Potvynių Indonezijoje ir Rytų Timore aukų skaičius viršijo 150. EPA-ELTA nuotr.

Tropiniam ciklonui „Seroja“ talžant Pietryčių Azijos šalis, Indonezijoje ir kaimyniniame Rytų Timore žuvo mažiausiai 157 žmonės, daugybė kitų laikomi dingusiais, o tūkstančiai žmonių liko be namų.
 
Indonezijos nelaimių valdymo agentūra nurodo užfiksavusi 130 mirčių atokių salų grupėje prie Rytų Timoro, o pačiame Rytų Timore 27 žmonės oficialiai paskelbti žuvusiais.
 
Gelbėtojai Indonezijoje ieško daugiau kaip 70 dingusiais laikomų žmonių.
 
Ciklono atneštos smarkios liūtys sukėlė potvynius ir nuošliaužas. Nelaimės metu suniokota ir apgadinta tūkstančiai namų, ligoninės ir tiltai. Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių bėgo į slėptuves.
 
Audra, kaip teigiama, juda vakarinės Australijos pakrantės link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.06; 08:47

Indonezijoje per staigius potvynius žuvo 23 žmonės, dar du laikomi dingusiais. EPA-ELTA nuotr.

Vienoje labiausiai į rytus nutolusioje Indonezijos saloje sekmadienio rytą kilus staigiems potvyniams, žuvo mažiausiai 23 žmonės ir dar du laikomi dingusiais, pranešė gelbėjimo tarnybų pareigūnai.
 
Likus kelioms valandoms iki to, kai žmonės turėjo pabusti švęsti Šv. Velykų, daugiausiai katalikų apgyvendintoje Floreso saloje smarkus lietus sukėlė staigius potvynius.
 
Pasak Indonezijos nacionalinės nelaimių valdymo agentūros atstovo Raditya Jati, žmonių namus užplūdo purvas, o rytiniame salos gale sunaikinti tiltai ir keliai.
 
Gelbėtojai bando pasiekti atokią, tačiau labiausiai paveiktą vietovę salos rytuose.
 
„Vienintelė prieiga yra per jūrą iš Adonaro salos, tačiau persikėlimui kelią užkerta liūtys ir stiprios bangos“, – sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė R. Jati.
 
Ekstremalios oro salygos išliks ir ateinančią savaitę, pridūrė jis.
 
Pasak nelaimių valdymo agentūros, sekmadienį per kitus didelius potvynius kaimyninės Vakarų Nusos Tengaros provincijos Bimos mieste žuvo du žmonės. Keturiose apylinkėse pranešta apie per užtvankų viršų plūstantį vandenį, kuris Bimoje po devynias valandas trukusių liūčių užliejo kone 10 tūkst. gyvenamųjų namų, teigė R. Jati.
 
Mirtinos nuošliaužos ir staigūs potvyniai Indonezijoje per liūčių sezoną yra dažni.
 
Sausį per staigius potvynius Vakarų Javos provincijos Sumedango mieste žuvo 40 žmonių.
 
Praėjusį rugsėjį mažiausiai 11 žmonių žuvo per nuošliaužas Borneo saloje, o prieš dar kelis mėnesius Sulavesyje nuošliaužos nusinešė dešimtis gyvybių.
 
Indonezijos nelaimių valdymo agentūra skaičiuoja, kad vietovėse, kuriose esama nuošliaužų pavojaus, gyvena maždaug pusė šalies populiacijos, kurią sudaro 125 mln. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.05; 00:30

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) pristatė Lietuvos planus dėl tolesnių santykių su Azijos regiono valstybėmis. Kaip teigia G. Landsbergis, Lietuva turi keisti laikyseną Kinijos atžvilgiu ir užmegzti glaudesnius santykius su kitomis, ekonomiškai pažangiomis bei demokratiškomis valstybėmis. Dėl to jau artimiausiu metu Lietuva atidarys dvi naujas diplomatines atstovybes Pietų Korėjoje ir Singapūre.
 
Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl Lietuva pasirinko steigti atstovybę Singapūre, kaip teigia G. Landsbergis, yra tai, kad ši valstybė yra viena reikšmingiausių Lietuvos partnerių regione. Kita vertus, jis pridūrė, kad Kinijos daromas spaudimas ir įtaka yra dar vienas argumentas, kodėl reikia gerinti santykius su Singapūru.
 
„Kinija yra tikrai aktuali tema. Ir mes, suprasdami, kad su ekonomiškai stipria valstybe ateina ir politiniai iššūkiai, esame nusprendę, kad vis dėlto norėtume tuos iššūkius atremti. Pirmiausia turime ieškoti partnerių ten, kur jų anksčiau galbūt nebuvome aktyviai ieškoję“, – teigė užsienio reikalų ministras.  
 
„Nepaisant dydžio, tai yra vienas svarbiausių mūsų ekonominių partnerių regione. Įdomus aspektas, kad 2019 m. į Kiniją mes eksportavome už 277 mln. eurų, o į Singapūrą – bemaž tiek pat – už 216 mln. eurų“, – sakė ministras.
 
„Tokios nedidelės valstybės, kaip Lietuva, dažnu atveju renkasi būtent Singapūrą, kaip savo naują partnerį regione dėl jo ryšių su visomis aplinkinėmis valstybėmis“, – tvirtino ministras.
 
URK pristatyta strategija dėl Lietuvos atstovavimo Indijos–Ramiojo vandenyno regione
 
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo komitete pristatė Lietuvos bendradarbiavimo stiprinimo strategiją su Indijos–Ramiojo vandenyno valstybėmis.
 
Siekiant stiprinti Lietuvos atstovavimą minėtame regione, anot E. Meilūno, jau 2022 m. planuojama atidaryti nauja ekonominė atstovybė Singapūre, kuri bus akredituota Indonezijai, Malaizijai, Tailandui ir Vietnamui. Jo teigimu, dar šiais metais taip pat bus atidaroma Lietuvos ambasada Pietų Korėjoje. Ateityje, viceministro teigimu, bus svarstoma ir apie atstovybių steigimą Indonezijoje ir Malaizijoje. 
 
Kaip teigia, E. Meilūnas, Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija visgi nepateisino lūkesčių. Todėl Lietuvai atsirado poreikis pergalvoti strategines partneres šiame regione. Kaip pažymi viceministras, Lietuva nebetęs veiklos su Kinija formate 17+1, tačiau bendradarbiavimas su Kinija išlieka Europos Sąjungos mastu plėtojant formatą 27+1.
 
„Dideli lūkesčiai, kuriuos turėjome pradėję dvišalį bendradarbiavimą su Kinija, visgi nepasiteisino. Rodikliai nėra labai aukšti. Tad šiame kontekste nebetęsime Lietuvos veiklos iniciatyvoje 17+1. Sieksime plėtoti dvišalius abipusiai naudingus santykius. Taip pat su partneriais ir Europos Sąjungos institucijomis aktyviai dirbame plėtojant formatą 27+1“, – akcentavo viceministras.
 
Komitete daug dėmesio skirta Lietuvos santykių stiprinimui su Japonija
 
Nuo 2022 m., kaip URK minėjo užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas, Lietuvos ambasada Japonijoje pradės pilną bendradarbiavimą ekonomikos srityje.
 
„Tikimasi ir dvišaliai žymiai pagilinti ir išplėsti bendradarbiavimą siekiant strateginės partnerystės. Mus su šia šalimi, be jokios abejonės, sieja tos pačios demokratinės vertybės. Japonija yra mūsų labai svarbi ekonominė partnerė – Lietuvos eksportas į Japoniją visada viršijo importą. Todėl prekyboje visada buvo teigiamas balansas“, – kalbėjo E. Meilūnas.
 
