Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, vertindamas viešą žvalgybinių grėsmių įvertinimą, sako, kad grėsmės lieka tos pačios – ir konvencinė grėsmė, ir bendrai egzistencinė grėsmė nacionaliniam saugumui, Lietuvos suverenumui yra Rusija, jos sąjungininkas yra Baltarusija.
„Natūralu, kad tai yra tas prioritetas imantis atitinkamų saugumo priemonių, stiprinant visuomenės atsparumą, stiprinant atgrasymą ir atsižvelgiant į tai didinami Lietuvos gynybiniai pajėgumai, imamasi kitų priemonių. Baltarusijos, kaip girdėjome, integracija karine, saugumo prasme su Rusija tęsiasi. (…) Buvo įvardintos atitinkamos Kinijos žvalgybos veiklos, jos yra, bet, aišku, per ekonominį saugumą, per kibernetinį saugumą, per investicijas į 5G ir kitus aspektus. Noriu aiškiai pabrėžti, kad nekalbama apie egzistencinę grėsmę, jos yra skirtingos grėsmės, tą reikia įvertinti ir tą reikia diferencijuoti. Tai daugiau strateginės konkurencijos grėsmė“, – žurnalistams komentuodamas Seime pristatytas naujausias grėsmes nacionaliniam saugumui, sakė ministras R. Karoblis.
Pasak jo, nauji išmanieji įrenginiai yra patogumo klausimas, bet reikia įvertinti visada ir saugumo aspektus.
Krašto apsaugos ministras sako, kad yra tam tikros ES iniciatyvos, kurios gali tapti teisės aktais, kad ne tik Kinijos, bet ir visi įrenginiai turi būti sertifikuoti, jie turi būti patikrinti ir kibernetinio saugumo aspektais.
Kalbėdamas apie gyventojų išvykas į Rusiją ir Baltarusiją, R. Karoblis sakė, kad, pavyzdžiui, krašto apsaugos sistemos darbuotojams vidiniais kanalais vykdomi nuolatiniai įspėjimai apie galimas rizikas Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Į šias šalis vykstantys krašto apsaugos sistemos darbuotojai turi deklaruoti, turi informuoti apie išvykas į šias šalis“, – sakė R. Karoblis.
Antradienį Seime su grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo dokumentu visuomenę supažindino VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
Pasak krašto apsaugos ministro R. Karoblio, tai penktas toks pratimas – tai yra viešas žvalgybinių grėsmių įvertinimas.
„Tai žvalgybos radaras, gerai, kad jis yra viešas. Manau, kad visuomenė turi sužinoti apie realias grėsmes, jų realumą ir jų mastą. Tai yra vienas iš atsparumo didinimo elementų. (….) Tas atsparumas išlaiko aukštą lygį, didėja, kas yra vienas iš pagrindų užtikrinti valstybės saugumą ir gynybą“, – sakė R. Karoblis.
Susitikimo metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu aptarė pastarosios savaitės įvykius Irake, kur mokymo misijose dalyvauja ir Lietuvos kariai.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Vytauto Jono Žuko, Lietuva vienašališkai nesiūlys atšaukti savo karių iš Irako.
Pasak V. J. Žuko, dėl savo karių atšaukimo iš Irako spręs visi sąjungininkai, todėl Lietuva vienašališkų veiksmų nesiims.
Raketomis apšaudytoje Ain al Asado karinėje bazėje iš viso buvo šeši Lietuvos kariai. Antradienį, apie 17 val. 30 min. Lietuvos laiku, Lietuvos kariai kartu su kitų valstybių kariais paliko karinę bazę, nes buvo gauta informacija dėl galimos raketų grėsmės. Balistinių raketų ataka įvykdyta kiek po vidurnakčio. Šiuo metu Irane yra 12 Lietuvos karių, vieni atlieka patarėjo funkcijas, kita dalyvauja kariniuose mokymuose.
Šiuo metu visi karių mokymai sustabdyti.
„Prezidentas aktyviai stebi situaciją Artimuosiuose Rytuose. (…) Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl mūsų tarnaujančių karių Irake ir Artimųjų Rytų regione saugumo. Prezidento nuomone, geriausias būdas šiuo metu valdyti situaciją Irake – deeskaluoti ir spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis. Taip pat yra jo sprendimas savarankiškai nesiimti jokių veiksmų ir laukti sąjungininkų sprendimų, kas liečia karių saugumą bei jų perdislokavimą regione“, – teigė V. J. Žukas.
Ministras R. Karoblis dar kartą patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo, ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą. Tiek R. Karoblis, tiek L. Linkevičius dar kartą patikino, kad Lietuvos pozicija yra tokia pati kaip ir kitų NATO šalių – JAV pastangos kovoti su terorizmu yra remiamos.
R. Karoblis teigė, kad nė vienas karys nepasiprašė būti sugrąžintas į Lietuvą. Ministras sakė, kad vėl sužinojus apie galimą pavojų, Lietuvos kariai gali būti perdislokuojami.
„Tai yra priemonės, atsižvelgiant į pačią saugumo situaciją. Apribotas išvažiavimas už bazės ribų, dalinių vadų įsakymu nustatomos tam tikros priemonės, pavyzdžiui, gali būti, tikėtina, kad ir yra, šarvinės liemenės nešiojamos ir panašūs dalykai. Pagal žvalgybinę informaciją, esant didesniam pavojui, perdislokuojamas į kitą vietą iš galimų taikinių ir kiti dalykai, susiję su taktiniais sprendimais“, – kalbėjo R. Karoblis.
Tuo tarpu L. Linkevičius teigia, kad prie deeskalacijos proceso galėtų prisidėti ir ES.
„Kaip ES galėtų įsijungti į šį derinimo procesą, deeskalacijos procesą kaip potencialus veikėjas. ES turi tam pakankamai ekonominių ir politinių argumentų tą daryti. Įvyko tai, kas įvyko. Raginame susikoncentruoti į taikių sprendimų paiešką (…) Tikimės, kad netrukus apie tai kalbės ir JAV prezidentas“, – sakė L. Linkevičius.
Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pasak L. Linkevičiaus, šiuo metu nėra veiksnus.
„Faktiškai jis nėra veiksnus šiuo metu. De jure tebeegzistuoja, de facto sunku pasakyti kaip yra“, – teigė L. Linkevičius.
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į ir Erbilio miesto oro uostą.
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti viską, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
Už ypatingą drąsą būsimam karininkui įteiktas „Lietuvos karžygio” apdovanojimas. Srž. spec. Ievos Budzeikaitės nuotr.
Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai, kariuomenės vado iniciatyva 12-ą kartą už kilnius, drąsius ar nesavanaudiškus poelgius pagerbti pasižymėję kariai. Šiais metais generolas majoras Valdemaras Rupšys pagrindinį „Lietuvos karžygio“ apdovanojimą įteikė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos III kurso kariūnui Žygimantui Kaminskui už drąsą gelbstint skęstančiuosius – būsimasis karininkas per vieną dieną išgelbėjo penkis žmones.
„Kario duota priesaika – „Negailint jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę“ – nereiškia, kad ta gyvybė bus paaukota beprasmiškai. Kariai mokomi gelbėti vieni kitus, suteikti pirmąją medicininę pagalbą, saugoti tarnybos draugus, jų sveikatą ir gyvybes bei kuo ilgiau išlikti mūšio lauke. Šie įgūdžiai ir žinios kariui ir jo aplinkai pasitarnauja kasdieniame gyvenime. Karių greita reakcija ir ryžtingi veiksmai neretai gelbsti žmonių sveikatą ir gyvybes“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. V. Rupšys.
Šių metų rugpjūčio 7 dieną Šventosios paplūdimyje laisvalaikį leidęs Ž. Kaminskas, išgirdęs poilsiautojų šūksnius, nedelsdamas metėsi į įvykių sūkurį banguojančioje Baltijoje. Sėdęs ant vandens motociklo, jis pasiekė nelaimės vietą ir išgelbėjo 10 metų vaiką, vėliau – dar 4 suaugusius.
Pagrindiniam „Lietuvos karžygio” nominantui įteikta iš bronzos išlieta 30 cm aukščio kario su Gediminaičių stulpais statulėlė. Ją pagal istorikų ir karybos entuziastų atkurtą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo epochos kario atvaizdą, ekipuotę ir ginklus sukūrė skulptorius Romas Kvintas. Pagrindinį nominantą kasmet renka kariuomenės ir visuomenės atstovų komisija.
Pagal pranešimą, renginio metu taip pat pagerbti pastaruoju metu prasminga veikla ar drąsiais poelgiais išsiskyrę kariai.
Brigados „Geležinis vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuoto pėstininkų bataliono gr. Edgaras Vilčinskis pagerbtas už pagalbą sąjungininkų kariams. Prieš metus vykusių pratybų „Geležinis vilkas“ metu prancūzų visureigis pateko į autoįvykį – apsivertusiame automobilyje buvo du rimtai sužeisti kariai. Pro šalį važiavę Vaidoto bataliono kariai sustojo ir pradėjo gelbėjimo operaciją, kuriai vadovavo puikias paramediko žinias turintis gr. E. Vilčinskis.
Už ypatingą drąsą būsimam karininkui įteiktas „Lietuvos karžygio” apdovanojimas. Srž. spec. Ievos Budzeikaitės nuotr.
Mjr. Danutė Lapėnaitė ir kpt. Daiva Morozovienė iš Karo medicinos tarnybos pagerbtos už ilgametę savanorišką veiklą. Jau aštuonerius metus Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje jos suburia netektis patyrusius žmones ir padeda jiems susitaikyti su netektimis bei ieškoti vilties.
Brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono karininkas kpt. Mindaugas Albrechtas buvo vienas iš gausaus klaipėdiečių būrio žmonių, kurie žiemą sudarė gyvą grandinę ir įbridę į Baltijos jūrą išgelbėjo ant lyties atsidūrusias moteris.
Karo policininkai vyr. srž. Mindaugas Abramavičius, srž. Darius Sirvydis bei vrš. Vytautas Venckus pasižymėjo būdami mokymo misijoje Ukrainoje. Dalyvaudami kanadiečių organizuotame pusmaratonyje, kariai pastebėjo svirduliuojantį bėgimo dalyvį ir nedelsdami visą dėmesį skyrė silpnai pasijutusiam žmogui.
Taip pat renginio metu įteiktas krašto apsaugos sistemos Generolo Jono Žemaičio medalis, kuris skiriamas pasižymėjusiam jaunesniajam karininkui. Šiais metais krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis šiuo medaliu už išskirtinę motyvaciją ir reikšmingą asmeninį indėlį, integruojant naujo tipo ginkluotę, apdovanojo kpt. Tadą Belopetravičių. Generolo Romualdo Giedraičio Artilerijos batalione tarnaujantis karininkas vadovauja 155 mm haubicų ugnies baterijai.
„Lietuvos karžygio“ apdovanojimai pirmą kartą vyko netradicinėje erdvėje – šimtmetį mininčių Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės orlaivių angare. Renginio metu grojo kapelmeistrio kpt. Ričardo Čiupkovo vadovaujamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, dainavo Jovita Vaicekauskaitė, Deivis, Dainotas Varnas ir Jurgis Bruzga.
Netylant kalboms apie Kinijos telekomunikacijos bendrovių atitinkamumą saugumo reikalavimams, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad „Huawei“ telefonais kariškiai Lietuvoje nesinaudoja ir nesinaudos.
„Atsakant į jūsų klausimą, ar kariai galės turėti „Huawei“ telefonus, ar ne, tai pas mus, Lietuvos kariuomenėje, šito nėra ir nebus. Man atrodo, gal taip buvo limituotai, bet dabar jau nebe“, – interviu portalui 15min.lt sakė R. Karoblis.
NATO gynybos ministrai praėjusį ketvirtadienį susitiko aptarti saugumo reikalavimus, kurie turės būti taikomi 5G ryšio tinklų plėtojimui, kadangi vis labiau būgštaujama dėl Kinijos 5G ryšio tiekėjos „Huawei“ keliamų grėsmių, primena ELTA. Pastaroji bendrovė tokius žingsnius vertina kaip bandymą paversti 5G tinklų saugumą politiniu sprendimu.
„Esame įmonė, turinti aiškią valdymo struktūrą ir 100 proc. priklausanti darbuotojams. „Huawei“ laikosi laisvosios rinkos taisyklių, ir visi teiginiai, kad įmonę kontroliuoja kažkas kitas, yra neteisingi. Niekas, įskaitant Lietuvą ir JAV vyriausybę, nepateikė jokių įrodymų, kad „Huawei“ įranga yra nesaugi. „Huawei“ laikosi Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų ir ateityje jų laikysis“, – komentare Eltai nurodo „Huawei.“
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas jo patarėju tapo premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyva. R. Karoblis taip pat užsimena, kad dar nėra aišku, ar E. Misiūnas taps viceministru. Pasak ministro, reikia pažiūrėti kaip jam seksis naujoje srityje.
