. Nausėda nedeklaravo turimų ryšių su įmonėmis, kurioms po 2019 m. rinkimų liko skolingas per 40 tūkst. eurų. Todėl M. Maldeikis paragino VTEK konstatuoti pastarąjį pažeidimą.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, antradienį šalies vadovo patarėjui Frederikui Jansonui užsiminus apie ketinimus kreiptis į VTEK dėl ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio, M. Maldeikis savo ruožtu parašė pranešimą komisijai. Kaip nurodoma rašte, Seimo nariui abejonių sukėlė tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos sprendimas, pasinaudojant teisine spraga, nedeklaruoti šeimos turto. Todėl, akcentavo jis, klausimai, kokiomis lėšomis G. Nausėda padengė savo kampanijos išlaidas ir ar grąžino visas skolas, lieka neatsakyti.
Tačiau laiške VTEK prašoma ne tik įvertinti situaciją, bet ir pripažinti, kad prezidentas pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, mat, pasak M. Maldeikio, Daukanto aikštės lyderis nedeklaravo turimų sąsajų su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kuriems po rinkimų liko įsiskolinęs.
Konservatorius, remdamasis viešojoje erdvėje skelbta informacija, aiškina, kad G. Nausėda po pergalingų 2019 m. rinkimų liko įsiskolinęs apie 40 tūkst. eurų įvairiems reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų tiekėjams. Tuomet pranešta, kad šalies vadovas šias skolas apmokės iš asmeninių lėšų.
M. Maldeikis pastebi, kad Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas įpareigoja deklaruojantįjį nurodyti privačius savo ar sutuoktinio ryšius su kitais fiziniais asmenimis ar verslais, jeigu su jais yra sudaromas didesnės nei 3 tūkst. eurų vertės sandoris. Todėl, pasak Seimo nario, prezidentas turėjo atnaujinti savo deklaraciją, nurodant ryšius su įmonėmis, kurioms įsipareigojo iki 2019 m. pabaigos, laikantis mokėjimo grafiko, grąžinti skolas.
„Tai reiškia, kad Prezidentas Gitanas Nausėda privalėjo deklaruoti savo privačius interesus arba atnaujinti deklaraciją, nurodant turimus ryšius su juridiniais ir fiziniais asmenimis, sudarius sandorius, susijusius su rinkimų kampanijos įsiskolinimais, tačiau to nepadarė“, – rašoma kreipimesi į VTEK ir nurodoma, kad G. Nausėda 2021 m. gegužės 18 d. pateiktoje deklaracijoje nenurodo tokių ryšių.
G. Nausėda: nežinau, ką jie tikisi rasti
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas G. Nausėda teigė nesuprantąs, kokiu tikslu M. Maldeikis kreipėsi į VTEK. Šalies vadovas tikino paviešinęs visas reikiamas turto deklaracijas. Todėl, Daukanto aikštės lyderio supratimu, konservatoriaus iniciatyva yra reakcija į jo patarėjo prašymą VTEK ištirti į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsivėlusius ministrus.
„Tiesą sakant, nelabai žinau, dėl ko jie ten kreipėsi ir ką jie ten tikisi rasti. Mano deklaracijos yra pateiktos jau daugybę metų. Jeigu jose būtų kažkas netvarkoje, turbūt ir Valstybinė mokesčių inspekcija būtų atkreipusi dėmesį“, – trečiadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Manau, čia tiesiog norėta mane pripliusuoti prie kompanijos, kad būtų drąsiau“, – pajuokavo šalies vadovas.
Klausimai dėl kampanijos finansų keliami nebe pirmą kartą
Seimo valdantieji nebe pirmą kartą kelia klausimus dėl G. Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo skaidrumo. Apie tai užsiminta diskutuojant dėl parlamentinio Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo. Į šalies vadovo sąžiningumą apeliavo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, praėjusią savaitę iš Seimo tribūnos kalbėjęs apie visos politinės sistemos perkrovos poreikį. Politikas pažymėjo, kad nei Seimas, nei visuomenė iki šiol nesulaukė jokio paaiškinimo iš Daukanto aikštės dėl 2019 m. prezidentinės kampanijos išlaidų.
„Iki šiol nesulaukėm ir Prezidento deklaracijų, kaip jis padengė rinkimų skolas, nes suprask, to daryti teisiškai neprivaloma“, – aiškino konservatorių pirmininkas.
Pats šalies vadovas tuomet stebėjosi dėmesio centre atsidūrusiu jo kampanijos finansų klausimu. Šalies vadovas teigė nesuprantąs, kodėl jam reikia pasiaiškinti – G. Nausėda pažymėjo, kad jis rinkiminės kampanijos metu išleido perpus mažiau lėšų nei jo oponentai.
„Tai, kad prezidentas išleido rinkimų kampanijai dvigubai mažiau pinigų, rinkdamas privačias lėšas – jam reikia aiškintis. Tačiau kad partiniai kandidatai, išleisdami biudžetines lėšas, gerokai didesnes, taškė pinigus į dešinę ir į kairę – jiems tai nekelia klausimų ir tada aiškintis turiu aš, kadangi išleidau mažai pinigų, o jie, kadangi leido pinigus dosniai ir laisvai, aiškintis neturi“, – komentavo G. Nausėda.
Tuo metu į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės postą kandidatuojanti Lina Petronienė, klausiama, ar tapusi komisijos vadove pradėtų tyrimą dėl 2019 m. G. Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo skaidrumo, nurodė, kad tai būtų kolegialus VRK sprendimas.
Į VTEK kreipėsi ir prezidento patarėjas
Antradienį VTEK gavo ir prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono kreipimąsi dėl į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsipainiojusių ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio.
„Prezidentas, kalbėdamas praeitą savaitę, labai aiškiai įvardino VTEK kaip vieną iš aiškiausių sprendimų. Pasižiūrėjau į jų nuostatas, jie iš tiesų galėtų reaguoti ir be jokio atskiro kreipimosi, vien reaguodami į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją – jos yra daugiau negu reikia“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
Tyrimų gali ir nebūti: galioja 3 metų senaties terminas
Visgi, vertindamas tiek F. Jansono, tiek M. Maldeikio raštus, komisijos Gediminas Sakalauskas teigė, kad komisija gali nutarti ir netirti šių skundų. Pasak jo, įstatymas numato, kad VTEK netiria atvejų, kurie įvyko anksčiau nei prieš 3 metus. Piniginiai ženklai. Slaptai.lt nuotr.
„Vertintume (G. Skaistę ir S. Kairį – ELTA) kaip buvusius tarybos narius. (…) Mus riboja įstatymo senaties terminas – trys metai“, – pažymėjo jis.
„Jei praėjo trijų metų senaties terminas, tyrimai dažniausiai nepradedami“, – patvirtino jis.
Analogiškai būtų vertinamas ir M. Maldeikio skundas.
„Logiška, kad tos aplinkybės viršija trejų metų senaties laikotarpį“, – situacijos aplinkybes komentavo G. Sakalauskas.
Vaikams skirti žaidimai. Slaptai.lt nuotr.
Seime žlugus konservatorių iniciatyvai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sukeltas chaosas primena „vaikų darželį“. Daukanto aikštės lyderis konstatavo, kad kilusi krizė neliks be pasekmių ir Lietuvos rinkėjai rinkdamiesi prie balsadėžių apsispręs, ar „nori vaikų darželio pasirodymą stebėti dar keturis metus“.
„Apsimesti, kad nieko neįvyko, neleis Lietuvos rinkėjai. Jie visi stebi šį vaikų darželį – kitaip jo nepavadinsi“, – antradienį lankydamasis Bratislavoje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tiesa sakant, rinkėjai kitąmet – jeigu išankstinių rinkimų nebus – nuspręs, ar jie nori dar vaikų darželio pasirodymą stebėti dar keturis metus, ar ne“, – dėstė politikas.