„Esame įsitikinę, kad per artimiausius metus tiek prekyba, tiek įvažiuojamasis turizmas iš Japonijos atsigaus. Taip pat pastebimas Japonijos susidomėjimas ir Lietuvos investicijomis, kaip „Rail Baltica“, sinchronizavimo projektas ir kt.“, – sakė viceministras.
 
E. Meilūnas teigė, kad beveik visi Lietuvos universitetai yra užmezgę partnerystes su Japonijos švietimo įstaigomis. 
 
Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Dalia Tamošiūnienė teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat labai sveikina ir remia Azijos rinkų diversifikaciją bei nuolat palaiko ryšius su tų valstybių verslo asociacijomis. Primindama, kad Lietuvą ir Japoniją sieja ilgalaikiai draugiški ryšiai ir 2022 metais bus minimos 100-osios diplomatinių santykių užmezgimo metinės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.01; 00:05

Indonezijoje išsiveržė Sinabungo ugnikalnis. EPA-ELTA nuotr.

Indonezijos Sumatros saloje išsiveržė Sinabungo ugnikalnis. Į dangų pakilo 5 000 metrų aukščio dūmų ir pelenų debesis. Vietos geologijos instituto duomenimis, suskaičiuota 13 erupcijų.
 
Gyventojams nurodyta vengti kraterio 5 km spinduliu. Dėl padidėjusio vulkaninio aktyvumo ši zona pastaraisiais metais nebuvo naudojama.
 
Evakuacijos priemonių nesiimta. Nepaveikti ir skrydžiai. „Nėra duomenų apie galimą didėjantį pavojų“, – pranešė geologijos institutas.
 
Sinabungas 2010-aisiais vėl išsiveržė pirmą kartą po 400 metų. Po trejų metų fiksuotas dar vienas išsiveržimas. Nuo tada vulkanas nerimsta. 2014-aisiais per ugnikalnio išsiveržimą žuvo 16 žmonių, 2016 metais – 7.
 
Indonezijoje stūkso net 130 vulkanų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 00:30

Indonezijos aviakatastrofos vietoje rastos juodosios dėžės. EPA-ELTA nuotr.

Rastos Indonezijoje sudužusio avialinijų „Sriwijaya Air“ keleivinio lėktuvo „Boeing 737-500“ juodosios dėžes. Tikimasi, kad pilotų pokalbių ir skrydžio duomenų įrašai padės nustatyti, dėl ko sudužo 62 žmones skraidinęs lėktuvas, praneša AFP.
 
Narai jūroje rado lėktuvo nuolaužas, žmonių rūbus ir kūnų dalis.
 
Indonezijos Transporto saugumo agentūra paskelbė, kad nustatyta abiejų juodųjų dėžių buvimo vieta, o narai bandys jas iškelti į paviršių.
Praėjus keturioms minutėms po pakilimo iš Indonezijos sostinės Džakartos, keleivinis lėktuvas staigiai smigo žemyn ir sudužo Javos jūroje.
 
Interneto puslapyje „FlightRadar24“, kuriame pateikiama informacija apie skrydžius, nurodoma, kad lėktuvas buvo pakilęs į 3 350 metrų aukštį ir staigiai smigo žemyn, o tada dingo ryšys su oro eismo kontrole.
 
Paieškoje dalyvavę sraigtasparniai ir karo laivai išlikusių gyvųjų nerado.
 
AFP korespondentai iš įvykio vietos pranešė, kad buvo rastos lėktuvo nuolaužos, važiuoklė ir gelbėjimosi liemenės.
 
Atsakingos institucijos paskelbė, kad visi 62 žmonės, keleiviai ir įgulos nariai, buvo Indonezijos piliečiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 07:00

Indonezijos saloje išsiveržęs ugnikalnis privertė evakuotis tūkstančius žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Indonezijoje sekmadienį išsiveržė Levotolo ugnikalnis, išspjaudamas į orą 4 km aukščio pelenų ir dūmų stulpą. Ugnikalnio išsiveržimas privertė evakuotis tūkstančius žmonių, uždarytas vietinis oro uostas, informuoja „Deutsche Welle“.
 
