Prezidentas: svarbu, kad šachmatų žaidimas pasklistų po visas Lietuvos mokyklas. R. Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį įteikė Prezidento taurę Lietuvos pradinių klasių šachmatų čempionato nugalėtojams – mokyklos „Saulės gojus” 4 klasės komandai.
Kovo mėnesį Lietuvos pradinių mokyklų klasės buvo pakviestos dalyvauti šachmatų turnyre Prezidento taurei laimėti. Turnyre dalyvavo 81 komanda – daugiau nei 700 dalyvių iš visos Lietuvos mokyklų. Į finalinį etapą Prezidento rūmuose buvo pakviestos 14 geriausiai atrankoje pasirodžiusių komandų.
Prie turnyro organizavimo prisidėjo daugiau nei 30 mokytojų, trenerių, informacinių technologijų specialistų, šachmatų entuziastų, turnyro atrankos metu sužaistos daugiau nei 2000 šachmatų partijų, finalinio etapo Prezidento rūmuose metu – dar 500.
„Svarbu, kad šachmatų žaidimas pasklistų po visas Lietuvos mokyklas, kad kuo daugiau vaikų nuo pat mažumės patirtų daug gerų savybių ugdantį šachmatų džiaugsmą”, – sveikindamas nugalėtojus sakė šalies vadovas. Šachmatų partija. Slaptai.lt nuotrauka
G. Nausėda padėkojo turnyro organizatoriui, šachmatų populiarintojui Jonui Sidabrui ir visiems savanoriams, sukūrusiems nuostabią šachmatų šventę. Atskirai prezidentas padėkojo ir Vilniaus Antakalnio pradinės mokyklos, kurios Ukrainos vaikų klasės komanda taip pat žaidė finaliniame turnyro etape, direktorei Anetai Lapcun už vaikų iš Ukrainos priėmimą ir įtraukimą į vienijančias veiklas.
Antrąją vietą turnyre užėmė VGTU inžinerijos licėjaus 4f klasės komanda, trečiąją ir ketvirtąją pasidalijo Marijampolės „Ryto” pagrindinės mokyklos 4c klasės ir Tauragės „Šaltinio” progimnazijos 4d klasės komandos.
Prezidentas ir jo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas su Prezidento taurės nugalėtojų komanda – mokyklos „Saulės gojus” 4 klase – sužaidė šachmatų simultaną. Didžioji partijų dalis baigėsi lygiosiomis.
Prezidento Gitano Nausėdos vizitas Armėnijoje. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Vilnius/Jerevanas, gegužės 19 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo oficialų vizitą Armėnijoje ir ketvirtadienio vakarą susitiko su Armėnijos lietuvių bendruomene.
Susitikime šalies vadovas teigė, kad tvirtas ryšys su diaspora yra vienas pagrindinių Lietuvos valstybės prioritetų.
„Lietuvių diasporos paramą jautėme kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės ir stiprinant demokratines vertybes, reikia diasporos paramos Lietuvai ir dabar, kai kovojame su nedemokratinių valstybių keliamais iššūkiais, hibridinėmis atakomis, propagandinėmis kampanijomis prieš Lietuvos valstybingumą”, – Jerevane sakė prezidentas.
Susitikime su Armėnijos lietuviais prezidentas teigė, kad šiandieninių saugumo grėsmių akivaizdoje ypač svarbu branginti ir puoselėti mūsų tautą vienijančią kalbą ir tradicijas, dalyvauti kuriant mūsų Tėvynės ateitį.
G. Nausėda susitikime įteikė valstybės apdovanojimą žinomam Armėnijos literatūros kritikui, vertėjui ir rašytojui Feliksui Bakhchinyanui.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiumi F. Bakhchinyanas apdovanotas už Lietuvos ir Armėnijos kultūros ryšių stiprinimą, lietuvių literatūros klasikų kūrinių – Kristijono Donelaičio „Metų”, Antano Baranausko „Anykščių šilelio”, Maironio „Pavasario balsų”, Jono Biliūno „Laimės žiburio”, Juozo Grušo antologijos „Laimingasis – tai aš”, Sigito Gedos rinkinio „Varnėnas po mėnuliu” – vertimus į armėnų kalbą.
Armėnijos lietuvių bendruomenė įkurta 2017 metais. Bendruomenės nariai inicijuoja įvairius renginius, bendradarbiauja su vietos švietimo, sporto, kultūros ir meno įstaigomis bei veikėjais. Jerevane veikia bendruomenės įsteigta lituanistinė mokykla.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tęsiantis oficialų vizitą Azerbaidžane, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio popietę kartu su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu atidarė Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą, pranešė Prezidentūra.
Kalbėdamas Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume, G. Nausėda teigė įžvelgiąs didelį ekonominio bendradarbiavimo potencialą tarp dviejų valstybių. Pasak Lietuvos vadovo, Azerbaidžano, esamomis aplinkybėmis esančio viena svarbiausių jungiamųjų grandžių tarp Europos ir Azijos, vaidmuo globalioje rinkoje stiprėja ir tai daro šią valstybę Lietuvai patrauklia partnere prekybai, kuriasi galimybės plėtoti verslo ryšius. O Lietuva, šalies vadovo teigimu, Azerbaidžanui gali būti įdomi kaip partnerė aukštųjų technologijų, IT, maisto pramonės, logistikos, atsinaujinančios energetikos srityse.
„Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti verslo partneriams iš Azerbaidžano: turime septynias laisvąsias ekonomikos zonas, vieną geriausiai Europoje išvystytų skaitmeninių infrastruktūrų, pažangų transporto ir logistikos sektorių, didelės krovos neužšąlantį Klaipėdos uostą, puikiai išsilavinusią darbo jėgą, ypač platų ir diversifikuotą žemės ūkio sektorių. Mūsų šalies išsivystymo lygis per pastaruosius porą dešimtmečių augo beprecedenčiu greičiu, puikiai išmanome ES vidaus rinkos veikimą“, – verslo forume sakė Lietuvos prezidentas.
Lietuvos ir Azerbaidžano viešojo sektoriaus, taip pat privataus sektoriaus atstovai forume tarpusavyje pasirašė septynis glaudesnio bendradarbiavimo memorandumus prekybos, technologijų, skaitmenizavimo, transporto ir logistikos, inovacijų, smulkiojo ir vidutinio verslo srityse.
Drauge su prezidentu iš Lietuvos į Baku vykstantį verslo forumą atvyko 15-os Lietuvos verslo įmonių ir verslo struktūrų delegacija.
Šalies vadovas taip pat pakvietė Azerbaidžano verslo delegaciją atvykti į Lietuvą.
Prezidentas Gitanas Nausėda su oficialiu vizitu lankosi Azerbaidžane. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pakvietė į Lietuvą atvykti Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą.
„Pakviečiau Azerbaidžano (verslo – ELTA) delegaciją atvykti į Lietuvą, kaip ir pakviečiau prezidentą su žmona atvykti į Lietuvą ir susipažinti su ta didžiule pažanga, kurią Lietuva padarė nuo paskutinio jo vizito. O jis buvo nei daug, nei mažai – 2013 metais“, – trečiadienį lankydamasis Azerbaidžane sakė prezidentas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
G. Nausėda trečiadienį pradėjo oficialų vizitą Azerbaidžane. Šalies vadovas trečiadienio rytą susitiko su Azerbaidžano prezidentu I. Alijevu. Lietuvos ir Azerbaidžano vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir transporto srityse, taip pat saugumo situaciją Kaukazo regione, Europos Sąjungos (ES) ir Azerbaidžano bendradarbiavimą. Kaip pranešė Prezidentūra, šalių vadovai atidarė Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą.
Kalbėdamas Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume, G. Nausėda teigė įžvelgiąs didelį ekonominio bendradarbiavimo potencialą tarp dviejų valstybių. Pasak Lietuvos vadovo, Azerbaidžano, esamomis aplinkybėmis esančio viena svarbiausių jungiamųjų grandžių tarp Europos ir Azijos, vaidmuo globalioje rinkoje stiprėja ir tai daro šią valstybę Lietuvai patrauklia partnere prekybai, kuriasi galimybės plėtoti verslo ryšius. O Lietuva, šalies vadovo teigimu, Azerbaidžanui gali būti įdomi kaip partnerė aukštųjų technologijų, IT, maisto pramonės, logistikos, atsinaujinančios energetikos srityse.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotrauka
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo oficialų vizitą Azerbaidžane. Šalies vadovas trečiadienio rytą susitiko su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu. Lietuvos ir Azerbaidžano vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir transporto srityse, taip pat saugumo situaciją Kaukazo regione, Europos Sąjungos (ES) ir Azerbaidžano bendradarbiavimą.
Prezidentas susitikime su Azerbaidžano vadovu pažymėjo, kad Azerbaidžanas yra svarbus Lietuvos partneris Kaukaze. Pasak šalies vadovo, taika, stabilumas ir ekonominis augimas Kaukazo regione yra bendras regiono valstybių, Lietuvos ir visos ES interesas. Prezidentas teigė, kad Lietuva pasisako už aktyvesnį ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimą, tam išnaudojant visas esamas galimybes. Pasak šalies vadovo, ES ir Azerbaidžano strateginė partnerystė ypač svarbi Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Prezidentas pabrėžė, kad būtina visomis priemonėmis remti Ukrainą.
Lietuvos vadovas su Azerbaidžano Prezidentu aptarė dvišalio bendradarbiavimo tarp dviejų valstybių plėtros galimybes. Pasak šalies vadovo, Lietuva yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą energetikos srityje, kuris gali būti abipusiškai naudingas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Karas Ukrainoje paskatino Europos valstybes ieškoti energijos šaltinių diversifikavimo galimybių. Azerbaidžaną vertiname kaip patikimą partnerį energetikos srityje, todėl esame suinteresuoti aktyvinti bendradarbiavimą. Lietuva Azerbaidžanui galėtų pasiūlyti sprendimus atsinaujinančios energetikos, ypač – saulės energetikos, srityje“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas taip pat akcentavo įžvelgiantis potencialo bendradarbiauti transporto srityje. Pasak Prezidento, Lietuva yra ES valstybė su puikiai išvystyta infrastruktūra ir gali būti vertinama kaip vartai į ES. Šalies vadovas taip pat paminėjo, kad Lietuvą domina Europos, Kaukazo ir Azijos transporto koridoriaus geležinkelių projektas, kuris galėtų tapti alternatyva egzistuojantiems maršrutams iš Azijos į Europą.
Prezidentas teigė, kad šalys taip pat galėtų plėsti bendradarbiavimą IT, inovacijų ir švietimo srityse. Drauge su valstybės vadovu į Azerbaidžaną atkeliavo gausi verslo delegacija, ieškanti galimybių plėsti veiklą šioje šalyje, taip pat Švietimo ir mokslo, Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijų atstovai.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Gegužės 18 dieną Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotrauka
Valstybių Prezidentai aptaria dvišalį bendradarbiavimą energetikos ir ekonomikos srityse, saugumo situaciją Kaukazo regione, Azerbaidžano ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo temas. Taip pat bus dalyvaujama Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume.
Lietuvos Prezidentas Azerbaidžane dar ketina susitikti su Ministru Pirmininku Ali Asadovu, Baku gyvenančiais lietuviais, padės vainiką Kankinių alėjoje 1990 m. Kruvinojo sausio aukoms.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento kanceliarija
Nuotraukų autorius – Robertas Dačkus (Lietuvos prezidento kanceliarija).
Gegužės 18 dieną šalies vadovas Baku susitiks su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu. Valstybių Prezidentai aptars dvišalį bendradarbiavimą energetikos ir ekonomikos srityse, saugumo situaciją Kaukazo regione, Azerbaidžano ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą, taip pat dalyvaus Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume. Lietuvos Prezidentas Azerbaidžane taip pat susitiks su Ministru Pirmininku Ali Asadovu, Baku gyvenančiais lietuviais, padės vainiką Kankinių alėjoje 1990 m. Kruvinojo sausio aukoms.
Gegužės 19–20 dienomis šalies vadovas Jerevane susitiks su Armėnijos Prezidentu Vahagnu Chačaturianu, Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu, Parlamento Pirmininku Alenu Simonianu. Susitikimuose bus aptarta saugumo situacija Kaukazo regione, demokratinės reformos šalyje, ES ir Armėnijos bendradarbiavimas Rytų partnerystės formatu, taip pat dvišaliai Lietuvos ir Armėnijos santykiai. Prezidentas taip pat susitiks su Armėnijos Patriarchu Karkinu II, lietuvių bendruomene, padės vainiką armėnų Genocido aukoms.
Kartu su Prezidentu į Armėniją ir Azerbaidžaną vyks pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Ji susitiks su šių šalių vadovų sutuoktinėmis, dalyvaus socialinių ir kultūrinių projektų pristatyme.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
G. Nausėda dalyvavo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje Utenoje. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Šeštadienį Utenoje vykusioje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė nė kiek neabejojąs, kad tiek kariai, tiek plačioji visuomenė, jei to reikės ir kils pavojus Lietuvai, susitelks į vieną kumštį, ir visi kaip vienas stos į kovą už Lietuvą, už Europą, už demokratiją ir laisvę.