„Vaikų darželio žaidimas – atėjo senelis, liepė susirinkti žaislus, ir dabar nežinau, ką jie toliau darys“, – ironizavo Daukanto aikštės lyderis, omenyje turėdamas TS-LKD garbės pirmininko Vytauto Landsbergio raginimus konservatoriams persigalvoti dėl pirmalaikių rinkimų idėjos. Pasak šalies vadovo, didieji valdančiosios koalicijos partneriai, siūlydami šaukti naujus parlamento rinkimus, bandė Vyriausybėje kilusią krizę perkelti į Seimą. Tačiau parlamentas, jo teigimu, nusprendė nežaisti pagal konservatorių primetamas taisykles.
„Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai mėgino pastatyti vėl vežimą prieš arklį. Kitaip tariant, primesti tą kolektyvinę atsakomybę visam Seimui – nors puikiai suprantame, kad problema prasidėjo savivaldybėse, po to persimetė į Vyriausybę, ir tartum reikėjo pradėti daryti žingsnius ten ir tik po to galvoti, kokius dar galėtume padaryti žingsnius“, – situaciją vertino prezidentas.
„Seimas nusprendė, kad jis nežais pagal tas taisykles, kurias buvo mėginama jam primesti“, – nepavykusį balsavimą apibendrino šalies vadovas.
Į premjerės pareiškimą prezidentas sureagavo ironiška pastaba
Prezidentas ironiškai ir pasitelkęs vaizdingus pavyzdžius sureagavo į situaciją, kai vis dar nėra aišku, ar po kilusio „čekučių“ skandalo Vyriausybėje įvyks daugiau pokyčių. Kol kas iš pareigų atsistatydino tik švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas, referuodamas į premjerės pažadą trauktis iš pareigų, jei pirmalaikiams Seimo rinkimams nebus pritarta, pažymėjo, kad atsitraukti nuo tokių pozicijų negali būti paprasta.
„Jūs manote, kad įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tubelę? Pabandykite, tikrai vargu bau ar pavyks“, – žurnalistams sakė prezidentas.
„Aš manau, kad ir premjerė, ir Vyriausybė dar turi gero laiko iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje nuspręsti, kaip jie ketina elgtis ir kokios atsakomybės iš ministrų reikalauti“, – sakė jis, neatmesdamas galimybės, kad premjerės pozicija iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje gali dar kelis kartus keistis.
„Laiko yra, tiesa sakant, tiek daug, kad pakeitus vieną kartą nuomonę galima iki Vilniaus viršūnių susitiko dar kokius 4 kartus pakeisti“, – ironizavo prezidentas.
Galiausiai, anot jo, visą šią painią situaciją Lietuvos politikoje įvertins rinkėjai.
„Manau, kad tikrai tai kas įvyko yra matoma Lietuvos rinkėjų. Rinkėjai tikrai padarys galutines išvadas“– pažymėjo šalies vadovas.
Seime žlugus iniciatyvai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasisakydama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“.
Kaip pranešta anksčiau, Vyriausybės vadovė ne kartą akcentavo, kad Seime pritrūkus politinės valios ir nešaukiant naujų Seimo rinkimų, ji paliks pareigas ir atsistatydins. Vėžlys. Slaptai.lt nuotr.
„Aš turbūt kad pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, todėl, kad aš nesu Vyriausybėje pati sau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Pasak politikės, tolimesni sprendimai dėl jos ateities Vyriausybėje bus svarstomi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiume.
„Prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šį klausimą. Tai prezidiumas bet kuriuo atveju šį klausimą svarstys“, – teigė ji, akcentuodama, kad klausimas nepriklauso nuo jos asmeninės pozicijos.
Lietuvoje gegužės 30-ąją viešėjo Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Dėmesio vertas susitikimas. Vokietija – svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Visi puikiai žinome, jog vokiečiai vardan bendrojo saugumo sutiko Lietuvoje nuolat laikyti savo karių. Tik dar iki galo neapsispręsta, kokio dydžio būtų vokiškasis kovinis vienetas.
Vienas variantas – visa vokiečių karių grupuotė Lietuvoje dislokuojama nuolat. Tai, beje, būtų pats palankiausias mums sprendimas. Mes tikrai jaustume rimtą karinę paramą. Antrasis – ne toks palankus Lietuvai. Berlyne esama jėgų, kurios į Lietuvą atgabenti norėtų tik dalį brigados. Esą didžioji, smogiamoji, brigados dalis liktų Vokietijoje, tačiau, „esant poreikiui, brigados dydžio karinis vienetas greitai būtų permestas į Vilnių, Klaipėdą ar Šiaulius“. Jų teigimu, visos brigados nėra reikalo laikyti Kazlų Rūdos ar Pabradės miškuose.
Balandžio pabaigoje Berlyne viešėjęs G. Nausėda tvirtino, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant specialiąją infrastruktūrą. Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nepatvirtinusi. Dėl Vokietijos brigados dislokacijos Lietuvoje jau senokai kilusios intensyvios diskusijos. Jos trunka pusę metų. Beje, Lietuvoje nėra vieningos nuomonės, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada į Lietuvą atvažiuos ne skyrius, ne būrys, ne kuopa, o skaitlinga, iki dantų moderniausiais ginklais aprūpinta Vokietijos karių brigada.
Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus
Šių metų gegužės 30-ąją mūsų prezidentas Gitanas Nausėda susitikimo su Vokietijos prezidentu metu teigė, kad Vokietijos vaidmuo yra esminis tiek remiant už laisvę kovojančią Ukrainą, tiek užtikrinant regiono saugumą. Be to, ilgalaikis Vokietijos įsipareigojimas Lietuvos saugumui yra reikšmingas visam NATO rytiniam flangui. Prezidentas, kaip parašyta oficialiame Prezidento Gitano Nausėdos internetiniame lrp.lt puslapyje, pabrėžė, kad Lietuva aktyviai investuoja į karinės infrastruktūros plėtrą, kad sukurtų sąlygas priimti vokiečių brigadą savo teritorijoje.
„Lietuva iš savo pusės pasirengusi padaryti viską, kad Vokietijos kariai mūsų žemėje jaustųsi kaip namuose. Sąjungininkų pajėgos būtinos Lietuvos saugumui ir apginamumui užtikrinti. Turime stiprinti NATO Aljanso rytinį flangą. Tai – priešakinė linija, kuri turi būti itin stipri, įskaitant oro ir priešraketinės gynybos elementus bei didesnį sąjungininkų pajėgų buvimą regione“, – kalbėjo šalies vadovas (citata – iš Prezidento Komunikacijos grupės parengto oficialaus pranešimo).
Taigi oficialiuose lietuviškuose pranešimuose pasigedau svarbiausio komentaro: mūsų teritorijoje bus dislokuota visa Vokietijos brigada ar tik, vaizdžiai tariant, štabas ir keletas vokiečių sargybinių.
Jei man būtų leista tarti savo žodį, kalbėčiau kategoriškai – vokiečius būtina spausti. Mums reikalingi raštiški vokiečių įsipareigojimai, jog į Lietuvą atvyks visa brigada, o ne vien brigados vadovybė.
