Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos “susijungimas“ ir Rusijos prezidento ateitis

Po vakar įvykusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino tradicinės priešnaujametinės spaudos konferencijos, kuri truko net keturias su puse valandos, prašnekta apie tai, kiek ilgai V. Putinas bus Prezidentu. Mat Konstitucijoje numatyta, kad vienas ir tas pats asmuo gali būti Prezidentu tik du kartus iš eilės (jam liko 4,5 metų).

Per rusakalbę radiją “Svoboda” gruodžio 20 d. nuskambėjo įvairūs variantai, bet visi jie susiję su Konstitucijos keitimu.

Vienas iš variantų – jau seniai svarstomas Rusijos ir Baltarusijos susijungimas ir Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės (SRBV) atsiradimas su nauja Konstitucija. Vadovauti SRBV, būti jos Prezidentu V. Putinui jau nebūtų kliūčių.

Tokią nuomonę vienoje laidoje pareiškė Karnegio fondo analitikas Andrejus Kolesnikovas, https://www.svoboda.org/a/30308358.html, o kitoje – Rusijos ekspremjeras, Liaudies laisvės partijos (PARNAS) lyderis Michailas Kasjanovas, https://www.svoboda.org/a/30332099.html.

Tačiau abu jie tvirtino, kad viskas priklausys nuo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos valios. Tiesa, abu sakė, kad nors priversti jį – ne V. Putino valioje, bet nupirkti jo valią – įmanoma.

Michailas Kasjanovas:

Manau, kad negalite jo priversti, bet tikriausiai galite nusipirkti. Putinas ir jo aplinka tai supranta, todėl jau pradėtas nuolaidų reikalavimas, kurį Lukašenka pateikia Rusijos valdžios institucijoms, kurios tegul skiria daugiau pinigų arba kompensuoja tai, kas praleista per pastaruosius dvejus metus. Rusijos vyriausybė jau pasirinko šį kelią. Putinui ir jo aplinkai Baltarusijos scenarijus, būtent Baltarusijos perėmimas, naujos valstybės sukūrimas – Rusija plius arba vadink ją bet kuo, tai yra jau nauja Konstitucija, iš tikrųjų viskas prasideda nuo nulio, turiu omenyje prezidentinę kadenciją, taigi jam tai – gražiausias  pasirinkimas.

Michailas Kasjanovas

Esu tikras, kad Kremliaus politologai tiki, kad jie gali įtikinti gyventojus, kad caras Vladimiras Putinas yra toks geras, jis yra Rusijos žemių kolekcionierius. Krymas vėl grįžo, Baltarusija vėl grįžo ir panašiai, žada grąžinti dar ką nors. Tokiu būdu galima sutvirtinti Putino rinkėjų branduolį. Manau, kad Kremliaus politologai ir pats Putinas norėtų, kad tai būtų laikoma aukščiausiu prioritetu. Ar šis scenarijus yra įmanomas? Manau, kad ne.

Baltarusijos prezidentas Lukašenka, šį kartą jis bus perrinktas dar kartą, parlamentas neleido nei vienam net kvazi- opozicionieriui gauti vietą Parlamente, monolitiniame Parlamente, o tai reiškia, kad jis taip pat bus perrinktas kitai kadencijai, kaip Baltarusijos prezidentas, ir jis tęs tą patį žaidimą. Jis reikalaus vis daugiau pinigų iš Rusijos, nes jo ekonomika negali egzistuoti tokiame režime, koks yra šiandien, be Rusijos subsidijų. O Rusijos vyriausybė ir toliau bandys kažkokiu būdu absorbuoti Baltarusiją.

Panašiai kalbėjo ir Karnegio fondo analitikas Andrejus Kolesnikovas, labiau akcentuodamas autoritarinį A. Lukašenkos charakterį, neva, nepakęsiantį, kad virš jo dar būtų koks nors viršininkas.