Daugiau kaip 2 700 žmonių evakuoti iš ugnikalnio šlaituose įsikūrusių 28 kaimų. Ugnikalnis stūkso Lembatos saloje, Rytų Nusos Tengaros provincijoje.
 
Nepaisant tarp vietinių kilusios panikos, pranešimų apie sužeistus ar žuvusius negauta.
 
Levotolo ugnikalnis yra trečias per pastaruosius mėnesius Indonezijoje išsiveržęs ugnikalnis. Javos saloje anksčiau išsiveržė Merapio ugnikalnis, o Sumatros saloje – Sinabungo.
 
17 tūkstančių salų turinčioje Indonezijoje yra 400 ugnikalnių. 129 yra aktyvūs, o 65 iš jų klasifikuojami kaip pavojingi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.30; 15:14

Sulaikytame Kinijos žvejybiniame laive rastas įšalęs negyvo Indonezijos piliečio kūnas, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai, pridurdami, kad įgulos nario mirtis yra įtartina.
 
Indonezijos policija teigė, kad šią savaitę Malakos sąsiauryje buvo sulaikyti du laivai, gavus pranešimą, jog viename jų galimai mirė vienas įgulos narių.
 
20-metis indonezietis galimai buvo kankinamas, o jo kūnas nuo birželio pabaigos buvo laikomas „Lu Huang Yuan Yu 117“ laivo šaldiklyje, teigė Riau provincijos policijos atstovas Harry‘is Goldenas Hartas.
 
„Auka turėjo fizinių sužeidimų, tačiau atliekame skrodimą, kad galėtume išsiaiškinti tikslią mirties priežastį“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Dėl vyro mirties buvo apklausta kelios dešimtys įgulos narių, laivais plaukiančių iš Kinijos, Indonezijos ir Filipinų.
 
Kovos su prekyba žmonėmis ekspertai teigia, kad žvejybos pramonėje plačiai naudojamas priverstinis darbas, o išnaudojamiems darbuotojams dažnai neišmokami atlyginimai, jiems tenka dirbti viršvalandžius ir susidurti su smurtu bei mirtimi.
 
Indonezija ir Pietryčių Azija yra pagrindiniai tokio darbo šaltiniai – dažniausiai taikomasi į nepasiturinčius ir neišsilavinusius žmones, kurie viliojami gerų atlyginimų už darbą jūroje pažadais.
 
Birželį du Indonezijos piliečiai iššoko iš vieno Kinijos laivo, siekdami pabėgti nuo, jų teigimu, smurto ir šiurpių sąlygų.
 
Juos vėliau išgelbėjo Indonezijos žvejybinis laivas. Ketvirtadienį policija teigė, kad dėl kaltinimų smurtu buvo suimti devyni žmonės.
Prieš mėnesį trijų negyvų Indonezijos piliečių kūnai buvo išmesti į jūrą pro vieno Kinijos laivo bortą.
 
Džakarta vėliau teigė, kad, turimomis žiniomis, vyrai mirė nuo ligų, o Pekinas palaikų palaidojimą jūroje apibūdino kaip paisantį tarptautinių įstatymų.

Šiaulių apylinkės teismas 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę skyrė 54 metų Rumunijos piliečiui, kuris 2015 m. keliuose bankomatuose įrengė magnetinių mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Vėliau, panaudojus kortelių duomenis, gyventojų sąskaitose esančiais pinigais, daugiau nei 18 tūkst. eurų, buvo atsiskaityta už prekes ir paslaugas Indonezijoje, Kinijoje, Jamaikoje.
 
Be to, užsienietis bankui turės grąžinti 18 037,27 eurų ir Policijos departamentui – 1864,52 eurų ekstradicijos išlaidų.
 