„Iniciatyva buvo iš premjero pusės. Tai nėra blogai, jeigu žiūrėti ankstesnes sudėtis, tai netgi koalicinės derybos vykdavo taip pat ir dėl viceministrų. Pradiniame pirminiame etape šios Vyriausybės buvo taikomi kiti metodai“, – LRT radijui teigė R. Karoblis.
Paklaustas, ar E. Misiūnas po mėnesio pakeis Giedrimą Jeglinską viceministro poste, R. Karoblis teigė, kad tai dar nėra aišku.
„Kita vertus, nuo spalio pabaigos į NATO išvyksta dirbti vienas iš viceministrų Giedrimas Jeglinskas. Natūralu, kad reikia ieškoti kito viceministro. Bet klausimas dėl viceministrų nėra uždarytas. Ponui E. Misiūnui sritis yra nauja. Kaip tik jis pradeda dirbti svarbiais klausimais dėl proceso optimizavimo, tai yra infrastruktūros valdymas, kur, matyt, reikalinga dar viena reforma. Žiūrėsime kaip seksis ir matysime, ar jis pats norės tęsti darbus šiame panašiame faile, klausime (…) Įsakymas dėl viceministro turi būti išleistas savaitė prieš datą, kuomet išvyksta G. Jeglinskas. Yra mėnuo, pažiūrėsime. Taip aš tikiuosi, kad E. Misiūnas susidoros dabartinėse patarėjo pareigose ir galbūt galės tapti viceministru, bet žiūrėsime mėnesio eigoje“, – teigė R. Karoblis.
E. Misiūnas nuo rugsėjo vidurio taps krašto apsaugos ministro R. Karoblio politinio pasitikėjimo patarėju. Buvęs ministras E. Misiūnas Krašto apsaugos ministerijoje koordinuos teisinių klausimų sprendimą krašto apsaugos sistemoje bei padės formuoti R. Karobliui nuostatas ir prioritetus šioje srityje.
Krašto apsaugos ministro patarėjas, buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Mariaus Morkevičius (ELTA) nuotr.
E. Misiūnas darbą pradės nuo rugsėjo 16 dienos.
ELTA primena, kad įgaliojimus atgavusioje Vyriausybėje pasikeitė trys ministrai. Po to, kai prie valdančiosios daugumos prisijungė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), susisiekimo ministrą Roką Masiulį pakeitė LLRS-KŠS narys Jaroslavas Narkevičius.
Vidaus reikalų ministrą E. Misiūną pakeitė taip pat LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė, o žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį – „socialdarbietis“ Andrius Palionis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, visas naujos Vyriausybės ministrų sąrašas atsiras artimiausiomis dienomis. Prezidentas taip pat pakartojo, kad krašto apsaugos (KAM) ministras Raimundas Karoblis, kurio portfelis pagal koalicijos sutartį turėtų atitekti Tvarkai ir teisingumui, yra patyręs bei sėkmingai dirbantis ministras, turintis aiškų supratimą apie gynybos srityje reikalingus įgyvendinti darbus ateityje, tad pastarojo ministro pakeitimas pakenktų pasiruošimui svarbiems tarptautiniams susitikimams.
„Ponas R. Karoblis šitose pareigose sėkmingai, sukaupė reikalingą patirtį, turi galvoje planus, kuriuos reikia įgyvendinti artimiausioje ateityje. Atsižvelkime dar ir į tai, kad artėja gruodžio 4-ąją labai atsakingas NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus nubrėžti planai tolesnei šitos organizacijos veiklai ir ypatingai su fokusu į mūsų Baltijos regioną, taip kad yra tikrai labai rimtų darbų ir mes negalime čia dabar eksperiminatuoti“, – po S. Skvernelio kandidatūros į ministro pirmininko postą pateikimo Seimui žurnalistams sakė G. Nausėda.
Bendradarbiavimo susitarimą pasirašo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrų Kabineto sudėtis bus patvirtinta artimiausiu metu, sako G. Nausėda. Kol kas, teigia jis, jokio galutinio ministrų sąrašo nėra.
„Mes (su premjeru. – ELTA) apsikeitėme nuomonėmis, tikrai jokio apibrėžto sąrašo nėra. Jis tikrai gims artimiausiomis dienomis ir suderinę kandidatūras mes, manau, galėsime pateikti tuos siūlymus tvirtinimui“, – pridūrė G. Nausėda.
ELTA primena, kad liepos pradžioje keturių partijų, daugiau nei mėnesį trukusių derybų metu formavusių valdančiąją koaliciją – „valstiečių“, „tvarkiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) – pirmininkai pasirašė koalicinę sutartį ir pasidalino postus Vyriausybėje.
Žemės ūkio bei Užsienio reikalų ministerijų postai atiteko Socialdemokratų darbo partijai, Tvarka ir teisingumas turėtų skirti naująjį krašto apsaugos ministrą, o Susisiekimo bei Vidaus reikalų ministerijų portfeliai atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prerogatyvai.
Į savo nuolatinę dislokacijos vietą Pajūrio miestelyje (Šilalės r.) pirmadienį įsikėlė Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Miestelio centrinėje aikštėje batalionui buvo įteikta kovinė vėliava.
„Naujo karinio miestelio gimimas yra aiškus pareiškimas, jog kariuomenė atsinaujina ir stiprėja. Tad šiandien švenčiame svarbų kariuomenės plėtros žingsnį ir tvarų kariuomenės augimą, kuris toliau stiprina šalies gynybą ir siunčia aiškų signalą išorei, jog esame visada pasirengę gintis“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sveikindamas karius.
Brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos bataliono infrastruktūrai pritaikytas modernus ir patogus modulinis sprendimas, užtikrinantis visapusišką dalinio funkcionavimą, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Tai modernus būdas greitai su sąlyginai mažomis sąnaudomis įsikurti, vėliau modulius bus galima panaudoti kitiems kariuomenės poreikiams.
Apie 250 bataliono karių įsikūrė iš 300 modulių pastatytoje stovykloje, kur įrengtos kareivinės, štabas, administracinės, maitinimo, medicinos, laisvalaikio zonos, technikos parkas, kt. Iš Radviliškio į Pajūrį Artilerijos bataliono kariai persikėlė birželio pabaigoje. Iki persikėlimo į naujuosius namus bataliono kariai buvo dislokuoti Oro gynybos batalione Radviliškyje.