Kol kas Rusijos ir Baltarusijos susijungimui, neva, dar yra kliūčių

Kol kas pranešama, kad tik ką St. Peterburge pasibaigusiame V. Putino ir A. Lukašenkos susitikime tolimesnės abiejų valstybių integracijos tema Rusija ir Baltarusija vis dar neišsprendė nesutarimų aktualiausiomis ekonominėmis temomis – dėl naftos, dujų ir mokesčių. Tai pareiškė Rusijos ekonomikos ministras Maksimas Oreškinas.

„Pagal šias tris klausimų grupes – dėl naftos ir dujų sektorių, mokesčių srities – liko rasti kompromisus tam, kad būtų užbaigtas visos glaudesnės integracijos gairių rengimas. Priminsiu, kad gairių iš viso yra 31-a. Liko trys klausimų blokai, kurie neleidžia mums pasiekti paketinio susitarimo“, – paaiškino Rusijos ministras.

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/susitike-putinas-su-lukasenka-nesusitare-del-triju-esminiu-ekonomikos-klausimu.d?id=83102909#cxrecs_s

Ar gali A. Lukašenka nepaklusti V. Putinui?

Aš labai abejoju, kad labai norėdamas Kremlius neturėtų priemonių priversti A. Lukašenką pasirašyti bet ką. Neseniai vokiečių DW (Deutsche Welle) paskelbė liudininko parodymus, kad jis dalyvavo nužudant kai kuriuos A. Lukašenkos politinius oponentus. Nejaugi to nežinojo V. Putino specialiosios tarnybos?

https://newsland.com/user/4297740009/content/dw-byvshii-boets-belorusskogo-sobra-priznalsia-v-ubiistvakh-oppozitsionerov/6965800?_utl_t=fb&

Neabejoju, kad Baltarusijos diktatoriaus biografijoje pilna ir kitokių nusikaltimų, finansinių, pavyzdžiui, kuriuos užfiksavo minėtos tarnybos ir kuriomis jį galima šantažuoti.

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Pagaliau, Kremliui nutraukus subsidijas Baltarusijai, visai įmanomas scenarijus, kai alkana liaudis pati „nuvers“ diktatorių ir „išsirinks“ sukalbamesnį.

Viena tik aišku, jei šiandien SRBV dėl kažkokių priežasčių dar neegzistuoja de jure, tai pasaulis vis labiau prie tos minties pratinamas.

Baltarusijos „susijungimas“ su Rusija – Baltarusijos aneksija

Argi ką daugiau, negu Baltarusijos aneksiją, valstybės išnykimą iš pasaulio valstybių žemėlapių, reikštų SRBV atsiradimas, net jei abiejų diktatorių valstybėse būtų surengti referendumai dėl susijungimo? Tokių „referendumų“ vertė visoms civilizuotoms valstybėms daugiau negu akivaizdi.

Štai, kad ir paskutinis įvykis, bylojantis, kaip baltarusiai laukia nesulaukia patekimo į SRBV. Planuotas Baltarusijos ir Rusijos integracijos šalininkų mitingas Minske  gruodžio 20 d. neįvyko, nes niekas į jį neatvyko, penktadienį pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas. Prorusiški organizatoriai planavo surengti akciją Baltarusijos sostinės centre esančioje Spalio aikštėje 12–13 valandomis, tačiau aikštėje tuo metu lankėsi tik žiniasklaidos atstovai ir atsitiktiniai praeiviai.

https://www.delfi.lt/news/daily/world/baltarusijos-ir-rusijos-integracijos-salininku-mitingas-patyre-visiska-fiasko.d?id=83100453#cxrecs_s

Tačiau mažai abejoju, kad, diktatoriui įsakius balsuoti referendume, referendumas dėl „savanoriško“ susijungimo su Rusija įvyktų ir Baltarusijos, kaip valstybės, neliktų.

Seku žiniasklaidą pagal galimybes, bet…

Kaip žinome, su Baltarusija ribojasi trys ES ir NATO valstybės – Latvija, Lietuva ir Lenkija. Nemanau kad jos būtų sužavėtos turėdamos tokią ilgą sieną su naujuoju kaimynu.

Pasvarstykime, ar turėtų jos imtis prevencinių priemonių pavojingai situacijai išvengti.