Pasak baudžiamąją bylą nagrinėjusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo Mariaus Steponaičio, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
 
Teismas nustatė, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių – magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenis. Jis 2015 m. sausio pradžioje tris kartus Radviliškyje, bankomate, įrengė nenustatytus mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Taip užsienietis neteisėtai užfiksavo ir įgijo 552 vnt. svetimų magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenis, kurių pakanka finansinėms operacijoms inicijuoti.
 
Vėliau duomenys buvo perduoti nenustatytam asmeniui ar asmenims ir Indonezijoje, Kinijoje bei Jamaikoje buvo panaudoti 45 vnt. banko klientų kortelių duomenys. Iš banko klientų mokėjimo kortelių sąskaitų buvo nuskaityti pinigai už prekes ar paslaugas, iš viso už 18 037,27 eurų.
 
Kaltinamasis iki 2015 m. gegužės 23 dienos Šiauliuose, kito banko bankomate, taip pat kaip ir Radviliškyje, įrengė nenustatytus mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Tačiau svetimų magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenų neįgijo, nes bankomato inkasatoriai pastebėjo ir paėmė įrenginius.
 
Be to, C. V. T. 2014 m. gruodžio pabaigoje nenustatytomis aplinkybėmis įgijo bankinę mokėjimo kortelę ir prisijungimo duomenis, ir Šiauliuose per du kartus pasikėsino išimti po 1000 litų, iš viso beveik 580 eurų.
 
Kaltinamasis buvo nustatytas užfiksavus vaizdo kameromis ir atlikus DNR tyrimus. Užsieniečio paieška buvo paskelbta 2019 m. balandį. Vyras surastas per Interpolą, nes už panašius nusikaltimus buvo teistas Vokietijoje. 2019 m. rugpjūčio pabaigoje kaltinamasis buvo perduotas ir sulaikytas Lietuvoje.
 
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.18; 17:04

Didžiojoje Britanijoje 30 metų laisvės atėmimo bausmė skirta serijiniam prievartautojui. 36 metų studentas iš Indonezijos nuteistas dėl 48 vyrų seksualinio išnaudojimo. Nuosprendį prievartautojui pirmadienį paskelbė Mančesterio teismas.
 
Indonezietis filmavo apsvaigusias savo paties prievartaujamas aukas. Policija spėja, kad jis galėjo išžaginti daugiau kaip 190 vyrų. Daugelio jų iki šiol nepavyko identifikuoti.
 
Vaizdo kamerų įrašai viešose vietose parodė, kad prievartautojas dažnai ankstyvais rytais vaikštinėdavo aplink Mančesterio naktinius klubus, ieškodamas aukų: šios paprastai būdavo jaunos, neblaivios ir vienos. Policijos duomenimis, prievartautojas nusikaltimus vykdė daugiau kaip dešimt metų.
 
Prievartautojas pasiūlydavo aukoms savo bute dar išgerti ar permiegoti ir pasikrauti mobilųjį telefoną. Čia jis vyrus apsvaigindavo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 00:30

Naujųjų metų dieną Indonezijos sostinėje Džakartoje ir gretimose vietovėse kilusių potvynių ir žemės nuošliaužų aukų skaičius išaugo iki 53, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Nepaliaujamai lyti ėmė dar Naujųjų metų išvakarėse, dėl to Džakartoje ir aplinkiniuose miestuose, kur gyvena apie 30 mln. žmonių, kilo potvyniai.
 
Vanduo užliejo namus ir nunešė mašinas, o žmonėms teko ieškotis prieglobsčio kitur. Potvyniai paveikė 400 tūkst. gyventojų.
 
Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra paskelbė, kad devyni žmonės žuvo Džakartoje, o likę – kituose miestuose.
 
Meteorologijos, geofizikos ir klimatologijos agentūros teigimu, Naujųjų metų liūtys buvo gausiausios nuo 1866 m.
 
Vandens lygis ėmė slūgti, tačiau perspėjama, kad ekstremalus oras gali tęstis iki kitos savaitės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 00: 20

Indonezijos sostinėje Džakartoje ir kituose šalies miestuose pirmadienį vyko dideli susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų. Policija Džakartoje mobilizavo 26 000 policininkų ir kareivių. Per neramumus nuo praėjusio pirmadienio žuvo mažiausiai du studentai ir šimtai buvo sužeisti.
 
Žmonės, be kita ko, protestuoja prieš įstatymą dėl nesantuokinio sekso draudimo ir vyriausybės vykdomą kovos su korupcija tarnybos silpninimą.
 
Dabar vykstantys protesto mitingai Džakartoje yra vieni didžiausių nuo prezidento Suharto nuvertimo 1998 metais. Dabartinis prezidentas Joko Widodo spalį pradės antrąją savo kadenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 05:00

Penktadienį Sumatros salos pakrantėje, Indonezijos vakaruose, įvyko žemės drebėjimas, per kurį žuvo 5 žmonės, praneša TASS.
 
Anksčiau skelbta tik apie vieną žuvusįjį. Mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti, o aukų skaičius gali dar išaugti.
 
Indonezijos policijos duomenimis, per žemės drebėjimą buvo apgadinta daugiau nei 100 pastatų, o evakuota daugiau nei 1 000 žmonių.
 
6,9 balo stiprumo žemės drebėjimas Indonezijoje įvyko penktadienį. Jo epicentras buvo 10 km gylyje 261 km į pietvakarius nuo Tangerango miesto, kuriame gyvena 1,3 mln. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.04; 06:00

Indonezijos valdžia patvirtino, kad per žemės drebėjimą iš kalėjimų pabėgo mažiausiai 1200 kalinių. EPA-ELTA nuotr.

Mažiausiai 1200 kalinių pabėgo iš trijų kalėjimų Indonezijos Centrinio Sulavesio provincijoje per ten įvykusį žemės drebėjimą. Tai pirmadienį pranešė AFP, remdamasi oficialiu šalies Teisingumo ministerijos atstovu.

„Esu įsitikinęs, kad kaliniai pabėgo, bijodami nukentėti nuo požeminių smūgių. Akivaizdu, kad jiems tai buvo gyvybės ir mirties klausimas“, – sakė jis žurnalistams. Gautomis žiniomis, kaliniai pabėgo iš perpildytų kalėjimų Palu mieste ir Dongalos rajone Centrinio Sulavesio provincijoje.

Dongalos kalėjime, iš kurio paspruko 343 žmonės, per žemės drebėjimą kilo gaisras. Kaip pranešama, dauguma kalinių buvo nuteisti už korupciją ir nusikaltimus, susijusius su narkotikais.

7,4 balo žemės drebėjimas Centrinio Sulavesio provincijoje įvyko spalio 28 d. Per dvi paras buvo užfiksuota apie 170 pakartotinių smūgių. Stiprūs požeminiai smūgiai sukėlė cunamį, bangų aukštis siekė 3-5 metrus. Naujausiais duomenimis, stichijos aukomis tapo daugiau kaip 1,2 tūkstančio žmonių, šimtai sunkiai sužeisti. Sugriauta tūkstančiai namų, viešbučių, prekybos centrų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 04:00

Mažiausiai septyni turistai iš užsienio buvo sužeisti per smarkų žemės drebėjimą, įvykusį sekmadienį Indonezijos Lomboko saloje. Tai antradienį pranešė naujienų portalas „Detik“, remdamasis šalies imigracijos tarnybomis.

Kaip sakoma pranešime, „į ligonines dėl įvairių traumų nugabenti Belgijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Pietų Korėjos ir Prancūzijos piliečiai“.

Nacionalinės stichinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopas Purwas Nugrohas antradienį pranešė, kad stichijos aukų skaičius išaugo iki 101, tarp jų – du žmonės, žuvę kaimyninėje Balio saloje. Pasak pareigūno, visos aukos – vietos gyventojai.