Karinės infrastruktūros Pajūrio miestelyje įrengimas, Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kainavo apie 3,9 mln. eurų. Į šią kainą įeina sklypo sutvarkymas (griovimo darbai), lauko inžinerinių tinklų, statinių projektavimas ir statyba, konteinerių įsigijimas bei techninė priežiūra. Šiais metais pradėti karinio dalinio tvoros su praleidžiamuoju punktu projektavimo ir statybos darbai. Šiuo darbus planuojama užbaigti iki rugsėjo pabaigos.
Veiklą pradėjęs batalionas suteiks užimtumo galimybių ir Pajūrio miestelio gyventojams. Jie turės galimybę kariniame dalinyje gauti dalį darbo vietų. Batalionui reikės virėjų, medicinos, aptarnaujančio personalo ir įvairių paslaugų.
Karininis vienetas bus vystomas toliau, nes moduline infrastruktūra brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos bataliono kariai naudosis laikinai.
Planuojama per kelerius metus šio bataliono teritorijoje išvystyti nuolatinę karinę infrastruktūrą. Ji bus vystoma pasitelkiant privataus ir viešojo sektorių partnerystę. Krašto apsaugos ministerija jau yra paskelbusi privataus partnerio atranką šiam projektui vykdyti.
Brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos buvo pradėtas formuoti 2017 metais. Šis batalionas yra vienas iš naujausių 2016 m. stiprinant Lietuvos kariuomenės gynybinius pajėgumus įsteigtos Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vienetų.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šiuo metu vykstanti kompleksinė (kibernetinė-informacinė) ataka paveikė naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“, pateikiant dezinformaciją apie neva teisėsaugos institucijų atliekamą tyrimą. Melagingos naujienos išsiplėtė ir į socialinius tinklus, tad Nacionalinio kibernetinio saugumo centras ragina piliečius kritiškai vertinti pateikiamą informaciją ir nepasiduoti manipuliacijoms.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras dėl šios atakos atlieka tyrimą.
Balandžio 10 d. suklastojus siuntėjo adresą ir prisistačius Krašto apsaugos ministerijos darbuotoju, išplatintas melagingo turinio elektroninis laiškas, pranešantis apie stambų korupcijos atvejį Krašto apsaugos ministerijoje.
Laiške yra nuorodos, kurios galimai veda į kenkėjišką veiklą.
Laiške, kurį, pradiniais duomenimis, gavo keliolika elektroninio pašto dėžučių Prezidentūroje, Vyriausybėje ir Seime, pranešama apie neva atliktą Krašto apsaugos ministerijos auditą, atskleidusį apie galimą korupcijos atvejį ministerijoje. Melagingo turinio laiške teigiama, esą krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ginklų pirkimo procedūrų metu gavo 586 tūkst. JAV dolerių kyšį, o tai įrodantys dokumentai neva egzistuoja viename iš Lietuvoje veikiančių bankų.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pradėjo incidento tyrimą ir įspėja gavus analogiško turinio laišką jo neplatinti bei nespausti jame esančios nuorodos. Centro direktorius dr. Rytis Rainys sako, kad tai tipinė kibernetinė ataka, surengta panaudojus socialinės inžinerijos metodą: suklastotas adresas, parengtas tikroviškai atrodantis tekstas siekiant apgauti ar suklaidinti, adresas suklastotas panaudojus kitų valstybių infrastruktūrą. Pasak jo, šiuo metu laiško turinys, struktūra ir galimi žalingi intarpai yra vertinami NKSC specialistų.
„Incidentas dar kartą įrodo, kad technologijų amžiuje jau gyvename kibernetinio karo sąlygomis. Net neabejoju, kad tikrasis atakos rengėjų tikslas – diskredituoti ne tik mane kaip politiką, bet visą krašto apsaugos sistemą, mažinti visuomenės pasitikėjimą ir palaikymą kariuomenei“, – sako šiuo metu Ukrainoje viešintis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Tai ne pirma kibernetinė-informacinė ataka, kurios objektu tapo krašto apsaugos ministras. Analogiškas atvejis įvyko pernai sausį, kai buvo įsilaužta į vienos iš žiniasklaidos priemonių interneto svetainę ir aukščiausiems valstybės pareigūnams išplatintas el. laiškas su kenkėjišku kodu.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro Lietuvos kibernetinio saugumo būklės 2018 metų ataskaitoje nurodoma, jog pernai socialinės inžinerijos metodu parengtų kibernetinių atakų skaičius augo eksponentiškai.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
2004 m. kovo 29 d. Lietuva įsijungė į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, NATO, gretas. Narystės stipriausioje pasaulyje gynybinėje sąjungoje vertę sunku pamatuoti. Vis dar pasigirsta skeptiškų “o kas gi mus puls ?”, “o kam ta kariuomenė ?”. Tačiau tereikia pažvelgti į Gruzijos ir Ukrainos patirtas kančias ir netektis, kad galėtume dar kartą įvertinti, koks svarbus ir teisingas tuomet buvo mūsų valstybės pasirinkimas ir pasiekimas.
Senų ir naujų grėsmių akivaizdoje Aljansas išlieka pamatiniu Lietuvos ir visos Europos saugumo garantu.
Tačiau NATO nėra vien karinė organizacija. Tai bendrų vertybių vienijama Vakarų valstybių saugumo bendruomenė, nuo kurios Lietuva per prievartą buvo atribota daugiau nei pusę amžiaus. Tapimas NATO nare simbolizavo mūsų grįžimą į šį bendraminčių valstybių sambūrį ir visiems laikams užkirto kelią bet kokioms abejonėms dėl vakarietiškos mūsų užsienio ir saugumo politikos krypties.
Per 15 metų stipriai keitėsi saugumo aplinka, kartu su ja keitėsi ir Aljansas, o Lietuva įsitvirtino kaip visavertė ir patikima sąjungininkė. Tačiau Aljanso „sėkmės receptas“ išlieka nepakitęs. Pamatiniai principai, ant kurių laikosi šiemet jau 70 metų švenčianti organizacija, yra užfiksuoti 1949 m. Šiaurės Atlanto sutartyje: atsakingas kiekvienos NATO narės rūpinimasis savo saugumu, įtvirtintas 3-iajame straipsnyje, ir sąjungininkių solidarumas, visiems geriausiai žinomas kaip 5-asis NATO sutarties straipsnis.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Narystė Aljanse neįmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą. Šiaurės Atlanto sutartimi esame įsipareigoję nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti. Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats. Reikia pripažinti, kad, tapus NATO nare, Lietuvai prireikė laiko, kol buvo atrastas balansas tarp pasitikėjimo kolektyvinės gynybos garantijomis ir savarankiškos gynybos gebėjimų stiprinimo. Džiaugiuosi, kad šiandien Lietuvoje vis geriau suprantama, kad NATO bus stipri tiek, kiek bus stipri kiekviena iš sąjungininkių.
