Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kritikuoja naują Vyriausybės pasiūlymą didinti krašto apsaugos išlaidas ir 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Pasak G. Palucko, reikia investuoti į „minkštąjį“ saugumą. Pasak pirmininko, visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ji turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugi.
Pasak G. Palucko, krašto apsaugos finansavimas turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio augimo perspektyvų, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti visuomenės atsparumu: nacionalinis saugumas yra galia ir valia priešintis.
„Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, – pabrėžia G. Paluckas.
Visa tai, pasak jo, susiję su visuomenės noru priešintis ir ginti savo valstybę – grėsmėms atsparios visuomenės nariai visų pirma turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugūs. Jis primena, kad Lietuva lig šiol neįgyvendina konstitucinių įsipareigojimų, kuriuos visuomenė patvirtino 1992 m.
Pavyzdžiui, dėl nemokamo mokslo, nemokamos medicinos pagalbos ir panašiai.
G. Paluckas sako, kad LSDP svarstytų paremti kompromisinį variantą – susitarime papildomus 0,5 proc. nuo BVP būtų galima numatyti alternatyviai visuotinei privalomai karinei tarnybai.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tai, mūsų supratimu, būtų socialinis darbas. Taigi papildomas augimas tektų socialinei sričiai, socialinėms reikmėms. Alternatyvi karinė tarnyba – mūsų siūlomas kompromisas“, – teigia G. Paluckas.
G. Paluckas primena, kad LSDP inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos – įgyvendinamas – šiemet planuojama pasiekti 2,06 proc. nuo BVP finansavimą. Tapdama NATO nare, Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP finansavimą.
Tokį G. Palucko požiūrį kritikuoja konservatorė Rasa Juknevičienė.
„G. Paluckas pranešė būsiąs europinis socialdemokratas, todėl pasisakantis prieš išlaidas gynybai ir prieš karo prievolę. Tačiau iš karto po mūsų diskusijos „Savaitė“ parodė siužetą apie Švedijos socialdemokratus, kurie ne tik stipriai didina gynybos išlaidas, bet ir grąžino šauktinius. Socialdemokratija nėra medinė ideologija, Gintautai. Gyvenimas yra ideologija“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Juknevičienė.
Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Diskusijų laidoje „Savaitė“ R. Juknevičienė sakė, kad norit išlaikyti sąjungininkus NATO aljanse reikia didinti gynybos išlaidas, nes „2 proc. – tai yra tik grindys“.
„Mes esame labai rimtoje situacijoje. NATO čia atėjo mums padėti ne todėl, kad jie neturi kur dėti pinigų. NATO šiandien kalba jau ne apie 2 proc. 2 proc. – yra grindys, nuo kurių reikia atsispirti. Jeigu mes norime savo sąjungininkus čia išlaikyti, jeigu mes norime, kad Jungtinės Amerikos Valstijos čia būtų su savo nuolatinėmis bazėmis ar rotacinėmis kokiomis nors (pajėgomis), tai mes negalime kalbėti taip, kaip dabar kalba šitas žmogus“, – sakė R. Juknevičienė.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Gintaras Visockas.
Kas laimėjo Europos Sąjungos ir JAV ginčą dėl NATO ateities, įsiplieskusį liepos 11 – 12 dienomis Belgijos sostinėje Briuselyje? Teisi ne Europa, teisus, bent jau morališkai, – ponas Donald Trump. Europa iki šiol tikrai per mažai rūpinosi savo saugumu, gynybos išlaidų naštą suversdama ant JAV pečių ir, be kita ko, nenorėdama Vašingtonui parodyti net minimalaus palankumo už dešimtmečiais pusvelčiui teiktas saugumo garantijas.
Todėl JAV vadovo perspėjimai apie galimą amerikiečių pasitraukimą iš NATO – logiški. Tiesa, D.Trump vėliau teigė, kad akivaizdžių užuominų dėl išėjimo nedarė, nes NATO aljansas – puikus darinys. Ir vis dėlto Briuselyje kilo užtektinai rimtas sąmyšis (sušaukta neeilinė sesija), kurį slopinant puikiai pasirodė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Europa krūptelėjo politikos užkulisiuose pasklidus kalboms apie JAV kariuomenės pasitraukimą iš NATO struktūrų. Juk NATO be Amerikos – tuščia vieta.
O Amerika, regis, vis rečiau juokauja. Ji jau pasitraukė iš kai kurių įtakingų tarptautinių organizacijų, atsisakė kai kurių svarbių sutarčių. Tad kodėl nepasitraukus dar ir iš Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, jei niekas nenori girdėti svarių, pagrįstų Vašingtono argumentų?
Belgijos Karalius Filipas ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Kad Europa vis dar linkusi kvailioti, nesuprasdama padėties rimtumo, byloja belgiškas „svetingumas“. Kai JAV prezidentas D.Tump atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime, jį pasitiko tik žemo rango užsienio reikalų ministerijos atstovas. Aukščiausi Belgijos valdžios vyrai tuomet savo dėmesį buvo sukoncentravę į futbolą – Sankt Peterburge belgų futbolininkai turėjo žaisti svarbias rungtynes su prancūzais. Žodžiu, Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas pramogavo šiaurinėje Rusijos sostinėje, o premjeras Charlesas Michelis rungtynes stebėjo, kaip pranešė agentūra ELTA, vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.
Šis pavyzdys nėra pats svarbiausias. Bet jis – iškalbingas. Kaip bendrauti su Europa, kuriai futbolas – svarbiau nei pagarbus daugiausiai lėšų į NATO biudžetą įnešančios šalies lyderio sutikimas? Gal pasirodysiu ne itin mandagus ir korektiškas, bet, mano supratimu, tiek Belgijos karalius, tiek Belgijos premjeras, tiek Belgijos užsienio reikalų ministras šį sykį pasielgė kiauliškai. Turint omenyje JAV lyderio impulsyvumą D.Trump galėjo mirtinai įsižeisti – nedelsiant išskristi atgal į Vašingtoną ruoštis susitikimui su Vladimiru Putinu suomių sostinėje Helsinkyje. Ką tada būtų dariusi Europa, niekaip nepajėgianti gynybos reikmėms skirti 2 proc. nuo BVP?