Europos-Viduržemio jūros seismologijos centro duomenimis, sekmadienį Lomboko saloje įvyko 6,6 balo žemės drebėjimas. Indonezijos pareigūnai teigia, kad jo stiprumas siekė 7 balus. Požeminių smūgių epicentras buvo už 49 kilometrų į šiaurės rytus nuo Mataramo miesto (319 tūkstančių gyventojų), o židinys – 10 kilometrų gylyje.

Liepos pabaigoje 14 žmonių žuvo per galingą žemės drebėjimą, įvykusį tame pačiame rajone. Jo židinys buvo 7,5 kilometro gylyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 11:39

Valstybinio vizito į Indoneziją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios šalies Prezidentu Joko Widodo.

Tai – pirmasis istorijoje aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas, kuriame aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, ES ir Indonezijos bendradarbiavimas, globalaus saugumo klausimai. Prezidentė taip pat susitiks su Indonezijos Parlamento Pirmininku Setya Novanto.

Indonezija yra didžiausia Pietryčių Azijos valstybė ir ekonominė galia, G20 klubo narė, kuri, Prezidentės teigimu, gali tapti svarbia Lietuvos ekonomine partnere. Pirmasis istorijoje valstybinis vizitas – tai galimybė paskatinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti Lietuvos verslui bei žmonėms šią sparčiai augančią rinką.

Šalies vadovė su Indonezijos Prezidentu aptarė galimybes bendradarbiauti energetikos srityje. Lietuva – pažangi saulės baterijų, biokuro technologijų gamintoja, o mūsų šalyje veikianti biomasės birža „BALTPOOL“ neturi analogų pasaulyje. Indonezijai, kur beveik 50 mln. gyventojų neturi prieigos prie elektros tinklų, tokios technologijos labai reikalingos. Su Indonezija Lietuvai taip pat aktualu dalintis sukaupta SGD terminalų eksploatavimo patirtimi. Ši šalis yra 4-a didžiausia suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje.

Prezidentės vizito metu Lietuvos ir Indonezijos energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje, o sostinėje Džakartoje surengtas pirmasis Lietuvos ir Indonezijos energetikos forumas paskatins dvišalius verslo kontaktus.

Vizito metu taip pat sutarta supaprastinti sertifikavimo procedūras Lietuvos pieno, mėsos ir kitų maisto produktų eksportuotojams. Tai – naujos galimybės Lietuvos gamintojams įsitvirtinti milžiniškoje 250 mln. gyventojų turinčioje Indonezijos rinkoje. Lietuva taip pat pasisako už Indonezijos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimą, kuris paskatintų ir dvišalę prekybą.

Kasdien beveik pusė milijono Džakartos gyventojų naudojasi Lietuvos startuolio „Trafi“ sukurta programėle viešajam transportui. Prezidentė su Indonezijos vadovu kalbėjosi apie galimybes dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą susisiekimo ir transporto srityse. Lietuvos įmonės gali prisidėti prie sparčiai vykdomos Indonezijos oro bei jūrų uostų infrastruktūros plėtros. Klaipėdos uostas galėtų tapti partneriu Indonezijos eksportui į Europą. Naujų galimybių atvers vizito metu pasirašytas susitarimas dėl ateities bendradarbiavimo tarp Indonezijos ir Lietuvos Susisiekimo ministerijų.

Susitikime aptartas ir mokslo ryšių stiprinimas, inovacijų bei pažangių technologijų skatinimas. Lietuvoje sukurti vaistai ir biotechnologijos jau eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, todėl yra daug potencialo bendradarbiauti farmacijos sektoriuje, kuris Indonezijoje kasmet paauga 10 procentų. Šalies vadovė Indonezijos atstovus pakvietė į kitąmet Lietuvoje rengiamą didžiausią regione gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltic“.

Vis daugiau Lietuvos keliautojų atranda Indoneziją, tad Prezidentai apsvarstė, kaip užtikrinti geresnę teisinę apsaugą turistams iš Lietuvos ir greitesnę pagalbą ištikus nelaimei.