Bet net jei išpešime iš besimuistančių vokiečių politikų oficialią sutartį, tai dar nereikš, jog artimiausiu metu tikrai turėsime vokišką brigadą. Skaudi gyvenimiškoji patirtis byloja, jog, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, laužomos net pačios solidžios sutartys. Nusispjaudami į savo pačių pasirašytus dokumentus politikai dažnusyk net neraudonuoja iš gėdos, net neatsiprašo. Puikiausias pavyzdys – liūdnai pagarsėjęs Budapešto memorandumas, kai JAV prezidentas Bilas Klintonas drauge su Didžiosios Britanijos premjeru Džonu Meidžoru ir Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu pažadėjo saugoti atominio ginklo atsisakiusią Ukrainą. Neprabėgo nė trys dešimtmečiai, ir puikiai matome, ko vertas 42-ojo JAV prezidento Bilo Klintono parašas saugoti Ukrainos nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą. 46-asis JAV prezidentas Joe Bidenas nė sykio niekur Budapešto Memorandumo viešai neprisiminė. Tarsi jo nė nebūtų. O šios politikos šalininkai puolė įrodinėti, jog Budapešto memorandumas – nieko nevertas, jis neįpareigoja nei Vašingtono, nei Londono ginti Ukrainą. Tiesiog gražus popiergalis. Be to, turėtume suvokti, jog memorandumas nėra amžinas (tai kas trukdė ponui Dž. Baidenui tapus JAV prezidentu tuoj po inauguracijos slapta informuoti Kijevą, jog amerikiečiais oficialiai atsisako savo įsipareigojimų ir todėl Ukrainai … grąžina atominį ginklą).
Tad jei Vokietija ypač garsiai ir iškilmingai įsipareigotų Lietuvos poligonuose nuolat dislokuoti savo karių brigadą, net jei toji brigada tikrai atvyktų į Lietuvą, tai dar nėra jokių garantijų, jog, sakykim, galimos Rusijos agresijos išvakarėse Berlynas neišsigąs, nekapituliuos. Paties blogiausio varianto neatmeskime – karo išvakarėse Kremliaus šantažuojamas Berlynas skubiai išveža savo karius iš Lietuvos teritorijos. Vaizdžiai tariant, vokiečiai paaukoja Rytų Europą vardan taikos ir ramybės centrinėje, vakarų ir pietinėje Europoje.
Taip, šiandien ponai Frankas Walteris Steinmeieris ir Olafas Scholzas tarsi linkę saugoti rytinį NATO flangą, kaip kadaise B. Klintonas – Ukrainą. Bet po kelerių metų į valdžią Vokietijoje galbūt ateis Angelos Merkel sukirpimo politikai, kurie nusispjaus į savo pirmtakų pažadus, ir tuomet Lietuva liks apgauta, išduota, parduota, kaip Ukrainą pirmaisiais 2022-ųjų karo mėnesiais išdavė 46-asis JAV prezidentas J. Bidenas (dabar, žinoma, Baltieji rūmai pakeitė nuomonę, ukrainiečius šiek tiek remia ginklais, bet 2022-ųjų vasario mėnesį oficialusis Vašingtonas juk elgėsi išdavikiškai; šito nepaslėpsi, neužtušuosi).
Tad visi tarptautiniai susitarimai – paguoda tik lengvatikiams. Pafantazuokime: jei sutartyse būtų numatyta, pavyzdžiui, kokia bausmė laukia politikų, nesilaikančių sutartyse numatytų įsipareigojimų, būtų kita šneka. Sakykim, J. Bidenui už tai, kad iš karto pirmosiomis karo dienomis neįgyvendino savo kolegos B. Klintono įsipareigojimų Ukrainai, taikoma apkalta – garbusis senolis po viešo teismo ir pasmerkimo išvežamas į kalėjimą. Arba: F. W. Steinmeieris tupdomas į kalėjimą vien už tai, kad dar visai neseniai rengė Ukrainą išduodančius vadinamuosius „Minsko susitarimus“. Tuomet sutartys, žinoma, taptų solidesnėmis, svaresnėmis.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Bet taip niekad nebuvo ir niekad nebus. Gyvenimas klostosi pagal kitokias taisykles. Tokia skaudi realybė. Sutartį sulaužęs verslininkas, banko klientas, policininkas, kavinės virėjas, mobilųjį telefoną nusipirkęs vaikinas, girtas teisėjas sulaukia griežtų bausmių už tai, kad pažeidė bent vieną kokios nors sutarties punktą. Tik pamėgink kur nors suklupti. Tuo tarpu ištisas valstybes agresoriui aukojantys politikai džiaugiasi pagarba, turtais, neliečiamybe bei visokiausio plauko imunitetais. Ponia A. Merkel ir Gerhardas Šrioderis taip ir numirs, nesulaukę deramo atpildo už flirtus su Vladimiru Putinu. O juk turėtų, žvelgiant giliau, sėdėti kalėjimuose iki gyvos galvos.
Žodžiu, turime ne itin džiugią realybę, kurios nepastumsi į šoną, kurios neapeisi iš už nugaros. Vienintelė išeitis – su partneriais kalbėtis bent kiek atviriau, drąsiau. Pavyzdžiui, kokiais sumetimais vedinas į Lietuvą gegužės 30-ąją buvo atsibeldęs Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jei, remiantis vieša informacija, nieko konkretaus neištarė apie Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados dydžius? Atskrido mūsų paguosti, mėgina patiklius lietuvius užliūliuoti saldžiais pažadais, panašiais į 1994-ųjų metų Budapešto memorandumą? Apsimeta, kad jam itin rūpi Lietuvos likimas, Lietuvos nepriklausomybė, Lietuvos teritorinis vientisumas?
Oficialiai: tikiu kiekvienu Vokietijos prezidento ir Vokietijos premjero žodžiu. O širdies gilumoje kirba didžiulis nerimas.
Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Vilniuje susitiks su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.
Susitikimo metu šalies vadovai aptars bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai, taip pat pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
Kaip jau buvo skelbta anksčiau, liepos mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro erdvę saugos vokiška „Patriot“ oro gynybos sistema. Apie tai šeštadienį paskelbė prezidentas G.Nausėda.
ELTA primena, kad Vokietija yra labai svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs G. Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nėra patvirtinusi. Vokietijos kancleris O. Scholzas po penktadienį įvykusio susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais dar kartą patikino, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas atidaro verslo forumą. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos / Robertas Dačkus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kartu su šalyje viešinčiu Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu atidarė Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą.
„Matome Azerbaidžaną kaip augančią ekonomiką, kuri turi didžiulį energetinį potencialą ir ekonomikos diversifikacijos siekių. Lietuvai pirmame ketvirtyje patyrus ekonominę recesiją, itin svarbu sudaryti sąlygas mūsų verslui atrasti naujas rinkas“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos verslą domina Azerbaidžano informacinių technologijų, gamybos, maisto pramonės ir atsinaujinančios energetikos sektoriai.
Azerbaidžano Prezidentas Ilhamas Alijevas ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda verslo forume. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) foto
Daug dėmesio Prezidentas skyrė nulinės taršos gamybos, kurios siekti neseniai nusprendė Europos Komisija, temai.
„Nulinės taršos ekonomikos plėtra gali tapti dar viena paskata Lietuvos ir Azerbaidžano ekonominiam suartėjimui“, – sakė šalies vadovas.
Pabrėžęs Lietuvos pasiekimus ir ambicijas atsinaujinančios energetikos srityje, Prezidentas pakvietė Azerbaidžano verslą prisidėti prie Lietuvos siekių didinti gamybos ir paslaugų sektorių konkurencingumą.
Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume dalyvauja 40 Azerbaidžano verslo įmonių ir asociacijų, taip pat daugiau nei 50 Lietuvos verslo įmonių atstovų.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano Prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) foto
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Prezidentūroje susitiko su Azerbaidžano vadovu Ilhamu Alijevu.
Šalių vadovai pasirašė bendradarbiavimo susitarimus aplinkosaugos, jaunimo ir teisėsaugos srityse. Taip pat buvo atidarytas antrą kartą vykstantis Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumas, po susitikimo pažymėjo G. Nausėda.
„Tai stiprus, teigiamas impulsas mūsų dvišaliams ryšiams“, – komentuodamas susitikimą pabrėžė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, Lietuva tvirtai palaikanti partnerystės tarp ES ir Azerbaidžano plėtrą.
„Turime išnaudoti rytų partnerystės teikiamas galimybes bendradarbiauti ir ieškoti būdų gilinti strateginę partnerystę. ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo išplėtimas energetikos srityje padarė teigiamą įtaką ES energetikos rinkai ir padėjo ES žiemos metu apsirūpinti energijos ištekliais“, – žurnalistams prezidentūroje sakė G. Nausėda. Oficialus susitikimas. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Jis taip pažymėjo, kad Lietuva remia taikų ir tvarų Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimą diplomatinėmis priemonėmis ir tvirtai palaiko ES ir transatlantinių sąjungininkų pastangas tai pasiekti.
„Rusijos vykdomo brutalaus karo prieš Ukrainą kontekste mūsų partnerystė įgyja naują prasmę ir šviesą. Turime dirbti kartu, užkertant kelius apeiti sankcijas ir remti Ukrainą iki pergalės“, – pažymėjo G. Nausėda.
Šalių vadovų susitikimo metu, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su Azerbaidžano pirmąja ponia Mehriban Arif gizi Alijeva.
Jau esame minėję: šiandien, gegužės 22-ąją, į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas kartu su žmona Mehriban Arif gizi Alijeva.
Kaip skelbia ELTA, planuojama, kad Azerbaidžano prezidentas Vilniuje susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda. Lietuvos ir Azerbaidžano vadovai numatę aptarti, bent jau taip skelbiama Lietuvos prezidento komunikacijos grupės išplatintame pranešime, dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, inovacijų ir aplinkosaugos srityse, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui. Prezidentai taip pat atidarys Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą.
Tuo metu pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiks su Azerbaidžano pirmąja ponia Mehriban Arif gizi Alijeva, lankysis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Azerbaidžano pasieniečiai. Įteikiama Azerbaidžano vėliava
Apie Azerbaidžano prezidento vizitą į Lietuvą išsamiau papasakosime jam pasibaigus. Man, besidominčiam Kaukazo temomis, rūpi, kaip šiandien elgsis mūsų politikai ir politikos komentatoriai? Ar išdrįsime bent šį sykį viešai, atvirai pareikšti, jog Karabachas, remiantis ne tik tarptautine teise, bet ir istorine tiesa, yra neatskiriama Azerbaidžano teritorija, kurią 1988 – 1994-aisiais neteisėtai okupavo Armėnija? Ar mūsų televizininkai, politikos ekspertai, žurnalistai bent užsimins, jog Azerbaidžanas teisus, tiek jėga, tiek politinėmis priemonėmis susigrąžindamas Juoduoju Sodu vadinamą Karabachą (omenyje turiu 44 dienas trukusią sėkmingą Azerbaidžano karinę operaciją 2020-ųjų rudenį), o Armėnija, visus pastaruosius tris dešimtmečius valdžiusi Karabachą, – neteisi? Ar pripažinsime, jog tai Armėnija elgiasi kaip agresorė, susidūrimo linijose rengdama įvairiausio pobūdžio provokacijas, taip pat ir karines? Ar ištarsime bent keletą žodžių, jog būtent Jerevanas veikia nesąžiningai, nes iki šiol neišveda iš Karabacho visų savo karinių formuočių, o priversta trauktis ciniškai minuoja paliekamas žemes? Ar prisiminsime, kaip 2020-aisiais Armėnija ciniškai apšaudė su Karabachu niekaip neusijusius Azerbaidžano miestus Giandžą, Gubą ir Bardą? Vos tik numatomos Taikos derybos, Jerevanas apšaudo Azerbaidžano pasieniečius šaukdamas, esą tai azerbaidžaniečių kariai pirmieji pakėlė ginklą. Ir Lietuva linkusi patikėti. Armėnija į Karabachą vis dar desperatiškai mėgina įvežti karinės amunicijos, o kai azerbaidžaniečių kariai neleidžia įvežti, kaltina azerbaidžaniečius trukdant gabenti … maisto produktus neva badaujantiems Karabacho armėnams. Žodžiu, griebiasi įvairiausių niekšybių.
Azerbaidžano pasienio punktas
Pastaruosius keliolika metų stebint Lietuvos viešąją informacinę erdvę užfiksavau daug skandalingų pavyzdžių, kai net oficialių Lietuvos įstaigų vadovai, kilus bent mažiausiam Azerbaidžano ir Armėnijos nesutarimui, entuziastingai puola kaltinti ne agresorę Armėniją, bet auka tapusį Azerbaidžaną. O jei oficialiojo Baku atvirai nekaltina, tai vis tiek gudrauja: esą konfliktas dėl Karabacho – labai painus, kad būtų galima nustatyti teisiąją ir kaltąją puses, esą Azerbaidžanas – daug sykų stipresnis už mažytę Armėniją, esą Azerbaidžanas neturi teisės karinėmis priemonėmis susigrąžinti savų žemių (o štai Ukraina, Sakartvelas (Gruzija) – turi teisę?). Televizijos ekranuose ir internetiniuose portaluose lietuviai taip painiai pasakoja, kad niekaip nesuprasi, kas teisus, o kas – kaltas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda gegužės 22 dieną susitiks su oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančiu Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu.
Lietuvos ir Azerbaidžano vadovai aptars dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, inovacijų ir aplinkosaugos srityse, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui. Prezidentai taip pat atidarys Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiks su Azerbaidžano pirmąja ponia Mehriban Arif gizi Alijeva, lankysis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
09.40 Oficiali nuotrauka ir pasirašymas svečių knygoje (Baltoji salė)
10.05 Bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Azerbaidžano dokumentų pasirašymo ceremonija (Baltoji salė)
10.15 Lietuvos ir Azerbaidžano delegacijų susitikimas (Derybų salė)
11.10 Pasisakymai žiniasklaidai (Baltoji salė)
14.00 Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumo atidarymas (Grand Hotel Kempinski Vilnius)
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
XXX
Slaptai.lt redakcijos prierašas
Ką derėtų prisiminti apie Lietuvos ir Azerbaidžano ryšius
Azerbaidžano vėliava
Lietuva ir Azerbaidžanas tarpvalstybinius santykius pirmą sykį užmezgė 1918 liepos 23 dieną, kai Lietuvos Taryba savo atstovu Kaukazo valstybėse paskyrė Tbilisyje rezidavusį P. Dailidę. Jis ėjo Lietuvos Respublikos atstovo Užkaukazės respublikose pareigas. 1919–1920-aisiais Baku mieste dirbo Lietuvos konsulatas (konsulas – Vincas Krėvė Mickevičius).
1920-aisiais Sovietų Rusijai okupavus Azerbaidžaną, lietuvių ir azerbaidžaniečių bendradarbiavimas buvo sužlugdytas iki pat SSRS subyrėjimo 1990-ųjų.
Azerbaidžanas pripažino Lietuvos nepriklausomybę po Sovietų Sąjungos griūties 1991 metų rugsėjo 10 dieną. 1991-ųjų gruodžio 20-ąją Lietuva pripažino Azerbaidžaną esant nepriklausoma valstybe. Nuo 1992 iki 1995-ųjų trejetą metų Vilniuje pirmiausia veikė Azerbaidžano atstovybė. O 1995-ųjų pabaigoje jau užmegzti šalių diplomatiniai santykiai. 2001–2006-aisiais Lietuvai Azerbaidžane pirmoji atstovavo Halina Kobeckaitė (jos rezidencija buvo Turkijoje). 2007–2011-aisiais pirmoji Azerbaidžano ambasadorė Lietuvoje buvo Naira Shakhtahtinskaya (2007 – 2011-ieji metai). 2013 – 2019-aisiais metais Lietuvoje rezidavo nepaprastasis ir įgaliotasis Azerbaidžano ambasadorius Hasan Mammadzada. Nuo 2019-ųjų Azerbaidžano ambasadai Vilniuje vadovauja ambasadorius Tamerlanas Garajevas.
Azerbaidžano lyderio Ilhamo Alijevo šių metų gegužės 22-osios vizitas į Lietuvą – ne pirmasis. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas jau yra lankęs Lietuvą su trimis oficialiais vizitais. Tai nutiko 2007 ir 2013 metais. Į Azerbaidžaną oficialių vizitų buvo atvykę ir Lietuvos prezidentai. Tai – prezidentas Valdas Adamkus (2005, 2006, 2007, 2008), prezidentė Dalia Grybauyskaitė – 2011-aisiais, o prezidentas Gitanas Nausėda – 2022 metais.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kadenciją baigusios valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės teiginius, esą jos vadovavimo laikotarpiu tokių situacijų kaip kilęs skandalas dėl ministrės Jurgitos Šiugždinienės būtų išvengta, prezidentas Gitanas Nausėda sako priėmęs kaip juoką. Pasak Daukanto aikštės lyderio, būtent prezidentūroje šeimininkaujant D. Grybauskaitei, savivaldoje vešėjo ydinga išmokų reglamentavimo sistema.
„Tai, ką pasakė buvusi prezidentė, aš priimu kaip juoką. Bet nelabai vykusį, nes kaip tik prie jos visa tai ir vyko. 10 metų“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Prezidentas nurodo, kad prezidentės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė turėjo gerokai artimesnius santykius su konservatoriais – kitaip nei jis. Visgi, klausiamas, ar ketina susitikti ir aptarti ažiotažą sukėlusias istorijas su premjere, G. Nausėda tiesiogiai neatsakė, tačiau pažymėjo, kad yra „nusiteikęs kalbėtis su žmonėmis, kurie nori klausytis“.
„Matote, mes turime tokią politinę situaciją, kokią turime. Jūs žinote, kokie buvo santykiai su konservatorių Vyriausybe buvusios prezidentės, kokie yra mano santykiai. Jie dinamiški, jie įdomūs. Pagyvensime – pamatysime“, – santykius su Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybe apibūdino G. Nausėda.
„Aš visada nusiteikęs kalbėtis su žmonėmis, kurie nori klausytis“, – nurodė politikas, klausiamas apie planus susitikti su premjere.
ELTA primena, kad ketvirtadienį dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė pareiškė, jog jos vadovavimo šaliai metu tokių situacijų, kai į skandalus įsivėlę politikai tęsia darbą Vyriausybėje, būtų išvengta.
„Prie manęs, taip vadinamoje situacijoje, tokių situacijų nebūtų buvę“, – žurnalistams Seime sakė D. Grybauskaitė, klausiama, ar, jos nuomone, J. Šiugždinienė gali tęsti darbą Ministrų kabinete.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Apie tai, kad J. Šiugždinienė turėtų apsvarstyti ateitį poste, ketvirtadienio vakarą netiesiogiai užsiminė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis nurodė, kad į ažiotažą sukėlusią istoriją įsivėlę ministrai turėtų pasekti jo buvusio patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu. Pastarasis taip pat buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir šio skandalo kontekste ketvirtadienį pranešė pasitraukiantis iš valstybės vadovo patarėjų komandos. G. Nausėda prašymą tenkino.
„Kur kas skaidresnis klausimo sprendimas būtų toks, jeigu ir kiti politikai pasielgtų taip pat, kaip Povilas“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.
„Mes politinės kultūros kartelę laikome tame lygyje, kuriame laikome. Pažiūrėsime, kokiame lygyje ją laiko Vyriausybė”, – pridūrė jis.
Kaip ELTA anksčiau skelbė, klausimai dėl J. Šiugždinienės kilo po to, kai prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Centai ir eurai. Slaptai.lt nuotr.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ši ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.
VSD ženklas. Slaptai.lt fotografija
Po ilgų diskusijų koalicijos gretose, Seimo valdantieji nutarė išsikviesti į parlamentą Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį, reikalaujant atsakyti į klausimus dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos veiklos 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
Taip pat dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktos informacijos ketinama išsiųsti dešimtį klausimų ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Kaip ELTA skelbė anksčiau, preliminarūs klausimai dėl knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ buvo suformuluoti jau kovo mėnesį ir aprėpė ne tik VSD, bet ir patį prezidentą Gitaną Nausėdą bei VRK.
Valdantieji iki šiol tarėsi, kokia forma turėtų būti tiriama pranešėjo informacija. Diskutuota ir parlamentinio tyrimo iniciatyva.
Visgi, institucijoms pateikiant klausimus, neatmetama, kad parlamentas vis tiek gali imtis specialiosios komisijos formavimo. Pasak Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos, tai priklausys nuo D. Jauniškio ir VRK atsakymų.
„Parlamentinio tyrimo – laikinosios tyrimo komisijos iniciatyva čia niekaip nėra atmesta. Mes visą laiką sakėme, kad laikinąsias tyrimo komisijas esame linkę inicijuoti, kai matome, jog paprastesniais būdais atsakymų į svarbius klausimus negalime gauti. Esame minėję, kad būtume linkę pradėti nuo paprasto klausimų formulavimo VSD vadovui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai“, – Eltai sakė J. Razma.
„Nesu didelis optimistas, kad VSD vadovas labai sąžiningai ir konkrečiai atsakys į klausimus. Bet pabandyti reikia. Gal mes būsime maloniai nustebinti ir sulauksime aiškių atsakymų. Kokie atsakymai bebūtų, parlamentinio tyrimo laikinosios komisijos kūrimo laukas taps aiškesnis. Bus galima tokios komisijos poreikį pagrįsti jei, pavyzdžiui, VSD vadovas į kažkuriuos konkrečius klausimus aiškiai neatsakys“– teigė konservatorius.
D. Jauniškio klausiama, ar sutiktų atsakyti į 15 klausimų pasitikrinant poligrafu
Penktadienio popietę parlamentarai registruoja projektą, kuriame – 15 sudėtinių klausimų D. Jauniškiui.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
Parlamentarai domisi knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktomis aplinkybėmis dėl tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimo – keliamas klausimas, kokiu pagrindu D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai. Taip pat norima sužinoti, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos patikros rezultatai, kaip jie buvo perduoti politiko kolegoms.
Be to, siekiama susipažinti ir kokia tvarka departamentas vadovaujasi, atlikdamas fizinių asmenų tikrinimus – ar VSD priima pavienių asmenų prašymus patikrinti kitus asmenis.
Keletas klausimų nukreipti tiesiai į patį D. Jauniškį. Pavyzdžiui, Seimo nariai klausia, ar tada, kai parlamentą pirmą kartą pasiekė pranešėjo liudijimai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) ėmėsi tyrimo, D. Jauniškis pateikė visą tikrovę atitinkančią informaciją. Greta punktų, susijusių su VSD, parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija. Taip pat domimasi D. Jauniškio ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio ryšiais.
Galiausiai, D. Jauniškiui keliamas klausimas ir dėl to, ar šis sutiktų į klausimus atsakyti pasitikrinant poligrafu.
Vadovaujantis Seimo statutu, D. Jauniškis turės atsakyti į politikų suformuotus klausimus jau antradienį, plenarinio posėdžio metu.
Pirmadienį klausimų sulauks VRK
Nusprendus į Seimo tribūną pasikviesti D. Jauniškį, pirmadienį atitinkami klausimai, susiję su G. Nausėdos prezidentinės rinkimų kampanijos finansavimu, bus perduoti ir VRK.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
Visgi, pasak J. Razmos, kolegos vis dar derina paskutines kreipimosi detales.
