Trečiadienio vėlyvą vakarą buvusi teisėja Neringa Venckienė pargabenta į Lietuvą, pranešė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna.
 
Anot jo, N. Venckienė bus sulaikyta 48 valandoms, o toliau kardomąsias priemones taikys teismas.
 
„N. Venckienė yra kirtusi Lietuvos Respublikos sieną“, – patvirtino T. Krušna. Tačiau, kur N. Venckienė laikoma sulaikyta Lietuvoje, neatskleidė.
Dėl kardomųjų priemonių pratęsimo, anot prokuroro,  toliau spręs teismas.
 
„Ikiteisminį tyrimą organizuojantis prokuroras nuspręs kada tiksliai jis kreipsis į teismą dėl kardomųjų priemonių pratęsimo“, – teigė T. Krušna.
 
Anot jo, byla priklauso Kauno apygardos prokuratūrai.
 
„Artimiausiu metu Kauno apygardos prokuratūroje bus sprendžiami kardomosios priemonės skyrimo klausimai, bus atlikti kiti numatyti būtini proceso veiksmai, siekiant, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau“, – teigė prokuroras.
 
Tenkindama Lietuvos prašymą perduoti N. Venckienę JAV nurodė, kad vadovaujantis šios šalies įstatymais N. Venckienė Lietuvoje gali būti teisiama dėl keturių nusikalstamų veikų: dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo, dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
 
Dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios buvo nurodytos 2015 m. Generalinės prokuratūros prašyme dėl ekstradicijos, baudžiamasis persekiojimas negalės būti vykdomas.
 
Anot T. Krušnos, pirminė apklausa N. Venckienei numatoma ketvirtadienį Kaune.
 
N. Venckienės ekstradicijos procedūra prasidėjo trečiadienio ankstyvą rytą. Buvusi Seimo narė buvo nuvežta į O’Hare oro uostą Čikagoje bei ten įsodinta į lėktuvą.
 
Apie tai pranešė jos sūnus Karolis Venckus. „Ką tik gavau informacijos iš patikimų šaltinių, kad mama jau nuvežta į O’Hare oro uostą Čikagoje ir buvo įsodinta į lėktuvą“, – feisbuke rašė K. Venckus.
 
Sūnus K. Venckus teigia, kad mamos sveikatos būklė gera, o grįžusi į Lietuvą ji nusiteikusi tęsti kovą ir įrodyti savo nekaltumą.
 
„Jos sveikata gera, ir jaučiasi ji neblogai. Nusiteikus tęsti kovą Lietuvoje“, – Eltai sakė K. Venckus.
 
Pats K. Venckus teigia, kad su mama kalbėjo pirmadienio vakarą, o paskutinę žinutę iš jos gavo antradienio rytą.
 
„Paskutinį kartą su ja telefonu kalbėjau pirmadienio vakarą, o paskutinę žinutę iš jos gavau antradienio rytą“, – sakė N. Venckienės sūnus.
 
Lapkričio 5-osios ankstyvą rytą K. Venckus iš mamos paskutinę žinutę gavo elektroniniu paštu.
 
„Karoliuk, jie mane paima šiandien, dabar. Pasakė, kad pasiimčiau viską, ką turiu. Labai labai tave myliu“, – rašė sūnui N. Venckienė.
 
ELTA primena, kad, Seimui 2013 metais panaikinus N. Venckienės teisinę neliečiamybę, buvusi teisėja išvyko iš šalies. 2018 metų vasarį ji buvo suimta ir kalinama Čikagos kalėjime.
 
Pati N. Venckienė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.07; 00:30

Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą grąžinta Lietuvos pilietė Neringa Venckienė, kurios, kaip įtariamosios, paieška buvo paskelbta 2013 m. gegužę.

Perduodamas šį asmenį Lietuvai JAV Teisingumo departamentas įvykdė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą dėl šio asmens ekstradicijos. Ikiteisminis tyrimas, kuriame N.Venckienei yra pareikšti įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų, Kauno apygardos prokuratūroje buvo atliekamas ir tuo metu, kai JAV buvo nagrinėjamas Generalinės prokuratūros prašymas dėl įtariamosios perdavimo Lietuvai ir su šiuo prašymu susiję įtariamosios bei jos gynėjų skundai įvairioms JAV teisminėms institucijoms.