Beje, belgiškas „svetingumas“ – ne pati didžiausia Europos nuodėmė. Didžiausia nuodėmė – tai išdavystės. Išdavysčių daug. Pavyzdžiui, „Nord Stream 2“. „Sandorį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusią Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija“. Taip prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje pareiškė JAV prezidentas D. Trumpas. Argi D.Trump nėra teisus, kaltindamas Vokietiją priklausant nuo Rusijos dėl nuolaidžiavimo tiesiant dujotiekį? Argi Vokietija nenusispjovė į Baltijos valstybių nuogastavimus dėl dujotiekio keliamų grėsmių?
D. Trump buvo teisus ir tuomet, kai pabrėžė: „Manau, labai liūdna, jog Vokietija sudaro didžiulį naftos ir dujų sandorį su Rusija, kai turėtų jos saugotis, tačiau kasmet Rusijai moka milijardus dolerių“. Šventa tiesa. D.Trump karčią tiesą rėžė ir tuomet: „Gynybos reikmėms JAV „moka labai daug“, kad apsaugotų Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis, pabrėžė D. Trumpas. „Vokietija – turtinga šalis… ji galėtų nedelsdama, jau rytoj padidinti išlaidas gynybai ir neturėti jokių bėdų“. Ir vėl – karti tiesa.
Bet ar išgirs šiuos priekaištus Vokietijos kanclerė Angela Merkel? Juk Vokietijoje daug „įžvalgių“ politikų, kurie panašiai mano kaip ir buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis: „Po naujausių D. Trump reikalavimų tučtuojau padidinti NATO šalių išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP santykiuose su JAV turi būti laikomasi griežtesnės pozicijos“ (leidinys „Spiegel Online“). Vadinasi, užuot Amerikos atsiprašius jai prieštaraujama, drįstama ją kritikuoti. Dar pridėkime vokiškas apklausas, kurios byloja, jog maždaug pusė šalies gyventojų nepalankiai žiūri į Vokietijoje dislokuotus amerikietiškus dalinius, ir turėsime keistą panoramą. O jei prisiminsime D.Trump piktą klausimą, kodėl Vokietija po išpuolio prieš perbėgusį į Vakarus rusų šnipą Sergejų Skripalį iš šalies išsiuntė tik tris ar keturis rusų diplomatus, kai JAV išvijo net 60 rusų diplomatų, – bus visiškai liūdna ir baugu.
Todėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas neteisus, kai ragino Vašingtoną vertinti savo sąjungininkus europiečius, nes „jų nėra daug“. Sąjungininkus vertinti būtina, ypač, kai jų – mažai. Bet šis priekaištas pirmiausia taikytinas ES vadovams – vertink savo sąjungininkę Ameriką, nes ji – vienui vienintelė. Net jei Amerika kaprizinga, net jei D.Trump ne visuomet politkorektiškas, – nuryk nuoskaudą. Nes JAV be ES pagalbos apsigins nuo pačių didžiausių, baisiausių ir žiauriausių priešų, o Europa be amerikiečių pagalbos – pražus. Tai – akivaizdu. Kvaila nematyti šios tiesos.
Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tad sulaukus žinios, jog „Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos žmonių vardu atsiima Vestfalijos taikos premiją“, apėmė dvejopas jausmas. Taip, tokia premija Lietuvai ir Baltijos valstybėms yra svarbi. Šį garbingą apdovanojimą paskyrė įtakinga Vokietijos Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija. Baltijos šalims ji skirta už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką. 1998 m. įsteigta Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką.
Bet jei būtų galima rinktis, Baltijos valstybės turėtų pasielgti iššaukiančiai: jei Berlynas neatsisako išdavikiško „Nord Stream 2“, Baltijos valstybės atsisako Vestfalijos taikos premijos. Nes šie du dalykai – nesuderinami. Viena vokiška ranka mus vertina, globoja, saugo, kita – leidžia Rusijai mus smaugti. Taip elgtis – mažų mažiausiai nesolidu. Vokietija privalanti pasirinkti, su kuo ji eina obuoliauti.
Deja, nesolidžiai elgiasi ne tik Vokietija. Kvailokai pasielgė Latvijos finansų ministrė Dana Reizniecė-Uozuola, viešai diskutavusi apie karinio biudžeto reikalus. Be abejo, D.Trump labai skuba, ragindamas Europą skirtų kuo daugiau lėšų karinėms reikmėms (2 proc. nuo BVP nebeužtenka, norėtų jau 4 proc.). Bet Latvija galėjo prikąsti liežuvį – nelaidyti replikų, girdi, diskusijos apie tolesnį gynybos biudžeto kėlimą bus įmanomos tik tada, kai visos NATO šalys padidins išlaidas gynybai bent jau iki 2 proc. BVP. Ministrei nederėjo teigti, esą trūksta kažin kokio patvirtinimo, kad visos NATO šalys rimtai žiūri į karinio finansavimo prievolę, esą Latvija artimiausiu metu tikrai neskirs 4 proc. nuo BVP (šiuo metu tik aštuonios NATO šalys skiria gynybai daugiau kaip 2 proc. BVP).
Latvijos finansų ministrė, regis, pamiršo, kokia tikroji geopolitinė jos šalies padėtis.
Šis komentaras buvo paskelbtas Amerikos lietuvių laikraštyje „DRAUGAS”
Sandorį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusią Vokietiją „visiškai kontroliuoja Rusija“, prieš prasidedant Briuselyje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Manau, kad labai liūdna, jog Vokietija sudaro didžiulį naftos ir dujų sandorį su Rusija, kai turėtų jos saugotis, ir kasmet Rusijai moka milijardus dolerių“, – NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui sakė D. Trumpas.
Tuo metu JAV „moka labai daug“, kad apsaugotų Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis, pabrėžė D. Trumpas. „Vokietija – turtinga šalis… ji galėtų nedelsdama, jau rytoj padidinti išlaidas gynybai ir neturėti jokių bėdų“, – pridūrė JAV vadovas.
Baltijos dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ sujungs Rusiją ir Vokietiją. Rytų Europos šalys ir Ukraina nerimauja, kad dėl šio kontroversiško Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projekto ilgainiui jos bus pašalintos iš dujų tranzito proceso.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nerimsta ginče su NATO partnerėmis dėl didesnių išlaidų gynybai. Kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime jis pareikš, kad į Jungtines Valstijas negalima žiūrėti kaip į „pasaulio kiaulę taupyklę“, antradienį Vašingtone sakė Baltųjų rūmų atstovas Hoganas Gudley’us. „Tai turi liautis“, – pridūrė jis, informuoja agentūra „Reuters“.