Gal mano mintis pasirodys diletantiška, bet ar nevertėtų mūsų trejetui imtis iniciatyvos euroatlantinėje erdvėje bendriems veiksmams ES parlamente, ES vadovų Taryboje ir atskiriems (tokios JAV, pavyzdžiui) įspėjamiesiems viešiems pareiškimams, kokią kainą sumokėtų Kremlius, jei aneksuotų Baltarusiją.

Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Galbūt, Lietuvos aukštieji asmenys, atsakingi už Lietuvos užsienio politiką, diplomatiniuose kuluaruose  ir veikia ta kryptimi. Nežinau.

Tik štai, įsivaizduokime, kad net be formalaus referendumo V. Putinas ir A. Lukašenka netikėtai paskelbs apie „susijungimą“, pastebėdami, kad Vakarai, tai numatydami, viešai tylėjo, o tylėjimas be prievartos vienareikšmiškai reiškia sutikimą.

Aš jau nekalbu apie tai, kad vieši mūsų, Vakarų, įspėjimai dėl Rusijos ir Baltarusijos „susijungimo“ padarinių padrąsintų viso pasaulio Baltarusijos patriotus suvokti, kad jų kova už Baltarusijos Nepriklausomybę nėra beviltiška, kad yra prasmė sekti broliškos Ukrainos pavyzdžiu, dargi vienytis su ja bendroje kovoje, ko, beje, pasigendu Ukrainos opozicinėje žiniasklaidoje. 

2019.12.21; 07:32

Baltarusijos ir Rusijos prezidentai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas toliau kalbėsis integracijos klausimais kito susitikimo metu – gruodžio 20 d. Sankt Peterburge.
 
Apie tai rusų žurnalistams po Baltarusijos ir Rusijos vadovų susitikimo šį šeštadienį paskelbė Rusijos ekonominės plėtros ministras Maksimas Oreškinas.
 
„Prezidentai sutarė dėl susitikimo gruodžio 20 d. Susitikimas bus surengtas Sankt Peterburge. Jeigu prireiks, prezidentai gali netgi surengti dar vieną susitikimą“, – sakė ministras.
 
Kaip skelbta anksčiau, šeštadienį Baltarusijos vadovas A. Lukašenka susitiko su Rusijos prezidentu V. Putinu. Pasak Kremliaus, buvo aptarti „svarbūs dvišalių santykių klausimai, į kuriuos įtraukiamas potencialus integracijos gilinimas“.
 
Tuo metu, pasak naujienų agentūros AFP, apie 1 tūkst. baltarusių dalyvavo nesankcionuotoje demonstracijoje, nukreiptoje prieš potencialiai artimesnius šalies ryšius su Rusija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 05:00

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujas rekomendacijas dėl sugrįžtančių vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą. Tikimasi, kad dokumentas savivaldybėms ir mokykloms padės geriau pasiruošti priimti atvykstančius vaikus, o pastariesiems – sklandžiau įsilieti į mokyklos bendruomenės gyvenimą. Dokumente pateikiamos rekomendacijos dėl vaikų priėmimo į švietimo įstaigą, jų ugdymo, vertinimo, papildomo finansavimo ir kt.
 
Sugrįžusį iš užsienio vaiką rekomenduojama priimti mokytis į tą pačią klasę kartu su bendraamžiais. Priimdama vaiką jo mokymosi pasiekimus mokykla gali vertinti (rengti testus ar pan.) tik dėl vienos priežasties – kad sudarytų tikslingesnį individualų ugdymo planą, nustatytų, ar bus reikalinga švietimo pagalba.
 
Mokinio pasiekimų vertinimas negali būti priemonė, pagal kurią nusprendžiama priimti vaiką į žemesnę klasę. Jeigu jis nemoka lietuvių kalbos, matyti ryškūs ugdymo skirtumai, vaikui mokykloje suteikiama pagalba: papildomos dalykų mokytojų konsultacijos, mokinių savanorių pagalba, sudaroma laikinoji grupė, kurioje intensyviai mokoma lietuvių kalbos, ir panašiai.
 
