Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas jaučiasi be galo dėkingas jį nuo koronaviruso gydžiusiems medikams, praneša BBC.
B. Johnsonas, kuriam 55-eri, dėkojo Šv. Tomo ligoninės gydytojams Londone, kur jis vis dar gydomas po to, kai intensyvios priežiūros skyriuje praleido tris paras.
„Negaliu apsakyti savo dėkingumo. Jie išgelbėjo mano gyvybę“, – sakė B. Johnsonas savo pirmame viešame pasisakyme po to, kai ketvirtadienį buvo išleistas iš intensyvios priežiūros skyriaus.
Šeštadienį vidaus reikalų ministrė Priti Patel vadovavo kasdieniniam Vyriausybės pasitarimui dėl koronaviruso. Pasak jos, premjerui reikia laiko pailsėti ir atsigauti.
BBC korespondento Beno Wrighto teigimu, Vyriausybė nespėlioja, kada ministras pirmininkas bus išleistas iš ligoninės ir grįš į darbą, tačiau nepanašu, kad tai įvyks artimiausiu metu.
Prognozuojama, kad sekmadienį mirčių nuo koronaviruso (COVID-19) skaičius Jungtinėje Karalystėje viršys 10 000.
Šeštadienį šalies ligoninėse mirė 917 žmonių, o bendras aukų skaičius pasiekė 9 875.
Ministrai ir toliau ragina žmones likti namie per Velykas, siekiant suvaldyti viruso protrūkį.
Jungtinės Karalystės (JK) premjerui Borisui Johnsonui, naktį praleidusiam intensyvios terapijos skyriuje dėl sustiprėjusių koronaviruso simptomų, buvo tiekiamas papildomas deguonis, tačiau jis gali kvėpuoti be ventiliatoriaus, jo plaučiai nėra ventiliuojami, antradienį teigė ministras.
„Premjerui buvo tiekiamas papildomas deguonis“, – LBC radijo transliacijos metu sakė JK kabineto ministras Michaelas Gove’as. Jis teigė, kad kol kas B. Johnsono „plaučiai nėra ventiliuojami“, bet, jei prireiktų, tam skirtas ventiliatorius yra paruoštas.
Ligoninėje dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) gulintis JK premjeras buvo perkeltas į intensyvios priežiūros skyrių pablogėjus jo būklei, vėlai pirmadienį pranešė Dauning Strytas. Premjero biuras nurodė, kad, prireikus, užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas atstovaus premjerui, kol jis gydomas intensyvios priežiūros skyriuje.
55 metų amžiaus JK premjeras apie užsikrėtimą naujuoju koronavirusu pranešė prieš daugiau kaip 10 dienų, tačiau, nesitraukiant ligos simptomams, jis paguldytas į ligoninę.
Covid-19 sergantis Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas paguldytas į ligoninę. Tai pranešė vyriausybė. Tai esą yra atsargumo priemonė.
B. Johnsonui ir praėjus 10 dienų po teigiamo koronaviruso testo išlieka simptomai, sakė atstovė. Tarp jų yra karščiavimas. Ar premjeras galės toliau eiti pareigas, kol kas neaišku. Anot žiniasklaidos, esant reikalui, jį pavaduotų užsienio reikalų ministras Dominicas Raabas.
55-erių konservatorių politikas kovo 27-ąją paskelbė apie jam diagnozuotą infekciją ir saviizoliaciją savo tarnybiniame bute. Praėjusį penktadienį B. Johnsonas vaizdo įraše teigė „vis dar lengvai karščiuojantis“. Jis paragino gyventojus likti namuose.
Ir kūdikio besilaukianti B. Johnsono 32 metų sužadėtinė Carrie Symonds, jos pačios duomenimis, savaitę su Covid-19 simptomais praleido lovoje. Tai buvusi Konservatorių partijos komunikacijos vadovė paskelbė tviteryje. Tačiau jai testas nebuvo atliktas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas palinkėjo B. Johnsonui greitai pasveikti. „Aš labai tikiuosi ir neabejoju, kad su juo bus viskas gerai, – sakė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose. – Visi amerikiečiai meldžiasi už jį“.
Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas ragina britus neiti iš namų, siekiant sukontroliuoti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimą. Pačiam B. Johnsonui prieš kelias dienas diagnozuotas koronavirusas, jis izoliavosi savarankiškai.
55 metų amžiaus B. Johnsonas teigia, kad jam pasireiškė nesunkūs simptomai, kaip temperatūra ir nuolatinis kosulys, ir jis toliau dirba iš namų. Tarp kitų žinomų koronavirusu užsikrėtusių britų yra Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas ir sveikatos reikalų sekretorius Mattas Hancockas.