D. Trumpas prieš tai vėl sukritikavo Aljanso partneres. Laiške NATO sąjungininkėms jis priekaištavo, kad šios nepakankamai investuoja į savo pačių gynybą. Apie tai antradienį rašė „New York Times“.
„Kaip mes aptarėme per jūsų viešnagę balandį, Jungtinėse Valstijose didėja frustracija dėl to, kad kai kurios sąjungininkės, priešingai nei žadėjo, nepadidino išlaidų“, – laikraštis cituoja D. Trumpo laišką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
„Jungtinės Valstijos ir toliau Europos gynybai skiria daugiau lėšų. Tuo pat metu žemyno, įskaitant Vokietijos, ekonomikai, einasi gerai, o saugumo iššūkiai yra įvairiapusiai. Tai mums nebepakeliama“, – rašė prezidentas.
NATO valstybės 2014 metais sutarė savo išlaidas gynybai iki 2024-ųjų didinti 2 proc. BVP link. Tačiau Vokietija, pavyzdžiui, išlaidas gynybai 2019-aisiais ketina auginti tik nuo 1,2 proc. iki 1,3 proc.
Prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikuoja Aljanso partneres. Laiške NATO sąjungininkėms jis priekaištauja, kad šios nepakankamai investuoja į savo pačių gynybą. Apie tai antradienį rašo „New York Times“.
Laiškai išsiuntinėti jau birželį. Juos, be kitų, gavo Vokietija, Belgija, Norvegija ir Kanada.
„Kaip mes aptarėme per jūsų viešnagę balandį, Jungtinėse Valstijose didėja frustracija dėl to, kad kai kurios sąjungininkės, priešingai nei žadėjo, nepadidino išlaidų“, – laikraštis cituoja D. Trumpo laišką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
„Jungtinės Valstijos ir toliau Europos gynybai skiria daugiau lėšų. Tuo pat metu žemyno, įskaitant Vokietijos, ekonomikai, einasi gerai, o saugumo iššūkiai yra įvairiapusiai. Tai mums nepakeliama“. D. Trumpas kartu įspėjo, kad JAV kantrybė dėl NATO partnerių nesugebėjimo vykdyti saugumo įsipareigojimus senka.
NATO valstybės 2014 metais sutarė savo išlaidas gynybai iki 2024-ųjų didinti 2 proc. BVP link. Tačiau Vokietija, pavyzdžiui, išlaidas gynybai 2019-aisiais ketina auginti tik nuo 1,2 proc. iki 1,3 proc.
D. Trumpas dalyvaus liepos 11-12 dienomis Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime. Konfliktas dėl karinių išlaidų susitikime vėl gali iškilti.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Politikai dėl gynybos klausimų toliau pešasi socialiniuose tinkluose. Premjeras Saulius Skvernelis savo feisbuko paskyroje penktadienio vakarą, reaguodamas į jam ir „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui reiškiamą kritiką, negailėdamas kirto konservatoriams ir buvusiai krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei.
S. Skvernelis abejojo konservatorių patriotiškumu, kaltino juos žlugdžius gynybos sistemą ir lankstymusi Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.
„Viena ministrė, savo laiku solidariai su visa partija stūmusi mūsų gynybos sistemą į visišką duobę, kuomet dalinių užpildymas siekė tik trečdalį, o ginkluotės sandėliuose švilpė vėjas, šiandien bando visa tai nubraukti lipdydama etiketes. Nepavyks mulkinti žmonių“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.
S. Skvernelis, atkirsdamas jį kritikavusiems konservatoriams, abejojo šios partijos politikų patriotiškumu. Premjeras pabrėžė, kad po Gruzijos ir Rusijos karo valdantieji konservatoriai lankstėsi V. Putinui.
„Pseudopatriotinės kaukės neįtikins. Visi prisimena jos veiksmus krizės akivaizdoje. Tik atkreipiu dėmesį, kad visa tai vyko jau po Gruzijos įvykių. Bet tai „netrukdė“ tuometei Vyriausybei nei žlugdyti gynybos sistemos, nei pasirašinėti susitarimų dėl tiltų Kaliningradan, nei dėkojant už pieno produktų rinkos atidarymą lankstytis Putinui“, – netuščiažodžiavo S. Skvernelis.
Premjeras tikino, kad dabartinė Vyriausybė niekada nežemins kariuomenės.
„Garantuoju – aš ir mūsų Vyriausybė niekada nenaikins ir nežemins mūsų kariuomenės. Jokios krizės negali būti priežastis nuvaryti Lietuvos gynybos sistemą į daugiau nei 4 milijardų „skolą“ NATO įsipareigojimams. Deja, toks politinis cinizmas yra buvęs mūsų valstybės istorijoje“, – feisbuke rašė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad valdantieji savo tvirtybę renkasi rodyti investicijomis į šalies gynybą ir saugumą, o ne tuščiais lozungais ir oponentais lipdomomis etiketėmis.
„Todėl nevadinsiu dabar buvusių ministrų nei Kremliaus kandidatais, nei Kremliaus agentais. Neraginsiu ir partiečių organizuoti konkurentų juodinimo ir etikečių klijavimo akcijų. Tegul Lietuvos žmonės pamato, kur yra vidinių nuostatų įprasminimas darbais, o kur – politikavimas ir tušti lozungai. Kol dirbsiu aš ir ši Vyriausybė, gynybos finansavimas bus ir toliau didinamas, kariuomenės pirkimų sistemos procesas ir toliau skaidrinamas, o kariuomenės modernizacija juda ir judės priekin“, – pažadus dalino Premjeras.
„Jūs žaiskit savo žaidimus, o mes dirbsim toliau vardan Lietuvos saugumo ir apginamumo“, – kreipdamasis į opozicijoje esančius konservatorius apibendrino S. Skvernelis.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Pastarąją savaitę socialiniuose tinkluose netrūksta kaltinimų, kuriuos vienas kito atžvilgiu dėl gynybos klausimų reiškia politikai.
Reaguodama į balandžio 3 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio pasisakymą, kad, artimiausiu metu didinant išlaidas gynybai, žmonių gyvenimas gerėtų lėčiau, konservatorė Rasa Juknevičienė, pavadino R. Karbauskį „Kremliaus projektu“.
Balandžio 4 d. Premjeras S. Skvernelis, žurnalistų paprašytas pakomentuoti R. Karbauskio žodžius, gynė didžiausios frakcijos Seime seniūną. Jis teigė tokių R. Karbauskio žodžių negirdėjęs ir aiškino, kad tikriausiai R. Karbauskis norėjo pasakyti, kad nepalaiko idėjos finansavimą gynybai iki 2,5 proc. didinti jau kitais metais.
Balandžio 6-ąją į jam pareikštus priekaištus ir kaltinimus atsakė R. Karbauskis.
Savo feisbuko paskyroje akcentuodamas, kad palaiko Valstybės gynimo tarybos sprendimą krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2,5 procento nuo BVP iki 2030 metų, žėrė epitetus konservatorių partijai ir atskiriems jos lyderiams.
„Valstiečių“ lyderis kaltino konservatorius, kad šie Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje patys neskyrė pakankamai išlaidų gynybai.
Centre: Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jei grįžtume keletą metų atgal ir įvertintume krašto apsaugos finansavimo intensyvumą procentais nuo BVP, pastebėsime, jog laikotarpiuose, kada valdė konservatoriai, jis nedidėjo. O juk ponia Juknevičienė, kaip krašto apsaugos ministrė, nenuginčijamai turėjo visas galimybes savo ministravimo laikotarpiu pasiekti įspūdingus krašto apsaugos sistemos finansavimo mastus. Kodėl to nepadarė? Aplaidumas? Nenoras dirbti Lietuvai? Kitos priežastys?“, – feisbuke penktadienį rašė R. Karbauskis.
Galiausiai melagystėmis ir isterija kaltindamas R. Juknevičienę R. Karbauskis teigė, kad pasisako už išlaidų gynybai didinimą.
„Šiandien ponios R. Juknevičienės isteriški pareiškimai dėl to, jog Ramūnas Karbauskis pasisako prieš finansavimo didinimą krašto apsaugai, yra sąmoningas melas, nes pasisakiau dėl 2019 metų, o ne dėl keleto metų periodo, per kurį planuojama didinti krašto apsaugos finansavimą“, – penktadienį rašė „valstiečių“ lyderis.
Atsižvelgdama į didėjantį karinį Rusijos aktyvumą Rytų ir Šiaurės Europoje, Danija ketina 20 proc. didinti gynybos biudžetą, informuoja „The Independent“.
Danijos ministras pirmininkas Lokė Rasmusenas (Lokke Rasmussen) teigė, kad šiuo žingsniu siekiama daugiau dėmesio skirti grėsmėms arčiau namų. 2014 metais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, Baltijos šalys tapo itin sunerimusios dėl Rusijos karinės strategijos.
„Rusija daug investuoja į savo kariuomenę ir, nepaisydama tarptautinių normų ir principų, palei Baltijos jūrą ir Baltijos šalių sienas vykdo didelio masto karines pratybas“, – teigiama L. Rasmuseno vyriausybės pranešime.
Danijos išlaidos gynybai penkerius metus bus didinamos palaipsniui. Iš viso išlaidos gynybai iki 2023 metų padidės 4,8 mlrd. Danijos kronų. Tai didžiausias Danijos gynybos išlaidų padidėjimas nuo Šaltojo karo.
Remiantis naujuoju planu, iki 2023 metų Danijos gynybos išlaidos padidės nuo 1,2 iki 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO, kuriai priklauso Danija, reikalauja valstybių narių gynybai skirti 2 proc. BVP, tačiau tai nėra formalus reikalavimas.
Tačiau Danijos centro dešiniųjų mažumos vyriausybei vis dar reikia įtikinti daugumą parlamente pritarti gynybos biudžeto didinimui.
Neatsitiktinai sutapo, jog didžiausi dabartinės ES integracijos vizijos entuziastai visą JAV prezidento rinkimų laikotarpį ir dar ilgokai po to gąsdino, jog Donaldas Trumpas yra prorusiškas kandidatas. Lietuvoje negali būti blogesnės etiketės. Tikėtina, kad būtent dėl to šiaip itin konservatyvi Lietuvos visuomenė konservatyvų respublikoną D. Trumpą apklausose vertino prastai ir verčiau rinkosi radikalių kairiųjų pažiūrų Hillary Clinton.
Vytautas Sinica, publikacijos autorius.
Tuo tarpu Europos Sąjunga Lietuvoje buvo ir yra suvokiama kaip provakarietiškumo ir apsaugos nuo Rusijos įtakos veiksnys, savotiškas skydas, greta NATO saugantis mus nuo Kremliaus okupacijos. Pastarieji mėnesiai atskleidė, jog yra visiškai priešingai. Būtent D. Trumpo valdoma JAV yra didžiausia Rusijos problema, o ES vis atviriau stoja ginti pragmatiškų santykių su Putinu. Lietuvai tokia situacija reiškia artėjančią milžiniško pasirinkimo kryžkelę, kurioje kone pirmąkart po 2004 metų reikės vėl rinktis šalies geopolitinę kryptį.
Prorusiškas Trumpas?
D.Trumpas, kaip skelbta, ne tik žavėjosi Putinu („Putinas geresnis lyderis savo tautai nei Obama amerikiečiams“), bet ir buvo Kremliaus remiamas per rinkimus. Kare su D. Trumpu esanti liberali žiniasklaida iki šiol nesėkmingai ieško tos paramos įrodymų, bando iš to sukurpti apkaltą, tačiau privačiai ir patys pripažįsta, kad tai temos kūrimas tuščioje vietoje. Vienintelis realių nedeklaruotų ryšių su Rusijos pareigūnais turėjęs patarėjas M. Flynnas buvo pašalintas iš pareigų vos tam paaiškėjus. Be to, D. Trumpo šūkį „America first“ (Amerika pirma) daug kas suprato kaip izoliaciolistinės JAV užsienio politikos ir mažesnio kišimosi į pasaulio reikalus pažadą. Tokia politika iš tiesų būtų didžiulė grėsmė Lietuvai ir visam mūsų regionui, nes reikštų JAV įtakos ir pajėgų pasitraukimą ir atrištas rankas Putino šeimininkavimui. Rusijai galimai iš tiesų pati tikėjo tokiu D. Trumpo įvaizdžiu ir siekė jam padėti prieinamomis priemonėmis. Tačiau net tokiu atveju, Kremlius itin smarkiai nusivylė, pastatęs pinigus ne ant to kandidato.
