Irano žvalgyba skelbia suėmusi „dešimtis šnipų“. Žvalgybos ministras Mahmoudas Alavis interviu televizijai sakė, kad juos padėjo išaiškinti agentas, infiltruotas į „šalies, turinčios labai stiprią žvalgybą, vyriausybę“.
Žiniasklaidos teigimu, tai yra nuoroda į Izraelį. Naujienų agentūra „Tasnim“ rašo, kad M. Alavis padarė užuominą į buvusį Izraelio energetikos ministrą Goneną Segevą, kuris liepos pradžioje teismo Jeruzalėje buvo apkaltintas šnipinėjimu. M. Alavis įspėjo, kad šalies „priešai“ mėgina šnipinėjimu ir infiltravimais gauti informacijos apie Iraną. Tačiau, anot jo, kovos su šnipinėjimu skyrius yra vienas stipriausių Žvalgybos ministerijoje.
M. Alavio duomenimis, pernai žvalgyba Irane sutriuškino 230 „teroristų kuopelių“, planavusių išpuolius prieš universitetus ir metro.
Baltijos šalių ir Izraelio premjerų susitikime svartyti transatlantiniai ryšiai, santykiai su Rusija, aptarta padėtis Artimuosiuose Rytuose, bendri veiksmai kovojant su terorizmu, kibernetinio ir informacinio saugumo stiprinimas. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, taip pat kalbėta apie bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje, plėtojant švietimo ir mokslinius tyrimus, turizmo skatinimą.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po susitikimo su Baltijos valstybių ministrais pirmininkais sakė, kad Latvija, Estija bei Lietuva stipriai pažengusios technologijų srityje, ir pažymėjo, jog ateitis priklauso inovacijų šalims.
„Baltijos šalys yra mokslo ir technologijų atstovės. Inovacijos ateitis priklauso tiems, kurie kuria, ir čia glūdi didžios proto jėgos. Mes mažos valstybės įrodėme, kad galime sutelkti didžius protus, pasiekti pažangos, sukurti naujas pramonės šakas. Baltijos šalys jau dabar pažengusios kibernetinėje erdvėje, lazeriuose. Nors mes ir mažos, bet tai nereiškia, kad mes negalime būti didžios technologijų srityse, mes jei vieną kitą remsime, galime pasiekti labai daug“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė B. Netanyahu.
Izraelio premjeras taip pat pažymėjo, kas Izraelis yra žydų valstybė, kuri kaip ir Baltijos valstybės didžiuojasi savo didžia istorija, tradicijomis, unikalia kalba. Jis padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už drąsią poziciją holokausto klausimu bei pabrėžė apie būtiną kovą su antisemitizmu.
Pasak Izraelio ministro pirmininko, šalys bendradarbiauja ir kovodamos su iššūkiais pasaulyje. Didžiausias šiuo metu bei ateities problema, anot jo, yra terorizmas.
Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu sakė, kad Iranas vis dar intensyviai vykdo teroristines veiklas bei kuria branduolinį ginklą. Spaudos konferencijoje penktadienį jis sakė, kad ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida, nes šiuos pinigus Iranas tiesiogiai skiria branduolinio ginklo kūrimui, todėl sankcijos Iranui yra būtinos.
„Iranas nesustabdė branduolinio ginklo kūrimo, jie gali labai greitai atsitverti kelią branduolinio ginklo sukūrimui per keletą metų. ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida. Jie neskirs šių pinigų vandens valymui ar darbininkams. Šie pinigai bus skirti branduolinio ginklo kūrimui. Reikia atkurti sankcijas Iranui, kad būtų sustabdytos teroristinės veiklos Irane, dėl kurių kenčia milijonai žmonių. Taip pat reikia pabrėžti ir tai, kad Iranas plečia savo teroristines veiklas ir į Siriją“, – teigė premjeras.
Kalbėdamas konferencijoje jis taip pat pažymėjo, kad su Baltijos šalių ministrais pirmininkais aptarė saugumą ir gynybą bei paprašė, kad Baltijos šalys keistų neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį.
„Aptarėme saugumą ir gynybą, tikiu, kad daug ką galime nuveikti. Aš taip pat paprašiau Baltijos šalių ministrų pagalbos, kad reikia pagerinti požiūrį į Izraelį. Reikia panaikinti neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį“, – sakė B. Netanyahu.
Premjeras S. Skvernelis pirmą kartą vykstantį trijų Baltijos šalių ir Izraelio ministrų pirmininkų susitikimą pavadino istoriniu, vykstančiu itin svarbiu metu, kai trys Baltijos šalys mini savo valstybingumo šimtmetį, o Izraelio valstybė mini 70-metį.
„Transatlantiniam bendradarbiavimui alternatyvos nėra. Europa, JAV ir Izraelis yra natūralūs sąjungininkai. Mus vienija demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybės, iššūkiai saugumui ir glaudūs ekonominiai ryšiai. Esami ir liksime didele dalimi priklausomi vieni nuo kitų. Tai yra didžiausia paskata bendradarbiauti“,- pabrėžė premjeras S. Skvernelis.
Taip pat akcentuota, kad Baltijos valstybės pasisako už glaudesnį ES ir Izraelio bendradarbiavimą. Pabrėžta, kad tik diplomatinės priemonės, derybų kelias gali užtikrinti taiką Artimųjų Rytų regione.
„Visas keturias šalis vienija panaši istorija ir panašūs dabarties regioninio saugumo ir valstybių raidos iššūkiai, todėl turime nuolat kalbėtis ir stiprinti praktinius ryšius“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.
Estijos ministras primininkas Jüris Ratas pažymėjo, kad šalių susitikimas praėjo tiesiog puikiai.
„Džiaugiuosi susitikdamas su Izraelio ministru pirmininku ir tikiuosi, kad iki kito susitikimo nepraeis šimtas metų. Susitikimas praėjo tikrai puikiai. Aptarėme daug temų, kurios yra svarbios visoms šalims. ES turi būti vieninga, vienas iš principinių ES dalykų yra, kad Iranas nebegalėtų kurti branduolinių ginklų. Reikia skatinti mūsų šalių dar glaudesnį bendradarbiavimą technologijose, inovacijose bei kovai su terorizmu“, – sakė J. Ratas.
„Artimieji Rytai yra svarbus klausimas, yra svarbu mūsų sienų apsauga. Padėtis Sirijoje mums kelia nerimą. Taip pat terorizmas išsiplėtojęs visame pasaulyje ir nei viena šalis nėra nuo to apsaugota. Todėl turime stiprinti pozicijas bendradarbiavime kovai su terorizmu“, – teigė Estijos premjeras.
Latvijos premjeras Maris Kučinskis taip pat pažymėjo, kad dialogas tarp valstybių yra būtinas norint spręsti tarptautines problemas.
Dabartinė tarptautinės politikos situacija turi daug temų ir problemų, kurias turime spręsti nedelsiant. Sutinku su Baltijos atstovais, kad turime rimtai žiūrėti į kibernetines grėsmes. Taip pat plėtodami dialogus tarpusavyje, manau, rasime daugelio konfliktų sprendimo būdus“, – sakė M. Kučinskis.
Pasak Latvijos premjero, Baltijos šalių požiūris į Rusiją nepasikeitė. Sankcijos išliks, jei Rusija neįvykdys Minsko susitarimo.
Šiandien su Baltijos valstybėmis aptarėme, kad dėl Rusijos šalių pozicija yra nepasikeitusi. Nebent bus įvykdyti Minsko susitarimai, kol jų neįvykdys, tol sankcijos nebus nutrauktos“, – teigė M. Kučinskis.
Su vizitu Lietuvoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas dar susitiks su Lietuvos žydų bendruomene Vilniaus sinagogoje, dalyvaus žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale, apdovanos Pasaulio tautų teisuolio medaliais Domo ir Marijonos Viščių šeimą.
B. Netanyahu taip pat ketina aplankyti Vilniaus Gaono kapą.
Tai pirmasis Izraelio premjero keturių dienų vizitas Lietuvoje.
Iranas sekmadienį pareiškė protestą dėl Nyderlandų sprendimo išsiųsti du šalies diplomatus ir pagrasino, kad prieš tokį „nedraugišką ir destruktyvų veiksmą“ imsis atsakomųjų priemonių.
Nyderlandų žvalgybos AIVD atstovas penktadienį naujienų agentūrą AFP informavo, kad birželio 7 dieną iš šalies buvo išsiųsti du Irano ambasados darbuotojai. Išsamiau tokio sprendimo jis nekomentavo.
Netrukus po to, kai pasirodė ši informacija, Teherane buvo iškviestas Nyderlandų ambasadorius Irane, ir dėl šio žingsnio jam pareikštas „griežtas protestas“, sakoma internete paskelbtame Irano užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Kaip jau buvo pranešta Nyderlandų ambasadoriui, Islamo Respublika pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministerijos atstovas Bahramas Qassemis.
Be kita ko, B. Qassemis paragino Nyderlandų vyriausybę pasiaiškinti, kodėl „ji suteikia prieglobstį nusikaltėliams ir teroristams“ iš Irano opozicinės organizacijos „Liaudies mudžahedai“.
Teherano režimas „Liaudies mudžahedus“ uždraudė dar 1981 metais. Nuo 2002-ųjų iki 2009-ųjų organizacija buvo įtraukta ir į Europos Sąjungos teroristinių organizacijų sąrašą.