„Šiandien smagu konstatuoti, kad mūsų kariuomenė daro didelius žingsnius į priekį. Ne tik apsirūpindama naujausia technika, didindama savo karių profesionalumą, bet ir bendradarbiaudama su tokiais pat užsienio valstybių koviniais vienetais. Šiandien NATO – stipri kaip niekad, o mes kaip niekada gerai suprantame Aljanso reikšmę. Matydami tai, kas vyksta Ukrainoje, kaip narsiai kovoja Ukrainos didvyriai, mes suvokiame, kad jie kaunasi ne tik už save, bet ir už mus. Už viso demokratinio pasaulio laisvę“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovo žodžiais, šiandien didžiuojamės ne tik kariuomene, bet ir savo partizanais, laisvės kovotojais. „Džiaugiuosi, kad jaunimas turi galimybę keliauti partizanų takais, susipažinti su ta didžiąja auka, kurią jie atidavė ant Tėvynės meilės aukuro“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas dalyvavo Lietuvos valstybės, istorinės, Ukrainos, Europos Sąjungos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonijoje, tylos minute pagerbė Laisvės kovotojus bei kovojančius Ukrainoje, apžiūrėjo Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų padalinių ginkluotės, technikos, ekipuotės, logistikos ekspozicijas.
Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Kišiniove įsikūrusiame karo pabėgėlių iš Ukrainos centre. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Kišiniovas, gegužės 7 d. (ELTA). Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, tęsiantis darbo vizitą Moldovoje, šeštadienį lankėsi Kišiniove įsikūrusiame karo pabėgėlių iš Ukrainos centre, praneša Prezidentūra.
Prezidentas G. Nausėda susitiko su centro gyventojais, darbuotojais ir savanoriais. Šalies vadovas pabrėžė, kad Moldova, susidurianti su dideliu karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu, demonstruoja išskirtinį solidarumą ir empatiją, suteikdama visokeriopą pagalbą karo nelaimės ištiktiems žmonėms.
„Rusijos karas Ukrainoje yra tragedija, griaunanti žmonių likimus. Milijonams žmonių tenka palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio svetur. Tiek Moldova, tiek Lietuva, tiek visas demokratinis pasaulis yra su jumis, su laisva, drąsia, herojiška ukrainiečių tauta. Ukraina nugalės“, – karo pabėgėliams kalbėjo prezidentas.
Į Moldovą nuo karo Ukrainoje pabėgo daugiau nei 573 tūkst. ukrainiečių, iš kurių apie 100 tūkst. tebėra šalyje. Lietuva iki šiol yra skyrusi 750 tūkst. eurų finansinės paramos Moldovai ir pasiūliusi į Lietuvą perkelti 2 tūkst. ukrainiečių, iš kurių dalis jau gyvena mūsų šalyje.
Vizito metu šalies vadovas perdavė Lietuvos visuomenės paramą – nevyriausybinių organizacijų ir verslo surinktą humanitarinę pagalbą, skirtą Ukrainos karo pabėgėliams Moldovoje. Humanitarinį Lietuvos krovinį sudaro maisto produktai, higienos reikmenys, drabužiai ir batai vaikams, patalynė, medicinos priemonės, maisto papildai.
Prezidentas nuoširdžiai dėkoja Lietuvos nevyriausybinėms organizacijomis – Lietuvos „Caritui“, „Maisto bankui“, Maltos ordinui, Lietuvos Raudonajam Kryžiui, Šaulių sąjungai ir šių organizacijų savanoriams skiriant, koordinuojant bei įgyvendinant paramos pristatymą Ukrainos karo pabėgėliams Moldovoje.
Nevyriausybinės organizacijos humanitarinę paramą Moldovai sutelkė kartu su verslo įmonėmis „Biovela Group“, „Baltic Pallets“, „Eurovaistinė“, prekybos tinklais „Grūstė“, „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Senukai“, „Moki-Veži“.
Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė. Olgos Posaškovos (LRS kanceliarijos) nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus nekomentuoti „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, išteisinamojo nuosprendžio, Prezidentūros teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė pažymi, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismas, todėl, jos teigimu, niekas kitas negali spręsti dėl žmogaus kaltės.
„Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas, ir niekas kitas negali nuspręsti, ar asmuo kaltas, ar nekaltas, ar įrodymų pakanka, ar nepakanka. Mums gali tai patikti, gali nepatikti, bet taip yra demokratinėse valstybėse“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė J. Šovienė.
Prezidentūros teisės grupės vadovė akcentuoja, kad atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus dėl bylos sprendimo turėtų ne politikai, advokatai ar prokurorai, tačiau teisėjai, kurie ir priėmė atitinkamą sprendimą.
„Šiuolaikinėje visuomenėje pasitikėjimui teismais kurti yra labai svarbūs dar du aspektai: tai, kaip operatyviai teismas išnagrinėja rezonansą visuomenėje sukėlusią bylą ir kaip teismas geba paaiškinti sprendimą bylos šalims ir visiems kitiems visuomenei suprantama kalba. Ir, matyt, ne tik kalbant apie šią bylą, bet bendrai kalbant apie teismų darbą, reikėtų paminėti tai, kad visuomenė susikuria nuomonę būtent apie teismų darbą, būtent apie tai, kaip jie vykdo teisingumą, pagal tai, kaip jie paaiškina visuomenei labiausiai rūpimus klausimus. Ir ne advokatas, ne prokuroras, ne bylos šalys, ne politikai, bet būtent teisėjas ar teisėjų kolegija tai gali padaryti geriausiai“, – teigė J. Šovienė.