„Klausimyną VRK išsiųsime galbūt pirmadienį, nes dar deriname klausimus. Tuo tarpu VSD vadovui klausimai turėtų būti išsiųsti dar šiandien“, – sakė politikas.
ELTA primena, kad kovo mėnesį parlamento valdantieji suformulavo klausimus tyrimui dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos. Iki šiol tęsėsi diskusijos, kokia forma pastarieji klausimai bus pristatyti ir pateikti atitinkamoms institucijoms.
Klausimai aprėpia ne tik VSD veiklą bei departamento vadovą Darių Jauniškį, bet ir prezidentą Gitaną Nausėdą, jo rinkiminę komandą, kampanijos finansus. Taip pat dalis klausimų buvo orientuota ir į galimus Prezidentūros ryšius su verslininku Igoriu Udoviciu. Parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija.
Svarbiausias klausimas
Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente gimė pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministro Gabrielius Landsbergis, komentuodamas praėjusią savaitę vykusį prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimą, neslepia, kad vis dar turi nuogąstavimų dėl vokiečių karių brigados dislokavimo Lietuvoje.
Ministras sako, kad nėra aišku, dėl ko konkrečiai valstybių vadovai sutarė, mat, G. Nausėdos ir O. Scholzo susitikimo išvakarėse pats Lietuvos prezidentas vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ nuolatinį brigados dislokavimą įvardijo „kaip vieną iš variantų“.
„Tai dabar klausimas, dėl kurio iš tų įvairių variantų jis susitarė“, – interviu Eltai sakė G. Landsbergis.
Kaip tvirtino politikas, yra indikacijų, leidžiančių ir dabar sakyti, kad Vilnius ir Berlynas skirtingai supranta praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą dėl Vokietijos karių brigados Lietuvos teritorijoje dislokavimo.
„Susitarimai yra ne tik skirtingai skaitomi. Yra skaitomi apskritai skirtingi susitarimai. Mes skaitome anglišką variantą – dėl kurio derėjomės. Vokiečiai skaito vokišką, kurį jie išsivertė iš angliško, praleisdami tam tikrus žodžius. Tai yra nemaloni situacija. Tai yra apmaudi situacija. Aš nebūčiau norėjęs tokioje situacijoje atsidurti. Dabar aš norėčiau, kad Lietuva išgrynintų savo nacionalinio saugumo interesą, nenuleistų rankų ir toliau dėl jo dirbtų“, – teigė G. Landsbergis, išskirtinio interviu Eltai metu detaliai paaiškindamas savo pozicijos logiką. Prezidentas Gitanas Nausėda – Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Tai (brigada – ELTA) yra mūsų strateginis imperatyvas. Mes esame saugesni, kai mes turime Aljanso partnerių karius. Nebent kažkas mano, kad to nebereikia dabar daryti. Kad interesas pasikeitė. Jei ne – mes turime dėti visas pastangas, visų institucijų pastangas, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau mūsų sąjungininkų karių. Aš stengiuosi perduoti tą suvokimą, bet dabar mes gavome atsakymus, kad gal kažkada, kad palaipsniui pas mus kažką didins“, – sakė G. Landsbergis.
Prezidentas pranešė, kad su Vokietijos kancleriu sutarta brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui
Praėjusią savaitę Berlyne viešėjęs prezidentas pranešė, kad su Vokietijos kancleriu O. Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – Prezidentūros atsiųstame vaizdo komentare teigė G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, Berlynas „išreiškė norą stebėti ir vertinti“, kaip Lietuvai sekasi kurti brigadai aprūpinti būtinas sąlygas.
„Jie visiškai palaiko mūsų pastangas netgi paspartinti infrastruktūros sukūrimą iki 2026 m. Šios mūsų pastangos bus atlygintos atitinkamu Vokietijos karinės galios didėjimu Lietuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Toks yra mūsų sutarimas, vertiname sutarimą ir jo įgyvendinimą kaip tam tikrą procesą, žingsnis po žingsnio. Tikiu, kad mums pavyks šį planą įgyvendinti iki galo“, – pabrėžė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Lietuvos ir Armėnijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Vaagnas Chačaturianas. LR prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Taip, balandžio 19-ąją Vilniuje viešėjo Armėnijos prezidentas Vaagnas Chačaturianas. Taip, balandžio 19-ąją surengtas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos oficialus susitikimas su Armėnijos Prezidentu Vaagnu Chačaturianu. Taip, darbotvarkė, kaip skelbė Lietuvos prezidento komunikacijos grupė, turininga: aptarė dvišalį bendradarbiavimą, Armėnijos ir Europos Sąjungos suartėjimą per Rytų partnerystės programą, Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimą diplomatinėmis priemonėmis, Rusijos karą Ukrainoje.
Juodojo Sodo tragedija. Dailininko Antano Šakalio mozaika. Slaptai.lt nuotr.
Oficialiame Lietuvos prezidento internetiniame puslapyje dar tvirtinta: Lietuva nuosekliai remia Armėnijos pastangas apsaugoti suverenitetą ir vykdyti demokratines reformas, o Prezidentas G. Nausėda teigė, kad „Lietuva, pirmoji valstybė 1991 metais pripažinusi Armėnijos nepriklausomybę, prisimena bendrą skaudžią sovietinę istoriją, o ilgametė tarpusavio parama vieni kitų kovai už apsisprendimą ir nepriklausomybę yra svarbus tarpusavio santykių pagrindas“.
Kokių dar gražių žodžių ir minčių pažėrė G. Nausėda? Mūsų Prezidentas patikino Armėnijos vadovą, kad Lietuva tvirtai remia įvairialypį Armėnijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą. „Lietuva tvirtai palaiko Europos Sąjungos ir mūsų transatlantinių sąjungininkų pastangas stiprinti Armėnijos suverenitetą ir atsparumą išorės ir vidaus grėsmėms. Kaip ES narė, Lietuva pasirengusi padėti siekti ilgalaikės taikos, kuri yra būtina kuriant klestinčią demokratinę Jūsų šalies ateitį“, – sakė Lietuvos Prezidentas.
Lietuvos ir Armėnijos Prezidentai, be kita ko, aptarė ir Rusijos karą Ukrainoje, jo pasekmes Europos ir regiono saugumui. „Šiandien mūsų žemyną drebina nuo Antrojo pasaulinio karo neregėta agresija ir smurtas. Dabar kaip niekad akivaizdu, kad mūsų šalių nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas negali būti laikomi savaime suprantamais dalykais“, – sakė Lietuvos Prezidentas.
ASALA skirtas paminklas Jerabluro karių kapinėse (Jerevanas)
Tada abiejų šalių vadovai atidarė Lietuvos ir Armėnijos verslo forumą.
O Pirmoji ponia Diana Nausėdienė taip pat nesėdėjo sudėjusi rankų: kartu su Armėnijos Prezidento dukra Arpine Chačaturian lankėsi Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jurginėlis“ bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centre.
Remiantis LR Prezidento kumunikacijos išplatintais tekstais, – nors apsiverk iš laimės, kaip viskas gražu, prasminga, teisinga, demokratiška, civilizuota.
Giandža – po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Tačiau visa tai – tik išorė, tik paviršius. Tikrasis Armėnijos veidas – visai kitoks. Armėnija iki šiol negrąžinusi Azerbaidžanui visų iš jo neteisėtai 1988 – 1994 metais atplėštų teritorijų. Omenyje turiu Karabachą ir septynetą gretimų rajonų. Visa tarptautinė bendrija, įskaitant ir Lietuvą, pripažįsta, jog Karabachas – ne Armėnijos, o būtent Azerbaidžano žemė. Oficialusis Baku iki 2020-ųjų rudens kantriai prašė, jog Vakarai padėtų iš Armėnijos atgauti šį regioną taikiomis priemonėmis.
