g.visockas-portretas

Vilniaus centre sutikau rašytoją Petrą Dirgėlą. Susitikimo būta atsitiktinio, trumpo, lyg ir mažai reikšmingo. Tačiau įsiminė net ir tos kelios minutės, praleistos šnekučiuojantis Gedimino prospekte. Įsiminė kaip, beje, atmintyje išliko ir visi ankstesnieji mūsų susitikimai. Rašytojas džiaugėsi, kad trys jo istoriniai romanai “Kūlgrinda”, “Joldijos jūra”, “Anciliaus ežeras” ne tik išversti į latvių kalbą, bet jau ir išleisti Latvijoje, taigi prieinami latvių skaitytojams.

Rašytoją P.Dirgėlą visąlaik laikiau ir tebelaikau vienu iš giliausių, brandžiausių lietuvių istorinio romano kūrėjų. Tuos tris istorinius romanus, su kuriais nūnai gali susipažinti ir broliai latviai, esu itin atidžiai perskaitęs. Vaizdžiai tariant, skaičiau rankose laikydamas pieštuką, kad čia pat galėčiau pasižymėti daugiausiai minčių sukėlusias vietas. Kūriniai man palikę gilų įspūdį. Spaudoje paskelbiau ne vieną dešimtį išsamių, plačių interviu su rašytoju P.Dirgėla. Todėl nuoširdžiai džiaugiausi, kad dešimtmečiais trukęs P.Dirgėlos triūsas gilinantis į sudėtingą, tragišką Lietuvos istoriją sulaukė pripažinimo ir broliškoje Latvijoje.

Continue reading „Kas pastatė Trakų pilį?”

zive_3

Pirmiausiai norėčiau prisiminti, kas gi nutiko praėjusių metų gruodžio 19-ąją Minsko centre. Tądien kelios jaunos feministės iš tarptautinės organizacijos “Femen” prie pat Baltarusijos KGB būstinės surengė originalią akciją.

Jaunutės merginos nepabūgo atvykti prie KGB pastato, iki pusės nusirengti bei iškelti keletą politinio pobūdžio plakatų. Pavyzdžiui, reikalauti laisvės Baltarusijos politiniams kaliniams. Pusnuogių merginų akcija prie KGB rūmų Baltarusijos sostinės centre – įžūlus spjūvis tiek Baltarusijos saugumiečiams, tiek ir Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Be abejo, KGB darbuotojai privalėjo kuo greičiau “likviduoti netikėtai iškilusią konfliktinę situaciją”. Tačiau kaip neutralizuoti?

Continue reading „Apie primityvųjį patriotizmą”

martisius

Atrodo, kad žmonija niekaip negali gyventi be karo. Tačiau dabar dažniau pasirenkamos kitos priemonės ir metodai. Kariaujama ne tik fiziškai, bet ir informacinėje erdvėje. Kas yra tas informacinis karas ir kaip jis pasireiškia? LRT laidos „Įžvalgos“ vedėjas Virginijus Savukynas apie tai kalbėjosi su knygos „(Ne)akivaizdus karas“ autoriumi Mantu Martišiumi.

Continue reading „Mantas Martišius: „Mūsų visuomenė vis dar pernelyg priklausoma nuo rusų kalba gaunamos informacijos“”

gintaras_portretas_2

Lietuvai nereikėjo bylinėtis su jaunuoju Algirdu Paleckiu dėl sausio 13-osios interpretacijų. Lietuvai nederėjo teismams skųsti jaunojo A.Paleckio tvirtinimų, neva gūdžią 1991-ųjų sausio 13-ąją “savi šaudė į savus”.

Šitaip sakau ne dėl to, jog manyčiau, esą A.Paleckis – teisus. Ir tikrai ne dėl to, jog būčiau iš tų pesimistų, kurie mano, jog Lietuva per silpna priešintis milžiniškai Rusijos propagandinei mašinai. Ir tikrai ne dėl to, jog būčiau įsitikinęs, jog jaunasis A.Paleckis nevertas bausmės. Nuomonės, jog šiuo konkrečiu atveju reikėjo vengti teisminio bylinėjimosi, laikausi visai dėl kitų priežasčių. Paduodami į teismą mes tik sureikšminome A.Paleckį, į savo rengiamus mitingus ir protesto akcijas Vilniuje vaikščiojantį vos su keliais gerbėjais.

Continue reading „Nederėjo bylinėtis”

jukneviciene_rasa11

Kaip derėtų vertinti Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės interviu, duotą Sausio 13-osios minėjimo išvakarėse LRT laidos “Ant svarstyklių” vedėjui Gintarui Aleknoniui?

Interviu – informatyvus, nuoširdus, teikiantis vilčių. Ir tuo pačiu – nenutylintis padarytų klaidų, neslepiantis nenuveiktų darbų?

Pirmasis įspūdis – būtent toks. KAM vadovė džiaugėsi, kad per pastaruosius kelerius metus, kol ji vadovauja krašto apsaugos ministerijai, net keletą kartų lankėsi JAV, kur susitikdavo su aukšto rango Amerikos gynybos pareigūnais. Dažni vizitai Amerikon byloja, jog oficialusis Vašingtonas vertina Lietuvą kaip patikimą, svarbų partnerį.

Continue reading „Ko pasigedau televizijos diskusijų laidoje “Ant svarstyklių””

panfilovas_panfilovas

Žurnalisto profesija yra viena pavojingiausių pasaulyje todėl, kad atlikdami savo profesines pareigas žurnalistai siekia būti įvykių sūkuryje.

Kartais, o nelaisvose šalyse – dažniausiai, tai yra tiesiog rizikinga. Pradėti šį pokalbį apie žurnalistų vaidmenį verčia šiais metais Gruzijoje išleista Olego Panfilovo knyga, skirta informacinei Čečėnijos blokadai praeito amžiaus pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje (Панфилов, Олег. Информационная блокада Чечни (сентябрь 1996 – декабрь 2002), Tbilisis, 2011).

Continue reading „Knyga, kuri verčia susimąstyti apie žurnalistų vaidmenį visuomenėje”

panfilovas_panfilovas

Olego Panfilovo gyvenimą be išlygų galima priskirti drąsiųjų keliams. Prisimenate, kadaise Lietuvoje buvo leidžiama speciali serija knygų, kuriose pasakota apie  netikėčiausius piratų, kariškių, detektyvų, keliautojų ar žvalgų nuotykius?

Beje, knygos su ženklu “Drąsiųjų keliai” tuomet buvo labai populiarios, iš po prekystalių graibomos. Dabar pasakytume – deficitinės. Kiekvienas to meto lietuvis laikė garbe namie sukaupti kuo skaitlingesnę “Drąsiųjų kelių” seriją.

Continue reading „Olegas Panfilovas: “Rusiškų televizijų žiūrėjimas kenkia sveikatai””

venckiene

Kadaise turėjau puikią progą išversti rusų autorių grupės parašytą straipsnį “Interneto komisarai“. Straipsnio esmė buvo ta, kad Rusijoje ir rusiškai suprantančiose buvusiosiose SSSR valstybėse puikiai veikia Rusijos specialiųjų tarnybų kuruojamos web “brigados“. Šių “brigadų“ tikslas – Rusijos ir jos įtakos zonoje esančios visuomenės nuomonės formavimas ir užsienio tyrėjų klaidinimas.

Pradiniai “brigados” darbo metodai ir principai buvo šie:

1. Stalinistinio režimo ir J. Stalino reabilitacija šlovinant jo imperinę didžiosios rusų tautos idėją, tuo pačiu šlovinant J. Stalino ir F. Dzeržinskio kultą, sąmoningai mažinant represijų aukų skaičių.

Continue reading „“Interneto komisarai“ virtualioje Lietuvos padangėje”

rusakalbe

Vilniuje vyksta įdomi tarptautinė konferencija, skirta visuomenės informavimo priemonių rusų kalba įvertinimui Europos informaciniame procese. Renginį organizuoja Pasaulinė rusų spaudos asociacija.

Kol kas vyksta diskusijos apie rusų kalbos paplitinimo dalykus, šiek tiek apie politiką, demografiją ir kitus reiškinius, kurie vyksta Europoje ir net JAV (pvz., rusakalbių mokyklų sumažėjimą 3 kartus Niujorke). Jokių rimtų problemų, bent jau kalbant apie Lietuvos kontekstą, nesigirdi.

Continue reading „Rusakalbė žiniasklaida Europos informaciniame procese. Ar yra problemų?”