Visgi, jos teigimu, dažnu atveju nagrinėjant teismo bylas operatyvumo ir informacijos apie bylos sprendimą pritrūksta, o tai, anot J. Šovienės, nekuria pasitikėjimo nei teismais, nei pačia valstybe.
„Ir, deja, šių paminėtų dalykų neretai ir pritrūksta. Nepakanka turbūt pasakyti, kad teismai yra nepriklausomi, todėl, kaip reikia, taip ir sprendžia. Taip, teismai yra nepriklausomi vykdydami teisingumą, tačiau teismai yra valstybės dalis, visuomenės dalis, ir jie prisiima atsakomybę už tai, kaip vystosi valstybė, kaip kuriasi demokratijos tradicijos, tai aš manyčiau, kad būtų galima jau dabar išmokti tam tikras pamokas tiek teismų bendruomenei, tiek teismų vadovams“, – kalbėjo Prezidentūros teisės grupės vadovė.
ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
„MG Baltic” politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Prezidentas ir pirmoji ponia dalyvavo Atvelykio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.Prezidentas ir pirmoji ponia dalyvavo Atvelykio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotrauka
Šeštadienį Prezidento rūmų vidiniame kieme ir istoriniame parke vyko prezidento Gitano Nausėdos ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės inicijuota Atvelykio šventė, kuri taip pat pažymėjo šiltajam sezonui lankytojams atveriamą Prezidento rūmų vidinį kiemą ir parką.
Velykų savaitės pabaigą žyminčios šventės metu daugiausia dėmesio yra skiriama vaikams, todėl Atvelykis kartais vadinamas vaikų Velykomis arba Velykėlėmis. Atvelykis Prezidentūroje – tradicija tapęs renginys, į kurį šiais metais susirinko kolektyvai ir šeimos iš visos Lietuvos.
„Lietus taip pat yra sugrįžtančio pavasario, sugrįžtančios gyvybės ženklas. Atvelykio proga visiems linkiu šviesios vilties, atgimimo ir bendrystės jausmo, kurį kurti padės ir nuo šiandienos savo gražųjį kiemą ir jaukų parką vėl atverianti Prezidentūra”, – kreipdamasis į renginio dalyvius ir žiūrovus sakė šalies vadovas.
Šventėje lankytojų laukė muzikinė programa, kurią dovanojo Utenos Aukštakalnio progimnazijos vokaliniai ansambliai „Žiburiukai” ir „Šaltinėlis”, Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos smuikininkų ansamblis, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vokalinė grupė „Kivi” ir Kybartų jaunimo pučiamųjų orkestras „Kybartai”. Taip pat lankytojus džiugino žaidimai, interaktyvios Valstybės pažinimo centro veiklos bei karšta arbata ir šventiniai saldumynai.
Norintys apsilankyti Prezidento rūmų vidiniame kieme ir istoriniame parke šiltojo sezono metu tai gali padaryti darbo dienomis nuo 18.00 iki 21.00 val., savaitgaliais ir šventinėmis dienomis nuo 11.00 iki 22.00 val., skelbia Prezidento komunikacijos grupė.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos užuominos apie branduolinio ginklo dislokavimą Kaliningrade tėra tuščias grasinimas, mat, pažymi šalies vadovas, branduolinis ginklas toje srityje yra dislokuotas jau anksčiau.
„Nežinau, ar galima naujai dislokuoti tai, kas jau yra dislokuota. Mes daugelyje savo pasisakymų akcentuojame tai, kad gretimai mūsų esančioje vietovėje – Kaliningrado srityje – branduoliniai ginklai yra dislokuoti. Ne strateginiai, bet jie yra dislokuoti, tai čia tokie gąsdinimai yra tuščias šūvis į orą“, – ketvirtadienį po vizito Ukrainoje į Lietuvą sugrįžęs kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda teigė nesistebintis Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo įspėjimais dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO. Anot jo, tokie grasinimai nėra naujiena.
„Prie tokių pono Medvedevo pastabų, komentarų ar pagąsdinimų mes jau esame pripratę, nieko čia ypatingai naujo nėra. Dar kartą kartoju, kad Rusija nespręs kitų valstybių likimo, jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO, ar tai nori padaryti Švedija, ar tai nori padaryti Suomija, ar tai nori padaryti Ukraina – tai bus jų pačių reikalas. NATO aljansas svarstys tokias paraiškas ir priims sprendimus“, – akcentavo šalies vadovas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį D. Medvedevas pareiškė, jog, jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.