Artimiausiu metu Kauno apygardos prokuratūroje bus sprendžiami kardomosios priemonės N. Venckienei skyrimo klausimai, bus atlikti kiti numatyti būtini proceso veiksmai, siekiant, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau.

Vadovaujantis tarptautiniais teisinio bendradarbiavimo principais valstybė, kuri priima sprendimą dėl asmens ekstradicijos, atsižvelgdama į savo nacionalinę teisę pasisako ir apie tai, dėl kurių įtarimų perduodamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jo perdavimo prašiusioje šalyje.  Pabrėžtina, kad valstybė, sutikdama arba nesutikdama su perduodamo asmens baudžiamuoju persekiojimu dėl konkrečių veikų, vertina tik įstatymų skirtumus, bet ne byloje turimus duomenis ir įrodymus.

Tenkindama Lietuvos prašymą perduoti N. Venckienę, JAV nurodė, kad vadovaujantis šios šalies įstatymais ji Lietuvoje gali būti teisiama dėl keturių nusikalstamų veikų:

– dėl trukdymteisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (LR BK 231 str. 1 d.),
– dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (LR BK 245 str.),
– dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo (LR BK 140 str. 1 d.),
– dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (LR BK 286 str.)

Dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios buvo nurodytos 2015 m. Generalinės prokuratūros prašyme dėl ekstradicijos, baudžiamasis persekiojimas negalės būti vykdomas.

Įtariamosios paieška Lietuvoje prokuroro nutarimu buvo paskelbta 2013 m. gegužę. 2014 m. rudenį teismas patenkino prokuratūros prašymą skirti jai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Taip pat tuo metu buvo priimtas nutarimas sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą iki to skirtingose šalies prokuratūrose kontroliuotus ir organizuotus ikiteisminius tyrimus, kuriuose jai buvo pareikšti įtarimai įvairių nusikalstamų veikų padarymu bei priimti sprendimai dėl tarptautinių teisinių procedūrų. 

2016 m. pradžioje buvo pranešta apie tai, kad Lietuvos prokuratūros prašymą perduoti N. venckienę Lietuvai JAV Teisingumo departamentas pripažino tinkamu ir vykdytinu. 2018 m. pradžioje N. Venckienė buvo sulaikyta Čikagoje. Nuo sulaikymo dienos iki dabar jai buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

JAV priėmus sprendimą perduoti N. Venckienę, Lietuvoje buvo pradėtos visos numatytos tokiais atvejais procedūros, užtikrinančios saugų perduodamo asmens atvežimą į Lietuvą.

Šis ekstradicijos procesas vyko vadovaujantis dvišale Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sutartimi, kurioje nustatytos asmenų ekstradicijos sąlygos bei tvarka.

Informacijos šaltinis – slaptai.lt, Generalinė prokuratūra. ELTA

2019.11.07; 00:30

AT teisėjui E. Laužikui panaikintas leidimas suimti. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vienam iš įtariamųjų rezonansiniame tyrime dėl korupcijos – Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui – teismas panaikino leidimą suimti. Vilniaus apygardos teismas antradienį patenkino E.Laužiko skundą ir panaikino vasario 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo duotą leidimą skirti jam kardomąją priemonę – suėmimą 10-čiai dienų.

Vykdant teismo sprendimą šiam įtariamajam prokuroro nutarimu skirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei nurodymas nebendrauti su tam tikrais asmenimis. 

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų yra pareikšti iš viso 28 asmenims. Tarp jų – 8 teisėjams, 5 advokatams, Druskininkų merui, jo padėjėjui bei kitiems. Praėjusią savaitę Vilniaus m. apylinkės teismas skirtingiems terminams buvo leidęs suimti 19 įtariamųjų. 

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.27; 05:00

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ketvirtadienį visa Lietuva stebėjo, kaip vieną po kito nuo ankstyvo ryto į teismą buvo vedami teisėjai ir advokatai dėl kardomosios priemonės  jiems skyrimo.

Keli Lietuvos teismai leido suimti visus aštuoniolika įtariamųjų, dėl kurių kreipėsi prokurorai. Teisėjus E.Laužiką, V.Kažį, V.Bavėjaną, H.Jaglinskį, K.Guriną, advokatus G.Cimbolienę bei M.Navicką leista suimti 10 dienų, advokatą A.Surblį – 14 dienų, advokatą D.Zagrecką bei dar tris asmenis – 1 mėnesiui, kitus šešis įtariamuosius – dviems mėnesiams. Dar aštuoniems vakar sulaikytiems įtariamiesiems skirtos kitos kardomosios priemonės.