Mūsų visų bendros pastangos stiprinti krašto apsaugą duoda apčiuopiamų rezultatų. Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva sparčiai padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekė 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o parlamentinės šalies politinės partijos įsipareigojo iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP. Šis pasiekimas yra Lietuvos ir jos narystės Aljanse brandos įrodymas, kadangi, suprasdami mums kylančias grėsmes, imamės iniciatyvos ir prisiimame atsakomybę už savo gynybą.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Išaugęs finansavimas krašto apsaugai leido žengti svarbius ir didelius žingsnius stiprinant ir modernizuojant Lietuvos kariuomenę. Vos per keletą metų mūsų kariuomenė žymiai išaugo: įsteigta antroji Sausumos pajėgų brigada, daugiau nei 1,5 tūkst. padidėjo profesinės karo tarnybos karių skaičius, kasmet į tarnybą pašaukiame beveik 4 tūkst. šauktinių. Esu nepaprastai dėkingas visiems kariams už jų nuoširdžią tarnybą Lietuvos labui. Ypatingai norėčiau padėkoti tiems, kurie patys pareiškė norą tapti šauktiniu, tiems kurie aukoja savo savaitgalius tarnaudami Savanorių pajėgose, tiems kurie tapo kariuomenės rėmėjais įstodami į Šaulių sąjungą. Mūsų kasmet vis daugiau, mes kasmet tampame galingesni.
Mūsų tikslas – šiuolaikiška, technologiškai pažangi kariuomenė. Modernizacijai ir karių aprūpinimui šiandien skiriame beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Investicijų poreikiai susikaupė dideli, nes ilgą laiką, deja, buvome tarp mažiausiai savo gynybai lėšų skiriančių NATO šalių. Svarbiausiems kariniams pajėgumams atnaujinti mums dar reikės mažiausiai dešimtmečio, tačiau ryškią pažangą matysime kasmet. Šiuo metu įgyvendiname didžiausią nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kariuomenės projektą – pėstininkų kovos mašinų „Vikas/Boxer“ įsigijimą, diegiame modernias artilerijos sistemas, plečiame oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumus, atnaujiname kario ginkluotę ir įrangą.
Tuo pat metu daug dėmesio skiriame karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams dislokuotiems Lietuvoje. Per artimiausius metus nauji kariniai miesteliai iškils Šiauliuose bei Vilniaus ir Šilalės rajonuose. Juose bus sukurtos visos karių tarnybai ir buičiai reikalingos sąlygos. Praktika rodo, kad karinių miestelių įkūrimas suteikia teigiamą ekonominį impulsą visam regiono vystymuisi. Be to, tuose regionuose gyvenantiems šaukiamojo amžiaus jaunuoliams atsiras galimybė atlikti tarnybą arčiau namų.
JAV kariuomenės atstovai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visi šie pozityvus pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos. Daug lengviau ir smagiau dirbti žinant, kad absoliuti dauguma šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene, pritaria pastangoms stiprinti krašto apsaugą, o narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių. Esame kaip niekad vieningi šiais klausimais, ir esu tikras, kad ši vienybė mums ir toliau padės tinkamai rūpintis savo saugumu.
Antroji pamatinė vertybė, kuriuo paremta NATO – besąlyginis solidarumas. Dvidešimt devyni sąjungininkai (o Šiaurės Makedonijai netrukus įstojus, mūsų bus trisdešimt) tvirtai laikosi muškietininkų principo „vienas už visus ir visi už vieną“. Šis visų įsipareigojimas teikti paramą kiekvienam net ir didžiausios karinės grėsmės akivaizdoje yra NATO stiprybės pagrindas.
Rusijai įgyvendinant agresyvią revizionistinę užsienio politiką, NATO valstybių vadovai susitikę Velse (2014 m.), Varšuvoje (2016 m.) ir Briuselyje (2018 m.) priėmė sprendimus, kurie siunčia aiškų signalą – Aljansas pasiryžęs nuo pat pirmos dienos ginti visas savo nares.
Mūsų NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Šiose priešakinėse pajėgose drauge tarnauja kariai iš beveik visų NATO šalių – nuo didžiausių, tokių kaip JAV ar Vokietija (pastaroji vadovauja NATO batalionui Lietuvoje), iki pačių mažiausių – Islandijos ir Juodkalnijos. Jie visi įsijungtų į pasipriešinimą karinei agresijai nuo pirmos konflikto dienos. Toks NATO sprendimas geriau nei bet kokie pareiškimai atspindi solidarumą, kaip pamatinę Aljanso vertybę.
Be NATO priešakinių pajėgų, Aljanso karinį matomumą Lietuvoje užtikrina rotacinės sąjungininkų pajėgos, NATO oro policijos misija ir tarptautinės pratybos – vien per praėjusius metus įgyvendinant šias priemones Lietuvoje sulaukėme beveik 11 000 sąjungininkų karių.
Pasikeitusi saugumo aplinka reikalauja vykdyti struktūrines reformas visame Aljanse. Tam, kad NATO būtų tinkamai pasirengusi visoms svarbiausioms užsienio grėsmėms, įskaitant didelio masto kolektyvinės gynybos operacijas, šiuo metu yra reformuojama NATO vadovavimo struktūra. Greitam atsakui ir pastiprinimui garantuoti vykdoma „NATO parengties iniciatyva“, kuria siekiama gebėti per 30 dienų panaudoti 30 pėstininkų batalionų, 30 kovinių laivų ir 30 oro pajėgų eskadrilių. Stiprėjant nekonvencinėms grėsmėms, Aljansas „ginkluojasi“ ir šioje srityje: praėjusiais metais įkurtas NATO kibernetinių operacijų centras ir telkiami operaciniai valstybių narių kibernetiniai pajėgumai, formuojamos kovos su hibridinėmis grėsmėmis komandos. Naują pagreitį įgauna strateginė NATO ir Europos Sąjungos partnerystė – ji itin svarbi kovoje su nekonvencinėmis grėsmėmis bei sprendžiant kompleksines problemas tokias kaip karinis mobilumas.