Prorusiško Trumpo įvaizdis tiek JAV, tiek Lietuvos liberaliai žiniasklaidai buvo tiesiog būtinas, nes tobulai atitiko bendrą „pasakojimą“, kad vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjai Vakarų pasaulyje yra tik prorusiški, o krikščioniškų principų gynimas yra daugiau ar mažiau naudingas Rusijai, visada metant įtarimo šešėlį, kad gal šie „naudingi idiotai“ sulaukia ir Kremliaus atlygio. Iš tiesų toks aiškinimas yra naudingiausias būtent Rusijai, nes tradicinių pažiūrų visuomenei adresuotas nuolatinis kartojamas, kad tradicinės pažiūros yra prorusiškos, o tik progresyvistinės nuostatos gali vadintis europietiškomis, tik stumia tokią visuomenę į Rusijos glėbį ir verčia piliečius abejoti savo europietiškumu. D. Trumpo ir visos Respublikonų partijos politinis portretas ardo šį propagandinį naratyvą, nes būdami tikra rakštimi Rusijai dabartiniai JAV valdantieji kartu yra socialiai konservatyviausia šalies valdžia bent nuo Reagano eros.
Savo vykdoma politika D. Trumpas nuvylė kritikus ir nudžiugino šalininkus daugelyje sričių. Rusijos klausimu jis ne tik paliko galioti buvusias sankcijas, bet ir griežtai pasisakė dėl Krymo okupacijos ir agresijos Ukrainoje. Kitaip nei Vokietija, D. Trumpas reikalauja ne status quo įtvirtinančių Minsko susitarimų laikymosi, o Krymo grąžinimo Ukrainai. Dar daugiau, respublikonų valdoma JAV plečia sankcijas Rusijai, stiprina karinę pramonę, grubiai reikalauja NATO partnerių investicijų į gynybą ir savo energetine politika žlugdo Rusijos biudžetą išlaikančią žaliavų prekybą. Liepos mėnesį JAV Lietuvoje dislokavo ir išbandė seniai lauktas „Patriot“ raketas. Toks prezidento elgesys tapo tikru galvosūkiu idėjiniams (iš principo ar dėl pažiūrų D. Trumpo geru vadovu pripažinti negalintiems) kritikams. Didesnė jų dalis pripažino klydę, galutinai susipykę su tikrove susikūrę teoriją apie tai, kad D. Trumpas ir toliau prorusiškas, tačiau jį valdo antirusiška respublikonų aplinka. Iš tiesų D. Trumpą valdo JAV interesai.
Lietuva saugi, kol ją saugo JAV ginkluotųjų pajėgų atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasirodo, kad JAV interesus gali tobulai atitikti jos didesnis vaidmuo NATO ir juo labiau Europos šalių energetinė nepriklausomybė. Būtent JAV, D. Trumpui nutarus aktyviau eksploatuoti šalies gamtinius išteklius, tampa realia alternatyva visą Europą aprūpinančioms Rusijos žaliavoms. Nereikia iliuzijų, kad JAV itin rūpi Baltijos šalių ar Lenkijos energetinė nepriklausomybė. Užtat rūpi rinkos, kurias atveriant galima kartu pasiekti ir geopolitinių tikslų. Tarptautinius santykius valdo interesai ir tik interesai. D. Trumpas yra patikimas sąjungininkas jau vien dėl to, kad tą supranta, deklaruoja ir nesislepia po vertybių retorika. Taip pat dėl to, jog žiūrėdamas pirma JAV naudos, atvirai ir ultimatyviai prakalbo apie tai, kad ginamos bus tik tos NATO narės, kurios laikysis įsipareigojimų aljansui.
Prorusiška ES?
Mintis apie prorusišką ES Lietuvoje daug kam dar gali skambėti šventvagiškai. Į Europą „ėjome“ būtent tam, kad galutinai atsiskirtume nuo Rusijos. ES ir NATO statėme į vieną gretą kaip esminius ramsčius mūsų apsaugai nuo Rusijos įtakos. Deja, ilgą laiką turėjome kiek iškreiptą vaizdinį apie ES tikslus ir tapatybę.
Kaukės nukrito JAV Senatui ir Atstovų Rūmams priėmus naujas, dar griežtesnes ir platesnes sankcijas Rusijai. D. Trumpo atstovė teigė, kad prezidentas planuoja pasirašyti po projektu. Išplėstos sankcijos būtų taikomos ir „visoms kompanijoms, dalyvaujančioms Rusijos energijos eksporto linijų tiesime, priežiūroje ar modernizavime“. Kaip žinia, tai tiesiogiai paliečia svarbiausią ES šalį Vokietiją, ilgus metus kalbančią apie Rusijos žmogaus teisių pažeidimus, tačiau vystančią su Kremliumi pragmatiškus verslo santykius, ypač energetikos srityje. Nortsream dujotiekis palenda po Vakarų geopolitinės architektūros pamatais ir tampa pleištu tarp JAV ir Vokietijos bei šios interesus ginančios ES. Kartu tai pleištas tarp NATO ir ES, tai yra tarp realistinės saugumo logikos, pagal kurią Rusija turi būti visomis priemonėmis atgrasoma nuo karinių veiksmų Europoje, ir ekonominės logikos, pagal kurią su Rusija reikia prekiauti ir kitaip santykiauti visada, kai tai abipusiai naudinga. NATO remiasi pirmąja, o ES – antrąja logika.
Virš šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Būsimas vertybinis ir geopolitinis atotrūkis buvo akivaizdus seniai. Dar 2015 metais, Krymo okupacijos fone, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris Europos Komisijos prekybos komisarei Ceciliai Malmstrom įteikė deklaraciją, kurios tikslas – vieningos integruotos ekonominės ir energetinės zonos nuo Lisabonos iki Vladivostoko įgyvendinimas. V. Orbaną kritikuojant kaip Putino marionetę, A. Merkel už analogišką elgesį neprikišta nei žodžio.
Dar aiškiau tapo po D. Trumpo viešnagės Europoje, kai Lenkijoje istorinių ir religinių akcentų pilnoje kalboje sąjungininkus jis pakvietė ginti tikėjimą, šeimą ir laisvę. Toli gražu ne „europinės vertybės“, kaip jos šiandien suprantamos Briuselyje. Jau kitą dieną D. Trumpas kalbėjo Vokietijoje, kur griežtai priminė Europos šalims laikytis finansinių įsipareigojimų NATO. Posovietinės šalys į tokius kvietimus reaguoja pasitempdamos ir lenktyniaudamos, kuri greičiau skirs 2 proc. BVP gynybai. Tuo tarpu Vokietijos lyderiai įsižeidę aiškino, kad ne visi vienodai supranta saugumą ir Vokietija vietoje to investuoja į humanitarinę pagalbą. Kartu su prancūzų Skverneliu E. Macronu Vokietija imasi įžeistų damų vaidmens ir pradeda formuoti atskirą gynybos politiką, paremtą E. Macrono dar birželį išsakyta prielaida, kad „JAV atsuko pasauliui nugarą“.
Naujoji gynybos politika greitai pasireiškė dar didesniu gynybos biudžeto mažinimu, dėl kurio Prancūzijoje triukšmingai atsistatydino kariuomenės vadas generolas Pierre‘as de Villiersas. JAV ir konkrečiai D. Trumpo administracijai rūpi dominavimo pasaulyje ir įtakos Europoje išsaugojimas. D. Trumpo žodžius, jog NATO yra pasenusi (obsolete) organizacija daug kas skubėjo versti, kaip „nebereikalinga“. Tačiau veiksmai rodo, kad galingiausios NATO šalies lyderis ją matė būtent kaip pasenusią ir ėmėsi jos atnaujinimo. Daugeliui užtrunka suvokimas, kad NATO vidinė logika reikalauja iš šalių narių pasiruošimo apsiginti ir žada kitų narių pagalbą tai darant, todėl tikrasis NATO įsipareigojimų vykdymas yra pasirūpinimas adekvačiomis pajėgomis šalies gynybai, o ne formalūs 2 procentai BVP. D. Trumpas per metus labai daug padarė skatindamas šį suvokimą. Tai natūraliai atsijojo tuos, kuriems su NATO tikslais pakeliui, ir tuos, kuriems nelabai.
Tokiame kontekste vienašališkai išplėstos JAV sankcijos Rusijai tebuvo paskutinis lašas augančiai įtampai. Vidurio Rytų Europos šalys nori gintis, prašo JAV buvimo regione ir yra pasiruošusios į tai investuoti. Vakarų Europos šalys patenkintos savo apsileidimu ir toliau mažina išlaidas. Finansai tik atspindi pamatines mąstymo struktūras. Kaip taikliai rašė VDU docentas A. Švarplys, „ES prigimtis – prekybos ir verslo sąlygų gerinimas, ekonominio augimo užtikrinimas. Ukrainos gynybinis karas, valstybingumo žaizda su visomis aukomis atsiduria kažkur kamputyje. Rusijos pretenzija ginčyti tarptautinio saugumo tvarką rinkos komisarams atrodo kažkoks nereikšmingas dalykas. Žiūrint iš dabartinių Europos vadovų pusės, sankcijos Rusijai apskritai yra varginančios, kažkoks blogis, neša grynus nuostolius – ir tai buvo matyti nuo pat sankcijų politikos pradžios. Vokietija palaikė sankcijas, bet tuo pačiu tyliai realizuoja Nord Stream`us, taip į šipulius daužydama vieningą ES energetikos politiką ir sėsdama ant Kremliaus adatos“.
Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš tiesų NATO veikimo pamatas yra saugumas ir valstybių suverenumo apsauga. ES veikimo pamatas – ekonominis efektyvumas, kuriam gali būti aukojamas ir suverenumas, ir demokratija (beje, ne tik Ukrainos, bet ir šalių narių suverenumas ir demokratija, kaip 2005 m. pastebėjo G. Majone studijoje „Dillemmas of European Integration“).
ES retorika ilgai maskavo šią įtampą, kol šie du principai nesusidūrė Baltijos jūros dugne, Nordstream trasoje. Su šia trasa dirba eilės ES šalių įmonės, visos galinčios nukentėti nuo sankcijų. Kas Vidurio Rytų Europos šalims ir JAV atrodo geopolitinė grėsmė, Vakarų Europos šalims yra tiesiog ekonominis interesas. Niekas nevertė jų rinktis ES energetinės nepriklausomybės kūrimą griaunančių bendrų energetinių projektų su Rusija. Jos pačios pavertė savo įmones dabartinės situacijos įkaitėmis, o dabar pyksta ant Vašingtono, nutaisę kiaulės akis.
ES kaip ekonominio efektyvumo struktūra tokioje situacijoje suskubo ginti savo verslų interesų. J. C. Junckeris net pagrasino JAV atsakomosiomis sankcijomis. Sukurta ne tokia dažna situacija, kai Rusijos ir ES lyderiai prieš JAV formuoja bendrą frontą. Iš tiesų ES nėra prorusiška. Vertybiškai jos institucijų lyderiams panašiai svetimas tiek Putinas, tiek Trumpas. Abu jie „nepažangūs“, atmetantys postmodernias vertybes, pasaulį matantys per galios politikos prizmę, abejingi laisvos prekybos idealui ir pašiepiantys ES silpnumą bei atvirumą. Ne vienas ES pareigūnas D. Trumpą laiko autoritariniu vadovu, su kuriuo vertybiškai nepakeliui kaip ir su Putinu. Visa tai lemia, kad ES, Jungtines Valstijas ir Rusiją mato tiesiog pragmatiškai. Ir daro tai jau daugelį metų, ką geriausiai parodė kad ir pačios Europos Komisijos išreikštas susirūpinimas, kokį poveikį tokios JAV sankcijos turės ES energetinei nepriklausomybei. „Nepriklausomybei nuo ko?“, kyla natūralus klausimas. Tikrai ne nuo Rusijos, nes būtent sandoriams su Rusija šios sankcijos trukdo. Susirūpinimas tad arba absurdiškas, arba yra paprasčiausias pripažinimas, kad savo „nepriklausomybės“ strategiją ES didieji grindė priklausomybe nuo Rusijos. Ką jie ir darė, ignoruodamos Vidurio Europos šalių atsargius protestus.
Kryžkelė
JAV priimamos sankcijos staigiai įmetė Lietuvą į itin neįprastą pasirinkimo tarp ES ir JAV situaciją. VU TSPMI direktoriaus teigimu, Didžiausia dilema Lietuvai gali kilti dėl to, kad JAV sankcijos neigiamai vertinamos tokiose šalyse kaip Vokietija. Iš tiesų, vieša paslaptis, kad Lietuva įpratusi užsienio politikos klausimais visada pritarti Briuseliui/Berlynui. Kai toks pritarimas paverčia mus Varšuvos prieš(inink)ais, Lietuvos politikai problemos nemato ir lengvai pasirenka Berlyną, nors nesustodami kalba apie draugystės su Varšuva svarbą. Tačiau kai tenka rinktis tarp paramos Briuseliui ar Vašingtonui, pasirinkimas labai rimtas ir abiem atvejais skausmingas.
Padėka JAV. Vytauto Visocko nuotr.
Dar iki Europos Komisijos (EK) viešos pozicijos priėmimo Seimo krikdemai kreipėsi į Lietuvos atstovą EK Vytenį Andriukaitį, prašydami palaikyti JAV poziciją, kuri, reikia suprasti, atitinka Lietuvos. Vytenis Andriukaitis, kaip įprasta, pasirinko palaikyti JAV pirštinę metantį J. C. Junckerį. Tačiau eurokomisarų pozicijos nėra valstybių pozicijos. Pastarosios reiškiamos valstybės vadovų. D. Grybauskaitės reakcija buvo nedviprasmiška parama JAV išplėstoms sankcijoms. Tai neišvengiamai yra ir pasirinkimas NATO geopolitinę logiką statyti pirma ES ekonominės logikos. Teisingas pasirinkimas.
Neskaitant visų pirma mūsų pačių, NATO, o ne ES yra Lietuvos nepriklausomybės garantas. Norint išlikti reikia protingai rinktis draugus. Tą gana aiškiai padarė Višegrado šalys. JAV veiksmai skubina daryti pasirinkimą ir Lietuvą. Pradžiai reikia išmokti apskritai „prisileisti“ mintį, kad toks pasirinkimas galimas ir gali tapti būtinas. Nėra abejonių, kad būsimi D. Trumpo prezidentavimo metai pareikalaus daug daugiau aiškumo ir dar daugiau pasirinkimų, kurie ypač įtikti pratusiems Lietuvos politikams, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministrui, nebus lengvi. Tačiau rinktis reikės ir statymas ant JAV visapusiškai saugesnis ir labiau suderintas su Lietuvos interesais nei statymas ant klibančios bei bendros vizijos neturinčios ES lyderių. Artėjant 2019 metams svarbu to nepamiršti, kad neprabustume išsirinkę ES pareigūnu buvusį ir europine dvasia Rusiją pamilusį prezidentą.
Bulgarija reaguoja į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) reikalavimą: NATO šalis iki 2024 metų ketina savo išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP.
Bulgarijos kariuomenė
Iki šių meto galo bus parengtas atitinkamas „nacionalinis planas“, – antradienį Sofijoje po Saugumo tarybos posėdžio pareiškė Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas (Rumen Radew), informuoja agentūra dpa.
Skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis, kuri nuo 2004-ųjų yra NATO narė, jau daug metų gynybai skiria mažesnę BVP dalį nei pageidauja NATO.
Tik 2016 metais Balkanų šalis savo gynybos biudžetą padidino iki 1,3 proc. BVP. 2015-aisiais šis rodiklis dar buvo 1,26 proc.
Dėl įtemptos tarptautinės padėties Bulgarijos parlamentas iki metų pabaigos aktualizuos 2011 metais priimtą nacionalinio saugumo strategiją, nusprendė susitikimo dalyviai. Institucijai be premjero Boiko Borisovo priklauso ir parlamentinių partijų lyderiai.
Pasak buvusio generolo R. Radevo, visi sutarė, kad Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų modernizacija turi būti tęsiama ir kartu „stiprinamas vietos ginkluotės pramonės vaidmuo“.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu.
Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe‘ui, atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą.
NATO valstybių vadovai pritarė sprendimui, kad Aljansas kaip organizacija taptų su ISIS kovojančios koalicijos dalimi. Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti.
Aptariant tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą, šalies vadovė pabrėžė, kad bendras tikslas – stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO. Rusija toliau tęsia intensyvią militarizaciją rytiniame Aljanso pasienyje, dislokuoja taktinius ginklus ir repetuoja prieš Vakarus nukreiptus scenarijus. Rudenį laukia plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Toks agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys verčia Aljansą adekvačiai reaguoti į kylančią grėsmę ir stiprinti savo kovinę parengtį bei gynybinius pajėgumus.
Šalies vadovės teigimu, būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti NATO sprendimų priėmimą, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR).
Pasak Prezidentės, antrasis uždavinys – užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją.
Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės techikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą.
Pasak Prezidentės, Lietuva labai vertina JAV ir kitų NATO sąjungininkų solidarumą bei tiesioginį indėlį į mūsų valstybės saugumą. Lietuvoje baigiama formuoti pirmoji NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės pamaina. Regiono valstybėse nuolatos rotuojasi JAV kariai ir sunkioji technika.
JAV taip pat trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai. Kitąmet jis sieks 4,8 mlrd. dolerių.
Prezidentė susitikime pabrėžė, kad kiekvienos narės įsipareigojimas – įnešti savo indėlį į NATO stiprinimą: užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir savo karinių pajėgų modernizavimą. Lietuvos gynybos išlaidos jau kitąmet viršys 2 proc. BVP. Karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš lyderių ir gerokai viršija NATO nubrėžtą standartą modernizavimui skirti 20 proc. gynybos lėšų. Lietuva tam skiria 30 proc. visų savo gynybos išlaidų.
Šalies vadovės teigimu, būtina stiprinti ir NATO vaidmenį atremiant nekonvencines grėsmes, veiksmingai kovoti su kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką narystės Aljanse siekiančioms ir jai pasirengusioms valstybėms. Šalies vadovė išsakė paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui tapti transatlantinės bendruomenės narėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) per viršūnių susitikimą Briuselyje paspaudė valstybes dėl gynybos finansavimo ir, be terorizmo grėsmės, atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus Aljanso pasienyje.
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Turime būti stiprūs ir budrūs. Ateities NATO turės sutelkti dėmesį į terorizmą, imigraciją, taip pat į Rusijos grėsmę NATO rytų ir pietiniame pasienyje“, – sakė jis savo kalboje atidengiant memorialą Rugsėjo 11-osios aukoms prie naujojo Aljanso būstinės pastato, kuriame susitinka Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
JAV prezidentas teigė NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jens Stoltenberg) atvirai išsakęs savo nuogąstavimus dėl Aljanso narių gynybos finansavimo.
„23 iš 28 narių nemoka tiek, kiek turėtų, už savo gynybą, tai neteisinga prieš JAV mokesčių mokėtojus. Daugelis iš šių šalių yra skolingos dideles pinigų sumas dar nuo praėjusių metų ir nemoka. Per pastaruosius aštuonerius metus JAV išleido gynybai daugiau nei visos šalys kartu. Jeigu visi būtume skyrę bent po 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pernai, mes būtume turėję papildomą 119 mlrd. JAV dolerių rezervą kolektyvinei gynybai ir kitoms bendroms reikmėms“, – sakė D. Trampas.