Vakare visą šį procesą  apvainikavo Druskininkų mero R. Malinausko ir jo patarėjo Aivaro Kadziausko sulaikymas.

Niekas turbūt nepaneigs, kad tai, kas įvyko pastarosiomis dienomis, – yra pati didžiausia specialiųjų teisėsaugos institucijų operacija šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Juolab kad į korupcijos voratinklį įkliuvo pareigūnai iš taip vadinamo aukščiausio šalies elito sluoksnio.

Jau tą patį vakarą du įtakingi  politikos apžvalgininkai Vytautas Bruveris ir Rimvydas Valatka laidoje „Dėmesio centre“ (Info TV) ėmėsi kurti sąmokslo teorijas.

R. Valatka: (…) Stalino epochos pabaigoje buvo gydytojų byla, Grybauskaitės ar Skvernelio epochos pabaigoje turime teisėjų bylą (pabr. aut.). Tai tokios istorinės paralelės. Man šitoje byloje kyla labai daug klausimų. Man keista, kodėl žiniasklaida pasidavė  STT ir prokuratūros entuziazmui. Kokius herojus mes matėme? Generalinį prokurorą Pašilį, kuris šiaip niekada neina į laidas. Tą patį daro STT vadas Bartkus. Jeigu jie būtų bent vienoje laidoje pasakę, kad jie sėdės ir paskutinėje laidoje, kai jau bus skelbiamas teismo nuosprendis, tai įtikintų labiau negu bet kurie žodžiai. Antra, man labai keista, kodėl reikia kišti teisėją, kad ir koks blogas būtų, į areštinę? Ką, jis žmogus papjaus, užmuš ką nors gatvėj, apvogs? Na nepadarys gi to. Bet reikėjo pademonstruoti. Trečias dalykas, žinoma, kad teisėjų yra visokių ir gandų iki šiol girdėję esame įvairių, bet dabar formuojama tokia nuomonė, kad buvo teisėjų klanas, kuris blogai išnagrinėjo vienas ar kitas bylas ir jos rodomos. Dažniausiai primenamos bylos, kurios baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu ir va, matai, reiškia iš tikrųjų visi kalti… Jeigu mes demokratinėje, teisinėje valstybėje atmesime išteisinamuosius nuosprendžius dėl įrodymų stokos, tai mes turėsime tai, apie ką svajoja kandidatas Skvernelis – policinę valstybę.

V. Bruveris: Čia aš matau ir tam tikrą politinį paderinimą šiuo klausimu. Vien tai daug ką sako, kad sprendimai priimami tarp Seimo sesijų. Mano nuomone, visiškai akivaizdu, kad Prezidentė norėjo, kad jos sprendimas šioje situacijoje būtų pagrindinis (pabr. aut.). Galiausiai Seimo sesijos metu būtų kilę klausimų, Seimo nariai būtų norėję daugiau išsiaiškinti. Galiausiai būtų kilę problemų dėl to paties Malinausko, nes būtų vykdoma operacija „gelbstint eilinį Malinauską“. Tai čia politinį paderinimą aš matau.

Apie ką byloja šios dvi ilgokos citatos iš Bruverio ir Valatkos pasisakymų?

Man regis, ciniškiausia „teisėjų bylą“ (pavadinkime tai sąlygiškai) lyginti su Stalino epochos gydytojų byla. Ar tai aliuzija į paraleles – esą Stalino režimas prilygsta Grybauskaitės režimui? Kokiam žiūrovų (skaitytojų) ratui siunčiama šitokia žinia? Ar ne tam pačiam, kurį pats Valatka vadina pokolchoziniais žmonėmis?

Antra. Kam kišti teisėją į areštinę, kad ir koks blogas jis būtų? – klausiama. Tai čia iš to paties gyvulių ūkio : visi yra lygūs, bet yra tarp jų ir lygesnių.

O ar autorius žino, kiek tų mažiau lygesnių per visą mūsų nepriklausomybės laikotarpį buvo kišama į areštines. Ir ne visuomet, deja, teisingai. Ir ne visada, o tiksliau, labai retai po viso to jų buvo bent atsiprašoma.