Dar 2014 m. sąjungininkės pripažino – absoliučios daugumos Aljanso narių gynybos išlaidos neadekvačios naujajai saugumo situacijai Europoje. Todėl sąjungininkės sutarė, kad turi būti skiriama mažiausiai 2 proc. nuo BVP gynybai tam, kad būtų palaipsniui atkurti esminiai kariniai pajėgumai, kuriuos Aljansas prarado po Šaltojo karo pabaigos. Jau šiandien dauguma NATO narių yra pasiekę šį finansavimo tikslą arba turi pasitvirtinę nacionalinius planus jį pasiekti iki 2024 m. Šiai dienai sąjungininkės Europoje ir Kanada gynybos išlaidas jau padidino 40 milijardų eurų lyginant su 2016 m., o per ateinančius keletą metų šis padidinimas išaugs iki 100 milijardų.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Narystės NATO įsipareigojimai matuojami ne tik finansine išraiškia, bet ir dalyvavimu prisidedant prie bendrų Aljanso tikslų. Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros ir rodo savo solidarumą su kitoms sąjungininkėmis. Vien per praėjusius metus mūsų šalies kariai dalyvavo dešimtyje tarptautinių operacijų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne. Lietuva remia NATO plėtros ir partnerysčių politiką, aktyviai palaiko pastangas stiprinti saugumą ir stabilumą Aljanso kaimynystėje, prisideda prie NATO karinių ir civilinių priemonių, skirtų krizėms valdyti už Aljanso ribų, plėtros.
Kartu su Lietuva svarbią sukaktį šiemet švenčia ir visas Aljansas – balandžio 4 d. sueis septyniasdešimt metų nuo Vašingtono sutarties pasirašymo. Net ir garbaus amžiaus sulaukus, NATO misija išlieka aktuali ir nepakitus – užtikrinti savo narių saugumą ir būti tvirtu saitu tarp JAV ir demokratinės Europos.
NATO jau ne kartą įrodė, kad moka prisitaikyti prie vykstančių pokyčių, kad geba išsaugoti savo vienybę, nepaisant piktavališkų pastangų ją ardyti, kad yra nepakeičiama organizacija, siekiant užtikrinti kolektyvinį saugumą Europoje ir garantuoti patikimą atgrasymą ir gynybą.
Pasaulis keičiasi, o NATO – kartu su juo. Bet yra dalykų, kurie išlieka pastovūs – tai mūsų įsipareigojimai vieni kitiems, suteikiantys jėgų suderinti savo skirtybes ir kartu atremti bet kokį iššūkį. Besikeičiančiame pasaulyje vieninga ir apsisprendusi ginti savo vertybes NATO išliks saugumo ir stabilumo atrama ir ateities kartoms.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jei ne narystė NATO, Lietuva būtų visiškai kitoje saugumo situacijoje, artėjant 15 metų narystės NATO sukakčiai, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„NATO yra absoliuti ir būtina saugumo garantija Lietuvai“, – Krašto apsaugos ministerijoje penktadienį žurnalistams tvirtino ministras.
„Matėme karą Gruzijoje, Krymo agresiją ir agresiją Ukrainoje, jeigu ne narystė NATO, mes būtume visiškai kitoje saugumo situacijoje. NATO yra vienas esminių instrumentų, užtikrinant mūsų valstybės egzistavimą“, – pabrėžė jis.
Rusijos faktorius, tvirtino ministras, pastaraisiais metais stipriai pakeitė saugumo situaciją pasaulyje. Todėl, sakė R. Karoblis, po ilgų NATO aljanse vykusių reformų, siekiant dorotis su terorizmo grėsme, dabar reikia grįžti prie gynybos klasikos.
„Dabar NATO turi grįžti prie savo klasikos – prie kolektyvinės gynybos Europoje, atsiradus konvencinei grėsmei. Būtina apginti labiausiai karine prasme pažeidžiamus sąjungininkus, tarp kurių esame ir mes. Apskritai reikia stiprinti pasiruošimą vykdant atgrasymo ir gynybos priemones. Visi supranta, kad mūsų kaimynas Rytuose tikrai nėra prognozuojamas ir tarptautinių susitarimų nevykdo“, – pabrėžė jis.
R. Karoblio teigimu, praėjus 15 narystės NATO metų, Suvalkų koridorius yra vienas svarbiausių klausimų ginant Baltijos šalis. Todėl, sakė jis, būtina užtikrinti greitą sąjungininkų karinių pajėgų mobilumą.
„Mums svarbu, kad karinės pajėgos galėtų judėti tarp šalių ir kad jos galėtų atvykti į rizikos zonas tiek per Suvalkų koridorių, tiek per Klaipėdos uostą. Tai yra svarbūs (saugumo. – ELTA) elementai“, – teigė jis.
Ministras pozityviai žvelgė į NATO plėtros perspektyvas ir tai, kad tolimesnėje perspektyvoje prie Aljanso galėtų prisijungti Ukraina ir Sakartvelas. Tačiau, pažymėjo R. Karoblis, tam, kad tai įvyktų, būtinas spartesnė vakarietiškų tradicijų įtvirtinimo pažanga šių, narystės siekiančių valstybių, viduje.
„NATO sprendimai yra priimami vienbalsiai, atsižvelgiant į saugumo situaciją. Kita vertus, ne paskutinis dalykas yra ir valstybių išsivystymo lygis. Klausimai keliami dėl demokratinių vertybių, klausimai keliami dėl korupcijos lygio. Šalys turi susitvarkyti. Kalbant apie Ukrainą, pažanga didžiulė padaryta per penkerius metus, tačiau matome, kad tai nėra pakankama“, – sakė krašto apsaugos ministras ir pabrėžė, kad durys Sakartvelo ir Ukrainos narystei NATO turi būti atviros.
Galiausiai jis paradoksu pavadino tarp didžiųjų ES valstybių brandinamus bendros Europos Sąjungos kariuomenės planus.
„Mes turime paradoksalią situaciją, kai iškeliami ambicingi iššūkiai, nežinant, kaip juos įgyvendinti“, – sakė jis.
R. Karoblio manymu, ES karinės pajėgos neturi dubliuoti NATO. Pasak jo, būtent tokios pozicijos laikosi ir visi ES valstybių narių užsienio reikalų ir gynybos ministrai.
„Ministrų lygiu – tiek užsienio reikalų, tiek gynybos – labai aišku, kad NATO yra vienintelis Aljansas Europos gynyboje, niekas to nekvestionuoja. Europos pajėgos turi būti papildomas faktorius“, – apibendrino R. Karoblis.
2019 m. kovo 29 d. Lietuvos narystei NATO sukaks 15 metų. 2019 m. balandžio 4 d. sukanka 70 metų NATO aljansui. 1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, dar vadinama Vašingtono sutartimi.
Jiezne penktadienį paminėtas pergalingų kautynių su bolševikais šimtmetis. Iškilmėse dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad Jiezno kautynės buvo vienos pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija, ir ši pergalė sutrukdė bolševikų strateginiam tikslui užimti Jiezną, Birštoną, Prienus, o vėliau ir laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną.
„Praėjus 100-mečiui, turbūt ne tiek svarbios šių kautynių karinės taktinės charakteristikos, kiek tai, ką vertiname ir ko galime pasimokyti ne tik iš Jiezno kautynių, bet ir visų Nepriklausomybės kovų.
1919-aisiais turėjome tik ką atkurtą valstybę, jauną, dar menkai aprūpintą kariuomenę. Tačiau jos kūrėjai degė ryškia savanorystės liepsna, pasiaukojimu ir ryžtu apginti nepriklausomybę. Jie savo pavyzdžiu įrodė, kad savanoris yra ne tik žodis, bet ir turinys. Jiezno kautynių ir kitų to laikotarpio kovų dalyviai padėjo vertybinius pamatus tolesnei kariuomenės raidai. Man jų pasiryžimas kovoti dėl jaunos ir mažutės valstybės yra pats gražiausias įprasminimas minties, jog visi mes esame atsakingi už savo valstybę, visi esame jos kūrėjai, ir kokią susikursime – tokią ir turėsime“, – pažymėjo ministras.
R.Karoblio teigimu, gyvename nesaugiausiu laikotarpiu per pastaruosius beveik 30 metų ir šiandien esame saugesni nei bet kada, išgyvename didžiausio ekonominio pakilimo laikotarpį, esame galingiausio pasaulyje gynybos Aljanso nariai, tačiau grėsmės niekur nedingo. Jos tik įgijo naują pavidalą: interneto trolių, melagingų naujienų, propagandos ir kibernetinių atakų. Ir geriausias mūsų ginklas prieš tokias grėsmės yra stipri pilietinė visuomenė – sugebanti kritiškai vertinti supantį informacijos srautą, vykstančius geopolitinius procesus bei pasirengusi stoti valstybės nepriklausomybės gynybon.
„Todėl turbūt svarbiausia pamoka, kurią turime išmokti, minėdami šią ir kitas panašias progas yra prisiminti, kad valstybė – tai mes patys. Šiandien taip pat prisiminkime, kad laisvė – ne duotybė, o vertybė – kurią iškovojus reikia būti visada pasirengus apginti. Patriotizmas yra ne jausmas, o pirmiausiai veiksmas. Tad kviečiu visus Lietuvos patriotus dirbti Tėvynės labui“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Renginyje „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, Prienų raj. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės bei Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai, kiti svečiai, miestiečiai.
Jiezno kautynės – vienos pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą vykusios 1919 m. vasario 10-13 d. Jiezne. Raudonoji Armija jau buvo užėmusi Vilnių ir ruošėsi žygiui į Kauną. Tuomet bolševikų strateginis tikslas buvo užimti Jiezną, Birštoną, Prienus, o vėliau ir laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną, kurį gynė gana silpnos lietuvių pajėgos. Jiezne bolševikai sutiko didelį pasipriešinimą – čia lietuviai juos puolė, bet dėl mažesnių pajėgų pralaimėjo mūšį. Sulaukę pastiprinimo, vasario 13 d. lietuviai sumušė bolševikus ir privertė juos trauktis. Tai buvo svarbi pergalė tolesnei Kauno gynybai.
Lietuvos valstybės būklė tomis dienomis buvo ypač sudėtinga. Vyko įnirtingos kovos su bolševikais ne tik Jiezne, bet ir Alytuje, Kėdainių-Šėtos rajone.
Jaunos Lietuvos kariuomenės, nors negausios ir menkai aprūpintos, tačiau atrėmusios puolimus ir apgynusios Lietuvos nepriklausomybę, žygdarbiams paminėti Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo metais.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl šmeižikiškos ir mirusiųjų atminimą žeidžiančios informacijos paskelbimo apie Lietuvos partizanus, kuriems šių metų sausio 13 d. buvo įteikta Laisvės premija.
Partizanų palapinė. LGGRTC nuotr.
Šių metų sausio 14 d. Rusijos televizijos kanalo „Rossija 24“ transliuotoje žinių ir aktualijų laidoje buvo parodytas reportažas apie sausio 13 d. Laisvės premijos įteikimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei.
Pasak parlamentarų, reportaže partizanai buvo išvadinti nusikaltėliais ir taikių gyventojų bei vaikų žudikais, o apie partizanų tariamus nusikaltimus ir jų sąsajas su nacionalsocialistine Vokietija Rusijos propagandiniam televizijos kanalui per programėlę „Skype“ noriai pasakojo „Socialistinio liaudies fronto“ lyderiu prisistatantis Giedrius Grabauskas: „Tai buvo žmonės, ne tik susiję su Vokietijos žvalgyba, fašistų okupantais, jie grobė, žudė, bet ir jie, žinoma, veikė kartu su amerikiečių žvalgyba“, – reportaže tikino G. Grabauskas.
„Akivaizdu, kad šioje televizijos laidoje buvo skelbiama melaginga informacija apie Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, menkinami Lietuvos partizanai, kurstoma neapykanta jų atžvilgiu. Tai nėra pirmas atvejis, kuomet Rusijos televizijos kanalai skleidžia tokio ar panašaus pobūdžio informaciją apie Lietuvą ar kitas Baltijos valstybes. Šiuo atveju buvo žengta dar toliau ir, mūsų nuomone, apšmeižti ne tik minėjimo dalyviai, bet ir paniekintas žmonių, kurie negali patys apsiginti – mirusiųjų, atminimas“, – teigė L. Kasčiūnas.
Lietuvos partizanė. LGGRTC nuotr.
„Pažymėtina, kad Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už asmens šmeižimą, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudoje. Kodekse taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė už mirusiojo atminimo paniekinimą, viešai paskleidus apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui. Atsižvelgdami į tai, prašome įvertinti G. Grabausko pasisakymus dėl galimo šmeižimo ir galimo mirusiųjų atminimo, nes tokie jo pasisakymai apie partizanus taikytini ir Lietuvos partizanams, kurie yra jau mirę“, – rašto turinį komentavo A. Ažubalis.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininką Mantą Martišių dėl Rusijos televizijos kanale „Rossija 24“ melagingos ir neapykantą kurstančios informacijos paskelbimo apie Laisvės premija apdovanotus Lietuvos partizanus.