 Nuo šių mokslo metų grįžusiam ar atvykusiam mokiniui gali būti perskirstytas mokymosi laikas, skirtas dalykams mokytis, pvz., jei mokinys gerai moka užsienio kalbą, jai skiriama mažiau pamokų, o daugiau – lietuvių kalbai ar kitiems dalykams mokytis. Atvykusiam mokiniui galima skirti adaptacinį laikotarpį, per kurį stebima mokinio pažanga, bet pasiekimai nevertinami pažymiais.
 
Jeigu į savivaldybę atvyksta daugiau vaikų, rekomenduojama organizuoti išlyginamąsias klases ar grupes. Jas galima steigti ne tik lietuvių kalbai mokytis, bet ir kitiems dalykams: Lietuvos istorijai, geografijai, pilietiniam ugdymui, mokiniams supažindinti su dalykų terminais lietuvių kalba.
 
Mokyklos, norėdamos sklandžiau integruoti atvykusius vaikus, gali naudotis šių metų birželį patvirtinta integruota lituanistinio švietimo programa, kurioje integruojamas lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo turinys ir nuodugniai aprašoma, ko ir kaip mokyti įvairaus amžiaus vaikus, kaip juos sudominti, pateikiama daug įvairių edukacinių žaidimų, užduočių pavyzdžių.
 
Mokykloje taip pat rekomenduojama paskirti asmenį, galintį padėti atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, o mokyklos interneto svetainėje būtų skelbiama informacija apie grįžtančių ar atvykstančių vaikų priėmimo tvarką, kontaktai, į ką konkrečiai galėtų kreiptis planuojanti sugrįžti ar jau grįžusi šeima.
 
Šiuo metu grįžusiam iš užsienio vaikui ugdyti skiriama 30 proc. daugiau lėšų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.06; 11:06

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Gegužės 14-15 dienomis Lietuvos Seime lankėsi Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos narių delegacija, kuri su mūsų Seimo komitetų nariais ir Seimo kanceliarijos darbuotojais aptarė teisėkūros, parlamentinio darbo, priežiūros mechanizmų, viešųjų ryšių, žmogaus teisių klausimus.

Štai antradienį Europos reikalų komiteto salėje buvo surengti Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narių, vėliau – Algirdo Mykolo Brazausko salėje – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Seimo Audito komiteto narių susitikimai su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos atstovų delegacija.

Trečiadienį svečių delegacija iš tolimosios Armėnijos susitiko su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos bei Antikorupcijos komisijos nariais.

Kaip skelbė oficialus LRT.lt internetinis puslapis, Armėnijos delegacijos programoje buvo numatyti susitikimai ir su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi, Seimo kontrolierių įstaigos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybės kontrolės, Užsienio reikalų ministerijos atstovais.

Kalnų Karabache tebešaudoma

Oficialiame LRT.lt puslapyje taip pat pabrėžta, kad „pažintinis Armėnijos parlamentarų vizitas atliekamas siekiant perduoti Lietuvos Respublikos demokratinių reformų ir euroatlantinės integracijos patirtį Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių parlamentų nariams, administracijų tarnautojams“.

Nematau nieko blogo, keisto ar smerktino, jei Lietuvoje svečiuojasi Armėnijos parlamento atstovai. Nieko nuostabaus ir tuomet, kai Lietuvos parlamentarai ir ministrai su šios Kaukazo regiono valstybės pasiuntiniais dalinasi per pastaruosius kelis dešimtmečius sukaupta unikalia patirtimi.

Tačiau ar Lietuvos Seimo ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai domėjosi, kada Armėnija pagaliau įgyvendins Jungtinių Tautų rezoliucijas – trauksis iš Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho? Suprantu, sprendžiant iš viešai skelbiamos darbotvarkės, Armėnijos delegacija į Vilnių atvyko visai kitų tikslų vedina. Todėl, remiantis diplomatiniais protokolais, svečiams netinka kelti iš anksto nesuderintus klausimus, juolab – nepatogius, iš tarptautinės politikos sferos.

Ir vis dėlto visos NATO bei Europos Sąjungos valstybės vieningai tvirtina, jog Kalnų Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija, todėl Armėnijos ginkluotosios pajėgos, vadovaujantis visuotinai pripažįstamais šalių teritorinio vientisumo principais bei tarptautine teise, privalo kuo greičiau pasitraukti iš svetimų žemių. Visi senų seniausiai žino, kad Armėnija iki šiol neįgyvendino nė vienos Jungtinių Tautų rezoliucijos, raginančios ją taikiai išsikelti iš okupuotų teritorijų. Armėnija ignoruoja ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, įpareigojantį leist azerbaidžaniečiams grįžti į gimtuosius namus Kalnų Karabache.

Iš gimtųjų namų išvyti azerbaidžaniečiai

Todėl Vakarai kiekviena pasitaikiusia proga ne tik gali, bet ir privalo, man regis, Armėnijai priminti Kalnų Karabacho problemą. Tegul šis klausimas aidi nuolat, visur, visada. Net jei delegacija iš Jerevano atskrido į Vilnių diskutuoti „demokratinių reformų“ tema, kodėl Lietuvos pareigūnai negalėtų svečiams pateikti „pačių aštriausių tarptautinių klausimų dėl separatizmo ir karo“? Jei mes bijome Kaukazo regiono atstovams priminti jų padarytus neteisingus, klaidingus žingsnius, tai ko verta mūsų puoselėjama Rytų partnerystė? Vengdami net menkiausių trinčių prie oficialių pietų stalo mes tarsi skatiname agresorių tapti dar agresyvesniu. Nes situacijų, kada galima priekaištauti, – ne tiek daug. Valstybinių, religinių švenčių dienomis priminti apie neteisėtai užgrobtą ištisą regioną, – lyg ir netinka. Jei delegacija atvyko pasisemti lietuviškosios patirties šalinant korupcijos apraiškas, – tarsi ir vėl negražu priminti tikrąsias teritorinio ginčo dėl Kalnų Karabacho priežastis. Tad sakykite, kada ir kur tai būtų įmanoma padaryti? Jau prabėgo beveik trys dešimtmečiai, kai apie milijonas azerbaidžaniečių pabėgėlių negali grįžti į gimtuosius namus, nes iš Kalnų Karabacho ir Armėnijos juos išvijo teroristinės, separatistinės, Armėnijos ir Rusijos remiamos karinės jėgos, o mes, demokratiški Vakarai, vis dar bijome šį klausimą pateikti Armėnijos parlamentarų delegacijai? Ji – niekuo dėta?

O gal šį sykį Lietuvos parlamentarai ir Lietuvos diplomatai vis tik priekaištavo svečiams iš Armėnijos dėl oficialiojo Jerevano agresyvumo – nenoro trauktis iš neteisėtai užgrobtų teritorijų? Juk oficialiame pranešime sakoma, jog „aptarti ir kiti svarbūs klausimai“.

Žemėlapyje pažymėta, kaip nuo armėnų okupacijos nukentėjo Azerbaidžanas. Slaptai.lt nuotr.

Norėdamas išsiaiškinti tikrąją padėtį kreipiausi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentą. Pateikiau štai tokį klausimą:

„Jus trukdo internetinio portalo www.slaptai.lt redaktorius Gintaras Visockas. Mane domina, ar su šiomis dienomis Lietuvoje viešinčia Armėnijos parlamento delegacija aptariamos konflikto dėl Kalnų Karabacho problemos? Tiksliau tariant, ar Lietuvos atstovai domisi, kada Armėnijos ginkluotosios pajėgos žada pasitraukti iš Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho?“

Štai kokio atsakymo sulaukiau:

„Atsakydami į jūsų 2019 m. gegužės 15 d. elektroniniu paštu pateiktą užklausą informuojame, kad Armėnijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos narių delegacija į Lietuvą atvyko pažintinio vizito, kurio tikslas yra perduoti Lietuvos Respublikos demokratinių reformų ir euroatlantinės integracijos patirtį Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių parlamentų nariams, administracijų tarnautojams. Vizito metu vykstančiuose susitikimuose kalbama apie parlamento veiklą, funkcijas, parlamentinę kontrolę, auditą, aptariamos antikorupcijos temos. Delegacijos nariai susitinka su Seimo komitetų, komisijų atstovais, Europos Komisijos atstovybės vadovu, lankosi Viešųjų pirkimų tarnyboje, susitinka su Valstybės kontrolės atstovais ir kt.“

Tokį elektroninį laišką atsiuntė Justė Radzevičiūtė – Laugalienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro atstovė.