Bruverio teiginys, esą čia kyšo Grybauskaitės ranka, neišlaiko jokios kritikos. Nejaugi specialiosios tarnybos, šiuo atveju STT, turi derintis prie atostogaujančio Seimo, kada jai pradėti operuoti pertvinkusius pūlinius?

Bet – kalta Grybauskaitė. Kurios, beje, kadencija jau greitai baigsis. Tačiau, matyt, dar negreit baigsis kai kurių pokolchozinių veikėjų ko ne zoologinė nemeilė jai.

Bent šiek tiek mąstančiam šalies piliečiui seniai aišku, jog Lietuvoje egzistuoja ne dvi Lietuvos, kaip dažnai tai mėgstama akcentuoti tam tikrų politikų sluoksniuose, o daug lietuvų, kuriose yra savų, tam tikriems klanams (neretai, beje, glaudžiai susijungiantiems) priklausančių merkantilinių interesų.

2019.02.22; 15:00

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša (dešinėje) ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas

Spaudos konferencijos metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas pateikė informaciją apie prokuroro sprendimą baigti šių metų vasario mėnesį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Rita Aliukonienei bei vienam privačiam asmeniui.

Surašius kaltinamąjį aktą ši byla bus perduota nagrinėti teisme.

Prokurorai taip pat informavo, kad pradinėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas buvo apklaustas liudytoju taikant specialų statusą – neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimo, tačiau tyrimo eigoje, išsiaiškinus daugiau aplinkybių, šis statusas buvo pakeistas į liudytojo.

Prokuroro T. Meškausko teigimu, gauti duomenys leidžia padaryti kategorišką išvadą, jog nei įtariamieji, nei kiti asmenys patys ar veikdami kitų asmenų vardu nepadarė ir net nedarė jokios įtakos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sprendimui jos nagrinėjamoje rezonansinėje byloje, taip pat teigė, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog V. Aidukas, būdamas teisėjų kolegijos pirmininku, neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti bent šališkumu nagrinėjant bylą. Ikiteisminį šios bylos tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.

Spaudos konferencijos metu taip pat buvo pranešta, kad vakar sulaikytam teisėjo papirkimu įtariamam Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Gžimailai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroro nutarimu Kauno apygardos teismo teisėjui R. Antanavičiui šiuo metu suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas. Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas galimai darė analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui, tačiau įtariamojo statuso be Seimo ar Prezidentės sutikimo teisėjui suteikti negalima. Teisėjas pasinaudojo teise neduoti parodymų.

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas šiame tyrime yra liudytojas, kuris pranešė apie nusikalstamą veiką ir bendradarbiauja su teisėsauga.

Šį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.

www.prokuraturos.lt

2017.07.01; 05:52

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Šiandien ryte sulaikytas teisėjo papirkimu įtariamas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, dirbantis Mažeikiuose, Žilvinas Gžimaila.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Ž. Gžimaila įtariamas davęs 1000 eurų dydžio kyšį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui už tai, kad nagrinėdamas vieną administracinę bylą šis teisėjas priimtų palankų sprendimą Ž. Gžimailos pažįstamam privačiam asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles.

Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui galėjo daryti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius.

Prokuroro nutarimu R.Antanavičiui šiandien suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (įskaitant ir įtarimų jam pareiškimą), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.

Šiuo metu vyksta būtini proceso veiksmai, sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam.

Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.

Generalinio prokuroro E. Pašilio sprendimu, minėto prokuroro atžvilgiu šiandien pradėtas tarnybinis patikrinimas bei priimtas sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.

„Visuomenė pagrįstai tikisi, kad prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei prokuroras savo pareigas vykdys laikydamasis įstatymų ir moralės normų, brangindamas jam suteiktą pasitikėjimą. Todėl tokie veiksmai, kurie grubiai pažeidžia esminius teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo bei kitus prokuroro veiklos principus, griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, yra netoleruotini.“ –teigia generalinis prokuroras E. Pašilis.

Per pastaruosius kelerius metus (nuo 2014 m. pradžios) ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių korupcinio pobūdžio veikų buvo pradėti 5 prokurorų atžvilgiu, du iš jų – šiemet. Du buvę prokurorai per šį laikotarpį teismų pripažinti kaltais. Iš viso šiuo metu yra atliekami du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, vienos bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.06.29; 15:05

Lapkričio 30 dieną Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.

Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.

Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Kitiems dviem asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nelegaliu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Lapkričio 30 d. STT pareigūnai taip pat atliko kratas vieno iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovo K. P. gyvenamojoje vietoje ir privačiose bendrovėse. Po kratų sulaikytas vienas iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovų ir trys privačių įmonių atstovai.

Sulaikytiems asmenims paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Visiems sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl kitų epizodų kyšininkavimo ir papirkimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

2016.12.03; 15:00

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.

Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.

Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą  keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Dėl kitų dviejų asmenų kardomųjų priemonių klausimas spendžiamas.

Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje. Atliktos kratos Kauno rajono savivaldybės patalpose bei su tyrimu susijusiose privataus kapitalo įmonėse.

Informacijos šaltinis – Lietuvos prokuratūra.

2016.12.01; 04:44

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro skundą dėl kardomųjų priemonių sušvelninimo keturiems kaltinamiesiems „agurkinių“ byloje.

Joje po ilgalaikio Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimo buvo sulaikyti nusikalstamo susivienijimo atstovai.

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo teisėjo sprendimą, kuriuo liepos pabaigoje ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariams S. V., N. T., A. P. ir T. P. vietoj suėmimo buvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – piniginis užstatas po 30 tūkst. eurų, dokumentų paėmimas bei intensyvi priežiūra 6 mėnesiams.

Prokuratūra nesutiko su tokiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą motyvuodama tuo, kad tokia teismo nutartis nepagrįsta ir prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai tiriant organizuoto nusikalstamumo bylas. Apeliacinis teismas tenkino prokuroro prašymą kaltinamiesiems asmenims skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nusikalstamos grupuotės nariai kaltinami dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir dalyvavimo jo veikloje, kontrabandos ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ginklais, šaudmenimis, rengimosi nužudyti ir nužudymo.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.06; 01:40

Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą prašant panaikinti gegužės 31 d. paskelbtą Vilniaus miesto apylinkės teisėjo nutartį, kuria buvo atmestas prokuratūros prašymas leisti pratęsti anksčiau skirtą 20 dienų suėmimo terminą vienam iš įtariamųjų rezonansinėje didelės apimties korupcijos byloje.

Po šios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties įtariamasis iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buvo paleistas baigiantis gegužės 13 d. teismo nutartimi skirtam suėmimo terminui.  

Šiandien teismui pateiktame skunde taip pat prašoma teismo  leisti pratęsti įtariamajam suėmimo terminą dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo aukštesnio teismo sprendimo priėmimo dienos, nes, skundą pateikusio prokuroro manymu, dabar sunkiais nusikaltimais įtariamam asmeniui skirtos kardomosios priemonės yra nepakankamos siekiant užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, apriboti galimybes trukdyti tyrimui, daryti poveikį su tyrimu susijusiems asmenims ar sunaikinti, paslėpti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus.

Šiuo metu įtariamajam skirtos šios kardomosios priemonės: 25 tūkstančių eurų piniginis užstatas, namų areštas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais įtariamajam asmenimis.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.06.04; 08:51

Atsižvelgiant į tai, kad vakar vakare viešoje informacinėje erdvėje buvo pateikti akivaizdžiai tendencingi ir visuomenę klaidinantys teiginiai apie vieno įtariamojo rezonansiniame ikiteisminiame tyrime dėl korupcinių veikų paleidimo iš suėmimo aplinkybes, tuo formuojant nepagrįstą neigiamą nuomonę apie šiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą, prokuratūros ir Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos – Lukiškų tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (Lukiškių TI-K), veiklą, pateikiame faktinę 2016 m. gegužės 31 d. įvykių chronologiją.

Taip pat pateikiamios aktualios šioje situacijose teisės aktų ištraukos:

Apie 8 val. 40 min. Vilniaus miesto apylinkės teismas baigė skelbti nutartį, kuria buvo atmestas prokuroro prašymas pratęsti įtariamajam suėmimo terminą. Teismas savo nutartyje nenurodė, kad suimtasis turi būti paleistas tuoj pat.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 127 straipsnis „Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas“:
8. Jei teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, suimtasis į laisvę paleidžiamas tik pasibaigus anksčiau paskirtam ar pratęstam suėmimo terminui. Teisėjas gali nuspręsti paleisti asmenį tuoj pat, jei nustato, kad suėmimas buvo paskirtas ar pratęstas, nors aiškiai tam nebuvo būtinų sąlygų ar pagrindo.

10 val. 57 min. ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras J. Laucius faksu išsiunčia Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui šią teismo nutartį vykdyti.