Anot D. Medvedevo, Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO atveju „Rusija turės daugiau oficialiai įregistruotų priešininkų“. „O kiek šalių sudaro NATO – 30 ar 32, mums apskritai ne taip jau ir svarbu“, – pridūrė jis.
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai atvyko į Kyjivą. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai atvyko į Ukrainą pokalbių su šalies vadovu Volodymyru Zelenskiu. Keturių ES ir NATO šalių lyderiai trečiadienį traukiniu atvyko į sostinę Kyjivą, tviteryje pranešė Lenkijos prezidentūra. Nuotraukose jie buvo matyti perone kartu su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhalu.
Lenkijos ir trijų Baltijos valstybių prezidentų vizitas yra svarbus paramos Ukrainai ženklas jos kovoje prieš Rusijos invaziją, trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Estijos parlamentą sakė V. Zelenskis.
Per pokalbius daugiausiai dėmesio bus skiriama tam, kaip padėti civiliams gyventojams ir kariuomenei Ukrainoje, teigė Estijos prezidento Alaro Kariso atstovas. Taip pat bus kalbama apie galimų karo nusikaltimų, kuriuos vykdo Rusijos daliniai, tyrimą.
„Vykstame į Kyjivą su stipria politinės paramos bei karinės pagalbos žinia. Lietuva ir toliau rems Ukrainos kovą už suverenitetą ir laisvę“, – savo tviterio paskyroje trečiadienį rašė G. Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda su darbo vizitu lankėsi Lenkijoje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad trumpuoju laikotarpiu su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai reikia padėti atsilaikyti teikiant labai konkrečią karinę pagalbą, kurios Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia.
„Jeigu tikrai kalbame apie artimiausią ateitį, tai tikrai reikia padėti Ukrainai atsilaikyti. Ir tai įmanoma padaryti tik teikiant labai aiškią karinę pagalbą ir ne šiaip abstrakčiai, bet tokią kokios Ukraina labiausiai stokoja. Visa tai neįmanoma be finansų, todėl aš labai pasisakau, kad finansiniai instrumentai, leidžiantys mobilizuoti išteklius šiandieną yra taip pat nepaprastai svarbūs“, – teigė antradienį Lenkijoje vizituojantis G. Nausėda.
Tuo tarpu ilgesniuoju laikotarpiu prezidentas patikino tikintis sankcijų Rusijai galia. Visgi, pasak jo, Europos Sąjungos sankcijos Rusijai galėtų būti gerokai efektyvesnės, jeigu būtų sugriežtintos.
„Jos galėtų pademonstruoti dar didesnį efektyvumą, jeigu jos būtų griežtesnės ir nebūtų tas nuolatinis judėjimas po mažą žingsnelį į priekį. Mums reikia daryti didelius žingsnius, kadangi laikas nelaukia, Ukraina susiduria su naujomis Rusijos atakomis, jėgos sukoncentruojamos kitose vietose, keičiama strategija ir taktika, tai nėra paprasta žiūrėti, kaip kenčia ne tik karai, bet ir paprasti žmonės“, – sakė šalies vadovas.
„Tai yra tragedija ir kuo greičiau tai baigsis, tuo (greičiau – ELTA) mes galėsime pasakyti padarę gerą darbą ir prisidėję prie kilnių dalykų“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda antradienį su darbo vizitu lankėsi Lenkijoje, kur su Lenkijos, Latvijos prezidentais ir Estijos užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango stiprinimą.
Prezidentas priėmė Panamos ambasadoriaus skiriamuosius raštus. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį priėmė Armėnijos ambasadoriaus Hovhanneso Igityano, Panamos ambasadoriaus Javiero Alcideso Bonagaso de Gracios ir Šri Lankos ambasadoriaus Dharshanos Mahendros Pereros skiriamuosius raštus. Prezidentas priėmė Armėnijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus. Prezidentūros nuotr.
Šalies vadovas susitikime su Armėnijos ambasadoriumi H. Igityanu pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai palaiko Armėnijos suverenitetą bei remia šalies demokratines reformas. Prezidentas teigė, kad Lietuva ir toliau pasisakys už aktyvesnį ES įsitraukimą, siekiant paremti Armėnijos demokratinius pasiekimus ir padėti vykdyti reformas. Šalies vadovas su ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Armėnijos dvišalių politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių plėtojimo perspektyvas. Susitikime aptarta Armėnijos saugumo situacija, santykiai su kaimyninėmis šalimis bei karas Ukrainoje.