Bet Vakarai gudravo: viešai pripažindavo Azerbaidžano teisę į Karabachą, užtat slapta rėmė armėniškąjį separatizmą ir pusiau oficialiai prievartavo azerbaidžaniečius, kad šie Armėnijai paaukotų Karabacho regioną.
Barda po Armėnijos artilerijos apšaudymo 2020-ųjų rudenį
Mano supratimu, Azerbaidžanas pasielgė teisingai: 2020-ųjų rudenį karinės operacijos metu pamėgino išvaduoti Karabachą jėga. Per 44 dienas trukusią karinę operaciją didžiąją dalį Karabacho susigrąžino. Armėnijos separatistai, padedami vadinamųjų „rusų taikdarių“, dabar kontroliuoja vos keleta procentų.
Deja, oficialusis Jerevanas vis tiek nerimsta. Užuot taikiai pasitraukęs iš žemių, kurios jam nepriklauso, rengia įvairiausio pobūdžio provokacijas. Diplomatines, diversines, karines. Oficialusis Jerevanas vis dar kaulina paramos iš Vakarų, kad Paryžius, Briuselis ar Strasbūras spustelėtų azerbaidžaniečius kompromisams. Pavyzdžiui, užpuola azerbaidžaniečių pasieniečius, o paskui šaukia, kad tai azerbaidžaniečių kariai šaudo (nors šie imasi tik atsakomųjų veiksmų). Tuomet reikalauja karinės pagalbos tai iš Maskvos, tai iš Paryžiaus. Slapta atsiveža ginklų net iš agresyvaus, totalitarinio Irano. Savo teritorijoje Giumri mieste vis dar laiko Rusijos karinę bazę. Vis dar nepasmerkę savo teroristų iš ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak organizacijų. Remiantis lietuviška patarle, pats muša – pats rėkia.
Hodžaly tragediją primenantis plakatas
Armėnijos prezidento V. Chačaturiano oficialus vizitas į Vilnių – viena iš informacinių Jerevano provokacijų. Pažiūrėkit, kokie mes gražūs, taikūs. Organizuojame ekonominius forumus, norime tapti Europos Sąjungos dalimi, mums rūpi vaikų darželiai ir sunkiai sergantys ligoniai. Žodžiai – teisingi, o darbai – niekingi. Negrąžina Azerbaidžanui prieš kelis dešimtmečius neteisėtai okupuotų žemių, seka pasakas apie prieš tūkstantį metų ten neva egzistavusią kažin kokią Armėnijos karalystę, sąmoningai nutyli, kaip kadaise azerbaidžaniečius žiauriai vijo ne tik iš Jerevano, bet ir iš Karabacho sostinės Hankendžio (iš viso – maždaug milijonas pabėgėlių). Slepia, kaip dar visai neseniai organizavo kruvinus teroristinius išpuolius Europoje, JAV, Australijoje, kaip dabar žiauriai elgiasi su jų nelaisvėn patekusiais azerbaidžaniečių kariais.
Azerbaidžaniečių pabėgėliai. Taip gyveno iš savo namų išvyti azerbaidžaniečiai
Mano supratimu, Lietuva neturėtų šiandien priimti nė vieno Armėnijos politiko: nei prezidento, nei premjero, nei kultūros ar sporto ministro. Pirma apsišluokite savo kieme: atiduokite Azerbaidžanui tai, ką klasta ir jėga užgrobėte 1988 – 1994-aisiais metais, atsiprašykite Azerbaidžano už jam padarytas skriaudas (apie kompensacijas – nė nekalbu), pažadėkite, kad daugiau nerengsite pasienio zonose provokacijų, štai tada būsite laukiami svečiai Vilniuje. O kol elgiatės labai panašiai kaip kaimynines šalis puldinėjanti Rusija, – jums Lietuvos vartai užtverti.
Jei vis tik oficialus Armėnijos prezidento vizitas į Vilnių buvo neišvengiamas, Lietuvos prezidentas privalėjo bent paklausti pono Vaagno Chačaturiano: kada iš Karabacho išvesite visus savo separatistus? Bet, remiantis oficialiais LR prezidento komunikacijos grupės pranešimais, mūsų prezidentas apie tai nė neužsiminė.
Lietuvos prezidentūra praneša, kad Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančiu Armėnijos prezidentu Vaagnu Chačaturianu. Planuojama, kad susitikime valstybių vadovai aptars dvišalį bendradarbiavimą, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui.
Prezidentai taip pat dalyvaus Lietuvos ir Armėnijos verslo forume, kuriuo siekiama stiprinti šalių ekonominį bendradarbiavimą įvairiose srityse.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Armėnijos prezidento dukra Arpine Chačaturian lankysis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, kur viešnią supažindins su pažangiomis technologijomis, skirtomis neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūrai.
Taip pat primenama, kad pernai gegužę prezidentas G. Nausėda su oficialiu vizitu taip pat lankėsi Armėnijoje. Susitikime su V. Chačaturianu šalies vadovas tuomet akcentavo, kad Lietuva palaiko glaudesnę ES ir Armėnijos integraciją.
Tai – oficiali informacija, kurią skelbia tiek Lietuvos prezidento kanceliarija, tiek informacinė agentūra ELTA.
O kas – nutylima?
Vaagnas Chačaturianas – penktasis Armėnijos prezidentas. Jis inauguruotas 2022-ųjų metų kovo 13 dieną. Prezidentauja dar tik vienerius metus. Ironiškai kalbant – naujokas. Tačiau jau spėjo apsikvailinti. Apsijuokė viso pasaulio akyse. Jo poelgiu pasipiktino milijonai žmonių visame pasaulyje.
JK karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.
Omenyje turiu akibrokštą Vestminsterio salėje prie Karalienės Elžbietos II karsto. 1000 metų senumo pastate draudžiama naudoti bet kokius fotoaparatus, bet kokias filmavimo kameras. Ypač tai buvo aktualu Karalienės Elžbietos II laidotuvių metu. Visiems įeinantiems į Vestminsterio abatiją duotas griežtas instruktažas – jokių fotografijų, jokių vadinamųjų „asmenukių“.
Be abejo, su elgesio taisyklėmis buvo supažindintas ir Armėnijos prezidentas. Tačiau palydėtas prie VIP alėjos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Monarchės karstą, jis nusispjovė į griežtas padorumo taisykles. Armėnijos prezidentas paprašė savo pagalbininko, kad šis mobiliuoju telefonu įamžintų jį prie karsto (kita versija – neuždraudė padėjėjui fotografuoti). Taigi Armėnijos prezidentas leido sau nusifotografuoti prie Anglijos ąžuolinio karsto su vėliavomis. Taip jis įžeidė šviesų Karalienės Elžbietos II atminimą. Tuo pačiu buvo įžeisti milijonai Karalienę Elbietą II mylinčių ir gerbiančių britų, Jungtinėn Karalystėn atvykusių svečių iš viso pasaulio.
Apie šį Armėnijos prezidento netaktą pirmasis prabilo britų leidinys thesun.co.uk, apie šį akibrokštą rašė viso pasaulio spauda. Niekas kitas iš svečių taip nepasielgė kaip Armėnijos prezidentas.
Belieka iškelti retorišką klausimą – jei Armėnijos prezidentas V. Chačaturianas taip įžūliai elgiasi viešai, viso Pasaulio akivaizdoje, kokių bjaurasčių jis gali iškrėsti tuomet, kai bus mažiau matomas?
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūra tvirtina, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda nėra bendravęs su KGB pareigūnais. Taip Prezidentūra atsakė į viešojoje erdvėje keliamus klausimus, po to kai paaiškėjo, jog šalies vadovas 1988 m. buvo įstojęs į Komunistų partiją.