B. Johnsono laiške šalies gyventojams, kuris bus išsiųstas 30 mln. namų ūkių Didžiojoje Britanijoje, teigiama, kad prireikus, šalyje gali būti nustatyti griežtesni apribojimai.
Griežtos priemonės, skirtos kovai su koronaviruso plitimu, Didžiojoje Britanijoje įvestos tik praėjusią savaitę. Šalyje buvo uždrausti vieši daugiau negu dviejų žmonių susibūrimai, uždarytos parduotuvės, prekiaujančios ne pirmos būtinybės prekėmis, uždarytos mokyklos ir imtasi kitų priemonių.
„ … kuo labiau mes visi laikysimės taisyklių, tuo mažiau bus prarasta gyvybių ir tuo greičiau gyvenimas galės sugrįžti į įprastas vėžes. Esant šiai nacionalinei ekstremaliajai situacijai, raginu jus būti namuose, saugoti NHS (Nacionalinę sveikatos tarnybą) ir gyvybes“, – teigiama oficialiame premjero laiške.
Pasak B. Johnsono, privaloma laikytis socialinio atsiribojimo taisyklių ir neiti iš namų, o jei šios taisyklės bus pažeidžiamos, policija skirs baudas ir išvaikys susibūrimus.
Didžiojoje Britanijoje mirčių nuo koronaviruso infekcijos skaičius viršijo 1 000, o užsikrėtusių yra daugiau kaip 17 tūkst.
Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasirašė susitarimą dėl savo šalies pasitraukimo iš ES. Tai penktadienio vakarą pranešė Dauning Strytas. Prieš tai susitarimą savo parašais patvirtino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Išstojimo sutarties pasirašymas yra fantastiškas momentas, pagaliau bus įgyvendinti 2016 metų referendumo rezultatai ir užbaigti pernelyg daug metų trukę ginčai ir skaldymas“, – sakė B. Johnsonas.
Dabar dar trūksta tik Europos Parlamento ir 27 likusių šalių narų pritarimo. Tai laikoma formalumu.
Didžioji Britanija ES paliks sausio 31 dieną 24.00 val. Iki metų galo dar galios pereinamasis laikotarpis. Per šį laiką Londonas ir Briuselis nori pasiekti susitarimą dėl būsimų santykių.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono susitikimas savaitgalį Berlyne buvo konstruktyvus, paskelbė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, pareikšdamas, kad JK vyriausybė neva klaidingai pranešė apie B. Johnsono išsakytą perspėjimą Maskvai.
D. Peskovas teigė, kad pirmasis lyderių susitikimas sekmadienį Berlyne vykusios Libijos taikos konferencijos kuluaruose buvo „lakoniškas, bet tuo pat metu gana konstruktyvus, su susitaikymo pozicija“.
D. Peskovas pareiškė, kad V. Putino ir B. Johnsono susitikimas skyrėsi nuo to, kaip jį apibūdino Dauningo gatvė. JK vyriausybės pranešime teigiama, kad B. Johnsonas perspėjo V. Putiną nekartoti tokių išpuolių, kaip 2018 m. įvykdytą cheminė ataka Solsberyje, per kurią beveik žuvo buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis.
„Bent jau susitikimo esmė aiškiai skyrėsi nuo Dauningo gatvės pranešimo esmės“, – tikino D. Peskovas.
Dauningo gatvė savo ruožtu paskelbė, kad susitikime su V. Putinu britų premjeras „aiškiai pasakė, kad JK pozicija dėl Solsberio nesikeičia – tai buvo beatodairiškas cheminių ginklų panaudojimas ir begėdiškas bandymas Jungtinėje Karalystėje nužudyti nekaltus žmones“.
„Jis pasakė, kad tokia ataka neturi kartotis“, – sakoma B. Johnsono spaudos biuro pranešime.
Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl to, kad Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai bandė nervus paralyžiuojančia medžiaga nunuodyti S. Skripalį ir taip atkeršyti už jo bendradarbiavimą su Vakarų žvalgybos tarnybomis.
V. Putinas gruodį, pasveikinęs su B. Johnsoną su pergale parlamento rinkimuose, paragino pradėti „konstruktyvų dialogą“.
Pasak Dauningo gatvės, susitikęs su V. Putinu, B. Johnsonas pareiškė, kad „mūsų dvišaliuose santykiuose nebus normalizacijos, kol Rusijos nenutrauks destabilizuojančios veiklos, kuri kelia grėsmę JK ir mūsų sąjungininkams ir kenkia mūsų piliečių saugumui ir mūsų kolektyviniam saugumui“.
Aukštas Briuselio pareigūnas parašė „meilės laišką“ Didžiajai Britanijai, kuriame išreiškė liūdesį dėl sprendimo palikti Europos Sąjungą ir pabrėžė, kad britai visada gali sugrįžti.
„Dabar jus pažįstu. Ir jus myliu. Už tai, kas jūs esate ir už tai, ką jūs man davėte. Aš kaip senas įsimylėjelis. Žinau jūsų stiprybes ir silpnybes“, – britų laikraščio „The Guardian“ ketvirtadienio numeryje rašė Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
„Jūs nusprendėte išeiti. Man dėl to skauda širdį, bet aš gerbiu šį sprendimą“, – straipsnyje, pavadintame „Mano meilės laiškas Britanijai: šeimos saitai, kurių neįmanoma nutraukti“, rašė F. Timmermansas.
Olando laiškas baigėsi šiais žodžiais: „Mes neišeiname, visada esate laukiami sugrįžtant.“
Vis dėlto tikimybė, kad britų premjeras Borisas Johnsonas atšauks savo sprendimą įgyvendinti „Brexitą“ iki sausio 31 d., yra artima nuliui.
B. Johnsono vedami konservatoriai šį mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose nugalėjo su pažadu įgyvendinti „Brexitą“ po daugiau nei trjus metus trukusio neryžtingumo ir atidėliojimų.
2016 m. referendume 52 proc. britų nubalsavo už pasitraukimą iš ES. Šiuo metu dauguma apklausų rodo, kad britų rinkėjai balsuotų už pasilikimą Bendrijoje.
Visgi antrą „Brexito“ referendumą žadėjusios partijos rinkimuose pralaimėjo.
B. Johnsonas taip pat pareiškė neketinantis pratęsti „Brexito“ pereinamojo laikotarpio, kuris baigsis 2020 m. pabaigoje.
Londonas ir Briuselis per 11 mėnesių pereinamąjį laikotarpį – gana trumpą laiką didelio masto deryboms – turėtų sutarti dėl prekybos ir bendradarbiavimo klausimais nuo saugumo iki duomenų apsaugos.
F. Timmermansas laiške taip pat pareiškė, kad buvusio Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono sprendimas surengti 2016 m. „Brexito“ referendumą buvo klaida.
„Ar buvo būtina skubinti šio klausimo sprendimą? Visai ne. Bet jūs tai darėte. Liūdniausia yra tai, kad jus pačius tai skaudina. Bijau, kad vėliau bus dar daugiau“, – įspėjo F. Timmermansas.
Veteranas Briuselio politikas yra naujosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pavaduotojas.
F. Timmermansas Europos Komisijoje yra atsakingas už „Europos žaliojo kurso“ įgyvendinimą, kuris leis sumažinti taršą ir sukurti naujų darbo vietų.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sekmadienį išsisuko nuo žurnalistų klausimo, ar, konservatoriams nelaimėjus daugumos netrukus įvyksiančiuose parlamento rinkimuose, premjeras paliktų savo postą.
TV kanalui „Sky News“ B. Johnsonas teigė jaučiantis nerimą ir kovosiantis dėl kiekvieno balso. Tris kartus paklaustas, ar atsistatydintų pralaimėjimo atveju, premjeras nepateikė aiškaus atsakymo.
Paskelbęs parlamento rinkimus ministras pirmininkas siekia užsitikrinti daugiau paramos savo su Briuseliu iš naujo išsiderėtam išstojimo iš Europos Sąjungos susitarimui. Šiuo metu B. Johsonas vadovauja mažumos vyriausybei.
Vyriausybės vadovas pakartojo, kad „Brexito“ sieks bet kokiu atveju, ir pažadėjo šalį iš Sąjungos išvesti iki kitų metų sausio 31 d. Be to, jis dar sykį rinkėjams pažadėjo šalyje sumažinti imigrantų skaičių, įvedus Australijoje naudojamą taškų sistemą.
Remiantis apklausomis, visuomenė šiuo metu palankiau žiūri į konservatorius, tačiau šalyje taikoma paprastosios daugumos sistema rinkimų rezultatų prognozes labai apsunkina. Tik kandidatas, vienoje iš 650-ies rinkimų apygardų gavęs daugiausiai balsų, gauna mandatą Bendruomenių rūmuose.
Daugumoje apygardų, ypač centrinėje ir šiaurinėje Anglijoje, B. Johnsono vadovaujami toriai ir Jeremy’io Corbyno leiboristai turi panašius reitingus.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas žada tautiečiams savo pergalės rinkimuose atveju nedidinti pajamų, socialinio draudimo ir pridėtinės vertės mokesčių.
Be to, iš karto po gruodžio 12-ąją vyksiančių rinkimų parlamentas vėl imsis planuojamo šalies išstojimo iš ES, tačiau Kalėdų laikotarpio „Brexito“ reikalai netemdys, pareiškė premjeras savo kalboje sekmadienį – jos ištraukos paskelbtos iš anksto. Jis kalbės apie „ankstyvą kalėdinę dovaną gyventojams“, praneša agentūra „Reuters“.
B. Johnsons sekmadienio popietę pristatė savo rinkimų programą. Kai kurie jos punktai jau žinomi. Toriai, pavyzdžiui, ketina daug investuoti į nacionalinę sveikatos tarnybą (NHC). Policijoje bus įsteigta 20 000 naujų darbo vietų, taip pat daugiau lėšų bus skiriama mokykloms. Svarbi tema bus ir kova su nusikalstamumu.
Likus pustrečios savaitės iki palamento rinkimų B. Johnsono konservatoriai, anot apklausos, turi didžiausią rinkėjų pasitikėjimą nuo 2017 metų rinkimų. Remiantis šeštadienį paskelbtais nuomonės tyrimo instituto „Opinium“ apklausos rezultatais, toriai, palyginti su ankstesne savaite, savo pozicijas pagerino trimis procentiniais punktais iki 47 proc.
Opozicijoje esantys leiboristai lieka su 28 proc. pasitikėjimu. Proeuropietiški liberaldemokratai prarado du procentinius punktus – juos dabar remia 12 proc. respondentų. Pritarimas „Brexito“ partijai sumažėjo trimis punktais iki 3 proc.
Vis dėlto daug rinkėjų dar nėra apsisprendę, už ką balsuos, todėl torių atotrūkis gali sumažėti.
Slaptai.lt redakciją sudomino „The Guardian“ publikacija, kurios autoriai Liukas Hardingas ir Denas Sabachas kalbina Aleksandro Litvinenko našlę Mariną Litvinenko.
Našlės teiraujamasi, kaip ji vertina Didžiosios Britanijos premjero Boriso Džonsono (Borisas Johnsonas) sprendimą atidėti Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaitos skelbimą britų parlamente.
Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko (Марина Литвиненко) teigia, kad Borisui Džonsonui nereikėjo sulaikyti parlamentinės ataskaitos apie Rusijos intrigas skaitymo Didžiosios Britanijos parlamente. Našlė mano, kad ataskaitos paskelbimo atidėjimas padeda ne Londonui, o Kremliui, todėl kelia įvairiausių minčių, ko siekia taip pasielgęs premjeras.
Marina Litvinenko sako, kad B.Džonsonas rizikuoja padaryti tą pačią klaidą, kurią padarė Teresa Mei (Theresa May), būdama Britanijos Vidaus Reikalų ministerijos vadove (ji atsisakė viešai tirti Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyviuoju poloniu Londone 2006-aisiais metais bylą).
„The Guardian“ pastebi, kad po to T.Mei žingsnio prireikė net 10 metų, kad oficialusis Londonas galų gale vėl pradėtų tirti A.Litvinenkos žūties aplinkybes – galimas šios žmogžudystės sąsajas su Kremliumi.
Disidento mirtis. Aleksandras Litvinenka. Slaptai.lt nuotr.
M.Litvinenko mano, kad ataskaitos apie Rusijos kišimąsį į Didžiosios Britanijos politinį ir ekonominį gyvenimą paskelbimas būtų padėjęs britams apsisaugoti nuo Kremliaus slaptųjų operacijų. Todėl akivaizdu, kad Londonas, nepanorėjęs viešumo, rizikuoja dar labiau paskatinti Vladimirą Putiną ir jo slaptąsias tarnybas įžūliems išpuoliams.
Beje, kaip tvirtinama minėtoje „The Guardian“ publikacijoje, Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaita turėjo būti paskelbta tik po to, jei leidimą duotų Ministrų Kabinetas, vadovaujamas premjero B.Džonsono. Tokia procedūra reikalinga, kad būtų patikrinta, ar ataskaitoje nėra slaptų duomenų, kurių negalima viešai skelbti. Toji ataskaita buvo tvarkingai. Be neskelbtinos slaptosios informacijos. Bet Vyriausybė kažkodėl atsisakė ją analizuoti iki parlamento paleidimo.
