Marina Litvinenko, Aleksandro Litvinenkos našlė

Slaptai.lt redakciją sudomino „The Guardian“ publikacija, kurios autoriai Liukas Hardingas ir Denas Sabachas kalbina Aleksandro Litvinenko našlę Mariną Litvinenko.

Našlės teiraujamasi, kaip ji vertina Didžiosios Britanijos premjero Boriso Džonsono (Borisas Johnsonas) sprendimą atidėti Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaitos skelbimą britų parlamente.

Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko (Марина Литвиненко) teigia, kad Borisui Džonsonui nereikėjo sulaikyti parlamentinės ataskaitos apie Rusijos intrigas skaitymo Didžiosios Britanijos parlamente. Našlė mano, kad ataskaitos paskelbimo atidėjimas padeda ne Londonui, o Kremliui, todėl kelia įvairiausių minčių, ko siekia taip pasielgęs premjeras.

Marina Litvinenko sako, kad B.Džonsonas rizikuoja padaryti tą pačią klaidą, kurią padarė Teresa Mei (Theresa May), būdama Britanijos Vidaus Reikalų ministerijos vadove (ji atsisakė viešai tirti Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyviuoju poloniu Londone 2006-aisiais metais bylą).

„The Guardian“ pastebi, kad po to T.Mei žingsnio prireikė net 10 metų, kad oficialusis Londonas galų gale vėl pradėtų tirti A.Litvinenkos žūties aplinkybes – galimas šios žmogžudystės sąsajas su Kremliumi.

disidentas_litvinenka
Disidento mirtis. Aleksandras Litvinenka. Slaptai.lt nuotr.

M.Litvinenko mano, kad ataskaitos apie Rusijos kišimąsį į Didžiosios Britanijos politinį ir ekonominį gyvenimą paskelbimas būtų padėjęs britams apsisaugoti nuo Kremliaus slaptųjų operacijų. Todėl akivaizdu, kad Londonas, nepanorėjęs viešumo, rizikuoja dar labiau paskatinti Vladimirą Putiną ir jo slaptąsias tarnybas įžūliems išpuoliams.

Beje, kaip tvirtinama minėtoje „The Guardian“ publikacijoje, Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaita turėjo būti paskelbta tik po to, jei leidimą duotų Ministrų Kabinetas, vadovaujamas premjero B.Džonsono. Tokia procedūra reikalinga, kad būtų patikrinta, ar ataskaitoje nėra slaptų duomenų, kurių negalima viešai skelbti. Toji ataskaita buvo tvarkingai. Be neskelbtinos slaptosios informacijos. Bet Vyriausybė kažkodėl atsisakė ją analizuoti iki parlamento paleidimo.

Įdomi detalė: minėtoji ataskaita buvo rengiama 18 mėnesių. Į ją sudėtos žvalgybos specialistų ir nepriklausomų ekspertų padarytos išvados. Tos išvados – Rusija kelia rimtą pavojų tiek patiems britams, tiek jų sąjungininkams. Tad ataskaitos nepaskelbimas kelia pavojų ne vien britams, bet ir jų ginklo draugams iš NATO aljanso.

Kokios priežastys privertė atidėti ataskaitos skaitymus, – B.Džonsonas nepaiškino. Nėra oficialaus komentaro.

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Publikacijos autoriai mano, kad, paviešinus ataskaitą, galbūt paaiškėtų, jog Rusija labai atkakliai stimuliavo „Brexit“ šalininkus Didžiojoje Britanijoje, įskaitant politines partijas, skatinusias Londoną trauktis iš Europos Sąjungos.

50-ies puslapių ataskaita dabar gali būti analizuojama britų parlamente ne anksčiaun nei po šešerių mėnesių.

Žvalgybos ataskaita B.Džonsonui buvo perduota šių metų spalio 17 dieną.

Informacijos šaltinis – „The Guardian“

2019.11.08;  07:00

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atmeta vienos žurnalistės kaltinimus, esą jis prieš dvidešimt metų prie jos seksualiai priekabiavo.
 
Atsakydamas į klausimą, ar 1999-aisiais per vakarienę nederamai lietė Charlottę Edwardes, kaip ji teigia, B. Johnsonas pirmadienį interviu televizijai sakė: „Ne“, informuoja agentūra „Reuters“.
 
B. Johnsonas taip pat paneigė, kad šis kaltinimas temdo nuo sekmadienio Mančesteryje vykstantį kasmetinį jo konservatorių partijos suvažiavimą.
 
Visuomenė nori girdėti, kas yra daroma dėl jos ir dėl šalies, ir kas daroma, kad šalis būtų suvienyta, kalbėjo vyriausybės vadovas.
 
Ch. Edwardes laikraštyje „The Sunday Times“ rašė, kad B. Johnsonas ją nederamai lietė – tuo metu jis buvo žurnalo „The Spectator“ leidėjas. „Po stalu aš pajuntu B. Johnsono ranką ant savo šlaunies. Jis ją spaudžia“, – rašė žurnalistė. Dabartinio premjero ranka esą lietė aukštai jos koją, jis palietė jos šlaunies vidinę pusę. Po vakarienės Ch. Edwardes teigė apie tai papasakojusi kitai moteriai, kuri sėdėjo B. Johnsonui iš kitos pusės. Ši moteris pareiškusi, kad B. Johnsonas grabinėjo ir ją.
 
Pradžioje žurnalistės kaltinimus paneigė ministro pirmininko atstovas. Ch. Edwardes tada tviteryje rašė: „Jei premjeras neprisimena incidento, tai mano atmintis vienareikšmiškai geresnė nei jo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 07:30

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas sekmadienį paneigė kaltinimus, kad, eidamas Londono mero pareigas, piktnaudžiavo savo posto privalumais – prieš savaitę buvo paviešinta informacija, kad policijos skundų įstaiga tiria jo ryšius su viena JAV verslininke.
 
„Didžiuojuosi viskuo, ką nuveikiau būdamas Londono meru“, – sekmadienį per transliuotojo BBC laidą „The Andy Marr Show“ kalbėjo B. Johnsonas.
 
Londono pareigūnai prieš savaitę paskelbė, kad yra pradėtas tyrimas dėl B. Johnsono ryšių su JAV verslininke Jennifer Arcuri 2008-2016 metais. Kaip įtariama, J. Arcuri iš Londono mero sulaukdavo tokių palankių sąlygų, kaip finansinė parama. B. Johnsonas teigia, kad viskas buvo atlikta „laikantis taisyklių“, J. Arcuri mestus kaltinimus taip pat neigia.
 
Didžiojo Londono valdžia (GLA) teigė, kad Nepriklausomas policijos tyrimų biuras (IOPC) šiuo metu atlieka tyrimą dėl buvusio mero veiksmų. Pasak Londono pareigūnų, B. Johnsonas su J. Arcuri palaikė draugystę ir jai „buvo leista dalyvauti prekybos misijose bei gauti finansinę paramą“ – GLA teigia, kad B. Johnsonas greičiausiai įvykdė nusikaltimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 00:30

Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) Aukščiausiasis Teismas antradienį paskelbė nuosprendį, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas elgėsi neteisėtai, kai patarė karalienei Elžbietai II suspenduoti šalies parlamento darbą penkių savaičių trukmės laikotarpiui – iki spalio 14 dienos, likus visai nedaug laiko iki planuojamo JK išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), skelbia „Reuters“.
 
„Teismas yra priverstas padaryti išvadą, kad sprendimas patarti Jos didenybei suspenduoti parlamento darbą buvo neteisėtas, niekinis ir negalioja“, – skelbdama nuosprendį, sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Brenda Hale ir pridūrė, kad 11 teisėjų sprendimas buvo vieningas.
Pasak Teismo, neteisinga buvo stabdyti parlamento veiklą, artėjant JK išstojimo iš ES terminui – spalio 31 d.
 
B. Hale teigimu, B. Johnsono vyriausybė nepateikė jokio pagrindimo penkių savaičių trukmės parlamento darbo pertraukai.
 
Nežinoma, kaip greitai parlamentarai gali sugrįžti į darbą, nes Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad Bendruomenių rūmų ir Lordų rūmų pirmininkai dabar privalo spręsti, ką daryti toliau.
 
B. Johnsonas rugpjūčio 28 d. patarė karalienei suspenduoti parlamento veiklą. Pagal nerašytinę JK konstituciją, įgaliojimai suspenduoti ar paleisti parlamentą lieka monarcho rankose, o monarchas – politiškai nešališkas asmuo, veikia atsižvelgdamas į premjero rekomendacijas.
 
Premjeras tvirtino, kad parlamento darbo pertrauka yra standartinė procedūra naujam premjerui, ir tai visai nesusiję su artėjančiu „Brexitu“. Tuo metu kritikai kaltino B. Johnsoną siekiant sumažinti parlamentų galimybes sutrukdyti jo „Brexito“ planams.
 
B. Johnsonas atkakliai tvirtina išvesiąs JK iš ES spalio 31 d. su ar be sutarties dėl išstojimo sąlygų.
 
JK dar šių metų kovo 29 d. turėjo pasitraukti iš ES, bet gilūs politiniai nesutarimai šalyje dėl to, kokio „Brexito“ ji nori, privertė du kartus atidėti šalies išstojimo datą.
 
Dabartinė JK išstojimo data yra spalio 31-oji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.25; 06:00

Ši politinė partija visada laikėsi nusistačiusi prieš „Brexitą“, tačiau šį kartą jie prisiėmė vienareikšmišką poziciją. Jei laimės Jungtinės Karalystės (JK) parlamento rinkimus, Liberalų demokratų partija atšauks sprendimą pasitraukti iš ES, praneša „Deutsche Welle“.
 
Liberalai demokratai sekmadienį vykusiame partijos suvažiavime nubalsavo už „Brexito“ proceso nutraukimą, jei partijai pavyks laimėti JK parlamento rinkimus.
 
Partijos lyderė Jo Swinson tvirtino, kad, vos tik tapusi premjere, atšauks „Brexitui“ pradžią davusį 50-ojo Lisabonos sutarties straipsnio aktyvavimą.
„Nedelsiant užbaigsime visą šalį kankinantį ir mus visus skaldantį „Brexito“ košmarą ir imsimės klausimų, dėl kurių žmonėms nubalsavo už išstojimą“, – sakė Liberalų demokratų partijos atstovas „Brexito“ klausimams Tomas Brake’as.
 
Liberalai demokratai 650-ies vietų britų parlamente turi vos 18 mandatų, tačiau partijos populiarumas pastarosiomis savaitėmis sparčiai auga, nes tiek leiboristų lyderis Jeremy’is Corbynas, tiek ir konservatorių premjeras Borisas Johnsonas klaidžioja „Brexito“ labirintuose.
 
Liberalai demokratai niekada turėję daugiau nei 62 vietų parlamente ir, nepaisant populiarumo augimo, vis dar atsilieka nuo konservatorių ir leiboristų.
 
Premjeras B. Johnsonas ketina surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, tačiau iki šiol jam tokius planus įgyvendinti trukdė oponentai, tarp jų – liberalai demokratai, kurie karštligiškai siekia išvengti kietojo „Brexito“ scenarijaus spalio 31 d.
 
Trečia pagal populiarumą JK partija savaitgalį taip pat sulaukė pastiprinimo parlamente – buvęs konservatorius Samas Gyimahas perbėgo pas liberalus demokratus. Jis yra jau šeštas parlamentaras šiemet, kuris pakeitė partiją ir prisijungė prie liberalų demokratų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.16; 10:00

Įstatymas, užkertantis kelią netvarkingam „Brexitui“, įveikė paskutinę kliūtį Didžiosios Britanijos parlamente. Penktadienį įstatymui pritarė ir Lordų Rūmai. Kad jis įsigaliotų, dabar tereikia karalienės Elžbietos II parašo.
 
Įstatymas įpareigoja ministrą pirmininką Borisą Johnsoną prašyti Briuselio trims mėnesiams atidėti „Brexitą“, jei iki spalio 19 dienos nebus ratifikuota sutartis su ES.
 
B. Johnsonas ir toliau pasiryžęs žūtbūt išvesti šalį iš Bendrijos spalio 31 dieną. Jis taip pat siekia naujų rinkimų spalio 15-ąją. Parlamentas dėl to pirmadienį balsuos antrą kartą. Tam reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.
 
2019.09.07; 03:00

Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai atmetė premjero Boriso Johnsono iniciatyvą dėl naujų rinkimų. Premjerui nepavyko gauti tam reikalingos dviejų trečdalių balsų daugumos. Už rinkimus balsavo 298 parlamentarai, 56 buvo prieš. Reikalingi buvo 434 balsai.
 
B. Johnsonas po balsavimo pareiškė, kad leiboristų vadovas Jeremy‘is Corbynas greičiausiai yra pirmasis opozicijos lyderis šalies istorijoje, nepriėmęs kvietimo rengti naujus rinkimus. „Vienintelis paaiškinimas yra tas, kad J. Corbynas netiki, kad gali laimėti“, – teigė jis.
 
Prieš tai parlamentas pritarė įstatymui, kuris užkerta kelią netvarkingam „Brexitui“ spalio 31 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.05; 03:00
 

Įstatymo projektas, kuris užkirstų kelią Didžiosios Britanijos išstojimui iš ES be sutarties, įveikė dar vieną kliūtį šalies parlamente. Už jį savo balsą trečiadienio vakarą atidavė 329 parlamentarai, 300 buvo prieš.
 
Premjero Boriso Johnsono priešininkų skaičius, lyginant su antradienio vakaro balsavimu, šiek tiek išaugo. Tada prieš vyriausybės kursą pasisakė 328 parlamentarai.
 
Premjeras turėtų būti pasiruošęs, kad įstatymui bus pritarta ir trečiuoju svarstymu. Dar kartą bus balsuojama po 21.00 val. Lietuvos laiku.
 
Jei projektas vėl surinks balsų daugumą, B. Johnsonas dar trečiadienį inicijuos balsavimą dėl naujų rinkimų spalio 15-ąją. Vis dėlto premjero šansai nėra gerai. Kad būtų paskirti nauji rinkimai, reikalingas dviejų trečdalių parlamentarų pritarimas. Opozicija jau paskelbė, kad rinkimams pritars tik tada, jei neliks galimybės šaliai palikti ES be sutarties.
 
Kad įstatymas prieš „Brexitą“ be sutarties įsigaliotų, jam dar turės pritarti Lordų Rūmai.
 
Šiuo įstatymu norima priversti B. Johnsoną prašyti Briuselio dar trims mėnesiams atidėti „Brexitą“, jei iki spalio 19-osios nebus ratifikuotas susitarimas su ES. Premjeras nori bet kokiu atveju spalio 31 dieną išvesti šalį iš Bendrijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.04; 15:00

Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjeras penktadienį perspėjo parlamentarus, kad šie net nebandytų sutrukdyti išstojimui iš ES, kuris įvyks spalio 31 dieną. Premjeras paaiškino, kad tai esą padarytų „ilgalaikės žalos“ pasitikėjimui politika.
 
„Jei Didžiajai Britanijai spalio 31 dieną neleisime palikti ES – ką, atrodo, ir bando pasiekti parlamentarai – tai ilgam pažeis žmonių pasitikėjimą politika“, – „Sky News“ transliacijos metu teigė B. Johnsonas.
 
„Tai didžiosioms šalies partijoms padarytų ilgalaikės ir pražūtingos žalos. Jei šiai politinei kartai nepavyks įgyvendinti pažado – jai nebus atleista“.
 
Opozicijos parlamentarai ir kai kurie konservatoriai teigė norintys priimti tam tikrus teisės aktus, kad užkirstų kelią „Brexit“ be susitarimo, kuris, kaip numatė pati vyriausybė, šalyje galėtų sukelti maisto, kuro ir medikamentų trūkumą. Tačiau B. Johnsonas paskelbė suspenduosiąs parlamento veiklą prieš „Brexit“.
 
B. Johnsonas teigė manąs, kad pasirengimas išstoti be susitarimo gali padėti vyriausybei galiausiai susitarti su Briuseliu. „Bijau, kad kol mūsų draugai ir partneriai mano, jog „Brexit“ dar galima sustabdyti ir kad parlamentas dar gali išlaikyti Didžiąją Britaniją Europos Sąjungoje, tol yra mažai tikėtina, kad gausime tokį susitarimą, kokio norime“, – teigė B. Johnsonas.
 
Trečiadienį jis pranešė sustabdysiantis parlamento veiklą paskutinėmis savaitėmis prieš „Brexit“ terminą – daugelis oponentų tai vertino kaip mėginimą riboti opozicijos veiklą. Šis sprendimas sudrebino visos šalies politikus ir įsiutino proeuropietiškus ir išstojimui be susitarimo nepritariančius parlamentarus.
Brexitas. EPA – ELTA nuotr.
 
B. Johnsono oponentai parlamento suspendavimą pavadino „perversmu“ ir „konstitucijos pažeidimu“. Dėl šio sprendimo jau yra iškeltos kelios teisinės bylos.
 
Penktadienį Škotijos teismas atmetė prašymą laikinai užblokuoti parlamento suspendavimo sprendimą, bet plačiau šį klausimą svarstys dar vieno posėdžio metu antradienį. Tuo tarpu buvęs premjeras Johnas Majoras, stiprus narystės ES rėmėjas, teigė sieksiąs prisijungti prie atskiros bylos, kuri teisme Londone turėtų būti nagrinėjama ketvirtadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.31; 04:00
 
 

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas nori suintensyvinti pokalbius su ES dėl „Brexito“. „Dabar metas abiem pusėms didinti tempą“, – pareiškė jis. Visą rugsėjį abiejų pusių derybininkai esą turėtų susitikti du kartus per savaitę.
 
„Išplėsti susitikimus ir konsultacijas būtina, jei norime šanso pasiekti susitarimą tam laikui, kai mes spalio 31-ąją išstosime“, – kalbėjo B. Johnsonas. Nuo šios datos jis nieku gyvu nenori nukrypti. Jei susitarimas nebus pasiektas, jis esą išves šalį iš ES ir be sutarties.
 
Savo pirmtakės Theresos May su ES išsiderėtą susitarimą B. Johnsonas atmeta. Pagrindinis ginčytinas klausimas yra čia numatyta nuostata dėl sienos tarp ES narės Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos.
 
B. Johnsonas nori, kad ES atsisakytų vadinamojo „backstop“ mechanizmo, kuris ir po „Brexito“ išlaikytų šalį Muitų sąjungoje su ES. ES reikalauja „backstop“ garantijos, nes ji neleistų atsirasti pasienio kontrolėms tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
 
B. Johnsonas reikalauja pokalbių dėl galimų alternatyvų, pavyzdžiui, techninių sprendimų. Anot jos, čia dar yra veiksmų laisvės. Tačiau ES nenori judinti su Th. May išsiderėtos sutarties, kurią britų parlamentas triskart atmetė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.30; 00:30
 
 

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II oficialiai pritarė pasiūlymui laikinai – nuo rugsėjo 9-12 d. d. iki spalio 14 d. – suspenduoti parlamento darbą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas „Sky News“, paskelbdamas Slaptosios tarybos, kuriai priklauso ir monarchės patarėjai, pareiškimą.
 
Pagal dokumentą, Elžbieta II sutiko, kad būtų padaryta parlamento posėdžių pertrauka, kuri turi prasidėti ne anksčiau kaip rugsėjo 9 d. ir ne vėliau kaip rugsėjo 12 d. ir trukti iki spalio 14 d.
 
Suspenduoti Bendruomenių Rūmų darbą nuo rugsėjo antrosios savaitės iki spalio 14 d. trečiadienį pasiūlė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
 
Pasak kanalo šaltinių, parlamento darbo sustabdymas padės premjerui realizuoti jo vidaus politikos darbotvarkę.
 
Didžiosios Britanijos premjeras B. Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad parlamento veiklos įšaldymas bus pratęstas iki spalio 14 d., kai iki „Brexito“ termino bus likusios vos dvi savaitės.
 
Tradiciškai parlamento darbas būna sustabdytas tol, kol vyksta kasmetiniai pagrindinių trijų partijų suvažiavimai. Paskutinis iš jų – konservatorių suvažiavimas – turėtų pasibaigti spalio 2 d. Šiemet parlamentarai į darbus sugrįš vėliau, nes įšaldymo laikotarpį vyriausybė nori pratęsti iki spalio 14 d.
 
Tai reiškia, kad parlamentarai vargu ar turės laiko priimti įstatymus, kurie neleistų premjerui spalio 31 d. išvesti šalies iš ES be susitarimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.29; 07:00

Borisas Johnsonas tapo Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovu. EPA-ELTA nuotr.
„Brexito“ griežto kurso šalininkas Borisas Johnsonas tapo naujuoju Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovu. Trečiadienį karalienė Elžbieta II oficialiai paskyrė jį ministru pirmininku.
 
55-erių B. Johnsonas poste pakeitė savo partijos kolegę Theresą May, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Prieš tai Th. May atsistatydino iš premjerės pareigų. Karalienė popietę Bakingemo rūmuose priėmė jos atsistatydinimo prašymą.
 
62-ejų konservatorių politikė trumpa kalba prie savo rezidencijos atsisveikino su britais. Ji padėkojo ypač savo vyrui Philipui, kuris visuomet ją palaikė.
 
Paskutinėje savo kalboje parlamente kaip premjerė Th. May sakė: „Esu tikra, kad tarp moterų šiuose rūmuose yra būsima ministrė pirmininkė, galbūt daugiau nei viena“. Iki šiol Didžioji Britanija turėjo tik dvi premjeres – Th. May ir Margaret Thatcher.
 
Parlamentarai Th. May plojo stovėdami.
 
Tuo tarpu savo postus paliko ir keli britų vyriausybės nariai: iždo kancleris Philipas Hammondas, teisingumo sekretorius Davidas Gauke‘as ir tarptautinės plėtros sekretorius Rory‘is Stewartas. Šie torių politikai jau praėjusiomis savaitėmis paskelbė apie šį žingsnį, jei B. Johnsonas taps premjeru.
 
B. Johnsonas, anot žiniasklaidos, planuoja didelį vyriausybės pertvarkymą, į kabinetą jis ketina pakviesti daug „Brexito“ griežto kurso šalininkų. Manoma, kad B. Johnsonas bent jau kelias naujų vyriausybės narių pavardes paskelbs trečiadienį.
 
B. Johnsonas pasiryžęs spalio 31-ąją išvesti Didžiąją Britaniją iš ES, jei reikės – ir be susitarimo. Jis kritikuoja Th. May su ES išsiderėtą skyrybų sutartį. B. Johnsonas yra už naujas derybas su Briuseliu, šis tai kategoriškai atmeta. Esą galimos tik politinės deklaracijos dėl būsimų santykių pataisos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.25; 06:19

Nauja apklausa rodo, kad buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas yra absoliutus favoritas pakeisti poste ministrę pirmininkę Theresą May.
 
Remiantis torių partijos narių apklausa, 55-erių politikas gali būti išrinktas partijos lyderiu daugiau kaip 70 proc. balsų dauguma. Naujasis šios partijos pirmininkas automatiškai taps ir šalies vyriausybės vadovu. B. Johnsono konkurentui, dabartiniam užsienio reikalų sekretoriui Jeremy‘iui Huntui, prognozuojami menki šansai laimėti.
 
Rinkimų rezultatai bus paskelbti antradienį Londone. Trečiadienį laimėtojas bus paskirtas ir ministru pirmininku.
 
B. Johnsonas pasiryžęs spalio 31-ąją išvesti Didžiąją Britaniją iš ES „kas benutiktų“. Jis grasina Briuseliui išstojimu ir be sutarties, o tai turėtų labai neigiamų padarinių ekonomikai ir kitoms gyvenimo sritims.
 
Jungtinės Karalystės gyventojai prieš trejus metus – 2016-ųjų birželio 23-iąją – referendume nežymia persvara nusprendė palikti ES.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.23; 07:00

Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas lieka pagrindinis favoritas pakeisti poste premjerę Theresą May. Per antrąjį balsavimą torių frakcijoje Bendruomenių Rūmuose antradienį jis surinko 126 balsus iš 313, taip pagerindamas savo praėjusios savaitės rezultatą.
 
Tada už prieštaringai vertinamą B. Johsoną balsavo 114 konservatorių.
 
Iš kovos antradienį iškrito buvęs „Brexito“ reikalų sekretorius Dominicas Raabas, tesurinkęs 30 balsų. 46 balsus gavo dabartinis diplomatijos vadovas Jeremy‘is Huntas, 41 – aplinkos ministras Michaelis Gove‘as. Kovoti dėl partijos lyderio posto dar lieka autsaideriu laikytas aplinkos ministras Rory‘is Stewartas (37 balsai), taip pat vidaus reikalų ministras Sajidas Davidas (33). Penki likę kandidatai vakare susirungs BBC televizijos debatuose. Ketvirtadienį numatytas dar vienas balsavimas.
 
Kai liks du kandidatai, liepos pabaigoje būsimą partijos lyderį rinks visi partiečiai.
 
Birželio 7 d. Th. May oficialiai atsistatydino iš Konservatorių partijos pirmininko posto. Th. May liko laikinąja premjere, kol partija išsirinks naują lyderį. Konservatorių partijos lyderis automatiškai taps nauju premjeru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 04:30

Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas žada britams „Brexitą“ vėliausiai iki spalio pabaigos, praneša agentūra „Reuters“.
 
„Po trejų metų ir dviejų praleistų išstojimo terminų mes turime palikti ES iki spalio 31-osios“, – pareiškė B. Johnsonas trečiadienį, pradėdamas savo kovą dėl premjero posto.
 
„Mano tikslas nėra „Brexitas“ be sutarties“, – pridūrė politikas, kuris laikomas favoritu pakeisti ministrę pirmininkę Theresą May. Jis pabrėžė ir nemanąs, kad toks „Brexitas“ be sutarties bus. Tačiau esą reikia ruoštis ir tam.
 
Th. May keliskart nepavyko įtikinti parlamento pritarti su ES išsiderėtai išstojimo sutarčiai. Nesulaukusi pritarimo savo „Brexito“ kursui, ji atsistatydino iš Konservatorių partijos pirmininko posto. Kai bus išrinktas Th. May įpėdinis šiose pareigose, jis perims ir vyriausybės vadovo pareigas.
 
B. Johnsonas ginče dėl „Brexito“ jau atsistatydino iš užsienio reikalų sekretoriaus posto. Jis tarp kandidatų gali sulaukti daugiausiai konservatorių parlamentarų paramos. Dėl Th. May įpėdinio galiausiai spręs partiečiai.
 
B. Johnsonas pabrėžė, kad „Brexito“ klausimu negalima toliau elgtis taip, kaip iki šiol. Pagaliau būtinas persilaužimas. „Delsimas reiškia pralaimėjimą, delsimas reiškia žlugimą“, – kalbėjo B. Johnsonas. – Kuo ilgiau procesas tęsis, tuo labiau žmonės praras pasitikėjimą savo vadovais.
 
Konservatoriai per Europos Parlamento rinkimus patyrė aiškų pralaimėjimą, be kita ko, dėl uždelsto „Brexito“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 17:03

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir pirmoji JAV ponia Melania Trump pirmadienį atvyksta į Didžiąją Britaniją oficialaus valstybinio trijų dienų trukmės vizito.
 
Pirmadienį JAV vadovas susitiks su Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariais ir Bakingamo rūmuose pietaus su karaliene Elžbieta II. Be kita ko, pirmadienį prezidentas apžiūrės Vestminsterio vienuolyną ir Klarenso rūmuose susitiks išgerti arbatos su princu Charlesu ir Kornvalio kunigaikštiene Camilla.
 
Tikimasi, kad prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ Londono Stanstedo oro uoste nusileis 9.00 val. Didžiosios Britanijos (11.00 val Lietuvos) laiku.
Kaip pranešama, D. Trumpas su žmona apsistos JAV ambasadoriaus rezidencijoje „Winfield House“, esančioje netoli Regento parko Londone.
 
Tikimasi, kad JAV vadovas Didžiojoje Britanijoje bus sutiktas protestais. D. Trumpo vizito Didžiojoje Britanijoje metu planuojami protestai Londone, Mančesteryje, Belfaste, Birmingame ir Notingame.
 
Vizitas, suplanuotas dar prieš kelis mėnesius, rengiamas tuo metu, kai Didžioji Britanija yra aklavietėje „Brexito“ klausimu. Be kita ko, penktadienį iš Konservatorių partijos lyderės posto turi atsistatydinti premjerė Theresa May ir kitą savaitę prasidės naujo partijos lyderio ir premjero rinkimai.
 
Dar prieš atvykdamas į Didžiąją Britaniją D. Trumpas išreiškė paramą Boriso Johnsono siekiui tapti naujuoju šalies premjeru. JAV prezidentas britų dienraščiui „The Times“ taip pat sakė, kad „Brexit“ partijos lyderis Nigelas Farage’as turėtų dalyvauti derybose dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos.
 
Antradienį D. Trumpas kartu su premjere Th. May dalyvaus verslo pusryčiuose. Tarp verslo lyderių, dalyvausiančių šiuose pusryčiuose, minimi „Barcklays“ generalinis direktorius Jesas Staley’is, bendrovės „GlaxoSmithKline“ generalinė direktorė Emma Walmsley ir „BAE Systems“ pirmininkas Rogeris Carras. Po verslo pusryčių D. Trumpas vyks į Dauning gatvę tolesnių derybų su Th. May, po kurių bus surengta bendra spaudos konferencija.
 
Trečiadienį JAV prezidentas apsilankys Portsmute, siekiant paminėti 75-ąsias D Dienos (išsilaipinimo Normandijoje) metines. Po to D. Trumpas skris į Airiją susitikti su jos premjeru Leo Varadkaru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.03; 08:14

Jeremy’is Corbynas. EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos opozicijos lyderis Jeremy’is Corbynas „nepriimtinu kišimusi į šalies demokratiją“ pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad Borisas Johnsonas būtų „puikus“ būsimas šalies premjeras, praneša agentūra „Reuters“.
 
 D. Trumpas praėjusiomis dienomis ne kartą gyrė „Brexito“ griežto kurso šalininką B. Johnsoną. Britų laikraščiui „Sun“ JAV prezidentas sakė, kad B. Johnsonas, kaip Theresos May įpėdinis, būtų „puikus pasirinkimas“. D. Trumpo patarėjas saugumo klausimais Johnas Boltonas, be to, pareiškė, kad „Brexitas“ būtų gerai amerikiečių interesams.
 
„Prezidento D. Trumpo mėginimas spręsti, kas bus kitas britų premjeras, yra visiškai nepriimtinas kišimasis į mūsų šalies demokratiją, – pareiškė ilgametis politikas J. Corbynas. – Kitą ministrą pirmininką turėtų skirti ne JAV prezidentas ar 100 000 nereprezentatyvių konservatorių partijos narių, o britai visuotiniuose rinkimuose“.
 
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Th. May praėjusią savaitę paskelbė, kas birželio 7 dieną atsistatydins iš konservatorių pirmininkės pareigų. Iki šiol 12 parlamentarų paskelbė sieksiantys partijos lyderio pozicijos.
 
D. Trumpas premjerės Th. May partietį B. Johnsoną gyrė jau per pastarąjį savo apsilankymą Didžiojoje Britanijoje 2018-ųjų liepą ir netrukus po jo atsistatydinimo iš užsienio reikalų sekretoriaus pareigų pareiškė, kad B. Johnsonas turi gebėjimų tapti vyriausybės vadovu.
 
D. Trumpą pirmadienį Londone pradžioje priims karalienė Elžbieta, o vėliau ir Th. May. Šalyje laukiama didelių protestų prieš JAV prezidentą. J. Corbynas atmetė kvietimą dalyvauti valstybiniame bankete su D. Trumpu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.03; 08:00