13 val. 45 min. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime įtariamasis STT tyrėjo pasirašytinai supažindinamas su prokuroro nutarimu dėl papildomų kardomųjų priemonių skyrimo.

Įtariamajam skirtos šios kardomosios priemonės: 25 tūkstančių eurų piniginis užstatas, namų areštas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įtariamajam uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis. Šių asmenų sąrašas nėra viešintinas.

Gegužės 13 d. teismo nutartimi įtariamajam skirto 20 dienų suėmimo termino, kuris skaičiuojamas nuo jo sulaikymo gegužės 12 d., pabaiga – gegužės 31 d., 24 val. 00 min.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnis „Terminų skaičiavimas“: 
2. Dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą.

Įtariamojo paleidimo į laisvę procedūros Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjime buvo baigtos ir suimtasis į laisvę paleistas apie 16 val. 20 min. – ne tik neviršijant teismo nustatyto suėmimo termino, bet iki jam sueinant, griežtai laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų  bei užtikrinant visas nustatytas įtariamojo bei suimtojo teises.

Atkreipiame žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į tai, kad viešai šio sudėtingo rezonansinio ikiteisminio tyrimo vertinimus, įvykių, duomenų, teisės aktų interpretacijas šiuo metu teikia šio tyrimo eiga ir baigtimi suinteresuoti, su proceso dalyviais ar kitais tyrime minimais asmenimis susiję asmenys, tam tikrais atvejais teikiantys žiniasklaidai jų tikslus atitinkančią dalinę informaciją, kuri yra neviešintini ikiteisminio tyrimo duomenys, kaip neatskleidžiami žurnalistų informacijos šaltiniai, todėl jų skelbiami teiginiai turėtų būti vertintini itin atsakingai ir kritiškai.

Prokuratūra suvokia visuomenės susirūpinimą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo bei jo metu siekiamų išaiškinti galimai įvykdytų korupcinių veikų ir jaučia pareigą kuo greičiau pateikti aiškius bei išsamius atsakymus į visus dėl to kylančius klausimus, todėl dar kartą užtikrina, kad padarys tai nedelsiant, kai tik tokios informacijos viešinimas nebekenks prioritetiniam prokuratūros tikslui ir teisėtam visuomenės interesui bei lūkesčiui – nustatyti visas reikšmingas tyrimui aplinkybes bei duomenis, atskleisti galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisėtumą. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

2016.06.01; 16:32

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl įtariamosios K.A. apklausos ir kardomosios priemonės suėmimo taikymo ikiteisminiame tyrime, pradėtame dėl pasikėsinimo nužudyti mažametį asmenį Šakių rajone Papartynų kaime.

Continue reading „Tyrime dėl pasikėsinimo nužudyti mažametį – įtariamosios apklausa teisme ir sprendimas dėl kardomosios priemonės skyrimo“

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, įtariamai galimu kyšininkavimu, teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą iki gruodžio 31 dienos. Šiandien generalinio prokuroro sprendimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, prokurorė  tyrimo laikotarpiui yra nušalinta nuo pareigų.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir galimo kyšininkavimo buvo pradėtas generalinio prokuroro sprendimu dar gruodžio 16 dieną. 

Continue reading „Suimta kyšininkavimu įtariama prokurorė“

Kauno apylinkės teismas patenkino Kauno apylinkės prokuratūros pateiktą prašymą skirti įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtariamai N. V. kardomąją priemonę – suėmimą.

Pagrindiniai įtarimai N. V. šioje byloje yra siejami su neteisėtu informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu, jos viešinimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios, kaip įtariama šiuo metu, galėjo būti įvykdytos 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę. Nesant galimybės įteikti pranešimo apie įtarimą, N. V. pripažinta įtariamąja prokuroro nutarimu. Kitu prokuroro nutarimu yra paskelbta šios įtariamosios paieška.

Continue reading „Teismas leido suimti paieškoje esančią įtariamąją N. V.“

Panevėžio apylinkės teismas, patenkinęs prokuroro prašymą, leido trims mėnesiams paskirti kardomąją priemonę – suėmimą nuo įsigaliojusio teismo nuosprendžio pasislėpusiam ir užvakar sulaikytam kauniečiui M. M., kuris yra įtariamas kartu su kitais dviem bendrininkais dalyvavęs apiplėšiant žymaus dailininko Justino Vienožinskio sodybą ir kitais nusikaltimais nuosavybei. 

2011 m. birželio 17 d. naktį plėšikai, įsibrovę į Rokiškio rajono Pirmajame Audronių kaime esančią žymaus Lietuvos dailininko J. Vienožinskio sodybą, grasindami peiliu surišo čia gyvenusį menininko sūnų, gąsdino jo žmoną ir pas juos paviešėti atvykusius šeimos narius. Įsibrovėliai, naudodami fizinį ir psichologinį smurtą, atėmę ryšio priemones ir neleisdami nukentėjusiesiems kviestis pagalbos, apiplėšė sodybą ir pagrobė 40 tūkst. litų, tris mobiliuosius telefonus, asmeninius daiktus ir istorinės reikšmės vertybes, tarp jų ir XVII amžiaus smuiką, supjaustė paveikslus.

Continue reading „Suimti įtariamieji, apiplėšę dailininko Justino Vienožinskio sodybą“

Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Pirmininkui Gerb. teisėjui Aloyzui Kruopiui

P   A   R   E   I   Š   K   I   M   A   S

Dėl sistemingų Lietuvos baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso pažeidimų Medininkų bylos apeliaciniame procese, grubiai pažeidžiančių mano teises.

Gerbiamas Pirmininke,

Tikiuosi Jūsų pritarimo, kad sistemingai pastovus Jūsų vadovaujamos teismo kolegijos nenoras iš esmės, galiojančių Lietuvos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų pagrindu, išspręsti klausimą dėl neatidėliotino mano paleidimo iš nepagrįsto ir neteisėto kalinimo, verčia mane kreiptis į Jus ir visą kolegiją su šiuo pareiškimu.

Kaip Jums žinoma ir negali būti nežinoma, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų arba įrodymų to, kad aš buvau Medininkuose posto užpuolimo metu, kas pilnai ir absoliučiai patvirtina faktą, jog aš- Konstantinas Michailovas (Nikulinas) nesu net menkiausiai susijęs su 1991 -07-31 man nežinomų asmenų įvykdytu Lietuvos policininkų ir muitininkų nužudymu.

Continue reading „Konstantino Michailovo (Nikulino) pareiškimas“

Vasario 21-ąją Seime buvo surengta svarbi ir aktuali apskritojo stalo diskusija "Piktnaudžiavimas, lengvabūdiškumas ar normali praktika: ar tikrai asmenys suimami tik tada, kai būtina?"

Šią diskusiją organizavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos advokatūra.

Diskusijos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės –­ suėmimo  – klausimai  reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas pats jų taikymas.

Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.

Slaptai.lt pateikia interviu su apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusiu Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktoriumi, prof. dr. Raimundu JURKA. Su teisininku Raimundu Jurka kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „“Ne visuomet pagrįstai taikomos griežčiausios kardomiosios priemonės”“

kalasnikov

Netikiu, kad Lietuvos generalinė prokuratūra nuoširdžiai siekia išaiškinti bei nubausti Medininkų skerdynių kaltininkus. Netikiu ir dabar, kai pareikšti įtarimai dar trims buvusiems omonininkams. Regis, turėtume džiaugtis. Bet pasididžiavimo, esą lietuviškoji Temidė kryptingai, principingai lipa tikriesiems žudikams ant kulnų – nėra. Jau vien dėl to, kad šiandien akivaizdus dar vienas mūsų aplaidumas narpliojant amžiaus bylą.

1991-aisiais metais tuoj po žudynių iki tol nežinoma “Saugumo tarnyba”, ginanti Baltijos valstybių rusakalbių teises (“Služba bezopastnosti” zaščity prav ruskojazyčnogo naselenija Pribaltiki) buvo viešai paskelbusi esanti atsakinga už Medininkuose pralietą kraują. Apie tai buvo net spaudoje rašyta. Tame tarpe – ir rusiškoje, ir lietuviškoje. Tuo skambiu vardu pasivadinusieji tvirtino, jog būtent jie ėmėsi drastiškų veiksmų, siekdami įbauginti bei pamokyti nepaklusniuosius “litovcus”. Bent jau taip toji “Služba bezopastnosti” prisistatė žurnalistei iš to meto “Nezavisimaja gazeta”.

Continue reading „Baltijos rusakalbių teisių gynimo organizacija buvo prisiėmusi atsakomybę už Medininkuose pralietą kraują“