Du Irano diplomatai iš Nyderlandų buvo išsiųsti dar gerokai iki praėjusį pirmadienį Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos paskelbtos žinios apie šešių asmenų, įskaitant Vienoje dirbantį Irano diplomatą, areštus. Visi jie įtariami prisidėję prie spėjamo sąmokslo užpulti birželio 30 dieną Paryžiaus priemiestyje vykusį „Liaudies mudžahedų“ mitingą.
1994-aisiais Panamoje įvykusi lėktuvo katastrofa, per kurią žuvo 21 žmogus, tarp jų – nemažai žydų tautybės žmonių, buvo teroristinis incidentas, pareiškė Panamos prezidentas, informuoja BBC.
Anot Juano Carloso Varelos, tai patvirtinančius įrodymus Panamai perdavė Izraelio žvalgyba ir paprašė atnaujinti bylą.
Tarp žuvusiųjų per 1994-ųjų liepos 19 dieną įvykusią nelaimę, kai keleivinis orlaivis sudužo vos pakilęs iš oro uosto, buvo iškilių žydų verslininkų.
Nelaimė įvyko kitą dieną po Argentinos sostinės žydų kultūros centre įvykusio sprogimo, per kurį žuvo 85 žmonės.
Argentinos tyrėjai išpuolio prieš Buenos Airių žydų bendruomenę planavimu ir finansavimu kaltino Iraną, o vykdymu – islamistinį Libano šiitų judėjimą „Hezbollah“.
Irano valdžia, savo ruožtu, visuomet neigė kaip nors prisidėjusi prie šio sprogdinimo, per kurį nukentėjo dar 300 žmonių.
Panamos prezidentas J. C. Varela pirmadienį teigė prašysiąs vietos ir užsienio institucijų atnaujinti lėktuvo avarijos tyrimą. Tai bus daroma „atsižvelgiant į žvalgybos informaciją, akivaizdžiai rodančią, kad tai buvo teroro ataka“.
Pasitikdamas Vokietijos kanclerę Angelą Merkel Baltuosiuose rūmuose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino ją su pernykščiu perrinkimu ir pavadino ją „ypatinga moterimi“.
D. Trumpas tikino, kad jis ir A. Merkel „puikiai sutarė nuo pat pradžių“, tik, pridūrė jis, ne visi tą suprato. Pozuojant fotografams, JAV vadovas kanclerei pasakė: „Jūs man patinkate.“ Į tai ji atsakė: „Jūs (man) taip pat.“
A. Merkel savo ruožtu padėkojo D. Trumpui už priėmimą. Ji pažymėjo, kad tai – pirmasis jos vizitas už Europos ribų nuo to laiko, kai suformavo naująją vyriausybę. Kanclerė pridūrė jo metu sieksianti „dar kartą pabrėžti, kad norime sustiprinti santykius“ su Jungtinėmis Valstijomis.
Pranešama, kad susitikimo metu politikai kalbėsis apie Irano branduolinį susitarimą, kurį JAV prezidentas vertina itin skeptiškai. D. Trumpas jau anksčiau grasino pasitraukti iš susitarimo, jei iki gegužės 12 dienos nebus „ištaisyti siaubingi jo trūkumai“.
Manoma, kad konfliktui Sirijoje taip pat bus skiriamas didelis dėmesys. Galimai bus aptariamas ir „Nord Stream 2“ dujotiekis tarp Vokietijos ir Rusijos bei Vokietijos išlaidos gynybai, kurios neatitinka NATO keliamų reikalavimų.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Trump) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas (Macronas) svarstė, kad galėtų būti sudarytas naujas susitarimas dėl Irano branduolinės programos, informuoja BBC.
Po pokalbių JAV prezidentas, kuris itin skeptiškai vertina 2015 metais pasirašytą Irano branduolinį susitarimą, kalbėjo apie „galbūt daug platesnį susitarimą“. Prancūzijos prezidentas sutiko, kad naujasis susitarimas turėtų apimti Irano balistinių raketų programą ir jo vaidmenį Artimuosiuose Rytuose.
Su trijų dienų trukmės valstybiniu vizitu į JAV atskridęs E. Macronas pridūrė pirmenybę teikiąs ne egzistuojančio susitarimo nutraukimui, bet „kažko naujo, apimančio visus mums nerimą keliančius klausimus, kūrimui“.
Prancūzijos prezidentas taip pat pritarė, kad dabartinis susitarimas turi trūkumų bei tam, kad Irano įtakos regione klausimas turi būti įtrauktas į derybas.
„Jie turėjo sudaryti susitarimą, apimantį Jemeną, Siriją ir kitas Artimųjų Rytų dalis“, – sakė D. Trumpas, 2015 metais pasirašytą susitarimą pavadindamas „beprotišku“.
Likus kelioms valandoms iki JAV ir Prancūzijos prezidentų susitikimo, Irano prezidentas Hassanas Rouhanis įspėjo dėl „rimtų padarinių“, jei JAV pasitrauks iš susitarimo. D. Trumpas ne kartą grasino pasitraukti, jei iki gegužės 12 dienos nebus „ištaisyti siaubingi susitarimo trūkumai“.
Per arabų pasaulį nusirito smurto prieš Vakarų valstybes banga. Kaip ir po bet kokio nusikaltimo, iškyla klausimas, kam naudinga tokia situacijos raida.
“Der Spiegel” apžvalgininkas Jakobas Augštainas (Jakob Augstein) mano, kad išpešti dividendų iš šitos situacijos bando respublikonai ir Izraelio vyriausybė. Ir su religija tai nelabai susiję.
„Situacija įkaitusi iki ribos Libijoje, Sudane, Jemene, šalyse, kurios laikomos vargingiausiomis pasaulyje, – rašo apžvalgininkas. – Tačiau žmonės, kurie už to stovi, yra labai toli. Jaunuoliai, įniršę ir deginantys ne tik Amerikos, bet dabar jau ir Vokietijos vėliavas, yra tokios pat aukos, kaip ir nužudytieji Bengazyje ar Sanajuje“.
Tinklaraštininkas Ričardas Silveršteinas atskleidė rafinuotą Izraelio smūgio Teheranui planą, rašo Leonardas Berberis laikraščio „Corriere della Sera” portale.
Tai bus sukoordinuota agresija vienu metu su pavyzdžio neturinčia kibernetine ataka, kuri per keletą minučių išves iš rikiuotės „internetą, telefonus, radiją, TV, palydovinį ryšį, pluoštinės optikos ryšio linijas tarp šalies strateginių objektų“. Koks tikslas? „Irano režimas neturi žinoti, kas dedasi jo teritorijoje“. Izraelio karo prieš Teherano režimą planus atskleidė tinklaraštininkas. Ir ne šiaip koks, aiškina medžiagos autorius, o Ričardas Silveršteinas, kurį daugelis vadina Izraelio WikiLeaks‘u.
Eugenijus Kasperskis – kenkėjiškų kompiuterinių programų medžiotojas iš Rusijos. Būtent jo bendrovė atrado virusą „Flame“. Taigi šis ponas įsitikinęs, jog tikriausiai yra sukurta ir daugiau itin žalingų programų. Jis tvirtina bijantis, kad artimiausiu metu gali būti atlikta itin pavojinga masinė kibernetinė ataka.
„Logiškiausia svarstyti, jog nuolatos kuriami nauji kibernetiniai ginklai ir greičiausiai jau esama užkrėstų kompiuterių, apie kuriuosemes nežinome ir sužinosime tik vėliau, pačiu nepalankiausiu momentu“, – sakė Eugenijus Kasperskis. „Kaspersky Lab“, kuri yra viena iš didžiausių pasaulyje antivirusinių programų gamintoja, nurodė, kad jos ekspertai atrado „Flame“, atlikdama tyrimą, kurį inicijavo Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU).
Izraelis uždraudė žinomam vokiečių rašytojui, Nobelio premijos laureatui Giunteriui Grasui (Guenter Grass) įvažiuoti į šalies teritoriją.
Pretekstas – vienas eilėraštis, kuriame žaismingai Izraelis lyginamas su Iranu. Izraelio VRM pranešime spaudai pažymima, kad „G. Grasso eilėraštis – tai bandymas įplieksti neapykantos liepsną prieš Izraelį ir izraeliečius“. Šiuo eilėraščiu labai pasipiktino ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.
Praeitą savaitę mūsų sąjungininkė – JAV pareiškė, kad išveda paskutinius savo kareivius iš Irako. Jos parama Irakui apsiribos karinių specialistų, ekspertų ir patarėjų dalyvavimu sprendžiant Irako naftos, vidaus ir užsienio problemas. Tačiau problemos išlieka. Be to, šalia Irako yra Iranas, o už jo – Afganistanas ir Pakistanas.
Arabų kraštuose – didžiulės permainos. Egipte ir Tunise įvyko sėkmingos revoliucijos, o Libijoje šiuo metu prasidėjo pilietinis karas.
Šią šalį per 40 metų valdęs M.Kadafio režimas dar priešinasi, verda nuožmios kovos. Kaip teigia opozicija, Libijoje per kelias savaites jau žuvo apie 10 tūkstančių žmonių. Kovo 3 dieną sukilėliai po aršių mūšių pasitraukė iš netoli sostinės Tripolio esančio Ez-Zavijos miesto. Teigiama, kad per kovas dėl šio miesto žuvo per 200 žmonių. Kovo 6 dieną M.Kadafiui ištikimi daliniai užėmė už 200 kilometrų nuo Tripolio esantį Misrato miestą, bet po kelių valandų buvo išstumti.