Šalių vadovai taip pat aptarė ES ir Indonezijos bendradarbiavimą bei bevizio režimo galimybes, tarptautinio saugumo klausimus. Indonezija – viena daugiausiai taikdarių į JT taikos palaikymo misijas siunčiančių valstybių. Dalyje jų dalyvauja ir Lietuvos kariai.

Indonezijos Prezidentui, kuris yra roko muzikos mylėtojas, šalies vadovė padovanojo Lietuvos atlikėjų albumų.

Kitais metais Lietuva ir Indonezija minės 25-ąjį diplomatinių santykių jubiliejų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.05.17; 12:07

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį išvyksta valstybinio vizito į Indonezijos Respubliką ir Tailandą, kur su šalies vadovais aptars dvišalių ekonominių, energetinių, turizmo ryšių plėtros, Europos Sąjungos (ES) ir Indonezijos bendradarbiavimo, globalių saugumo ir migracijos iššūkių sprendimo klausimus.

Šalies vadovė vizito metu susitiks su Prezidentu Joko Vidodo (Joko Widodo) ir Indonezijos Parlamento Pirmininku Setajumi Novanto (Setya Novanto). Tai pirmasis istorijoje aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas. Prezidentės vadovaujamoje delegacijoje į Pietryčių Aziją taip pat vyks energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.

Daugiau kaip 250 mln. gyventojų turinti Indonezija yra 8-a didžiausia pasaulio ekonomika ir priklauso G-20 valstybių grupei. Todėl Prezidentės susitikimuose daug dėmesio bus skiriama Lietuvos ir Indonezijos ekonominiams santykiams.

Vizito metu bus pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo žemės ūkio, energetikos, transporto, turizmo srityse. Lietuvos verslui, kuris suinteresuotas pieno ir mėsos produktų, saulės baterijų ir kitų gaminių eksportu, tai atvers naujų galimybių įsitvirtinti šioje sparčiai augančioje rinkoje, teigiama pranešime spaudai.

Prezidentės vizito metu Indonezijos sostinėje Džakartoje taip pat vyks pirmasis dvišalis energetikos forumas, kuriame bus keičiamasi patirtimi vystant suskystintų dujų terminalų veiklą, aptariamos galimybės bendradarbiauti atsinaujinančios energetikos srityje. Indonezija yra 4-a didžiausia suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje.

Vizito Pietryčių Azijoje metu Prezidentė taip pat vyks į Tailandą, kur susitiks su Princese Maha Čakri Sirinton (Maha Chakri Sirindhorn). Su Tailando karališkosios šeimos nare Prezidentė aptars Lietuvos ir Tailando ekonominių, mokslo ir švietimo, kultūros ryšių stiprinimą. Praėjusiais metais Tailando princesė su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvoje.

Tailando sostinėje Bankoke šalies vadovė taip pat atidarys lietuviškų vaikų knygų iliustracijų parodą, kurioje bus pristatomi tarptautinį pripažinimą pelniusių Lietuvos dailininkų Kęstučio Kasparavičiaus, Stasio Eidrigevičiaus, Nomedos Marčėnaitės ir kitų autorių darbai.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.12; 05:27

Copy of spionkos_mata_hari

“Slaptųjų takų” skaitytojams tikriausiai nereikia smulkiai pasakoti, kas iš tiesų buvo Mata Hari.

Visi puikiai žinome liūdną istoriją apie egzotiškų šokių meistrę Matą Hari, kurią sušaudė neva už tai, kad Pirmojo pasaulinio karo metais ji šnipinėjo Vokietijos labui ir tuo pačiu išdavė Prancūziją.

Šiandien egzistuoja keletas versijų, kurios byloja, jog Mata Hari galbūt nebuvo nei Vokietijos, nei Prancūzijos agentė, nei tuo labiau – dviguba agentė. Galbūt ji buvo tik talentinga rytietiškų šokių atlikėja, be kita ko, labai norėjusi tapti žymia žvalgybininke.

Continue reading „Banda buvo kur kas rimtesnė žvalgybininkė nei jos motina Mata Hari“