„Prezidentas nėra bendravęs su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais“, – Eltai perduotame komentare teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
„1989 m. Prezidentas dalyvavo tuometinės LSSR švietimo ministerijos paskelbtoje atrankoje dėl stažuotės Vokietijoje. Šiuo klausimu Prezidentas bendravo tik su LSSR švietimo ministerijos atstovais ir per juos – su Manheimo universitetu“, – komentare teigė patarėjas.
Praėjusią savaitę pasirodžius informacijai apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai, visuomenininkas Andrius Tapinas viešai kėlė klausimą, ar prezidentui, daugiau nei prieš 30 metų aplikavusiam gauti stipendiją studijoms Vokietijoje, neteko bendrauti su KGB pareigūnais. A. Tapinas viešai suformulavo 3 klausimus.
„1. Kelintais metais Nausėda aplikavo norėdamas gauti DAAD stipendiją studijoms Vakarų Vokietijoje? Su kuo vyko pokalbiai, kas turėjo patvirtinti tokią aplikaciją?
2. Ar narystė komunistų partijoje buvo privaloma sąlyga gauti leidimui tokiai stažuotei Vakarų Vokietijoje?
3. Ar prieš patvirtinant stipendiją Nausėda turėjo susitikimus su Sovietų Sąjungos KGB struktūra, jei taip – koks buvo pokalbių turinys? Ar buvo iškeltos kokios nors bendradarbiavimo sąlygos?“, – feisbuke rašė A. Tapinas.
KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones
Kaip anksčiau pranešė ELTA, apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai pirmasis paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Dokumentai, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu ir pareiškė, kad G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
Viešojoje erdvėje kilus rezonansui G. Nausėda išplatintame komentare žiniasklaidai pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida. Prezidentas tvirtino, kad 1988 m. įstojo į Komunistų partiją, nes troško mokslininko karjeros.
Visgi, aiškindamas atskleistų faktų apie jo narystę Komunistų partijoje aplinkybes G. Nausėda prakalbo apie jo atžvilgiu vykdomą „politinę medžioklę“. TV3 televizijai šalies vadovas teigė, kad artėjant 2024 m. prezidento rinkimams jo kritikai vykdo prieš jį nukreiptas „tam tikras akcijas“.
Keletas šalies vadovo buvusių patarėjų žiniasklaidai patikino nežinoję, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai. Viena jų – Regina Statkuvienė. LRT radijui ji tvirtino, kad sužinojus apie nuslėptą prezidento biografijos detalę jai buvo „žmogiškai tikrai skaudu“. Be to, ji pripažino, kad nebūtų dirbusi Prezidentūroje, jeigu būtų žinojusi apie G. Nausėdos narystę partijoje.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Nedaug kas iš mūsų ,,laisvos žiniasklaidos“ išspausdins ar portale patalpins šį mano gan kuklų, bet, manau, daugeliui Lietuvos žmonių gan svarbų klausimą. Tačiau, kaip sakoma, nepabandžius nesužinosi.
Nesileisiu į ilgas peripetijas dėl LR Prezidento Gitanos Nausėdos priklausymo TSKP. Jau ir taip bene didžiulis vežimas prirašytas, o dar daugiau prikalbėta. O kokie vertinimai. Beje, ženkliai įdomesni vertintojai. Jie gi visi save įrašę į ,,teisuolius“. Jie skaidrūs kaip krištolas, nieko amoralaus nepadarę ir net niekada neklydę. Todėl jiems ir privilegija kitus teisti bei moralizuoti. Tik čia kirba toks kirminėlis – ar jie tikrai tokie dori, kaip bando save pateikti? Ir tas nešvarumo jausmas neapleidžia. Juolab, kad visa ši istorija net sudilusio skatiko neverta. O koks dėmesys, kiek triukšmo. Net kyšininkus bei pedofilus pamiršome. Ką jie – palyginus su šia ,,istorija“, kuri net prieš ,,pranešėją“ nublanksta… O čia dar vienas kirminiukas krebžda – gal ji ir ,,išdygo“, kad ta pirmoji nesuveikė?
Tačiau mano vienintelis klausimas ženkliai svarbesnis ir paprastesnis. O kur jūs ponai ir ponios ,,teisuoliai“ buvote, kokiu letargo miegu miegojote, kad pražiopsojote, juk 2009 metais Lietuvos Respublikos Prezidente tapo Mykolo Burokevičiaus partijos narė Dalia Grybauskaitė?
Nežinantiems, ne tokios ir senos, mūsų istorijos paaiškinu išsamiau, nes tai gan svarbu. 1989 m. gruodžio mėnesį, pirmoji visoje SSRS, atsiskyrė nuo Maskvos Lietuvos komunistų partija, kuriai vadovavo Algirdas Mykolas Brazauskas vėliau (1993 m.) tapęs LR Prezidentu. Tai buvo istorinės reikšmės įvykis, nutiesęs kelią į mūsų Nepriklausomybę. Ir Tauta tai suprato, bei palaikė. Po suvažiavimo įvykęs miting as, į kurį susirinko pilnutėlė Katedros aikštė, tai patvirtino. Deja, nei suvažiavime, nei mitinge bei pačioje atsiskyrusioje nuo Maskvos LKP nebuvo būsimos Prezidentės D. Grybauskaitės. Ir būti negalėjo, nes ji ir toliau dirbo Maskvai savo partinėje mokykloje, kurią savo žinion perėmė Maskvos TSKP Centro komitetas. Dirbo ten ir po 1990 m kovo 11d., net buvo paaukštinta pareigose. O savo biografijoje ponia D. Grybauskaitė, švelniai tariant, gudrauja: apie priklausymą partijoms ji rašo „Priklausyme partijoms”: 1979–1989 m. Lietuvos komunistų partijos narė. Nuo 1990 m. nepartinė.
Dalia Grybauskaitė Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Deja, bet tai – ne TIESA. Ji iki 1990 metų antros pusės buvo TSKP narė arba liaudyje vadinama burokevičininkė arba ant TSKP platformos (juos vadino platformininkais, nes jie liko ištikimi Maskvai) ir buvo prieš Lietuvos Nepriklausomybę. Nebūdama toje Maskvos partijoje ji negalėjo toliau dirbti partinėje mokykloje, o joje tuo metu net buvo paaukštinta, tapo moksline sekretore.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeika atkreipia Demsie (portalas Delfi 2023-04-05), kad visoje šioje istorijoje daug svarbiau, jo nuomone, ar tu pasirinkai, ypač po 1990m. kovo 11 d. atsiskyrusią LKP, ar likai su Maskvos, t.y. su M. Burokevičiaus partija. Negalima nepritarti profesoriui, jis 100 proc. teisus.
Būtent šiuo nedideliu rašinėliu noriu užduoti visiems ,,teisuoliams“ vienintelį klausimą, kur jūs buvote, kai Tauta net du kartus iš eilės rinko LR Prezidente M. Burokevičiaus partijos narę. Jūs tylėjote lyg žuvys. Ar jums kas liežuvius buvo prisiuvęs, o dabar atrišo. Nors ir dabar jūs bandote D. Grybauskaitę pateikti kaip teigiamą heroję. Teigiate, kad ji savo biografijoje nurodė, kad buvo partijoje. Taip, nurodė. Deja, nedidelė smulkmenėlė, pamiršo nurodyti, kurioje ir tikslią datą. Bet čia matomai jums – smulkmena?
Tik jei jūs taip ,,principingai“ ir vieningai būtumėte tada (2009 m.) mums aiškinę, kad tai nedora, koo Gero, bent dauguma mūsų būtų išgirdę. Tik tada būtų neišsipildžiusi Vytauto Landsbergio pranašystė: Lietuva nebūtų turėjusi ,,…savo Lietuvos Dalios…“…
Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas
