Marina Litvinenko: delsimas naudingas Kremliui, tik ne Londonui


Marina Litvinenko, Aleksandro Litvinenkos našlė

Slaptai.lt redakciją sudomino „The Guardian“ publikacija, kurios autoriai Liukas Hardingas ir Denas Sabachas kalbina Aleksandro Litvinenko našlę Mariną Litvinenko.

Našlės teiraujamasi, kaip ji vertina Didžiosios Britanijos premjero Boriso Džonsono (Borisas Johnsonas) sprendimą atidėti Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaitos skelbimą britų parlamente.

Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko (Марина Литвиненко) teigia, kad Borisui Džonsonui nereikėjo sulaikyti parlamentinės ataskaitos apie Rusijos intrigas skaitymo Didžiosios Britanijos parlamente. Našlė mano, kad ataskaitos paskelbimo atidėjimas padeda ne Londonui, o Kremliui, todėl kelia įvairiausių minčių, ko siekia taip pasielgęs premjeras.

Marina Litvinenko sako, kad B.Džonsonas rizikuoja padaryti tą pačią klaidą, kurią padarė Teresa Mei (Theresa May), būdama Britanijos Vidaus Reikalų ministerijos vadove (ji atsisakė viešai tirti Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyviuoju poloniu Londone 2006-aisiais metais bylą).

„The Guardian“ pastebi, kad po to T.Mei žingsnio prireikė net 10 metų, kad oficialusis Londonas galų gale vėl pradėtų tirti A.Litvinenkos žūties aplinkybes – galimas šios žmogžudystės sąsajas su Kremliumi.

disidentas_litvinenka
Disidento mirtis. Aleksandras Litvinenka. Slaptai.lt nuotr.

M.Litvinenko mano, kad ataskaitos apie Rusijos kišimąsį į Didžiosios Britanijos politinį ir ekonominį gyvenimą paskelbimas būtų padėjęs britams apsisaugoti nuo Kremliaus slaptųjų operacijų. Todėl akivaizdu, kad Londonas, nepanorėjęs viešumo, rizikuoja dar labiau paskatinti Vladimirą Putiną ir jo slaptąsias tarnybas įžūliems išpuoliams.

Beje, kaip tvirtinama minėtoje „The Guardian“ publikacijoje, Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaita turėjo būti paskelbta tik po to, jei leidimą duotų Ministrų Kabinetas, vadovaujamas premjero B.Džonsono. Tokia procedūra reikalinga, kad būtų patikrinta, ar ataskaitoje nėra slaptų duomenų, kurių negalima viešai skelbti. Toji ataskaita buvo tvarkingai. Be neskelbtinos slaptosios informacijos. Bet Vyriausybė kažkodėl atsisakė ją analizuoti iki parlamento paleidimo.

Įdomi detalė: minėtoji ataskaita buvo rengiama 18 mėnesių. Į ją sudėtos žvalgybos specialistų ir nepriklausomų ekspertų padarytos išvados. Tos išvados – Rusija kelia rimtą pavojų tiek patiems britams, tiek jų sąjungininkams. Tad ataskaitos nepaskelbimas kelia pavojų ne vien britams, bet ir jų ginklo draugams iš NATO aljanso.

Kokios priežastys privertė atidėti ataskaitos skaitymus, – B.Džonsonas nepaiškino. Nėra oficialaus komentaro.

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Publikacijos autoriai mano, kad, paviešinus ataskaitą, galbūt paaiškėtų, jog Rusija labai atkakliai stimuliavo „Brexit“ šalininkus Didžiojoje Britanijoje, įskaitant politines partijas, skatinusias Londoną trauktis iš Europos Sąjungos.

50-ies puslapių ataskaita dabar gali būti analizuojama britų parlamente ne anksčiaun nei po šešerių mėnesių.

Žvalgybos ataskaita B.Džonsonui buvo perduota šių metų spalio 17 dieną.

Informacijos šaltinis – „The Guardian“

2019.11.08;  07:00

print

Vienas komentaras

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *