Buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas P. Manafortas. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas, kuriam skirta 7,5 metų laisvės atėmimo bausmė, nugabentas į Kanaano federalinį kalėjimą Pensilvanijos valstijoje. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas ABC.

Kanaano griežtojo režimo kalėjimas Pensilvanijos šiaurėje buvo pastatytas 2005 metais, jis skirtas 1400 kalinių.

Kovo 8 d. Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto teismas nuteisė 69 metų amžiaus P. Manafortą 47 mėnesius kalėti už mokesčių ir bankininkystės įstatymų pažeidimus ir banko sąskaitų užsienyje slėpimą, o kovo 13 d. teismas Vašingtone nuteisė jį 3,5 metų kalėti už melagingus parodymus ir įstatymų dėl lobistinės veiklos pažeidimus. Tad iš viso jis turės praleisti už grotų 7,5 metų.

Tai – bausmė už nusikaltimus, kuriuos išaiškino specialiojo prokuroro Roberto Muellerio komanda, bet jie nesusiję su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių neatmeta, kad prezidentas D. Trumpas gali suteikti malonę buvusiam savo rinkimų štabo vadovui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 06:00

Po teroro akto, įvykdyto antradienį kalėjime Kondė prie Sarto mieste Prancūzijos šiaurės vakaruose, jame dirbantys prižiūrėtojai trečiadienį paskelbė neterminuotą streiką, praneša radijo stotis „France Info“.

Jos žiniomis, naktį į trečiadienį prižiūrėtojai išėjo į aikštę priešais kalėjimą ir užblokavo jo prieigas.

Kaip sakė televizijos kanalui BFM profsąjungos „Force Ouvriere“ atstovas šioje penitenciarinėje įstaigoje, „teroro aktas perpildė prižiūrėtojų kantrybės taurę“. „Mes jau seniai reikalaujame pagerinti darbo sąlygas, padidinti darbuotojų skaičių, patikimiau užtikrinti saugumą“, – pareiškė jis. Radijo stoties „France Info“ žiniomis, prižiūrėtojai, be kita ko, seniai reikalauja, kad jiems būtų išduotos neperšaunamosios liemenės.

Antradienį vieno kalinio, atliekančio 30 metų laisvės atėmimo bausmę už pagrobimą ir nužudymą, ginkluotą apiplėšimą ir terorizmo propagandą, žmona, atvykusi pasimatyti su vyru, įsinešė į kalėjimą keraminį peilį. Kaip pranešama, su šiuo peiliu iš pradžių ji, o paskui ir pats kalinys užpuolė du prižiūrėtojus.

Policijos specialusis dalinys šturmavo kamerą, kurioje užsibarikadavo užpuolikai. Moteris buvo nukauta, kalinys sužeistas. Prancūzijos teisingumo ministrė Nicole Belloubet kvalifikavo incidentą kaip teroro aktą. 

Pasak „France Info“, puldamas prižiūrėtojus, vyras šūkaliojo šūkius Alacho garbei. Vėliau jis tyrėjams pareiškė, kad prižiūrėtojų užpuolimas buvo kerštas už Cherifo Chekatto žūtį.

Gruodžio 11 d. vakare 29 metų strasbūrietis Ch. Chekattas ėmė šaudyti į žmones per kalėdinę mugę miesto centre. Išpuolio aukomis tapo penki žmonės, dar 14 buvo sužeisti. Ch. Chekattas buvo nukautas per policijos ir kariuomenės operaciją.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.06; 02:30

Opozicionierius Aleksėjus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Prieš dieną iš kalėjimo paleisto Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, pasak jo paties, laukia naujas tyrimas dėl šmeižto. Rusijos vidaus reikalų ministerija per advokatą nurodė jam pirmadienį duoti parodymus vykstančiame tyrime dėl šmeižto, pranešė A. Navalnas savo portale. Šaukimas susijęs su buvusio Vidaus reikalų ministerijos tyrėjo Pavelo Karpovo 2016 metų ieškiniu.

A. Navalnas tada prikaišiojo P. Karpovui dėl brangaus būsto ir kelių prabangių automobilių. Tyrėjas visa tai gavo kaip „dovanas“, tikino opozicionierius. Be to, jis siejo P. Karpovą su advokato Sergejaus Magnickio mirtimi – šis atskleidė valstybinių institucijų korupcijos skandalą ir 2009-aisiais mirė viename Rusijos kalėjimų.

2016 metais teisėsauga pradėjo tyrimą prieš A. Navalną dėl šmeižto ir nurodė atlikti kratą jo bute. Tačiau nuo tada jis nieko apie šią bylą negirdėjo, pareiškė Kremliaus kritikas. Jis teigė manąs, kad naujame procese jam daugiausiai gali būti skirta piniginė bauda. „Bet tik Dievas žino, kaip funkcionuoja sudėtinga ir rafinuota V. Putino išgalvota teisėsaugos mašina“, – teigė A. Navalnas.

A. Navalnas sekmadienį po 50 kalėjime praleistų dienų išėjo į laisvę. 42-ejų Kremliaus kritikas atliko dvi vieną po kitos skirtas laisvės atėmimo bausmes dėl raginimo dalyvauti protestuose. A. Navalnas dėl savo politinės veiklos jau ne kartą sėdėjo kalėjime. Savo areštus ir bausmes jis vertina kaip politiškai motyvuotus mėginimus jį įbauginti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.16; 08:44

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje „Abu Zubaydah prieš Lietuvą“ Lietuvai teks įvykdyti, nes kito pasirinkimo jau nebėra. Seimo pirmininkas sako, kad Lietuvai nereikėjo skųsti EŽTT sprendimo, reikėjo iš karto vykdyti teismo sprendimą, gal tuomet šią bylą visi jau būtų pamiršę. 

„Mes jau tuomet kalbėjome: jeigu sumokėtume, gal tada pasibaigtų tos temos aktualinimas.(…) Manau, jeigu mes esame teisinė valstybė, turime pripažinti teismų sprendimus ir turime juos vykdyti. Jau visos galimybės ginti valstybę yra išnaudotos, tai dabar belieka įgyvendinti sprendimą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo pirmininkas.

Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, įdomiausia yra tai, kad dar neaišku, kaip reikės pervesti priteistus pinigus.

„Sprendimas yra toks, koks yra. Mes gerbiame teismą ir jį vykdysime. Visas savo galimybes jau išnaudojome. Čia yra pats įdomiausias klausimas – mes nežinome, nei kur tas žmogus yra, nei kur reikia pervesti pinigus, neturime jo sąskaitos, nėra žmonių, kas tam žmogui atstovautų. Kreipsimės ir ieškosime to žmogaus, manau, bus nepaprasta“, – sakė teisingumo ministras.

Pasak ministro, pinigus reikia pervesti iki sausio 9 dienos.

„Mes privalome vykdyti teismo sprendimą, labai daug diskusijų mūsų šalyje jau turėjome. Nuosekliai laikėmės pozicijos, kad kalėjimo CŽV Lietuvoje nebuvo, bet kadangi yra toks teismo sprendimas, mes jį vykdysime ir, matyt, mokėsime priteistas sumas“, – teigė E. Jankevičius.

EŽTT teisėjų kolegija antradienį paskelbė neigiamą atsakymą ir neperdavė Didžiajai kolegijai Lietuvos Vyriausybės skundo peržiūrėti sprendimą, kad Lietuvos teritorijoje nuo 2005 metų vasario iki 2006 metų kovo veikusiame slaptame CŽV kalėjime buvo neteisėtai įkalintas palestinietis Abu Zubaydahas.

Kaip ELTA skelbė, gegužės 31 d. EŽTT sprendimu „Abu Zubaydah prieš Lietuvą“ nustatė, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus dėl kankinimo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir teisės į veiksmingas teisinės gynybos priemones byloje dėl Lietuvos bendradarbiavimo JAV Centrinės žvalgybos agentūros vykdytoje slaptoje vadinamųjų „aukštos vertės sulaikytųjų“ programoje. Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 tūkst. eurų palestiniečiui Abu Zubaydahui. Jis šiuo metu kali Gvantanamo bazėje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-10

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovas sės į kalėjimą. Teismas Vašingtone penktadienį nusprendė, kad lobistas Paulas Manafortas iki proceso, kuriame bus teisiamas dėl spėjamo pinigų plovimo, mokesčių slėpimo ir bankų apgaulės, turi sėsti už grotų. Iki šiol jam buvo taikomas namų areštas.

Teisėja savo sprendimą pasiųsti P. Manafortą į kalėjimą argumentavo galimu mėginimu daryti įtaką liudytojams. Specialusis vadinamosios Rusijos aferos tyrėjas Robertas Muelleris prieš kelias dienas apkaltino P. Manafortą skambinus liudytojams ar palaikus su jais kontaktą koduotomis tekstinėmis žinutėmis, kad įtikintų juos neteisingai liudyti.

P. Manafortas laikomas svarbia figūra Rusijos skandale. Spėjama, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus D. Trumpo naudai. Be to, galėjo būti nelegalių susitarimų tarp dabartinio prezidento komandos ir Maskvos.

P. Manafortas yra vienintelis iš keturių kaltinamųjų, priklausiusių D. Trumpo rinkimų komandai, kuris nebendradarbiauja su specialiuoju tyrėju. P. Manafortas 2016 metų birželį buvo paskirtas D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovu, tačiau jau po dviejų mėnesių jam teko trauktis iš posto, kai pasigirdo kaltinimų, esą jis iš prorusiškų jėgų Ukrainoje gavo daugiau kaip 12 mln. dolerių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.16; 18:44

D. Trumpas Ovaliajame kabinete priėmė iš Venesuelos kalėjimo paleistą amerikietį. EPA-ELTA nuotr.

JAV pilietis Joshua Holtas, kurį Venesuelos valdžia paleido iš kalėjimo, su savo venesueliete žmona Thamy atvyko į Vašingtoną, lydimas senatoriaus Bobo Corkerio, kuris tarpininkavo per derybas dėl jo išlaisvinimo.

Vėliau Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete J. Holtą su šeima priėmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir grupė įstatymų leidėjų.

Amerikietis su savo žmona buvo sulaikytas Venesueloje beveik prieš dvejus metus, 2016 metais, Thamy šeimos name Karakase. Pora, apkaltinta slepiant ginklus, buvo pasodinta į kalėjimą dvejiems metams. Karakaso kalėjime, kuriame jiedu buvo laikomi, Venesuelos žvalgybos tarnybos kalina politinius kalinius.

J. Holtas paleistas po penktadienį Karakase įvykusio Senato užsienio ryšių komiteto pirmininko Bobo Corkerio susitikimo su Venesuelos prezidentu Nicolu Maduro.

„Labai džiaugiuosi, kad Joshas Holtas jau namie, su savo šeima – kur jis visada priklausė“, – tviteryje rašė JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as, pridurdamas, kad sankcijos Venesuelai ir toliau galios, nepaisant amerikiečio ir jo žmonos paleidimo iš kalėjimo. „Sankcijos galios tol, kol į Venesuelą grįš demokratija“, – rašė jis.

Sėdėdamas šalia J. Holto Ovaliajame kabinete, D. Trumpas pavadino jį „neįtikimai drąsiu“. „Neįtikėtina, kad jums pavyko tą ištverti (…) situacija tikrai buvo kebli“, – sakė jis amerikiečiui ir jo šeimai.

J. Holtas pripažino esąs sukrėstas, negalįs patikėti, kad pagaliau grįžo namo. „Esu nepaprastai dėkingas už tai, ką padarėte dėl mūsų, kad galvojote apie mane, kad rūpinotės dėl manęs, – pridūrė jis. – Mane tai nepaprastai jaudina“.

N. Maduro atstovas poros paleidimą iš kalėjimo pavadino „gestu“, kuriuo siekiama pagerinti dialogą tarp Venesuelos ir JAV.

N. Maduras ne kartą yra apkaltinęs JAV mėginimais jį nuversti. JAV neseniai sugriežtino sankcijas Venesuelai. Ketvirtadienį JAV nurodė dviem vyresniesiems Venesuelos diplomatams per 48 valandas išvykti iš JAV. Taip JAV reagavo į Karakaso sprendimą išsiųsti du JAV diplomatus – reikalų patikėtinį Toddą Robinsoną ir misijos vadovo pavaduotoją Brianą Naranjosą. Praėjusį sekmadienį naujai kadencijai perrinktas Venesuelos prezidentas Nikolas Maduras apkaltino JAV diplomatus kišantis į Venesuelos vidaus reikalus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.28; 08:23

JAV prezidentas Donaldas Trumpas naująja Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadove oficialiai nominavo Giną Haspel. Jis apie kandidatūrą informavo Senatą, pranešė Baltieji rūmai.

61 metų G. Haspel kandidatūra vertinama prieštaringai, nes ji, anot žiniasklaidos, 2002-aisiais vadovavo slaptam JAV kalėjimui Tailande. Jame terorizmu įtariami asmenys buvo kankinami taikant vadinamąjį „Waterboarding“ metodą, kai imituojamas skandinimas. Apie tai, be kita ko, skelbia stotis CNN. Be to, kritikai kaltina G. Haspel, kad ji vėliau prisidėjo prie nelegalaus tokių tardymo metodų vaizdo įrašų naikinimo.

Ligšiolinę CŽV vadovo pavaduotoją poste turi patvirtini Senatas. Klausymai Senate veikiausiai vyks gegužę, rašo „USA Today“.

D. Trumpas kovo viduryje iš pareigų atleido savo valstybės sekretorių Rexą Tillersoną ir jo įpėdiniu paskyrė ligšiolinį CŽV vadovą Mike’ą Pompeo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.19; 05:00

Europos policijos pajėgos siunčia seriją šelmiškų atvirukų, taip tikėdamosi susekti 21 labiausiai ieškomą Senojo žemyno nusikaltėlį, praneša naujienų agentūra AFP. 

Interpolas

„Mielas Arturai, belgiškos bulvytės – pačios skaniausios, ir mes žinome, kad tu jų pasiilgai. Grįžk jomis pasimėgauti – tavęs laukia maloni staigmena“, – rašoma viename Belgijos policijos siunčiamame atviruke.

Briuselio simboliu – Besišlapinančiu berniuku (Manneken Pis), bulvytėmis ir bokalu alaus iliustruotas atvirukas adresuotas Arturui Navrockiui (Artur Nawrocki). Vyras slapstosi nuo 2014 metų, kuomet Briuselio teismo buvo pripažintas kaltu dėl prekybos narkotikais.

Šią vasariškų atvirukų seriją penktadienį pristatė Europos policijos agentūra Europolas.

Humoristinės kampanijos tikslas – rimtas: paskatinti žmones apsilankyti Europolo interneto svetainėje ir galbūt padėti atpažinti sunkiais, smurtiniais ir seksualiniais nusikaltimais kaltinamus asmenis.

Tarp atvirukų adresatų yra ir mažiausiai vienas lietuvis: nužudymu ir sunkiu kūno sužalojimu kaltinamas Paulius Tamoševičius. Jam skirtame atviruke rašoma: „Labas, Pauliau, kalėjime trūksta žmogaus – grįžk ir ištaisyk šią padėtį. Iki susitikimo! Lietuvos policija“ (dalis originalaus atviruko teksto yra anglų kalba, – ELTA). Jame pavaizduoti į krepšį dedantys Lietuvos vėliavos spalvų krepšininkai, o dešiniajame kampe matyti Gedimino pilies kalno piešinys.

Nuo labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąrašo paskelbimo interneto svetainėje eumostwanted.eu 2016-ųjų sausį pareigūnams jau pasisekė rasti iš viso 36 asmenis. 11 iš jų sulaikyti gavus tiesioginės informacijos iš piliečių.

Per anksčiau vykusią panašaus pobūdžio advento kalendoriaus akciją pavyko sulaikyti tris asmenis. Vienas jų buvo Amsterdamo bare padavėju įsidarbinęs britas. Jį atpažino ir įdavė baro lankytojai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.05; 05:05

„Kalėjime emocinis stabilumas – gyvybės ir sveikatos laidas. Mano truputį emocionalesniam draugui ir partneriui Platonui Lebedevui žymiai sunkiau“, – pareiškė buvęs JUKOS vadovas Michailas Chodorkovskis interviu laikraščiui Tageszeitung. Beje, jis sako nemanąs, kad jo „oponentas turi sėdėti kalėjime. Tai būtų bent jau nesportiška“.

„Aš neieškau sau politinės karjeros, apie tai ne kartą sakiau. Tačiau tai, žinoma, rizikos nesumažina. Kartą man pasisekė: naktį, kai miegojau, žmogus smeigė man į akį peilį, bet nepataikė ir tik sužeidė veidą“, – tęsė M.Chodorkovskis.

Į klausimą, kodėl jis neemigravo, M.Chodorkovskis atsakė: „Aš įsivaizdavau, kad mane gali daug metų laikyti kalėjime areštuotą, bet iš tikrųjų buvo sunku patikėti, kad gali būti viešas procesas pagal aiškiai absurdiškus kaltinimus“.

Be to, jis sakė, kad nenumatė „masinio įkaitų grobimo“, tai yra jo aplinkos žmonių suėmimų. „Būtent įkaitai buvo viena iš priežasčių, kodėl aš negalėjau išvažiuoti, mane mokė saviškių nepalikti“, – pridūrė jis.

Continue reading „Michailas Chodorkovskis apie Rusiją: „Korupcija – režimo stuburkaulis““

bidzina_ivanisvilis

Jau praėjo trys mėnesiai nuo parlamento rinkimų Gruzijoje.

Per tą laiką daug kas įvyko: iki pat naujai išrinktos Bidzinos Ivanišvilio vyriausybės sprendimo taupyti elektrą prezidento rūmuose.

Tačiau jau dabar aišku viena: prezidento Michailo Saakašvilio, atėjusio į valdžią „rožių revoliucijos“ metu ir svajojusio nors ir radikaliausiais metodais paversti skurdžią sovietinę respubliką modernia Vakarų tipo valstybe, atėjo galas.

Continue reading „“Rožių revoliucijos” galas“

prisoner

Žurnalas “Der Spiegel” spausdina straipsnį, pasakojantį apie sąlygas, kuriomis buvo laikomi mažamečiai nusikaltėliai pačioje didžiausioje Amerikos pataisos įstaigoje, įsikūrusioje Marianos mieste Floridos valstijoje. Tai Artūro Dozje mokykla, veikusi 1900 – 2011 metais.

„Iš pradžių į mokyklą, jau pirmaisiais gyvavimo metais pelniusią ne pačią geriausią reputaciją, perauklėjimui buvo siunčiame mažamečiai žudikai ir vagys, vėliau įstaigoje atsidurdavo ir našlaičiai bei nuo tėvų pabėgę vaikai, – pasakoja Anna Lena Rot ir Birger Menke. – Auklėtojai dešimtmečiais žemino, mušė ir prievartavo vaikus. Grotuotose kamerose mažuosius „kalinius“ prirakindavo prie sienų grandinėmis“.

Continue reading „Juos paprasčiausiai užkasė“

kostiajev_suimt_1

Visos bėdos prasidėjo dar tolimais 2009 metais, kai Kaliningrade šurmuliavo protesto akcijos ir į įvykius regione buvo sutelktas visos Rusijos dėmesys.

Aš įsitikinęs, kad jau tada buvo nuspręsta palaipsniui, Valstybės Dūmos ir Rusijos Federacijos Prezidento rinkimų išvakarėse maksimaliai apvalyti regioną nuo nepatenkintųjų, kad kažką įbaugino, kažką nupirko… Man viskas prasidėjo kovo pabaigoje.

Kovo 23 aš grįžau iš Lietuvos į Kaliningrado sritį, perkirtus sieną išsyk policijos bendradarbiai mane suėmė ir nugabeno į Kaliningrado miesto areštinę, kur praleidau 89 paras, iki birželio 20-osios.

Continue reading „Dveji metai kalėjimo – už 270 tūkstančių rublių“