Prezidentas priėmė Šri Lankos ambasadoriaus skiriamuosius raštus. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas susitikime su Lietuvai akredituotu Panamos ambasadoriumi J. A. Bonagasu de Gracia pabrėžė, kad Lietuvą ir Panamą sieja pagarba demokratinėms vertybėms ir žmogaus teisėms, konstruktyvus bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose. Šalies vadovas su ambasadoriumi taip pat aptarė dvišalių santykių raidą ir jų plėtojimo galimybes, ypatingą dėmesį skiriant ekonominiam ir prekybiniam šalių bendradarbiavimui.
Susitikime su Lietuvai akredituotu Šri Lankos ambasadoriumi D. Mahendru Perera aptarti Lietuvos ir Šri Lankos dvišaliai santykiai, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo skatinimo perspektyvos, šalių bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose.
Prezidentas ir pirmoji ponia Kauno pabėgėlių registracijos centre bendravo su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos ir paskirstymo centre, kur susitiko su centre dirbančiomis organizacijomis, bendravo su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais.
Pasak Prezidentūros pranešimo, Centre apsilankę šalies vadovas ir pirmoji ponia padėkojo čia dirbančioms organizacijoms ir centro savanoriams už jų nepailstamą darbą, džiaugėsi, kad Lietuva yra susitelkusi ir deda daug pastangų, kad Ukrainos žmonės gautų visokeriopą paramą ir pagalbą.
„Nevyriausybinis sektorius yra pagrindinis humanitarinės pagalbos teikėjas. Lietuvoje veikiantys Pabėgėlių registracijos centrai, padedantys tiems, kuriuos karas atplėšė nuo artimųjų ir gimtųjų namų, yra puikus įrodymas, kad visų sektorių atstovai gali sklandžiai dirbti dėl to paties svarbaus tikslo. Tai mūsų visų stiprybė, jėga ir ilgo augimo kelio rezultatas“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji pora džiaugėsi, kad pagalbą Ukrainos pabėgėliams teikia tūkstančiai savanorių. Nevyriausybinės organizacijos pagalbą jau suteikė apie 30 tūkst. žmonių, registracijos centruose išdalinta beveik 31 tūkst. humanitarinių ir daugiau kaip 34 tūkst. maisto paketų.
Kauno registracijos centre savanorių darbą koordinuoja Raudonasis Kryžius, jame dirba organizacijų „Gelbėkit vaikus“, „Maisto bankas“, „Caritas“, „Stiprūs kartu“ savanoriai. Naktinėje pamainoje budi Šaulių sąjungos atstovai.
Pirmoji ponia ketvirtadienį taip pat aplankys Kulautuvoje įsikūrusius Vinycios miesto ugdymo įstaigos auklėtinius, Vytauto Didžiojo universitete susitiks su Ukrainos studentais, vakare bendraus su birutietėmis ir karių šeimomis iš Ukrainos.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pasveikino naująjį Armėnijos Respublikos prezidentą Vahagną Khachaturyaną.
Pažymėjęs, kad Armėnijos prezidentas pradeda eiti pareigas nepaprastai sudėtingu Europai ir visam pasauliui laikotarpiu, kuomet Ukraina patiria karinę Rusijos agresiją, šalies vadovas palinkėjo kolegai sėkmės ir ryžto vedant savo šalį demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms keliu.
„Šiuo metu visų Europos šalių susitelkimas nepaprastai svarbus saugant europines vertybes ir užtikrinant mūsų žmonėms saugumą ir taiką“, – rašoma prezidento sveikinime.
Šalies vadovas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad glaudesnis Armėnijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas ne tik prisidės prie gerovės Armėnijos žmonėms kūrimo, bet ir padės vystyti dvišalį dialogą.
Prezidento Gitano Nausėdos ir Azerbaidžano parlamento pirmininkės Sahibos Gafarovos susitikimas. Prezidentūros nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos ir Azerbaidžano parlamento pirmininkės Sahibos Gafarovos susitikime penktadienį daugiausia dėmesio skirta dvišaliam ekonominiam ir politiniam bendradarbiavimui, ES Rytų partnerystės politikos bei ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo klausimams aptarti, pranešė Prezidentūra. Prezidento Gitano Nausėdos ir Azerbaidžano parlamento pirmininkės Sahibos Gafarovos susitikimas. Prezidento kanceliarijos (Robertas dačkus) nuotr.
Šalies vadovo teigimu, Lietuvos ir Azerbaidžano ekonominiai santykiai turi didelį potencialą, o Lietuva yra suinteresuota plėtoti bendradarbiavimą aukštųjų technologijų inovacijų ir švietimo srityse.