JAV prezidento teigimu, net 2 proc. gynybai nebėra pakankama dalis biudžeto, turint mintyje augančias grėsmes ir anksčiau neišmokėtas pinigų sumas, tam, kad būtų užkamšyti trūkumai, modernizuotas pasirengimas ir užtikrintas pakankamas pajėgų kiekis.
„Turime atsigriebti už prarastus metus, 2 proc. yra absoliutus minimumas atremiant šiandienines realias ir bjaurias grėsmes“, – pažymėjo D. Trampas.
ELTA primena, kad Lietuva 2 proc. BVP planuoja skirti jau kitąmet. Reikalavimą dėl 20 proc. nuo viso gynybos finansavimo skyrimo modernizacijai ir įsigijimams mūsų šalis jau vykdo.
Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuvos tempai didinti finansavimą gynybai buvo nulemti išorinių grėsmių.
„Labai džiaugiuosi, kad sugebėjome ir sustiprinti savo kariuomenę, atnaujinti, modernizuoti ginkluotę, ir tuo pačiu atkurti rezervą per šauktinių sistemą. Taigi Lietuva tikrai pirmiausiai stiprina savo pajėgas gynybai, kad galėtų tuomet kreiptis ir į kitas šalis, esant reikalui, kad ir jos galėtų padėti“, – sakė D. Grybauskaitė.
Lietuva 2 proc. finansavimą gynybai ketina pasiekti kitąmet. Šiuo metu gynybai tiek skiria JAV, Graikija, Estija, JK ir Lenkija. Reikalavimą dėl 20 proc. modernizavimui jau vykdo Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Norvegija, JAV, Prancūzija, JK, Turkija, Rumunija ir Italija.
Penktadienis, vasario 10 d. (Vilnius). Artėjant Vasario 16-ajai – Valstybės atkūrimo dienai, Lietuvą sveikina naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Donaldas J. Trumpas. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei atsiųstame laiške su 99-uoju Lietuvos nepriklausomybės jubiliejumi sveikinami ir visi mūsų šalies žmonės.
Donaldas ir Melanija Trampai.
„Jungtinės Valstijos didžiuojasi, galėdamos Lietuvą vadinti drauge ir Sąjungininke“, – pabrėžė JAV Prezidentas ir išsakė lūkestį dirbti kartu siekiant bendrų tikslų.
„Lietuva yra vertinama NATO sąjungininkė, kuri rodo pavyzdį kitiems, vykdydama įsipareigojimus mūsų bendrai gynybai – tą akivaizdžiai patvirtina didinamos išlaidos gynybai, siekiant įgyvendinti sutartus NATO reikalavimus. Lietuvos parama Afganistane ir kovojant su ISIS dar kartą įrodo jos ryžtą siekti saugumo visame pasaulyje“, – rašoma Donaldo Trumpo laiške šalies vadovei.
JAV Prezidentas įvertino Lietuvos vaidmenį skatinant demokratiją ir stiprinant transatlantinę bendruomenę. Donaldas Trumpas pabrėžė, kad Lietuvos parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat pastangos diversifikuoti energijos šaltinius padeda siekiant bendro tikslo – didesnio Europos ir regiono saugumo.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Jeigu Lietuva – protinga valstybė, o lietuviai – įžvalgi tauta, privalome dėkoti Ukrainai. Būtent ukrainiečių bėdos privertė blaiviau pažvelgti į savo „saugumo garantijas“. Ukrainiečiams turime jausti dėkingumą dar ir todėl, kad būtent okupuoto Krymo skausmas mažumėlę išblaivė ir nuo sotaus gyvenimo aptingusius mūsų sąjungininkus Vakaruose.
Juk jeigu ne Ukraina, iki šiol tebemanytume, esą grobuoniškas Rusijos apetitas seniai numalšintas išprievartavus moldavus, čečėnus ir gruzinus. Būtent ukrainiečiai visiems mums atvėrė akis, jog Rusijos „apetitas auga bevalgant“. Visos didžiosios pasaulio galybės turi bent minimalų saiko jausmą. Vladimiro Putino valdoma Rusija – ne.
Kariuomenių reikalams skirtas leidinys „Defense News“ skelbia, kad Italija 2012-aisiais metais ženkliai sumažino karinio biudžeto išlaidas, atsisakydama net kelių didelės apimties karinės technikos pirkimo programų.
Iš viso Italija gynybos išlaidas 2012-aisiais mažina 13,61 mlrd. eurų, arba 5,2 procentais, lyginant su 2011-aisiais metais.
2012 metais Italijos karinis biudžetas sudarys 0,84 procentus nuo BVP. Nuspręsta atsisakyti JAV naikintuvų F‑35 „Lightning II“ įsigijimo.
O 249-ių šarvuotų mašinų VBM „Freccia“ ir dviejų povandeninių laivų pirkimas atidedamas. Atidedamas neribotam laikui.
Be to, tarnaujančiųjų kariuomenėje skaičius 2012 metais Italijoje sumažės apie 31 tūkstančiu karių.
„The Economist” leidinio analitiniame straipsnyje “Sunkūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai” pažymima, jog, atsižvelgiant į Rusijos didinamų išlaidų gynybai bei NATO strateginio planavimo kontekstą, Baltijos valstybėms ir Lenkijai būtų pageidautina surengti 2013 metų spalį – lapkritį bendras karines pratybas.
Tačiau, organizuojant tokias pratybas, reikėtų išvengti nesėkmių, kurios pakenktų įvaizdžiui. Sakykim, jeigu bus viešai skelbiama apie pratybų scenarijų, kuris realiai atkartotų specifinės ginkluotės panaudojimo aplinkybes, tačiau juo nebus pasinaudota, tai galėtų būti vertinama kaip ženklas Rusijai, kad JAV nebesidomi savo sąjungininkėmis Europoje.
Jeigu Italija, teisindamasi skurdu, atsisakys siųsti į karines pratybas specialiąsias pajėgas arba Prancūzija nenorės skirti mokymams sausumos pajėgų, tai galėtų būti įvertinta kaip signalas, jog NATO valstybės narės, nutolusios nuo Rusijos, nustojo rūpintis pagrindiniu teritorinės gynybos uždaviniu.