Seimo nariai savo rašte prašo įvertinti ir pritaikyti sankcijas šiam kanalui. „Prašome įvertinti minėtoje televizijos kanalo „Rossija 24“ žinių ir aktualijų laidoje rodytą reportažą apie Laisvės premijos įteikimą Lietuvos partizanams ir šiam televizijos kanalui pritaikyti įstatymuose numatytas poveikio priemones“, – sakė A. Ažubalis.
1950-aisiais į Lietuvą permesta pirmoji desantininkų grupė. Centre – legendinis partizanas Juozas Lukša – Skirmantas. LGGRTC nuotr.
Sausio 13 d. minint Laisvės gynėjų dieną 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui, Juozui Mociui.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Lietuvos ir Moldovos gynybos ministrai Raimundas Karoblis ir Eugenis Sturza. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Moldovos gynybos ministru Eugeniu Sturza aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje ir jo perspektyvas, Moldovos gynybos reformų eigą ir bendradarbiavimą su Europos Sąjunga ir NATO, apsikeitė nuomonėmis apie regioninio saugumo situaciją.
„Moldova Lietuvai yra svarbi Rytų partnerystės valstybė, tuo pačiu esame pasirengę ne tik išlaikyti dabartinį dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje lygį, bet ir jį plėsti. Mums yra svarbus Moldovos europinės krypties pasirinkimas ir tvirtas ėjimas pasirinktu keliu bei reformų įgyvendinimas“, – sakė ministras R. Karoblis. Ministras susitikime taip pat pažymėjo, kad Lietuva palaiko Moldovos sprendimus prisidėti prie NATO ir Europos Sąjungos Rytų parneriams skirtų iniciatyvų ir projektų.
Moldovos gynybos ministras E. Sturza, kalbėdamas apie regioninį saugumą, didelį dėmesį skyrė saugumo situacijai Padnestrėje, kur dislokuotas Rusijos karines pajėgas įvardijo grėsme nacionaliniam saugumui.
Lietuvos ir Moldovos gynybos ministrai sutarė, kad abiem valstybėms iškyla panašių hibridinių grėsmių, todėl svarbu dalytis turima patirtimi įveikiant visiems bendrus iššūkius, didinant visuomenės atsparumą propagandai ir užtikrinant kibernetinį saugumą.
Penktadienį Moldovos gynybos ministras su delegacija taip pat lankėsi Užsienio reikalų ministerijoje ir Seime, NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje ir Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre prie KAM, o šeštadienį planuoja dalyvauti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginiuose Alytuje.
Lietuva ir Moldova gynybos srityje bendradarbiauja nuo 2004 metų. Lietuva konsultuoja Moldovą gynybos reformų, strateginės komunikacijos srityje, demokratinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės ir kitais aktualiais klausimais. Moldovos atstovai Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, o nuo 2008 m. ir Baltijos gynybos koledže (Estija). Moldovos atstovai kviečiami į instruktorių kursus Divizijos generolo S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje ir į karo medikų kursus Lietuvos kariuomenės vienetuose. Lietuva dvišalio bendradarbiavimo pagrindu ir kartu su NATO gynybos karinio rengimo programos ekspertais padeda reformuoti ir stiprinti Moldovos kariuomenės puskarininkių sistemą.
Stabdyti dalies kai kurių rusiškų kanalų programų transliaciją Lietuvos radijo ir televizijos komisija sprendimą buvo priėmusi jau anksčiau. Pernai galiojo draudimas „NTV Mir“, užpernai drausta transliuoti dalį „Pirmojo Baltijos kanalo“ laidų, šiuo metu dar galioja apribojimai „Ren TV Baltic“ kanalui, tačiau dabar priimtas sprendimas visiškai išjungti „RTR Planeta“ transliaciją.
Lietuvos TV žurnalistė Joana Lapėnienė LRT televizijos laidoje „Savaitė“ 2015 m. balandžio 12 d. aiškino, kad „RTR Planeta“ registruota Švedijoje, transliuoja Rusijoje pagamintas laidas. Lietuvos radijo ir televizijos komisija dėl pažeidimų pernai stabdė ne Europos Sąjungoje (ES) parengtų laidų transliacijas. Tačiau minėtoji „RTR Planeta“ nesiliovė. Sausio 18 d. laidoje „Sekmadienio vakaras su V. Solovjovu“ buvo kurstoma nesantaika tarp ukrainiečių ir rusų, raginama su jais susidoroti, neigtas Ukrainos teritorinis vientisumas.
Lapkričio 15 dieną Šalčininkų ir Šilalės – Šilutės apygardose įvyko rinkimai į laisvas Seimo narių vietas. Šalčininkų apygardoje jau pirmajame ture Seimo nariu išrinktas Lenkų sąjungai atstovaujantis Šalčininkų rajono meras Leonardas Talmontas, o Šilalės – Šilutės apygardoje po dviejų savaičių vyks antrasis rinkimų turas, kuriame varžysis du pirmajame rinkimų ture daugiausiai balsų gavę kandidatai. Šalčininkų rinkimų apylinkėje pastebėta nemažai pažeidimų. Štai Dieveniškių rinkimų apylinkėje užfiksuoti grubūs įstatymų pažeidimai. Šioje apylinkėje rinkimų eigą stebėjusios TS – LKD partijai atstovaujančios stebėtojos Julija Iskevičiene ir Aurelija Kuicaitė pastebėjo daug pažeidimų.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė imasi kai kurių dalinių priemonių pažaboti seimūnų apetitus. Jos nuomone, reikėtų mažinti parlamentinei veiklai skirtas lėšas (tokias lėšas gauna kiekvienas Seimo narys, ir dabar jos siekia 3,5 tūkstančio litų). Seimo pirmininkė mano, kad šią sumą reikia sumažinti iki 2 tūkstančių litų. Be to, ketina apriboti ir įvairias reprezentacijai skirtas lėšas. Gal tai nors kiek prisidės prie valdžios deklaruojamo solidarumo tautai liepiant “susiveržti diržus”.
Tuo metu, kai Seime nesutariama, kaip patiems veržtis diržus, kainos Lietuvoje kyla – tai susiję tiek su nuo rugsėjo mėnesio pakilusiu PVM tarifu, tiek su kai kurių verslo struktūrų bandymu pasipelnyti. Yra ir kitų kainų kilimo priežasčių – brangsta žaliavos.