Susitikime prezidentas akcentavo, kad Lietuva aktyviai remia ES Rytų partnerystės politiką ir Azerbaidžano dalyvavimą joje, įskaitant ES ir Azerbaidžano sutarties pasirašymą. Pasak šalies vadovo, gruodį Briuselyje vykęs ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas davė gerą impulsą tolesniam bendradarbiavimui, nes visos šalys pasirašė bendrą deklaraciją, kuria buvo pareikšta politinė ambicija bei ES ir Rytų partnerystės šalių siekis stiprinti strateginę partnerystę.
Prezidentas su Azerbaidžano parlamento pirmininke taip pat aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vokietiją ir JAV atsiųsti į Lietuvą daugiau karių ir taip pasiųsti žinutę Rusijai dėl jos dalinių telkimo prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje.
G. Nausėda sakė laikraščiui „Financial Times“, kad Baltijos šalys šiuo metu atsidūrusios „pavojingiausioje situacijoje nuo savo nepriklausomybės atgavimo“, nes Ukrainos pasienyje šiuo metu esama daugiau kaip 100 000 rusų karių, o Maskvos karinis buvimas taip pat stebimas kaimyninėje Baltarusijoje.
„Diskutuojame su savo partneriais, pirmiausiai – Vokietija, kuri vadovauja EFP kovinei grupei Lietuvoje, dėl reakcijos į šiuos procesus. Jie pasirengę diskutuoti. Kol kas negaliu pasakyti, ar tai duos tiesioginių rezultatų… tačiau tikiuosi, kad rezultatų bus“, – „Financial Times“ sakė G. Nausėda.
NATO šalys šiuo metu stiprina savo karinį buvimą Aljanso rytiniame flange. Jungtinė Karalystė (JK) pranešė, kad padidins savo karinį kontingentą Estijoje, o JAV trečiadienį paskelbė, jog nusiųs į Europą papildomus 2 000 karių.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Vokietija vadovauja NATO kovinei grupei Lietuvoje, Berlynas pastaruoju metu sulaukia daug Rytų Europos šalių kritikos dėl savo lėto atsako į Rusijos ginklų žvanginimą prie Ukrainos. Tačiau G. Nausėda pavadino Vokietiją „mūsų drauge“ ir pabrėžė, kad Lietuva „palaiko glaudų ryšį“ su Vokietijos prezidentu, vyriausybe ir kariuomene. Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tikiuosi, kad Vokietija gerai supranta, kas šiuo metu vyksta. Tačiau mums reikia labai aiškių signalų. Labai svarbūs konkretūs veiksmai, tačiau kartais taip pat svarbi ir retorika bei vieninga pozicija, ypač kai kurių priešininkų atžvilgiu“, – pridūrė prezidentas.
Vokietija atsisakė pakomentuoti pastaruosius G. Nausėdos išsakytus komentarus.
Pasak G. Nausėdos, Berlynas neprivalo pasekti JK pavyzdžiu Estijoje ir padvigubinti savo karių skaičių Lietuvoje. „Tai veikiausiai nėra konkrečių skaičių ar konkrečios įrangos klausimas. Tai – pasirengimo ir įsipareigojimo reaguoti klausimas. Priešingu atveju (kažkas) gali pamanyti, kad NATO stebi situaciją, tačiau nereaguoja. Tai pasiųstų labai stiprų signalą kai kurioms Rytų šalims“, – tikino prezidentas.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Po prezidento Gitano Nausėdos pasirašytų įstatymų pataisų, kuriomis mūsų šalies piliečių asmens dokumentuose įteisinamos nelietuviškos abėcėlės X, Q , W raidės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos iniciatyva 37 Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT). Jie prašo teismo įvertinti, ar priimtos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucijoje sakoma, kad jeigu piliečių vardai ir pavardės Lietuvos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas.
„Esame priversti kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes manome, kad Seime priimtas įstatymas yra pavojingas Lietuvos valstybinės kalbos likimui. Tikiuosi, kad teismas priims teisingą sprendimą“, – pranešime sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Be to, pasak kreipimosi iniciatoriaus LVŽS frakcijos nario Seime akademiko Eugenijaus Jovaišos, Konstitucinis Teismas, labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą. Taip pat iškraipytų piliečių lygybės įstatymui principą, kuris nustatytas Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje. Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.
Anot Seimo narių, nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba. Lietuvos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę.
37 Seimo nariai išreiškia viltį, kad Konstitucinis Teismas laikysis jau ne kartą pačio teismo priimtų nuostatų dėl valstybinės lietuvių kalbos vartojimo.
Prezidentas G. Nausėda antradienį pasirašė nemažas diskusijas kėlusį įstatymą, kuriuo leista pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti naudojant w, x ir q raides.