Žodžiu, pačia svarbiausia, pačia aktualiausia – Kalnų Karabacho – tema, regis, nei šnekėta, nei diskutuota.

2019.05.15; 19:43

Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre ketvirtadienį rengiamas demografijos forumas „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“, kuriame bus pristatoma šalies demografijos strategija ir rengiamas veiksmų planas opiausioms Lietuvos demografinėms problemoms spręsti.

Taip pat žadama paviešinti naujausią migracijos priežasčių tyrimą.

Kaip skelbė ELTA, Seimui priėmus demografijos strategiją, parengtos konkrečios priemonės, kad tėvai lengviau galėtų derinti darbą ir šeimos pareigas, daug dėmesio skirta grįžtantiems iš emigracijos, kad būtų lengviau iš naujo integruotis Lietuvoje, išskirti vyresni žmonės, kurių gerovei strategijos priemonių plane skirta nemažai konkrečių priemonių.

ELTA primena, kad preliminarų Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategijos įgyvendinimo planą rengė valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.

Savo idėjas piliečiai galėjo išreikšti balandžio-gegužės mėnesiais, viešojoje konsultacijoje užpildydami anketą E.pilietis portale. Jos rezultatai ir bus paskelbti Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?”

Forumas skirtas su visuomene aptarti situaciją bei dar kartą pakviesti diskusijų, po kurių bus atnaujinamas Vyriausybės parengtas priemonių planas Demografijos, migracijos ir integracijos strategijai įgyvendinti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.21; 06:00

Skatindamas romų bendruomenių ir vietos savivaldybių bendradarbiavimą bei savitarpio dialogą sprendžiant romų tautinei mažumai aktualius integracijos, socialinės įtraukties, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitus klausimus, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės tęsia 2016 m. pradėta projektą „Vietinės romų platformos – kelias bendradarbiavimo su savivaldybėmis link“, finansuojamą Europos Komisijos lėšomis.

Sėkmingai baigus pirmąjį projekto etapą, liepą gautas finansavimas antrai projekto daliai įgyvendinti. Šiemet jam skirta 65 tūkst. Eur.

„Romai sudaro didžiausią Europos etninę mažumą. Daugiau nei 6 milijonai romų gyvena Europos Sąjungoje, dauguma jų turi ES pilietybę. Nepaisant to, diskriminacija ir socialinė atskirtis, kurią patiria romai, yra itin didelė“, – sako romų tautinę mažumą kuruojanti Tautinių mažumo departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis vyr. specialistė Gražina Sluško.

Pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais buvo užmegzti ryšiai tarp romų bendruomenių ir savivaldybių. Buvo sukurtas įrankis romams per tarpininkus greičiau ir sėkmingiau spręsti iškilusias problemas, savivaldybių institucijų darbuotojams – susipažinti su romų situacija. Projekto metu buvo surengti mokymai švietimo darbuotojams, dirbantiems su romų vaikais, pedagogai įgijo specifinių žinių apie romų vaikų ugdymo ypatybes.

Daug dėmesio buvo skirta romėms moterims, skatinant jas imtis lyderių vaidmens. Projektas buvo įgyvendinamas 2 kryptimis: informuojant ir šviečiant visuomenę bei stiprinant romų gebėjimus ir įgūdžius. Projekto įgyvendinimo metu numatoma įdarbinti apmokytus koordinatorius – tarpininkus tarp romų bendruomenės ir savivaldybių, kurie dirbs Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje, Kybartuose ir Eišiškėse. Jie padės romams bendrauti su valstybės institucijų atstovais, asistuos romams tvarkant reikalus valstybės ir privačiose institucijose, padės spręsti kitas kasdienio gyvenimo problemas, vykdys švietimo ir prevencijos programas.

Planuojama organizuoti seminarą romų moterims ir mergaitėms, renginius romų jaunimui. Bus organizuojami mokymai su romais dirbantiems pedagogams. Vyks susitikimai su romų koordinatoriais, konsultacijos su savivaldybių atstovais. Taip pat bus atliktos dvi mokslinės studijos: apie romių moterų integraciją išėjus iš įkalinimo įstaigų ir apie teisingumo prieinamumą romų bendruomenės nariams.

„Europos Sąjungos valstybės turi įgyvendinti nacionalines romų integracijos strategijas socialiniu, ekonominiu, kultūriniu lygmenimis. Ypač svarbus yra romų švietimas ir su juo susijusios programos. Tam, kad romai sėkmingai integruotųsi į visuomenę, būtina suteikti jiems tinkamas sąlygas dalyvauti socialiniame gyvenime edukacinėse, kultūrinėse veiklose ankstyvame amžiuje. Efektyviai į bendras veiklas su bendraamžiais įtraukti vaikai greičiu adaptuojasi, įgyja reikšmingų socialinių įgūdžių. Taip pat yra svarbu bendradarbiauti su likusia visuomenės dalimi, supažindinti juos su romų istorija ir kultūra“, – sako G. Sluško.

2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 115 romų tautybės žmonių. 81 proc. romų gyveno miestuose, 19 proc. – kaimo vietovėse. Daugiausia romų gyveno Vilniaus (38 proc.), Kauno (23 proc.), Šiaulių (11 proc.), Marijampolės (10 proc.) ir Panevėžio (7 proc.) apskrityse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.09; 05:00

Politikai visada turi tikslą. Sprendžia ką nors dėl naudos. Valstybei ar rinkėjams, sau asmeniškai ar visiems po truputį. Vis spirga, kad ta nauda būtų realizuota. Ar bent tikisi palankaus rezultato.

Dabar sėdim blizgiame Eurolines autobuse ir ryjam akimis vaizdus pro TV langus. Už vairo pamišėliai. Kurie ir patys nežino, kur važiuoja. Klausk neklausęs – nepasakys. Nėra patvirtintos vizijos nors iki 2016 metų. A.Merkel ir Co prisiūkauta nelegalių atbėgėlių lavina nenaudinga niekam. Nei Vokietijai, nei Europai, nei rinkėjams, nei pačiai A.Merkel.

Continue reading „Dievas laimingų nemyli“

Kaip visą tą tikslingą į Europą plūstantį žmonių srautą pavadinti? Gal Europos okupacija? Europos tautų naikinimo mašina? Ji, ta mašina, veikė ir iki šiol, bet žymiai lėčiau, ne taip pastebimai. Vadinamieji pabėgėliai (taip tą srautą įvardija lietuvis anonimas, dirbantis Vokietijoje pabėgėlių centre: Delfi.lt) kosmopolitams labai pageidautiną darbą nepaprastai paspartins. Dešimtmečio kito darbas – per metus kitus.

Bet apie tai niekas nekalba. Apie tai beveik draudžiama kalbėti. Reikia pataikauti lenkų tautinei mažumai Lietuvoje, nes juos gina Lenkija, reikia labai atsargiai elgtis su rusais, nes juos gina Rusija, reikia kiekviena proga ir be progos muštis į krūtinę: lietuviai šaudė žydus. Dabar naujas reikalavimas: apie pabėgėlius – tik gerai, tik su užuojauta, nes juos gina Vokietija, Prancūzija.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Europa pabėgėlius gelbsti popieriniais laiveliais“

Dvidešimtmetis nuo 1990 iki 2010 metų – vienas intensyviausių migracijos laikotarpių Europos istorijoje. Tuo metu Europoje vykusiems demografinės situacijos bei migracinės elgsenos pokyčiams ypatingos įtakos turėjo Europos Sąjungos plėtra 2004 metais ir paskutinis Šengeno sutarties ratifikavimas 2007 metais.

Judėjimo laisvės liberalizavimas tapo svarbiu veiksniu, paskatinusiu tarptautinę migraciją. Be to, jis paskatino ir naujų migracijos sistemų Europos Sąjungoje atsiradimą.

Continue reading „Šiandien – tarptautinė konferencija „Migracija ir šeima Baltijos – Šiaurės regione: iššūkiai ir sprendimai““

Europos Komisija pradėjo oficialų tyrimą VFR vyriausybės atžvilgiu, praneša Vokietijos leidinys Der Spiegel.

Aukščiausia Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija mano, kad „Vokietija, reikalaudama iš ketinančių ten gyventi užsieniečių laikyti vokiečių kalbos egzaminą, pažeidžia Europos teisę“.

„Vokietijos įstatymai, numatantys vieningus vokiečių kalbos mokėjimo reikalavimus absoliučiai visiems asmenims, nepakankamai lankstūs ir neatveria galimybių priimti sprendimą kiekvienu atskiru atveju“, – mano oficialusis Briuselis.

Continue reading „ES nepatenkinta vokiečių kalbos mokėjimo testais užsieniečiams“

sarkozy_merkel

Kokios Europos reikia Lietuvai? Šios savaitės pradžioje vaikščiodama gerai pažįstamais Briuselio koridoriais apie tai turėjo mąstyti Dalia Grybauskaitė. Galvoti reikia ir visiems mums.

Ko mes norime iš Europos? Kas mums naudinga, o kas kenkia? Gal tada pagaliau sukursime aiškią valstybės politiką, kaip elgtis permainų krečiamoje Europos Sąjungoje (ES). Pasistengti reikia jau dabar. Mat mažos ir silpnos valstybės vis dar turi neproporcingai didelę galią Europos Sąjungos struktūrose. Taigi mūsų įtaka – ypač kai nesame vieni – gana reikšminga. Reikia tuo naudotis, kol dar turime jėgų. Nes padėtis gali gerokai keistis. Krizė verčia Europą galvoti apie didesnę integraciją. Kiek toli bus einama šiuo keliu, nežino niekas.

Continue reading „Europa be Merkozy“

Lina_jurkonyte

Kasdien mus lydi žodis “politika”. Dažniausiai jis mums asocijuojasi su LR Seime ar Vyriausybėje dirbančiais tautos išrinktais atstovais. Tačiau retas iš mūsų susimąstome, kad politika apima ne tik tas sritis, kurios aktualios suaugusiems.

Politika yra kur kas platesnis reiškinys, kuris itin glaudžiai susijęs ir su jaunimu – šalies ateitimi. Lietuvos jaunimo politika yra pripažinta Lietuvos politikos dalimi tik nuo 1996 metų, kuomet Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Jaunimo politikos koncepciją, kurioje buvo apibrėžtos valstybinės institucijos, atsakingos už jaunimo politikos principų, tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.

Apie jaunimo politiką iš tiesų yra labai mažai kalbama, ypač mažuosiuose Lietuvos miesteliuose. Dažnas jaunuolis net nežino, jog jo mieste savivaldybės lygmeniu veikia jaunimo reikalų taryba, kuri sudaroma lygiateisiais pagrindais spręsti jaunimui aktualius klausimus.

Continue reading „Aktyvus dalyvavimas politikoje atveria jauniems žmonėms ne tik plačias galimybes, bet ir stiprina jo balsą“

erdogan_merkel

Vokietijoje dar nenutilo diskusijos dėl Sarrazino knygos apie užsieniečių integraciją, o žiniasklaidoje  jau  kilo nauja audra.

Mirga straipsniai, kuriuose piktinamasi Turkijos premjero Recepo Tayyipo Erdogano kalba, kurią jis sekmadienį pasakė Diuseldorfe susitikime su daugiau kaip 11 000  „turkų ir turkų kilmės vokiečių“.

Erdoganas ragino tautiečius integruotis į Vokietijos gyvenimą ir išmokti vokiškai. Bet jis pasisakė prieš asimiliaciją, prieš visišką prisitaikymą.

Continue reading „Vokietijos turkų integracija?“