Įdomi detalė: minėtoji ataskaita buvo rengiama 18 mėnesių. Į ją sudėtos žvalgybos specialistų ir nepriklausomų ekspertų padarytos išvados. Tos išvados – Rusija kelia rimtą pavojų tiek patiems britams, tiek jų sąjungininkams. Tad ataskaitos nepaskelbimas kelia pavojų ne vien britams, bet ir jų ginklo draugams iš NATO aljanso.
Kokios priežastys privertė atidėti ataskaitos skaitymus, – B.Džonsonas nepaiškino. Nėra oficialaus komentaro.
Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.
Publikacijos autoriai mano, kad, paviešinus ataskaitą, galbūt paaiškėtų, jog Rusija labai atkakliai stimuliavo „Brexit“ šalininkus Didžiojoje Britanijoje, įskaitant politines partijas, skatinusias Londoną trauktis iš Europos Sąjungos.
50-ies puslapių ataskaita dabar gali būti analizuojama britų parlamente ne anksčiaun nei po šešerių mėnesių.
Žvalgybos ataskaita B.Džonsonui buvo perduota šių metų spalio 17 dieną.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atmeta vienos žurnalistės kaltinimus, esą jis prieš dvidešimt metų prie jos seksualiai priekabiavo.
Atsakydamas į klausimą, ar 1999-aisiais per vakarienę nederamai lietė Charlottę Edwardes, kaip ji teigia, B. Johnsonas pirmadienį interviu televizijai sakė: „Ne“, informuoja agentūra „Reuters“.
B. Johnsonas taip pat paneigė, kad šis kaltinimas temdo nuo sekmadienio Mančesteryje vykstantį kasmetinį jo konservatorių partijos suvažiavimą.
Visuomenė nori girdėti, kas yra daroma dėl jos ir dėl šalies, ir kas daroma, kad šalis būtų suvienyta, kalbėjo vyriausybės vadovas.
Ch. Edwardes laikraštyje „The Sunday Times“ rašė, kad B. Johnsonas ją nederamai lietė – tuo metu jis buvo žurnalo „The Spectator“ leidėjas. „Po stalu aš pajuntu B. Johnsono ranką ant savo šlaunies. Jis ją spaudžia“, – rašė žurnalistė. Dabartinio premjero ranka esą lietė aukštai jos koją, jis palietė jos šlaunies vidinę pusę. Po vakarienės Ch. Edwardes teigė apie tai papasakojusi kitai moteriai, kuri sėdėjo B. Johnsonui iš kitos pusės. Ši moteris pareiškusi, kad B. Johnsonas grabinėjo ir ją.
Pradžioje žurnalistės kaltinimus paneigė ministro pirmininko atstovas. Ch. Edwardes tada tviteryje rašė: „Jei premjeras neprisimena incidento, tai mano atmintis vienareikšmiškai geresnė nei jo“.
Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas sekmadienį paneigė kaltinimus, kad, eidamas Londono mero pareigas, piktnaudžiavo savo posto privalumais – prieš savaitę buvo paviešinta informacija, kad policijos skundų įstaiga tiria jo ryšius su viena JAV verslininke.
„Didžiuojuosi viskuo, ką nuveikiau būdamas Londono meru“, – sekmadienį per transliuotojo BBC laidą „The Andy Marr Show“ kalbėjo B. Johnsonas.
Londono pareigūnai prieš savaitę paskelbė, kad yra pradėtas tyrimas dėl B. Johnsono ryšių su JAV verslininke Jennifer Arcuri 2008-2016 metais. Kaip įtariama, J. Arcuri iš Londono mero sulaukdavo tokių palankių sąlygų, kaip finansinė parama. B. Johnsonas teigia, kad viskas buvo atlikta „laikantis taisyklių“, J. Arcuri mestus kaltinimus taip pat neigia.
Didžiojo Londono valdžia (GLA) teigė, kad Nepriklausomas policijos tyrimų biuras (IOPC) šiuo metu atlieka tyrimą dėl buvusio mero veiksmų. Pasak Londono pareigūnų, B. Johnsonas su J. Arcuri palaikė draugystę ir jai „buvo leista dalyvauti prekybos misijose bei gauti finansinę paramą“ – GLA teigia, kad B. Johnsonas greičiausiai įvykdė nusikaltimą.
Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) Aukščiausiasis Teismas antradienį paskelbė nuosprendį, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas elgėsi neteisėtai, kai patarė karalienei Elžbietai II suspenduoti šalies parlamento darbą penkių savaičių trukmės laikotarpiui – iki spalio 14 dienos, likus visai nedaug laiko iki planuojamo JK išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), skelbia „Reuters“.
„Teismas yra priverstas padaryti išvadą, kad sprendimas patarti Jos didenybei suspenduoti parlamento darbą buvo neteisėtas, niekinis ir negalioja“, – skelbdama nuosprendį, sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Brenda Hale ir pridūrė, kad 11 teisėjų sprendimas buvo vieningas.
Pasak Teismo, neteisinga buvo stabdyti parlamento veiklą, artėjant JK išstojimo iš ES terminui – spalio 31 d.
B. Hale teigimu, B. Johnsono vyriausybė nepateikė jokio pagrindimo penkių savaičių trukmės parlamento darbo pertraukai.
Nežinoma, kaip greitai parlamentarai gali sugrįžti į darbą, nes Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad Bendruomenių rūmų ir Lordų rūmų pirmininkai dabar privalo spręsti, ką daryti toliau.
B. Johnsonas rugpjūčio 28 d. patarė karalienei suspenduoti parlamento veiklą. Pagal nerašytinę JK konstituciją, įgaliojimai suspenduoti ar paleisti parlamentą lieka monarcho rankose, o monarchas – politiškai nešališkas asmuo, veikia atsižvelgdamas į premjero rekomendacijas.
Premjeras tvirtino, kad parlamento darbo pertrauka yra standartinė procedūra naujam premjerui, ir tai visai nesusiję su artėjančiu „Brexitu“. Tuo metu kritikai kaltino B. Johnsoną siekiant sumažinti parlamentų galimybes sutrukdyti jo „Brexito“ planams.
B. Johnsonas atkakliai tvirtina išvesiąs JK iš ES spalio 31 d. su ar be sutarties dėl išstojimo sąlygų.
JK dar šių metų kovo 29 d. turėjo pasitraukti iš ES, bet gilūs politiniai nesutarimai šalyje dėl to, kokio „Brexito“ ji nori, privertė du kartus atidėti šalies išstojimo datą.
Ši politinė partija visada laikėsi nusistačiusi prieš „Brexitą“, tačiau šį kartą jie prisiėmė vienareikšmišką poziciją. Jei laimės Jungtinės Karalystės (JK) parlamento rinkimus, Liberalų demokratų partija atšauks sprendimą pasitraukti iš ES, praneša „Deutsche Welle“.
Liberalai demokratai sekmadienį vykusiame partijos suvažiavime nubalsavo už „Brexito“ proceso nutraukimą, jei partijai pavyks laimėti JK parlamento rinkimus.
Partijos lyderė Jo Swinson tvirtino, kad, vos tik tapusi premjere, atšauks „Brexitui“ pradžią davusį 50-ojo Lisabonos sutarties straipsnio aktyvavimą.
„Nedelsiant užbaigsime visą šalį kankinantį ir mus visus skaldantį „Brexito“ košmarą ir imsimės klausimų, dėl kurių žmonėms nubalsavo už išstojimą“, – sakė Liberalų demokratų partijos atstovas „Brexito“ klausimams Tomas Brake’as.
Liberalai demokratai 650-ies vietų britų parlamente turi vos 18 mandatų, tačiau partijos populiarumas pastarosiomis savaitėmis sparčiai auga, nes tiek leiboristų lyderis Jeremy’is Corbynas, tiek ir konservatorių premjeras Borisas Johnsonas klaidžioja „Brexito“ labirintuose.
Liberalai demokratai niekada turėję daugiau nei 62 vietų parlamente ir, nepaisant populiarumo augimo, vis dar atsilieka nuo konservatorių ir leiboristų.
Premjeras B. Johnsonas ketina surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, tačiau iki šiol jam tokius planus įgyvendinti trukdė oponentai, tarp jų – liberalai demokratai, kurie karštligiškai siekia išvengti kietojo „Brexito“ scenarijaus spalio 31 d.
Trečia pagal populiarumą JK partija savaitgalį taip pat sulaukė pastiprinimo parlamente – buvęs konservatorius Samas Gyimahas perbėgo pas liberalus demokratus. Jis yra jau šeštas parlamentaras šiemet, kuris pakeitė partiją ir prisijungė prie liberalų demokratų.
Įstatymas, užkertantis kelią netvarkingam „Brexitui“, įveikė paskutinę kliūtį Didžiosios Britanijos parlamente. Penktadienį įstatymui pritarė ir Lordų Rūmai. Kad jis įsigaliotų, dabar tereikia karalienės Elžbietos II parašo.
Įstatymas įpareigoja ministrą pirmininką Borisą Johnsoną prašyti Briuselio trims mėnesiams atidėti „Brexitą“, jei iki spalio 19 dienos nebus ratifikuota sutartis su ES.
B. Johnsonas ir toliau pasiryžęs žūtbūt išvesti šalį iš Bendrijos spalio 31 dieną. Jis taip pat siekia naujų rinkimų spalio 15-ąją. Parlamentas dėl to pirmadienį balsuos antrą kartą. Tam reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.
Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai atmetė premjero Boriso Johnsono iniciatyvą dėl naujų rinkimų. Premjerui nepavyko gauti tam reikalingos dviejų trečdalių balsų daugumos. Už rinkimus balsavo 298 parlamentarai, 56 buvo prieš. Reikalingi buvo 434 balsai.
B. Johnsonas po balsavimo pareiškė, kad leiboristų vadovas Jeremy‘is Corbynas greičiausiai yra pirmasis opozicijos lyderis šalies istorijoje, nepriėmęs kvietimo rengti naujus rinkimus. „Vienintelis paaiškinimas yra tas, kad J. Corbynas netiki, kad gali laimėti“, – teigė jis.
Prieš tai parlamentas pritarė įstatymui, kuris užkerta kelią netvarkingam „Brexitui“ spalio 31 dieną.
Įstatymo projektas, kuris užkirstų kelią Didžiosios Britanijos išstojimui iš ES be sutarties, įveikė dar vieną kliūtį šalies parlamente. Už jį savo balsą trečiadienio vakarą atidavė 329 parlamentarai, 300 buvo prieš.
Premjero Boriso Johnsono priešininkų skaičius, lyginant su antradienio vakaro balsavimu, šiek tiek išaugo. Tada prieš vyriausybės kursą pasisakė 328 parlamentarai.
Premjeras turėtų būti pasiruošęs, kad įstatymui bus pritarta ir trečiuoju svarstymu. Dar kartą bus balsuojama po 21.00 val. Lietuvos laiku.
Jei projektas vėl surinks balsų daugumą, B. Johnsonas dar trečiadienį inicijuos balsavimą dėl naujų rinkimų spalio 15-ąją. Vis dėlto premjero šansai nėra gerai. Kad būtų paskirti nauji rinkimai, reikalingas dviejų trečdalių parlamentarų pritarimas. Opozicija jau paskelbė, kad rinkimams pritars tik tada, jei neliks galimybės šaliai palikti ES be sutarties.
Kad įstatymas prieš „Brexitą“ be sutarties įsigaliotų, jam dar turės pritarti Lordų Rūmai.
Šiuo įstatymu norima priversti B. Johnsoną prašyti Briuselio dar trims mėnesiams atidėti „Brexitą“, jei iki spalio 19-osios nebus ratifikuotas susitarimas su ES. Premjeras nori bet kokiu atveju spalio 31 dieną išvesti šalį iš Bendrijos.
Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjeras penktadienį perspėjo parlamentarus, kad šie net nebandytų sutrukdyti išstojimui iš ES, kuris įvyks spalio 31 dieną. Premjeras paaiškino, kad tai esą padarytų „ilgalaikės žalos“ pasitikėjimui politika.
„Jei Didžiajai Britanijai spalio 31 dieną neleisime palikti ES – ką, atrodo, ir bando pasiekti parlamentarai – tai ilgam pažeis žmonių pasitikėjimą politika“, – „Sky News“ transliacijos metu teigė B. Johnsonas.
„Tai didžiosioms šalies partijoms padarytų ilgalaikės ir pražūtingos žalos. Jei šiai politinei kartai nepavyks įgyvendinti pažado – jai nebus atleista“.
Opozicijos parlamentarai ir kai kurie konservatoriai teigė norintys priimti tam tikrus teisės aktus, kad užkirstų kelią „Brexit“ be susitarimo, kuris, kaip numatė pati vyriausybė, šalyje galėtų sukelti maisto, kuro ir medikamentų trūkumą. Tačiau B. Johnsonas paskelbė suspenduosiąs parlamento veiklą prieš „Brexit“.
B. Johnsonas teigė manąs, kad pasirengimas išstoti be susitarimo gali padėti vyriausybei galiausiai susitarti su Briuseliu. „Bijau, kad kol mūsų draugai ir partneriai mano, jog „Brexit“ dar galima sustabdyti ir kad parlamentas dar gali išlaikyti Didžiąją Britaniją Europos Sąjungoje, tol yra mažai tikėtina, kad gausime tokį susitarimą, kokio norime“, – teigė B. Johnsonas.
Trečiadienį jis pranešė sustabdysiantis parlamento veiklą paskutinėmis savaitėmis prieš „Brexit“ terminą – daugelis oponentų tai vertino kaip mėginimą riboti opozicijos veiklą. Šis sprendimas sudrebino visos šalies politikus ir įsiutino proeuropietiškus ir išstojimui be susitarimo nepritariančius parlamentarus.
Brexitas. EPA – ELTA nuotr.
B. Johnsono oponentai parlamento suspendavimą pavadino „perversmu“ ir „konstitucijos pažeidimu“. Dėl šio sprendimo jau yra iškeltos kelios teisinės bylos.
Penktadienį Škotijos teismas atmetė prašymą laikinai užblokuoti parlamento suspendavimo sprendimą, bet plačiau šį klausimą svarstys dar vieno posėdžio metu antradienį. Tuo tarpu buvęs premjeras Johnas Majoras, stiprus narystės ES rėmėjas, teigė sieksiąs prisijungti prie atskiros bylos, kuri teisme Londone turėtų būti nagrinėjama ketvirtadienį.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas nori suintensyvinti pokalbius su ES dėl „Brexito“. „Dabar metas abiem pusėms didinti tempą“, – pareiškė jis. Visą rugsėjį abiejų pusių derybininkai esą turėtų susitikti du kartus per savaitę.
„Išplėsti susitikimus ir konsultacijas būtina, jei norime šanso pasiekti susitarimą tam laikui, kai mes spalio 31-ąją išstosime“, – kalbėjo B. Johnsonas. Nuo šios datos jis nieku gyvu nenori nukrypti. Jei susitarimas nebus pasiektas, jis esą išves šalį iš ES ir be sutarties.
Savo pirmtakės Theresos May su ES išsiderėtą susitarimą B. Johnsonas atmeta. Pagrindinis ginčytinas klausimas yra čia numatyta nuostata dėl sienos tarp ES narės Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos.
B. Johnsonas nori, kad ES atsisakytų vadinamojo „backstop“ mechanizmo, kuris ir po „Brexito“ išlaikytų šalį Muitų sąjungoje su ES. ES reikalauja „backstop“ garantijos, nes ji neleistų atsirasti pasienio kontrolėms tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
B. Johnsonas reikalauja pokalbių dėl galimų alternatyvų, pavyzdžiui, techninių sprendimų. Anot jos, čia dar yra veiksmų laisvės. Tačiau ES nenori judinti su Th. May išsiderėtos sutarties, kurią britų parlamentas triskart atmetė.
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II oficialiai pritarė pasiūlymui laikinai – nuo rugsėjo 9-12 d. d. iki spalio 14 d. – suspenduoti parlamento darbą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas „Sky News“, paskelbdamas Slaptosios tarybos, kuriai priklauso ir monarchės patarėjai, pareiškimą.
Pagal dokumentą, Elžbieta II sutiko, kad būtų padaryta parlamento posėdžių pertrauka, kuri turi prasidėti ne anksčiau kaip rugsėjo 9 d. ir ne vėliau kaip rugsėjo 12 d. ir trukti iki spalio 14 d.
Suspenduoti Bendruomenių Rūmų darbą nuo rugsėjo antrosios savaitės iki spalio 14 d. trečiadienį pasiūlė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
Pasak kanalo šaltinių, parlamento darbo sustabdymas padės premjerui realizuoti jo vidaus politikos darbotvarkę.
Didžiosios Britanijos premjeras B. Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad parlamento veiklos įšaldymas bus pratęstas iki spalio 14 d., kai iki „Brexito“ termino bus likusios vos dvi savaitės.
Tradiciškai parlamento darbas būna sustabdytas tol, kol vyksta kasmetiniai pagrindinių trijų partijų suvažiavimai. Paskutinis iš jų – konservatorių suvažiavimas – turėtų pasibaigti spalio 2 d. Šiemet parlamentarai į darbus sugrįš vėliau, nes įšaldymo laikotarpį vyriausybė nori pratęsti iki spalio 14 d.
Tai reiškia, kad parlamentarai vargu ar turės laiko priimti įstatymus, kurie neleistų premjerui spalio 31 d. išvesti šalies iš ES be susitarimo.
